Kasacinio skundo Nr. DOK-1496/2026
Teisminio proceso Nr. 1-02-6-00029-2021-5
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2026 m. gegužės 5 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Olego Fedosiuko (kolegijos pirmininkas), Albino Antanaičio ir Dariaus Kantaravičiaus, spręsdama nuteistojo J. Č. ir jo gynėjo advokato Ričardo Suslavičiaus kasacinio skundo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 4 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. sausio 23 d. nutarties priėmimo klausimą,
n u s t a t ė :
Kasatoriai kasaciniu skundu prašo panaikinti žemesnės instancijos teismų sprendimus ir baudžiamąją bylą nuteistajam J. Č. nutraukti, civilinė ieškinį atmesti.
Kasaciniame skunde nurodoma, kad žemesnės instancijos teismai, priimdami procesinius sprendimus, pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, nes įrodymus vertino tendencingai, neišsamiai ir fragmentiškai, ignoravo J. Č. teisinančius duomenis ir neišdėstė išsamių motyvų, kodėl atmetami esminiai gynybos argumentai; netinkamai aiškino ir taikė BK 220 straipsnio 1 dalies bei BK 222 straipsnio 1 dalies nuostatas, nukrypo nuo teismų praktikos. Neteisingai išaiškino apgaulės, kaip būtinojo šių nusikaltimų objektyviosios pusės požymio, turinį. Bendrovių apskaitos organizavimo trūkumus (pirminių dokumentų teikimo nenuoseklumą, dokumentų pateikimo vėlavimą, apskaitos politikos trūkumus), vėlesnį bendrovės įregistravimą PVM mokėtoja, nepagrįstai prilygino aktyviems apgaulingiems veiksmams, o neišsamių duomenų pateikimą deklaracijose – žinomai neteisingų duomenų įrašymui. Mokestinius ginčus nepagrįstai perkeldami į baudžiamosios teisės sritį, nevertindami, ar J. Č. veiksmai peržengė administracinės (mokestinės) atsakomybės ribas ir pasiekė tokį pavojingumo laipsnį, kuris būtinas baudžiamajai atsakomybei kilti, taip pažeidė ultima ratio principą. Kasatoriai pabrėžia, kad teismai tyčią konstatavo nesant ją patvirtinančių įrodymų visumos, o išvadas grindė vien objektyvių pažeidimų faktu ir jų trukme, neatskleisdami konkretaus asmens psichinio santykio su veika. Teismai faktiškai suformavo ydingą praktiką, pagal kurią tyčia yra preziumuojama iš paties mokestinių pažeidimų fakto, nereikalaujant įrodyti asmens tikslo išvengti mokesčių (BK 220 straipsnis) ar bent netiesioginės tyčios dėl kylančių padarinių (BK 222 straipsnis). Toks teisės aiškinimas, pasak kasatorių, kuomet subjektyvioji pusė pakeičiama vien objektyviųjų požymių konstatavimu, iškreipia baudžiamosios atsakomybės pagrindus ir pažeidžia konstitucinę nekaltumo prezumpciją (BPK 44 straipsnio 6 dalis). Būtinus nustatyti padarinius pagal BK 222 straipsnio 1 dalį teismai konstatavo tik formaliai.
Sprendžiant civilinio ieškinio klausimą buvo pažeisti BPK 113 straipsnio 2 dalies ir 305 straipsnio 5 dalies reikalavimai, bet ir BPK 109, 111 straipsnių bei 115 straipsnio 1 dalies nuostatos, reglamentuojančios civilinio ieškinio baudžiamajame procese esmę, įrodinėjimą ir jo patenkinimo būtinas sąlygas. Teismai neišsprendė pagrindinio teisinio klausimo, ar reikalavimas dėl nesumokėtų mokesčių apskritai gali būti kvalifikuojamas kaip civilinė žala, taip iš esmės neįvertindami civilinio ieškinio teisinio pagrindo. Civilinė atsakomybė J. Č. pritaikyta neįrodžius nei juridinių asmenų faktinio nemokumo turinio, nei jo ryšio su neteisėtais veiksmais ir jų įtaka juridinių asmenų nemokumui, taip iškreipiant CK normų esmę ir nustatant neteisėtą atsakomybę. Teismai, tenkindami civilinį ieškinį, iš esmės pakeitė įrodinėjimo naštos paskirstymą – nepareikalavo iš civilinės ieškovės įrodyti visų būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, įskaitant juridinio asmens faktinį nemokumą bei priežastinį ryšį, nors pagal BPK ir CK nuostatas, ši pareiga tenka būtent ieškovui. Teismai neištyrė civilinio ieškinio pagrįstumo, neatskyrė mokestinės prievolės nuo civilinės atsakomybės bei neįvertino visų privalomų juridinio asmens vadovui keliamos subsidiarios atsakomybės taikymo sąlygų. Tai lėmė nepagrįstą išvadą dėl J. Č. atsakomybės ir neteisėtą civilinio ieškinio patenkinimą.
Kasacinį skundą atsisakytina priimti
Kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). BPK 369 straipsnyje yra nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai (netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir (ar) padaryta esminių BPK pažeidimų). Kasaciniame skunde turi būti nurodyti teisiniai argumentai, pagrindžiantys BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Tai, ar baudžiamasis įstatymas taikytas tinkamai, kasacinės instancijos teismas sprendžia pagal byloje nustatytas ir teismų sprendimuose nurodytas faktines aplinkybes.
Kasatoriai, nesutikdami su žemesnės instancijos teismų išvadomis, kuriomis J. Č. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 220 straipsnį 1 dalį bei BK 222 straipsnio 1 dalį, kritikuoja teismų atliktą įrodymų vertinimą, skunde cituoja atskirus ir J. Č. palankius bylos duomenų fragmentus, formaliai pasisako apie ultima ratio principo egzistavimą, kelia hipotezes apie VMI pareikšto civilinio ieškinio vertinimą ne kaip žalos, o tik kaip mokestinės nepriemokos, nors tai nedera su formuojama kasacinio teismo praktika.
Atsižvelgdama į tai, teisėjų atrankos kolegija konstatuoja, kad kasaciniame skunde nenurodomi teisiniai argumentai, paneigiantys teismų išvadas ir pagrindžiantys netinkamą šių normų taikymą. Nesant teisinių argumentų, kasacinį skundą atsisakytina priimti kaip neatitinkantį BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų bei 369 straipsnyje nurodytų pagrindų (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktai).
Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,
n u t a r i a :
Atsisakyti priimti nuteistojo J. Č. ir jo gynėjo advokato Ričardo Suslavičiaus kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Teisėjai Olegas Fedosiukas
Albinas Antanaitis
Darius Kantaravičius