Civilinė byla Nr. e2-1365-186/2018

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00231-2017-2

Procesinio sprendimo kategorijos:

3.3.2.6; 3.4.3.7.2

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. lapkričio 2 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės, Viginto Višinskio ir Egidijaus Žirono (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „SLO Lithuania“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. birželio 20 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti šios kreditorės atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. birželio 12 d. nutarties, priimtos atsakovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „BD Grupė“ bankroto byloje Nr. eB2-756-390/2018.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Ginčo esmė

1.       Kauno apygardos teismo 2018 m. birželio 12 d. nutartimi atmestas BUAB „BD grupė“ kreditorės UAB „SLO Lithuania“ (toliau – Kreditorė) prašymas, vadovaujantis Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 21 straipsnio 3 dalimi, leisti Kreditorės įgaliotiems atstovams advokatui Arnui Uleckui ir advokato padėjėjai Ievai Pikūnei savomis lėšomis atlikti bendrovės dokumentų ir kitos informacijos patikrinimą.

2.       Dėl šios nutarties Kreditorė pateikė atskirąjį skundą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3.       Kauno apygardos teismas 2018 m. birželio 20 d. nutartimi atsisakė priimti Kreditorės atskirąjį skundą.

4.       Teismas nurodė, kad nei ĮBĮ, nei Civilinio proceso kodekse (toliau – CPK) nenumatyta tokios nutarties apskundimo atvejų, taip pat, teismo vertinimu, tokia nutartis neužkerta galimybės tolesnei BUAB „BD Grupė“ bankroto bylos eigai. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad Kreditorė prašymą leisti susipažinti su bendrovės dokumentais pateikė siekdama surinkti įrodymus kitoje civilinėje byloje, pažymėjo, kad teismo nutartys dėl įrodymų rinkimo nėra skundžiamos (CPK 199 str.). Teismas konstatavo, kad Kreditorės skundžiama nutartis pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas (CPK 315 str. 2 d. 3 p.).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

5.       Kreditorė UAB „SLO Lithuania“ atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2018 m. birželio 20 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – priimti Kreditorės atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. birželio 12 d. nutarties. Nurodo šiuos argumentus:

5.1.                      Teismas, atsisakydamas priimti atskirąjį skundą, tokiu būdu užkirto kelią Kreditorei pasinaudoti ĮBĮ 21 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta galimybe atlikti bankrutuojančios bendrovės dokumentų ir kitos informacijos patikrinimą. Šia nutartimi taip pat buvo užkirstas kelias prasidėti BUAB „BD Grupė“ dokumentų ir kitos informacijos patikrinimo procesui ĮBĮ 21 straipsnio 3 dalies prasme, po kurio priklausomai nuo patikrinimo rezultatų Kreditorė gali reikšti prašymą teismui dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, ginčyti sandorius ir t.t.

5.2.                      Lietuvos apeliacinis teismas vienoje iš analogiško pobūdžio bylų yra aiškiai ir nedviprasmiškai nurodęs, jog „ši nutartis, kaip užkertanti kelią reikalauti kreditoriui leisti savo lėšomis atlikti bankrutuojančios įmonės dokumentų ir kitos informacijos patikrinimą, gali būti apeliacinio apskundimo objektas“ (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1076-381/2017).

6.       Atsiliepime atsakovė BUAB „BD Grupė“ klausimą prašo spręsti teismo nuožiūra. Nurodo, kad atskirojo skundo priėmimą atlieka nutartį priėmęs pirmosios instancijos teismas (CPK 334 str. 2 d., 315 str. 1 d.), todėl net ir panaikinus nutartį atskirojo skundo priėmimo klausimas turėtų būti iš naujo sprendžiamas pirmosios instancijos teisme.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7.       Apeliacine tvarka sprendžiama, ar teisėtai ir pagrįstai pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti atskirąjį skundą dėl teismo nutarties, kuria atmestas bankrutavusios bendrovės kreditorės prašymas, vadovaujantis ĮBĮ 21 straipsnio 3 dalimi, leisti kreditorės įgaliotiems atstovams savomis lėšomis atlikti bendrovės dokumentų ir kitos informacijos patikrinimą.

8.       CPK 1 straipsnyje, nustatančiame civilinio proceso įstatymų konkurencijos taisykles, yra įtvirtinta teisės norma, kad bankroto bylos nagrinėjamos pagal šio kodekso taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. Taigi ĮBĮ normos yra specialiosios bendrųjų civilinio proceso normų atžvilgiu ir turi prioritetą jų konkurencijos atveju. 

9.       ĮBĮ atskirai nereglamentuoja, kokios dėl atskirų bankroto procedūrų teismo priimtos nutartys gali būti skundžiamos teismui, o kokios ne – atskirose šio įstatymo nuostatose yra pasisakyta dėl konkretaus veiksmo apskundimo.

10.       Pagal CPK 334 straipsnio 1 dalį pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu: 1) šio kodekso numatytais atvejais; 2) kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. 

11.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad toks teisinis reglamentavimas reiškia, jog sprendžiant klausimą, ar pirmosios instancijos teismo, nagrinėjančio bankroto bylą, priimta nutartis gali būti apeliacijos objektas, iš pradžių tikrinama, ar ĮBĮ normos nustato tokios nutarties apskundimo galimybę, vėliau tikrinama, ar CPK normos nustato tokios nutarties apskundimo galimybę. Nustačius, kad įstatymo leidėjas šios nutarties apskundimo galimybės expressis verbis (tiesiogiai) neįvardijo nei ĮBĮ, nei CPK, vertinama, ar tokia nutartis užkerta kelią tolesnei bylos eigai. Nustačius, kad dėl šios nutarties priėmimo procesas byloje, nagrinėjamoje pirmosios instancijos teisme, nebegali prasidėti arba yra užbaigiamas bent vienam iš byloje dalyvaujančių asmenų, laikoma, kad ši nutartis užkerta kelią proceso eigai, dėl to ji gali būti apeliacijos objektas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-432-313/2017, žr. 14–16 p.).

12.       Pagal ĮBĮ 21 straipsnio 2 dalies 3 punktą, kreditoriai, kurių reikalavimus patvirtino teismas, turi teisę ginčyti įmonės sudarytus sandorius (actio Pauliana), kreiptis į teismą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu ir kreditorių susirinkimo priimtų nutarimų. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas, gavęs motyvuotą prašymą, gali leisti šio straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytas teises siekiančiam įgyvendinti kreditoriui <…> savomis lėšomis atlikti įmonės dokumentų ir kitos informacijos patikrinimą. Teismo nutarties, kuria išspręstas toks kreditoriaus prašymas, apskundimo galimybė expressis verbis nėra numatyta nei šiame straipsnyje, nei kitose ĮBĮ nuostatose.

13.       Atskirajame skunde teigiama, kad teismas užkirto kelią Kreditorei pasinaudoti ĮBĮ 21 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta galimybe atlikti bankrutuojančios bendrovės dokumentų ir kitos informacijos patikrinimą. Teisėjų kolegija pažymi, kad toks patikrinimas, priešingai nei nurodo apeliantė, nelaikytinas procesu byloje, nagrinėjamoje pirmosios instancijos teisme. Šiuo aspektu pritartina teismo išvadai, kad ĮBĮ 21 straipsnio 3 dalies nuostata iš esmės reiškia įrodymų rinkimą, o teismo nutartys dėl įrodymų rinkimo apeliacine tvarka nėra skundžiamos (CPK 199 str.).

14.       Pažymėtina ir tai, kad minėto prašymo atmetimas neužkerta kelio kreditoriui įgyvendinti ĮBĮ 21 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytas teises, t. y. ginčyti įmonės sudarytus sandorius (actio Pauliana), kreiptis į teismą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu ir kreditorių susirinkimo priimtų nutarimų.

15.       Atskirajame skunde taip pat teigiama, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti Kreditorės atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. birželio 12 d. nutarties, nukrypo nuo aukštesnės instancijos teismo praktikos. Apeliantė nurodo Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-1076-381/2017, kurioje konstatuota, kad teismo nutartis, kuria atmestas kreditoriaus prašymas leisti ĮBĮ 21 straipsnio 3 dalyje numatyta tvarka savo lėšomis atlikti bankrutuojančios įmonės dokumentų ir kitos informacijos patikrinimą, gali būti apeliacinio apskundimo objektas.

16.       Dėl šio argumento pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarime yra išaiškinta, jog esami aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sukurti precedentai atitinkamų kategorijų bylose susaisto ne tik žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismus, priimančius sprendimus analogiškose bylose, bet ir tuos precedentus sukūrusius aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismus (inter alia Lietuvos apeliacinį teismą ir Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą). Kartu pažymėtina, kad teismų praktika formuojama „byla po bylos“, ji plėtojama ir tobulinama. Tais atvejais, kai teismų praktikos koregavimas yra neišvengiamas, objektyviai būtinas, teismai gali nukrypti nuo ankstesnių precedentų ir sukurti naujus, aiškiai ir racionaliai argumentuojant. Kai aukštesnės ar tos pačios grandies teismo sprendimas analogiškoje byloje priimtas padarius aiškią teisės taikymo klaidą, bylą nagrinėjantis teismas privalo ne juo vadovautis, bet tinkamai taikyti teisės normas, kartu argumentuojant, kodėl nesivadovaujama atitinkamu teismo sprendimu ar jo dalimi.

17.       Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad apeliantės nurodyta Lietuvos apeliacinio teismo nutartis yra priimta bylą išnagrinėjus vienam teisėjui, o daugiau ginčo klausimu aukštesnės instancijos teismų praktikos nėra suformuota, sprendžia, kad šioje byloje yra būtinybė nukrypti nuo ankstesnio minėto precedento ir sukurti naują. Tokia išvada darytina dėl to, kad minėtoje Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje galimybė skųsti pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria atmestas ĮBĮ 21 straipsnio 3 dalyje nurodytas kreditoriaus prašymas, buvo motyvuota tuo, jog tokia nutartis užkerta kelią reikalauti kreditoriui leisti savo lėšomis atlikti bankrutuojančios įmonės dokumentų ir kitos informacijos patikrinimą. Teisėjų kolegija, kaip minėta, su tokiu argumentu nesutinka (žr. šios nutarties 13 punktą).

18.       Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino bei taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias atskirųjų skundų priėmimą, todėl pagrįstai atsisakė priimti apeliantės atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. birželio 12 d. nutarties, kuri negali būti apeliacijos objektu. Apeliantės argumentai šios išvados nepaneigia, todėl atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2018 m. birželio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjai                                                                        Dalia Kačinskienė

                                                                        Vigintas Višinskis

                                                                        Egidijus Žironas