Civilinė byla Nr. 2-1339/2013

Teisminio proceso Nr.2-59-3-00062-2013-3

                                                                                                Procesinio sprendimo kategorija: 126.2.

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. balandžio 25 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Milašienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Žemės ūkio kooperatyvo „Viridis group“ ir trečiojo asmens D. Š. atskiruosius skundus dėl Panevėžio apygardos teismo 2013 m. vasario 25 d. nutarties, kuria iškelta bankroto byla, civilinėje byloje pagal ieškovo Žemės ūkio kooperatyvo „Viridis group“ direktoriaus A. P. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui Žemės ūkio kooperatyvui „Viridis group“, tretieji asmenys pajininkas D. Š. ir kreditorius UAB „Litagros prekyba“.     

          Apeliacinės instancijos teismas

n u s t a t ė :

I.                   Ginčo esmė

Ieškovas kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui ŽŪK „Viridis group“. Nurodė, kad 2013 m. sausio 25 d. finansinės atskaitomybės dokumentuose įmonės ilgalaikis turtas sudaro 177 965,00 Lt, trumpalaikis – 82 409,00 Lt, įmonė iš viso turi turto už 260 374,00 Lt, o pradelsti įsipareigojimai – 463 497,04 Lt dydžio. Ieškovas teigia, kad ŽŪK „Viridis group“ yra realiai bankrutavęs, atgaivinti įmonės veiklos, atsiskaityti su kreditoriais nėra jokių galimybių. Kooperatyvo balanse apskaitytos kaip pagrindinės priemonės šiaudų rulonavimo presas, 130 000 Lt vertės, tačiau jis nepilnai išmokėtas UAB „DOJUS agro“, priekaba šiaudų rulonams vežti – 33 000 Lt vertės, yra kaušas, savaeigė transporto priemonė, t.y. automobilis su priekaba kaip sunkvežimis, visos šios transporto priemonės buvo laikomos pas D. Š.. ŽŪK „Viridis group“ neturėjo nekilnojamo turto, t.y. žemės, pastatų. Didžiausias kooperatyvo kreditorius yra UAB „Litagros prekyba“. Kooperatyvas „Viridis group“ veiklos nebevykdo nuo 2012 m. rudens, kooperatyve nėra nei vieno darbuotojo, o skolos 200 000 Lt viršija turtą. Kooperatyvas neturi nekilnojamojo turto, neturi brangaus kilnojamojo turto, o gautinos sumos sudarytų labai mažą turto dalį, todėl sąlygų atgaivinti kooperatyvo veiklą nėra.

Trečiasis asmuo kooperatyvo pajininkas D. Š. nesutiko su ieškiniu iškelti bankroto bylą ŽŪK „Viridis group“, kadangi bankroto byla keliama tyčia. Kooperatyvo finansinė būklė yra kitokia, nei pateikta teismui, kooperatyvo balansas neteisingas, jame nėra įtraukta daugelio dalykų: nėra pasėlių – 15,50 ha žieminio rapso, 18 ha žieminių rugių ir dar 23 ha žieminių rugių. Pasėliai yra kooperatyvo investicijos, kurios yra padarytos, turinčios konkrečią vertę, kuri balanse neatsispindi. Kooperatyvo atliktos investicijos padarytos nuomojamai žemei, tačiau balanse jos neatsispindi. Pasėlių vertę sudaro visi žemės įdirbimo darbai, kuras, sėkla ir visi tokie duomenys buhalterei buvo pateikti. Pasėlių yra virš 56 ha. Pasėlių vertę sudaro įdėti žemės darbai, trąšos, sėkla, kuras ir tos investicijos vidutiniškai sudarytų apie 1 100 litų hektarui. Pajamas iš vieno hektaro galima gauti įvairias, gali būti iš hektaro  apie 4 -5 tūkstančius Lt. Tiesioginės išmokos yra apie 400 Lt hektarui. Dar yra nebaigta gamyba, t.y. kas yra investuota į žemę nuo jos įdirbimo pradžios, investicijos į žemę – žemės gerinimo darbai, paruošta sėjai žemė. D. Š. pripažino, kad kooperatyvas turi pradelstų įsipareigojimų daugiau nei 463 000 Lt sumai, tačiau sudėjus išmokas ir kitas sumas, įmonės bankroto nebūtų. Ties D. Š. pavarde nurodyta 139 228,16 Lt suma kreditorinių reikalavimų sąraše yra D. Š. ūkio pinigai – parduota produkcija kooperatyvui.

        Liudytoja ŽŪK „Viridis group“ apskaitos paslaugas teikianti E. S. paaiškino, kad kreditorių sąraše nurodyti 463 497,04 Lt pradelstų įsiskolinimų yra tikrai pradelsti ir vykdytini. Pradelsti įsipareigojimai yra žemės nuomotojams, didžiulė skola UAB „Litagros prekyba“, kitiems tiekėjams. ŽŪK „Viridis group“ balanse apskaityta transporto priemonės nėra pilnai išpirktos iš pardavėjų UAB „Agroservisas“, UAB „Dojus agro“. Kiek ŽŪK „Viridis group“ 2013 metams yra apdirbęs iš rudens žemės nežino, nes nepateikta nei vieno įforminto dokumento dėl žemės apdirbimo. Žemės nuomos sutartys 2012 m. gruodžio 31 d. dar nebuvo nutrauktos, bet su 250 ha žemės nuomininkais nėra atsiskaityta. Dėl įdirbtos žemės kaip turto: šiai dienai nepateikta jokio dokumento, įrodančio, paliudijančio, kad tie laukai buvo apdirbami ir kad tai būtų pagrindas įtraukti kaip investicijas. Išmokų iš NMA buvo gauta tarp 35 000-39 000 tūkstančių Lt.

II.                Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Panevėžio apygardos teismas 2013 m. vasario 25 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą ŽŪK „Viridis group“, įmonės administratoriumi paskyrė UAB „Bankroto centras“. Nurodė, kad ŽŪK „Viridis group“ 2013 m. sausio 25 d. balanse apskaitė nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų už 260 374 Lt bei 215 123 Lt nuostolio. ŽŪK „Viridis group“ 2013 m. sausio 25 d. Pelno (nuostolių) ataskaitoje apskaitė 214 895 Lt nuostolio. Atsakovas 2013 m. sausio 25 d. turėjo pradelstų kreditorinių įsipareigojimų už 463 497,04 Lt bei 80 189,23 Lt debitorinių reikalavimų. Iš nurodytų buhalterinių rodyklių darytina išvada, kad ŽŪK „Viridis group“ yra nemokus, nes pradelsti kooperatyvo įsipareigojimai viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės, realiai pradelsti kooperatyvo įsipareigojimai 203 123 Lt viršija visą kooperatyvo balanse įrašyto turto vertę, kas yra pakankamas įrodymas spręsti apie ŽŪK „Viridis group“ nemokumą bei iškelti bankroto bylą. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas trečiojo asmens D. Š. nesutikimo su pareikšimu argumentus, nurodė, kad įvertinęs faktus, kad atsakovas turėjo pradelstų kreditorinių įsipareigojimų už 463 497,04 Lt, o balanse apskaitė turto nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų už 260 374 Lt bei 215 123 Lt nuostolio, kad kooperatyvo vadovas, buhalterinę apskaitą teikianti specialistė pripažįsta ŽŪK „Viridis group“ visišką bankrotą, sąskaitoje lėšų neturėjimą, nebegalėjimą vykdyti ūkinės finansinės veiklos, kooperatyvo pajininkų tarpusavio nesutarimus ir nepasitikėjimą, kad kooperatyvo pajininkai nėra priėmę sprendimų apie papildomus įnašus į kooperatyvą, daro išvadą, kad yra pakankamas pagrindas ŽŪK „Viridis group“ pripažinti nemokiu ir iškelti bankroto bylą. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs konfliktinius santykius tarp kooperatyvo pajininkų (A. P. ir D. Š.), siekdamas išvengti galimų prieštaravimų ir abejonių dėl administratoriaus nešališkumo ir objektyvumo, bankroto administratoriumi skyrė trečiojo asmens kreditoriaus UAB „Litagros prekyba“ pasiūlytą bankroto administratorių UAB „Bankroto centras“.

III.             Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu apeliantas ŽŪK „Viridis group“ direktorius A. P. prašo Panevėžio apygardos teismo 2013 m. vasario 25 d. nutarties dalį, kuria ŽŪK „Viridis group“ bankroto administratoriumi paskirta UAB „Bankroto centras“ panaikinti  ir klausimą spręsti iš esmės – ŽŪK „Viridis group“ bankroto administratoriumi paskirti UAB „Geraldis“. Skundą grindžia šiais argumentais:

1. Pirmosios instancijos teismo ginčijama nutarties dalis priimta, pažeidžiant procesines ir materialiosios teisės normas, netiriant ir nenustatinėjant esminių bylos aplinkybių. Teismo diskrecijos teisė skiriant bankroto administratoriumi konkretų asmenį nėra absoliuti. Teismas privalo ne tik patikrinti, ar nėra įstatyme aptartų aplinkybių, dėl kurių asmuo negali būti skiriamas bankrutuojančios įmonės administratoriumi (ĮBĮ 11 str. 4 d.), bet ir, vadovaudamasis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijais, įvertinti kiekvieną svarbią tinkamiausio bankroto administratoriaus paskyrimui aplinkybę.

2. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad UAB „Litagros prekyba” pareikšta reikalavimo suma yra dvigubai didesnė, nei neginčijama suma, todėl UAB „Litagros prekyba” siūlomas bankroto administratorius gali būti suinteresuotas patvirtinti jį siūliusios UAB „Litagros prekyba” kreditorinį reikalavimą. Taigi pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į Lietuvos teismų praktikoje suformuotą nuostatą, kad bankroto administratoriumi negalima skirti tokio asmens, kai yra aplinkybės, pagrįstai verčiančios abejoti, ar toks asmuo tikrai neturi ir negali turėti teisinio suinteresuotumo tos įmonės bankroto procese.

3. ŽŪK „Viridis Group” direktorius A. P. 2013 m. vasario 26 d. gavo pranešimą dėl reikalavimo teisės perėmimo pagal 2013 m. vasario 22 d. sudarytą reikalavimo perleidimo sutartį tarp UAB „Litagros prekyba” ir R. P.. Pranešime buvo nurodyta, kad naujasis kreditorius R. P. atsisako nuo pirminio kreditoriaus UAB „Litagros prekyba” siūlomo bankroto administratoriaus kandidatūros Panevėžio apygardos teisme civilinėje byloje Nr. B2-463-425/13 ir palaiko ŽŪK „Viridis Group” direktoriaus siūlomą bankroto administratoriaus kandidatūrą UAB „Geraldis“. Atsižvelgiant į tai, kad nėra jokių objektyvių duomenų, kurie leistų abejoti UAB “Geraldis” nešališkumu, sąžiningumu bei gebėjimu sklandžiai ir laiku vykdyti atsakovo bankroto procedūras, UAB „Geraldis” yra tinkamiausias kandidatas administruoti ŽŪK “Viridis group”.

Atskiruoju skundu apeliantas D. Š. prašo Panevėžio apygardos teismo 2013 m. vasario 25 d. nutartį panaikinti bei klausimą išspręsti iš esmės – atmesti  ieškovo pareiktą pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui; skirti teismo finansinę – buhalterinę ekspertizę atsakovui; priteisti iš ieškovo trečiojo asmens D. Š. naudai visas šioje civilinėje byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas. Skundą grindžia šiais argumentais:

1. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį dėl bankroto bylos atsakovui ŽŪK „Viridis group“ iškėlimo, visiškai nenagrinėjo ir nevertinio trečiojo asmens - atsakovo pajininko ir kreditoriaus - D. Š. nurodytų aplinkybių dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui negalimumo, kadangi tam prieštarauja atsakovo ŽUK „Viridis group“ pajininkai, t. y. nėra priimto ŽŪK „Viridis group“ visuotinio pajininkų susirinkimo nutarimo kelti bankroto bylą. Susirinkime dalyvavusių pajininkų balsams pasiskirsčius po lygiai toks nutarimas turėtų būti laikomas nepriimtu.

2. Kartu su atsakovo ŽŪK „Viridis group“ direktoriaus A. P. pareiškimu dėl bankroto bylos atsakovui ŽŪK „Viridis group“ iškėlimo teismui nebuvo pateikta jokių duomenų apie tai, kad iki pareiškimo pateikimo dienos ŽŪK „Viridis group“ būtų viešai paskelbęs kreditoriui (kreditoriams), kad negali arba neketina vykdyti įsipareigojimų. Akivaizdu, jog jau vien dėl šios procedūros pažeidimo pareiškimas ne tik kad negalėjo būti teikiamas, bet ir apskritai pirmosios instancijos teismo priimtas, nepaisant to, jog atsakovas ŽŪK „Viridis group“, apelianto nuomone, yra pajėgus įvykdyti įsipareigojimus kreditoriams ir nėra nemoki kooperatinė bendrovė.

3. Apelianto nuomone, prie pareiškimo pateiktas balansas ir pelno (nuostolių) ataskaita vertintini kritiškai, nes nei balanse, nei pelno (nuostolių) ataskaitoje nesutampa finansiniai rodikliai, kurie iš esmės turėtų sutapti. Balanse nurodyta, jog nuostoliai yra 215 123,00 Lt, o to paties laikotarpio pelno (nuostolių) ataskaitoje – 214 895,00 Lt. Pirmosios instancijos teismui pateiktame ŽŪK „Viridis group“ kreditorių sąraše nurodyta, kad atsakovas ŽŪK „Viridis group“ turi 466 497,04 Lt dydžio kreditorinių įsipareigojimų, kai tuo tarpu balanse mokėtinos sumos ir įsipareigojimai, sudaro 463 497,00 Lt, iš jų 463 497,00 Lt - per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai. Be to apeliantas atkreipė dėmesį, kad ŽŪK „Viridis group” vykdo žemės ūkio veiklą, dėl ko buvo ir yra deklaravusi nemažą plotą pasėlių, už kuriuos iš Nacionalinės mokėjimo agentūros ir ateityje turi gauti tam tikro dydžio tiesiogines išmokas, kurios turėtų būti įtrauktos į balansą, tačiau, kaip matyti, atitinkamos piniginės sumos nėra įtrauktos nei į gautas, nei į gautinas atsakovo ŽŪK „Viridis group” pajamas, kurios turi būti nurodytos tiek balanse, tiek pelno (nuostolių) ataskaitoje. ŽŪK „Viridis group” Nacionalinei mokėjimo agentūrai deklaruoti ir pasėti pasėliai bei pūdymai nėra įtraukti į balansą ir pelno (nuostolių) ataskaitą, kaip atsakovo ŽŪK „Viridis group” turtas. Šio turto neįtraukimas į turto balansą iškreipia tikrąją atsakovo finansinę būklę.

4. Pirmosios instancijos teismas turėjo būti aktyvus ir, siekdamas išsklaidyti bet kokias kylančias abejones, taip pat išsiaiškinti tikrąją atsakovo finansinę būklę tam, kad būtų priimtas objektyvus, teisėtas ir teisingas sprendimas dėl atsakovo pripažinimo (ne)mokiu. Turėjo imtis aktyvių veiksmų, tačiau net ir esant trečiojo asmens prašymams dėl papildomų duomenų išreikalavimo, tokių veiksmų nesiėmė, dėl to buvo priimta neteisėta, nepagrįsta ir naikintina nutartis.

5. Į bylą pateiktame ŽŪK „Viridis group“ kreditorių sąraše nėra nurodyti įsipareigojimų kreditoriams atsiradimo pagrindai, atsiskaitymo su kreditoriais terminai, dėl ko iš minėto kreditorių sąrašo turinio negalima spręsti, ar įsipareigojimai kreditoriams yra pradelsti, ar ne, kas yra itin svarbu nagrinėjant klausimą dėl įmonės mokumo ar nemokumo. Iš pateikto kreditorių sąrašo nėra aišku, kokiu faktiniu ir teisiniu pagrindu A. P. yra ŽŪK „Viridis group“ kreditorius 18 000 Lt dydžio sumai. Ieškovas nurodė, kad pagal 2012 m. birželio 1 d. sudarytą paskolos sutartį Nr. 2012/01A J. V. neva paskolino atsakovui ŽŪK „Viridis group“ 42 000 Lt dydžio sumą, kurią atsakovas turėjo grąžinti paskolos davėjui iki 2012 m. rugsėjo 30 d. Jeigu J. V. paskolino atsakovui ŽŪK „Viridis group” 42000 Lt dydžio sumą, neaišku, kokiu pagrindu J. V. buvo sumokėta/ grąžinta 59 000 Lt dydžio suma ir atitinkamai laikoma, kad su J. V. vis dar yra neatsiskaityta ir jis yra įtraukiamas į atsakovo ŽŪK „Viridis group” kreditorių sąrašą 14 476,00 Lt dydžio sumai. Taigi, esant netiksliems ŽŪK „Viridis group” finansinės atskaitomybės dokumentams, iš kurių negalima spręsti nei apie objektyviai egzistuojančius kreditorinius įsipareigojimus, jų įvykdymo terminus bei pradelsimą, nei apie kooperatyvo turimo turto balansą, t.y. tikrąją atsakovo finansinę padėtį, negalėjo ir negali būti sprendžiamas atsakovo ŽŪK „Viridis group“ mokumo/ nemokumo klausimas, atitinkamai bankroto bylos ŽŪK „Viridis group“ iškėlimo klausimas.

Trečiasis asmuo D. Š. pateikė atsiliepimą į ieškovo ŽŪK „Viridis group“ direktoriaus A. P. atskirąjį skundą. Nurodė, kad nesutinka su atskirajame skunde nurodytais argumentais dėl bankroto administratoriaus kandidatūros. Tiek pirmosios instancijos teismo paskirtas atsakovo ŽŪK „Viridis group” bankroto administratorius UAB „Bankroto centras“, tiek ieškovo A. P. siūlytas kandidatas į atsakovo bankroto administratorius UAB „Geraldis“, atitinka ĮBĮ 11 str. reikalavimus, t. y. abi įmonės turi teisę teikti bankrutuojančių įmonių administravimo paslaugas, šių administratorių kandidatūros yra suderintos su Vyriausybės įgaliota institucija - Įmonių bankroto valdymo departamentu (ĮBĮ 11 str. 2 d.), ir byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad šie juridiniai bankroto administratoriai neatitiktų ĮBĮ 11 straipsnio 4 dalį ar kitų įstatyme numatytų reikalavimų. Ieškovo A. P. atskirajame skunde išdėstyti teiginiai, kad trečiojo asmens UAB „Litagros prekyba“ siūlomas bankroto administratorius gali turėti teisinį suinteresuotumą bankroto byloje, atitinkamai jis neatitinka ĮBĮ 11 straipsnio 4 dalyje numatytų reikalavimų, yra visiškai nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis ir įrodymais, t. y. grindžiami nepagrįstomis prielaidomis, todėl turėtų būti vertinami kritiškai ir atmetami. Pirmosios instancijos teismo nutartimi paskirtas bankroto administratorius turi ilgesnę bankroto administravimo paslaugų teikimo patirtį nei UAB „Geraldis”, ką atitinkamai patvirtina ir didesnis sėkmingai baigtų bankroto procedūrų skaičius. UAB „Bankroto centras“ yra sėkmingai užbaigęs Žemės ūkio kooperatyvo „Šilauogė“ bankroto procedūrą, kas leidžia teigti, jog pirmosios instancijos teismo paskirtas bankroto administratorius UAB „Bankroto centras“ yra tinkamesnis administruoti atsakovą ŽŪK „Viridis group“ bankroto bylos iškėlimo atveju, lyginant jį su ieškovo siūlomu bankroto administratoriumi UAB „Geraldis“. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes bei į juridinių bankroto administratorių patirtį teikiant bankroto administravimo paslaugas, įskaitant žemės ūkio bendrovių administravimą, taip pat sėkmingai baigtų bankroto procedūrų skaičių, darbuotojų kvalifikaciją ir kompetenciją, darytina išvada, jog UAB „Bankroto centras“ galėtų kokybiškiau, profesionaliau, efektyviau ir operatyviau vykdyti ŽŪK „Viridis group“ bankroto procedūras negu ieškovo siūlomas bankroto administratorius UAB „Geraldis“, todėl pirmosios instancijos teismo nutartimi paskirtas atsakovo ŽŪK „Viridis group“ administratorius UAB „Bankroto centras“ neturėtų būti keičiamas.

Atsakovas pateikė atsiliepimą į atskiruosius skundus. Nurodė, kad nesutinka su D. Š. atskirajame skunde išdėstytais teiginiais ir prašo atmesti atskirąjį skundą kaip nepagrįstą . Nurodė, kad palaiko A. P. atsiliepime išdėstytus argumentus bei sutinka su A. P. atskirajame skunde išdėstytais argumentais.

Ieškovas A. P. pateikė atsiliepimą į trečiojo asmens D. Š. atskirąjį skundą. Nurodė, kad su skundu nesutinka. Apeliantas savo atskirajame skunde be teisinio pagrindo akcentuoja visuotinio ŽŪK „Viridis group“ pajininkų susirinkimo nutarimo iškelti bendrovei bankroto bylą nebuvimą. Ieškovas pažymi, jog tokio reikalavimo ĮBĮ nenumato. Šiuo konkrečiu atveju ŽŪK „Viridis group“ bankroto bylą inicijavo jos vienašalis valdymo organas - direktorius A. P., nes tokią jo pareigą numato ĮBĮ. Tokios teisės neriboja jokie reikalavimai turėti visuotinio savininkų, šiuo konkrečiu atveju - pajininkų, susirinkimo nutarimą šiuo klausimu. Vadovaujantis byloje esančio 2013 m. sausio 25 d. balanso duomenimis, ŽŪK „Viridis group” turi turto viso už 260 374 Lt sumą. Tuo tarpu bendrovės per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudaro net 463 497 Lt. Visi šie finansiniai rodikliai parodo, jog pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo pateikimo pirmosios instancijos teismui dieną atsakovo įsipareigojimai jau 203 123 Lt viršija visą bendrovės turimą turtą. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad šiai dienai ŽŪK „Viridis group“ yra nemoki įmonė. Atskirajame skunde apeliantas teikia prašymą dėl teismo finansinės- buhalterinės ekspertizės skyrimo, tačiau iš suformuluoto prašymo nėra aišku, kad bus  nurodytos ekspertizės objektu. Apeliantas tokio prašymo nebuvo pateikęs pirmosios instancijos teisme, todėl tokių prašymų teikimas apeliacinės instancijos teismui rodo siekį bet kokiu būdu užvilkinti bankroto bylos ŽŪK „Viridis group“ iškėlimą.

IV.             Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bankroto bylos nagrinėjamos pagal CPK įtvirtintas taisykles, išskyrus išimtis, nustatytas kitų įstatymų (CPK 1 str. 1 d.). Specialusis įstatymas bankroto bylų nagrinėjimui yra Įmonių bankroto įstatymas (toliau – ĮBĮ), o kitų įstatymų nuostatos, susijusios su bankroto procesu, taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja ĮBĮ nuostatoms.

Šios apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsakovui ŽŪK „Viridis group“ iškelta bankroto byla, o bankroto administratoriumi paskirta UAB „Bankroto centras“.

Dėl bankroto bylos iškėlimo

Pagrindai bankroto bylai iškelti numatyti ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalyje. Bankroto byla iškeliama, jeigu teismas nustato, kad yra bent viena iš šių sąlygų: įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) atlyginimą arba įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir (arba) neketina vykdyti savo įsipareigojimų. Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas, ar atsakovui ŽŪK „Viridis group“ keltina bankroto byla nemokumo pagrindu.

Teismas įmonei gali iškelti bankroto bylą dėl jos nemokumo tuo atveju, jei yra objektyvios prielaidos, sudarančios pakankamą pagrindą daryti išvadą, jog įmonė faktiškai yra nemoki. Įmonės nemokumas – tai įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 str. 8 d.). Įmonės nemokumas gali būti nustatytas išanalizavus jos ūkinės finansinės veiklos rezultatus, kurie atsispindi finansinės atskaitomybės ir kituose dokumentuose, turinčiuose reikšmės įvertinant realią įmonės finansinę būklę. Tuo atveju, jei ištyrus pateiktus ir teismo išsireikalautus įmonės finansinės atskaitomybės dokumentus paaiškėja, jog įmonė turi pakankamai turto finansiniams įsipareigojimams įvykdyti, ir nėra sąlygų įmonės nemokumui konstatuoti, teismas privalo atsisakyti skolininkui iškelti bankroto bylą.

Apeliantas D. Š. skundžiamos nutarties neteisėtumą ginčija tuo, kad nebuvo priimto visuotinio pajininko susirinkimo nutarimo kelti bankroto bylą. Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su ieškovo atsiliepime nurodytais argumentais, pažymi, kad tarp ĮBĮ 5 straipsnyje numatytų asmenų, galinčių kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo yra minimas vadovas, kuriam yra numatyta ne teisė, o pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo bei atsakomybė už šios pareigos nevykdymą (ĮBĮ 8 str. 1 d., 4 d.). Vadovo galimybė kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nepriklauso nuo bendrovės pajininkų valios.

Priešingai negu teigia apeliantas D. Š., vadovas privalo pateikti pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo ne tik tuo atveju, kai viešai paskelbė kreditoriams, kad negali arba neketina vykdyti įsipareigojimų bet ir tuo atveju, jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriais ir šie nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Taigi įrodymo apie tai, kad buvo viešai paskelbta kreditoriams, jog įmonė neketina vykdyti įsipareigojimų, nebuvimas nesudaro pagrindo teigti, kad buvo pažeistos kreipimosi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo procedūros.

Apeliantas skundžiamos nutarties neteisėtumą argumentuoja taip pat tuo, kad kooperatyvo pateikti balansas ir pelno (nuostolių) ataskaita turėtų būti vertinami kritiškai, kadangi juose yra neatitikimų, į balansą nėra įtrauktos gautinos iš Nacionalinės mokėjimo agentūros tiesioginės išmokos, pasėliai ir pūdymai, o šio turto neįtraukimas į turto balansą iškreipia tikrąją atsakovo finansinę būklę.

Pirmosios instancijos teismo nutarties motyvuojamosios dalies argumentai patvirtina, kad teismas, įvertinęs ŽŪK „Viridis group“ balanso, pelno (nuostolių) duomenis, kreditorinių įsipareigojimų, debitorinių reikalavimų dydį, padarė išvadą, jog šiuose buhalterinės apskaitos dokumentuose fiksuoti duomenys yra pakankamas įrodymas, kad ŽŪK „Viridis group“ yra nemoki. Preziumuojama, kad įmonės balanse fiksuoti ūkinės veiklos duomenys atspindi tikrąją įmonės finansinę padėtį, kol nėra įrodyta priešingai. Trečiasis asmuo nurodė, aplinkybes, kurios jo manymu patvirtina, kad ieškovo  pateiktas balansas neatspindi tikrosios kooperatyvo finansinės būklės, nes buhalterinėje apskaitoje nėra fiksuotas turtas: pasėti pasėliai, pūdymų plotas, pajamos, gautos už parduotą produkciją, už deklaruotus pasėlių plotus numatomos gauti iš Nacionalinės mokėjimo agentūros tiesiogines išmokos, kurios buhalterinės apskaitos dokumentuose turėtų būti nurodytos. Iš liudytojos E. S. parodymų matyti, kad įdirbtos žemės, sunaudotų trąšų, pasėlių ji  buhalterinėje apskaitoje, kaip padarytų investicijų, nefiksavo, nes, jos manymu, nebuvo pateikti reikiami dokumentai, kurių pagrindu būtų galima padaryti atitinkamus įrašus apie padarytas investicijas.  Tuo tarpu trečiasis asmuo D. Š. pirmosios instancijos teisme ir apeliaciniame skunde nurodė aplinkybes, kad kooperatyvas įdirbo žemę, pasėjo pasėlius, panaudojo trąšas, sėklas ir tai yra turtas, kuris kooperatyvo buhalterinėje apskaitoje nėra fiksuotas. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs trečiojo asmens paaiškinimus, nustatė, kad,  nors ir pripažinus pasėlius ir 2013 metais  gautiną derlių, kooperatyvas finansinių problemų vis tiek neišspręs ir nurodytas trečiojo asmens  aplinkybes laikė neįrodytomis.

Apeliacinės instancijos teismas su šiais pirmosios instancijos teismo motyvais nesutinka.  Žemės ūkio kooperatyvo balanse, kaip teisingai apeliaciniame skunde nurodo trečiasis asmuo, pagal Žemės ūkio įmonių balanso bei pelno ataskaitų rengimo tvarką turi būti fiksuotas biologinis turtas, nebaigta gamyba (žemės įdirbimo darbai, pūdymai), Nacionalinės mokėjimo agentūros išmokos už deklaruotus pasėlius (Buhalterinės apskaitos įstatymo 3 str., Verslo apskaitos standartas „Balansas“, Audito ir apskaitos direktoriaus įsakymu patvirtinta Žemės ūkio įmonių (sutrumpinta) balanso bei pelno (nuostolių) ataskaitos pavyzdinė forma). Už buhalterinės apskaitos tinkamą tvarkymą yra atsakingas įmonės vadovas. Ieškinį iškelti ŽŪK „Viridis group“ bankroto bylą pateikė  direktorius A. P., kuris ir yra atsakingas už tai, kad buhalteriniuose apskaitos dokumentuose būtų apskaitytas visas kooperatyvo turtas pagal minėtus teisės normų reikalavimus. Faktiško turimo turto dydžio nustatymas yra svarbus sprendžiant įmonės mokumą, gebėjimą atsiskaityti su kreditoriais, įmonės veiklos perspektyvas. Pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad  ir turtas, neapskaitytas ieškovo buhalterinėje apskaitoje, neišspręs mokumo klausimų, grindžiama prielaidomis, nes teismas nenustatė, kokia yra neapskaityto turto vertė. Be to, teismui nustačius, kad kooperatyvo turtą sudaro tik turtas, kuris fiksuotas balanse ir iškėlus bankroto bylą, nebūtų galimybės arba ji sumažėtų patenkinti kreditorinius reikalavimus iš to turto, kuris kaip kooperatyvo turtas yra nepaskaitytas.

Iš liudytojos  E. S. parodymų matyti, kad  buvo pirktos trąšos, kuras, sėklos ir tai yra nurašyta į sąnaudas, nes nėra dokumentų, kurių pagrindu buhalterinėje apskaitoje ji būtų galėjusi padaryti įrašą „investicija“. E. S. patvirtino, kad pasėti pasėliai, pūdymai, trąšos nėra įrašyti į kooperatyvo turto masę kaip investicija. Taigi pirmosios instancijos teismas turėjo išsiaiškinti ir nustatyti, ar ieškovo buhalterinės apskaitos dokumentuose įrašytos sąnaudos (pasėliai, kuras, trąšos ir kt.), kurios mažina turtą, buvo panaudotos kaip investicijos, tačiau dėl netinkamos buhalterinės apskaitos tvarkymo nenurodytos kaip padaryta investicija. Nustačius, kad dėl netinkamų dokumentų įforminimo buhalterinėje apskaitoje, kaip nurodė E. S., nebuvo galima padaryti įrašų apie padarytas investicijas, teismas turėtų įpareigoti vadovą A. P., atsakingą už tinkamą  buhalterinės apskaitos tvarkymą, pateikti teismui finansinės atskaitomybės duomenis, atitinkančius faktinę turimo turto padėtį (vertę). Priešingu atveju spręstinas klausimas apie tyčinį bankrotą, kadangi kuras, sėklos ir trąšos, kuriuos, kaip nurodė E. S., buvo nurašytos į sąnaudas, nenurodant, kur ir kam buvo panaudotos,  o paaiškėjus nusikaltimo požymiams teismas turėtų pranešti prokuratūrai.

Dėl išdėstytų argumentų apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad  pirmosios instancijos teismas neištyręs visų aplinkybių, turinčių reikšmės iškelti bankroto bylą, nustatė ŽŪK „Viridis group“ nemokumą ir iškėlė bankroto bylą, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama ir byla perduodama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Dėl bankroto administratoriaus kandidatūros

ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 1 punkte nustatyta, kad priėmęs nutartį iškelti bankroto bylą, teismas privalo paskirti įmonės administratorių. Bankroto administratorius yra itin plačius įgaliojimus įmonės bankroto procese turintis asmuo, nuo kurio veiksmų didele dalimi priklauso visų kreditorių ir pačios įmonės teisėtų interesų apsauga, bankroto procedūrų vykdymo sklandumas ir skaidrumas (ĮBĮ 11 str. 1 d., 3 d.). Todėl bankroto administravimo paslaugas teikiančiam asmeniui įstatymas nustato aukštus reikalavimus, turinčius užtikrinti jo profesionalumą, nepriklausomumą, nešališkumą ir teisinį nesuinteresuotumą konkrečios bankroto bylos baigtimi (ĮBĮ 11 str. 1 d., 4 d.). Tuo atveju, kai administruoti įmonę pretenduoja keli asmenys, atitinkantys įstatymo reikalavimus (ĮBĮ 11 str. 1 d.), ir nėra priežasčių, dėl kurių jie negalėtų teikti konkrečios įmonės administravimo paslaugų (ĮBĮ 11 str. 4 d.), teismui tenka pareiga iš konkuruojančių administratorių parinkti vieną, kuris administruos įmonę. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad parenkant asmenį, kuris vykdys įmonės bankroto procedūras, svarbiausia yra jo nešališkumas ir nesuinteresuotumas bylos baigtimi. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi išsiaiškinti, ar bankroto administratoriai sutinka administruoti įmonę, ar Įmonių bankroto valdymo departamentas pritarė šių bankroto administratorių skyrimui. Kiti kriterijai, kaip antai, bankroto administratoriaus patirtis, bankrutuojančios įmonės veiklos ypatumai ir pan. yra fakultatyviniai. Tuo atveju, kai keli asmenys gali administruoti bankrutuojančią įmonę, teismas parenka tokį administratorių, dėl kurio nešališkumo byloje kyla mažiausiai abejonių, o jeigu nėra abejonių dėl jų nešališkumo, parenka bet kurį iš šių asmenų (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-571/2012, 2012 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-847/2012).

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs santykius tarp kooperatyvo pajininkų A. P. ir D. Š., siekdamas išvengti prieštaravimų ir abejonių dėl administratoriaus nešališkumo pagrįstai paskyrė bankroto administratoriumi UAB „Bankroto centras“. Pažymėtina, kad nežiūrint į tai, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas administratorių pažeidimų nepadarė, apeliacinės instancijos teismui pripažinus, jog pirmosios instancijos teismas, neišsiaiškinęs  visų reikšmingų bankrotui iškelti aplinkybių, nepagrįstai ŽŪK „Viridis group“ iškėlė bankroto bylą, naikintina ir  2013 m. vasario 25 d. nutarties dalis dėl administratoriaus paskyrimo, nes administratoriaus paskyrimas  byloje dėl bankroto iškėlimo nėra savarankiškais reikalavimas.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 3 dalies  punktu,

n u t a r i a:

Panevėžio apygardos teismo 2013 m. vasario 25 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.