Civilinė byla Nr. 2A-1333-945/2021
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-00199-2021-4
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.3.9.4; 3.1.7.6; 3.3.1.20
(S)
Kauno apygardos teismas
N u t a r t i s
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. rugsėjo 28 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Bartninkas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Dorsimus“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. balandžio 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo E. V. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Dorsimus“ dėl baudos už darbo ginčų komisijos sprendimo nevykdymą skyrimo.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas E. V. (toliau – ieškovas) prašė teismo panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Kauno darbo ginčų komisijos (toliau – DGK) 2020 m. gruodžio 8 d. sprendimu Nr. DGKS-6153 darbo byloje Nr. APS-2-24285 atsakovei UAB „Dorsimus“ (toliau – atsakovė) paskirtą 80 Eur baudą, priimti naują sprendimą ir paskirti 2 000 Eur dydžio baudą, t. y. 500 Eur baudą už kiekvieną savaitę nuo sprendimo priėmimo dienos (2020 m. spalio 12 d.) iki sprendimo įvykdymo dienos (2020 m. lapkričio 12 d.).
2. Ieškovas nurodė, kad 2020 m. rugsėjo 3 d. jis kreipėsi į DGK dėl nesuteikiamo darbo atsakovės įmonėje. 2020 m. rugsėjo 21 d. ieškovo teiktas reikalavimas buvo patikslintas prašymu priteisti darbo užmokestį už priverstines prastovas ir netesybas už uždelstą atsiskaityti laiką. Atsakovė nutraukė darbo sutartį su ieškovu 2020 m. rugsėjo 3 d., tačiau darbo užmokestis nebuvo išmokėtas. DGK 2020 m. spalio 12 d. sprendimu buvo patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis darbo byloje Nr. APS-2-19330, kuria atsakovė įsipareigojo sumokėti ieškovui darbo užmokestį už dvi darbo dienas – 112,50 Eur. Atsakovė iki sulygto termino neįvykdė įsipareigojimo išmokėti darbo užmokestį, todėl ieškovas 2020 m. lapkričio 11 d. dar kartą kreipėsi į DGK, prašydamas priimti sprendimą, nurodytą Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 232 straipsnyje, ir įpareigoti atsakovę sumokėti neišmokėtą darbo užmokesčio sumą. 2020 m. lapkričio 12 d. atsakovė atliko mokėjimą. DGK 2020 m. gruodžio 8 d. sprendime Nr. DGKS-6153 darbo byloje Nr. APS-2-24285 nenustatė objektyvių, nuo atsakovės valios nepriklausančių arba kitokių svarbių priežasčių, dėl kurių DGK sprendimas nebuvo įvykdytas, todėl skyrė atsakovei 20 Eur baudą už kiekvieną savaitę nuo sprendimo priėmimo dienos (2020 m. spalio 12 d.) iki sprendimo įvykdymo dienos (2020 m. lapkričio 12 d.), iš viso 80 Eur. Atsakovei paskirtos baudos dydis yra neproporcingai mažas, kadangi atsakovė piktybiškai vengė atsiskaityti su ieškovu, laiku nesumokėjo darbo užmokesčio, vėliau mėnesį delsė sumokėti taikos sutartyje patvirtintą darbo užmokesčio sumą. Ypač sumažindama baudos dydį, DGK pažeidė DK 2 straipsnyje įtvirtintus darbo santykių teisinio reglamentavimo principus, paneigė ieškovo teisėtų lūkesčių apsaugos ir visokeriopos darbo teisių gynybos principą, bendruosius teisingumo ir protingumo principus.
3. Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė nesutinkanti su ieškiniu. Atsakovė teigė, kad ieškovas, pasinaudodamas tarp šalių nepalankiai susiklosčiusiais darbo santykiais, remdamasis vien formaliais pagrindais, siekia ne tariamai pažeistų teisių gynimo ar teisingumo, o bando pasipelnyti atsakovės sąskaita. Ieškovui priteistos baudos dydis ne tik nepažeidžia teisingumo, protingumo, sąžiningumo principų, galiojančio teisinio reguliavimo, šalių pusiausvyros, teismų praktikoje nurodomų dydžių, tačiau gali būti vertinamas net kaip per didelis. Atsakovė 2020 m. rugpjūčio 30–31 d. negalėjo suteikti darbo ieškovui, nes ieškovas neturėjo galiojančio apsaugos darbuotojo pažymėjimo, todėl jis negalėjo atlikti darbo funkcijų. Atsakovės pareiga pagal DGK 2020 m. spalio 12 d. sprendimą sumokėti 2 darbo dienų užmokestį yra už dienas, kuriomis ieškovas faktiškai net nedirbo. Atsakovės ir ieškovo darbo santykiai truko itin trumpą laikotarpį – nuo 2020 m. rugpjūčio 13 d. iki 2020 m. rugsėjo 3 d. Atsakovė turėjo sumokėti 112,50 Eur sumą, kuri, atskaičius mokesčius, sudaro 90,56 Eur. Tokia suma negali būti pripažįstama didele, o jos tariamas nesavalaikis išmokėjimas negali sukelti reikšmingų neigiamų pasekmių buvusiam darbuotojui. Numatytą sumą atsakovė sumokėjo nedelsdama, kai tik gavo informaciją iš DGK ir pastebėjo įsivėlusią žmogiškąją klaidą. Dėl to ieškovas nepatyrė didelių nuostolių ar kitokių neigiamų pasekmių. Ieškovas nėra geranoriškas ir akivaizdžiai siekia kerštauti arba nesąžiningai pasipelnyti atsakovės sąskaita. DGK 2020 m. gruodžio 8 d. sprendimu paskirta ir ieškovui priteista 80 Eur bauda sudaro 88,34 proc. sumos, kurią tariamai vėlavo sumokėti atsakovė. Atsakovė, nesutikdama su baudos taikymo pagrįstumu, tačiau siekdama nesibylinėti ir užbaigti visus ginčus su ieškovu, geranoriškai sumokėjo baudą. DK 232 straipsnio 1 dalyje numatyta bauda pagal savo esmę yra netesybos, jos tikslas yra ne bausti, o kompensuoti darbuotojo nepatogumus.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2021 m. balandžio 16 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies, priteisė ieškovui iš atsakovės 600 Eur baudą, atmetė kitą ieškinio dalį, priteisė atsakovei iš ieškovo 280 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, priteisė valstybei iš atsakovės 6 Eur žyminį mokestį.
5. Teismas nustatė, kad atsakovė taikos sutartimi, kuri patvirtinta DGK 2020 m. spalio 12 d. sprendimu Nr. DGKS-635 darbo byloje Nr. APS-2-19330, įsipareigojo išmokėti ieškovui darbo užmokestį už dvi darbo dienas, sudarantį 112,50 Eur su mokesčiais iki 2020 m. spalio 20 d. DGK 2020 m. spalio 12 d. sprendimas įsiteisėjo 2020 m. lapkričio 12 d. Šią dieną, po to, kai ieškovas kreipėsi į DGK dėl sprendimo nevykdymo, atsakovė ieškovui išmokėjo darbo užmokestį. Teismas vertino, kad šiuo atveju yra visos sąlygos skirti atsakovei baudą DK 232 straipsnio pagrindu.
6. Teismas kaip nepagrįstus atmetė atsakovės argumentus, kad atsakovė neturėjo pareigos įvykdyti prievolės, kylančios iš DGK sprendimo, nes DK 232 straipsnyje numatyta bauda yra ne kas kita, kaip netesybos, o jos taikytinos ir skaičiuojamos nuo momento, kai pažeidžiama pareiga įvykdyti pagrindinę prievolę. Teismas pažymėjp, kad DK 232 straipsnyje aiškiai nurodyta, jog bauda skiriama už kiekvieną praleistą savaitę nuo sprendimo (nutarties) priėmimo dienos iki įvykdymo dienos.
7. Teismas pažymėjo, kad įstatymas nenumato galimybės netaikyti sankcijos darbdaviui už pavėluotą sprendimo įvykdymą, jei savalaikiai neatsiskaityta dėl žmogiškosios klaidos. Teismas konstatavo, kad atsakovės veiksmai rodo jos nesąžiningumą ieškovo atžvilgiu, kadangi ji visiškai neatsiskaitė su ieškovu jo atleidimo dieną, todėl ieškovas iniciavo darbo ginčą. Šalys sudarė taikos sutartį, kuria atsakovė įsipareigojo atsiskaityti su ieškovu iki 2020 m. spalio 20 d., tačiau sutartu terminu neatsiskaitė ir, tik ieškovui kreipusis į DGK dėl sprendimo nevykdymo, kuriuo patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis, 2020 m. lapkričio 12 d. atsiskaitė su ieškovu. Visgi teismas, įvertinęs aplinkybes, kad DGK 2020 m. spalio 12 d. sprendimas nebuvo nukreiptas vykdyti skubiai, atsakovė teismo sprendimo priėmimo dieną yra atsiskaičiusi su ieškovu, vadovaudamasis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, nusprendė skirti 150 Eur baudą už kiekvieną praleistą savaitę nuo DGK 2020 m. spalio 12 d. sprendimo priėmimo dienos iki jo visiško įvykdymo dienos (2020 m. lapkričio 12 d.) (150 Eur * 4 sav. = 600 Eur).
8. Teismas pažymėjo, kad nors užmokesčio už advokato ir advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą dydis neviršija rekomenduotino, vien tai nesuteikia teisės priteisti faktiškai turėtų išlaidų advokato ir advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimą. Teismas sprendė, kad byla yra nesudėtinga, nedidelės apimties, ieškinio suma nėra nedidelė, lyginant su atsakovės bylinėjimosi išlaidų suma, atstovauti joje ir rengti procesinius dokumentus nebuvo būtinas specialus pasirengimas, nes nebuvo nagrinėjami nauji teisiniai klausimai, byloje esančių įrodymų apimtis nedidelė ir dėl to advokato (jo padėjėjo) darbo sąnaudos nebuvo didelės. Teismas pažymėjo, kad išlaidos už procesinių dokumentų parengimą ir advokato padėjėjo atstovavimą viename teismo posėdyje (1 515,53 Eur), sudarančios daugiau nei pusę ieškinio sumos, ne tik nėra būtinos ir pagrįstos tokio pobūdžio bylose, bet neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijų. Sumažinęs priteistinų bylinėjimosi išlaidų už procesinių dokumentų parengimą ir dalyvavimą teismo posėdyje dydį iki 400 Eur, teismas atsakovei iš ieškovo priteisė 280 Eur sumą (400 Eur * 70 proc. / 100 proc.).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
9. Apeliaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. balandžio 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti atsakovei iš ieškovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Teismas netinkamai taikė DK 232 straipsnio nuostatas, neatsižvelgdamas į šio teisinio reguliavimo taikymui reikšmingas aplinkybes ir formuojamą teismų praktiką, neištyrė ir neįvertino atsakovės nurodytų ginčui reikšmingų motyvų, kas lėmė nepagrįsto dydžio baudos parinkimą.
1.2. Teismas sprendime neįvertino ir nepasisakė dėl atsakovės 2021 m. vasario 18 d. atsiliepime nurodytų motyvų, kurie teismų praktikoje apibrėžiami kaip pagrindas parinkti žymiai mažesnį baudos dydį. Teismas neatsižvelgė, kad tarp šalių darbo santykiai nepalankiai susiklostė išimtinai dėl ieškovo kaltės, elgesio, kuriam atsakovė negalėjo daryti įtakos, taip pat į tarp šalių susiklosčiusių darbo santykių specifiką ir itin trumpą jų trukmę. Teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovės pareiga sumokėti 2 darbo dienų užmokestį yra už dienas, kuriomis ieškovas faktiškai net nedirbo, taip pat į laiku neįvykdytos prievolės dydį (mastą) ir jo daromą įtaką neigiamoms pasekmėms. Teismas tinkamai neatsižvelgė į priežastį, dėl kurios atsakovė pavėlavo įvykdyti prievolę, jos ekstraordinarumą dėl koronaviruso (Covid-19) plitimo grėsmės. Teismas neatsižvelgė ir į šalių elgesį, į tai, kad baudos dydis turi būti orientuotas į kompensavimą, o ne buvusio darbdavio baudimą.
1.3. Teismas, neįvertinęs, kad DGK paskirta 80 Eur bauda (20 Eur bauda * 4 sav.) visiškai atitinka teismų praktikoje priteistinus dydžius, nukrypo nuo šios praktikos.
1.4. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovė buvo nesąžininga ieškovo atžvilgiu. Atsakovė, pastebėjusi savo klaidą, nedelsdama geranoriškai įvykdė prievolę, jos nevengė, nesiekė bylinėtis su ieškovu, ieškojo kompromisų.
1.5. Teismas, nesant pagrindo, sumažino atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį, taip paneigdamas atsakovės teisę gauti išlaidų atlyginimą, sudarydamas sąlygas ieškovui bylinėtis ir reikšti nepagrįsto dydžio reikalavimus, išvengiant iš to kylančių procesinių pasekmių. Atsakovė bylinėjimosi išlaidas pagrindė leistinais rašytiniais įrodymais, jos yra susijusios su bylos procesu ir buvo būtinos. Atsakovė, siekdama nepatirti bylinėjimosi išlaidų, nesibylinėti su ieškovu, kreipėsi į ieškovą, siūlė jam ginčą užbaigti taikiai, tačiau ieškovas nesutiko su pasiūlymais ir neieškojo taikaus ginčo sprendimo būdo. Be to, teismas nepagrįstai suabsoliutino mažą ieškinio sumą. Atsakovė, neatlikusi tam tikrų veiksmų, nebūtų galėjusi apsiginti nuo nepagrįsto dydžio ieškovo reikalavimų. Teismas bylinėjimosi išlaidų dydį sumažino nuo 1 515,53 Eur iki 400 Eur, t. y. net 3,7 karto. Atsakovė, priešingai nei ieškovas, neturi galimybės kreiptis dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, todėl, siekdama apsiginti nuo nepagrįsto dydžio reikalavimų, turi pasitelkti specialistus.
10. Ieškovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti, nepriteisti atsakovei iš ieškovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
2.1. Atsakovė apeliaciniame skunde didelį dėmesį skiria faktinėms aplinkybėms, susijusioms su darbo sutarties nutraukimu, tačiau jos yra teisiškai nereikšmingos, kadangi ieškovas neskundžia darbo sutarties nutraukimo teisėtumo. Ieškovas, būdamas garbaus amžiaus, išimtinai siekia žalos atlyginimo, susijusio su atsakovės sąmoningu vengimu atsiskaityti su ieškovu.
2.2. Atsakovė teismo posėdžio metu pripažino, kad sutinka su DGK priimtu sprendimu. Taip atsakovė iš esmės pripažino savo kaltę, kas lemia baudos pagrįstumą. Atsakovės kaltės pripažinimas įrodo, kad ji sąmoningai vengė vykdyti įsipareigojimus.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl ginčo ribų
11. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamoje byloje absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
12. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad DGK 2020 m. spalio 12 d. sprendimu Nr. DGKS-635 darbo byloje Nr. APS-2-19330 buvo patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis, kuria atsakovė įsipareigojo iki 2020 m. spalio 20 d. sumokėti ieškovui 112,50 Eur (neatskaičius mokesčių) darbo užmokestį už dvi darbo dienas, ieškovas atsisakė kitų DGK pateiktų reikalavimų. Tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad atsakovė iki nurodytos datos nesumokėjo ieškovui taikos sutartimi šalių suderėtos darbo užmokesčio sumos, todėl ieškovas 2020 m. lapkričio 11 d. kreipėsi į DGK su prašymu skirti atsakovei baudą DK 232 straipsnio pagrindu. 2020 m. lapkričio 12 d. mokėjimo nurodymu atsakovė sumokėjo ieškovui 112,50 Eur sumą. Nenustačiusi objektyvių, nuo atsakovės valios nepriklausančių aplinkybių, kitų svarbių priežasčių, dėl kurių DGK sprendimas nebuvo įvykdytas, DGK 2020 m. gruodžio 8 d. sprendimu Nr. DGKS-6153 darbo byloje Nr. APS-2-24285 skyrė atsakovei po 20 Eur baudą už kiekvieną praleistą savaitę nuo sprendimo priėmimo dienos iki sprendimo įvykdymo dienos, iš viso 80 Eur. Atsakovė 2020 m. gruodžio 18 d. mokėjimo nurodymu įvykdė DGK 2020 m. gruodžio 8 d. sprendimą, sumokėdama ieškovui 58,06 Eur (2020 m. lapkričio 12 d. atsakovė pervedė ieškovui 112,50 Eur sumą, nors turėjo pervesti 90,56 Eur (atskaičiusi mokesčius), todėl 21,94 Eur permoka buvo įskaityta į 80 Eur baudos sumą). Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas panaikinti DGK 2020 m. gruodžio 8 d. sprendimą, priimti naują sprendimą ir paskirti atsakovei 2 000 Eur dydžio baudą. Pirmosios instancijos teismas ieškinį patenkino iš dalies, priteisdamas ieškovui iš atsakovės 600 Eur baudą (150 Eur * 4 sav.).
13. Atsakovė apeliaciniu skundu ginčija baudos dydį, taip pat bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.
Dėl prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka
14. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas nurodo pageidaujantis, kad dėl faktinių aplinkybių tinkamo išsiaiškinimo byla apeliacinės instancijos teisme būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka. CPK 321 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklė – apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Pagal CPK 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad toks teisinis reguliavimas reiškia, jog bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka lemia šio proceso būtinybės konstatavimas, o išimtinė teisė tai nuspręsti skirta teismui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2014).
15. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad žodinis bylos nagrinėjimas šiuo atveju nėra būtinas, nes apeliaciniam skundui išnagrinėti reikšmingos faktinės ir teisinės bylos aplinkybės yra nurodomos ir grindžiamos byloje pateiktais, pirmosios instancijos teismo išnagrinėtais įrodymais, ieškovas savo poziciją yra išsamiai išdėstęs procesiniuose dokumentuose, teismo posėdžio metu. Apeliacinės instancijos teismui pakanka byloje esančių duomenų, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo reikšmingas faktines aplinkybes, tam, kad būtų galima įgyvendinti bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme paskirtį – apeliacinio skundo faktinio ir teisinio pagrindo ribose, patikrinus absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindus (CPK 320 straipsnio 1 dalis), įvertinti skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovo prašymas dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka atmetamas.
Dėl prašymo skirti baudą nagrinėjimo tvarkos
16. Vadovaujantis DK 232 straipsnio 1, 3 dalimis, darbuotojo prašymą dėl baudos darbdaviui už DGK sprendimo nevykdymą skyrimo nagrinėja DGK, kurios priimtas sprendimas gali būti skundžiamas teismui įstatymų nustatyta tvarka. Ši tvarka tiesiogiai DK nėra aptarta. Atsižvelgdamas į tokį teisinį reglamentavimą apeliacinės instancijos teismas pažymi keletą reikšmingų aplinkybių:
6.1. DK 232 straipsnio pagrindu kylantis ginčas negali būti vertinamas kaip savarankiškas darbo ginčas dėl teisės, kadangi neatitinka DK 213 straipsnio 1 dalyje aptartos individualaus darbo ginčo dėl teisės sampratos. Baudos skyrimo klausimas yra susijęs ne su darbdavio iš darbo santykių kylančių pareigų pažeidimu, bet su darbo ginčą išnagrinėjusio organo priimto sprendimo, kaip vykdytino dokumento DK 230 straipsnio 2 dalies, CPK 584 straipsnio prasme, nevykdymu ar netinkamu vykdymu.
6.2. Vykdymo procesą darbuotojas gali inicijuoti pateikdamas DGK sprendimą priverstinai vykdyti antstoliui CPK 650 straipsnyje nustatyta tvarka. Tačiau darbuotojui, dėl jo specialaus, socialiai jautraus statuso, įstatymų leidėjas suteikia ir papildomus, labiau jo teises užtikrinančius teisių gynimo vykdymo procese būdus. Būtent tokiu teisių gynimo būdu pripažintinas ir DK 232 straipsnyje aptartas kreipimasis į DGK dėl baudos darbdaviui skyrimo.
6.3. Kartu pabrėžtina, kad DK 232 straipsnyje, įsigaliojusiame 2017 m. liepos 1 d., aptartas reglamentavimas yra nesuderintas su CPK 772 straipsnyje aptartu darbuotojo teisių gynimo būdu, pagal kurį tais atvejais, kai darbdavys neįvykdo teismo sprendimo grąžinti į darbą neteisėtai atleistą ar neteisėtai perkeltą į kitą darbą darbuotoją arba pakeisti atleidimo iš darbo formuluotę, jeigu ta formuluotė sukliudė darbuotojui stoti į kitą darbą, teismas darbuotojo prašymu priima nutartį išieškoti jam ne baudą, kaip numatyta DK 232 straipsnyje, bet atlyginimą už priverstinės pravaikštos laiką. Pažymėtina, kad ši CPK nuostata atitinka iki 2017 m. liepos 1 d. galiojusios redakcijos DK 303 straipsnio kurtą teisinį reglamentavimą, kuris buvo pakeistas patvirtinus naujos redakcijos DK ir darbdaviui taikomą sankciją susiejus ne su darbuotojo darbo užmokesčiu, bet su įstatyme nustatyto maksimalaus dydžio bauda. Kadangi DK 3 straipsnio 2 dalimi prioritetas suteikiamas DK kuriamam teisiniam reglamentavimui, ieškovo prašymas taikyti DK 232 straipsnį vertintinas kaip teisiškai korektiškas.
6.4. Akcentuotina ir tai, kad iki 2017 m. liepos 1 d. galiojusios redakcijos DK 303 straipsnyje klausimas dėl sankcijos taikymo buvo priskirtas išimtinai teismo kompetencijai, kuris darbuotojo prašymą išspręsdavo nutartimi. Kitaip tariant, įstatyme buvo aiškiai nurodyta, kad tai nėra savarankiškas teisminis procesas, inicijuojamas pateikiant teismui ieškinį ir išnagrinėjamas priimant teismo sprendimą. Nors nuo 2017 m. liepos 1 d. teisinis reglamentavimas pasikeitė, DK 232 straipsniu kompetenciją spręsti baudos skyrimo klausimą suteikiant DGK, tokie pokyčiai patys savaime negali būti vertinami kaip iš esmės koreguojantys klausimo nagrinėjimo teiseną. Pažymėtina ir tai, kad, skirtingai nei reglamentuojant savarankiškų darbo ginčų dėl teisės nagrinėjimą, kur nurodoma, jog DGK sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas (DK 231 straipsnio 4 dalis), DK 232 straipsnio 3 dalyje nurodoma, kad DGK sprendimas dėl baudos dydžio ar pagrįstumo gali būti skundžiamas teismui įstatymų nustatyta tvarka. Toks specialus aptariamo klausimo reglamentavimas tik dar kartą atskleidžia, kad įstatymų leidėjas DK 232 straipsnyje įtvirtintą institutą vertina kaip bendrųjų CPK įtvirtintų vykdymo proceso normų išimtį.
6.5. Darbuotojo prašymo skirti darbdaviui baudą už DGK sprendimo nevykdymą nagrinėjimo priskyrimas savarankiškam darbo ginčui dėl teisės sukurtų ir įstatymo tikslams prieštaraujančias teisines pasekmes, pagal kurias ir išnagrinėjus tokį ginčą bei priėmus sprendimą skirti darbdaviui baudą, darbuotojas galėtų inicijuoti dar vieną procesą dėl baudos už tokio sprendimo nevykdymą darbdaviui skyrimo. Toks dirbtinis procesų skaidymas neatitiktų proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų.
17. Apibendrindamas nutarties 16 punkte aptartų aplinkybių visumą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad darbuotojo prašymas skirti baudą darbdaviui už DGK sprendimo nevykdymą vertintinas kaip vykdymo proceso sudedamoji dalis, todėl nesutikdama su DGK 232 straipsnio pagrindu priimtu sprendimu šalis teismui turi teikti ne ieškinį, bet prašymą (pareiškimą), kurį teismas nagrinėja CPK 593 straipsnyje nustatyta tvarka ir priima šiuo klausimu ne sprendimą, bet nutartį. Aplinkybė, kad nagrinėjamoje byloje klausimas išnagrinėtas sudėtingesne ieškininės teisenos tvarka, negali būti vertinamas kaip pažeidimas, turintis įtakos teismo proceso teisėtumui. Nurodytas išaiškinimas nagrinėjamai bylai yra reikšmingas tik tuo aspektu, kad pateikdama apeliacinį skundą atsakovė sumokėjo už jį 6 Eur žyminį mokestį. Kadangi ginčas byloje kilo dėl klausimo, kuris turėjo būti sprendžiamas nutartimi, o atskirieji skundai dėl teismo nutarčių žyminiu mokesčiu yra neapmokestinami (CPK 334 straipsnis, 80 straipsnio 2 dalis), be pagrindo sumokėtas žyminis mokestis atsakovei grąžinamas (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Be to, darbuotojo teismui teikiamas prašymas skirti baudą darbdaviui už DGK sprendimo nevykdymą nėra apmokestinamas žyminiu mokesčiu, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria iš atsakovės valstybei priteistas 6 Eur žyminis mokestis, panaikinama.
Dėl baudos dydžio
18. Vadovaujantis DK 232 straipsnio 1 dalimi, bauda darbdaviui gali būti skiriama už DGK sprendimo nevykdymą. Toks reglamentavimas vertintinas kaip reiškiantis, kad bauda darbdaviui gali būti skiriama tik egzistuojant tokių sąlygų visumai: pirma, darbdaviui DGK sprendimu nustatyta konkreti pareiga; antra, DGK sprendimas yra įsiteisėjęs; trečia, darbdavys po DGK sprendimo įsiteisėjimo jam nustatytos pareigos tinkamai ir laiku neįvykdė.
19. Kaip minėta nutarties 12 punkte, ieškovui DGK 2020 m. spalio 12 d. sprendimu priteistas 112,50 Eur darbo užmokestis už dvi darbo dienas atsakovės buvo sumokėtas 2020 m. lapkričio 12 d. mokėjimu, t. y. ne tik praleidus DGK sprendime nurodytą datą, iki kurios ieškovui turėjo būti sumokėtas darbo užmokestis už dvi darbo dienas – 2020 m. spalio 20 d., bet ir DGK sprendimo įsiteisėjimo datą – 2020 m. lapkričio 11 d. (DK 229 straipsnis). Atsakovė šių aplinkybių neginčija, todėl įvykdė DGK 2020 m. gruodžio 8 d. sprendimą, kuriuo DK 232 straipsnio 1 dalies pagrindu iš atsakovės ieškovui priteista 80 Eur bauda už sprendimo nevykdymą. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas padidino ieškovui iš atsakovės priteistos baudos dydį iki 600 Eur, t. y. priteisė po 150 Eur už kiekvieną praleistą savaitę nuo DGK 2020 m. spalio 12 d. sprendimo priėmimo dienos iki jo visiško įvykdymo 2020 m. lapkričio 12 d., konstatavęs, kad atsakovės veiksmai rodo jos nesąžiningumą ieškovo atžvilgiu.
20. Vertinant atsakovės argumentus dėl šio pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumo ir nepagrįstumo, pažymėtina, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. gegužės 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-674-798/2021 nurodė, jog DK 232 straipsnis iš esmės skirtas skatinti darbdavį vykdyti prievoles darbuotojams, tokiu būdu darbuotojui suteikiant papildomą teisių ir teisėtų interesų teisminę gynybą, tačiau sankcijos privalo būti proporcingos padarytam pažeidimui, atitikti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus.
21. Apeliacinės instancijos teismas pažymi keletą aplinkybių, kurios vertintinos kaip svarbios, nustatant iš atsakovės ieškovui priteistinos baudos dydį. Pirma, ieškovas atsakovės įmonėje dirbo nuo 2020 m. rugpjūčio 13 d. iki 2020 m. rugsėjo 3 d., darbo sutartis su ieškovu nutraukta DK 36 straipsnio 3 dalies pagrindu (neišlaikius išbandymo). Antra, ieškovui kreipusis į DGK, šalys geranoriškai susitarė dėl abi puses tenkinančių taikos sutarties sąlygų – 112,50 Eur darbo užmokesčio už dvi darbo dienas išmokėjimo. Trečia, atsakovė 112,50 Eur sumą ieškovui sumokėjo kitą dieną po DGK 2020 m. spalio 12 d. sprendimo įsiteisėjimo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, prievolės įvykdymas kitą dieną po DGK pranešimo apie jos neįvykdymą, sudaro pagrindą tikėti atsakovės paaiškinimais apie įvykusią žmogiškąją klaidą, dėl kurios ieškovui nebuvo sumokėta jam priklausanti darbo užmokesčio suma. Ketvirta, nesumokėta suma sudarė 112,50 Eur (su mokesčiais). Tokia suma negali būti vertinama kaip itin didelė, o jos savalaikis nesumokėjimas – kaip iš esmės pažeidžiantis ieškovo teises ir teisėtus interesus. Penkta, priešingai, nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, atsakovės elgesio negalima vertinti kaip nesąžiningo, kadangi ji siekė kompromiso su ieškovu darbo bylos nagrinėjimo DGK metu, taikos sutartimi šalių suderėtą sumą sumokėjo nedaug praleidusi prievolės įvykdymo terminą, pripažino netinkamą prievolės įvykdymą, sumokėjo DGK iš atsakovės ieškovui DK 232 straipsnio 1 dalies pagrindu priteistą 80 Eur baudą. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nesant teisinio pagrindo, padidino DGK 2020 m. gruodžio 8 d. sprendimu iš atsakovės ieškovui priteistą 80 Eur baudos sumą, nors ši atitiko teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Kadangi pirmosios instancijos teismo nustatytas baudos dydis yra akivaizdžiai per didelis, neatitinkantis pažeidimo pobūdžio, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria patenkinti ieškovo reikalavimai, panaikinama, o ieškovo prašymas dėl didesnės, nei priteista DGK 2020 m. gruodžio 8 d. sprendimu, baudos priteisimo atmetamas.
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
22. Konstatavęs, kad iš atsakovės ieškovui priteistos baudos suma skundžiamu sprendimu buvo padidinta nesant teisinio pagrindo, o taip pat nustatęs, jog pagrįsta pripažintą 80 Eur baudos sumą atsakovė ieškovui jau yra sumokėjusi, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad egzistuoja pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimui panaikinti, klausimą išspręsti iš esmės ir ieškovo teismui pareikštus reikalavimus atmesti. Vadovaujantis nutarties 16–17 punktuose pateiktu išaiškinimu, atsižvelgiant į tai, kad klausimas pirmosios instancijos teisme turėjo būti išspręstas ne sprendimu, bet nutartimi, apeliacinės instancijos teismas bylą išnagrinėja taip pat priimdamas nutartį (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
23. Pirmosios instancijos teismas, tarp šalių skirstydamas bylinėjimo išlaidas, nustatė, kad atsakovė į bylą pateikė duomenis, pagrindžiančius 1 515,53 Eur bylinėjimosi išlaidas. Konstatavęs, kad byla yra nesudėtinga, nedidelės apimties, ieškinio suma nėra didelė, lyginant su atsakovės bylinėjimosi išlaidų suma, atstovauti joje ir rengti procesinius dokumentus nebuvo būtinas specialus pasirengimas, nes nebuvo nagrinėjami nauji teisiniai klausimai, byloje esančių įrodymų apimtis nedidelė ir dėl to advokato (jo padėjėjo) darbo sąnaudos nebuvo didelės, pirmosios instancijos teismas atlygintinų atsakovės bylinėjimosi išlaidų sumą sumažino iki 400 Eur. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su šia pirmosios instancijos teismo išvada, o atsakovės argumentus, kuriais ji kvestionuoja pagrindo sumažinti bylinėjimosi išlaidų dydį buvimą, atmeta kaip nepagrįstus.
24. Bylinėjimosi išlaidoms, be kitų, priskiriamos ir išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, nei yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Taigi, sprendžiant dėl išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimo priteisimo šaliai, turi būti atsižvelgiama tiek į bendrąsias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles, tiek ir konkrečios jų rūšies – išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai atlyginti – dydžio nustatymo kriterijus.
25. Detaliau kriterijai, pagal kuriuos nustatomas išlaidų, patirtų už advokato pagalbą, atlygintinas dydis, išvardyti minėtose rekomendacijose, tai yra: bylos sudėtingumas; teisinių paslaugų kompleksiškumas, specialių žinių reikalingumas; ankstesnis (pakartotinis) dalyvavimas toje byloje; būtinybė išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydis; teisinių paslaugų teikimo pastovumas ir pobūdis; sprendžiamų teisinių klausimų naujumas; šalių elgesys proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudos; bei kitos svarbios aplinkybės.
26. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008).
27. Nors atsakovė teigia, kad byloje buvo spręsti pakankamai sudėtingi klausimai, pareikalavę daug atsakovės atstovo darbo laiko sąnaudų, kadangi atsakovės atstovas turėjo susipažinti su ieškovo ieškiniu ir jo priedais, tarp šalių išnagrinėtų darbo ginčų medžiaga, įvertinti ieškovo reikalavimų pagrįstumą/nepagrįstumą, išanalizuoti teismų praktiką, nes ginčas kilęs dėl baudos taikymo pagal naująjį DK, įsigaliojusį nuo 2017 m. liepos 1 d., o tokio pobūdžio ginčų praktikoje nėra itin daug, teismų praktika iki galo nėra pilnai suformuota, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo spręsti, jog pirmosios instancijos teismo sumažinta bylinėjimosi išlaidų suma būtų neproporcinga nagrinėjamos bylos sudėtingumui ir atsakovės atstovo darbo laiko sąnaudoms. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamos bylos sudėtingumas nėra išskirtinis, todėl savaime nepateisina didesnių nei pirmosios instancijos teismo nurodytų bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovės apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės neįrodo, jog atsakovės atstovui reikėjo daug laiko ar/ir specialių žinių išsiaiškinti ir susipažinti su dokumentų turiniu, ypač pabrėžiant aplinkybę, kad bylos medžiaga nebuvo didelės apimties, o teismų praktika nagrinėtu klausimu, ką teigia ir atsakovė, nėra gausi. Akcentuotina ir tai, kad gausios teismų praktikos nebuvimas nelemia tam tikro klausimo sudėtingumo. Atsakovė nėra pateikusi įrodymų, patvirtinančių, kad advokatas ar jo padėjėjas, rengdamasis bylos nagrinėjimui, atliko kokius nors papildomus ir sudėtingus veiksmus – rinko papildomus įrodymus ar atliko kitus konkrečius veiksmus, būtinus pasirengti bylos nagrinėjimui, kurie lėmė pakankamai dideles atsakovės bylinėjimosi išlaidas nagrinėjamoje byloje. Dėl nurodytų aplinkybių pirmosios instancijos teismo sprendimas sumažinti atlygintinų atsakovės bylinėjimosi išlaidų sumą iki 400 Eur yra pagrįstas ir teisingas.
28. Apeliacinės instancijos teismas, visiškai atmetęs ieškovo reikalavimus dėl iš atsakovės priteistos baudos padidinimo, padidina iš ieškovo atsakovei priteistą bylinėjimosi išlaidų atlyginimą iki 400 Eur sumos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
29. Šalys nepateikė įrodymų apie apeliacinės instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas, todėl jų priteisimo klausimas nesprendžiamas.
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
n u t a r i a :
panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. balandžio 16 d. sprendimą, klausimą išspręsti iš esmės, ieškovo E. V. reikalavimus atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Dorsimus“ atmesti.
Iš ieškovo E. V., gimusio (duomenys neskelbtini), atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Dorsimus“, juridinio asmens kodas 145843465, priteisti 400 Eur (keturių šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme atlyginimą.
Grąžinti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Dorsimus“, juridinio asmens kodas 145843465, 2021 m. balandžio 30 d. mokėjimo nurodymu sumokėtą 6 Eur (šešių eurų) žyminį mokestį.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjas Marius Bartninkas