Civilinė byla Nr. 2-536-1105/2021

            Teisminio proceso Nr. 2-08-3-06286-2020-9

            Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

            2.3.5.2.1.; 3.2.3.1;3.2.6.1

PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. liepos 19 d.

Panevėžys

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Eglė Sabaliauskienė,

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Viktorijai Vilkei,

dalyvaujant ieškovei R. M., jos atstovui advokato padėjėjui Mykolui Aleknai,  

institucijos, teikiančios išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Jurgitai Jankauskienei,

atsakovui T. J. nedalyvaujant,  

  viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos su juo nustatymo, išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo jam priteisimo pagal ieškovės R. M. ieškinio reikalavimą atsakovui T. J., institucija, teikianti išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos,

nustatė:

1.       Ieškovė R. M. ieškinio reikalavimu prašo nustatyti jos nepilnamečio sūnaus G. J., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su ja, leisti atsakovui T. J. bet kada matytis su sūnumi G. J. ir dalyvauti jo auklėjime iš anksto susitarus su ieškove, leisti nepilnamečiui sūnui G. J. nevaržomai keliauti su ieškove neribojant tėvo teisės iš anksto susitarus pasimatyti su sūnumi, sūnaus išlaikymui iš atsakovo priteisti po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki sūnaus pilnametystės, šį išlaikymą priteisiant nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, priteisti iš atsakovo sūnui išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2019 m. birželio 1 d. iki 2020 m. rugpjūčio 1 d., kurį sudaro bendra 2 800 Eur suma, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

2.       Teismo posėdžio metu ieškovė savo reikalavimus palaikė, nurodė, kad su atsakovu kartu gyveno nuo (duomenys neskelbtini) metų, gyveno abu tarsi vyras ir žmona. Po ketverių metų bendro gyvenimo (duomenys neskelbtini) gimė sūnus G., kurio tėvas yra atsakovas. 2017 metų balandžio mėnesį ieškovė su sūnumi grįžo gyventi į Lietuvą, nes suprato, kad su atsakovu šeimos nesukurs, bendras gyvenimas neįmanomas. Atsakovas kurį laiką taip pat gyveno Lietuvoje, tačiau netrukus išvyko dirbti į (duomenys neskelbtini). Nuo 2019 m. birželio 1 d. atsakovas sūnui nebeteikė visiškai jokio išlaikymo. Vėliau, nuo 2020 metų rugpjūčio mėnesio atsakovas sūnui vėl pradėjo teikti išlaikymą, pervesdamas kiekvieną mėnesį po 200 Eur. Tokio dydžio išlaikymą atsakovas moka iki šiol, todėl ieškovė prašė išlaikymą sūnui priteisti nuo teismo sprendimo priėmimo dienos. Pasak ieškovės, vaiko išlaikymui kas mėnesį jai reikalinga 500 Eur suma, kurią sudaro išlaidos maistui apie 50 – 100 Eur, išlaidos drabužiams apie 150 Eur, laisvalaikio išlaidos apie 50 Eur, sūnus lanko futbolo treniruotes, kurios kainuoja po 20 Eur, mokestis už darželį sudaro 11,50 Eur. Sūnui yra mokama 100 Eur vaiko išmoka, kurią reikėtų atimti iš bendros išlaikymo sumos. Pati ieškovė nedirba, jai yra mokama 263 Eur dydžio socialinė išmoka, ji neturi registruoto nekilnojamojo turto ar transporto priemonių. Butą nuomoja, jame gyvena su savo sūnumi. Buto išlaikymas kainuoja apie 150 Eur. Išlaikymo įsiskolinimas vaikui yra nuo 2019 m. birželio 1 d. iki 2020 m. rugpjūčio 1 d., t. y. už 14 mėnesių. Taip pat ieškovė prašo teismo nustatyti su ja sūnaus gyvenamąją vietą, kadangi sūnus nuo pat gimimo gyvena su ieškove, atsakovas tik dabar su sūnumi pradėjo bendrauti. Pasak ieškovės, atsakovui yra žinoma apie teisme nagrinėjamą civilinę bylą, tačiau jam ši byla visiškai nerūpi.

3.       Ieškovės atstovas advokato padėjėjas Mykolas Alekna teismo posėdžio metu ieškovės reikalavimus prašė tenkinti visa apimtimi.

4.       Atsakovui T. J. teismo procesiniai dokumentai buvo įteikti 2021 m. sausio 13 d., siunčiant juos atsakovo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (b. l. 67). Atsakovas byloje atsiliepimo į ieškinio reikalavimą nepateikė. Teismo šaukimas į parengiamąjį teismo posėdį atsakovui įteiktas jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu 2021 m. kovo 30 d. (b. l. 75), į teismo posėdį – pašte pranešimas atsakovo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu paliktas 2021 m. gegužės 25 d. Atsakovo neatvykimo priežastys teismui nėra žinomos.

5.       Išvadą teikiančios institucijos, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad nepilnamečio G. J. gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta su jo mama, be to berniukui turėtų būti priteistas prašomo dydžio išlaikymas.  4prietsiti mianimąlią sumą Nojaus Dovydėno išlaikymui. vu. Atsižvelgiant į jo sunkią materlinę padėtį prašo rAtstovė civilinėje byloje pateiktą išvadą palaikė.

6.       Ieškinio reikalavimas tenkinamas visiškai.

7.       Civilinėje byloje nustatyta, kad civilinės bylos šalys yra nepilnamečio G. J., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvai (b. l. 7). Šalys santuokos nebuvo sudarę.

8.       Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.174 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo išsprendžia vadovaudamasis vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaiko norą. Bylos duomenimis nustatyta, kad šiuo metu nepilnametis G. J. gyvena su savo mama, t. y. ieškove R. M. nuomojamame bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Pasak ieškovės, sūnus yra prie jos prisirišęs, ji vaiką prižiūri, auklėja, juo rūpinasi, yra suteikusi jam tinkamas gyvenimo ir ugdymo sąlygas. Iš Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos pateikto 2021 m. sausio 5 d. Šeimos aplinkos sąlygų tyrimo akto Nr. 7 TSD-55 matyti, kad vaikui yra suteiktos tinkamos gyvenimo sąlygos, nepilnametis yra ugdomas, lavinamas, jam sudarytos pakankamos pilnaverčio gyvenimo ir poilsio sąlygos (b. l. 60-61). Iš 2021 m. sausio 8 d. vaiko teisių apsaugos skyriaus išvados matyti, kad ši institucija prašo nepilnamečio gyvenamąją vietą nustatyti kartu su jo motina. Nurodo, kad mama tinkamai rūpinasi savo vaiku, vaikas yra saugus, esanti aplinka atitinka reikalavimus sveiko vaiko normaliam vystymuisi, ieškovė deda visas įmanomas pastangas, kad vaikas augtų saugioje ir tinkamoje aplinkoje (b. l. 58-59).   

9.       Įvertinus byloje esančius įrodymus, darytina išvada, kad nepilnamečio G. J. gyvenamąją vietą tikslinga nustatyti su jo motina jos gyvenamojoje vietoje, nes tokiu būdu nepilnamečiui bus užtikrintos visos sąlygos jo pilnaverčiam vystymuisi, ugdymui bei labiausiai atitiks jo interesus. Tokią išvadą teismo posėdžio metu pateikė ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovė. Atsakovas prieštaravimų dėl nepilnamečio sūnaus gyvenamosios vietos nustatymo su motina nepateikė. Atsižvelgiant į tai, ieškovės reikalavimas dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo tenkinamas, G. J. gyvenamoji vieta nustatytina kartu su jo motina, t. y. ieškove. Dėl šios priežasties nepilnamečio vaiko G. J. turto tvarkytoja uzufrukto teise paskiriama ieškovė (CK 3.185 straipsnio 1 dalis, CPK 376 straipsnio 3 dalis).

10.       Ieškovė byloje taip pat reiškia reikalavimą dėl bendravimo tvarkos nustatymo su nepilnamečiu sūnumi. Nurodo, kad ji nedraudžia atsakovui bendrauti su sūnumi. Ji nesiruošia varžyti sūnaus ir atsakovo tarpusavio bendravimo. Atsakovas byloje atsiliepimo nepateikė. CK 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Ši įstatyme įtvirtinta vaiko teisė į šeimos ryšius yra pamatinė, nes visapusiška ir darni vaiko raida galima tik augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos preambulė). Vaiko šeima visų pirma yra jo tėvai, nepriklausomai nuo jų tarpusavio santykio kvalifikavimo (sutuoktiniai, buvę sutuoktiniai, partneriai, atskirai gyvenantys asmenys ir pan.). Tėvai turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis atlikti savo pareigas – dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 straipsnio 2 dalis, 3.165 straipsnio 1 dalis). Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku. Būtent todėl tėvai turi siekti spręsti visus su vaiku susijusius klausimus taikiai. Tuo tikslu tėvai į pagalbą gali pasitelkti tarpininkus, mediatorius, psichologus ir pan., nes tik tėvų tarpusavyje rastas sprendimas, kaip geriausiai auklėti vaiką, galės būti geranoriškai vykdomas ir geriausiai atitiks vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 13 punktas).  Jeigu tėvai nesusitaria dėl klausimų, susijusių su vaiko auklėjimu, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). Kiekvienu atveju, kada nagrinėjamoje byloje egzistuoja su vaiko teisėmis ir teisėtais interesais susijęs elementas, t. y. šeimos teisinių santykių elementas, vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugai skirtinas ypatingas dėmesys, o teismas, nagrinėdamas tokią bylą, yra aktyvus, kiek reikia, kad būtų apsaugotos vaikų teisės ir teisėti interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2007). Nustatydamas vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, teismas visų pirma turi užtikrinti vaikui saugią ir stabilią aplinką, taip pat lygias tėvų teises dalyvauti vaiką auklėjant ir ugdant (CK 3.156 straipsnis). Tais atvejais, kai vaikas gyvena su vienu iš tėvų, kito, skyrium gyvenančio, tėvo ar motinos teisė dalyvauti vaiką auklėjant ir ugdant įgyvendinama per nuolatinį ir tiesioginį bendravimą su vaiku (CK 3.170 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad tarp civilinė bylos šalių nėra ginčo dėl atsakovo bendravimo tvarkos su nepilnamečiu sūnumi nustatymo, o ieškovė prašo teismo nustatyti teismo neribotą atsakovo ir jo sūnaus tarpusavio bendravimą, teismas tokį ieškovės reikalavimą tenkina ieškinio reikalavime nurodytomis sąlygomis.

11.       Įstatyme numatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai nepilnamečių vaikų poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 1 dalis, 3 dalis). Vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. Su vaiku susiję klausimai sprendžiami, vadovaujantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos principu (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Taigi, sprendžiant klausimą dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio turi būti nustatyti šie teisiškai reikšmingi faktai: vaiko poreikiai, abiejų vaiko tėvų turtinė padėtis (CK 3.192 straipsnis).

12.       Teismo posėdžio metu ieškovė R. M. nurodė, kad atsakovas išlaikymą sūnui pradėjo teikti nuo 2020 metų rugpjūčio mėnesio, jį teikia ir šiuo metu, mokėdamas kas mėnesį po 200 Eur. Sūnui išlaikyti jai reikalinga 500 Eur suma, kurią sudaro išlaidos maistui apie 50 – 100 Eur, išlaidos drabužiams apie 150 Eur, laisvalaikio išlaidos apie 50 Eur, sūnus lanko futbolo treniruotes, kurios kainuoja po 20 Eur, mokestis už darželį sudaro 11,50 Eur, išlaidos būstui, kurios sudaro apie 150 – 180 Eur, išlaidos vitaminams, higienos priemonėms. Ieškovė pripažino, kad sūnui yra mokama 100 Eur vaiko išmoka, kurią reikėtų atimti iš bendros išlaikymo sumos. Teismas sutinka su ieškinyje bei pačios ieškovės paaiškinimuose teismo posėdžio metu nurodytomis aplinkybėmis apie išlaikytinio G. J. poreikius ir išlaikymui reikalingas lėšas maistui, drabužiams, avalynei, žaislams, sveikatai, higienai, ugdymui. G. J. yra (duomenys neskelbtini) metai, berniukas specialių poreikių neturi, lanko ugdymo įstaigą, papildomai užsiima sportine veikla, gyvena kartu su mama jos nuomojamame bute.

13.       Kasacinis teismas suformulavo teisės aiškinimo taisyklę: pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 57 punktas). Byloje nustatyta, kad ieškovei yra mokama 100 Eur išmoka vaikui. Atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, nagrinėjamu atveju nustatytas visas nepilnamečiui G. J. reikalingo išlaikymo dydis yra 500 Eur, kurį sumažinus valstybės teikiama 100 Eur suma, sprendžiama, jog vaikui reikalingo išlaikymo suma yra 400 Eur.

14.       Civilinės bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad ieškovė R. M. nedirba, jai yra mokama 263 Eur dydžio socialinė išmoka, ji neturi registruoto nekilnojamojo turto ar transporto priemonių. Butą nuomoja, jame gyvena su savo sūnumi. Buto išlaikymas kainuoja apie 150 - 180 Eur. Ieškovės teigimu, kitokios rūšies pajamų ji negauna, jai yra mokama 100 Eur dydžio išmoka vaikui.  

15.       Teismo turimais duomenimis, Lietuvos Respublikoje atsakovas nedirba (b. l. 81), jo vardu registruoto nekilnojamojo turto nėra (b. l. 78), atsakovas taip pat neturi registruotų transporto priemonių (b. l. 80). Duomenų apie atsakovo blogą sveikatos būklę, ribotą darbingumą, byloje nėra.

16.       Siekiant, kad suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien jo minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, vaikas turi turėti materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus, o už jo aplinką ir sudaromas realias prielaidas formuotis normaliai vaiko vertybių sistemai, už paramą vaikui siekiant gero išsilavinimo, realizuojant turimus sugebėjimus bei pomėgius yra atsakingi abu vaiko tėvai. Taip pat turi būti atsižvelgiama ir į tai, jog nepilnamečio vaiko išlaikymo prievolė yra absoliuti, rūpestingo ir sąžiningo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, elgesio standartas reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas visiems vaikams išlaikyti. Teismų praktikoje pripažįstama ir tai, jog nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Atsakovas, turėdamas pareigą išlaikyti nepilnametį vaiką, privalo imtis iniciatyvos, kad gautų pajamas, kurios galėtų būti skirtos ne tik jo paties pragyvenimui, bet ir nepilnamečio vaiko išlaikymui. Visos abejonės dėl reikalingo ir galimai teiktino išlaikymo dydžio nustatymo vertintinos vaiko interesų naudai, o tai reiškia, kad tuo atveju, jei yra abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų, galėjimo teikti teismo nustatytą išlaikymą, teismas šias aplinkybes turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį.

17.       Nustatant šalių vaikui reikalingo teikti išlaikymo dydį bei jo dalis, tenkančias kiekvienam iš išlaikytinio tėvų, atsižvelgiama į tai, jog ieškovė suteikia išlaikytiniui gyvenamąjį būstą, iš esmės jai tenka visa atsakomybė už vaiką, jo kasdienių poreikių tenkinimą, vaiko išlaikymui reikalingas lėšas skiria ieškovė tokias ir tokio dydžio, kokių tuo metu jam reikia, ieškovė šiuo metu nedirba, tačiau nepilnametį vaiką išlaiko tinkamai. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas geranoriškai nuo 2020 metų rugpjūčio mėnesio teikia sūnui išlaikymą, pervesdamas ieškovei po 200 Eur, t. y. jos prašomo dydžio išlaikymą. Byloje atsakovas atsiliepimo dėl pareikšto ieškinio reikalavimo nepateikė, bylos nagrinėjime nedalyvavo ir neišreiškė prieštaravimo dėl prašomo iš jo priteisti išlaikymo dydžio. Tokiu būdu, teismas sprendžia, kad atsakovas neprieštarauja dėl teiktino išlaikymo dydžio nepilnamečiui sūnui, kitų ieškovės reikalavimų. Įvertinęs šias aplinkybes, taip pat aplinkybes apie išlaikytinio poreikius, šalių turtinę padėtį, atsakovo darbingą amžių, taip pat tai, kad atsakovas ieškovės reikalavimui byloje neprieštaravo, duomenų apie savo pajamas, kitus išlaikytinius, galimą nedarbingumą dėl sveikatos būklės nepateikė, teismas sprendžia, kad G. J. išlaikymui jų tėvų galima teikti suma yra apie 400 Eur per mėnesį, kurių ieškovės prašomus 200 Eur gali ir privalo teikti atsakovas, o likusią išlaikymo dalį turi teikti ieškovė. Toks išlaikymas, teismo nuomone, iš esmės nepažeis kiekvieno iš tėvų turtinės padėties ir vaiko poreikių proporcingumo principo. Todėl reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo tenkinamas, išlaikymą priteisiant nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, kadangi atsakovas išlaikymą sūnui nuo 2020 metų rugpjūčio mėnesio teikia gera valia. Sprendimas dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdomas skubiai (CPK 282 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas).

18.       CK 3.200 straipsnyje nustatyta, jog išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, o tokią teisę nepilnamečiai vaikai pagal kilmę įgyja nuo jų gimimo dienos (CK 3.137 straipsnis), tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Byloje ieškovė prašo teismo iš atsakovo priteisti išlaikymo įsiskolinimą nuo 2019 m. birželio 1 d. iki 2020 m. rugpjūčio 1 d. Nurodo, kad šiuo laikotarpiu atsakovas išlaikymo sūnui neteikė. Atsakovas byloje dėl tokio ieškovės reikalavimo prieštaravimų nepareiškė, duomenų apie tai, kad nurodomu laikotarpiu jis teikė sūnui išlaikymą nepateikė. Tokiu būdu, iš atsakovo priteistinas išlaikymas sūnui už laikotarpį nuo 2019 m. birželio 1 d. iki 2020 m. rugpjūčio 1 d. (CK 3.200 straipsnis). 

19.       Šalims išaiškintina, kad teismo sprendimas dėl vaiko išlaikymo neįgyja res judicata (galutinio įsiteisėjimo) galios, todėl pasikeitus aplinkybėms, šalys gali kreiptis į teismą su ieškiniu dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.

20.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Reikšdama ieškinio reikalavimą ieškovė sumokėjo 100 Eur žyminio mokesčio, taip pat patyrė 300 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Kadangi ieškovės reiakalvimai tenkinami visa apimtimi, iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 256 Eur žyminio mokesčio išlaidos ir 300 Eur dydžio teisinės pagalbos teikimo išlaidos. Byloje taip pat susidarė 13,30 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos, kurios taip pat priteistinos iš atsakovo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-270 straipsniais

nusprendžia:

Ieškovės R. M. ieškinio reikalavimą tenkinti visiškai.

Nustatyti nepilnamečio vaiko G. J., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuolatinę gyvenamąją vietą kartu su jo motina R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jos gyvenamojoje vietoje.

Nustatyti nepilnamečio vaiko G. J., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo T. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tarpusavio bendravimo tvarką, leidžiant atsakovui T. J. bet kada matytis su nepilnamečiu sūnumi G. J., dalyvauti jo auklėjime, iš anksto susitarus su vaiko motina R. M., taip pat leidžiant nepilnamečiui G. J. nevaržomai keliauti su jo motina R. M., neribojant tėvo teisės iš anksto susitarus su ieškove pasimatyti su sūnumi.

Priteisti iš atsakovo T. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiam vaikui G. J., gimusiam (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 200 Eur (du šimtus eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, t. y. nuo 2021 m. liepos 19 d., iki vaiko pilnametystės. Išlaikymo dydį kasmet indeksuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Nustatyti, kad nepilnamečiam vaikui G. J., gimusiam (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) skirtas lėšas uzufrukto teise valdo R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo T. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 2 800 Eur (dviejų tūkstančių aštuonių šimtų eurų) išlaikymo įsiskolinimą.

Priteisti iš atsakovo T. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 400 Eur (keturis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo T. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 169,30 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt devynis eurus 30 ct) žyminio mokesčio ir procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Išaiškinti, kad į valstybės pajamas priteistas sumas įsiteisėjus sprendimui nedelsiant privaloma sumokėti pavedimu į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke AB „Swedbank“, arba sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke SEB bankas, AB, įmokos kodas 5660, ir mokėjimo kvitą pateikti teismui (raštinei).

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.

Teisėja Eglė Sabaliauskienė