Civilinė byla Nr. e2-1119-918/2022

(buvęs bylos Nr. e2-23143-918/2021)

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-09337-2021-6

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.6.10.2.1; 2.6.10.2.2; 2.6.10.2.3; 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.5.21; 3.2.3.8

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. sausio 19 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aistė Petrevičienė,

sekretoriaujant Alinai Stabinskaitei, 

dalyvaujant ieškovės atstovei J. B.,

atsakovės atstovui advokatui Justui Sankaičiui ir įmonės vadovui T. V.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu vaizdo konferencijos būdu (naudojant ZOOM platforma)išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės AB „Energijos skirstymo operatorius“ patikslintą ieškinį atsakovei UAB „Austa“ dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys R. V., UAB „Eikos statyba“.

Teismas

n u s t a t ė:

1.       Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės UAB „Austa“ 1 167,84 Eur žalos atlyginimą, 6 procentų metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

1.1.        Ieškovė procesiniuose dokumentuose (ieškinyje, dublike, papildomuose paaiškinimuose) nurodė, kad 2019 m. gruodžio 18 d. (duomenys neskelbtini), atsakovės darbuotojai, vykdydami žemės kasimo darbus 10 kV kabelinės linijos apsaugos zonoje, nesilaikė elektros tinklų apsaugos zonoje vykdomiems darbams keliamų reikalavimų ir dėl to pažeidė ieškovei nuosavybės teise priklausantį kabelį. Atsakovė žemės kasimo darbų vykdymui neturėjo ieškovės leidimo/sutikimo vykdyti žemės kasimo darbus dujotiekio bei elektros kabelių tinklų apsaugos zonose, į darbų vykdymo vietą nebuvo iškviestas ieškovės atstovas, kuris parodytų 10 kV kabelių linijos MT846-MT1987 (toliau – Kabelis) trasą. 2019 m. gruodžio 28 d. atsakovei ir ieškovės darbuotojui dalyvaujant surašytas paaiškinimas apie administracinio nusižengimo požymius turinčios veiklos padarymą, kurį pasirašė trečiasis asmuo R. V. ir kuriuo prisipažino, kad vykdant žemės kasimo darbus jis pažeidė Kabelį, nuosavybės teise priklausantį ieškovei. Ieškovė pašalinti atsakovės neteisėtais veiksmais sukeltą žalą kreipėsi į rangovą UAB „Elektra ir Co“, kuri 2019 m. gruodžio 31 d. surašė atliktų darbų aktą Nr. EU-OTRTP-1911654, remiantis šiuos dokumentu buvo paskaičiuotas žalos dydis. Be to, ieškovei papildomai kainavo operatyvinio būrio nuvykimas į įvykio vietą, kuris pagrindžiamas 2019 m. gruodžio 28 d. atliktų darbų aktu. Ieškovė elektroniniu paštu siuntė įspėjimus atsakingam atsakovės darbuotojui, kuriais ragino atsakovę atlyginti padarytą žalą per 30 dienų, tačiau žala atlyginta nebuvo. Būtent dėl atsakovės darbuotojų veiksmų buvo pažeistas ieškovei nuosavybės teise priklausantis turtas – Kabelis, ieškovo paskaičiuota materialinė žala sudaro 1 167,84 Eur. Ieškovė teigia, kad yra visos civilinės atsakomybės sąlygos, nes atsakovė vykdė kasimo darbus 10 kV kabelinės linijos apsaugos zonoje neturėdama žemės kasimo darbų vykdymo vietoje esančių elektros tinklų savininko (ieškovės) sutikimo/leidimo, taip pažeisdama Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų įstatymo 2 straipsnio 41 punktą, Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. kovo 26 d. įsakymo Nr. 1-93 patvirtintų Elektros tinklų apsaugos taisyklių 12 punktą, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. D1-848 patvirtintų Statybos techniniame reglamente STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“ 40 p., ignoruodama bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (neteisėti veiksmai); atsakovė pažeidė ieškovei nuosavybės teise priklausantį Kabelį, o atstatydama Kabelį iki 2019 m. gruodžio 28 d. įvykio buvusios būklės, ieškovė patyrė 1 167,84 Eur dydžio žalą (žala); jeigu ne neteisėti atsakovės veiksmai, Kabelis nebūtų buvęs pažeistas, o ieškovė nebūtų patyrusi žalos (priežastinis ryšys); kadangi atsakovė elektros tinklų apsaugos zonoje žemės kasimo darbus vykdė pažeisdama įstatyminį reguliavimą, neįsitikinusi tokių inžinerinių tinklų buvimu atitinkamoje vietoje bei gylyje, akivaizdu, kad atsakovė nebuvo tiek rūpestinga ir apdairi, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (kaltė). Be to, atsakovės pateiktoje Statybos rangos sutartyje matyti, kad atsakovės statusas joje nurodytas kaip rangovės, o UAB „Eikos statyba“ nurodytas kaip užsakovės. Pažymi, kad atsakingiems ieškovės darbuotojams nuvykus į įvykio vietą buvo nustatyta, kad būtent atsakovės, o ne UAB „Eikos statyba“ darbuotojai vykdydami žemės kasimo darbus 10 kV kabelinės linijos apsaugos zonoje nesilaikė elektros tinklų apsaugos zonoje vykdomiems darbams keliamų reikalavimų, ką įrodo atsakovės darbuotojo pasirašytas paaiškinimas. Pažymėjo, kad nei atsakovė, nei UAB „Eikos statyba“ nesikreipė į ieškovę su prašymu išduoti leidimą žemės kasimo darbų vykdymui, neinformavo ieškovės apie tokių būsimų darbų atlikimo laiką, todėl ieškovė niekaip negalėjo numatyti, kad atsakovė tuo metu vykdys darbus, dėl kurių atlikimo susitarė su UAB „Eikos statyba“. Papildomai nurodo, kad atsakovė yra savo srities profesionalė, todėl jai puikiai žinoma, kada ir kokiais pagrindais privalo informuoti ieškovę apie atliekamus darbus elektros tinklų apsaugos zonose, kada reikia gauti ieškovės leidimus, kada ne. Be to, ieškovė neįpareigota teisės aktais ir neatlieka reguliarių po žeme įrengtų inžinerinių tinklų gylių pokyčių tikrinimų, dėl šios priežasties tiek teisės aktais nustatyti, tiek ir ieškovės išduodamuose sutikimuose dėl žemės darbų vykdymo elektros tinklų apsaugos zonoje nurodomi privalomi reikalavimai asmenims, vykdantiems žemės darbus dujotiekio bei elektros tinklų apsaugos zonose, virš dujotiekių ir elektros kabelių linijų žemę kasti tik rankiniu būdu.

1.2.        Ieškovės atstovė J. B. teismo posėdžio metu palaiko ieškinio reikalavimus, paaiškino procesiniuose dokumentuose nurodytas faktines aplinkybes.

2.       Atsakovė su patikslintu ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.1       Atsakovė procesiniuose dokumentuose (atsiliepime į patikslintą ieškinį, triplike) Nurodo, kad atsakovės su generaliniu rangovu UAB „Eikos statyba“ sudarytos 2019 m. gruodžio 10 d. Statybos rangos sutarties Nr. ES-2069-2019/12/10-AU (toliau – Rangos sutartis) pagrindu kaip subrangos dirbo minėtoje teritorijoje ir atliko daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), aplinkos sutvarkymo darbus. Atsakovei (jos darbuotojams) nebuvo pateikta jokia informacija apie statybvietėje galimai esančius požeminius elektros energijos kabelius, todėl nebuvo pagrindo manyti, kad tokie elektros energijos kabeliai gali būti statybvietėje. Be to, remiantis 2011 m. gruodžio 20 d. Lietuvos Respublikos energetikos ministro įsakymu Nr. 1-309 patvirtintų Elektros linijų ir instaliacijos įrengimo taisyklių 159 punktu, kabelis turėjo būti užkastas mažiausiai 70 cm gylyje, tačiau šiuo atveju kabelis buvo gerokai mažesniame gylyje, už ką atsakovė ar jos darbuotojai nėra atsakingi. Pažymėjo, kad konkrečioje įvykio vietoje atsakovė atliko kelio paruošimo asfaltavimui bei asfaltavimo darbus, o tokiems darbams atlikti atsakovė jokių kasimo darbų didesniame nei 30 cm gylyje neatlieka. Atsakovė negali būti laikoma kalta už kabelio pažeidimą, apie kurio buvimą nežinojo ir kuris buvo netinkamame gylyje, todėl nėra atsakovės bei jos darbuotojų nepakankamo nerūpestingumo bei neapdairumo, kad ji galėtų būti pripažįstama padariusi neteisėtus veiksmus – pažeidusi bendrąją pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, o tuo pačiu ir kaltės, kaip civilinės atsakomybės taikymo sąlygų. Be to, ieškovė nepateikė jokios informacijos bei įrodymų apie pažeistą kabelį, jo vietą, t. y. kur jis buvo, kad atsakovės darbuotojo darbai buvo atliekami apsaugos zonoje, kabelio nutiesimo aplinkybes bei matavimų iš įvykio vietos dėl kabelio buvimo gylio. Atsakovė buvo subrangovė ir jai nėra žinoma, ar generalinis rangovas UAB „Eikos statyba“ atliko STR 40 punkte nurodytus veiksmus. Atsakovė nesutinka su ieškovės išlaidomis operatyvinio būrio nuvykimui į įvykio vietą, nes atliktų darbų aktas nėra tinkamas įrodymas pagrindžiantis ieškovės patirtas išlaidas. Ieškovės pateikiami duomenys nepagrindžia teisiškai reikšmingų aplinkybių, kokiame gylyje buvo kabelis jo pažeidimo vietoje, t. y. ar jis buvo reikalaujamame 70 cm gylyje ar paviršiuje, t. y. mažesniame nei 30 cm gylyje.

2.2       Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas advokatas Justas Sankaitis ir įmonės vadovas T. V. prašė ieškinį atmesti, paaiškino procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes. Atsakovės vadovas teismo posėdyje papildomai paaiškino, kad leidimais, jei tokių būtų reikėję, turėjo rūpintis generalinis rangovas UAB „Eikos statyba“. Atsakovė žemės kasimo darbų nevykdė, o tik keitė kelio dangą ir bortelius. Seną bortelį nuimant buvo naudojama technika, galbūt su ja ir buvo užkabintas kabelis. Atsakovė aplinkybės, kad kabelį pažeidė jos darbuotojas, iš esmės neginčija.

3.       Tretieji asmenys Rokas Vilimas ir UAB „Eikos statyba“ atsiliepimo į ieškinį neteikė, teismo posėdžiuose nedalyvavo, nedalyvavimo priežastys nežinomos, informuoti tinkamai.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

4.       Įvertinus šalių pateiktus įrodymus, teismas laiko esant nustatyta, kad 2019 m. gruodžio 18 d. atsakovės UAB „Austa“ darbuotojai, vykdydami darbus (duomenys neskelbtini), pažeidė ieškovei nuosavybės teise priklausančią 10 kV kabelių linijos MT846-MT1987 trasą. 2019 m. gruodžio 19 d. Paslaugų/Darbų užsakyme Nr. EU-OTRTP—1911654 nurodyta, kad mechaniškai pažeistas kabelis MT1987-L-TR846 (1 t. 117 e. b. l.) 2019 m. gruodžio 18 d. paaiškinimu apie administracinio nusižengimo požymius turinčios veiklos padarymą atsakovės darbuotojas (darbų vadovas) R. V., pasirašęs paaiškinimą,  pripažino kabelio pažeidimo faktą (1 t. 33.7 e. b. l.). Šios aplinkybės teismo posėdyje neginčijo ir atsakovės vadovas.

5.       Byloje pateiktais rašytiniais įrodymais – 2019 m. gruodžio 18 d. atliktų darbų aktu (1 t. 33.6 e. b.l.), 2019 m. gruodžio 31 d. atliktų darbų aktu Nr. EU-OTRTP-1911654 (1 t. 33.14-33.15 e. b. l.), 10 kV įtampos kabelių linijos MT1987-L-TR846 pasu (1 t. 119-120 e.b.l.), 2019 m. gruodžio 20 UAB „Tetas“ protokolu Nr. 262-12-41 (1 t. 121 e. b. l.), 2019 m. gruodžio 20 d. pažyma apie darbų pabaigą Nr. EU-OTRTP-1911654, liudytojo J. P. parodymais nustatyta, kad padarinių šalinimo darbus atliko ieškovės operatyvinis būrys ir UAB Elektra ir CO.

6.       Iš Prašymo atlyginti žalą Nr. 41030 matyti, kad ieškovė AB „Energijos skirstymo operatorius“ kreipėsi į atsakovę UAB „Austa“ prašydama atlyginti 1 167,84 Eur dydžio žalą už 2019 m. gruodžio 18 d. įvykio adresu (duomenys neskelbtini), pažeistą 10 kV kabelių liniją MT846-MT1987 (el. b. I t. 33.3 l.). Atsakovė į ieškovės pateiktą pretenziją nereagavo, žalos neatlygino.

7.       Kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos, o padarytą žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnis). Deliktinė civilinė atsakomybė taikoma nustačius neteisėtus veiksmus (CK 6.246 straipsnis), padarytą žalą (CK 6.249 straipsnis), priežastinį ryšį tarp žalos ir neteisėtų veiksmų (CK 6.249 straipsnis), taip pat kaltę, kuri pagal CK 6.248 straipsnį yra preziumuojama.

8.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad veiksmų neteisėtumas gali būti suprantamas ne tik kaip sutartyje ar įstatymuose nustatytos prievolės nevykdymas ar netinkamas vykdymas, įstatymo reikalavimų nepaisymas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos; 2 dalyje nustatyta pareiga asmeniui, atsakingam už žalą, padarytą asmeniui ar turtui, o įstatymų nustatytais atvejais – ir neturtinę žalą, visiškai ją atlyginti. Tai yra specialioji deliktinės atsakomybės norma, kurioje kartu su bendrąja CK 6.246 straipsnio 1 dalies norma įtvirtintas vadinamasis generalinis deliktas, kurio esmė yra užtikrinti pagrindinę civilinės atsakomybės funkciją – kompensuoti nukentėjusiam asmeniui jo teisių pažeidimu padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-99-701/2017).

9.       Žemės kasimo darbų vykdymo tvarką reglamentuoja Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, patvirtintos Lietuvos Respublikos vyriausybės 1992 m. gegužės 13 d. nutarimu Nr. 343 ir Elektros tinklų apsaugos taisyklės, patvirtintos 2010 m. kovo 29 d. Lietuvos Respublikos energetikos ministro įsakymu Nr. 1-93 (toliau - Taisyklės).

10.       Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ 4 punkte nustatyta, kad žemės savininkai ir žemės naudotojai privalo atlyginti žalą, atsiradusią pažeidus jiems Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų reikalavimus. Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 20 punkte nustatyta, kad elektros linijos apsaugos zonoje be elektros tinklų įmonės raštiško leidimo draudžiama statyti, kapitališkai remontuoti, rekonstruoti arba griauti pastatus, statinius ir inžinerinius tinklus; vykdyti kalnakasybos, krovimo, žemės kasybos bei lyginimo, sprogdinimo, melioravimo ir laistymo darbus. Pagal Taisyklių 16 p. elektros tinklų apsaugos zonose be raštiško tuos elektros tinklus eksploatuojančių asmenų sutikimo draudžiama: vykdyti įvairius kasybos, krovimo, dugno gilinimo, žemės kasimo, sprogdinimo, melioravimo, užtvindymo darbus, mechanizuotai laistyti žemės ūkio kultūras, įrengti gyvulių laikymo aikšteles, vielines užtvaras ir metalines tvoras, bei dirbti žemės darbus giliau kaip 0,3 metro, taip pat lyginti gruntą požeminių elektros kabelių linijų apsaugos zonose.

11.       STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“ V skyriuje „Žemės darbai“ 40.1 punkte įtvirtinta, kad, kai statybvietei (žemės darbų vykdymo vietai) yra nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, statinio statybos vadovas privalo pradėti vykdyti žemės darbus tik po to, kai yra gautas statybą leidžiantis dokumentas, statinio projektas arba su žemės darbų vykdymo vietoje esančių požeminių statinių, susisiekimo komunikacijų savininkais (naudotojais, valdytojais) suderintas žemės darbų vykdymo aprašas ir schema (kai nereikalingas statinio projektas) ir statinio nužymėjimo vietoje aktas su statinių nužymėjimo nuotraukomis (schemomis, planais);40.2 punkte nustatyta, kad statybos darbų vadovas privalo iškviesti žemės darbų vykdymo vietoje esančių požeminių statinių, susisiekimo komunikacijų savininkus (naudotojus, valdytojus) ar jų atstovus ne vėliau kaip prieš 5 dienas iki darbų pradžios pranešdamas jiems tikslų žemės darbų pradžios laiką ir vietą; žemės darbų vykdymo vietoje pažymėti esamų požeminių inžinerinių statinių vietas (40.3 punktas) ir pan. Kai statybos aikštelėje požeminių inžinerinių statinių vietos tiksliai nežinomos, turi būti iškviesti šių statinių savininkai (naudotojai, valdytojai) ar jų atstovai, kurie privalo būti žemės darbų vykdymo vietoje, kol bus nustatyta tiksli šių statinių vieta (41 punktas). Šios pareigos, prieš pradedant žemės kasimo darbus, yra nustatytos tam asmeniui, kuris atlieka kasimo darbus.

12.        Kaip minėta, neteisėtais veiksmais gali būti pripažįstama prievolės nevykdymas ar netinkamas vykdymas, įstatymo reikalavimų nepaisymas, bei bendro pobūdžio pareigos elgtis rūpestingai pažeidimas. Pirmiausia, vertinant atsakovės veiksmus, atkreiptinas dėmesys į Elektros tinklų apsaugos taisyklių, patvirtintų 2010 m. kovo 29 d. Lietuvos Respublikos energetikos ministro įsakymu Nr. 1-93, 16 punktą, kuriame nustatyta, kad elektros tinklų apsaugos zonose negavus tinklų operatorius pritarimo (derinimo) projektui ar numatomai veiklai, draudžiama atlikti darbus ir veiksmus, nurodytus Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 25 straipsnio 2 dalyje. Minėto įstatymo 25 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad elektros tinklų apsaugos zonose be raštiško tuos elektros tinklus eksploatuojančių asmenų sutikimo draudžiama: vykdyti įvairius kasybos, krovimo, dugno gilinimo, žemės kasimo, sprogdinimo, melioravimo, užtvindymo darbus, mechanizuotai laistyti žemės ūkio kultūras, įrengti gyvulių laikymo aikšteles, vielines užtvaras ir metalines tvoras, bei dirbti žemės darbus giliau kaip 0,3 metro, taip pat lyginti gruntą požeminių elektros kabelių linijų apsaugos zonose ir kt. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad elektros tinklų savininkas ar valdytojas nepritaria projektui ar numatomai veiklai, jeigu šio straipsnio 2 dalyje nurodyti darbai pažeis elektros tinklų techninės saugos reikalavimus ir (ar) kels pavojų aplinkai, žmonių turtui, jų gyvybei ar sveikatai.

13.       Byloje nėra ginčo, kad atsakovė darbus atliko be elektros tinklų įmonės raštiško leidimo. Nors atsakovė įrodinėjo, kad darbus atliko ne didesniame nei 0,3 m gylyje ir todėl jai leidimo nereikia, tačiau ši aplinkybė yra neįrodyta. Atsakovės vadovas teismo posėdyje paaiškino, kad atliekant darbus buvo naudojama technika, bortai buvo išimami ne rankiniu būdu. Teismas neturi pagrindo abejoti ieškovės pateiktais duomenimis apie kabelio buvimo vietą. Atvirkščiai, atsakovė, teigdama, jog kabelis buvo ne vietoje ar netinkamame gylyje,  tokių aplinkybių neįrodė. Dar daugiau, iš bylos medžiagos akivaizdu, kad atsakovė (jos darbuotojai) net nesidomėjo, ar jų atliekamų darbų vietoje yra apsauginė zona, ar yra nustatyti kokie nors specialieji reikalavimai. Byloje nėra ginčo, kad atsakovė statybos darbus atliko be elektros tinklų įmonės raštiško leidimo, taip pažeisdama aukščiau nurodytus teisės aktus. Atsakovė šios aplinkybės neginčija, pripažįsta, kad darbus vykdė negavusi ieškovės leidimo. Taigi, ieškovei šiuo atveju nebuvo sudaryta galimybė neleisti vykdyti kasybos darbus, o atsakovė, nesilaikydama teisės aktų reikalavimų, atliko neteisėtus veiksmus.

14.       Teismas pažymi, kad net ir tuo atveju, jei būtų laikomasi atsakovės pozicijos, jog jai darbams atlikti jokie leidimai nebuvo reikalingi, o jei ir buvo reikalingi, jų gavimui turėjo pasirūpinti rangovas, tai neatleidžia atsakovės nuo bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai ir savo veiksmais nedaryti žalos. Iš 2019 m. gruodžio 10 d. Statybos rangos sutarties Nr. ES-2069-2019/12/10-AU turinio matyti, kad UAB „Eikos statyba“, kaip užsakovė, ir UAB „Austa“, kaip rangovė, sudarė statybos rangos sutartį, kurios pagrindu UAB „Eikos statyba“ įsipareigojo iki 2020 m. kovo 2 d. atlikti aplinkos tvarkymo darbus daugiabučiame gyvenamajame name (duomenys neskelbtini) (el. b. I t. 75-98 l.).Atliktų darbų akte Nr. 1 už 2019 m. gruodžio mėnesį nurodyta, kokius darbus UAB „Austa“ daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), aplinkos tvarkymo darbams (el. b. II t. 3-6 l.). Sprendžiant klausimą dėl ieškovės reikalavimo teisės į atsakovę, teisinės reikšmės neturi, kuris konkretus subjektas atsakovė  ar trečiasis asmuo turėjo pareigą pasirūpinti reikiamų leidimų gavimu. Pažymėtina, kad atsakovė, prieš pradėdama atklikti darbus, privalėjo įsitikinti, ar yra gauti reikiami leidimai, taip pat išsiaiškinti, kokie konkretūs ribojimai ar specialiosios sąlygos darbų atlikimo vietoje yra nustatyti. 

15.       Žala gali būti padaroma turtui arba asmeniui. Žala turtui (turtinė žala) gali pasireikšti turto netekimu arba sužalojimu, turėtomis išlaidomis ir negautomis pajamomis (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Kaip nurodoma kasacinio teismo praktikoje, turtinė žala, pasireiškianti turto netekimu arba sužalojimu, turėtomis išlaidomis, paprastai yra neteisėtų veiksmų tiesioginis rezultatas, kuris atsiranda iš karto, tiesiogiai veikiant tam tikrą objektą, pavyzdžiui, sunaikinus ar sužalojus turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2012

16.       Nuostolių dydžio įrodinėjimo našta tenka nukentėjusiam asmeniui (CPK 178 straipsnis). Jeigu žalos faktas įrodytas, tačiau nuostolių dydžio įrodyti ieškovas objektyviai negali, tai jų dydį nustato teismas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis).

17.       CK 6.247 straipsnyje įtvirtinta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Civilinė atsakomybė taikoma tik jei ieškovas įrodo, kad tarp neteisėtų veiksmų ir žalos yra priežastinis ryšys (CPK 178 straipsnis). Nustačius, kad žalingos pasekmės nebūtų atsiradusios, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo, faktinis priežastinis ryšys laikomas nustatytu.

18.       Be to, gali būti atlyginama ir būsima žala. Pagal CK 6.249 straipsnio 3 dalį teismas gali atidėti būsimos žalos įvertinimą arba įvertinti būsimą žalą remdamasis realia jos atsiradimo tikimybe. Šiais atvejais kaip žalos atlyginimą teismas gali priteisti konkrečią pinigų sumą.

19.       Žala gali būti atlyginama dviem būdais: natūra (grąžinant tokį pat daiktą arba atkuriant sugadinimus ir pan.) arba kompensuojant žalą pinigais (CK 6.281 straipsnio 1 dalis). Deliktinės atsakomybės atveju asmuo, kuriam yra padaryta žala, turi teisę reikalauti atkurti iki pažeidimo buvusią padėtį. Tačiau nukentėjusysis neturi atsidurti nei geresnėje, nei blogesnėje padėtyje, kokia buvo iki jo teisių pažeidimo (CK 6.251 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnio 2 dalis).

20.       Pasisakant dėl atsiradusios žalos, svarbu paminėti, kad paprastai ji yra neteisėtų veiksmų tiesioginis rezultatas, kuris atsiranda iš karto, tiesiogiai veikiant tam tikrą objektą. Pagal įstatyme įtvirtintą laisvo įrodymų vertinimo principą dėl bet kokios į bylą pateiktos informacijos įrodomosios reikšmės sprendžia teismas, vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu, pagrįstu visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nurodytas išimtis (CPK 185 straipsnis). Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama vadinamąja tikėtinumo taisykle (tikimybių pusiausvyros principu). Kasacinio teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų faktų buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo absoliučiai nėra abejonių; išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2008; 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2009; ir kt.).

21.       Ieškovė patirtą žalą įvertino 1167,84 Eur. Teismo vertinimu, į bylą pateiktų įrodymų (nurodytų šio teismo sprendimo 4 ir 5 punktuose) visuma žalos dydį patvirtina, pateikti įrodymai pakankami įrodyti 1167,84 Eur nuostolių sumą. Ieškovės prašoma priteisti 1167,84 Eur remonto suma laikytina protinga, nesukuria situacijos, kurioje viena iš šalių – šiuo atveju, ieškovė, atsidurtų geresnėje, padėtyje, nei kokia buvo iki neteisėtų veiksmų atlikimo. Duomenų, kurie suponuotų išvadą, kad minėta suma laikytina per didele ar neatitiktų realių rinkos kainų, taip pat kad tam tikri darbai nebuvo būtini ar nebuvo faktiškai atlikti, byloje nėra.

22.       Tais atvejais, kai atsakovo atsakomybė kyla su kalte, įrodžius atsakovo veiksmų neteisėtumą, subjektyvioji neteisėtumo sąlygos pusė – kaltė preziumuojama. Kaltės samprata pateikiama CK 6.248 straipsnio 3 dalyje: laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Šioje normoje įtvirtintas vadinamasis protingo, apdairaus, rūpestingo žmogaus (lot. bonus pater familias) elgesio standartas, pagal kurį vertinama, ar žalą padaręs asmuo yra kaltas.

23.       Atsižvelgiant į tai, jog ieškovo ir atsakovo nesieja sutartiniai santykiai, atsakovas atsako deliktinės atsakomybės pagrindu. Kaip minėta kasimo darbai buvo atlikti, nesuderinus jų su tame sklype esančių elektros tinklų savininku (ieškovu), t. y. nesilaikant galiojančio teisinio reglamentavimo, o tai patvirtina atsakovo atliktų veiksmų neteisėtumą. Teismo vertinimu, jei atsakovė, atlikdama kasimo darbus, būtų laikiusis  teisės aktų reikalavimų ir prieš atlikdama šiuos darbus būtų nustačiusi elektros kabelio linijų buvimo vietą, žala ieškovei nebūtų padaryta.

24.       Nustačius, kad labiau tikėtina, jog būtent atsakovė ginčo teritorijoje atliko neteisėtus veiksmus, spręstina, jog be šių veiksmų aukščiau minėta 1167,84 Eur žala nebūtų atsiradusi, todėl faktinis priežastinis ryšys, šiuo atveju, laikomas nustatytu. Šiuo atveju preziumuojant atsakovės kaltę, laikytina, kad byloje yra visos deliktinės atsakomybės sąlygos, todėl ieškinys tenkintinas.

25.       Apibendrinant, byloje yra įrodytos visos atsakovo deliktinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala bei jos dydis ir priežastinis ryšys tarp atsakovės neteistų veiksmų ir žalos (CK 6.246 straipsnis). Atsakovė, atlikdama žemės kasimo darbus 10 kV kabelinės linijos apsaugos zonoje, pažeisdama Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 2 straipsnio 41 punktą, Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. kovo 26 d. įsakymu Nr. 1-93 patvirtintų Elektros tinklų apsaugos taisyklių 12 punktą, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. D1-848 patvirtintų Statybos techniniame reglamente STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“ 40 punktą, nesilaikė elektros tinklų apsaugos zonoje vykdomiems darbams keliamų reikalavimų, pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, t. y. padarė 1 167,84 Eur dydžio žalą ieškovei nuosavybės teise priklausančiai kabelių linijai (CK 6.247, 6.249 straipsniai). Atsakovė, atlikdama elektros tinklų apsaugos zonoje žemės kasimo darbus, nebuvo tiek rūpestinga ir apdairi, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis), todėl atsakovei kyla deliktinė atsakomybė – ji privalo atlyginti neteisėtais veiksmais padarytą 1 167,84 Eur žalą.

26.       Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškinys tenkintinas, iš atsakovo ieškovo naudai priteisiant 1167,84 Eur žalos atlyginimą.

27.       Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 2 dalimi, ieškovei iš atsakovės priteisiamos 6 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 1 167,84 Eur sumą, skaičiuojamos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Pažymėtina, kad ši byla iškelta 2021 m. balandžio 2 d., ieškovei kreipusis į teismą dėl teismo įsakymo išdavimo.

28.       Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė patyrė 26,00 Eur bylinėjimosi išlaidų( CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas), t. y. sumokėto žyminio mokesčio (2021 m. kovo 23 d. mokėjimo nurodymas Nr. SCA000474394 – 8,00 Eur sumai; 2021 m. birželio 16 d. mokėjimo nurodymas Nr. SCA000490346 – 19,00 Eur sumai). Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatomis, ieškovei iš atsakovės priteistina 26 Eur  bylinėjimosi išlaidų.

29.       Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė patyrė 496,10 Eur atstovavimo išlaidų (2021 m. rugpjūčio 31 d. PVM sąskaita faktūra už teisines paslaugas Nr. JS2021-075, 2021 m. gruodžio 28 d. mokėjimo nurodymas 400,00 Eur sumai; 2021 m. spalio 29 d. mokėjimo nurodymas 300,00 Eur sumai). Ieškinį tenkinus, atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 str. 1 d., 98 str.).

30.       Teismas šioje byloje patyrė 43 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Tenkinus ieškinį, šios išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš atsakovės (CPK 92 str.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

Ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovės UAB „Austa“ , j. a. k. 304548488, ieškovės AB „Energijos skirstymo operatorius“, j. a. k. 304151376, naudai  1 167,84 Eur (tūkstantis šimtas šešiasdešimt septyni eurai 84 ct) žalos atlyginimą, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 1167,84 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. balandžio 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 26 Eur (dvidešimt šeši eurai) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės UAB „Austa“, j. a. k. 304548488, valstybės naudai 43 Eur (keturiasdešimt trys eurai) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                Aistė Petrevičienė