Civilinė byla Nr. e2-1107-475/2020

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-19663-2019-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.6; 2.6.11.2; 2.8.2.2; 2.8.2.7; 2.8.2.8; 3.1.3.8; 3.1.7.4; 3.1.7.8; 3.1.7.6; 3.2.6.1

 (S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. lapkričio 11 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Virginija Simanavičienė,

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Daivai Jokubauskienei,

dalyvaujant ieškovės mažosios bendrijos „Autoregis“ atstovui advokatui Vilmantui Ančiukaičiui,

atsakovui A. D.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės mažosios bendrijos „Autoregis“ patikslintą ieškinį atsakovui A. D. dėl vartojimo ginčo nagrinėjimo iš esmės ir teisės pripažinimo, išvadą teikianti institucija byloje Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Adauta“.

Teismas

nustatė:

I.                      Ieškovės reikalavimai ir jos argumentai

1.       Ieškovė patikslintu ieškiniu prašo teismo ginčą dėl automobilio (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutarties tarp mažosios bendrijos (toliau – MB) „Autoregis“ ir A. D. tinkamo įvykdymo nagrinėti iš esmės; panaikinti 2019 m. spalio 29 d. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisijos nutarimą Nr. 10-2740; atmesti atsakovo A. D. prašymą atlyginti automobilio remonto išlaidas 1 279,76 Eur; bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė ieškinyje nurodė, kad 2019 m. birželio 6 d. tarp ieškovės MB „Autoregis“ (toliau - pardavėja) ir atsakovo A. D. (toliau - pirkėjas) buvo sudaryta transporto priemonės (duomenys neskelbtini), indentifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo pardavimo sutartis. 2019 m. birželio 14 d. ieškovė gavo atsakovo pretenziją dėl nupirkto automobilio trūkumų. Ieškovė su atsakovo pretenzija nesutiko, nes atsakovas nepateikė jokios specialistų išvados, kuri patvirtintų teiginius apie automobilio gedimus.

3.       2019 m. spalio 29 d. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisija, išnagrinėjusi atsakovo prašymą, nutarimu Nr. 10-2740 nusprendė iš dalies patenkinti vartotojo A. D. reikalavimus, t. y. pripažino pagrįstu vartotojo reikalavimą atlyginti automobilio remonto išlaidas (1 279,67 Eur), o likusią reikalavimo dalį - atlyginti remonto išlaidas ir sumažinti automobilio kainą (700 Eur) - pripažino nepagrįstais ir atmetė. 

4.       Su šiuo komisijos nutarimu ieškovė nesutinka. Ieškovė nurodo, kad techninės apžiūros metu automobilis yra ne tik apžiūrimas vizualiai, kaip nurodyta komisijos nutarime, bet ir patikrinama automobilio techninė būklė, sistemų, agregatų ir mazgų veikimas ir ar efektyvumas atitinka techninius reikalavimus. Šiuolaikinių automobilių kuro sistemos gaminamos iš nerūdijančio plieno arba medžiagų, kurių neveikia korozija. Taigi savaime kuro sistema viduje negali pradėti rūdyti, t. y. jos negali paveikti korozija. Rūdys gali patekti į kuro sistemą per išorę. Jeigu išorinė automobilio kuro sistema yra paveikta korozijos, tai per laiką rūdys gali patekti per korozijos paveiktus plyšelius patekti į vidinę automobilio kuro sistemą. Bet kokie išorinės kuro sistemos pažeidimai yra fiksuojami automobilio techninės apžiūros metu, kaip to reikalauja techninės apžiūros aprašo 20.5. punktas. Šiuo atveju atliekant A. D. pirkto automobilio techninę apžiūrą, tokių išorinės kuro sistemos pažeidimų nebuvo fiksuota, o tai reiškia, kad išorinė automobilio kuro sistema buvo tvarkinga, nepažeista korozijos. Be to, automobilio techninės apžiūros metu yra tikrinamas variklio išmetamų teršalų kiekis, t. y. ar šis parametras neviršija nustatytų techninių reikalavimų. Taigi, jeigu po techninės apžiūros A. D. automobiliui buvo leista dalyvauti eisme, reiškia jo (automobilio) variklio išmetamų teršalų kiekis neviršijo nustatytų reikalavimų. Dar vienas automobilio techninės apžiūros momentas yra akustinis variklio darbas, t. y. techninės apžiūros metu kontrolierius akustiškai klausosi variklio darbą, ar jis veikia tolygiai, ar nėra girdimi variklio veikimo pertrūkiai, vibracijos. Paprastai esant tokiems blogo variklio veikimo požymiams, netgi nėra matuojamas iš variklio išmetamų teršalų kiekis, nes laikoma, kad automobilis yra techniškai netvarkingas ir jam neleidžiama dalyvauti eisme. Šiuo atveju tokių variklio techninių neatitikimų nebuvo fiksuota, techninės apžiūros metu konstatuota, kad automobilis atitinka visus keliamus techninius reikalavimus ir jam leidžiama dalyvauti eisme. Iš techninės pusės yra žinoma, kad kiekvieno automobilio kuro sistemos purkštukai turi savo identifikacinius numerius, kurie yra priskirti konkrečiam automobiliui. Atliekant purkštukų testavimą yra fiksuojamas jo indentifikacinis numeris ir jo techniniai parametrai, tik iš kurių galima spręsti, ar jie atitinka techninius reikalavimus. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad iš ieškovės įsigyto automobilio (duomenys neskelbtini) kuro sistema yra sugadinta ir, kad ją reikia keisti. Jis tik pateikė kuro sistemos detalių įsigijimo ir darbų apmokėjimo dokumentus, kurie negali būti įrodymas, kad pati kuro sistema yra sugedusi.

5.       Ieškovė pažymi, kad prieš parduodant automobilį jo variklis veikė be trikdžių, automobiliui buvo atlikta techninė apžiūra, kurios metu jokių jo defektų nebuvo užfiksuota, todėl techniniu požiūriu kelia abejonių toks staigus kuro sistemos gedimas. Galima kuro sistemos gedimo priežastis galėjo būti ta, kad A. D. įsipylė nekokybiško kuro pakeliui iš Kretingos į Kauną.

6.       Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti pilnai. Pažymėjo, kad atsakovas nepateikė duomenų, kad automobilis buvo sugedęs. Įrodymų našta krenta tam, kuris teigia. Atsakovas neįrodė ieškovės kaltės dėl automobilio gedimo. Ieškovė 2019 m. birželio 6 d. įgijo ir pardavė techniškai tvarkinga transporto priemonę. Ieškovės ir trečiojo asmens UAB „Adauta“ sudarytoje pirkimo-pardavimo sutartyje defektai nurodyti pardavėjos, kad išvengti atsakomybės prieš pirkėją.

II.                      Atsakovo argumentai

7.       Atsakovas su pareikštu ieškiniu nesutiko, atsiliepimu prašo ieškinį atmesti o atsakovo reikalavimą atlyginti automobilio remonto išlaidas (1 279,67 Eur) pripažinti pagrįstu.

8.       Atsakovas atsiliepime nurodė, kad UAB „Dizrida“ sąskaitoje faktūroje matosi automobilio valstybinis numeris, automobilio pavadinimas, automobilio identifikavimo vin kodas, akivaizdžiai išvardintos pateiktos detalės bei gedimo priežastys: bake kuras su vandeniu, siurblio ašis surūdijusi, purkštukai visi neremontuojami, sistemoje visur rūdys. Atsakovo manymu, per eilinę automobilio techninę apžiūrą techninės apžiūros specialistas negali konstatuoti automobilio trūkumų, susijusiu su kuro sistemos gedimais. Tokiam automobilio trūkumui nustatyti reikalingos specialios žinios ir serviso apžiūra. Atsakovas pažymi, jog nuo MB „Autoregis“ aikštelės kurioje pirko automobilį iki Automobilių techninės apžiūros centro, kurioje buvo atliekama automobilio apžiūra buvo bemaž 400 metrų. Tad automobiliui nuvažiavus tik 400 metrų, kuomet automobiliui dar nebuvo didesnės apkrovos, didesnio akseleratoriaus spustelėjimo ir kuro sistemos intensyvaus darbo, kol visos rūdys bei vanduo buvo intensyviai neišjudinti, automobilio būklė galėjo atitikti reikalavimus. Kuro išmetimo parodymai ir kuro sistemos surūdijimas bei vanduo visoje joje iš principo yra skirtingi ir nesusiję dalykai, bei specialistų negalėjo niekaip būti pastebėti išoriškai ar klausant akustinio variklio darbo, tai yra neįmanoma neišardžius tam tikrų automobilio mazgų bei detalių. Bėdos prasidėjo sistemai gavus stipresnės apkrovos ir įpusėjus kelionę iš Kretingos į Kauną.

9.       Atsakovas nurodo, kad automobilio pilno aptarnavimo sąskaitas už einamąjį aptarnavimą - tepalų keitimą „kuro filtrą, tepalo filtrą, salono filtrą ,diagnostiką, ratų suvedimą ir t.t., pareikalavo atlyginti kaip moralinę žalą, kurią patyrė įsigijęs automobilį.

10.       Atsakovas pažymi, kad automobilis, nors ir panaudotas, tačiau tik 5 metų, todėl jis turėtų dar važiuoti ilgai be jokių gedimų. Ieškovė, pardavusi atsakovui automobilį su paslėptu ypatingai dideliu defektu, neinformavo atsakovo, jog automobilis yra turėjęs įvykį, tai galėjo lemti atsakovo kitokį sprendimą. Ieškovė užsiima automobilių prekyba ir nusimano šioje srityje.

11.       Atsakovas teismo posėdžio metu atsiliepimą į ieškinį palaikė. Atsakovas paaiškino, kad rado skelbimą ir susidomėjo parduodamu automobiliu. Skelbime buvo nurodyta, kad defektų automobilis neturi. Automobilio kaina nebuvo kažkokia išskirtinė, tai yra nei žema, nei aukšta. Nuvažiavus apžiūrėti automobilio, buvo pasiūlyta praeiti automobilio techninę apžiūrą. Apžiūrint automobilį, defektų nenustatyta. Automobilis pradėjo trūkčioti grįžtant namo pusiaukelėje tarp Kretingos ir Kauno. Atsakovas kreipėsi į servisą dėl automobilio remonto. Servise buvo nustatyti automobilio defektai. Atsakovui buvo paaiškinta, kad automobilis perdažytas ir remontuotas nekokybiškai. Atsakovas gavo duomenis iš Carvertical. Paaiškėjo, kad automobilis 2017 m. gruodžio 24 d. turėjo įvykį, kurio metu patyrė žalą į priekinį ir galinį bamperius, žalos dydis nuo 5 000-10 000 Eur. Atsakovas pažymi, kad rida nuo 2017 m. gruodžio 24 d. iki 2019 m. birželio 6 d. skiriasi tik 52 km. Todėl nėra aišku kur automobilis buvo 1,5 metų.

III. Kiti bylos dalyviai

12.       Išvadą teikianti institucija byloje Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (toliau – VVTAT) nurodė, kad palaiko 2019 m. spalio 29 d. nutarime išdėstytą poziciją dėl vartotojo reikalavimo pagrįstumo.

13.       Išvadą teikianti institucija nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 29 straipsnio 2 dalį, kreipimasis į teismą po vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimo dėl ginčo esmės priėmimo nelaikomas šios institucijos sprendimo apskundimu. Todėl į teismą turi būti kreipiamasi ne dėl Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos priimto nutarimo teisėtumo (panaikinimo), bet teismo prašant tarp šalių kilusį ginčą nagrinėti iš esmės.

14.       Išvadą teikianti institucija teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdį pranešta tinkamai, gautas prašymas bylą nagrinėti jos atstovui nedalyvaujant.

15.       Trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Adauta“ teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdį pranešta tinkamai, atsiliepimo nėra pateikusi.

Teismas

konstatuoja:

patikslintas ieškinys atmetamas.

IV. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16.       Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2019 m. birželio 6 d. tarp ieškovės MB „Autoregis“ ir atsakovo A. D. buvo sudaryta transporto priemonės (duomenys neskelbtini), indentifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo pardavimo sutartis. Atsakovas ieškovei 2019 m. birželio 6 d. mokėjimo pavedimu sumokėjo automobilio kainą – 6 700 Eur. Atsakovas paaiškino, kad vykstant iš Kretingos (automobilio pirkimo vietos) į Kauną (gyvenamąją vietą), užsidegė prietaisų skydelis, rodydamas įvairius gedimus, todėl atsakovas kreipėsi į servisą dėl automobilio patikros. Atsakovo pateiktos PVM sąskaitos faktūros ir kvitų kopijos patvirtina, kad buvo atlikti tokie automobilio detalių keitimo ir remonto darbai: variklio alyvos keitimas, salono, kuro, oro, alyvos filtrų keitimas, rato guolio keitimas, ratų suvedimas, kompiuterinė diagnostika, kuro filtro keitimas (UAB „Autobroliai“ PVM sąskaitos faktūros AUT Nr. 2197 išrašyta 411,07 Eur sumai), kuro siurblio keitimas (UAB „Greitos dalys“ 2019 m. birželio 18 d. PVM sąskaita faktūra Nr. GD 1272 išrašyta 70 Eur sumai, UAB „Augenera“ 2019 m. birželio 20 d. PVM sąskaita faktūra Nr. AG 003208 išrašyta 150 Eur sumai), kuro sistemos komplektas (4 vnt. purkštukų, kuro reilas (skirstytuvai), kuro bako dangtelis) (UAB „Greitos dalys“ 2019 m. birželio 18 d. PVM sąskaita faktūra Nr. GD 1273 išrašyta 380 Eur sumai), ploviklis, poveržlė, kuras DK, kuro filtras, kompiuterinė diagnostika, kuro siurblio tikrinimas, purkštukų tikrinimas, purkštukų išėmimas/įdėjimas, kuro siurblio nuėmimas/uždėjimas, kuro sistemos valymas, kuro bako nuėmimas/uždėjimas (UAB „Dizrida“ automobilio remonto užsakymo Serijos PAU Nr. 003750 remonto darbai įvertinti 679 Eur). Iš viso atsakovas už automobilio remontą pagal nurodytas sąskaitas sumokėjo 1 690,74 Eur.

17.       Atsakovas 2019 m. birželio 10 d. pretenzija kreipėsi į ieškovę dėl automobilio defektų. Ieškovė 2019 m. birželio 27 d. raštu nurodė, kad netenkins pretenzijoje nurodytų reikalavimų, nes nėra jos kaltės. Atsakovas 2019 m. birželio 27 d. pateikė VVTAT prašymą dėl įgyto naudoto automobilio kokybės. VVTAT su raštu „Dėl vartotojo A. D. prašymo“ kreipėsi į ieškovę ir suteikė terminą iki 2019 m. liepos 17 d. informuoti atsakovę ir VVTAT apie priimtus sprendimus, o ginčo neišsprendus taikiai, pateikti motyvuotus paaiškinimus bei juos grindžiančius dokumentus dėl atsakovo prašyme išdėstytų aplinkybių. Ieškovė 2019 m. rugpjūčio 5 d. pateikė VVTAT atsakymą į 2019 m. liepos 2 d. pranešimą dėl vartotojo prašymo, kuriame nurodė, kad automobilis po jo įsigijimo atliko savo funkciją - važiavo. Ieškovė pažymėjo, jog vartotojas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių aplinkybę, kad automobilis turėjo paslėptų trūkumų. Ieškovė nurodė, kad vienoje iš pateiktų sąskaitų nurodyti atlikti automobilio remonto darbai nėra niekaip susiję su automobilio kuro sistema ir jos gedimo šalinimu. Ieškovė atkreipė dėmesį, kad prekiauja naudotais automobiliais, todėl vartotojai negali tikėtis tokios pačios kokybės ir garantijų, kaip įsigyjant naują automobilį. Ieškovės nuomone, vartotojas siekia pasipelnyti ieškovės sąskaita (padengiant remonto išlaidas), todėl atsisakė tenkinti vartotojo (atsakovo) keliamus reikalavimus.

18.       2019 m. spalio 29 d. VVTAT sprendimu nutarė iš dalies patenkinti vartotojo reikalavimą pripažįstant pagrįstu vartotojo reikalavimą atlyginti automobilio remonto išlaidas (1 279,67 Eur), o likusią reikalavimo dalį - atlyginti automobilio remonto išlaidas ir sumažinti automobilio kainą (700 Eur) - pripažinti nepagrįstais ir atmesti.

19.       Ieškovė, nesutikdama su tarnybos sprendimu, per 30 dienų nuo tarnybos nutarimo gavimo dienos kreipėsi į teismą dėl ginčo nagrinėjimo iš esmės, t. y. 2019 m. lapkričio 28 d. pateikė teismui ieškinį prašydama pripažinti teisę neatlyginti 1 279,76 Eur automobilio remonto išlaidų.

20.       Vartojimo sutarties, vartotojo ir verslininko sąvokos apibrėžtos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.2281 straipsnyje, vartotojo ir verslininko sampratų apibrėžtis pakartota ir Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 straipsnio 19 ir 24 dalyse. CK 6.2281 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad vartojimo sutartimi verslininkas įsipareigoja perduoti vartotojui prekes nuosavybės teise arba suteikti paslaugas vartotojui, o vartotojas įsipareigoja priimti prekes ar paslaugas ir sumokėti jų kainą. Šio straipsnio 2 dalyje vartotojas apibūdinamas kaip fizinis asmuo, su savo verslu, prekyba, amatu ar profesija nesusijusiais tikslais (vartojimo tikslais) siekiantis sudaryti ar sudarantis sutartis; šio straipsnio 3 dalyje verslininkas apibrėžiamas kaip fizinis asmuo arba juridinis asmuo ar kita organizacija, ar jų padalinys, savo prekybos, verslo, amato arba profesijos tikslais siekiantys sudaryti ar sudarantys sutartis, įskaitant asmenis, veikiančius verslininko vardu arba jo naudai. Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo, kad tarp šalių susiklostė vartojimo teisiniai santykiai.  

21.       CK 6.317 straipsnio 1 dalis nustato, kad pardavėjas privalo pagal pirkimo–pardavimo sutartį perduoti daiktus pirkėjui ir patvirtinti nuosavybės teisę į daiktus bei jų kokybę. Parduodamų daiktų kokybė, kiekis ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus (CK 6.327 straipsnio 1 dalis). Įprasti reikalavimai CK apibrėžiami kaip galimybė parduotą prekę tam tikrą laiką naudoti tam, kam ji paprastai naudojama (CK 6.333 straipsnio 4 dalis). Laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį (CK 6.333 straipsnio 6 dalis).

22.       CK 6.333 straipsnio 2 dalyje atskleistas daikto kokybės garantijos turinys – tai pardavėjo pareiga garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir kad sutarties sudarymo metu nėra paslėptų daiktų trūkumų, dėl kurių daikto nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas jį ketino naudoti, arba dėl kurių daikto naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba apskritai nebūtų to daikto pirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs. Šios bendrosios prekių kokybės nuostatos taikomos taip pat vartojimo pirkimo–pardavimo sutartims kartu su papildomomis ir palankesnėmis vartotojui nuostatomis, reglamentuojamomis CK 6.363 straipsnio 1–3 dalyse (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-581/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-454-611/2018).

23.       Pagrindinė pardavėjo pareiga pagal vartojimo pirkimo–pardavimo sutartį yra perduoti pirkėjui sutartį atitinkančią prekę. Vartojimo pirkimo–pardavimo sutarčių atveju, be bendrųjų prekės atitikties nuostatų, nurodytų CK 6.327 straipsnyje, 6.333 straipsnio 1 dalyje, įstatyme įtvirtinti papildomi reikalavimai, kuriuos turi atitikti sutarties dalykas (CK 6.363 straipsnis). Pirkimo–pardavimo sutarties dalyku esanti prekė pripažįstama tinkamos kokybės, jei ji atitinka įprastus tokioms prekėms keliamus reikalavimus ir pagrįstus vartotojo lūkesčius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-581/2008). Įstatyme įtvirtinta, kad daikto savybės atitinka pirkimo–pardavimo sutartį, jeigu: 1) daiktas atitinka pardavėjo pateiktą aprašymą ir turi tokias savybes kaip ir daiktas, kurį pardavėjas pateikė kaip pavyzdį ar modelį; 2) daiktas tinka naudoti tam, kam tokios rūšies daiktai paprastai naudojami; 3) daiktas tinka naudoti pagal konkrečią paskirtį, apie kurią pirkėjas pranešė pardavėjui sutarties sudarymo metu ir su kuria pardavėjas sutiko; 4) daiktas atitinka kokybės rodiklius, kurie paprastai yra būdingi to paties pobūdžio daiktams ir kurių pirkėjas gali pagrįstai tikėtis pagal daikto pobūdį ir daikto gamintojo, jo atstovo ar pardavėjo viešai paskelbtus pareiškimus, įskaitant reklamą ir daiktų ženklinimą, dėl daikto konkrečių savybių (CK 6.363 straipsnio 3 dalis).

24.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovas siekė įsigyti automobilį savo asmeniniams poreikiams tenkinti, kasdieniam jo naudojimui, turėdamas lūkestį, jog įsigyjamas automobilis yra tinkamas, nereikalaujantis papildomų išlaidų, jo poreikių tenkinimui. Pažymėtina, kad, nors parduodamas buvo ne naujas automobilis (beveik 6 metų senumo, pirmosios registracijos data 2013 m. rugsėjo 30 d.), tačiau toks atsakovo lūkestis buvo visiškai pagrįstas, nes ieškovė, parduodama automobilį sutartyje nurodė, jog automobilis turi tik vairo mechanizmo trūkumų. Tokį atsakovo lūkestį patvirtino ir atlikta privalomoji techninė automobilio apžiūra. Atsakovas manė, jog perka geros būklės automobilį, tačiau iš kart po įsigijimo pradėjo aiškėti automobilio trūkumai. Pasireiškus automobilio trūkumams, atsakovas dėl automobilio remonto kreipėsi į UAB „Autobroliai“, UAB „Greitos dalys“, UAB „Augenera“, UAB „Dizrida“. Buvo nustatyta, kad automobilis buvo nekokybiškai perdažytas, pakeistos detalės yra neoriginalios, o UAB „Dizrida“ nustatė, kad visa kuro sistema yra surūdijusi iš vidaus ir ją reikia keisti.

25.       Ginčas byloje kilo iš esmės dėl automobilio kuro sistemos defektų remonto išlaidų atlyginimo (1 279,67 Eur). UAB „Dizrida“ atliktos patikros metu gautos išvados dėl purkštukų, taip pat papildomos išvados, kad būtina keisti kurą ir filtrą, chem. priemaišos kure virš normos, kuras su vandeniu, būtinas pilnas kuro sistemos valymas, UAB „Dizrida“ automobilio remonto užsakyme nurodyti duomenys, kad bake kuras su vandeniu, siurblio ašis surūdijusi, visi purkštukai neremontuojami, sistemoje visur rūdys, patvirtina, kad automobilio kuro sistema buvo su defektais. UAB „Dizrida“ sąskaitoje faktūroje matosi automobilio pavadinimas, automobilio identifikavimo vin kodas, todėl nėra abejonių, kad remontas atliktas ne ginčo automobiliui, o kokiam nors kitam automobiliui. Ieškovės argumentai, kad kuro sistemą sugadinti galėjo netinkamos kokybės kuras, atmestini, nes netinkamos kokybės kuras negalėjo lemti kuro sistemos surūdijimo per tokį trumpą laikotarpį, kuomet automobilį įsigijo atsakovas. Teismas laiko pagrįstu atsakovo argumentą, kad automobilio rida 2017 m. gruodžio 24 d. buvo 139 584 km, 2019 m. birželio 6 d. – 139 636 km, tai gi per 1,5 metų automobilis buvo nuvažiavęs tik 52 km. Todėl tikėtina, kad kuro sistemos defektus lėmė, tai kad automobilis nebuvo naudojamas ilgą laiką, po to kai 2017 m. gruodžio 24 d. Prancūzijoje patyrė žalą 5 000-10 000 Eur sumos ribose (Carvertical duomenys).

26.       Teismas sutinka su VVTAT išvada, kad automobilio kuro sistemos defektas, savo esme ir pobūdžiu nesietinas su natūraliu transporto priemonės sudėtinių dalių nusidėvėjimu. Atsižvelgiant į trūkumų nustatymo laiką (praėjo nedaug laiko po automobilio pardavimo, nebuvo nuvažiuota daug kilometrų), į tai, kad nėra duomenų apie netinkamą automobilio eksploatavimą, į trūkumų kiekį, jų pobūdį (trūkumai nėra akivaizdūs; automobilis nepakeitus kuro sistemos negali būti naudojamas), sprendžia, kad automobilis negali būti pripažintas tinkamos kokybės, nes jis neatitinka įprastų tokioms prekėms keliamų reikalavimų ir pagrįstų atsakovo (vartotojo) lūkesčių. Kiti remonto darbai nurodyti UAB „Autobroliai“ PVM sąskaitoje faktūroje AUT Nr. 2197, (pvz., alyvos ir kt. keitimas) laikytini einamaisiais automobilio remonto darbais, t. y. natūraliai atsiradusiais dėl dalių dėvėjimosi kaip eksploatacijos pasekmė.

27.       Teismo vertinimu ieškovei turėjo būti žinomi automobilio trūkumai, nes automobilį ieškovė įsigijo iš trečiojo asmens UAB „Adauta“ ir tą pačią dieną pardavė atsakovui. Automobilio 2019 m. birželio 6 d. pirkimo-pardavimo sutartyje, sudarytoje tarp ieškovės ir UAB „Adauta“, nurodyti automobilio trūkumai: vairuotojo ir keleivių saugos sistemos, dujų išmetimo sistemos, apšvietimo ir šviesos signalizavimo įtaisų, vairo mechanizmo ir pakabos elementų, stabdžių sistemos. Automobilį ieškovė iš trečiojo asmens įsigijo už 4 500 Eur sumą, o atsakovui, nenurodydama nurodytų trūkumų, pardavė už 6 700 Eur sumą. Toks atsakovės elgesys laikytinas nesąžiningu ir negali būti ginamas. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad pardavėjas, turėdamas informaciją apie parduodamo daikto būklę ar savybes, kuri turi reikšmės sutarčiai sudaryti, ir vykdydamas pareigą dėl daikto kokybės užtikrinimo, sąžiningai veikdamas, šią informaciją privalo atskleisti pirkėjui, nepriklausomai nuo to, ar šis reikalauja tokios informacijos. Jos nepateikimas pirkėjui vertintinas kaip pardavėjo nesąžiningumas. Pardavėjui tenka pareiga suteikti pirkėjui informaciją apie tai, kad daiktas turi tam tikrų ypatybių, neįprastų savybių, kurių neturi kiti panašūs daiktai, ar kitaip pasižymi individualia kokybe (CK 6.327, 6.333 straipsniai). Jeigu pardavėjas šios pareigos neįvykdė ir tokios daikto savybės paaiškėjo po sutarties sudarymo, tai tokios daikto savybės gali būti laikomos paslėptais daikto trūkumais, jeigu bus įrodyta, kad šios savybės sukelia nepatogumų naudotis daiktu ar sumažina daikto naudingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 17 d. civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-421/2020).

28.       Nepagrįstu laikytinas ieškovės argumentas, kad atlikta privalomoji techninė automobilio apžiūra patvirtina, jog automobilis neturi trūkumų, kurie trukdytų jį naudoti pagal paskirtį. Privalomoji techninė automobilio apžiūra nėra skirta atskleisti visus galimus automobilio trūkumus, ji skirta tik įvertinti automobilio būklę saugumo požiūriu, suteikiant galimybę jį naudoti eisme, todėl ir atitinkantis techninius reikalavimus automobilis gali būti pripažintas neatitinkančiu kokybės reikalavimų. Todėl privalomoji techninė automobilio apžiūra nelaikytina įrodymu, patvirtinančiu automobilio trūkumų nebuvimą.

29.       Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad vartojimo prekės kokybės trūkumams paaiškėjus per CK 6.363 straipsnio 11 dalyje nustatytą šešių mėnesių terminą, preziumuojama, kad jeigu neįrodoma kitaip, prekės ar paslaugos trūkumai, išaiškėję per šešis mėnesius nuo prekės perdavimo ar paslaugos suteikimo, laikomi buvusiais perdavimo ar suteikimo vartotojui metu, išskyrus atvejus, kai tai yra nesuderinama su prekės, paslaugos ar jos trūkumo pobūdžiu. CK 6.363 straipsnio 11 dalis, kaip sudedamoji CK XXIII skyriaus norma, taikytina ir vartojimo prekės – naudoto automobilio – pirkimo–pardavimo sandoriui. Anksčiau aptarta kasacinio teismo praktika ir nurodytos teisės normos nesudaro pagrindo netaikyti CK 6.363 straipsnio 11 dalyje nurodytos prezumpcijos vien dėl to, kad pirkimo–pardavimo sutarties dalykas yra naudotas automobilis. Atkreiptinas dėmesys, kad, nepaisant pirmiau aptartų parduodamo daikto kokybės garantijų, pardavėjo atsakomybė už perduodamo daikto kokybę nėra absoliuti. Pardavėjo pareiga garantuoti parduodamo daikto kokybę neapima tų atvejų, kai daikto trūkumai pirkėjui buvo žinomi arba tokie akivaizdūs, kad kiekvienas atidus pirkėjas juos būtų pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo (CK 6.327 straipsnio 2 dalis, 6.333 straipsnio 2 dalis). CK 6.333 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą pardavėjo atsakomybės už parduodamo daikto kokybę prezumpciją pardavėjas gali paneigti įrodęs, kad daikto trūkumai atsirado po daiktų perdavimo pirkėjui dėl to, jog pirkėjas pažeidė daikto naudojimo ar saugojimo taisykles, dėl trečiųjų asmenų kaltės ar nenugalimos jėgos. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-454-611/2018). Nustatyta, kad automobilio trūkumai buvo nustatyti po 3 dienų po jo pardavimo. Nustatyti trūkumai nėra akivaizdūs. Taigi, šiuo atveju, ieškovei kilo pareiga paneigti atsakomybės už parduodamo daikto kokybę prezumpciją, t. y. ieškovė turėjo pareigą pateikti įrodymus, kad nustatyti automobilio trūkumai atsirado dėl atsakovo (pirkėjo) kaltės. Ieškovė tokių įrodymų byloje nepateikė, todėl laikytina, kad jai tenka atsakomybė už nustatytus automobilio kuro sistemos trūkumus.

30.       Apibendrinant išdėstytą pripažintina, kad ieškovė turi prisiimti atsakomybę už daikto trūkumus, apie kuriuos pirkėjas (atsakovas) nebuvo tinkamai informuotas. Todėl atsakovo reikalavimas atlyginti 1 279,67 Eur automobilio remonto išlaidas pripažintas pagrįstu, o ieškovės ieškinys atmestinas, kaip nepagrįstas (CK 6.217 straipsnio 1 dalis, 6.2287 straipsnis, 6.2288 straipsnio 2 dalis, 6.22810 straipsnis, 6.327 straipsnis, CPK 178, 185 straipsniai).

Dėl vartotojų ginčus reglamentuojančių teisės aktų taikymo ir reikalavimo panaikinti Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nutarimą

31.       Ieškovė, be kita ko, prašė panaikinti 2019 m. spalio 29 d. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisijos nutarimą Nr. 10-2740.

32.       Teismas pažymi, jog Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo (toliau – VTAĮ) 28 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimas įsigalioja ir yra privalomas vykdyti, jeigu nė viena ginčo šalis per 30 dienų nuo vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimo dėl ginčo esmės priėmimo nepareiškia ieškinio bendrosios kompetencijos teisme Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, prašydama nagrinėti ginčą iš esmės. To paties įstatymo 29 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad kreipimasis į teismą po vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimo dėl ginčo esmės priėmimo nelaikomas šios institucijos sprendimo apskundimu. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad vienai iš ginčo šalių per nustatytą terminą besikreipus į teismą dėl ginčo nagrinėjimo iš esmės, Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nutarimas neįgyja teisinės galios ir jokių papildomų veiksmų dėl jo panaikinimo atlikti nereikia (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-529-794/2020).

33.       Aptartas teisinis reguliavimas rodo, jog teismai turi ginčą išspręsti iš esmės, kadangi inicijavus ginčą teisme Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nutarimo teisinė galia nustoja veikti įstatymo pagrindu (VTAĮ 28 straipsnio 1 dalis, 29 straipsnio 2 dalis). Dėl šios priežasties teismas nesprendžia Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo, nes kreipimasis į teismą po vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimo dėl ginčo esmės priėmimo nelaikomas šios institucijos sprendimo apskundimu.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

34.       CPK 79 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškinį atmetus ieškovė neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsakovas bylinėjimosi išlaidų atlyginti neprašė.

35.       Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos sudaro 15,42 Eur, todėl ieškinį atmetus šios išlaidos valstybės naudai priteistinos iš ieškovės (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 2 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263–265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniais,

nusprendžia:

patikslintą ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės mažosios bendrijos „Autoregis“, juridinio asmens kodas 303247343, atsakovui A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 279,67 Eur (tūkstančio dviejų šimtų septyniasdešimt devynių eurų 67 ct) automobilio remonto išlaidas.

Priteisti iš ieškovės mažosios bendrijos „Autoregis“, juridinio asmens kodas 303247343, 15,42 Eur (penkiolikos eurų 42 ct) bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai, sumokant šią sumą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų pasirinktą surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Virginija Simanavičienė