Civilinė byla Nr. e2-1270-553/2020
Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00127-2020-1
Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.1.1.1
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. spalio 8 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aldona Tilindienė,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Rasa“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. birželio 10 d. nutarties dalies, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje pagal nurodytos ieškovės ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Uno“,(duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) dėl juridinio asmens veiklos tyrimo, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Tilžės turgus“, uždaroji akcinė bendrovė „Gavera“,(duomenys neskelbtini),
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama: 1) pradėti atsakovės UAB „Uno“ juridinio asmens veiklos tyrimą; 2) nustačius, jog atsakovės vadovo (duomenys neskelbtini) bei valdybos narių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) veikla yra netinkama, pašalinti nurodytus asmenis iš užimamų pareigų ir laikinai, iki UAB „Uno“ bus išrinktas naujas direktorius ir sudaryta nauja valdyba, UAB „Uno“ vadovu skirti (duomenys neskelbtini); 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. 2020 m. gegužės 26 d. ieškovė pateikė teismui pakartotinį prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, taip pat prašymą dėl įrodymų išreikalavimo. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui prašė uždrausti atsakovui (duomenys neskelbtini) sudaryti sandorius, susijusius su UAB „Tilžės turgus“ ir UAB „Rasa“ (t. y. atsakovės UAB „Uno“ akcininkių) į UAB „Uno“ įnešto ilgalaikio turto perleidimu tretiesiems asmenims. Prašė iš UAB „Uno“ išreikalauti šiuos rašytinius įrodymus: visas preliminariąsias sutartis, sudarytas dėl UAB „Uno“ atitinkamų žemės sklypų, visas rangos sutartis, jungtinės veiklos ar kitokias sutartis, sudarytas dėl UAB „Uno“ atitinkamų žemės sklypų, visas sutartis, pavedimo kopijas ir (ar) kitus dokumentus, kurių pagrindu susidarė UAB „Uno“ B dalyvio (ieškovės) 2019 m. suminėje skolų lentelėje nurodyti debetai, kreditai bei skolos visiems suminėje skolų lentelėje nurodytiems asmenims, visus dokumentus, kurių pagrindu buvo nustatyta nekilnojamojo daikto pastato – gyvenamojo namo ((duomenys neskelbtini)) kaina, patvirtinta 2020 m. gegužės 11 d. valdybos posėdyje.
3. Ieškovė nurodė, kad, atsižvelgdama į pasikeitusias ir naujai paaiškėjusias faktines aplinkybes, teikia pakartotinį prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bei rašytinių įrodymų išreikalavimo.
4. Nurodė, kad bendrovėje „Uno“ yra susiklosčiusi neeilinė situacija, kai, nepaisant inicijuoto ikiteisminio tyrimo bei juridinio asmens veiklos tyrimo, jos vadovas kartu su valdybos nariais toliau atlieka galbūt nusikalstamas veikas, perleidinėdamas ieškovei ir UAB „Tilžės turgus“ bendrai priklausantį turtą neadekvačiomis kainomis, ir pažeidinėja ieškovės, kaip „Uno“ akcininkės, interesus.
5. Pažymėjo, kad visi ieškovės prašymai dėl informacijos (kurią ieškovė turi teisę gauti pagal „Uno“ galiojančią akcininkų sutartį) yra ignoruojami, nepaisoma akcininkų sutartyje numatyto aiškaus balsavimo susitarimo, į pakartotinius ieškovės prašymus dėl atitinkamų akcininkų susirinkimų darbotvarkės pildymo taip pat nekreipiama jokio dėmesio. Maža to, ieškovei, kaip bendrovės akcininkei, priklausantis atsakovės turtas yra švaistomas, pardavinėjamas už neadekvačias kainas, visiškai neatitinkančias rinkos sąlygų. Nepaisant daugkartinių bandymų iškelti šiuos klausimus tiek įvykusiame visuotiniame akcininkų susirinkime, tiek ir valdybos posėdyje, direktorius ir toliau neteikia jokios informacijos apie UAB „Uno“ vykstančias finansines operacijas, susijusias su ieškovės ir UAB „Tilžės turgus“ bendrai valdomu turtu, bendrovės lėšų išmokėjimu vadovui bei valdybos nariams ar ketinamus sudaryti sandorius dėl „Uno“ akcininkams priklausančio turto perleidimo. Likę valdybos nariai, dangstydami direktoriaus veiksmus, pritaria direktoriaus siūlymams, todėl ieškovė neturi jokios galimybės apginti savo pažeidžiamų teisių bei interesų.
6. Pažymėjo ir tai, kad neturi jokių pretenzijų dėl UAB „Uno“ turto dalies, kuri buvo įnešta ir yra valdoma kito akcininko – UAB „Gaveros“. Šios akcininkės turtas yra faktiškai atskirtas ir tvarkoma atskira jo apskaita. Dėl šios priežasties prašė teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik dėl tos atsakovės turto dalies ir uždrausti tos turto dalies pardavimus, kurią po 50 procentų valdo ieškovė ir UAB „Tilžės turgus“ kartu. Teigė, kad situacija bendrovėje, kai akcininkas, kuriam priklauso pusė ieškovės ir UAB „Tilžės turgus“ turto dalies, apskritai nieko nežino apie šios dalies turto valdymą, pardavimus ir mato tik tai, kaip yra atliekamos galbūt nusikalstamos veikos su šiuo, abiejų bendrovių – ieškovės ir UAB „Tilžės turgus“, valdomu turtu, yra netoleruotina. Nurodė, kad ieškovės ir UAB „Tilžės turgus“ turtas į UAB „Uno“ buvo įneštas bendrai, ši atsakovės kapitalo dalis buvo suformuota bendrai, tačiau turtas ir pelnas yra pasisavinamas vieno asmens – bendrovės vadovo (duomenys neskelbtini). Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ieškovė neturi jokių galimybių sustabdyti tokių neteisėtų veiksmų ir 50 procentų jai pačiai priklausančio ilgalaikio turto švaistymo.
7. Ieškovė teigė, kad prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės atitinka proporcingumo bei ekonomiškumo principus. Atsakovės akcininkai yra sudarę akcininkų sutartį ir norimas parduoti turtas priklauso būtent UAB „Tilžės turgus“ ir ieškovei. Kita atsakovės akcininkė – UAB „Gavera“, neturi jokio asmeninio intereso, susijusio šio turto pardavimu, ir šios laikinosios apsaugos priemonės jo teisių niekaip nesuvaržys. Nepaisant to, būtent pastarosios deleguotieji valdybos nariai taip pat siekia parduoti ieškovės ir UAB „Tilžės turgus“ turtą dėl neaiškių priežasčių, tokiu būdu veikdami nesąžiningai ir prisidėdami prie atsakovės vadovo daromų nusikalstamų veikų. Pastarojo bei valdybos narių veiksmai įrodo, jog, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ginčo turtas bus neabejotinai parduotas ir taip bus pažeisti ieškovės interesai, o šio turto nepardavus nei atsakovės UAB „Uno“, nei jos akcininkės – UAB „Gavera“ interesai nebus pažeisti. Dėl šios priežasties prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės visiškai atitinka ekonomiškumo ir proporcingumo principus.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
8. Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. birželio 10 d. nutartimi ieškovės prašymų netekino.
9. Nurodė, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtinos dvi įstatyme įtvirtintos sąlygos: pirma, ieškovas turi tikėtinai pagrįsti savo reikalavimą, t. y. pateikti duomenis, kurie pagrįstų teismo įsitikinimą, kad ieškovui palankus teismo sprendimas yra įmanomas, ir, antra, ieškovas turi pagrįsti teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo riziką. Nesant bent vienos iš šių sąlygų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas negalimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK 144) straipsnio 1 dalis).
10. Teismas sprendė, kad jau ankstesnėje nutartyje, kuria netenkino ieškovės ieškinyje pareikšto prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, konstatavo, jog ieškinys yra prima facie (tikėtinai) pagrįstas.
11. Pažymėjo, kad nevertina šalių procesiniuose dokumentuose nurodytų aplinkybių, jog (ne)egzistuoja pagrindas pradėti atsakovės UAB „Uno“ veiklos tyrimą, UAB „Uno“ vadovas ir valdybos nariai (ne)pažeidžia savo fiduciarinių pareigų (lojalumo, sąžiningumo, protingumo ir kt.), ieškinys pagrįstas (ne)deklaratyviais teiginiais, ir dėl jų, nagrinėdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nepasisako, nes šios aplinkybės yra bylos nagrinėjimo dalykas ir dėl jų bus pasisakyta išnagrinėjus ginčą iš esmės.
12. Pažymėjo ir tai, kad pagal naujausią ir aktualiausią Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie galimą atsakovo nesąžiningumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-50-464/2017; 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-835-464/2017; 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-195-943/2018; kt.).
13. Įvertinęs šalių pateiktus argumentus, teismas sprendė, kad nuo 2020 m. balandžio 9 d. nutarties, kuria buvo atmestas pirmasis ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nauja grėsmė ieškovei galbūt palankaus sprendimo įvykdymui neiškilo. Nurodė, kad tarp šalių kilo ginčas ir dėl to, ar atsakovės vadovas bei valdybos nariai pagrįstai patvirtino atsakovės finansinių ataskaitų rinkinį, ar 2020 m. gegužės 11 d. vykusiame valdybos posėdyje pagrįstai pakeitė UAB „Uno“ priklausančių nekilnojamojo turto objektų pardavimo sutarčių pasirašymo tvarką, ar UAB „Uno“ valdybos sprendimai dėl UAB „Uno“ priklausančių nekilnojamojo turto objektų pardavimo ir kainų nustatymo yra teisėti, pagrįsti, ar ieškovės keliami klausimai, kuriuos ieškovė reikalavo įtraukti į bendrovės akcininkų susirinkimo darbotvarkę, ir šių klausimų sprendimo projektai buvo (ne)suderinami su Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) reikalavimais. Konstatavo, kad šis ginčas, kuris dar tik bus sprendžiamas, nėra pakankamas konstatuoti atsakovų nesąžiningumą (CPK 178, 185 straipsniai).
14. Nurodė, kad byloje nėra tikėtinų duomenų apie galimą atsakovų nesąžiningumą, jų ketinimus patvirtinti lėšų švaistymą, siekį sudarinėti sandorius ir parduoti akcininkių turtą nepagrįstai mažomis, neatitinkančios rinkos sąlygų kainomis. Pažymėjo, kad draudimą sudaryti sandorius, susijusius su akcininkėms tenkančia atsakovės UAB „Uno“ turto dalimi, ieškovė prašo taikyti avansu – galimi jos įtarimai nėra pasitvirtinę, nes jokių sandorių sudaryta nėra. Nustatytų aplinkybių pagrindu bei vadovaudamasis paminėta Lietuvos apeliacinio teismo praktika, teismas sprendė nesant grėsmės ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymui.
15. Teismas sutiko su atsakovų ir trečiojo asmens UAB „Gavera“ argumentais, kad ieškovės prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės, yra ne tik netinkamai suformuluotos, bet neatitinka nagrinėjamoje byloje pareikštų ieškinio reikalavimų.
16. Pažymėjo ir tai, kad prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra neekonomiškos ir neproporcingos, perteklinės, nes Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba (toliau – FNTT) vykdomame ikiteisminiame tyrime Nr. 04-6-00014-20 atsakovės turtui pritaikė laikiną nuosavybės teisių apribojimą.
17. Teismas taip pat atmetė ieškovės prašymą dėl įrodymų išreikalavimo. Nurodė, kad byloje nėra duomenų, paneigiančių, jog ieškovės prašomus išreikalauti įrodymus atsakovė negali pateikti dėl FNTT vykdomo tyrimo. Pažymėjo, kad ieškovė nenurodė, kokias konkrečiai ieškinyje nurodytas aplinkybes galėtų įrodyti prašomi išreikalauti duomenys.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
18. Ieškovė (toliau – apeliantė) atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. birželio 10 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių patenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
18.1. Skundžiamoje nutartyje teismas nepagrįstai sprendė, kad nėra pagrindo konstatuoti atsakovų nesąžiningumą. Ieškovės pateikti duomenys neabejotinai pagrindžia tikėtiną atsakovės vadovo ir valdybos narių nesąžiningumą.
18.2. Viena iš nurodytų asmenų nesąžiningumą patvirtinančių aplinkybių –vadovo teikimu buvo pakeista UAB „Uno“ galiojusi sandorių sudarymo tvarka, eliminuojant (duomenys neskelbtini) (ieškovės deleguoto valdybos nario) įgaliojimus tvirtinti ieškovei ir UAB „Tilžės turgus“ tenkančio turto sandorius. Vadovas pakeitė numatytą atsakovės sandorių pasirašymo tvarką ir gavo galimybę be ieškovės paskirto valdybos nario sudaryti sandorius akcininkių – ieškovės ir UAB „Tilžės turgus“, vardu. Toks nurodytos tvarkos pakeitimas neabejotinai sukuria situaciją, kuomet (duomenys neskelbtini) apskritai neteko savo įgaliojimų tvirtinti akcininkių sandorius ir tokią teisę įgavo valdybos nariai, kurie apskirtai neturėtų turėti jokio racionaliai paaiškinamo intereso, susijusio su nurodyto turto pardavimu. Taigi pagal šiuo metu galiojančią tvarką, ieškovė prarado bet kokią kontrolę dėl sandorių, susijusių su jos į bendrovę įneštu turtu.
18.3. Atsakovės vadovo nesąžiningumą patvirtina ir jo bei UAB „Tilžės turgus“ atsiliepime į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodytos melagingos aplinkybės apie atsakovės bendrovėje egzistavusią sandorių sudarymo tvarką. Nurodyti asmenys teigia, kad sandorius, susijusius su ieškovės ir UAB „Tilžės turgus“ turto dalimi turėjo teisę sudaryti ne tik (duomenys neskelbtini), bet ir bet kuris atsakovės valdybos narys. Šiuos melagingus teiginius paneigia tai, kad UAB „Gavera“, (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) 2020 m. birželio 5 d. atsiliepime dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pripažino, kad tik (duomenys neskelbtini) pagal galiojusią atsakovės sandorių sudarymo tvarką turėjo teisę sudaryti sandorius dėl ieškovei ir UAB „Tilžės turgus“ tenkančios turto dalies. Pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino nurodytų aplinkybių.
18.4. Teismas taip pat neįvertino, kad atsakovės turtas tiek praeityje, tiek ir dabar yra pardavinėjamas neadekvačiomis kainomis. Į bylą pateikti duomenys patvirtina, kad atsakovei priklausančios žemės sklypo nuomos teisės buvo perleidžiamos už sumą nuo 10 000 Eur iki 20 000 Eur, kai tokių sandorių rinkos vertė galėjo viršyti 100 000 Eur. Taigi priešingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, žala ieškovei, kitiems atsakovės akcininkams bei valstybei dėl nuo nurodytų sumų nesumokėtų mokesčių jau yra kilusi.
18.5. (Duomenys neskelbtini) pradėjus domėtis sudaromais atsakovės sandoriais ir teikti prašymus dėl informacijos apie ketinamus sudaryti sandorius suteikimo, atsakovės vadovas sandorio kainą iš karto padidindavo. Pavyzdžiui, (duomenys neskelbtini) buvo pakviestas atsakovės vardu pasirašyti sutartį dėl objekto, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo. Sandorio vertė buvo nurodyta – 13 033 Eur, o objekto – pastato, baigtumas – 15 procentų. (Duomenys neskelbtini) pareikalavus suteikti informaciją dėl šio sandorio, jam buvo atsiųstas naujas sutarties projektas, kuriame nurodyta penkis kart didesnė nei anksčiau nurodyta sandorio vertė, nors objekto baigtumo procentas išliko nepakitęs.
18.6. Atsakovės direktorius, manipuliuodamas informacija apie statinio baigtumo procentą ir tokiu būdu oficialiai mažindamas pardavimo kainą, perleisdavo atsakovės turtą už žymiai mažesnę kainą, nei turtas yra vertas, tokiu būdu įvairių schemų pagalba pasisavindamas ieškovės ir UAB „Tilžės turgus“ bendrai priklausančias lėšas.
18.7. Nesuvokiama, kaip valdybos nariui, siekiančiam tinkamai atstovauti atsakovės interesus, gali būti nepateikiama informacija apie ketinamo parduoti atsakovės nekilnojamojo turto įvertinimą, kuriuo remiantis turtas yra įvertintas. Jei atsakovės vadovas neturėtų ko slėpti nuo ieškovės ir (duomenys neskelbtini), tokių duomenų pateikimas nesudarytų jokių didesnių laiko ar žmogiškųjų išteklių bei neužvilkintų turto pardavimo proceso.
18.8. Šiai dienai beveik visi ieškovės ir UAB „Tilžės turgus“ priklausantys sklypai jau yra parduoti ir jose vyksta statybos darbai. Tai reiškia, kad žemės sklypai buvo parduoti ne rinkos kainomis ir dėl jų pardavimo jau yra sudarytos preliminarios sutartys. Nušalinus (duomenys neskelbtini) nuo sprendimų priėmimo proceso dėl šių žemės sklypų pardavimo bet kada galės būti pasirašomos pagrindinės turto pardavimo sutartys, dėl ko ieškovė ir UAB „Tilžės turgus“ nebeturės jokio disponuojamo turto. Tokiu atveju tiek prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės, tiek ir pats juridinio asmens veiklos tyrimas nebeteks prasmės, nes atsakovė bankrutuos.
18.9. Net ir inicijavus šį teisminį ginčą, atsakovės vadovas ir valdybos nariai nesąžiningais veiksmais patvirtino lėšų švaistymą ir atsakovės finansinių ataskaitų rinkinį. Nei ieškovei, nei (duomenys neskelbtini) nebuvo suteikta galimybė susipažinti bei įvertinti atsakovės veiklos dokumentus, kurie būtini (duomenys neskelbtini), kaip atsakovės valdybos nariui, vykdyti atitinkamas funkcijas, o ieškovei – balsuoti atsakovės akcininkų susirinkime. Toks informacijos slėpimas neabejotinai sukelia pagrįstas abejones ir įtarimus, kad atsakovės bendrovėje yra vykdomos neaiškios finansinės transakcijos. Atsakovės vadovas nesugeba paaiškinti, kokiu pagrindu jam yra pervedamos lėšos iš atsakovės sąskaitos, jau nekalbant apie daugybę kitų finansinių operacijų, atliekamų naudojant ieškovės turtą.
18.10. Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovė prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones avansu. Bylos duomenys patvirtina atsakovės vadovo ir valdybos narių ketinimus perleisti atsakovės turtą ir iš šio proceso pašalinti (duomenys neskelbtini), todėl remiantis nurodyta teismo išvada, ieškovė galėtų prašyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tik tuomet, kai atsakovės turto pardavimo sandoriai jau būtų sudaryti, tačiau tokiu atveju pastarosios veiklos tyrimas netektų prasmės, nes jos turtas jau būtų iššvaistytas.
18.11. Prašomos laikinosios apsaugos priemonės yra vienintelė galimybė užtikrinti, kad atsakovės turtas nebūtų švaistomas. Aplinkybė, kad FNTT vykdomame ikiteisminiame tyrime atsakovės turtui buvo pritaikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas, nesudaro pagrindo teigti, kad ieškovės prašomos taikyti ieškinio užtikrinimo priemonės yra perteklinės. Nėra aiški nei nurodytame tyrime pritaikyto nuosavybės teisių ribojimo apimtis, nei paties tyrimo eiga. Be to, nuosavybės teisių ribojimas yra uždėtas ne ant visų ieškovės ir UAB „Tilžės turgus“ bendrai valdomų nekilnojamojo turto objektų, todėl atsakovės direktorius gali likusius sklypus perleidinėti visiškai laisvai.
18.12. Nesutiktina su teismo išvada, kad prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės neatitinka ieškinio reikalavimų. Pirma, šiomis priemonėmis būtų išsaugotas status quo, apsaugant atsakovės turtą nuo iššvaistymo. Antra, aplinkybę, kad prašomos taikyti priemonės atitinka ieškinio reikalavimus patvirtina ir Lietuvos apeliacinio teismo praktika, kurioje, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą juridinio asmens veiklos tyrimo byloje, buvo pasakyta, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas sudarytų sąlygas teismo paskirtiems ekspertams ištirti faktiškai egzistuojančią bendrovės ūkinę būklę, be to, užtikrintų, kad nebus paslėptas ir išvaistytas bendrovės turtas (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-226-302/2016).
19. Atsakovė UAB „Uno“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atmesti skundą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
19.1. Ieškovė skundą grindžia tais pačiais argumentais, kaip ir pakartotinį prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
19.2. Priešingai nei teigia ieškovė, jai buvo sudaryta galimybė susipažinti su informacija apie atsakovę, tame tarpe ir informacija reikalinga balsuoti dėl bendrovės finansinių ataskaitų patvirtinimo.
19.3. Atsakovai nebuvo nesąžiningi valdybos sprendimu nustatydami, kad sandorius dėl bendrovės turto perleidimo gali sudaryti bet kuris valdybos narys ir bendrovės vadovas.
19.4. Atsakovė užsiima nekilnojamojo turto vystymo veikla. Pritaikius laikinąsias apsaugos priemones būtų suvaržyta galimybė sudaryti sandorius, tame tarpe ir perleisti pirkėjams sklypus su vystomais statiniais, kuriuos atsakovė įsipareigojo perleisti, sudarydama preliminariąsias pirkimo – pardavimo sutartis. Apribojus galimybes sudaryti disponavimo turtu sandorius, atsakovė būtų priversta įsivelti į teisminius ginčus su turto pirkėjais, kuriuos vienareikšmiškai pralaimėtų, atsakovei tektų atlyginti nuostolius pirkėjams.
19.5. Pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, atsakovės ūkinė komercinė veikla būtų absoliučiai įšaldyta, todėl, priešingai negu teigia ieškovė, pritaikius laikinąsias apsaugos priemones juridinio asmens veiklos tyrimo tikslas – užtikrinti nenutrūkstamą ir stabilią įmonės veiklą – nebūtų pasiektas.
19.6. Atsakovė iš savo klientų gavo informacijos, jog ieškovės vienintelis akcininkas (duomenys neskelbtini) siekia žlugdyti bendrovės veiklą ir gąsdina jos klientus.
20. Atsakovas (duomenys neskelbtini) ir trečiasis asmuo UAB „Tilžės turgus“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atmesti skundą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
20.1. Kaip teisingai skundžiamoje nutartyje konstatavo pirmosios instancijos teismas, ieškovė nenurodė jokių pagrįstų motyvų ir įrodymų, patvirtinančių galimą atsakovų nesąžiningumą, siekiant išvengti būsimo teismo sprendimo įvykdymo.
20.2. Skundo argumentai yra analogiški prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo argumentams.
20.3. Atsakovės sandorius dėl turto perleidimo, remiantis jos įstatais nustatytu reguliavimu, gali sudaryti bendrovės vadovas ir bet kuris valdybos narys. Ieškovės kvestionuojamas neva nesąžiningas atsakovės valdybos sprendimas buvo priimtas siekiant suteikti ieškovei aiškumo ir išvengti nuolatinėmis tapusių jos pretenzijų. Tokia nurodytų sandorių sudarymo tvarka galiojo ir anksčiau.
20.4. Atsakovės turto pardavimo sandoriai tiek praeityje, tiek šiuo metu buvo sudaryti pagrįsta, rinkos kainą atitinkančia kaina.
20.5. Nurodyti klausimai patenka į bylos nagrinėjimo iš esmės dalyką – dėl jų pagrįstumo spręs teismas nagrinėjant bylą iš esmės, todėl ieškovės skunde nurodyti samprotavimai apie atsakovų nesąžiningumą negali būti laikomi pagrįstais teiginiais.
20.6. Atsakovė vysto gyvenamųjų namų kvartalą (duomenys neskelbtini), kuriame įrengia šio kvartalo bendrojo naudojimo inžinerines komunikacijas ir užtikrina detaliojo plano pagal kurį vystomas kvartalas įgyvendinimą. Bendrovė iki nustatyto baigtumo (gyvenamojo namo ir statinių pamatai, tvora be vartų) pastato ir parduoda statinius pirkėjams, kartu perleisdama valstybinės žemės nuomos nuomininko teises pagal Valstybinės žemės nuomos 2002 m. gegužės 7 d. sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Toliau pirkėjai, laikydamiesi plano, užbaiginėja statinius. Taigi atsakovė visais atvejais perleidžia nebaigtą statyti objektą ir valstybinės žemės nuomos teises pirkėjui, kurio mokama kaina susideda iš dviejų dalių – statinių kaina mokama pagal pirkimo – pardavimo sutartį, kaina pagal preliminariąsias pirkimo – pardavimo sutartis. Taigi ieškovės nurodytose atsakovės su pirkėjais sudarytose pirkimo – pardavimo sutartyse matyti tik dalis kainos, kuria pastarieji sumoka už nekilnojamojo turto objektą, kita dalis kainos mokama pagal preliminariąsias pirkimo – pardavimo sutartis. Tuo tarpu ieškovės iš skelbimų portalo paimtuose skelbimuose, tikėtina, yra nurodyta galutinė parduodamų objektų kaina. Dėl nurodyto laikytina, kad ieškovė neįrodė, jog bendrovės sandoriai buvo sudaromi rinkos kainų neatitinkančiomis kainomis.
20.7. Priešingai nei nurodo ieškovė, jai ir atsakovės valdybos nariui – (duomenys neskelbtini), buvo sudarytos tinkamos sąlygos susipažinti su informacija apie bendrovę. Atsakovė pakvietė ieškovės vadovę atvykti ir susipažinti su visa dominančia informacija, tačiau susitikimo metu ieškovės atstovai pareiškė, kad susipažinimas jų nedomina, todėl paprašė padaryti visų atsakovės dokumentų kopijas. Toks prašymas negalėjo būti patenkintas dėl neprotingų darbo ir laiko sąnaudų kopijuojant visus bendrovės dokumentus, be to, nebūtų užtikrinta tinkama asmens duomenų, konfidencialios ir komercinės informacijos apsauga.
20.8. Ieškinys prima facie nepagrįstas.
20.9. Priešingai nei teigia ieškovė, jos prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra neekonomiškos ir neproporcingos. Pritaikius nurodytas priemones bendrovės esama turtinė padėtis nebūtų išsaugota, priešingai, bendrovei grėstų bankrotas. Pirmiau nurodyta, kad atsakovė užsiima nekilnojamojo turto vystymo veikla, todėl jos veiklos tęstinumui yra gyvybiškai svarbu tinkamai ir laiku sudaryti disponavimo turtu sandorius.
20.10. Ieškovė piktnaudžiauja teise. Kasacinis teismas, aiškindamas CPK 95 straipsnio nuostatas, pažymėjo, kad draudimas piktnaudžiauti savo teise yra taikytinas ir pareiškus nepagrįstą prašymą byloje taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
20.11. Ieškovės vienintelis akcininkas (duomenys neskelbtini) išreiškė pageidavimą savo akcijų dalį perleisti atsakovui (duomenys neskelbtini) arba UAB „Tilžės turgus“ už (duomenys neskelbtini) Eur (kas yra absoliučiai neobjektyvi akcijų kaina). Siekdamas nepagrįstai padidinti akcijų vertę, (duomenys neskelbtini) vidiniuose atsakovės pasitarimuose ėmė daryti kliūtis bendros infrastruktūros vystymo darbams. Pavyzdžiui, pareiškė siūlymus nevykdyti įsipareigojimų pirkėjams, vystytojams dėl kelių tiesimo ir asfaltavimo argumentuodamas, kad tai gali atlikti savivaldybė. Tokiu būdu įsipareigojimų neįvykdymo sąskaita būtų sutaupomos lėšos, kurios didintų bendrovės akcijų vertę. (Duomenys neskelbtini) nuolat lankosi pas atsakovės vystomame projekte statomų gyvenamųjų namų pirkėjus ir, galbūt, naudodamasis FNTT ikiteisminio tyrimo faktu, daro jiems psichologinį spaudimą, neturėdamas jokio teisinio pagrindo gąsdina pirkėjus, jog visi gyvenamieji namai bus areštuoti, o statybos nutrauktos. Ieškovė, inicijavusi šį ginčą, siekia sužlugdyti bendrovės santykius su vienu stambiausiu jos partnerių ir klientų – (duomenys neskelbtini) bei privesti bendrovę prie bankroto, pakenkti jos dalykinei reputacijai.
21. Atsakovai (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir trečiasis asmuo UAB „Gavera“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
21.1. Ieškovei tiesiogiai nepriklauso joks atsakovės turtas ir nekilnojamojo turto objektai, esantys pastarosios vystomame individualių gyvenamųjų namų kvartale (duomenys neskelbtini).
21.2. Visos šalių vykdytos veiklos per atsakovę metu ieškovė veikė per UAB „Tilžės turgus“ arba kartu su nurodyta bendrove. Ieškovė niekuomet nedalyvavo pastarosios ir UAB „Gavera“ derybose dėl tolimesnio atsakovės veiklos vykdymo.
21.3. Vienintelio ieškovės akcininko ir atsakovės valdybos nario – (duomenys neskelbtini), įtaka ir (ar) galimybės priimant sprendimus tiek dėl atsakovės valdymo, tiek dėl veiklos yra nepakitusios. Atsakovės įstatuose nebuvo jokių specialių taisyklių, kad atsakovės vadovas sandorius dėl turto, esančio ieškovei ir UAB „Tilžės turgus“ priskirtuose žemės sklypuose turi teisę sudaryti tik kartu su valdybos nariu (duomenys neskelbtini). Nurodytus sandorius atsakovės vadovas gali sudaryti su bet kuriuo iš valdybos narių (atsakovės įstatų 4.2, 4.47 punktai).
21.4. 2020 m. gegužės 11 d. vykusiame atsakovės valdybos posėdyje buvo pakeista būtent atsakovės turto pardavimo sandorius tvirtinančiai notarei 2018 m. spalio mėnesį išdėstyta atsakovei priklausančių nekilnojamojo turto objektų pardavimo sutarčių pasirašymo tvarka, (duomenys neskelbtini) pradėjus piktnaudžiauti savo parašo teise. Nurodyta tvarka buvo pakeista siekiant apsaugoti atsakovės dalykinę reputaciją, interesus ir tikslą gauti pelną.
21.5. Iš (duomenys neskelbtini) nebuvo atimta galimybė ir teisė sudaryti sandorius, susijusius su atitinkama atsakovės turto dalimi. Iš naujai patvirtintos tvarkos matyti, kad kitas valdybos narys pasirašyti sandorį dėl turto pardavimo gali tik tuo atveju, jeigu sandorį turėjęs pasirašyti valdybos narys to nepadaro ir bendrovės vadovas pateikia dokumentus apie šio valdybos nario tinkamą informavimą dėl sandorio.
21.6. Atsakovės veiklos vykdymo modelis yra toks, kad atsakovė niekuomet neparduoda visiškai užbaigtos statybos gyvenamųjų namų. Parduodamų pastatų kainos nustatymo pagrindas paprastai yra preliminarios pirkimo – pardavimo sutartys. Vykdant veiklą atsakovė neturėjo praktikos atlikti parduodamo turto vertinimą, nes bendro pobūdžio pirkimo – pardavimo sandorių sąlygos buvo nustatomos atsakovės akcininkų susirinkimuose bei patvirtintos valdybos posėdžių protokoluose.
21.7. (Duomenys neskelbtini) yra atsakovės valdybos narys, todėl turi ne tik galimybę, bet ir faktiškai žino visą informaciją apie atsakovės turto pardavimą ir finansines operacijas.
21.8. Ieškovės pozicija byloje bei argumentai dėl atsakovės valdybos narių veiksmų savaime neįrodo nei atsakovų nesąžiningumo, nei ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymo grėsmės.
21.9. Jeigu būtų pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, atsakovė negalėtų užbaigti vystomo gyvenamojo kvartalo inžinerinės infrastruktūros įrengimo bei įvykdyti sutarčių su pirkėjais bei Klaipėdos miesto savivaldybės administracija.
21.10. Ieškovės inicijuoto ginčo faktas nėra pakankamas konstatuoti nei atsakovų nesąžiningumą, nei jų ketinimus švaistyti atsakovės turtą, nei ieškovės bei jos akcininkų teisių ar teisėtų interesų pažeidimą.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
22. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria netenkintas ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.
Dėl rašytinių paaiškinimų priėmimo
23. 2020 m. spalio 7 d. apeliantė pateikė teismui rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodo naujas aplinkybes, jos teigimu, reikšmingas skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimui. Nurodo, kad kitose Klaipėdos apylinkės teismo nagrinėjamose civilinėse bylose dėl atsakovės UAB „Uno“ valdymo organų, kurie yra atsakovai šioje byloje, priimtų sprendimų, susijusių su disponavimu atsakovės turtu, teismai taikė laikinąsias apsaugos priemones – sustabdė atsakovės valdybos ir visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimų vykdymą (Klaipėdos apylinkės teismo civilinės bylos Nr. e2-6722-512/2020, Nr. e2-1029-1030/2020). Teigia, kad nepaisant nurodytų laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovės valdymo organai imasi naujų schemų, siekdami disponuoti apeliantei priklausančiu atsakovės turtu, šios aplinkybės pagrindžia atsakovų nesąžiningumą, todėl vienintelis būdas užkirsti kelią jų galbūt neteisėtiems veiksmams – taikyti laikinąsias apsaugos priemones šioje byloje.
24. 2020 m. spalio 8 d. atsakovai (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir trečiasis asmuo UAB „Gavera“ pateikė atsiliepimą į apeliantės rašytinius paaiškinimus, kuriuose atsikerta į argumentus dėl pastarosios paaiškinimuose nurodytų aplinkybių reikšmės skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo vertinimui.
25. CPK 42 straipsnyje įtvirtinta teise teikti rašytinius paaiškinimus galima naudotis ir apeliaciniame procese, jeigu tokių paaiškinimų turinys neprieštarauja CPK 323 straipsnyje nustatytam draudimui pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą (CPK 338 straipsnis).
26. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, apeliantės pateikti rašytiniai paaiškinimai ir nurodytų atsakovų bei trečiojo asmens atsiliepimas į šiuos paaiškinimus iš esmės nekeičia skunde ir atsiliepime į skundą išdėstytos jų pozicijos, todėl, įvertinus tai, kad su nurodytais naujais procesiniais dokumentais, atsižvelgiant į šios bylos formatą, turėjo galimybę susipažinti ir kiti bylos dalyviai, teismas juos priima į bylą.
Dėl apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumo ir pagrįstumo
27. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šios sąlygos yra kumuliacinės. Tai reiškia, kad jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018 ir joje nurodyta praktika).
28. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas ieškovės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones pagrįstumą, nurodė, kad ieškovės ieškinys prima facie pagrįstas, tačiau sprendė, kad neegzistuoja antroji šių priemonių taikymo sąlyga – ieškovei palankaus teismo sprendimo neįvykdymo grėsmė, todėl atsisakė užtikrinti ieškinio reikalavimus (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Nors skunde apeliantė kvestionuoja tik teismo išvadą dėl neįrodytos antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos egzistavimo, su teismo pozicija, kad ieškinio reikalavimai yra preliminariai pagrįsti atsiliepime į skundą nesutinka atsakovas (duomenys neskelbtini) ir trečiasis asmuo UAB „Tilžės turgus“, todėl aplinkybės dėl šios sąlygos egzistavimo sudaro bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalyką (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).
29. Pasisakant dėl pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – tikėtino ieškinio pagrįstumo, pažymėtina, kad į klausimą, ar ieškovo materialinis teisinis reikalavimas yra tenkintinas, atsakoma tik ištyrus įrodymus, nustačius bylai teisiškai reikšmingas aplinkybes ir jas teisiškai kvalifikavus, t. y. išnagrinėjus bylą iš esmės. Sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, atliekamas tik preliminarus ieškovo pareikšto reikalavimo vertinimas, kuris nereiškia bylos nagrinėjimo iš esmės, o tik sudaro pagrindą įvertinti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą. Galima procesinė situacija, kai tokios abejonės atsiras ir po klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išsprendimo.
30. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad pagrįstos abejonės dėl ieškovui palankaus sprendimo priėmimo yra ir tada, kai dėl ginčo esmės yra priimtas ieškovui nepalankus teismo sprendimas, nepriklausomai nuo to, kad jis yra priimtas po teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir (ar) yra neįsiteisėjęs (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-222/2014; 2016 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-312-407/2016; 2017 m. sausio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-74-943/2017; 2019 m. rugpjūčio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1106-790/2019; Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugpjūčio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-834-943/2020).
31. Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. liepos 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-838-777/2020 atmetė ieškovės ieškinį. Esant tokiai teisinei situacijai, kuomet byla jau yra iš esmės išnagrinėta pirmosios instancijos teisme bei vadovaujantis pirmiau nurodyta Lietuvos apeliacinio teismo praktika, darytina išvada, kad viena iš būtinų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų – tikėtinas ieškinio (prašymo) pagrįstumas – neegzistuoja. Nors nurodyta Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. liepos 22 d. nutartis nėra įsiteisėjusi, dėl šio procesinio sprendimo yra pateiktas atskirasis skundas, tai nepaneigia abejonių dėl galbūt ieškovei palankaus įsiteisėjusio teismo sprendimo priėmimo šioje byloje, o tokia aplinkybė – pakankamas pagrindas laikinųjų apsaugos priemonių netaikyti.
32. Nesant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų visumos (CPK 144 straipsnio 1 dalis), neturi teisinės reikšmės skundo argumentų dėl ieškovei palankaus teismo sprendimo neįvykdymo grėsmės įvertinimas, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl nurodyto nepasisako.
33. Dėl pirmiau nurodyto motyvo, apeliacinės instancijos teismas taip pat nepasisako dėl apeliantės rašytiniuose paaiškinimuose išdėstytų aplinkybių ir atsakovų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) bei trečiojo asmens UAB „Gavera“ atsiliepimo į šiuos paaiškinimus argumentų, kurie iš esmės susiję su antrosios būtinosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos egzistavimu (CPK 144 straipsnio 1 dalis).
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų
34. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nesant vienos iš būtinųjų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų, nėra pagrindo jas taikyti, todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
35. Atsiliepime į skundą atsakovas (duomenys neskelbtini) ir trečiasis asmuo UAB „Tilžės turgus“ pareiškė prašymą atlyginti bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidas, tačiau iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė šias išlaidas pagrindžiančių dokumentų, todėl prašymas nesprendžiamas.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a:
Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. birželio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėja Aldona Tilindienė