Administracinė byla Nr. A756-1045/2011
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02129-2009-8
Procesinio sprendimo
kategorija 15.2.3.1.; 15.2.3.2.
(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. balandžio 8 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų
kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo, Artūro Drigoto (kolegijos
pirmininkas) ir Vaidos Urmonaitės- Maculevičienės (pranešėja),
sekretoriaujant Loretai Česnavičienei,
dalyvaujant atsakovo atstovei L. K.,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo
administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės atstovo ir trečiojo
suinteresuoto asmens Vilniaus apskrities viršininko administracijos (teisių
perėmėjas – Nacionalinė žemės tarnyba) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos
administracinio teismo 2010 m. birželio 10 d. sprendimo administracinėje byloje
pagal pareiškėjos M. U. skundą atsakovui Lietuvos
valstybei, atstovaujamai Vilniaus apskrities viršininko administracijos, trečiaisiais
suinteresuotais asmenimis byloje dalyvaujant Vilniaus apskrities viršininko
administracijai ir VĮ Valstybiniam žemėtvarkos institutui, dėl žalos atlyginimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I.
Pareiškėja M. U. kreipėsi su skundu į Vilniaus apygardos administracinį
teismą prašydama priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus
apskrities viršininko administracijos, 4 960,31 Lt turtinės žalos ir 10 000 Lt
neturtinės žalos atlyginimą. Pareiškėja taip pat prašė priteisti jai iš
atsakovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pareiškėja skunde nurodė, kad ji yra
pretendentė į nuosavybės teisių atkūrimą Pagirių
kadastro vietovėje. Vilniaus apskrities viršininko 2006 m. spalio 2 d.
įsakymu Nr. 2.3-9220-41 VĮ Valstybinis žemėtvarkos institutas buvo įpareigotas nuo 2006 m. spalio 30 d. vykdyti
projektavimo darbus Pagirių kadastro vietovėje. Projektavimo darbai turėjo būti užbaigti iki 2006 m. gruodžio
31 d. Tačiau Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. rugpjūčio 8 d. įsakymu Nr. 2.3-5916-(41) buvo nurodyta
nebevykdyti žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo rengimo darbų
Vilniaus rajono Pagirių seniūnijoje Pagirių kadastro vietovėje, kadangi ši
teritorija bus skiriama logistikos centrui
steigti. Manydama, kad Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. rugpjūčio 8 d. įsakymas Nr. 2.3-5916-(41) yra neteisėtas,
pareiškėja 2008 m. spalio 22 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama šį administracinį
aktą panaikinti bei įpareigoti Vilniaus apskrities viršininko administraciją
per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos priimti sprendimą
dėl lygiaverčio žemės sklypo Pagirių kadastrinėje
vietovėje perdavimo pareiškėjai. Vilniaus apygardos administracinis
teismas 2009 m. balandžio 28 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-121-602/2009 panaikino Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. rugpjūčio 8
d. įsakymą Nr. 2.3-5916-(41) kaip neteisėtą. Tačiau Vilniaus apskrities viršininko administracija pratęsė
terminą projektavimo darbams užbaigti iki 2009 metų pabaigos. Nepaisant to, kad
išvada dėl nuosavybės teisių atkūrimo Vilniaus apskrities viršininko administracijai buvo pateikta 2006 m. spalio
16 d., projektavimo darbai Pagirių kadastro vietovėje turėjo būti
užbaigti iki 2006 m. gruodžio 31 d., o nuo Vilniaus apygardos administracinio
teismo 2009 m. balandžio 28 d. sprendimo priėmimo praėjo daug laiko, – Vilniaus
apskrities viršininko administracija neatkuria pareiškėjai nuosavybės teisių,
pratęsdama terminą šioms procedūroms pabaigti iki 2010 m. birželio 1 d. (iki šiol
pareiškėjai neatkurtos nuosavybės teisės į 1,43 ha žemės sklypą). Dėl
aukščiau nurodytų Vilniaus apskrities
viršininko administracijos neteisėtų veiksmų ir neveikimo pareiškėjai yra
padaryta 22 546,86 Lt turtinė žala, kadangi
pareiškėja negauna pajamų, kurias galėtų gauti, jei Vilniaus apskrities viršininko administracija būtų
tinkamai įvykdžiusi savo pareigą ir laiku užbaigusi projektavimo darbus. Lietuvos
Respublikai tapus Europos Sąjungos (toliau – ir ES) nare, siekiant
padidinti ir lietuviškų žemės ūkio produktų konkurencingumą bendroje ES
rinkoje, žemdirbių pajamos palaikomos
tiesioginėmis išmokomis. Stodama į ES Lietuva pasirinko vienkartinės tiesioginės išmokos schemą, kurioje numatyta
galimybė be išmokų, skiriamų iš ES biudžeto, mokėti papildomas nacionalines
tiesiogines išmokas iš valstybės biudžeto. Vadovaujantis ES teisės aktais ir Europos
Komisijos patvirtintomis paramos schemomis, parama tiesioginėmis išmokomis
skiriama už deklaruotas žemės ūkio naudmenas pagal Vienkartinės išmokos už
plotus schemą (VIPS) mokant pagrindinę išmoką iš ES biudžeto ir už javų
pasėlius, gyvulius ir pieną mokant papildomas nacionalines tiesiogines išmokas
(PNTI) iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų. Pagal Lietuvos
Respublikos ūkio ministro 2004 m. vasario 6 d. įsakymu Nr. 3D-40 patvirtintas
Tiesioginių išmokų už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus administravimo bei
kontrolės taisykles išmokos mokamos pareiškėjams, deklaravusiems žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus, ir susideda iš dviejų
dalių: pagrindinė išmokos dalis pagal vienkartinės išmokos už plotus VIPS
mokama už žemės ūkio naudmenas (ariamąją žemę, ganyklas ir pievas, daugiametes
ganyklas ir pievas, sodus, uogynus ir pan.), papildomos nacionalinės
tiesioginės išmokos mokamos už tas žemės
ūkio naudmenas, kuriose auginami pasėliai, nurodyti šių taisyklių 2 priedo
VII skyriuje. 2004 metais pagrindinės išmokos dalies dydis buvo 123 Lt/ha, 2005
metais – 139,95 Lt/ha, 2006 metais – 168,69
Lt/ha, 2007 metais – 198,23 Lt/ha, 2008 metais – 247,76 Lt/ha. Šios išmokos mokamos nuo gruodžio 1 dienos iki balandžio 30
dienos, t. y. penkis mėnesius per metus. Jei ginčo žemė būtų grąžinta pareiškėjai laikantis teisės aktų,
reglamentuojančių nuosavybės teisių atkūrimą, nuostatų, pareiškėja būtų
galėjusi pasinaudoti galimybe gauti aukščiau nurodytas
išmokas už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus. Kadangi Vilniaus
apskrities viršininko administracija laiku neįvykdė įstatymo nustatytų pareigų,
pareiškėja neteko galimybės gauti už minėtą
1,4 ha žemės sklypą mažiausiai 4 960,31 Lt tiesioginių valstybės išmokų:
(1,43 ha × 5 × 198,23) + (1,43 ha × 5 × 247,76) + (1,43 ha × 5 × 247,76) ? 4 960,31 Lt). Jei Vilniaus apskrities viršininko administracija savo pareigą atkurti nuosavybės teises būtų įvykdžiusi
anksčiau, pareiškėja taip pat būtų galėjusi parduoti ginčo sklypą už
pakankamai aukštą kainą. Tačiau atsižvelgiant į žemės sklypų rinkos kainų
pokyčius, t. y. į tai, kad žemės sklypų kainos šiuo metu yra ženkliai
nukritusios, net jei pareiškėjos nuosavybės
teisės į ginčo žemės sklypą būtų atkurtos dabar, šią žemę pareiškėjai sunkiai
pavyktų parduoti arba jei ir pavyktų, tai už itin žemą kainą. Tai taip
pat laikytina nuostoliais, kuriuos ji patyrė dėl neteisėtų Vilniaus apskrities
viršininko administracijos veiksmų. Dėl
neteisėtų Vilniaus apskrities viršininko administracijos veiksmų pareiškėja
taip pat patiria neigiamus dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, pažeminimą. Nuo 1982 metų pareiškėja yra pensininkė. Ji yra pripažinta nukentėjusia
nuo 1939 - 1990 metų okupacijos. Savo
teises į ginčo žemę ji siekia įgyvendinti jau daugiau nei treji metai. Siekdama atkurti teises į ginčo žemę
pareiškėja atliko visus nuosavybės teisių atkūrimą reglamentuojančiuose
teisės aktuose numatytus veiksmus – visi reikiami dokumentai Vilniaus apskrities viršininko administracijai buvo
pateikti laikantis šiuose įstatymuose nustatytos tvarkos ir terminų. Minėtu
Vilniaus apskrities viršininko administracijos įsakymu pažeistas savo teises
pareiškėja buvo priversta ginti teisme. Dėl to pareiškėja turėjo ne tik
išlaidų, bet prarado ir daug laiko bei jėgų. Pareiškėją išvargino daugkartiniai apsilankymai
Vilniaus apskrities viršininko administracijoje, ji nuolat jaučia nervinę įtampą bei pažeminimą dėl to, kad Vilniaus
apskrities viršininko savivaliauja nuosavybės
teisių atkūrimo procese. Pareiškėja prarado pasitikėjimą valdžios
institucijomis. Todėl, pareiškėjos nuomone, jos patirtai neturtinei žalai
atlyginti iš atsakovo priteistina 10 000 Lt suma. Šiuo atveju yra visos sąlygos
valstybės civilinei atsakomybei atsirasti. Todėl, vadovaujantis Lietuvos
Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.247, 6.249, 6.250,
6.251 ir 6.271 straipsnių nuostatomis, pareiškėjai priteistinas iš valstybės,
atstovaujamos Vilniaus apskrities viršininko administracijos, 4 960,31
Lt turtinės žalos ir 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimas.
Atsakovas Lietuvos
valstybė, atstovaujama Vilniaus apskrities viršininko administracijos, prašė
atmesti pareiškėjos skundą kaip nepagrįstą. Atsakovas nurodė, kad Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr.
1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių
nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo
įgyvendinimo tvarkos (toliau – ir
Tvarka) 23 punkte nustatyta, kad kaimų, neišskirstytų į vienkiemius,
teritorijoje, kurioje buvo rėžių sistema, žemė grąžinama tik suprojektavus
šioje teritorijoje susigrąžinančių žemę natūra piliečių žemės sklypų išdėstymą
pagal žemės reformos žemėtvarkos projektus, parengtus laikantis Žemės
ūkio ministerijos patvirtintos metodikos. Tvarkos
111 punkte nustatyta, kad sprendimus priimančios institucijos turi išnagrinėti
prašymus ir priimti sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo per 6 mėnesius
nuo žemėnaudos suprojektavimo žemės reformos žemėtvarkos projekte ir
paženklinimo vietovėje. Nagrinėjamu atveju 6 mėnesių terminas skaičiuotinas ne
nuo 2006 m. spalio 2 d., nes Vilniaus apskrities viršininko 2006 m. spalio 2 d.
įsakymu Nr. 2.3-9220-41 buvo patvirtintos tik Pagirių kadastro vietovės žemės
reformos žemėtvarkos projekto papildymui rengti parinktos teritorijos ribos ir
plotas, o nuo Pagirių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto
papildymo patvirtinimo ir žemės sklypų paženklinimo vietoje. Tačiau Pagirių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos
projektas dar nėra parengtas. Pagirių kadastro vietovės žemės reformos
žemėtvarkos projekto papildymo darbus vykdantis VĮ Valstybinis žemėtvarkos institutas 2009 m. sausio 6 d. pateikė
prašymą pratęsti projekto parengimo terminą. Vilniaus apskrities viršininko
2009 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. 2.3-1046-1441 terminas buvo pratęstas iki
2009 m. birželio 30 d., o vėliau, atsižvelgiant į Valstybinio žemėtvarkos
instituto 2009 m. birželio 30 d. prašymą, Vilniaus apskrities viršininko 2009
m. liepos 21 d. įsakymu Nr. 2.3-12408-41 terminas buvo pratęstas iki 2009 m.
gruodžio 30 d. Todėl pareiškėjos
teiginys, kad projektavimo darbai turėjo būti užbaigti iki 2006 m. gruodžio 31
d., yra nepagrįstas. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 1998 m.
balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 patvirtintos
žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo metodikos (toliau
– ir Metodika) 28 punkte nustatyta, jog žemės sklypai projektuojami
kiekvienai pretendentų gauti žemę grupei, laikantis Žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje nurodyto prašymų gauti žemę
svarstymo eiliškumo. Todėl jei pareiškėjai, nepatvirtinus projekto, skubos tvarka būtų projektuojamas
žemės sklypas, būtų pažeistos ne tik Lietuvos Respublikos žemės
reformos įstatymo 10 straipsnio nuostatos, bet ir kitų pretendentų į nuosavybės
teisių atkūrimą Pagirių kadastro vietovėje teisės. Teisės aktai nenustato žemėtvarkos projekto parengimo termino. Be
to, atsižvelgiant į tokių projektų rengimo darbų kompleksinį pobūdį bei
sudėtingumą, nustatyti konkretų jų rengimo terminą nėra galimybių. Pareiškėjos, kaip ir kitų pretendentų
atkurti nuosavybės teises Pagirių kadastro vietovėje, teisės nėra pažeidžiamos,
nes nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo sprendimams dėl nuosavybės teisių
atkūrimo priimti, t. y. nėra Vilniaus apskrities viršininko įsakymu patvirtinto žemės reformos žemėtvarkos projekto.
Įsiteisėjusiame Vilniaus apygardos
administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 17 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-1209-142/09 konstatuota, kad
pareiškėjų teisė nėra pažeidžiama ir dėl to neturi būti ginama. Atsižvelgiant į šį teismo sprendimą,
projekto rengimo darbai yra vykdomi toliau. Nuosavybės teisės pareiškėjai bus atkurtos teisės aktų
nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja neprarado teisės į
nuosavybės teisių atkūrimą ir kad jos teisės nėra pažeidžiamos, pareiškėjai
negali būti priteistas jos prašomas žalos atlyginimas.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. birželio
10 d. sprendimu patenkino pareiškėjos M. U. skundą iš
dalies: priteisė pareiškėjai iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos
Vilniaus apskrities viršininko administracijos, 2 500 Lt neturtinės žalos
atlyginimą, o kitą pareiškėjos skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą. Teismas taip
pat priteisė pareiškėjai iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus
apskrities viršininko administracijos, 170 Lt atstovavimo išlaidų atlyginimą. Teismas
sprendime nurodė, jog Vilniaus apskrities viršininko 2006 m. spalio 2 d.
įsakymu Nr. 2.3-9220-41 buvo patvirtinti: 1) Pagirių seniūnijos. Pagirių
kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymui rengti
parinktos teritorijos ribos bei plotas (2221,61 ha), kuriame projekto autorius
Valstybinis žemėtvarkos institutas vykdys žemės reformos žemėtvarkos projekto
papildymo darbus; 2) Pagirių kadastro vietovės laisvos valstybinės žemės fondo
žemės sklypų, kuriuose bus vykdomi projektavimo darbai, sąrašas; 3) 2006 m.
patikslintas Pagirių kadastro vietovės valstybės išperkamos ir
neprivatizuojamos žemės planas ir plano eksplikacijoje nurodyti patikslinti
duomenys. Valstybinis žemėtvarkos institutui įsakyta nuo 2006 m. spalio 30 d.
vykdyti projektavimo darbus Pagirių
kadastro vietovėje ir juos užbaigti iki 2006 m. gruodžio 31 d. (b. l. 39).
Vilniaus apskrities viršininko 2006 m. lapkričio 21 d. įsakymu Nr.
2.3.-11358-41 buvo patvirtinti: 1) piliečių, pageidaujančių susigrąžinti žemę
natūra, pateikusių prašymus ir kitus
reikalingus dokumentus po apskrities viršininko 2000 m. rugsėjo 25 d. įsakymu
Nr. 3256-41 patvirtinto projekto, sąrašas (45 asm.); 2) piliečių,
pateikusių prašymus bei išvadas įsigyti žemę, mišką ir vandens telkinius,
Vilniaus rajono Pagirių kadastro vietovėje, sąrašas (537 asm.); 3) Pagirių seniūnijos Pagirių kadastro vietovės asmeninio
ūkio žemės naudotojų sąrašas (453 asm.); 4) piliečių, pageidaujančių
privatizuoti (nuomoti) namų valdas Pagirių kadastro vietovėje sąrašas (229 asm.); 5) Vilniaus miškų urėdijos Panerių girininkijos
tarnybinių dalų naudotojų sąrašas (7 asm.) (b. l. 40). M. U. buvo
įtraukta į sąrašą (eiliškumo grupė 9, sklypo plotas 0,2352 ha) (b. l.
41-45). Vadovaudamasis Lietuvos
Respublikos Vyriausybės strateginio planavimo komiteto 2007 m. lapkričio 28 d.
posėdžio protokolu Nr. 28 „Dėl viešųjų logistikos centrų steigimo“, Lietuvos
Respublikos susisiekimo ministro 2007 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 3-435 „Dėl
viešųjų logistikos centrų“ ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario
6 d. nutarimu Nr. 110 „Dėl pripažinimo valstybei svarbiais ekonominiais
projektais“, Vilniaus apskrities viršininkas 2008 m. rugpjūčio 18 d. įsakymu
Nr. 2.3-10627-(41) įsakė nevykdyti žemės reformos žemėtvarkos projekto
papildymo rengimo darbų Vilniaus rajono Pagirių seniūnijoje Pagirių kadastro
vietovėje Pagirių, Baltosios Vokės, Melekonių ir Vaičiūnų kaimų dalyse, kurios patenka į viešojo logistikos centro
steigimui nustatytą teritoriją (b. l. 27). Tačiau Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m.
balandžio 28 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-121-602/2009 panaikino Vilniaus
apskrities viršininko 2008 m. rugpjūčio 18 d. įsakymą Nr. 2.3-10627-(41) kaip
neteisėtą. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. balandžio 28 d. sprendimas
yra įsiteisėjęs. Valstybinis
žemėtvarkos institutas 2009 m. sausio 6 d. raštu Nr. VS2-3 kreipėsi į Vilniaus
rajono žemėtvarkos skyrių, prašydamas pratęsti Pagirių kadastro vietovės žemės
reformos žemėtvarkos projekto parengimo terminus iki 2009 m. birželio 30 d.
Valstybinis žemėtvarkos institutas 2009 nurodė, kad Pagirių, Baltosios Vokės, Melekonių ir Vaičiūnų kaimų dalyse, patenkančiose
į viešojo logistikos centro steigimui nustatytą teritoriją, buvo suprojektuoti
žemės sklypai 85 pretendentams, iš kurių nuomonę pareiškė ir atsiėmė išvadas 4,
o likę 81 nesutinka, kad jiems žemės sklypai būtų projektuojami kitoje vietoje
(b. l. 56). Vilniaus apskrities
viršininko 2009 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. 2.3-1046-(41) terminas buvo
pratęstas iki 2009 m. birželio 30 d. (b. l.
54). Valstybinis žemėtvarkos institutas 2009 m. birželio 30 d. raštu Nr. VS2-70
kreipėsi į Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrių, prašydamas pratęsti terminą
iki 2009 m. gruodžio 30 d. Valstybinis
žemėtvarkos institutas nurodė, kad iki projektavimo darbų sustabdymo
sklypai buvo suprojektuoti 1-9 eiliškumo pretendentams bei daliai 10-to
eiliškumo pretendentų ir kad projektavimo darbų sparta priklausys nuo to, kada
bus iškviesti likę nepasirinkę sklypų 10-to eiliškumo pretendentai (b. l. 53).
Vilniaus apskrities viršininko 2009
m. liepos 21 d. įsakymu Nr. 2.3-12408-(41)
terminas buvo pratęstas iki 2009 m. gruodžio 30 d. (b. l. 55). Valstybinis
žemėtvarkos institutas 2009 m. gruodžio 28 d. raštu Nr. VS2-208 kreipėsi į
Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrių, prašydamas pratęsti terminą iki 2010 m.
birželio 1 d. Vilniaus apskrities viršininko 2010 m. sausio 25 d. įsakymu Nr. 2.3-678-(41)
terminas buvo pratęstas iki 2010 m. birželio 1 d.
Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes ir
vadovaujantis Lietuvos Respublikos Piliečių
nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 4
straipsnio 4 dalies, 17 straipsnio 1 dalies, 18 straipsnio 1 dalies, Žemės
reformos įstatymo 4 straipsnio, 19 straipsnio 1 dalies, 20 straipsnio, Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr.
1057 patvirtintos Tvarkos 100 punkto bei Lietuvos Respublikos žemės ūkio
ministro 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 patvirtintos Metodikos 4, 10, 35 punktų nuostatomis, darytina
išvada, kad būtina ir esminė sąlyga nuosavybės teisių atkūrimui – parengtas
žemės reformos žemėtvarkos projektas. Vilniaus apskrities viršininkas
sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo pareiškėjai turi priimti per 6 mėnesių
terminą, skaičiuojamą nuo Pagirių kadastro vietovės žemėtvarkos projekto
papildymo patvirtinimo ir žemės sklypų paženklinimo vietoje. Teisės aktai
nenustato termino, per kurį turi būti parengtas žemėtvarkos projektas. Todėl
šiuo atveju turi būti vadovaujamasi protingumo kriterijumi. Įsiteisėjusiu
teismo sprendimu yra konstatuota, kad Vilniaus apskrities viršininkas
nuosavybės teisių atkūrimo proceso metu atliko neteisėtus veiksmus – priėmė
2008 m. rugpjūčio 18 d. įsakymą Nr. 2.3-10627-(41). Dėl šio įsakymo priėmimo
užsitęsė nuosavybės teisių atkūrimo procesas, inicijuotas pareiškėjos 1992
metais (b. l. 130). Šis procesas nėra baigtas ir šiuo metu. Pareiškėja, siekdama atkurti nuosavybės
teises, atliko visus teisės aktuose nustatytus veiksmus. Visi reikalingi
dokumentai buvo pateikti Vilniaus apskrities viršininko administracijai
laikantis įstatyme nustatytos tvarkos ir terminų. Žinia apie neteisėto įsakymo,
kurio pagrindu stabdomas nuosavybės teisių atkūrimo procesas, priėmimą sukėlė
pareiškėjai stiprius neigiamus dvasinius išgyvenimus. Dėl šių Vilniaus
apskrities viršininko administracijos veiksmų pareiškėja jautė įtampą bei
pažeminimą, prarado pasitikėjimą valdžios institucijomis. Neteisėtais Vilniaus
apskrities viršininko administracijos veiksmais pareiškėjai buvo padaryta
neturinė žala (CK 6.263 straipsnis). Todėl, atsižvelgiant į byloje nustatytas
aplinkybes ir vadovaujantis CK 6.250 straipsnio bei 6.281 straipsnio 1 dalies
nuostatomis, pareiškėjai priteistinas 2 500 Lt neturtinės žalos atlyginimas. Pareiškėjos
reikalavimas priteisti turtinės žalos
atlyginimą netenkintinas, kadangi pareiškėja šį reikalavimą grindžia
hipotetine galimybe įgyvendinti savo, kaip žemės ūkio veiklos subjekto, teisę
gauti tiesiogines ir kompensacines išmokas, numatytas Žemės ūkio ir kaimo
plėtros įstatymo 9 straipsnyje. Pareiškėja
nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad ji yra žemės ūkio veiklos
subjektas, galintis pretenduoti į tokias išmokas. Be to, šiuo atveju nėra
priežastinio ryšio tarp pareiškėjos nurodytų negautų pajamų ir neteisėtų
Vilniaus apskrities viršininko administracijos veiksmų.
III.
Apeliaciniu skundu Vilniaus
apskrities viršininko administracija prašo panaikinti Vilniaus apygardos
administracinio teismo 2010 m. birželio 10 d. sprendimą ir priimti naują
sprendimą – pareiškėjos skundą atmesti. Apeliantas nurodo, kad jis nesutinka su
teismo sprendimo dalimi, kuria pareiškėjai priteistas 2 500 Lt neturtinės žalos
atlyginimas. Pagal CK 6.246 - 6.250, 6.271
straipsnių nuostatas, tam, kad pareiškėjos reikalavimas būtų pripažintas
pagrįstu, turi būti konstatuotos būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos:
valstybės institucijų neteisėti veiksmai, pareiškėjos patirta žala ir
priežastinis ryšys tarp valstybės institucijų neteisėtų veiksmų bei
pareiškėjos patirtos žalos. Šiuo atveju pareiškėjos, taip pat kitų pretendentų
atkurti nuosavybės teises Pagirių kadastro vietovėje teisės nėra pažeidžiamos,
nes Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. rugpjūčio 18 d. įsakymas Nr. 2.3-10627-(41)
yra nuginčytas ir nebegalioja. Įsiteisėjusiame Vilniaus apygardos
administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 17 d. sprendime administracinėje
byloje Nr. I-1209-142/09 konstatuota, kad pareiškėjų (pretendentų) teisė nėra
pažeidžiama ir dėl to neturi būti ginama. Todėl konstatuotina, kad ir
pareiškėjos, kaip vienos iš pretendenčių, teisės nėra pažeidžiamos. Pagirių
kadastro vietovės žemės reformos
žemėtvarkos projekto rengimo darbai yra vykdomi toliau. Nuosavybės teisės
pareiškėjai bus atkurtos teisės aktų nustatyta tvarka. Be to, pagal CK
6.247 straipsnį, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų
veiksmų rezultatu. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gegužės 7
d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A822-613/2009 pažymėta,
kad neturtine žala pripažintinas ne bet koks asmeniui padarytas neigiamas
poveikis. Neigiamas poveikis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius
išgyvenimus ar emocijas. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys
veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški.
Tuo tarpu Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. rugpjūčio 18 d. įsakymo Nr. Nr.
2.3-10627-(41) priėmimas negali būti laikomas intensyviais veiksmais,
sukeliančiais asmeniui didelę neturtinę žalą. Šiuo įsakymu nebuvo paneigta
pareiškėjos teisė į nuosavybės teisių atkūrimą. Pareiškėja neįrodė, kad dėl šio
įsakymo priėmimo pablogėjo jos sveikata. Apelianto nuomone, nagrinėjamu atveju
teismas, priteisdamas pareiškėjai neturtinės žalos atlyginimą, nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo
suformuotos praktikos.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos
teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.
Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėja M. U. kreipėsi į teismą dėl turtinės ir neturtinės žalos
atlyginimo, kurią kildina iš Vilniaus apskrities viršininko administracijos
neteisėtų veiksmų ir neteisėto neveikimo, sprendžiant klausimą dėl nuosavybės
teisių į žemės sklypą Pagirių kadastro vietovėje atkūrimo. Pareiškėjos
tvirtinimu neteisėti atsakovo veiksmai pasireiškė priimant neteisėtą Vilniaus
apskrities viršininko 2008 m. rugpjūčio 8 d. įsakymą Nr. 2.3-5916-(41), kuriuo
įsakyta nebevykdyti žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo rengimo darbų
Vilniaus rajono Pagirių seniūnijoje Pagirių kadastro vietovėje, Pagirių,
Baltosios Vokės, Melekonių ir Valčiūnų kaimų dalyse, kurios patenka į viešojo
logistikos centro steigimui nustatytą teritoriją (taip nurodyta skunde).
Tuo tarpu neteisėtas atsakovo neveikimas pasireiškia tuo, kad turėdamas pareigą
atkurti pareiškėjai nuosavybės teises, šios pareigos neįvykdė iki šiol,
nepaisant to, kad išvada dėl nuosavybės teisių atkūrimo Vilniaus apskrities
viršininko administracijai buvo pateikta 2006 m. spalio 16 d., o projektavimo
darbai Pagirių kadastro vietovėje turėjo būti užbaigti iki 2006 m. gruodžio 31
d.
Bylos
duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apskrities viršininko 2006 m. spalio 2 d.
įsakymu Nr. 2.3-9220-41 projekto autoriui – VĮ Valstybiniam žemėtvarkos
institutui įsakyta vykdyti projektavimo darbus Pagirių kadastro vietovėje nuo
2006 m. spalio 30 d. (2006-11-21 įsakymu Nr. 2.3-11358-41 patikslinta – nuo
2006-11-22 (b. l. 40)); projektavimo darbus užbaigti iki 2006 m. gruodžio 31 d.
(b l. 39). Pagal Vilniaus apskrities viršininko 2006 m. lapkričio 21 d.
įsakymo Nr. 2.3-11358-41 2 priedą ,,Vilniaus apskrities Vilniaus rajono Pagirių
kadastro vietovės pretendentų, sugrupuotų pagal Žemės reformos įstatymo 10
straipsnyje nustatytą eiliškumą, žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir
įgyvendinimo metodikos 27 straipsnį, pateikusius prašymus ir išvadas po
Vilniaus apskrities viršininko 2006 m. spalio 2 d. įsakymu Nr. 9220-41
nustatytos žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo pradžios iki 2006 m.
spalio 30 d. sąrašas“ M. U. įrašyta kaip pretendentė į 0,2352
ha žemės sklypą pagal 9-tą eiliškumo grupę (b. l. 41-43).
Vilniaus
apskrities viršininko įsakymais Pagirių kadastro vietovės projekto papildymo
terminai vis buvo tęsiami (b. l. 54, 55, 74, 106), o 2008 m. rugpjūčio 18 d.
įsakymu Nr. 2.3-10627-(41) Vilniaus apskrities viršininkas įsakė nevykdyti
žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo rengimo darbų Vilniaus rajono
Pagirių kadastro vietovėje Pagirių, Baltosios Vokės, Melekonių ir Vaičiūnų
kaimų dalyse, kurios patenka į viešojo logistikos centro steigimui nustatytą
teritoriją ( b. l. 27).
Vilniaus
apygardos administracinio teismo 2009 m. balandžio 28 d. sprendimu Vilniaus
apskrities viršininko 2008 m. rugpjūčio 18 d. įsakymas Nr. 2.3-10627-(41) ,,Dėl
Vilniaus apskrities viršininko 2008-05-21 įsakymo Nr. 2.3-5916-(41)
patikslinimo ir žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo darbų Pagirių
kadastro vietovėje, Vilniaus rajone“ buvo panaikintas (administracinė byla Nr. I-121-602/2009
(LITEKO duomenimis sprendimas įsiteisėjo 2009-05-13)), tenkinant pareiškėjos M. U. (ir kitų pretendentų) skundą atsakovui Vilniaus
apskrities viršininko administracijai ir trečiajam suinteresuotam asmeniui
Nacionalinei žemės tarnybai. Teismas sprendime konstatavo, jog minėtas atsakovo
įsakymas yra neteisėtas, kadangi prieštarauja aukštesnės galios teisės aktui –
Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymui
bei priimtas pažeidžiant Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punkte
įtvirtintą teisėtumo principą (b. l. 23-26). Pagal Administracinių bylų
teisenos įstatymo 58 straipsnio 2 dalį, faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo
sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami
nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys.
Taigi, remdamasi administracinėje byloje Nr. I-121-602/2009 nustatytais
faktais, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju atsakovo atstovo
neteisėti veiksmai Civilinio kodekso 6.271 straipsnio taikymo požiūriu yra
nustatyti.
Pagal Piliečių
nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo, Žemės
reformos įstatymo, Žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d.
įsakymu Nr. 207 patvirtintos Žemės reformos žemėtvarkos projektų kaimo
vietovėje rengimo ir įgyvendinimo metodikos nuostatas būtent apskrities
viršininkams pavesta tvirtinti žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimui
parinktų teritorijų ribas ir šių projektų parengimo terminus bei priimti
sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Nors teisės aktai nenustato termino,
per kurį turi būti parengtas žemėtvarkos projektas (reikalingas sprendimui dėl
nuosavybės teisių atkūrimo priimti), tačiau tai nereiškia, kad šis procesas
gali tęstis nepagrįstai ilgą laiką. Institucija turi laikytis protingo termino
principo, o nustatytą terminą sustabdyti ar pratęsti gali tik esant tam tikroms
objektyvioms priežastims, nes priešingu atveju būtų eliminuojamas pretendentų
teisių gynimo institutas.
Kaip jau buvo minėta, Vilniaus apskrities viršininko
2008 m. rugpjūčio 18 d. įsakymas Nr. 2.3-10627-(41) įsiteisėjusiu teismo
sprendimu buvo panaikintas kaip neteisėtas. Nors kitų atsakovo įsakymų, kuriais
buvo nustatinėjami vis nauji žemėtvarkos projekto papildymo parengimo terminai
pareiškėja ir neginčijo, tačiau anksčiau minėti Vilniaus apskrities viršininko
įsakymai, kuriuose nenurodyti jokie motyvai, o tik konstatuojama, jog naujas
terminas nustatomas tenkinant (įvertinus) VĮ Valstybinio žemėtvarkos instituto prašymą,
teisėjų kolegijos nuomone, yra ydingi, keliantys pagrįstų abejonių jų
pagrįstumu. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad gavęs VĮ Valstybinio
žemėtvarkos instituto prašymus, reikalavo projekto autorių pateikti išsamią ir
konkrečią analizę, kodėl darbai nebuvo atlikti laikantis įsakymuose nustatytų
terminų, ar kad pats atliko faktinės padėties analizę, ir jos pagrindu (pratęsė)
nustatė objektyvų terminą žemėtvarkos projekto darbams užbaigti. Tokį netinkamą
atsakovui priskirtų funkcijų vykdymą teisėjų kolegija vertina kai vilkinimą
(neteisėtą neveikimą), suteikiantį pareiškėjai teisę reikalauti žalos
atlyginimo.
Pirmosios
instancijos teismas visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrė visas faktines
bylos aplinkybes, tinkamai taikė materialinės teisės normas, ir padarė pagrįstą
išvadą, jog pareiškėjai M. U. buvo padaryta neturtinė
žala (Civilinio kodekso 6.250 str.), kurią atsakovas privalo atlyginti. Teisėjų
kolegijai nėra pagrindo abejoti, kad neteisėtas Vilniaus apskrities viršininko įsakymas
bei vėlesnis jo neteisėtas neveikimas objektyviai galėjo sudaryti pareiškėjai
nepatogumus, sukelti neigiamus išgyvenimus, nervinę įtampą, kurie nebuvo
vienkartiniai ar trumpalaikiai. Bylą nagrinėjantis teismas visais atvejais turi
vadovautis Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 6 dalyje
įtvirtinta principine įrodymų vertinimo taisykle – vertinti įrodymus pagal
vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos
aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo
ir protingumo kriterijais. Teisingumo ir protingumo kriterijai šiuo atveju
reiškia ir reikalavimą įvertinti neturtinės žalos specifiką. Vyriausiasis
administracinis teismas yra pabrėžęs, kad ginčo dėl neturtinės žalos padarymo
sprendimui negali būti taikomi tokie patys įrodymų konkretumo standartai kaip
nagrinėjant turtinės žalos padarymo klausimus, šiuo atveju didesnę reikšmę turi
visuotinai žinomų aplinkybių, tam tikrų reiškinių atitikimo visuotinai
priimtoms moralės ir etikos normoms bei vertinimams kriterijai (žr. 2007 m.
birželio 26 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A14-653/2007).
Atsižvelgtina ir į tai, kad Lietuvos Respublikos
piliečių nuosavybės teisių atkūrimo įstatymo nuostatų įgyvendinimas yra ne tik
asmens turtinių teisių realizavimas, šio įstatymo reglamentuojamas nuosavybės
teisių atkūrimo procesas kartu reiškia ir istorinio teisingumo atstatymą,
neteisėtais okupacinės valdžios veiksmais Lietuvos piliečiams padarytų skriaudų
atlyginimą. Dėl to netinkamas valstybės institucijos veikimas įgyvendinant šį
įstatymą dažniau nei kitose viešojo administravimo teisinių santykių srityse
gali sukelti teisėtai pretenduojantiems į nuosavybės grąžinimą asmenims
neigiamus dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus, įstatymo vertinamus kaip neturtinė
žala (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. spalio 28 d.
nutartis administracinėje byloje Nr. A14-1625/2005).
Taigi, pirmosios instancijos teismas nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio
teismo praktikos, suformuotos panašaus pobūdžio bylose, nenukrypo.
Dėl išdėstytų aplinkybių teisėjų kolegija sprendžia,
kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jo
naikinti ar keisti nėra teisinio pagrindo.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių
bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n
u t a r i a:
Vilniaus
apygardos administracinio teismo 2010 m. birželio 10 d. sprendimą palikti
nepakeistą, o atsakovo Lietuvos valstybės atstovo ir trečiojo suinteresuoto
asmens Vilniaus apskrities viršininko administracijos (teisių perėmėjas –
Nacionalinė žemės tarnyba), apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis
neskundžiama.
Teisėjai Anatolijus
Baranovas
Artūras
Drigotas
Vaida
Urmonaitė-Maculevičienė