Civilinė byla Nr. e2A-227-854/2022

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-26350-2020-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.3.; 2.6.11.6.; 2.6.18.3. 3.3.1.18.3.; 3.3.1.20.

    (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

                LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

        2022 m. vasario 8 d.        

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedrės Čėsnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Andriaus Veriko ir Renatos Volodko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (ieškovės) uždarosios akcinės bendrovės „Obča“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Obča“ ieškinį atsakovams P. R. (P. R.) ir M. R. dėl skolos priteisimo ir atsakovų P. R. (P. R.) ir M. R. priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Obča“ dėl nuostolių atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Obča“ patikslintu ieškiniu prašė priteisti jai iš atsakovų P. R. ir M. R. 3 000 Eur užmokestį už atliktus darbus, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė nurodė, kad 2019 m. rugsėjo 19 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu ji įsipareigojo atlikti statybos darbus (vidaus apdailos) atsakovų naudai, ieškovės parduoto nekilnojamojo turto objekte, esančiame adresu (duomenys neskelbtini). Pagal sutarties pirmame priede sudarytą ir notaro patvirtintą lokalinę sąmatą ieškovė įsipareigojo savo jėgomis, priemonėmis ir rizika atlikti nekilnojamojo turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), vidaus apdailos darbus už 37 000 Eur ir perduoti atsakovams atliktų darbų rezultatą, o atsakovai įsipareigojo atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti.

3.       Pažymėjo, kad pagal nurodytus atliktų darbų aktus ir PVM sąskaitas faktūras atsakovai sumokėjo tik dalį sumos, t. y. 2019 m. liepos 30 d. – 6 400 Eur; 2019 m. lapkričio 18 d. – 2 000 Eur; 2019 m. lapkričio 18 d. – 7 100 Eur; 2019 m. gruodžio 3 d. – 2 000 Eur; 2020 m. sausio 13 d. – 1 500 Eur; 2020 sausio 30 d. – 10 000 Eur; 2020 m. kovo 10 d. – 5 000 Eur. Likusi nesumokėta skolos dalis už atliktus darbus sudaro 3 000 Eur. Atlikus visus apdailos darbus atsakovai atsisakė pasirašyti vidaus apdailos darbų priėmimo–perdavimo aktą, kuris buvo atsakovams išsiųstas 2020 m. gegužės 12 d. Nurodė, kad pirminės atsisakymo priimti darbus priežastys buvo nežinomos. Ieškovė pažymėjo, jog pakartotinai paprašius priimti darbus, atsakovai, pasitelkę trečiuosius asmenis, 2020 m. gegužės 18 d. atsiuntė pretenziją ir defektinį aktą, kuris didžiąja dalimi neatitinka lokalinėje sąmatoje numatytų darbų kiekio ir apimties, o kiti nurodyti trūkumai nėra rangovės (ieškovės) darbo rezultato pasekmė. Atsakovai nenurodė priežasties, galinčios pateisinti esminės pareigos – atsiskaityti su ieškove už jos atliktus darbus – neįvykdymą. Ieškovė, nesutikdama su pateikta pretenzija bei defektiniu aktu, 2020 m. gegužės 21 d. pateikė atsakymą, kuriuo pareikalavo priimti atliktus darbus bei apmokėti likusią sumą.

4.       Atsakovai P. R. ir M. R. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašė ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

5.       Atsakovai nurodė, kad po notarinės sutarties sudarymo ieškovei pradėjus vykdyti sutartus apdailos darbus, šalys buvo susitarusios dėl papildomų darbų atlikimo ir apdailos medžiagų naudojimo, ieškovė susistemintą medžiagą dėl papildomų darbų ir medžiagų atsiuntė atsakovui el. paštu 2020 m. vasario 10 d. kartu su sąskaita dėl paslaugų už 2 147,26 Eur. Ieškovė sąskaitą išrašė dėl skirtumo tarp to, kas buvo numatyta sąmatoje, buvusioje notarinės sutarties priede, ir faktiškai nupirktų/atsakovų name/bute sumontuotų medžiagų pagal šalių suderintą lentelę. Atsakovai dėl netinkamai ieškovės atliktų ir atliekamų statybos darbų (tiek tų, kurie išvardinti notarinės sutarties priede „Buto su daline apdaila aprašymas“, tiek tų, kurie išvardinti notarinės sutarties priede „Lokalinė sąmata“) rašė ieškovei laiškus, ieškovė žadėjo broką taisyti, tačiau visų defektų neištaisė, ignoruodama atsakovų el. laiškuose fiksuotus pranešimus apie broką.

6.       Atsakovų teigimu, vertinant ieškovės samprotavimus apie tai, kaip ji siuntė atsakovams pasirašytą aktą, o atsakovai jo nepasirašė, reikia atsižvelgti į tai, kad šalių susirašinėjime atsispindi darbų aktavimas, darbų eiga. O jis susirašinėjime užfiksuotas toks, kad visų pirma atsakovai pradeda kelti broko problemą, vardija broko atvejus, o ieškovė tai ignoruodama pateikia kažkokį aktą. Atsakovų teigimu, ieškovė meluoja, siekdama suklaidinti teismą, nes defektų detalizavimo lentelėje dauguma defektų yra būtent dėl notarinės sutarties sudedamojoje dalyje – lokalinėje sąmatoje, nurodytų darbų, kurių sutarta vertė: 37 000 Eur, t.y. defektai, kurių eilės Nr. defektų detalizavimo lentelėje: 17, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 25, 27, 28, 29, 30, 31, 32, 33, 34, 35, 36, 37, 38, 39, 40, 41, 42, 44, 44, 45, 46, 47, 48, 49, 50, 51, 56. Kiti defektų detalizavimo lentelėje nurodyti defektai yra susiję su ieškovės darbų broku atliekant kitus statybos darbus, kurie atsakovams paaiškėjo tik pasitelkus profesionalų atestuotą specialistą, ir kuriuos ieškovė buvo įsipareigojusi atlikti, kaip numatyta notarinėje sutartyje. Atsakovai nurodė, kad jie turi mažamečių vaikų, o tai niekaip nepanaikina ieškovės pareigos taisyti ne tik apdailos darbų, bet ir kitų statybos darbų defektus, kurie paaiškėjo atsakovams, kai atsakovai pasitelkė specialistą ieškovės atliktų darbų apimties ir kokybės įvertinimui.

7.       Atsakovai nurodė, kad ieškovė iš dalies sutiko su atsakovų reikalavimais, tokį sutikimą išreikšdama el. laiške, tačiau realių broko šalinimo darbų taip ir nepradėjo. Pažymėjo, jog ieškovei teiktoje 2020 m. gegužės 18 d. pretenzijoje buvo išdėstytas teisinis situacijos vertinimas. Nurodė, kad ieškovės samprotavimai, kad ji laukė reakcijos iš atsakovų dėl darbų fronto perdavimo, rodo, kad ieškovė pripažįsta padarytą broką, ir planavo, kad broką taisys kažkoks kitas ūkio subjektas. Atsakovams gavus 2020 m. gegužės 21 d. laišką iš ieškovės, atsakovai nedelsdami kreipėsi pagalbos į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą su prašymu, kad neatlygintinai būtų pašalinti prekės (statybos rangos paslaugos) trūkumai ar būtų atlygintos vartotojo išlaidos jiems pašalinti, būtų sumažinta prekės (paslaugos) kaina.

8.       Atsakovai byloje pateikė priešieškinį, kuriuo prašė priteisti iš ieškovės 5 000 Eur neturtinę žalą, būsimų nuostolių atlyginimą už nekokybiško daikto defektų ir rangos darbų defektų šalinimą: 6 192,78 Eur dėl nekokybiško daikto defektų šalinimo ir 5 616,03 Eur dėl rangos darbų defektų šalinimo, 240 Eur nuostolių atlyginimą dėl defektų nustatymo, 100 Eur nuostolių atlyginimą dėl sąmatos defektų šalinimui rengimo, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Be to, atsakovai pareiškė reikalavimą įpareigoti ieškovę pateikti dokumentus: a) pastato (iš įmonės įsigyto buto) sandarumo bandymo protokolas; b) statybos darbų žurnalas su paslėptų darbų aktais ir statinio laikančių konstrukcijų išbandymų apkrovomis, statinio inžinerinių sistemų bei inžinerinių tinklų apžiūrėjimo ir išbandymo aktai; c) šilumos siurblio techninis pasas, paleidimo aktas; e) rekuperatoriaus techninis pasas, paleidimo aktas, sistemos balansavimo aktas; f) šildymo sistemos balansavimo aktas; g) sklypo, požeminių inžinerinių tinklų ir statinio laikančių konstrukcijų geodezinės nuotraukos (schemos), h) geriamojo vandens kokybės tyrimo, atlikto atestuotose ar akredituotose laboratorijose, dokumentai; i) statinio projekte numatytų pastato konstrukcijų šilumos laidumo, vibracijos bei patalpų apšvietimo matavimų dokumentai. Projekte numatytų pastato konstrukcijų šilumos laidumo, triukšmo, infragarso ir žemo dažnio garsų, vibracijos, apšvietos, mikroklimato ir kitų veiksnių matavimų, atliktų atestuotose ar akredituotose laboratorijose, dokumentai; j) pažymos apie energetikos įrenginių techninės būklės patikrinimą užbaigus jų montavimo, paleidimo ir derinimo darbus.

9.       Atsakovai priešieškinyje iš esmės pakartojo atsiliepime į ieškinį nurodytus argumentus. Papildomai nurodė, kad ieškovė niekuomet neteikė atsakovams apdailos darbų priėmimo–perdavimo akto. Teigė, jog jei ieškovė laikė, kad atsakovai vengia priimti atliktą darbą, tai ieškovė raštu neįspėjo atsakovų apie atsakovų pareigą atsiimti darbų rezultatus. Ieškovė niekuomet neteikė atsakovams ir akto su ieškovės vienašališkai padaryta žyma apie tai, kad atsakovai aktą pasirašyti atsisakė. Ieškovės pasisakymai, kad defektiniame akte nurodyti defektai yra neinformatyvūs, vertintini tik kaip išimtinai ieškovės neprofesionalumą atskleidžiantys dalykai. Defektų sąrašo pagrindu atsakovai su kitos statybos įmonės atstovu apžiūrėjo iš ieškovės įsigytą turtą ir defektų sąrašo pagrindu buvo paruošta defektų šalinimo sąmata, iš kurios akivaizdu, kokio dydžio išlaidas atsakovams reikia patirti, kad ieškovės darbų brokas būtų ištaisytas. Taigi, laikytina, kad vidutinio protingumo statybininkui defektų sąrašas yra puikiai suprantamas.

10.       Atsakovai nurodė, kad vartotojai dėl ieškovės netinkamai suteiktų paslaugų/netinkamos parduoto daikto kokybės gavo kitokios kokybės daiktą, nei buvo sutarta pagal notarinę sutartį. Akivaizdu, kad dėl namo/buto/jo teritorijos neatitikimo sutartoms sąlygoms atsakovui patyrė dvasinių išgyvenimų, nepatogumų, papildomų rūpesčių (vartotojai, turėdami mažamečių vaikų, negalėjo naudotis nesutvarkyta lauko teritorija/veja, dėl neestetiškos broko sąlygotos aplinkos buto viduje patyrė neigiamų emocijų).

11.       Ieškovė atsiliepime į priešieškinį nurodė, kad su juo sutinka iš dalies.

12.       Ieškovė nurodė, kad nesutinka su atsakovų teiginiais, kad ji akta? išraše? ir kad jį atsakovai gavo tik 2020 m. rugpjūčio 5 d., bei nepateikė jokiu? įrodymų teismui apie tai, kad yra kada nors siuntusi atsakovams ieškovės pasirašytus dokumentus. Ieškovės teigimu, pateiktas korespondencijos kvitas įrodo, jog atsakovams aktas kartu su 2019 m. kovo 31 d. sąskaita faktūra buvo siųsti dar kovo mėnesį. Atsakovai neneigia, jog 2020 m. kovo mėnesį ieškovės siųstas laiškas juos pasiekė, ir kad gavo 2019 m. kovo 31 d. sąskaitą faktūrą sumokėti už atliktus darbus, tačiau nepagrįstai teigia, jog šiuo siųstu laišku nebuvo pridėtas joks darbų priėmimo–perdavimo aktas ir kad apie jį pirmą kartą sužinojo tik 2020 m. gegužės mėn..

13.       Ieškovė pažymėjo, jog būdama profesionale, žino ir išmano, jog darbų priėmimo–perdavimo aktas turi būti siunčiamas kartu su sąskaita registruota pašto siunta, todėl nėra jokio racionalaus paaiškinimo, dėl kokių priežasčių ieškovės minėtu laišku tas nebuvo padaryta. Juo labiau, kad 2021 m. gegužės 21 d. atsakymu į atsakovų pretenziją ieškovė ragino atsakovus priimti ir pasirašyti jiems pateiktą darbų priėmimo–perdavimo aktą bei sumokėti už atliktus darbus. Nurodė, kad 2020 m. kovo mėn. registruotu laišku atsakovams buvo išsiųstas darbų perdavimo–priėmimo aktas. Dėl to atsakovų priešieškinio argumentai, kad ieškovė niekuomet neteike? atsakovams apdailos darbu? prie?mimo–perdavimo akto, nepagrįsti. Taip pat pažymėjo, jog atsakovų įrodinėjamos aplinkybės, susijusios su pokalbiais ir laiškais, laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 2 d. iki 2020 m. rugpjūčio 12 d. nepaneigia atsakovų atsakomybės dėl atsiskaitymo už atliktus darbus, juo labiau neįrodo atsakovų defektiniu aktu įrodinėjamų aplinkybių. Susirašinėjimuose atsakovų įvardijami brokai nėra susiję su defektiniame akte įrodinėjamomis aplinkybėmis ir prašoma priteisti suma defektų trūkumų šalinimui.

14.       Ieškovė atkreipė dėmesį į tai, jog tarp šalių vykusiame susirašinėjime nurodyti pažeidimai (apibraižytos lubos prie rekuperacijos vamzdžių, skylė lubose 2 aukšto sanitariniame mazge, po dažymo likęs tarpelis tarp sienų ir lubų per perimetrą ir pan.) yra mažareikšmiai, netrukdantys naudoti turtą pagal paskirtį. I atsakovų laiškuose nurodytų kelių mažareikšmių defektų priešieškiniu jie jau pateikiami visiškai kitokia apimtimi (ženkliai didesniu mastu ir didžiąja dalimi nesusiję su šalių sutartiniais įsipareigojimais). Antra, sutarties sudarymo metu būstas buvo nebaigtas statyti, baigtumas 85 proc. Ieškovės teigimu, atsakovai, įsigydami būstą dar 2019 m. lapkričio 19 d. ture?jo visas galimybes nuodugniai apžiūrėti perkamą nekilnojamąjį turtą, galėjo ir kaip rūpestingi pirkėjai privalėjo pasitelkti specialistus, kurie apžiūrėtų ir įvertinų perkamą pastatą, statybos darbų atlikimo kokybę. Taigi atsakovai turėjo galimybę įvertinti turto ne tik teisinį, bet ir techninį statusą, taip pat faktinę būklę bei apie nustatytus statinio trūkumus informuoti pardavėją, tačiau jokių pretenzijų dėl perkamo daikto kokybės pardavėjai nepareiškė. Nagrinėjamu atveju atsakovai 2019 m. lapkričio 19 d. sudarydami pirkimo–pardavimo sutartį buvo informuoti apie statinio techninį statusą ir jo faktinę būklę, pastato (jo dalių) įsigijimo metu žinojo ar bent jau kaip rūpestingi pirkėjai privalėjo žinoti apie jų nurodomus pastato trūkumus. Ieškovės teigimu, atsakovai neįrodė, jog jų nurodomi trūkumai, susiję su lauko apdaila, nebuvo akivaizdūs ir daikto pardavimo metu pirkėjams nebuvo ir negalėjo būti žinomi, tad pardavėjos (ieškovės) atsakomybė už daikto kokybės trūkumus negali būti taikoma.

15.       Trečia, 2019 m. gegužės 1 d. atsakovai vienašališkai surašė defektinį aktą, kuriame nurodė darbų trūkumus, o su priešieškiniu pateikė ir sąmatą. Ieškovė pažymėjo, jog defektiniame akte užfiksuoti defektai nėra rangovės (ieškovės) darbo rezultato pasekmė, kadangi atsakovų įrodinėjami defektai (brokai), kaip matyti iš defektinio akto, išimtinai susiję su lauko apdaila, fasadu, teritorija, o tai reiškia, jog ieškovė negali būti laikoma atsakinga už atsakovų pirkimo–pardavimo sutartimi prisiimtą atsakomybę dėl daikto įsigijimo kokybės. Atsakovai nepateikė jokių įrodymų, kaip jų įrodinėjama defektų apimtis, susijusi su ieškovės sutartimi prisiimtais įsipareigojimais dėl darbų atlikimo pagal lokalinę sąmatą. Ieškovė i?sipareigojo atlikti statybos rangos darbus, t. y. atlikti tokius vidaus apdailos darbus iš viso už 37 000 Eur, kaip lubų montavimas, sienų dažymas, grindų įrengimas, laiptų ir vidinių durų apdaila, atlikti santechnikos darbus, sumontuoti elektros apšvietimą, sutvarkyti elektros jungtukus, įrengti šildymo ir vėdinimo sistemas bei papildomai susitarė dėl kitų smulkių darbų atlikimo už papildomą 2 147,26 Eur sumą. Tuo tarpu atsakovai pateiktu defektiniu aktu įrodinėja trūkumus didžiąja dalimi susijusius su lauko apdailos darbais (lauko fasado, trinkelių, terasos, gatvės stulpų, žolės, bordiūrų, trinkelių ir t.t.) bei kitus trūkumus, kurie nėra ieškovės darbo rezultato pasekmė. Atsakovai nepateikė įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą apie tokių susitarimų egzistavimą.

16.       Ieškovės vertinimu, atsakovai neįgijo teisės reikalauti apmokėti už atliktų darbų trūkumus, kurių ieškovė neatliko. Taigi, šiuo atveju rangovė negali būti laikoma atsakinga už tariamus defektus, kurie nėra susiję su jos atliktais darbais, ir neprivalo dengti tokių tariamų defektų šalinimo išlaidų. Atsakovų defektiniame akte nurodyti defektai neatitinka tiesos ir yra susiję su pačių atsakovų įsigyto nekilnojamojo turto kokybe. Taigi, atsakovai, siekdami išvengti galutinio atsiskaitymo bei galimai siekdami pasipelnyti, sudarė defektinį aktą ir jų apimtis pagal priešieškinį, kuris iš esmės nėra susijęs su ieškovės reikalavimu dėl skolos už atliktus darbus priteisimo.

17.       Ieškovė teigė, kad vadovaudamasi atsakovų pateiktu 2020 m. gegužės 1 d. defektiniu aktu bei prisiimdama atsakomybę dėl su atsakovais sutartų rangos darbų atlikimo, pripažįsta tik tuos trūkumus, dėl kurių buvo susitarta ir kurie nebuvo tinkamai užbaigti dėl užsitęsusių diskusijų ir konflikto. Ieškovė sutiko užbaigti darbus bei ištaisyti atliktų darbų defektus, pažymėtus numeriais Nr. 8, 21, 22, 27, 28, 30, 32, 56.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

18.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. spalio 8 d. sprendimu priėmė atsakovų atsisakymą dėl priešieškinio reikalavimo įpareigoti ieškovę pateikti nuotekų valymo įrenginio techninį pasą, paleidimo aktą ir civilinę byloje šioje dalyje nutraukė. Teismas ieškovės ieškinį atmetė, o atsakovų priešieškinį patenkino iš dalies – priteisė iš ieškovės UAB „Obča“ atsakovams P. R. ir M. R. 6 192,78 Eur dėl nekokybiško daikto defektų šalinimo, 3 967,52 Eur dėl rangos darbų defektų šalinimo, 240 Eur nuostolių atlyginimą dėl defektų nustatymo, 100 Eur nuostolių atlyginimą dėl sąmatos defektų šalinimo rengimo, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo priešieškinio priėmimo dienos (2020 m. gruodžio 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 5 432,34 Eur bylinėjimosi išlaidas. Teismas įpareigojo ieškovę pateikti atsakovams per savaitę nuo teismo procesinio sprendimo įsiteisėjimo dienos šiuos dokumentus dėl atsakovų įsigyto iš ieškovės buto: pastato (iš įmonės įsigyto buto) sandarumo bandymo protokolą; statybos darbų žurnalą su paslėptų darbų aktais ir statinio laikančių konstrukcijų išbandymų apkrovomis, statinio inžinerinių sistemų bei inžinerinių tinklų apžiūrėjimo ir išbandymo aktus; šilumos siurblio techninį pasą, paleidimo aktą; rekuperatoriaus techninį pasą, paleidimo aktą, sistemos balansavimo aktą; šildymo sistemos balansavimo aktą; sklypo, požeminių inžinerinių tinklų ir statinio laikančių konstrukcijų geodezinės nuotraukas (schemas); geriamojo vandens kokybės tyrimo, atlikto atestuotose ar akredituotose laboratorijose, dokumentus; statinio projekte numatytų pastato konstrukcijų šilumos laidumo, vibracijos bei patalpų apšvietimo matavimų dokumentus; projekte numatytų pastato konstrukcijų šilumos laidumo, triukšmo, infragarso ir žemo dažnio garsų, vibracijos, apšvietos, mikroklimato ir kitų veiksnių matavimų, atliktų atestuotose ar akredituotose laboratorijose, dokumentus; pažymas apie energetikos įrenginių techninės būklės patikrinimą užbaigus jų montavimo, paleidimo ir derinimo darbus. Kitą priešieškinio dalį atmetė. Priteisė iš ieškovės valstybei 6,42 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas.

19.       Teismas nustatė, kad ieškovė ir atsakovas P. R. 2019 m. liepos 29 d. sudarė preliminariąją buto ir žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį Nr. AR/12-2, pagal kurią ieškovė įsipareigojo parduoti, o atsakovas nupirkti butą ir žemės sklypą adresu (duomenys neskelbtini). Pagal preliminarios sutarties priedus ieškovė įsipareigojo atlikti konkrečius priede nurodytus darbus (priedas Nr. 3). Taip pat prie preliminarios sutarties pridėtas įrengimo darbų aprašas/sąmata (priedas Nr. 4). 2019 m. rugsėjo 19 d. ieškovė ir atsakovai P. R. ir M. R. sudarė notariškai patvirtintą buto ir žemės sklypų dalių pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovas pardavė, o atsakovai bendrosios jungtinės nuosavybės teise įsigijo butą/patalpą su terasa, nebaigtą statyti (85 proc.), adresu (duomenys neskelbtini), bei 143/288 dalį, t. y. 429 kv. m. žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini) bei 10859/156840 dalį žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini). Bendra sandorio kaina 113 000 Eur, į kainą yra įskaičiuotas ir 21 proc. PVM. Pagal sutarties 7.14 punktą šalys susitarė, kad ieškovė už 37 000 Eur atliks ir buto vidinę apdailą. Vidinės apdailos darbus šalys susitarė atlikti pagal prie notariškai patvirtintos sutarties pridėtą sąmatą.

20.       Teismas, pasisakydamas dėl priešieškinio reikalavimo pateikti dokumentus nurodė, kad dėl atsakovų teisės gauti prašomus dokumentus išsamiai pasisakė teismo ekspertas. O būtent, jis nustatė, kad išanalizavus Techninio darbo projekto Bendrosios dalies Nr. AKU-1805-OBC-TDP 7 skyriuje „Statybos užbaigimas“ nurodytus dokumentai, kurie turi būti pateikti statybos užbaigimo procedūrai įgyvendinti bei notarinės pirkimo pardavimo sutarties nuostatas, ieškovė privalo atsakovams pateikti visus prašomus dokumentus nurodytus a, b, c, e, f, g, h, i, j punktuose (teismo ekspertizės akto 83-93 l.). Teismas sutiko su eksperto išvadoomis, todėl atsakovų reikalavimą dėl įpareigojimo pateikti prašomus dokumentus patenkino.

21.       Teismas nustatė, kad ieškovė, kaip nekilnojamojo turto vystytoja, pagal šalių sudarytus sandorius pastatė atsakovams butą su terasa adresu (duomenys neskelbtini). Iš viso pagal preliminarią 2019 m. liepos 29 d. ir notarinę pirkimo–pardavimo sutartis ieškovė turėjo butą su terasa pastatyti iki pilno baigtumo, t. y. iki 100 proc.

22.       Teismas pažymėjo, kad nors ieškovė prašė priteisti skolą už atliktus rangos darbus pagal notarinę pirkimo–pardavimo sutartį, tačiau, kad šis reikalavimas būtų patenkintas, būtina, jog sutarti darbai būtų atlikti be trūkumų. Teismas nustatė, kad savo nesutikimą sumokėti už visus ieškovės netinkamai atliktus darbus atsakovai įformino 2020 m. gegužės 1 d. defektiniame akte, kurį parengė statinio techninės priežiūros vadovas R. B. Jis įvertino šių darbų kokybę objekte, adresu (duomenys neskelbtini): apdailos darbus, fasado įrengimo darbus, teritorijos sutvarkymo darbus bei inžinerijos darbus.

23.       Teismas nurodė, kad 2020 m. gegužės 1 d. defektiniame akte nurodyti šie darbų trūkumai ir/ar neatlikti darbai: neįrengti vartai, varteliai (1 punktas); neįrengtas vartų pamatas, reikės ardyti trinkelę (2 punktas);  neįrengtas lauko gatvės apšvietimo stulpas, šviestuvas, elektros kabeliai (3 punktas); neįrengtas derlingos žemės augalinis sluoksnis (4 punktas); kelio bortas yra aukščiau, palikta augaliniam sluoksniui (5 punktas); neužbaigta betoninė siena, tvoros rostverkai, neištraukti plastikiniai klojinių vamzdelių kūgiai, vamzdelių kiaurymės neužtaisytos (6 punktas); neapsaugotas nuo atmosferinių veiksnių fasado šiltinimo medžiaga (neoporas) po terasa (7 punktas); neužsandarintos vietos, kur fasadą kertą inžinierinės sistemos. Elektros kabelis (8 punktas); tvirtinant lietaus sistemos lietvamzdį sugadinta fasadinė plokštė. Reikia pakeisti (9 punktas); fasadas išteptas montavimo putomis. Reikia perdažyti (10 punktas); neužsandarintos vietos, kur fasadą kertą inžinierinės sistemos. Elektros kabelis (11 punktas); šildymo sistemos išorinis blokas negali būti pastatytas ant trinkelių dangos. Turi būti pamatas. Nėra drenažo, drenažas kondensatui (12 punktas); fasadas išteptas montavimo putomis. Reikia perdažyti (13 punktas); fasade nėra vėdinimo tarpo arba jis cokolio lygyje uždarytas. Medinis karkasas neapsaugotas nuo atmosferinio poveikio apačioje (ties cokoliu) (14 punktas); medinis karkasas neapsaugotas nuo atmosferinio poveikio apačioje (ties cokoliu) (15 punktas); medinis karkasas neapsaugotas nuo atmosferinio poveikio apačioje (ties cokoliu) (16 punktas); nėra durų apvadų (17 punktas); signalizacijos klaviatūra, judesio davikliai, dūmų, ugnies detektoriai turi būti pritvirtinti prie sienų ar lubų, o ne laikytis ant kabelių (18 punktas); neužsandarintos inžinierinių sistemų ir atitvarų kirtimosi vietos (19 punktas); sandarumas šiose vietose visai nespręstas (20 punktas); automatiniai kirtikliai nesunumeruoti, nėra aprašymo, nėra schemos. Nebaigti darbai (21 punktas); neužbaigta grindjuostė (22 punktas); nėra įrengti termoreguliatoriai (23 punktas); durų angos matmenų klaidų negalima taisyti skirtingomis medžiagomis be deformacinių siūlų. Ateityje sienoje atsiras įtrūkimų ties skirtingomis medžiagomis (24 punktas); neužbaigti laiptų apdailos darbai (25 punktas); tokiose fasado vietose negalima naudoti neapsaugotų nuo metalo korozijos tvirtinimo elementų (vinys) (26 punktas); sienų viršuje, ties lubomis, palikta nedažyta juosta, apie 10 mm (27 punktas); ties difuzoriais lubose nešvarumai, neužbaigti darbai (28 punktas); šildymo kolektorinėse spintose nėra jokios automatikos, žymėjimo paaiškinimo, sistemos balansavimo reguliavimo (29 punktas); laiptinės sienų ir lubų kampai nepadengti dažais, baltuoja (30 punktas); laiptinės sienų ir lubų kampai nepadengti dažais, baltuoja (31 punktas); grindjuostė neišpjauta pagal laipto pakopos ir grindų peraukštėjimą (32 punktas); švieslangio angokraštyje pakelti dažai (drėgmė arba konstrukcijų judėjimas) (33 punktas); švieslangio angokraštyje pakelti dažai (drėgmė arba konstrukcijų judėjimas) (34 punktas); nėra dūmų detektoriaus (35 punktas); liuko laiptų į palėpę kraštai netinkamai nudažyti (36 punktas); ties difuzoriaus lubose palikti nešvarumai, neužbaigti darbai (37 punktas); lubose atsiradę trūkimai (38 punktas); lubose atsiradę trūkimai (39 punktas); antrame aukšte prie lango angokraštyje atsiradę trūkimai (40 punktas); šildymo kolektyvinėse spintose nėra jokios automatikos, žymėjimo paaiškinimo, sistemos balansavimo reguliavimo (41 punktas); antro aukšto vonioje ant audinio juostos nesimato hidroizoliacijos. Yra įtarimas, kad izoliacija nedaryta (42 punktas); voniose nėra durų apvadų (43 punktas); rekuperacinei sistemai 10 mm tarpas po durimis oro pratekėjimui vonioje yra per mažas (turi būti 20 mm) (44 punktas); antro aukšto miegamajame neveikia visi šviestuvai (45 punktas); antro aukšto miegamajame neveikia visi šviestuvai, nors jungtukas vieno klavišo (46 punktas); nesumontuota užbaigimo juosta perimetru įtempiamoms luboms (blizga profilis) (47 punktas); sienos / lubos, lubos / lubos susikirtimuose atsiradę trūkiai (48 punktas); sienos / lubos, lubos / lubos susikirtimuose atsiradę trūkiai (49 punktas); gipso kartono siena neužbaigta, likęs neužtaisytas tarpas iki susikertančios sienos (drabužinė antras aukštas) (50 punktas); gipso kartono siena neužbaigta, likęs neužtaisytas trapas iki susikertančios sienos (drabužinė antras aukštas) (51 punktas); ortakiai palėpėje neturi tvirtinimo kronšteinų (jie paprasčiausiai pakabinti). Paskirtis visiškai neaiški, manau, tai – imitacija (52 punktas); išorinė siena (keraminių blokelių, matoma tolumoje) turi būti apšiltinta iš vidaus, kadangi yra šaltas stogas) (53 punktas); aplink rozetę pirmame aukšte neužbaigta apdaila, paliktos skylės (56 punktas); pagal projektinę dokumentaciją (AKU-1805-OBC-TDP-SS-3) turi būti du valymo įrenginiai dvibučiui, o yra vienas (57 punktas); pagal projektinę dokumentaciją „ARCHITEKTŪRINĖS TECHNINĖS SPECIFIKACIJOS Pamatai: Pamatai suprojektuoti esant sąlyginiam grunto atsparumui R=150kPa. Atlikus inžinierinius geologinius tyrimus arba radus statybos metu silpnesnio atsparumo gruntą, pamatų plotis ir išgilinimas patikslinami.“ Reikalinga informacija apie grunto tyrimus ir namo pamatų skaičiavimus (jei jie buvo daryti) (58 punktas); pagal projektinę dokumentaciją „6.2 PAMATŲ HIDROIZOLIACIJA tarp pamatų ir sienų klojama dviejų sluoksnių ritininės dangos izoliacija. Sluoksnių sandūros turi persidengti ne mažiau 200 mm ir suklijuojama šalta bitumine mastika. Izoliacinės juostos plotis iš abiejų konstrukcijos pusių turi būti 20 mm platesnis, Vertikali pamatų hidroizoliacija įrengiama naudojant ritinėms dangoms bitumus arba plastiko dangas, arba šaltas mastikas pagal jas gaminančių firmų rekomendacijas.“ 15 defekto nuotraukoje matosi, kad šis reikalavimas neįvykdytas (59 punktas).

24.       Teismas nurodė, kad atlikęs teismo ekspertizę, ekspertas išsamiai pasisakė dėl visų defektiniame akte nustatytų trūkumų bei įvertino akto 1-53 punktuose, kad šie darbai nėra darbų trūkumai arba nebuvo vertinami: 5, 6, 17, 21, 23, 24 (nebuvo vertinamas), 28, 35, 37, 42 (defektas nebuvo vertinamas), 43, 47. Teismo ekspertas pasisakė, kad šie defektiniame akte nurodyti darbai yra atlikti su trūkumais: 1,2, 3, 4, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13,14, 15, 16, 18, 19, 22, 25, 26, 27, 29, 30, 31, 32, 33, 34, 36, 38, 39, 40,41, 44, 45, 46, 48, 49, 50, 51, 52, 53. Taip pat teismo ekspertas pasisakė dėl defektų atsiradimo priežasčių, o būtent, jis nustatė, kad defektai atsirado dėl šių priežasčių: pažeistos notarinės pirkimo–pardavimo sutarties sąlygos, nekompetentingas statybos darbų vykdymas bei neatsakingas statybos darbų vykdymas. Ekspertas ekspertizės akte nustatė, kad ekonomiškiausias variantas objekto defektų šalinimui kainuotų 14 974,46 Eur, o vertinant kainų augimą pagal 2021 metų vidutines statybos darbų rinkos kainas darbai kainuotų, pagal ekspertą, 17 969,35 Eur. Be to, teismo ekspertas išsamiai pasisakė dėl trūkumų pašalinimo kainos ir pagal notariškai patvirtintą pirkimo-pardavimo sutartį bei dėl papildomo susitarimo dėl apdailos darbų. O būtent, ekspertas nustatė, kad teritorijos sutvarkymas bei fasado trūkumų šalinimo darbai kainuos 11 668,19 Eur (8 816,52 + 2 851,67), o vidaus darbų trūkumų pašalinimas pagal 2020 m. spalio mėn. kainas kainuotų 3 306,27 Eur.

25.       Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad priešieškiniu atsakovai prašė priteisti 6 192,78 Eur dėl nekokybiško daikto defektų šalinimo (pagal notariškai patvirtintą pirkimo-pardavimo sutartį), ekspertas nustatė, kad šie darbai kainuos 11 668,19 Eur, atsakovų reikalavimą dėl 6 192,78 Eur priteisimo tenkino visa apimtimi. Teismas priešieškinio reikalavimą dėl 5 616,03 Eur sumos už rangos darbų defektų šalinimą (už papildomus vidaus apdailos darbus) tenkino iš dalies, priteisdamas atsakovams iš ieškovės 3 967,52 Eur (3 306,27 x 20 proc/100). Teismas pažymėjo, kad ekspertas nustatė, kad pagal 2020 m. spalio mėn. kainas šių defektų pašalinimas kainuotų 3 306,27 Eur, tačiau taip pat pažymėjo, kad dėl kainų augimo 2021 metais ši kaina didintina 20 proc., todėl teismas sprendė, kad yra pagrindas už vidaus darbų defektų šalinimą priteisti eksperto nurodytą sumą padidintą 20 proc.

26.       Teismas nurodė, kad nors ieškovė atsikirto, kad pagal notariškai patvirtintos 2019 m. rugsėjo 19 d. pirkimo–pardavimo sutarties 8.2.1. punktą atsakovai turėjo galimybę apžiūrėti perkamus daiktus bei nustatyti jų trūkumus, tačiau kadangi atsakovai šiuose santykiuose yra vartotojai, teismas sprendė, kad ši sutarties nuostata neatima iš atsakovų teisės ginti savo pažeistas teises, kai visgi nupirktas daiktas turi trūkumų.

27.       Patenkinęs atsakovų reikalavimą dėl nekokybiško daikto defektų šalinimo bei dėl rangos darbų defektų šalinimo, teismas sprendė, kad yra pagrindas priteisti iš ieškovės 240 Eur nuostolių atlyginimą dėl defektų nustatymo bei 100 Eur nuostolių atlyginimą dėl sąmatos defektų šalinimui rengimo (CK 6.249 straipsnio 4 dalies 2 punktas).

28.       Pasisakydamas dėl atsakovų reikalavimo priteisti jiems 5 000 Eur neturtinę žalą, teismas nurodė, kad formuojama teismų praktika reikalauja dėl patirtų išgyvenimų pateikti įrodymus. Dėl patirtų nepatogumų teismas nurodė, kad ne dėl visų patirtų nepatogumų yra pagrindas teismui priteisti neturtinę žalą. Teismas sprendė, kad kuomet atsakovai prašo priteisti ir trūkumų pašalinimo išlaidų, ir neturtinės žalos, tai toks reikalavimas yra nepagrįstas nei įstatymo pagrindu bei objektyviais įrodymais, todėl jo netenkino.

29.       Pasisakydamas dėl ieškovės reikalavimo priteisti jai iš atsakovų 3 000 Eur skolą už atliktus statybos rangos darbus, teismas nurodė, kad ne visus apdailos darbus ieškovė atliko kokybiškai. Pažymėjo, kad nors ieškovė teigė, kad po atliktų darbų vienašališkai šiuos darbus atsakovams pridavė išsiuntusi jiems darbų priėmimo–perdavimo aktą, tačiau tokių aplinkybių bylą nagrinėjant teisme teismas nenustatė – būtent, kad atsakovai gavo 2020 m. gegužės 12 d. darbų priėmimo–perdavimo aktą bei su juo sutiko. Priešingai, teismas sprendė, kad atsakovai su darbų atlikimu nesutiko bei ieškovei pateikė darbų defektų aktą. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad nėra pagrindo priteisti iš atsakovų ieškovei 3 000 Eur skolą už vidaus apdailos darbus, todėl ieškovės ieškinį atmetė. 

30.       Patenkinęs priešieškinį iš dalies, teismas priteisė iš ieškovės atsakovų naudai 6 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo priešieškinio priėmimo dienos (2020 m. gruodžio 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).

31.       Teismas nustatė, kad ieškovė byloje patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: 68 Eur žyminį mokestį bei 915 Eur atstovavimo išlaidas. Atsakovai byloje patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: 2 500 Eur už teismo ekspertizę, 50 Eur už antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, 484 Eur žyminis už priešieškinį, 726 Eur už parengimą atsiliepimo į ieškinį, 726 Eur už parengimą priešieškinio, 1 119,25 Eur už parengimą 2021 m. sausio 25 d. prašymo, 544,50 Eur už parengimą 2021 m. vasario 5 d. prašymo, 423,50 Eur už ikiteisminę pretenziją ir skundą Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai, 363 Eur už teisines paslaugas, susipažįstant su teismo eksperto išvada, siekiant pasiruošti teismo posėdžiui.

32.       Netenkinęs ieškinio, o patenkinęs ieškinį iš dalies iš ieškovės atsakovams teismas priteisė šias bylinėjimosi išlaidas: 726 Eur už atsiliepimą į ieškinį (nes ieškinys netenkintas visiškai), bei 86,23 proc. kitų bylinėjimosi išlaidų, nes priešieškinis patenkintas iš dalies (prašė priteisti 17 148,81 Eur, priteista 10 500,30 Eur, t. y. 61,23 proc. bei 1/4 dalis bylinėjimosi išlaidų yra neturtinis reikalavimas (61,23 proc. + 25 proc. (1/4 dalis bylinėjimosi išlaidų yra neturtinis reikalavimas).

33.       Teismas sprendė, kad už 2021 m. sausio 25 d. prašymo parengimą, kuriuo prašoma 1 119,25 Eur, būtų pagrindas priteisti 609,68 Eur, jeigu būtų tenkintas visas priešieškinis (pagal Rekomendacijų nuostatas – 0,4 bruto, t. y. 1524,20 x 0,4 = 609,68 Eur). Atsakovai sumokėjo 484 žyminį mokestį, tenkinus priešieškinį iš dalies iš ieškovės atsakovams teismas priteisė 334 Eur žyminį mokestį: 229 Eur (už reikalavimą dėl 6 192,78 Eur sumos ir dėl dalies priteistos sumos 3 967,52 Eur (dėl rangos darbų defektų šalinimo) +15 Eur + 15 Eur + 75 Eur ) (2 500 + 50 + 726 + 609,68 + 544,50 +423,50 + 363 = 5216,68 x 86,23 proc. : 100 proc. = 4 498,34 Eur.). Iš viso iš ieškovės atsakovams teismas priteisė 5 558,34 Eur (726 + 334 + 4 498,34 = 5 558,34 Eur) bylinėjimosi išlaidas.

34.       Patenkinęs priešieškinį iš dalies iš atsakovų, teismas ieškovei priteisė 126 Eur bylinėjimosi išlaidas už suteiktas teisines paslaugas (915 x 13,77 proc. (netenkinto priešieškinio reikalavimo dalis) : 100=126 Eur).

35.       Atlikęs bylinėjimosi išlaidų tarpusavio įskaitymą, teismas iš ieškovės atsakovams priteisė 5 432,34 Eur bylinėjimosi išlaidas.

36.       Patenkinęs priešieškinį iš dalies, iš ieškovės valstybės naudai teismas priteisė 6,42 Eur pašto išlaidas (CPK 96 straipsnis).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

37.       Ieškovė UAB „Obča“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, o atsakovų priešieškinį atmesti; netenkinus šio prašymo – panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 8 d. sprendimą ir bylą pirmosios instancijos teismui perduoti nagrinėti iš naujo; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

37.1.                      Pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles ir nukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos. Teismo išvados neatitinka imperatyvių teisės normų reikalavimų, byloje surinktų įrodymų, be to, prieštarauja tarpusavyje, yra nelogiškos ir paviršutiniškos, padarytos prielaidų būdu. Teismas nesigilino į bylos aplinkybes, neatskleidė bylos esmės, bylą išnagrinėjo paviršutiniškai. Vietoj to, kad aiškintųsi tikrąsias bylos aplinkybes, teismas apsiribojo vien ekspertizės akto išaiškinimu, kuriomis grindė sprendimą.

37.2.                      Teismas ieškovės atžvilgiu priėmė šališką sprendimą, kuris didesne dalimi yra naudingas atsakovams. Teismas ginčijamas sprendimo dalis priėmė remdamasis tik savo vidiniu įsitikinimu nesiremdamas ieškovės paaiškinimais ir reikalavimais, kitais įrodymais, t.y. teismas rėmėsi daugiau nepagrįstais atsakovų argumentais, kurie negali būti vertinami vien pagal ekspertizės aktą ir atvirkščiai atmetė ieškovės tinkamai į bylą pateiktus įrodymus ir jų nevertino.

37.3.                      Pirmosios instancijos teismas neteisingai išnagrinėjo klausimą dėl priėmimo–perdavimo akto gavimo fakto, todėl buvo neteisingai įvertinti į bylą pateikti įrodymai.

37.4.                      Nepagrįsti atsakovų teiginiai, kad ieškovė priėmimo–perdavimo išrašė ir kad jie jį gavo tik 2020 m. rugpjūčio 5 d., bei kad ieškovė nepateikė jokių irodymų, kad bu?tų kada nors siuntusi atsakovams jos pasirašytus ieškinio 7 prieda? sudaranc?ius dokumentus. Priešingai nei nurodo atsakovai, ieškovė kartu su ieškiniu pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad pasirašytus ieškinio 7 prieda? sudaranc?ius dokumentus ji atsakovams siuntė dar 2020 m. kovo mėn., taigi priėmimo–perdavimo aktas buvo tinkamai išsiųstas atsakovams. Pateiktas korespondencijos kvitas, įrodo, jog atsakovams darbų priėmimo aktas kartu su 2019 m. kovo 31 d. sąskaita faktūra (dėl techninės klaidos atsakovams buvo pateikta neteisingos datos sąskaita faktūra, nes vienintelė ir pagrindinė sąskaita, kuri ir buvo įtraukta į buhalterinę apskaitą, atsakovams buvo išrašyta 2019 m. gruodžio 31 d. Nr. 012) buvo siųsti dar kovo mėnesį.

37.5.                      Atsakovai neneigė, jog 2020 m. kovo mėn. ieškovės siųstas laiškas juos pasiekė ir kad gavo 2019 m. kovo 31 d. sąskaitą faktūrą sumokėti už atliktus darbus, tačiau nepagrįstai teigia, jog šiuo siųstu laišku nebuvo pridėtas joks darbų priėmimo-perdavimo aktas ir kad apie jį pirmą kartą sužinojo tik 2020 m. gegužės mėnesį. Jei iš tiesų, atsakovai būtų gavę tik sąskaitą dėl darbų apmokėjimo, tai nebūtų nedelsiant suskubę imtis aktyvių veiksmų ir kreipęsi į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnyba? dėl statybos rangos paslaugų tru?kumų nustatymo. Ieškovė, būdama profesionale puikiai žino ir išmano, jog darbų priėmimo–perdavimo aktas turi būti siunčiamas kartu su sąskaita registruota pašto siunta, todėl, nėra jokio racionalaus paaiškinimo dėl kokių priežasčių ieškovė minėtu laišku, t.y. 2020 m. kovo mėn. turėjo siųsti tik sąskaitą. Tuo labiau, kad iš 2021 m. gegužės 21 d. ieškovės atsakymo į atsakovų pretenziją matyti, kad ieškovė ragino atsakovus priimti ir pasirašyti jiems pateiktą darbų priėmimo-perdavimo aktą bei sumokėti už atliktus darbus. 

37.6.                      Atsakovų įrodinėjamos aplinkybės, susijusios su pokalbiais ir laiškais laikotarpyje nuo 2020 m. sausio 2 d. iki 2020 m. rugpjūčio 12 d. nepaneigia atsakovų atsakomybės dėl atsiskaitymo už atliktus darbus, tuo labiau neįrodo atsakovų defektiniu aktu įrodinėjamų aplinkybių. 

37.7.                      Teismas sprendime visiškai nepasisakė dėl 3 000 Eur užskaitymo už ieškovės atliktus darbus, t.y. buvo vertinti tik neva atlikti defektai, o 3 000 Eur suma, kaip atlyginimas už darbus, ieškovei buvo ignoruojamas.

37.8.                      Susirašinėjimuose atsakovų įvardijami brokai nėra susiję su defektiniame akte įrodinėjamomis aplinkybėmis ir prašoma priteisti suma defektų trūkumų šalinimui. Susirašinėjime nurodyti pažeidimai (apibraižytos lubos prie rekuperacijos vamzdžių, skyle lubose 2 aukšto san. mazge; po dažymo likęs tarpelis tarp sienų ir lubų per perimetrą ir pan.) yra mažareikšmiai, netrukdantys naudoti turtą pagal paskirtį. Iš atsakovo laiškuose nurodytų kelių mažareikšmiškų defektų, priešieškiniu jie jau pateikiami visiškai kitokia apimtimi (ženkliai didesniu mastu ir didžiąja dalimi nesusiję su šalių sutartiniais įsipareigojimais).

37.9.                      Sutarties sudarymo metu būstas buvo nebaigtas statyti, baigtumas 85 proc. Atsakovai, įsigydami bu?sta? dar 2019 m. lapkričio 19 d. turėjo visas galimybes apžiūrėti perkamą nekilnojamąjį turtą, galėjo ir, kaip rūpestingi pirkėjai, privalėjo pasitelkti specialistus, kurie apžiūrėtų ir įvertinų perkamą pastatą, statybos darbų atlikimo kokybę (sutarties 8.2.1 punktas). Šalis siejo ikisutartiniai santykiai, 2019 m. liepos 29 d. buvo sudaryta preliminari sutartis, todėl po  nekilnojamojo turto įsigijimo praėjus trims mėnesiams, atsakovų 2020 m. gegužės mėn. pabaigoje pastebėti ir ieškovei pradėti laiškuose vardinti trūkumai nepagrįsti. Ieškovė į atsakovų reiškiamas pastabas nereagavo, nes  tokių  pastabų reiškimas nebuvo susijęs su šalių lokaline sąmata užfiksuotais ir sutartais atlikti darbais.

37.10.                      Pasitelkdami reikiamus specialistus atsakovai turėjo galimybę įvertinti turto ne tik teisinį, bet ir techninį statusą, taip pat faktinę būklę bei apie nustatytus statinio trūkumus informuoti pardavėją, tačiau jokių pretenzijų dėl perkamo daikto kokybės pardavėjai nepareiškė. Pagal CK 6.321 straipsnio nuostatas pardavėjo pareiga patvirtinti parduodamų daiktų nuosavybės teises nagrinėjamu atveju buvo įvykdyta. Atsakovai, 2019 m. lapkričio 19 d.  sudarydami pirkimo-pardavimo sutartį buvo informuoti apie statinio techninį statusą ir jo faktinę būklę; pastato (jo dalių) įsigijimo metu žinojo ar bent jau kaip rūpestingi pirkėjai privalėjo žinoti apie jų nurodomus pastato trūkumus, todėl šiuo atveju pagal CK 6.327  straipsnio 2 dalį pardavėjas už šiuos trūkumus atsakyti negali.

37.11.                      CK 6.334 straipsnio 1 dalyje bei CK 6.339 straipsnyje numatytų pirkėjo gynimosi būdų dėl pažeistų teisių, susijusių su nekilnojamojo daikto kokybe, sąrašas yra baigtinis, šiame sąraše nėra numatyta pirkėjų galimybė reikalauti iš pardavėjo būsimų, numanomų išlaidų, kurias jis galimai patirs ateityje dėl daikto trūkumų ištaisymo atlyginimo. Atsakovai neįrodė, jog jų nurodomi trūkumai, susiję su lauko apdaila, nebuvo akivaizdūs ir daikto pardavimo metu pirkėjams nebuvo ir negalėjo būti žinomi, tad pardavėjo (ieškovės) atsakomybė už daikto kokybės trūkumus negali būti taikoma.

37.12.                      Atsakovai vienašališkai surašė defektinį aktą, kuriame nurodė darbų trūkumus, o su priešieškiniu pateikė ir sąmatą. Defektiniame akte užfiksuoti defektai nėra rangovo (ieškovės) darbo rezultato pasekmė. Atsakovų įrodinėjami defektai (brokai) išimtinai  susiję su lauko apdaila, fasadu, teritorija, kas reiškia, jog ieškovė negali būti laikoma atsakinga už atsakovų pirkimo-pardavimo sutartimi prisiimtą atsakomybę dėl daikto įsigijimo kokybės notarine sutartimi. Atsakovai nepateikė jokių įrodymų, kaip jų įrodinėjama defektų apimtis susijusi su ieškovės sutartimi prisiimtais įsipareigojimais dėl vidaus apdailos darbų atlikimo pagal lokalinę sąmatą už 37 000 Eur. Byloje taip pat nėra pateikta jokių duomenų apie tai, kad šalys būtų papildomai susitarusios dėl lauko apdailos darbų, fasado, aplinkos ir t.t. Taigi atsakovai neįgijo teisės reikalauti apmokėti už atliktų darbų trūkumus, kurių ieškovė neatliko. 

37.13.                      Remdamasi atsakovų pateiktu defektiniu aktu bei prisiimdama atsakomybę dėl su atsakovais sutartų rangos darbų atlikimo, ieškovė pripažįsta tik tuos trūkumus, dėl kurių buvo susitarta ir kurie nebuvo tinkamai užbaigti dėl užsitęsusių diskusijų ir konflikto. Ieškovė sutinka užbaigti darbus bei ištaisyti atliktų darbų defektus Nr. 8, 21, 22, 27, 28, 30, 32, 56.

37.14.                      Ieškovė neatliko esminio sutarties pažeidimo. Dėl užsitęsusio konflikto ir teisminio ginčo jai net nebuvo sudaryta galimybė ištaisyti nurodytus trūkumus. Ieškovei taip pat nebuvo sudaryta galimybė dalyvauti galimų darbų trūkumų fiksavimo metu. Ieškovė yra įsigijusi reikiamas medžiagas darbų užbaigimui, todėl neekonomiška ir nepagrįsta atsakovų pozicija tas pačias medžiagas pirkti  iš kito rangovo dar kartą ar pasitelkti kito rangovo pagalbą. Kadangi ieškovei nebuvo nustatytas papildomas terminas sutarčiai įvykdyti bei nebuvo sudarytos sąlygos užbaigti darbus – ji reikalauja įpareigoti atsakovus leisti ieškovei ištaisyti mažareikšmius bei netinkamai atliktus darbus, pažymėtus Nr. 8, 21, 22, 27, 28, 30, 32, 56.

37.15.                      Atsakovai iš esmės gavo sutarties dalyką – būstą bei sutartus rangos darbus (tik su nežymiais trūkumais, kurie lengvai pataisomi ir kuriuos ieškovė sutinka ištaisyti savo jėgomis). Nežymūs defektai netrukdo naudoti būsto pagal paskirtį. Tai matyti ir iš atsakovų nuotraukų, iš kurių akivaizdu, jog atsakovai naudojasi turtu pagal paskirtį. Taigi atsakovų pozicija, kai jie gavę darbų rezultatą siekia už jį nesumokėti yra nesąžininga ir toks reikalavimas negali būti tenkinamas. Priešingu atveju, atsakovai nepagrįstai praturtėtų ieškovės sąskaita.

37.16.                      Ieškovė nėra įtraukusi į buhalterinę apskaitą 2020 m. kovo 31 d. PVM saskaitos faktūros OB Nr. 20200331, kadangi vienintelė, pagrindinė ir teisinga sąskaita faktūra už atliktus rangos darbus yra 2019 m. gruodžio 31 d. Serija OB Nr. 012, kuri yra įtraukta į buhalterinę apskaitą. 2020 m. kovo 31 d. sąskaita faktūra eliminuota iš buhalterinės apskaitos kaip išrašyta per klaidą.

37.17.                      Ieškovė nesutinka su atsakovų reikalavimu priteisti 5 000 Eur neturtinę žalą. Ieškovė neatliko sutarties pažeidimo, dėl kurio atsakovai galėtų patirti neturtinę žalą. Atsakovai nepateikė jokių patikimų įrodymų, jog patyrė dvasinius išgyvenimus ar nepatogumus, lėmusius neturtinės žalos kilimą. 

37.18.                      Ieškovė neneigia, kad pagal notarinės sutarties 7.12 punktą ji atsakovams pateiks dokumentus, bu?tinus statybos užbaigimui ir registravimui 100 proc. baigtumu, tačiau ne tokia apimtimi kaip nurodyta ir reikalaujama priešieškiniu. Ieškovė neprivalo pateikti atsakovams: 1) pastato sandarumo bandymo protokolo, kadangi toks protokolas nebaigtai statybai nėra privalomas; 2) geriamojo vandens kokybės tyrimo, atlikto atestuotose ar akredituotose laboratorijose, dokumentų; nurodytas reikalavimas nėra susijęs su rangovo atliktais darbais ir parduotu turtu; geriamo vandens tyrimai yra išimtinai atsakovų asmeninė atsakomybė; 3) statinio projekte numatytų pastato konstrukcijų šilumos laidumo, vibracijos bei patalpų apšvietimo matavimų dokumentų; projekte numatytų pastato konstrukcijų šilumos laidumo, triukšmo, infragarso ir žemo dažnio garsų, vibracijos, apšvietos, mikroklimato ir kitų veiksnių matavimų, atliktų atestuotose ar akredituotose laboratorijose, dokumentų, kadangi tokie dokumentai nebaigtai statybai nėra privalomi; 4) pažymos apie energetikos įrenginių techninės bu?klės patikrinima? užbaigus jų montavimo, paleidimo ir derinimo darbus, kadangi tokios pažymos nebaigtai statybai nėra privalomos.

37.19.                      Ieškovė sutinka pateikti tik tuos dokumentus, kuriuos jis pagal įstatyminį reglamentavimą bei sutartines nuostatas turi teisę pateikti: 1) šilumos siurblio techninį pasą, paleidimo aktą; 2) nuotekų valymo irenginio technini pasa?, paleidimo akta?; 3) rekuperatoriaus techninį pasą, paleidimo aktą, sistemos balą, nusavimo aktą; 4) šildymo sistemos balansavimo aktą; 5) sklypo, požeminių inžinerinių tinklų ir statinio laikanc?ių konstrukcijų geodezinės nuotraukos (schemos).

38.       Atsakovai P. R. ir M. R. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

38.1.                      Atsakovas dėl netinkamai ieškovės atliktų ir atliekamų statybos darbų (tiek tų, kurie išvardinti notarinės sutarties priede „Buto su daline apdaila aprašymas“, tiek tų, kurie išvardinti notarinės sutarties priede „Lokalinė sąmata“) rašė ieškovei laiškus, ieškovė žadėjo broką taisyti, tačiau visų defektų neištaisė, ignoruodama atsakovo el. laiškuose fiksuotus pranešimus apie broką.

38.2.                      Nors ieškovė teikė ieškinį su reikalavimu, kad iš atsakovų būtų priteista 3 000 Eur skola už faktiškai priimtus darbus, tačiau vertinant darbų aktavimo procesą ir atsakovų priimtų darbų kiekį, reikia atsižvelgti į tai, kaip šalių susirašinėjime atsispindi darbų aktavimas, darbų eiga. Šalių susirašinėjimas rodo, kad visų pirma atsakovas pradeda kelti broko problemą, vardija broko atvejus, o tik po to prasideda šalių susirašinėjimas dėl darbų pridavimo. Tai įrodo, kad ieškovė nebuvo pridavusi atsakovui apdailos darbų už 37 000 Eur.

38.3.                      2020 m. vasario 24 d. (kuri nurodyta ieškovės pažymoje, teiktoje kaip ieškinio 7 priedo dalis) ieškovė dar nebuvo baigusi darbų, ir tai tik patvirtina, kad ieškovės kaip ieškinio priedai pateikti dokumentai yra prieštaraujantys vieni kitiems, todėl juos reiktų vertinti kaip nepatikimus. 2020 m. vasario mėn. pabaigoje atsakovai persikraustė į namą/butą, turėjo galimybę nuodugniai jį apžiūrėti. 2020 m. kovo 7 d. atsakovas ieškovei pradėjo laiškuose vardinti pastebėtus defektus.

38.4.                      Nei ieškinio teikimo dieną, nei visu bylos nagrinėjimo metu ieškovė nebuvo baigusi atsakovams įsipareigotų atlikti darbų (suprantant, kad darbai laikomi atliktais tada, kai jie atlikti kokybiškai), taigi ieškovė net neturėjo jokio pagrindo tikėtis ir reikalauti iš atsakovų atsiskaitymo už neatliktus darbus.

38.5.                      Ieškovė, kaip savo srities profesionalė, turėjusi daug sklypų, stačiusi juose namus ir vėliau juos pardavusi, laikytina verslininke. Jos verslas – parduoti sukurtą statybos būdu nekilnojamąjį daiktą. Ieškovės veiklos specifiškumas pasireiškia tuo, kad jos veikla nukreipta ne į nekilnojamojo turto perpardavimą ar pardavimą, o, visų pirma į nekilnojamojo turto sukūrimą statybos būdu ir taip sukurto turto pardavimą. Taigi, ieškovė veikia pirmiausiai kaip nekilnojamojo daikto sukūrėja (daikto gamintoja) ir tik vėliau – kaip nekilnojamojo daikto pardavėja. Ekonominiu požiūriu tokia veikla priskiriama nekilnojamojo turto vystymo veiklai. Nekilnojamojo turto vystytojo veiklos specifika pasireiškia tuo, kad vystytojas koordinuoja visą projekto vykdymo procesą nuo pradinės idėjos iki objekto įgyvendinimo ir tolesnės eksploatacijos, todėl jis yra atsakingas už visą projekto vykdymo procesą, jis koordinuoja ir organizuoja visų kitų projekto vykdymo dalyvių veiklą, jis prisiima visą su projektu susijusią riziką. Veikdama, kaip daikto sukūrėja (gamintoja) statybos teisinių santykių kontekste, ieškovė veikia ir kaip statytoja, ir kaip rangovė, kuris organizuoja statybos darbus, rūpinasi statybos procesu. Šalių sudarytos notarinės sutarties 7.10 punktas numatė, kad ieškovė butą atsakovams pardavė kaip nekilnojamojo turto vystytoja.

38.6.                      Pareiga garantuoti kokybę pasižymi didžiausiu vykdymo intensyvumu. Šis ypatumas lemia, kad asmuo, kuris savo reikalavimus grindžia šios rangovo pareigos pažeidimu (šiuo atveju atsakovai), turi įrodyti tik defektų faktą, tuo tarpu ieškovė turi įrodyti aplinkybes, šalinančias jos atsakomybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties civilinėje byloje 3K-3-129-1075/2020 82 punktas).

38.7.                      Nors ieškovė pasisako dėl aktavimo proceso, tačiau byloje esantys įrodymai nepatvirtina, kad visus įsipareigotus atlikti darbus ieškovė būtų atlikusi ir pridavusi atsakovams. Neaišku, ką iš dokumentų, pateiktų teismui kaip ieškinio priedas PDF faile, pavadintame „Darbų priėmimo-perdavimo aktu“ ieškovė yra siuntusi atsakovams 2020 m. kovo mėn. Tarp nesunumeruotų ieškinio priedų yra PDF failas, pavadintas „Pašto siuntos informacija“, kuriame nurodyta, kad kažkas 2020 m. rugpjūčio 5 d. siuntė kažką adresu (duomenys neskelbtini), tačiau PDF failas visiškai nepatvirtina ieškovės teiginio, kad kažką ji  siuntė atsakovams 2020 m. kovo mėn. Atsakovai neigia, jog 2020 m. kovo mėn. ieškovė siuntė atsakovams sąskaitą ir aktą ar aktus. Byloje nėra atsakovų poziciją paneigiančių įrodymų.

38.8.                      Ieškovė tik 2020 m. gegužės 12 d. atsiuntė aktą be jokios sąskaitos. Atsakovas, tą pačią dieną nusiuntė ieškovei atestuoto specialisto paruoštą defektinį aktą. Vėliau, 2020 m. gegužės 18 d., ieškovei buvo nusiųsta atsakovų atstovo pretenzija, ir tik gavus atsakovų interesų netenkinantį 2020 m. gegužės 21 d. atsakymą iš ieškovės, atsakovai pasinaudojo savo teise kreiptis į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą, kad šalims nepatiriant bylinėjimosi išlaidų būtų ikiteisminiu keliu išspręstas ginčas. Būtent ieškovė nusprendė nelaukti, kol Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba baigs spręsti ginčą ir kreipėsi į teismą su ieškiniu.

38.9.                      Ieškovės pozicijos, kad iki ieškinio pateikimo teismui (2020 m. gegužės mėn.) buvo atlikti visi darbai, nepagrindžia kaip ieškinio 7 priedas pateikta medžiaga: aktas už 2020 m. sausio mėn. už 25 584,12 Eur; aktas už vasario mėn. už 11 415,89 Eur; 2020 m. kovo 31 d. pažyma apie darbus, atliktus 2020 m. sausio 24 d. – 2020 m. vasario 20 d. už 37 000 Eur; 2020 m. kovo 31 d. PVM sąskaita faktūra dėl 37 000 Eur už sausio ir vasario mėn. atliktus darbus; 2020 m. rugpjūčio 5 d. aktas dėl 37 000 Eur. Jei ieškovė 2020 m. vasario 20 d. būtų baigusi darbus, tai ieškovė bent jau 2020 m. vasario 28 d. būtų išrašiusi atsakovui aktą ir sąskaitą. Faktas, kad (i) ieškovė aktą išrašė tik rugpjūčio 5 d.,  (ii) ieškovė nepateikia jokių įrodymų teismui apie tai, kad būtų kada nors siuntusi atsakovui ieškovės pasirašytus ieškinio 7 priedą sudarančius dokumentus, rodo, kad ieškovė, tik ruošdama ieškinio priedus, surašė ieškinio 7 priedo sudedamąsias dalis.

38.10.                      Ieškovės pozicijos melagingumą patvirtina ir faktas, kad apeliacinio skundo 15 psl. 5 pastraipoje ieškovė pasisako, kad vienintelė, pagrindinė ir teisinga sąskaita faktūra už atliktus rangos darbus yra 2019 m. gruodžio 31 d. Serija OB Nr. 012 dėl 32 000 Eur be PVM, 38 720 Eur su PVM, tačiau kokio akto pagrindu ieškovė laiko, kad ji 2019 m. gruodžio 31 d. buvo atlikusi ir pridavusi atsakovams už tokią sumą rangos darbus neaišku. Jokio akto ieškovė 2020 m. sausio 2 d. laišku nesiuntė, o atsakovas 2020 m. sausio 15 d. parašė, kad sumokėjo 2 000 Eur.

38.11.                      Atsakovai buvo sudarę sąlygas ieškovei taisyti defektus. Dar 2020 m. gegužės 18 d. laiške atsakovų atstovė paprašė, kad ieškovė pateiktų defektų šalinimo grafiką. Tačiau ieškovė nė karto po to, kai 2020 m. gegužės 15 d. parašė, kad pripažįsta dalį defektų, nederino su atsakovu konkrečių datų, kada atvyktų į objektą taisyti defektus. 2020 m. gegužės 12 d. pati ieškovė atsakovui parašė, kad laukia neatitikimų suvestinės. Ieškovė niekada iki 2020 m. gegužės 12 d. net neužsiminė, kad pageidauja dalyvauti fiksuojant visus defektus. 

38.12.                      Atsakovų atstovės iniciatyva ir kvietimu, 2021 m. gruodžio 1 d. ieškovės atstovas atvyko į ginčo objektą, kur dalyvaujant antstoliui buvo apžiūrėti defektai, fiksuoti 2020 m. gegužės 1 d. Aplinkybių konstatavimo protokole fiksuoti tie patys defektai, kurie buvo fiksuoti 2020 m. gegužės 1 d. defektų akte (keletą defektų, susijusių su durų apvadais/staktomis – su jų sumontavimo būtinumu – ieškovė ištaisė laikotarpyje tarp 2020 m. gegužės 1 d. ir defektų taisymo sąmatos ruošimo, todėl defektų taisymo sąmatoje nurodyti su durų apvadais/staktomis – su jų sumontavimo būtinumu susiję defektai, nebuvo minimi ir dėl jų atsakovai reikalavimų ieškovei nereiškė). Be to, ieškovės atstovai 2021 m. sausio 15 d. laišku buvo paragingi ir pakviesti atvykti į atsakovų gyvenamajį būstą, kurį statė ir apdailos darbus atliko ieškovė, tačiau ieškovė nereagavo į atsakovo pakvietimą atvykti į objektą. Darytina išvada, kad ieškovė tik deklaravo savo geranoriškumą, o faktiškai net neturėjo pajėgumų atlikti defektų šalinimo statybos darbus, kai įmonėje 2020 m. vasario 2 d. dirbo 2 darbuotojai, o 2021 m. gruodžio 1 d. – 1.

38.13.                      Ieškovės teiginys, kad teismas sprendime visiškai nepasisakė 3 000 Eur užskaitymo už ieškovės atliktus darbus, yra nesuprantamas, nes neaišku, ką su kuo užskaityti reikalavo ieškovė (nors ji savo ieškiniu net nekėlė tokio reikalavimo), ir kokį ieškovės reikalavimą esą ignoravo teismas.

38.14.                      Ieškovės samprotavimai, kad defektai yra mažareikšmiai ir esą netrukdo naudotis turtu, vertintini tik kaip subjektyvus konkretaus žmogaus estetikos, psichinės sveikatos ir požiūrio į tvarką pasireiškimas.

38.15.                      Ieškovė yra atsakinga už visų jo parduoto buto statybos darbų kokybę. Ieškovė pastatė atsakovams parduotą 85 proc. baigtumo butą dvibučiame name ir vėliau jame atliko apdailos darbus, kad būtų galima registruoti 100 proc. buto baigtumą.

38.16.                      Ieškovė neturi teisinio pagrindo neigti CK 6.698 straipsnyje numatytą jos, kaip statybos darbus atlikusio subjekto, atsakomybę taisyti defektus, kurie vartotojui paaiškėjo per 5 metus.

38.17.                      Atsakovų, kaip vartotojų, pozicijos teisingumą lemia ir CK 6.678 straipsnio 1 dalis, numatanti, kad darbų rezultato priėmimo metu arba jo naudojimo metu nustačius darbų rezultato trūkumus užsakovas turi savo pasirinkimu pareikšti vieną iš šio kodekso 6.665 straipsnyje numatytų reikalavimų arba reikalauti pakartotinai ir neatlygintinai atlikti darbus arba atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas.

38.18.                      Ieškovė turėjo pateikti dokumentus tiek dėl darbų, kurie pateko į darbų apimtį, kurių rezultatas yra atsakovams parduotas 85 proc. baigtumo butas, tiek dėl kitų darbų/ apdailos darbų, kurie pateko į darbų apimtį, kurių rezultatas 100 proc. baigtumo butas.

38.19.                      Teismas išnagrinėjo visus į bylą pateiktus įrodymus, tinkamai juos vertino ir todėl priėmė teisėtą ir teisingą sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir

 išvados

39.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys).

40.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas. 

41.       Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo atmestas ieškovės ieškinys dėl skolos priteisimo ir iš dalies patenkintas atsakovų priešieškinis dėl nuostolių atlyginimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl nustatytų aplinkybių ir ginčo ribų

42.       Byloje nustatyta, kad tarp ieškovės UAB „Obča“ ir atsakovo P. R. 2019 m. liepos 29 d. buvo sudaryta preliminarioji buto ir žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis Nr. AR/12-2, pagal kurią ieškovė įsipareigojo parduoti, o atsakovas už 150 000 Eur nupirkti žemės sklypą adresu (duomenys neskelbtini), ir butą, (duomenys neskelbtini) (sutarties 2.1, 3.1 punktai). Į sutarties kainą įskaičiuota įrengimo darbų ir įrangos, numatytų sutarties prieduose Nr. 3 (atliekamų darbų ir medžiagų aprašas) ir Nr. 4 (įrengimo darbų aprašas/sąmata), vertė (sutarties 3.2 punktas). Sutartimi ieškovė įsipareigojo ne vėliau kaip iki 2019 m. rugpjūčio 30 d. įregistruoti butą VĮ Registrų centras ne mažesniu nei 85 procentai baigtumu (sutarties 5.3 punktas).

43.       Ieškovė ir atsakovai P. R. bei M. R. 2019 m. rugsėjo 19 d. sudarė notariškai patvirtintą buto ir žemės sklypų dalių pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovas pardavė, o atsakovai bendrosios jungtinės nuosavybės teise įsigijo: 1) butą/patalpą su terasa, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), būklė: nebaigtas statyti, baigtumo procentas: 85 proc., esantį adresu (duomenys neskelbtini); 2) 143/288 dalį, t.y. 429 kv. m. žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), bei 3) 10859/156840 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini). Bendra parduodamo nekilnojamojo turto kaina – 113 000 Eur, į kurią įskaičiuotas 21 proc. PVM. Sutarties 7.12 punkte numatyta, kad pirkėjui yra suprantama, kad daiktas 1 (butas/patalpa su terasa) yra nebaigtas statyti (baigtumas 85 proc.) ir jis savo lėšomis organizuos daikto 1 statybos užbaigimą ir registravimą 100 baigtumu. Pardavėjas įsipareigoja, pirkėjui pareikalavus, pateikti visus turimus dokumentus, būtinus daikto statybos užbaigimui ir registravimui 100 procentų baigtumu.

44.       Sutarties 7.14 punkte šalys numatė, kad pardavėjas įsipareigoja pagal šalių suderintą prie šios sutarties pridedamą sąmatą ir pirkėjo pasirinktas medžiagas, įrengimo tipą atlikti daikto 1 (butas/patalpa su terasa) vidinę apdailą, kurios kaina yra 37 000 Eur. Notariškai patvirtintos pirkimo-pardavimo sutarties priedus, be kita ko sudaro, Buto su daline apdaila aprašymas (pardavėjo atliekami darbai ir įranga) bei Apdailos ir įrenginių lokalinė sąmata.

45.       Ieškovė ieškiniu pareiškė reikalavimą priteisti iš atsakovų 3 000 Eur skolą už atliktus statybos rangos darbus pagal pirkimo-pardavimo sutarties Apdailos ir įrenginių lokalinę sąmatą (bendra darbų kaina 37 000 Eur), o atsakovai pareiškė priešieškinį ieškovei dėl būsimų nuostolių – 6 192,78 Eur dėl nekokybiško daikto defektų šalinimo ir 5 616,03 Eur dėl rangos darbų defektų šalinimo, atlyginimo. Be to, atsakovai prašė priteisti iš ieškovės 240 Eur nuostolių atlyginimą dėl defektų nustatymo, 100 Eur nuostolių atlyginimą dėl sąmatos defektų šalinimo rengimo, 5 000 Eur neturtinę žalą bei prašė įpareigoti ieškovę pateikti dokumentus, kad būtų galima įregistruoti 100 proc. buto baigtumą.

46.       Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovės ieškinio reikalavimas priteisti iš atsakovų 3 000 Eur skolą už statybos rangos darbus nėra pagrįstas, kadangi ieškovės atlikti darbai nekokybiški, turi trūkumų. Tuo tarpu atsakovų priešieškinio reikalavimą priteisti būsimų nuostolių atlyginimą tenkino iš dalies (visa apimtimi tenkino reikalavimą dėl nekokybiško daikto defektų šalinimo (6 192,78 Eur), o reikalavimą priteisti 5 616,03 Eur už rangos darbų defektų šalinimo tenkino iš dalies, priteisdamas 3 967,52 Eur sumą). Teismas nurodė, kad ieškovės netinkamai atliktus darbus patvirtina 2020 m. gegužės 1 d. defektinis aktas, sudarytas statinio techninės priežiūros specialisto, kuris įvertino apdailos darbus, fasado įrengimo darbus, teritorijos sutvarkymo darbus bei inžinerijos darbus, taip pat ekspertizės aktas, kuriame ekspertas pasisakė dėl defektų, jų atsiradimo priežasčių, taip pat defektų šalinimo kainos tiek dėl parduoto daikto kokybės (kaina sudarytų 11 668,19 Eur), tiek dėl atliktų apdailos darbų (kaina sudarytų 3 306,27 Eur (2020 metais), tačiau 2021 metais dėl kainų augimo, suma augtų 20 proc.).

47.       Teismas pažymėjo, kad nėra pagrindo abejoti ekspertizės akte nurodytais argumentais, kokie dokumentai turi būti pateikti statybos užbaigimo procedūrai įgyvendinti, todėl tenkino atsakovų priešieškinio reikalavimą ir įpareigojo ieškovę pateikti visus atsakovų prašomus dokumentus, nurodytus a, b, c, e, f, g, h, i, j punktuose (teismo ekspertizės akto 83-93 l.). Teismas taip pat tenkino atsakovų priešieškinio reikalavimą dėl 240 Eur nuostolių dėl defektų nustatymo ir 100 Eur nuostolių dėl sąmatos defektų šalinimui rengimo atlyginimo.

48.       Atsakovų priešieškinio reikalavimą priteisti 5 000 Eut neturtiną žalą teismas atmetė, konstatavęs, kad ne dėl visų patirtų nepatogumų yra pagrindas priteisti neturtinę žalą. Nurodė, kad šiuo atveju, atsakovų prašymas priteisti ir trūkumų pašalinimo išlaidas ir neturtinės žalos atlyginimą yra nepagrįstas nei įstatymo pagrindu, nei objektyviais įrodymais.

49.       Ieškovė apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, nurodydama, kad teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir priėmė šališką sprendimą, kuris palankesnis atsakovams. Pažymi, kad teismas neteisingai vertino aplinkybes, susijusias su priėmimo-perdavimo akto išsiuntimu atsakovams. Pasak ieškovės, aktas buvo išsiųstas 2020 m. kovo mėn. kartu su 2019 m. kovo 31 d. sąskaita faktūra (dėl techninės klaidos bloga data, tikroji data – 2019 m. gruodžio 31 d.). Pažymi, kad teismas vertino tik defektus, tačiau nepasisakė dėl 3 000 Eur užskaitymo už ieškovės atliktus darbus (ieškovės atlyginimo). Ieškovė teigia, kad atsakovai iš esmės gavo sutarties dalyką – būstą bei sutartus rangos darbus (tik su nežymiais trūkumais, kurie lengvai pataisomi), todėl turi už tai su ieškove atsiskaityti.

50.       Ieškovė nurodo, kad pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu būstas buvo nebaigtas statyti (baigtumas 85 proc.), todėl atsakovai, įsigydami bu?sta? turėjo galimybę jį patys apžiūrėti ar tam pasitelkti specialistus, kurie įvertinų perkamą būstą, statybos darbų atlikimo kokybę (sutarties 8.2.1 punktas), be to, sudarydami pirkimo-pardavimo sutartį atsakovai buvo informuoti apie statinio techninį statusą ir jo faktinę būklę. Ieškovės teigimu, atsakovų 2020 m. gegužės mėn. pabaigoje pastebėti trūkumai nesusiję su lokaline sąmata sutartais atlikti darbais. Pasak ieškovės, defektiniame akte užfiksuoti defektai nėra rangovo (ieškovės) darbo rezultato pasekmė, kadangi jie  susiję su lauko apdaila, fasadu, teritorija, o ieškovė negali būti laikoma atsakinga už atsakovų pirkimo-pardavimo sutartimi prisiimtą atsakomybę dėl daikto įsigijimo kokybės. 

51.       Ieškovė pažymi, kad CK 6.334 straipsnio 1 dalyje bei CK 6.339 straipsnyje nenumatyta galimybė pirkėjui reikalauti iš pardavėjo būsimų išlaidų dėl daikto trūkumų ištaisymo atlyginimo. Ieškovės teigimu, atsakovai neįrodė, jog trūkumai, susiję su lauko apdaila, nebuvo akivaizdūs ir daikto pardavimo metu pirkėjams nebuvo ir negalėjo būti žinomi, todėl pardavėjo (ieškovės) atsakomybė už daikto kokybės trūkumus negali būti taikoma.

52.       Ieškovė pripažįsta tik tuos trūkumus ir remdamasi 2020 m. gegužės 1 d. defektiniu aktu sutinka užbaigti darbus bei ištaisyti atliktų darbų defektus Nr. 8, 21, 22, 27, 28, 30, 32, 56. Teigia, kad dėl užsitęsusio konflikto ir teisminio ginčo jai nebuvo sudaryta galimybė ištaisyti nurodytus trūkumus. Ieškovės teigimu, ji yra įsigijusi reikiamas medžiagas darbams užbaigti, todėl neekonomiška ir nepagrįsta būtų tas pačias medžiagas pirkti  iš kito rangovo ar pasitelkti kito rangovo pagalbą.

53.       Ieškovė nesutinka su atsakovų reikalavimu priteisti neturtinę žalą, nurodydama, kad ji neatliko sutarties pažeidimo, o be to, ieškovai nepateikė įrodymų, patvirtinančių jų patirtus išgyvenimus, nepatogumus.

54.       Ieškovė nurodo, kad sutinka pateikti dalį atsakovų prašomų dokumentų, o dėl kitų dokumentų nurodo, kad tai nėra jos atsakomybė.

55.       Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija toliau pasisako dėl ieškovės apeliacinio skundo ir atsakovų atsiliepimo į jį faktinių ir teisinių argumentų.

Dėl šalių santykių teisinio kvalifikavimo 

56.       Kasacinis teismas savo jurisprudencijoje yra išaiškinęs, kad ieškovas privalo nurodyti tik faktinį ieškinio pagrindą, o teisinių santykių kvalifikavimą vykdo teismas. Teisės taikymas yra teismo prerogatyva. Tai teismas atlieka pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes. Įstatymą, taikomą byloje nustatytoms aplinkybėms, teismas parenka savo nuožiūra (CPK 265 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-56-219/2016, 20 punktas).

57.       Kasacinis teismas, atskleisdamas konsensualizmo principo esmę ir jo taikymą, yra nurodęs, kad sutartinių santykių teisiniam reguliavimui būdingas minimalus šalių valios varžymas, todėl šalys gali laisvai nusistatyti tarpusavio teises bei pareigas, jos taip pat yra laisvos pasirinkdamos formą, kuria išreiškia savo susitarimo turinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2012; 2013 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje S Nr. 3K-3-103/2013). Sutartis kaip sandorių rūšis saisto jos šalis ir turi jiems privalomą įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Kilus ginčui dėl tam tikros sutarties vykdymo, tai, kaip teismas teisiškai kvalifikuoja susiklosčiusius šalių teisinius santykius, lemia ne sutarties pavadinimas ar forma, o jos turinys, kuriame išdėstytos šalių teisės ir pareigos, sutarties sąlygos, kurios teisiškai kvalifikuojamos kaip būdingos tam tikrai CK reglamentuojamai sutarčių rūšiai. Sutartis pagal savo turinį gali turėti kelių sutarčių rūšių požymių (mišrios sutartys) arba šalys gali sudaryti ir kitokias, CK neišvardytas, sutartis, jeigu jos pagal savo pobūdį neprieštarauja įstatymams (CK 6.156 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-90/2015).

58.       Nagrinėjamu atveju šalys 2019 m. rugsėjo 19 d. notarine tvarka patvirtinta pirkimo-pardavimo sutartimi susitarė, jog ieškovė parduoda, o atsakovai bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įsigyja tris nekilnojamuosius daiktus (butą/patalpą su terasa, esantį (duomenys neskelbtini), dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ir dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini)). Minėta pirkimo-pardavimo sutartimi šalys, be kita ko, susitarė, jog ieškovė atliks atsakovų įsigyjamo buto vidaus apdailos darbus už 37 000 Eur sumą (sutarties 7.14 punktas). Atsižvelgiant į šalių sudarytos sutarties nuostatas, kiekvienos jų sutartinius įsipareigojimus, šalių 2019 m. rugsėjo 19 d. sudaryta sutartis laikytina mišria, t.y. turinčia tiek pirkimo-pardavimo sutarčiai, tiek statybos rangos sutarčiai būdingų bruožų, todėl ginčui taikytinos tiek pirkimo-pardavimo, tiek statybos rangos teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos.

59.       Pažymėtina tai, kad ieškovė reikalavimą atsakovams reiškia dėl atsiskaitymo už vidaus apdailos darbus remdamasi sutarties lokaline sąmata, t.y. tarp šalių susiklosčiusių statybos rangos teisinių santykių pagrindu, o atsakovai reikalavimą ieškovei reiškia tiek statybos rangos, tiek pirkimo-pardavimo teisinių santykių pagrindu, t.y. kaip pirkėjai dėl įsigyto netinkamos kokybės daikto ir kaip užsakovai dėl netinkamai atliktų statybos rangos darbų, abiem atvejais prašydami atlyginti būsimas trūkumų šalinimo išlaidas. 

60.       Atsižvelgdama į tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių specifiką, šalių reiškiamus priešinius reikalavimus bei ginčui taikytinas teisės normas, teisėjų kolegija žemiau pasisako atskirai dėl kiekvieno aukščiau nurodyto aspekto.

Dėl reikalavimo priteisti nekokybiško daikto defektų šalinimo išlaidas

61.       CK 1.39 straipsnio 1 dalyje inter alia įtvirtinta, kad vartojimo sutarties objektas yra prekės ar paslaugos. Remiantis bendrosiomis pirkimo–pardavimo sutarčių nuostatomis (CK 6.305–6.306 straipsniai) prekė yra kiekvienas daiktas (tiek kilnojamasis, tiek nekilnojamasis). Visais atvejais, kai nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutarties šalis yra pirkėjas (fizinis asmuo), perkantis iš verslininko (fizinio ar juridinio asmens) nekilnojamąjį daiktą savo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti ir ši sutartis kvalifikuojama kaip kylanti iš vartojimo teisinių santykių, būtina užtikrinti fizinio asmens (vartotojo), kaip silpnesniosios sutarties šalies, interesus. Dėl to šiems teisiniams santykiams taikomos bendrosios pirkimo–pardavimo santykius reglamentuojančios CK normos (CK 6.305-6.349), specialiosios normos, reglamentuojančios nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartis (CK 6.392–6.401 straipsniai), taip pat vartotojų teisių apsaugą įtvirtinančios teisės normos (CK 1.39 straipsnis, 6.193 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2014).

62.       CK 6.305 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pirkimo–pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą). CK 6.350 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pagal vartojimo pirkimo–pardavimo sutartį pardavėjas – verslininkas įsipareigoja parduoti prekę pirkėjui – vartotojui, o pirkėjas įsipareigoja sumokėti kainą. Vartojimo sutartis, pagal kurią parduodama prekė ir paslauga, laikoma vartojimo pirkimo–pardavimo sutartimi.

63.       Įvertinus tarp šalių sudarytą 2019 m. rugsėjo 19 d. pirkimo-pardavimo sutartį, ši sutartis kvalifikuotina kaip vartojimo sutartis, nes atsakovai yra fiziniai asmenys, sudarę sutartį savo asmeniniams/šeimos poreikiams patenkinti (gyvenamajam būstui įsigyti), o ieškovė – verslininkė, užsiimanti nekilnojamųjų daiktų statybos, pardavimo komercine veikla (CK 6.2281 straipsnis, Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 straipsnio 19, 24 dalys).

64.       Nagrinėjamu atveju ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad ji pardavė atsakovams 85 proc. baigtumo būstą, jog atsakovai buvo informuoti apie statinio faktinę būklę, jį įsigydami turėjo galimybę patys ar pasitelkę specialistus apžiūrėti, įvertinti, todėl ieškovė nėra atsakinga už trūkumus, susijusius su lauko apdaila, fasadu, teritorija, kurie, be kita ko, atsakovams buvo akivaizdūs. Be to, pasak ieškovės, CK straipsniai, susiję su nekilnojamojo daikto kokybe, nenumato pirkėjams galimybės reikalauti iš pardavėjo būsimų išlaidų dėl daikto trūkumų ištaisymo atlyginimo. Teisėjų kolegija su šiais ieškovės argumentais nesutinka dėl žemiau nurodomų motyvų.

65.       CK 6.317 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pardavėjas privalo pagal pirkimo–pardavimo sutartį perduoti daiktus pirkėjui, t. y. jam valdyti nuosavybės (patikėjimo) teise, ir patvirtinti nuosavybės teisę į daiktus bei jų kokybę. Pardavėjo garantija (patvirtinimas) dėl daiktų nuosavybės teisės ir jų kokybės yra, nepaisant to, ar tokia garantija pirkimo–pardavimo sutartyje numatyta, ar ne (garantija pagal įstatymą) (CK 6.317 straipsnio 2 dalis).

66.       CK 6.327 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad parduodamų daiktų kokybė, kiekis ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus. Pardavėjas neatsako pagal šio straipsnio 1 dalies reikalavimus už bet kokį daiktų neatitikimą, jeigu sutarties sudarymo metu pirkėjas žinojo arba negalėjo nežinoti apie tokį neatitikimą (2 dalis). Pardavėjas pagal sutartį ir šį kodeksą atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu tas neatitikimas paaiškėja vėliau (3 dalis). Pardavėjas atsako už bet kokį neatitikimą, kuris atsiranda po šio straipsnio 3 dalyje nurodyto momento ir kuris yra bet kokios pardavėjo prievolės pažeidimo pasekmė, įskaitant garantijos, kad tam tikrą laiką prekės bus tinkamos naudoti pagal jų įprastą ar specialiai nurodytą paskirtį arba išlaikys aptartas savybes ar charakteristikas, pažeidimą (4 dalis). Pirkėjas netenka teisės remtis daiktų neatitikimu, jeigu jis per protingą laiką po to, kai neatitikimą pastebėjo ar turėjo pastebėti, apie tai nepraneša pardavėjui ir nenurodo, kokių reikalavimų daiktas neatitinka (5 dalis).

67.       Pagal CK 6.333 straipsnio 1 dalį pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus. Pardavėjas atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo.

68.       CK 6.398 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad aplinkybė, kad pirkėjas priėmė pirkimo–pardavimo sutarties sąlygų neatitinkantį nekilnojamąjį daiktą, nėra pagrindas atleisti pardavėją nuo atsakomybės už netinkamą sutarties įvykdymą net ir tais atvejais, kai toks neatitikimas buvo aptartas nekilnojamojo daikto perdavimo dokumente. Jeigu pagal nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartį pardavėjas perduoda pirkėjui netinkamos kokybės daiktą, taikomos CPK 6.334 straipsnio taisyklės, išskyrus pirkėjo teisę reikalauti netinkamos kokybės daiktą pakeisti tinkamu (CK 6.399 straipsnis).

69.       CK 6.334 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, tai nusipirkęs netinkamos kokybės daiktą pirkėjas turi teisę savo pasirinkimu pareikalauti: 1) kad daiktas, sutartyje apibūdintas pagal rūšį, būtų pakeistas tinkamos kokybės daiktu, išskyrus atvejus, kai trūkumai yra nedideli arba jie atsirado dėl pirkėjo kaltės; 2) kad būtų atitinkamai sumažinta pirkimo kaina; 3) kad pardavėjas neatlygintinai per protingą terminą pašalintų daikto trūkumus arba atlygintų pirkėjo išlaidas jiems ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti; 4) grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas.

70.       CK 6.3641 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu prekė neatitinka kokybės reikalavimų, vartotojas pagal šiame straipsnyje nustatytas sąlygas turi teisę reikalauti, kad būtų užtikrinta tinkama prekės kokybė, proporcingai sumažinta prekės kaina, arba vienašališkai nutraukti pirkimo–pardavimo sutartį.

71.       Nagrinėjamu atveju pažymėtina tai, kad nors 2019 m. rugsėjo 19 d. pirkimo-pardavimo sutartimi, kuria atsakovams buvo parduotas būstas, jis perduotas su 85 procentų baigtumu, tačiau atsižvelgiant į šalis siejusius tiek ikisutartinius, tiek sutartinius santykius, spręstina, kad šalys sutartimi, turinčia pirkimo-pardavimo ir statybos rangos sutartimis būdingų bruožų, faktiškai susitarė, jog ieškovė atliks atsakovų nusipirkto turto statybos rangos darbus iki 100 proc. buto baigtumo. 

72.       Pastebėtina tai, kad šalys 2019 m. liepos 29 d. preliminariąja buto ir žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi susitarė, jog turtas bus parduotas už bendrą 150 000 Eur sumą, į kurią įskaičiuoti ir ieškovės atliktini darbai, medžiagos pagal pridedamus priedus Nr. 3 ir Nr. 4 (šie darbai iš esmės atkartoti ir pagrindinėje pirkimo-pardavimo sutartyje). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2019 m. rugsėjo 19 d. pagrindine pirkimo-pardavimo sutartimi šalys tik detalizavo, kad turtas parduodamas už 113 000 Eur sumą, o atliktinų darbų suma sudaro 37 000 Eur, taigi iš viso 150 000 Eur sumą, t.y. tokią, kokia ir buvo nurodyta preliminariojoje sutartyje dėl turto pirkimo-pardavimo. Šios aplinkybės teisėjų kolegijai leidžia daryti išvadą, kad realiai šalys susitarė dėl 100 proc. būsto baigtumo – dalį baigtumo (85 proc.) įtvirtinant pagrindinėje pirkimo-pardavimo sutartyje turto įsigijimo metu, o visišką baigtumą susiejant su ieškovės atliktinais statybos rangos darbais, dėl kurių šalys susitarė sutarties 7.14 punktu.

73.       Teisėjų kolegija pažymi, kad pirkimo-pardavimo sutarties 7.12 punkto nuostata, kad pirkėjui yra suprantama, kad daiktas 1 (butas/patalpa su terasa) yra nebaigtas statyti (baigtumas 85 proc.) ir jis savo lėšomis organizuos daikto 1 statybos užbaigimą ir registravimą 100 proc. baigtumu, reiškia tik tai, kad atsakovai savo iniciatyva imsis reikiamų formalių veiksmų statybai de jure užbaigti ir šią aplinkybę įregistruoti viešajame registre. Tačiau šalims ta pačia pirkimo-pardavimo sutartimi sutarus, kad viso būsto statybos procesą iš esmės atliks ieškovė (įskaitant statybos rangos darbus (vidaus apdailos darbus)), ieškovė faktiškai prisiėmė įsipareigojimus įgyvendinti 100 proc. būsto baigtumą.

74.       Esant šioms aplinkybėms, konstatuotina, kad pirkimo-pardavimo sutartimi šalys de facto (faktiškai) susitarė dėl 100 proc. buto baigtumo, todėl ieškovės teiginiai, kad ji negali būti atsakinga už parduoto nekilnojamojo daikto kokybę vien dėl to, jog sutartimi perdavė 85 proc. baigtumo butą ir atsakovams buvo žinoma ši faktinė buto būklė, atmestini kaip nepagrįsti. Ieškovės argumentai, kuriais, ji, kaip nekilnojamojo daikto pardavėja (ir statytoja), siekia išvengti atsakomybės dėl netinkamo kokybės daikto pardavimo, nėra suderinami su pirkimo-pardavimo teisinius santykius reglamentuojančiomis teisės normomis, susijusiomis su pardavėjo pareigomis pardavus netinkamos kokybės daiktą.

75.       Atkreiptinas dėmesys į tai, kad notariškai patvirtintos pirkimo-pardavimo sutarties priedus sudarė ne tik buto vidaus apdailos darbų lokalinė sąmata, tačiau ir Buto su daline apdaila aprašymas (pardavėjo atliekami darbai ir įranga). Lokalinėje sąmatoje nurodyti tik vidaus apdailos darbai, o Buto su daline apdaila aprašyme (pardavėjo atliekami darbai ir įranga) nurodyti ne tik šie vidaus apdailos darbai, kuriuos ieškovė įsipareigojo atlikti už 37 000 Eur sumą, tačiau ir darbai, susiję su lauko apdaila, fasadu, teritorijos sutvarkymu, t.y. nurodyti tokie darbai kaip: pamatai, išorinės sienos, stogas/langai ir palangės, durys, balkonai/terasos, aplinkos sutvarkymas. Pažymėtina tai, kad greta nurodytų darbų detalizuota, kas į juos patenka ir kokius norminiuose teisės aktuose keliamus reikalavimus darbai atitinka (pavyzdžiui, numatyta, kad sienų šiluminė varža atitinka statybos norminių aktų A+ klasei keliamus reikalavimus, kt.).

76.       Taigi, ieškovė, kaip pardavėja, parduodama atsakovams nekilnojamąjį turtą, dėl lauko/išorės darbų įsipareigojo (garantavo), jog pastatas (butas) atitiks notariškai patvirtintos pirkimo-pardavimo sutarties priede Buto su daline apdaila aprašymas (pardavėjo atliekami darbai ir įranga) nurodytus reikalavimus. Todėl esant parduoto daikto trūkumams, ieškovė nepagrįstai remiasi argumentais, kurie susiję su papildomai už 37 000 Eur sumą sulygtais statybos rangos darbais atliekant vidaus buto apdailą (pagal lokalinę sąmatą). Šiuo aspektu atsakovai ieškovei reikalavimą pareiškė ne kaip vidaus apdailos darbų rangovei (ne pagal lokalinę sąmatą už 37 000 Eur sumą atliktinus darbus), tačiau kaip pardavėjai (statytojai) pirkėjams pardavus būstą, neatitinkantį pirkimo-pardavimo sutarties, statybos norminių teisės aktų reikalavimų.

77.       Iš atsakovų teismui pateikto 2020 m. gegužės 1 d. defektinio akto nustatyta, kad su išorės darbais, fasadu, teritorijos sutvarkymu susiję darbai, už kuriuos atsakovai prašo atlyginti būsimas defektų šalinimo išlaidas, numatyti 1-5, 7-16, 26 punktuose. Iš teismui pateiktos MB „Statome Vilnių“ lokalinės sąmatos matyti, kad minėti darbai įvertinti: 1) Darbai: a) vartų, durelių įrengimas: pamatai, varomosios sistemos montavimas, durelių montavimas (1 vnt.) – 583 Eur; b) apšvietimo stulpo betonavimo darbai ir įrengimas, elektros įrengimas (1 kompl.) – 253 Eur; c) terasos demontavimas, apšiltinimo apsaugojimas (1 kompl.) – 82,50 Eur; d) f) fasado dekoro pataisymo darbai (1 kompl.) – 132 Eur; e) skalūno pataisymo darbai, lietvamzdžio demontavimas ir montavimas (1 kompl.) – 148,50 Eur; f) šildymo sistemos išorinio bloko betonavimo darbai, trinkelių perklojimas, bloko atjungimas, pajungimas (1 kompl.) – 291,50 Eur; g) vėdinimo tarpo patvarkimo darbai, fasado apdailos, trinkelių nuėmimas, perklojimas (12 m1) – 396 Eur; h) apželdinimo darbai 928 Eur; 2) Medžiagos: a) pamatų betonavimo medžiagos, įdėtinė detalė, stumdomi vartai, automatika BFT, durelės (1 vnt.) – 1 397 Eur; b) pamatų betonavimo medžiagos, elektros pajungimo medžiagos (be stulpo) (1 kompl.) – 143 Eur; c) hidroizoliacija (1 kompl.) – 55 Eur; d) lauko hermetikas, dažai (1 kompl.) – 38,50 Eur; e) pamatų betonavimo medžiagos (1 kompl.) – 49,50 Eur; f) juodžemis, veja (1 kompl.) – 560 Eur. Taigi iš viso defektų šalinimo išlaidos sudaro 5 118 Eur sumą (be PVM), t.y. 6 192,78 Eur įskaičius 21 proc. PVM.

78.       Teismo ekspertas, išanalizavęs 2020 m. gegužės 1 d. defektinio akto 1-5, 7-16, 26 punktuose nurodytus darbus, ekspertizės akte konstatavo, kad 1-4, 7-16, 26 darbai laikytini statybos defektais, kuriuos lėmė nekompetentingas ir neatsakingas statybos darbų vykdymas. Ekspertizės akte ekspertas kiekvieno punkto atveju pateikė detalius paaiškinimus, dėl ko atlikti darbai laikytini atliktais netinkamai, nekokybiškai, neatitinkančiais statybos norminių teisės aktų reikalavimų. Ekspertas, pasisakydamas dėl defektinio akto 5 punkte nurodyto darbo, nurodė, kad įrengus augalinį žemės sluoksnį ir užsėjus žolę, kelio bortas bus lygiai su žemės paviršiumi, t.y. konstatavo, kad pašalinus trūkumą, numatytą defektinio akto 4 punkte (neįrengtas derlingos žemės augalinis sluoksnis), bus pašalintas ir trūkumas 5. Atsižvelgiant į tai, kad nėra duomenų, kad nagrinėjamu atveju būtų atlikti bet kokie darbai dėl 4 ir 5 punktuose numatytų trūkumų šalinimo, konstatuotina, kad šiuo atveju nustatytais lauko darbų trūkumais laikytini visi 2020 m. gegužės 1 d. defektinio akto 1-5, 7-16, 26 punktuose nurodyti darbai, taigi įskaitant ir 5 punktą. Be to, pažymėtina tai, kad atsakovų užsakymu padarytoje lokalinėje sąmatoje šie darbai (4 ir 5 punktai) ir kaina už juos yra bendra, taigi iš esmės šių darbų formalus išskyrimas į 4 ir 5 punktus nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės.

79.       Teismo ekspertas ekspertizės akte nustatė, kad ekonomiškiausias variantas objekto defektų šalinimui 2020 m. spalio mėn. kainomis ir sąnaudomis sudarytų 14 974,46 Eur sumą, o vertinant kainų augimą pagal 2021 metų vidutines statybos darbų rinkos kainas darbai kainuotų 17 969,35 Eur. Pagal teismo eksperto sudarytą lokalinę sąmatą teritorijos sutvarkymas bei fasado trūkumų šalinimo darbai kainuotų 11 668,19 Eur (8 816,52 Eur + 2 851,67 Eur). Šių teismo eksperto ir pirmosios teismo įvertintų aplinkybių šalys neginčijo. Atsakovai prašė priteisti iš ieškovės 6 192,78 Eur išlaidas dėl nekokybiško daikto defektų šalinimo.

80.       Pažymėtina tai, kad ieškovė apeliaciniame skunde iš esmės neginčija nustatytų lauko darbų trūkumų, jų egzistavimo fakto, kainos už jų šalinimą, tačiau nesutinka su tuo, jog ji turi pareigą atlyginti atsakovams jų šalinimo išlaidas, nurodydama ir tai, kad atsakovai turėjo galimybę pirkdami būstą įvertinti jo būklę, todėl trūkumų faktu šiuo metu negali remtis, o be to, teisė reikalauti būsimų išlaidų atlyginimo nėra numatyta teisės normose, reglamentuojančiose pirkėjo pažeistų teisių gynimo būdus. Teisėjų kolegija su šiais ieškovės argumentais nesutinka.

81.       Kaip jau buvo minėta, aplinkybė, kad pirkėjas priėmė pirkimo–pardavimo sutarties sąlygų neatitinkantį nekilnojamąjį daiktą, nėra pagrindas atleisti pardavėją nuo atsakomybės už netinkamą sutarties įvykdymą net ir tais atvejais, kai toks neatitikimas buvo aptartas nekilnojamojo daikto perdavimo dokumente (CK 6.398 straipsnio 4 dalis). Pažymėtina tai, kad šalių notarine tvarka patvirtintos pirkimo-pardavimo sutarties priede Buto su daline apdaila aprašymas (pardavėjo atliekami darbai ir įranga) šalys numatė reikalavimus, kuriuos būstas turi atitikti, atliktinus darbus. Tiek defektiniame akte, tiek teismo ekspertizės akte nustatyta, kad būstas turi trūkumų (fasado, teritorijos sutvarkymo). Atsižvelgiant į tai, ieškovė nepagrįstai teigia, kad atsakovai neturi pagrindo reikšti ieškovei, kaip pardavėjai (statytojai), pretenzijų dėl to, jog ieškovės atsakovams parduotas būstas neatitinka sutarties sąlygų, bendrų statiniui pagal statybos norminius teisės aktus keliamų reikalavimų.

82.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, pirkėjas turi teisę reikalauti taikyti vieną iš CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nustatytų alternatyvių jo teisių gynimo būdų, taip pat gali reikšti reikalavimus ir bendraisiais teisių gynimo būdais, pvz., reikalauti atlyginti nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-455/2010; 2017 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-373-701/2017, 25 punktas).

83.       Pagal CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punktą pirkėjas gali pareikšti reikalavimą neatlygintinai pašalinti daikto trūkumus arba atlyginti jo išlaidas trūkumams ištaisyti, jeigu daikto trūkumus įmanoma pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-133/2010; 2016 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-360-969/2016, 24 punktas).

84.       Šiuo atveju ieškovei nesutinkant, kad trūkumai yra jos darbo rezultatas, ir jai jų nešalinant, atsakovai pagrįstai pasirinko savo pažeistas teises ginti, prašydami įpareigoti ieškovę, kaip pardavėją, atlyginti nekokybiško daikto trūkumų šalinimo išlaidas. Priešingai nei teigia ieškovė, toks pažeistų teisių gynimo būdas yra galimas, ką patvirtina ir minėtas CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punktas. Teismo ekspertizės akte numatyta, kad nustatyti defektai gali būti pašalinami, todėl, ieškovei neginčijant trūkumų šalinimo išlaidų dydžio, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovai turi teisę į 6 192,78 Eur išlaidų dėl nekokybiško daikto defektų šalinimo atlyginimą.

Dėl statybos rangos darbų defektų šalinimo išlaidų atlyginimo

85.       CK XXXIII skyriaus antrojo skirsnio „Vartojimo ranga“ normos neįtvirtina specialių reikalavimų darbų kokybei. Tačiau jos nustato, kad, darbų rezultato priėmimo metu arba jo naudojimo metu nustačius darbų rezultato trūkumus, užsakovas turi per šio kodekso 6.666 straipsnyje nustatytus terminus savo pasirinkimu pareikšti vieną iš šio kodekso 6.665 straipsnyje nustatytų reikalavimų arba reikalauti pakartotinai ir neatlygintinai atlikti darbus arba atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas (CK 6.678 straipsnio 1 dalis).

86.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad esant vartojimo rangos teisiniams santykiams, darbo rezultato priėmimo ar naudojimo metu nustačius jo trūkumus, užsakovas (vartotojas) turi teisę savo pasirinkimu pareikšti rangovui CK 6.665 straipsnio 1 ir 3 dalyse bei 6.363 straipsnio 4-8 dalyse nustatytus reikalavimus. Užsakovas (vartotojas) turi teisę savo pasirinkimu reikšti šiose teisės normose nustatytus reikalavimus, tuo tarpu ginčą nagrinėjantis teismas patikrina, ar yra užsakovo (vartotojo) pasirinkto teisių gynybos būdo taikymo sąlygos, ir (arba) taiko užsakovo (vartotojo) pasirinktą, pirmiau nurodytame straipsnyje įtvirtintą pažeistų teisių gynimo būdą, arba argumentuotai atsisako jį taikyti ar parenka ir taiko proporcingą bei adekvatų užsakovo (vartotojo) teisių gynimo būdą. CK įtvirtinta vartotojo teisių gynimo būdų įvairovė, kurių taikymo pasirinkimo teisė suteikta vartotojui, yra viena iš vartojimo sutarčių instituto specifikos išraiškų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-581/2008). Teismas kiekvienu konkrečiu atveju vertina pasirinktą pažeistų teisių gynybos būdą, atsižvelgdamas į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis) bei proporcingumo (CK 1.2 straipsnis) principo reikalavimus.

87.       CK 6.665 straipsnio 1 dalyje atitinkamai įtvirtinta, kad užsakovas savo pasirinkimu turi teisę reikalauti iš rangovo: 1) neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą; 2) atitinkamai sumažinti darbų kainą; 3) atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, jeigu užsakovo teisė pašalinti trūkumus buvo numatyta rangos sutartyje. Rangovas vietoj trūkumų pašalinimo turi teisę neatlygintinai atlikti darbą iš naujo ir atlyginti užsakovui dėl sutarties termino įvykdymo praleidimo padarytus nuostolius (CK 6.665 straipsnio 2 dalis).

88.       CPK 6.680 straipsnyje numatyta, kad jeigu rangovas neatlieka ar netinkamai atlieka vartojimo rangos sutartyje numatytą darbą, užsakovas turi teisę pasinaudoti šio kodekso 6.334 straipsnyje numatytomis pirkėjo teisėmis (žr. nutarties 69 punktą).

89.       CK 6.666 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu įstatymas ar rangos sutartis nenustato ko kita, užsakovas turi teisę pareikšti reikalavimus dėl darbų rezultato trūkumų su sąlyga, jei jie buvo nustatyti per šiame straipsnyje nustatytus terminus. Kai nėra nustatytas garantinis terminas, darbų rezultato trūkumai turi būti nustatyti per protingą terminą, bet ne ilgesnį kaip dveji metai nuo darbų rezultato perdavimo, jeigu įstatymas ar rangos sutartis nenustato kitokio termino (CK 6.666 straipsnio 2 dalis). 

90.       Nagrinėjamu atveju ieškovė nurodo, kad už atliktus darbus išrašė 2019 m. gruodžio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą, kuri su darbų priėmimo-perdavimo aktu 2020 m. kovo mėn. buvo išsiųsta atsakovams. Atsakovų užsakymu defektinis aktas parengtas 2020 m. gegužės 1 d., priešieškinį byloje atsakovai pareiškė 2020 m. gruodžio 16 d. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad atsakovai atliktų darbų trūkumus nustatė ir dėl pažeistų teisių gynimo kreipėsi nepraėjus dvejiems metams nuo darbų rezultato perdavimo, todėl darytina išvada, kad atsakovai įstatyme įtvirtintu pažeistų vartotojo teisių gynimo būdu pasinaudojo tinkamai ir laiku (CK 6.678 straipsnio 1 dalis, 6.666 straipsnio 1 dalis).

91.       Kasacinis teismas yra nurodęs, kad rangovas laikomas tinkamai įvykdžiusiu pareigas pagal rangos sutartį, jeigu jo atlikti darbai (rezultatas) yra tinkamos kokybės. Rangos sutarties sudarymą bei konkrečius reikalavimus rangos sutarties dalykui, visų pirma, lemia užsakovo poreikis tam tikram darbui ar to darbo rezultatui, be to, darbo ar jo rezultato specifika. Kriterijai, pagal kuriuos turi būti sprendžiama, ar rangos darbai atitinka kokybės reikalavimus, įtvirtinti CK 6.663 straipsnyje: rangovo atliekamų darbų kokybė privalo atitikti rangos sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje kokybės sąlygos nenustatytos, – įprastai tokios rūšies darbams keliamus reikalavimus; darbų rezultatas jo perdavimo užsakovui momentu turi turėti rangos sutartyje nustatytas ar įprastai reikalaujamas savybes ir turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį protingą terminą; jeigu įstatymas ar rangos sutartis nustato atliekamų darbų privalomus reikalavimus, rangovas, veikiantis kaip verslininkas, privalo tų reikalavimų laikytis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010; 2012 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-332/2012; 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018, 27 punktas).

92.       Reikalavimus daikto kokybei, be kita ko, reglamentuoja CK 6.363 straipsnio 1-3 dalys. Pagal juos kiekvienu atveju, atsižvelgiant į konkrečias faktines aplinkybes, spręstina dėl daikto atitikimo tinkamos kokybės reikalavimams, o nustačius, kad daiktas yra netinkamos kokybės, vertintina, ar nustatyti nukrypimas nuo kokybės reikalavimų ir daikto netinkama kokybė yra tokie, jog sudaro pagrindą taikyti vartotojo pasirinktą teisių gynimo būdą.

93.       Ieškovė apeliaciniame skunde nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentus dėstė iš esmės dėl to, jog ji nepagrįstai buvo įpareigota atlyginti būsimas nekilnojamojo daikto defektų šalinimo išlaidas (pirkimo-pardavimo teisinių santykių apimtyje). Tuo tarpu pasisakydama dėl statybos rangos darbų už 37 000 Eur sumą atlikimo, pažymi, kad tam tikri pažeidimai (apibraižytos lubos prie rekuperacijos vamzdžių, skyle lubose 2 aukšto san. mazge; po dažymo likęs tarpelis tarp sienų ir lubų per perimetrą ir pan.) yra mažareikšmiai, netrukdantys naudoti turtą pagal paskirtį, o dėl defektiniame akte nurodytų darbų pažymi, kad sutinka atlikti darbus, nurodytus 8, 21, 22, 27, 28, 30, 32, 56 punktuose. Teigia, kad dėl užsitęsusio konflikto ir teisminio ginčo jai nebuvo sudaryta galimybė ištaisyti nurodytus trūkumus. Pažymi, kad ji turi įsigijusi reikiamas medžiagas darbams užbaigti (trūkumams ištaisyti), todėl neekonomiška atsakovams pasitelkti kitą rangovą ar pirkti tas pačias medžiagas dar kartą.

94.       Iš 2020 m. gegužės 1 d. defektinio akto nustatyta, kad vidaus apdailos darbai, už kuriuos atsakovai prašo atlyginti būsimas vidaus apdailos darbų defektų šalinimo išlaidas, numatyti 8, 11, 19, 20, 21-23, 25, 28-34, 36-41, 44-46, 48-54, 56 punktuose. Iš teismui pateiktos MB „Statome Vilnių“ lokalinės sąmatos matyti, kad vidaus apdailos darbai įvertinti iš viso 4 641,35 Eur (be PVM): 1) darbai – 3 212 Eur; 2) medžiagos – 1 429,35 Eur. Taigi vidaus apdailos darbų kaina, įskaičius 21 proc. PVM, sudaro 5 616,03 Eur.

95.       Iš byloje esančio teismo ekspertizės akto matyti, kad ekspertas, išanalizavęs 2020 m. gegužės 1 d. defektinio akto 8, 11, 19, 20, 21-23, 25, 28-34, 36-41, 44-46, 48-54, 56 punktuose nurodytus darbus, nustatė, kad 20, 21, 23, 35, 47 punktuose numatyti darbai nėra priskiriami statybos defektams, jog užsakovas turi teisę reikalauti, kad rangovas juos pabaigtų; dėl 20 punkto darbo ekspertas nurodė, kad langas sumontuotas, tačiau neatlikti apdailos darbai; dėl 28, 37 darbų – nešvarumai kaupiasi eksploatacijos metu, todėl būtina nuolatinė priežiūra, valymas. Ekspertizės akte teismo ekspertas kiekvieno punkto atveju pateikė detalius paaiškinimus, dėl ko atlikti darbai laikytini atliktais netinkamai, nekokybiškai, neatitinkančiais statybos norminių teisės aktų reikalavimų.

96.       Pagal teismo eksperto sudarytą lokalinę sąmatą vidaus apdailos darbų trūkumų pašalinimas pagal 2020 m. spalio mėn. kainas kainuotų 3 306,27 Eur, tačiau dėl kainų augimo 2021 metais ši kaina būtų 20 proc. didesnė.

97.       Pastebėtina tai, kad ieškovė, apeliaciniame skunde, sutikdama atlikti 8, 21, 22, 27, 28, 30, 32, 56 punktuose numatytus darbus (pašalinti trūkumus), dėl kituose punktuose nurodytų darbų defektų nepasisako, neginčija jų fakto, galimų išlaidų šiems defektams ištaisyti dydžio. Ieškovės teiginiai, kad tam tikri trūkumai yra mažareikšmiai, savaime neelimuoja tokių trūkumų buvimo fakto ir nesudaro pagrindo teigti, kad tokie trūkumai gali būti nešalinami.

98.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pirkėjo, kuriam perduotas netinkamos kokybės daiktas, galimybę pasinaudoti įstatyme nustatytomis teisėmis įstatymų leidėjas susiejo su daikto trūkumų pobūdžiu, todėl sprendžiant, ar pirkėjo pasirinktas jo pažeistų teisių gynimo būdas yra tinkamas, svarbu įvertinti, kada išryškėjo daikto trūkumai, dėl kokių priežasčių šie trūkumai galėjo susidaryti, ar galima daiktu naudotis nepašalinus jo trūkumų, ar tuos trūkumus įmanoma pašalinti už proporcingą kainą per protingą terminą, ar trūkumai yra esminiai. Taip pat svarbu atsižvelgti ir į sandorio šalis, nes vienai iš sandorio šalių esant vartotoja, jai taikoma didesnė apsauga, t. y. suteikiama didesnė galimybė rinktis vieną iš jau aptartų jos pažeistų teisių gynimo būdų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-142-687/2015). Taigi kurio nors iš aptariamoje teisės normoje išvardytų pirkėjo teisių gynimo būdų pasirinkimas turi būti proporcinga priemonė, skirta pirkėjo dėl daikto kokybės trūkumų patirtiems praradimams kompensuoti, taikoma atsižvelgiant į kokybės trūkumų mastą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-505-686/2016, 31 punktas).

99.       Ieškovės apeliacinio skundo teiginiai, kad ji sutinka atlikti dalį defektiniame akte nurodytų vidaus apdailos darbų, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nesudaro pagrindo keisti atsakovų pasirinkto pažeistų teisių gynybos būdo. Pastebėtina tai, kad dėl darbų trūkumų ieškovei neabejotinai buvo žinoma nuo 2020 m. gegužės mėn. (ieškovei pateiktas 2020 m. gegužės 1 d. defektinis aktas), tačiau nėra duomenų, kad ieškovė būtų dėjusi pakankamas pastangas šiuos trūkumus ar bent dalį jų pašalinti, nors tam turėjo pakankamai laiko, o atsakovai buvo linkę ieškovei suteikti tokią galimybę. Ieškovės nurodomas argumentas, kad jai tą sutrukdė atlikti tarp šalių kilęs ginčas, nelaikytinas svarbia priežastimi, pateisinančia ieškovės sutartimi prisiimtų įsipareigojimų netinkamą vykdymą, ir laikytinas tik gynybine pozicija.   

100.       Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad vidaus apdailos darbų trūkumų faktas byloje įrodytas, todėl ieškovė, 2019 m. rugsėjo 19 d. pirkimo-pardavimo sutarties 7.14 punktu įsipareigojusi atlikti vidaus apdailos darbus ir jų tinkamai neatlikusi, turi pareigą atlyginti atsakovams šių darbų defektų šalinimo išlaidas (CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 6.678 straipsnio 1 dalis).

101.       Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs atsakovų prašomą priteisti sumą, teismo eksperto pateiktus paskaičiavimus ir paaiškinimus dėl kainų augimo 20 proc. 2021 metais, atsakovų reikalavimą priteisti statybos rangos darbų defektų šalinimo išlaidas tenkino iš dalies – priteisė atsakovams iš ieškovės 3 967,52 Eur (3 306,27 Eur x 20/100 proc.). Šių priteistų išlaidų dydžio neginčija nė viena iš šalių, todėl teisėjų kolegija dėl to plačiau nepasisako.

Dėl atsakovų pareigos atsiskaityti už atliktus statybos rangos darbus

102.       Ieškovė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neužskaitė 3 000 Eur sumos, kurią, kaip atlyginimą, atsakovai turėjo sumokėti ieškovei už jos atliktus statybos rangos darbus pagal lokalinę sąmatą.

103.       CK 6.694 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad užsakovas, gavęs rangovo pranešimą apie pasirengimą perduoti atliktų darbų rezultatą arba, jeigu tai numatyta sutartyje, apie įvykdytą darbų etapą, privalo nedelsdamas pradėti darbų priėmimą. Darbų perdavimo ir priėmimo sąlygas nustato įstatymai ir šalių sudaryta rangos sutartis. Darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu, kurį pasirašo dvi šalys.

104.       Pagal teismų praktiką vienašališkai pasirašytas aktas turi tokią pat juridinę galią kaip ir pasirašytas abiejų šalių, todėl galioja tol, kol teismas jo nepripažįsta negaliojančiu. Iki to momento nepasirašiusiai šaliai tenka akto sudarymo pasekmės, t.y. tos teisės ir pareigos, kurios atsiranda abiem šalims pasirašius aktą. Tais atvejais, kai užsakovas neatsiskaito už darbus, perduotus rangovo vienašališkai pasirašytu aktu, rangovas turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti priverstinai atsiskaityti, t.y. įvykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-597/2005; Nr. 3K-3-17/2007, 3K-3-363-611/2016, 3K-3-357-684/2017).

105.       CK 6.687 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad užsakovas privalo apmokėti už atliktus statybos darbus statybos rangos sutartyje nustatytais terminais ir tvarka. Šalys gali susitarti, kad darbai bus apmokami etapais arba visa sutarties kaina bus sumokėta po objekto priėmimo (2 dalis). Pagal CK 6.655 straipsnio 1 dalį jeigu pagal rangos sutartį nenumatyta atliekamų darbų ar atskirų jų etapų apmokėti iš anksto, užsakovas privalo sumokėti rangovui sutartyje nustatytą kainą po to, kai yra priimtas darbų rezultatas, su sąlyga, kad darbai atlikti tinkamai ir laiku, arba užsakovo sutikimu anksčiau nustatyto termino.

106.       Pareiga mokėti už atliktus darbus atsiranda pradėjus faktiškai naudotis darbais ir nėra siejama tik su abišaliu atliktų darbų perdavimo–priėmimo akto pasirašymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007; 2017 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-143-695/2017).

107.       Nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl atsakovų pareigos atsiskaityti su ieškove už atliktus statybos rangos darbus, svarbu įvertinti ir atsakovų pasirinktą pažeistų teisių gynimo būdą.

108.       CK 6.334 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji taisyklė, kad pardavėjas atsako už netinkamą parduoto daikto kokybę, jeigu nenurodė pirkėjui ir su juo neaptarė daikto trūkumų. Šioje teisės normoje įtvirtinti pirkėjo teisių gynimo būdai yra alternatyvūs, t.y. pirkėjas savo pasirinkimu, atsižvelgdamas į CK 6.334 straipsnyje nustatytas sąlygas, gali pareikšti pardavėjui šio straipsnio pirmojoje dalyje įtvirtintus reikalavimus.

109.       Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, jog alternatyvių pirkėjo teisių gynybos priemonių nustatymas reiškia, jog, taikius vieną pirkėjo teisės gauti tinkamos kokybės daiktą gynimo būdą, esant toms pačioms faktinėms aplinkybėms dėl parduoto daikto kokybės trūkumų, pirkėjas neturi teisinio pagrindo reikalauti, jog pardavėjas atsakytų ir kuriuo nors kitu būdu, nes prievoliniai santykiai, atsiradę dėl tam tikrų daikto trūkumų, jau yra pasibaigę (CK 6.123 straipsnis). Kitą pažeistų teisių gynybos būdą pirkėjas gali pasirinkti tik paaiškėjus naujiems daikto kokybės trūkumams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2010; 2010 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-133/2010; 2016 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-109-421/2016, 25 punktas).

110.       Nagrinėjamu atveju atsakovai pasirinko pažeistų teisių gynimo būdą atlyginant jų būsimas statybos rangos darbų trūkumų šalinimo išlaidas, patirtas dėl ieškovės netinkamai atliktų darbų. Esant šioms aplinkybėms darytina išvada, kad atsakovai iš esmės sutinka jog darbai, nors ir netinkamai (su trūkumais), tačiau buvo atlikti (tą patvirtina ir atsakovų atsiliepimo į apeliacinį skundą 38.4 punkto argumentai), jiems perduoti ir atsakovai daiktu (būstu) naudojasi pagal paskirtį (nurodė, kad nuo 2020 m. vasario mėn. pabaigos persikėlė gyventi į butą (nutarties 38.3 punktas), todėl apeliaciniame skunde ir atsiliepime į jį nurodyti argumentai dėl darbų perdavimo-priėmimo akto faktinės gavimo dienos, taip pat ar aktas buvo atsakovų pasirašytas, neturi esminės reikšmės nagrinėjant šalių ginčą pagal pasirinktą pažeistų teisių gynimo būdą.

111.       Šiuo atveju pasirinkus vieną pirkėjo pažeistų teisių gynimo būdą, nebegali būti taikomi kiti pažeistų teisių gynimo būdai dėl tų pačių trūkumų, t.y. atsakovai, prašydami atlyginti būsimas išlaidas už vidaus apdailos darbų defektus, neturi pagrindo taikyti ir kitą alternatyvų teisių gynimo būdą – kainos sumažinimą, arba, kaip šiuo atveju, apskritai nesumokėti likusios 3 000 Eur sumos ieškovei už atliktus darbus (nors ir su trūkumais). Priešingu atveju, atsakovai atsidurtų geresnėje padėtyje nei ieškovė ir nepagrįstai praturėtų ieškovės sąskaita, t.y. ne tik iš ieškovės priteistomis lėšomis atliktų tinkamai visus darbus iki visiško baigtumo, tačiau ir išvengtų prievolės sumokėti ieškovei už atliktus darbus.

112.       Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovė neturi teisės į sutartimi sulygtą atlyginimą, atsakovams įgyvendinus teisę prašyti atlyginti defektų už vidaus apdailos darbus šalinimo išlaidas, todėl šioje dalyje teismo sprendimas keistinas ir ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovų 3 000 Eur skolą tenkintinas.

113.       Atlikus priešpriešinių reikalavimų, susijusių su vidaus apdailos darbais, įskaitymą, atsakovams iš ieškovės už statybos rangos darbų defektų šalinimą priteistina 967,52 Eur suma (3 967,52 Eur – 3 000 Eur).

Dėl įpareigojimo pateikti dokumentus

114.       Ieškovė apeliaciniame skunde sutinka su tuo, jog vadovaujantis 2019 m. rugsėjo 19 d. pirkimo-pardavimo sutarties 7.12 punktu, ji turi pateikti atsakovams dokumentus, būtinus statybos užbaigimui ir registravimui 100 proc. baigtumu, tačiau nesutinka su pateiktinų dokumentų apimtimi.

115.       Pasak ieškovės, ji neprivalo pateikti: 1) pastato sandarumo bandymo protokolo, kadangi toks protokolas nebaigtai statybai nėra privalomas; 2) geriamojo vandens kokybės tyrimo, atlikto atestuotose ar akredituotose laboratorijose, dokumentų; nurodytas reikalavimas nėra susijęs su rangovo atliktais darbais ir parduotu turtu; geriamo vandens tyrimai yra išimtinai atsakovų asmeninė atsakomybė; 3) statinio projekte numatytų pastato konstrukcijų šilumos laidumo, vibracijos bei patalpų apšvietimo matavimų dokumentų; projekte numatytų pastato konstrukcijų šilumos laidumo, triukšmo, infragarso ir žemo dažnio garsų, vibracijos, apšvietos, mikroklimato ir kitų veiksnių matavimų, atliktų atestuotose ar akredituotose laboratorijose, dokumentų, kadangi tokie dokumentai nebaigtai statybai nėra privalomi; 4) pažymos apie energetikos įrenginių techninės bu?klės patikrinima? užbaigus jų montavimo, paleidimo ir derinimo darbus, kadangi tokios pažymos nebaigtai statybai nėra privalomos.

116.       Ieškovė nurodo, kad ji sutinka pateikti tik tuos dokumentus, kuriuos jis pagal įstatyminį reglamentavimą bei sutartines nuostatas turi teisę pateikti: 1) šilumos siurblio techninį pasą, paleidimo aktą; 2) nuotekų valymo irenginio technini pasa?, paleidimo akta?; 3) rekuperatoriaus techninį pasą, paleidimo aktą, sistemos balą, nusavimo aktą; 4) šildymo sistemos balansavimo aktą; 5) sklypo, požeminių inžinerinių tinklų ir statinio laikanc?ių konstrukcijų geodezinės nuotraukos (schemos).

117.       Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į teismo eksperto pateiktas išvadas, išanalizavęs Techninio darbo projekto Bendrosios dalies Nr. AKU-1805-OBC-TDP 7 skyriuje „Statybos užbaigimas“ nurodytus dokumentus, kurie turi būti pateikti statybos užbaigimo procedūrai įgyvendinti bei notarinės pirkimo pardavimo sutarties nuostatas, sprendė, kad ieškovė privalo atsakovams pateikti visus prašomus dokumentus nurodytus a, b, c, e, f, g, h, i, j punktuose. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nepritarti šiai pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai.

118.       Pažymėtina tai, kad teismo ekspertizės akte (83-93 lapai) teismo ekspertas išsamiai ir motyvuotai nurodė, kodėl privalomi pateikti visi atsakovų priešieškinio reikalavime nurodomi dokumentai, siekiant įregistruoti 100 proc. statinio baigtumą. Teismo ekspertas įvertino statybą reglamentuojančius teisės aktus, išdėstė taikytinas teisės normas, pažymėjo, kad techniniame darbo projekte nurodyti būtini dokumentai statybos užbaigimo procedūrai įgyvendinti išduodant aktą. Nagrinėjamu atveju statybos užbaigimo procedūra bus įgyvendinta išduodant deklaraciją.

119.       Statybos įstatymo 28 straipsnio, reglamentuojančio statybos užbaigimą, 2 dalyje numatyta, kad  ypatingųjų ir neypatingųjų vieno ar dviejų butų gyvenamųjų, pagalbinio ūkio paskirties pastatų (išskyrus kultūros paveldo statinius), ypatingųjų ir neypatingųjų statinių pagal aplinkos ministro patvirtintą sąrašą ir krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose statomų neypatingųjų statinių statyba (naujo statinio statyba, statinio rekonstravimas) užbaigiama statytojui ar jo teises ir pareigas perėmusiam asmeniui surašius deklaraciją apie statybos užbaigimą, ją patvirtinus ir įregistravus Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos. Deklaracija apie statybos užbaigimą patvirtinama tik statytojui pateikus Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojo po išankstinės patikros suderintą statinio kadastro duomenų bylą. Deklaracijas apie statybos užbaigimą tvirtina statybos valstybinę priežiūrą vykdantys pareigūnai. Šioje dalyje nurodytais atvejais deklaracijos apie statybos užbaigimą neprivaloma tvirtinti, jeigu atlikta statinio ekspertizė aplinkos ministro nustatyta tvarka.

120.       Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017. Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ IV skirsnio „Deklaracijos tvirtinimas“ 93 punkte, taip pat 10 priedo „Komisijai pateikiamų dokumentų sąrašas“ numatyta, kokie dokumentai turi būti pateikiami, siekiant įgyvendinti statinio užbaigimo procedūrą 100 proc.

121.       Ieškovės argumentai, kad ji neprivalo pateikti kai kurių dokumentų dėl to, jog tokie dokumentai nebaigtai statybai nėra privalomi atmestini kaip nepagrįsti, kadangi kaip jau buvo aukščiau konstatuota, de facto ieškovė įsipareigojo atlikti darbus iki 100 proc. baigtumo, todėl ji yra atsakinga už reikalingų dokumentų, siekiant įregistruoti visišką pastato baigtumą, pateikimą (sutarties 7.12 punktas).

122.       Ieškovės nurodyti abstraktaus pobūdžio teiginiai, kad ji neprivalo pateikti geriamojo vandens kokybės tyrimo, atlikto atestuotose ar akredituotose laboratorijose, dokumentų, kadangi, pasak ieškovės, reikalavimas nėra susijęs su atliktais darbais ir parduotu turtu nepagrįstas, kadangi, kaip matyti iš Buto su daline apdaila aprašymo (pardavėjo atliekami darbai ir įranga), darbai apima ir vandentiekio darbus. Vadovaujantis aukščiau minėto STR 1.05.01:2017. nuostatomis (93.17 punktas), nurodyti dokumentai neprivalomi tik kai prisijungiama prie komunalinių inžinerinių tinklų. Šiuo atveju Buto su daline apdaila aprašymo (pardavėjo atliekami darbai ir įranga) skiltyje „Vandentiekis“ nurodoma, kad „Vanduo tiekiamas iš vietinio vandens gręžinio. Namuose įrengta šakotinė vandens paskirstymo sistema. Vamzdžiai su aklėmis privedami iki san. mazgo patalpos. Santechniniai prietaisai nemontuojami. Bus sumontuoti antriniai vandens skaitikliai“, todėl ieškovė, kaip pardavėja (statytoja) turi pateikti ir šiuos dokumentus.

123.       Pažymėtina tai, kad ieškovė (rangovė), būdama savo srities profesionale, nesiėmė pareigos įrodinėti, kad tam tikri atsakovų prašomi pateikti dokumentai nėra reikalingi, siekiant įregistruoti visišką statinio baigtumą, kad jie nėra susiję su statinio statyba, kurios rezultatas perduotas notarine sutartimi ir/ar ieškovės atliktais darbais, taip pat neįrodinėjo to, kad neturi tokių dokumentų ir/ar kad jų negali pateikti dėl objektyvių priežasčių (CPK 178 straipsnis). Todėl tai, kad ieškovė sutinka pateikti tik dalį dokumentų, šiuo atveju neeliminuoja jos, kaip pardavėjos ir rangovės, pareigos pateikti ir kitus būtinus statybos užbaigimą patvirtinančius dokumentus.

124.       Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, įvertinusi įstatyminį reglamentavimą, šalių notariškai patvirtintos pirkimo-pardavimo sutarties ypatumus (t.y. kad šia sutartimi buvo susitarta ir dėl statybos rangos darbų atlikimo), teismo ekspertizės akte padarytas išvadas, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovė turi pareigą pateikti visus atsakovų priešieškinyje nurodomus dokumentus, kad atsakovai galėtų įregistruoti 100 proc. statinio baigtumą.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

125.       Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad nesutinka su atsakovų priešieškinio reikalavimu priteisti jiems iš atsakovės 5 000 Eur neturtinę žalą, kadangi ji neatliko sutarties pažeidimo, dėl ko atsakovai galėtų patirti neturtinę žalą. Be to, atsakovai nepateikė įrodymų, jog jie patyrė dvasinius išgyvenimus ar nepatogumus, lėmusius neturtinės žalos kilimą.

126.       Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu atsakovų priešieškinio reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmetė, todėl neaišku, kokiu pagrindu ieškovė apeliaciniame skunde dėsto argumentus, kuriais remiantis neturtinė žala nebūtų priteista. Pažymėtina tai, kad atsakovai apeliacinio skundo dėl priimto teismo sprendimo šioje byloje neteikė ir neginčijo pirmosios instancijos teismo motyvų, kuriems esant jų reikalavimas priteisti neturtinę žalą buvo atmestas.  

127.       Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija, neperžengdama apeliacijos ribų, dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, susijusios su neturtinės žalos atlyginimu, šioje nutartyje nepasisako ir su tuo susijusių ieškovės apeliacinio skundo argumentų nenagrinėja.

128.       Ieškovė apeliaciniame skunde neginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria atsakovams iš ieškovės buvo priteistas 240 Eur nuostolių atlyginimas dėl defektų nustatymo bei 100 Eur nuostolių atlyginimas dėl sąmatos defektų šalinimo rengimo, todėl teisėjų kolegija dėl to plačiau nepasisako.

129.       Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, buvo šališkas, kadangi priėmė atsakovams palankesnį sprendimą. Teisėjų kolegija su tuo nesutinka.

130.       Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija neturi pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismas byloje buvo šališkas. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas šioje byloje įvertino abiejų šalių į bylą pateiktus rašytinius įrodymus, taip pat išklausė šalis teismo posėdžių metu ir išvadas byloje padarė remdamasis būtent byloje ištirtais įrodymais ir nustatytomis aplinkybėmis. Taigi nėra pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismas pranašumą būtų suteikęs tik vienam kuriam įrodymui, nevertindamas kitų byloje esančių įrodymų ir/ar dėl jų nepasisakydamas ir/ar vertindamas tik vienos iš šalių įrodymus.

131.       Ieškovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, tačiau nepagrindžia teiginių, jog teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų buvęs šališkas. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, sprendė, jog ieškovė neturi teisės į atlyginimą už atliktus statybos rangos darbus, nesudaro pagrindo konstatuoti teismo šališkumą.

Dėl bylos baigties

132.       Išanalizavusi ir įvertinusi byloje surinktų duomenų visumą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies tinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, t.y. pagrįstai sprendė dėl ieškovės, kaip pardavėjos ir rangovės, pareigos atlyginti nekokybiško daikto defektų bei statybos rangos darbų defektų šalinimo išlaidas, tačiau nepagrįstai sprendė, kad ieškovė neturi teisės gauti atlyginimo už atliktus darbus. Atsižvelgiant į tai, ieškovės apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria ieškinys atmestas, naikintina ir šioje dalyje priimtinas naujas sprendimas – ieškovės ieškinys tenkintinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

133.       Pirmosios instancijos teismas, iš dalies patenkinęs priešieškinio reikalavimus, iš ieškovės atsakovams priteisė 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo priešieškinio priėmimo dienos (2020 m. gruodžio 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

134.       CK 6.210 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Pagal minėto straipsnio 2 dalį, kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos 6 procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.

135.       Įvertinus tai, kad ginčas šioje byloje kilo tarp ieškovės – juridinio asmens, ir atsakovų – fizinių asmenų, taip pat tai, kad atsakovai yra vartotojai, tikslintina sprendimo dalis, kuria atsakovams iš ieškovės priteistos 6 procentų dydžio metinės palūkanas, jas sumažinant iki 5 procentų (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

136.       CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

137.       Ieškovė pirmosios instancijos teisme patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: 68 Eur žyminį mokestį ir 915 Eur išlaidas už advokato teisinę pagalbą.

138.       Atsakovų pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro: 484 Eur žyminis už priešieškinį, 726 Eur už priešieškinio parengimą, 2 500 Eur už teismo ekspertizę, 50 Eur už antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, 726 Eur už atsiliepimo į ieškinį parengimą, 1 119,25 Eur už 2021 m. sausio 25 d. prašymo parengimą, 544,50 Eur už 2021 m. vasario 5 d. prašymo parengimą, 423,50 Eur už ikiteisminę pretenziją ir skundą Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai, 363 Eur už teisines paslaugas, susipažįstant su teismo eksperto išvada, siekiant pasiruošti teismo posėdžiui.

139.       Nagrinėjamu atveju ieškovės ieškinys patenkintas visa apimtimi, o atsakovų priešieškinis patenkintas iš dalies, todėl atsižvelgiant į tai, byloje perskirstomos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsni 5 dalis).

140.       Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys tenkintas visa apimtimi, jai iš atsakovų priteistinas visas jos už ieškinį sumokėtas 68 Eur dydžio žyminis mokestis.

141.       Atsakovai sumokėjo 75 Eur žyminį mokestį už neturtinį reikalavimą dėl įpareigojimo pateikti dokumentus, kuris patenkintas visa apimtimi, o už 17 148,81 Eur dydžio turtinius reikalavimus sumokėjo 409 Eur žyminį mokestį. Teismas priteisė atsakovams iš ieškovės 7 500,30 Eur (10 500,30 Eur – 3 000 Eur), t.y. šių patenkintų reikalavimų dalis sudaro 43,74 proc. (7 500,30 x 100 proc./17 148,81 Eur). Taigi atsakovams iš ieškovės priteistinas 178,90 Eur žyminis mokestis už turtinius reikalavimus (409 Eur x 43,74/100 proc.). Iš viso iš ieškovės atsakovams priteistinas 253,90 Eur žyminis mokestis (75 Eur + 178,90 Eur).

142.       Atlikus priešpriešinį šalims priteisto žyminio mokesčio įskaitymą, iš ieškovės atsakovams priteistinas 185,90 Eur žyminis mokestis (253,90 Eur – 68 Eur).

143.       Ieškovės patirtos išlaidos už advokato teisinę pagalbą sudaro 915 Eur. Atsakovų patirtos bylinėjimosi išlaidos už teisinę pagalbą bei kitos bylinėjimosi išlaidos sudaro 5 452,25 Eur.

144.       Teisėjų kolegija, spręsdama dėl aukščiau nurodytų bylinėjimosi išlaidų (išskyrus žyminį mokestį) paskirstymo sprendžia, kad atsakovų priešieškinio reikalavimas sudaro 25 proc. Turtinių reikalavimų apimtyje, įskaičius reikalautas ir priteistas sumas, konstatuota, kad patenkinta 61,23 proc. atsakovų reikalavimų (10 500,30 Eur x 100 proc. / 17 148,81 Eur). Ieškovės patenkintų reikalavimų dalis sudaro 38,77 proc. (100 proc. – 61,23 proc.).

145.       Atsižvelgiant į tai, ieškovei iš atsakovų priteistinos bylinėjimosi išlaidos, atsižvelgus į patenkintų ir atmestų reikalavimų dalį neturtinio ir turtinių reikalavimų apimtyje sudaro 266,06 Eur, t.y. 38,77 proc. nuo 686,25 Eur (paskaičiavimas: 1) 915 Eur x 75 proc./100 proc. = 686,25 Eur; 2) 686,25 Eur x 38,77 proc./100 proc.).

146.       Tuo tarpu iš ieškovės atsakovams priteistinos bylinėjimosi išlaidos sudaro 3 866,87 Eur, t.y. 1 363,06 Eur (5 452,25 Eur x 25/100 proc.) už neturtinį reikalavimą ir 2 503,81 Eur už turtinius reikalavimus (5 452,25 Eur – 1 363,06 Eur) x 61,23/100 proc.).

147.       Atlikus priešpriešinį šalims priteistų bylinėjimosi išlaidų įskaitymą, iš ieškovės atsakovams priteistinos 3 600,81 Eur bylinėjimosi išlaidos (3 866,87 Eur – 266,06 Eur).

148.       Iš viso iš ieškovės atsakovams priteistinos 3 786,71 Eur bylinėjimosi išlaidos (įskaitant žyminį mokestį) (3 600,81 Eur + 185,90 Eur) (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 1, 6, 9, 10 punktai, 98 straipsnis).

149.       Kadangi ieškovės ieškinys patenkintas visa apimtimi, o atsakovų priešieškinis iš dalies ir atsižvelgiant į atmestų ir patenkintų reikalavimų dalį nė vienos iš šalių priteistina suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5 Eur) – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybei iš šalių nepriteistinos (CPK 92 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria iš ieškovės į valstybės biudžetą priteistos 6,42 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos, naikintina.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

150.       Ieškovė už apeliacinį skundą sumokėjo 379 Eur žyminį mokestį. Duomenų apie patirtas išlaidas už advokato teisinę pagalbą nepateikė.

151.       Atsakovai prašo priteisti iš ieškovės 847 Eur išlaidas už advokato teisinę pagalbą rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą, pateikė šias išlaidas pagrindžiančius įrodymus.

152.       Spręsdama dėl atlygintinų išlaidų dydžio, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija vadovaujasi CPK 98 straipsnio 2 dalyje, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (toliau – Rekomendacijos) (redakcija nuo 2015 m. kovo 20 d.) 2 punkte įtvirtintais kriterijais, atsižvelgia į Rekomendacijose nurodytus rekomendacinius maksimalius užmokesčio dydžius, galimas darbo ir laiko sąnaudas, parengto procesinio dokumento pobūdį, turinį. Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovų nurodytos patirtos 847 Eur bylinėjimosi išlaidos apeliacinėje instancijoje atitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo, realumo bei būtinumo kriterijus ir laikomos pagrįstomis (CPK 98 straipsnis).

153.       Ieškovės ieškinys patenkintas visa apimtimi, todėl jai iš atsakovų priteistinas visas jos sumokėtas 379 Eur žyminis mokestis.

154.       Atsižvelgdamas į patenkintų ir atmestų reikalavimų dalį iš ieškovės atsakovams priteistinos bylinėjimosi išlaidos sudaro 600,71 Eur t.y. 211,75 Eur (847 Eur x 25/100 proc.) už neturtinį reikalavimą ir 388,96 Eur už turtinius reikalavimus (847 Eur – 211,75 Eur) x 61,23/100 proc.).

155.       Atlikus priešpriešinį šalims priteistų bylinėjimosi išlaidų įskaitymą, iš ieškovės atsakovams priteistinos 221,71 Eur bylinėjimosi išlaidos (600,71 Eur – 221,71 Eur), patirtos apeliacinės instancijos teisme.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Obča“ apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 8 d. sprendimo dalį, kuria ieškovės ieškinys atmestas ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti.

Patikslinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 8 d. sprendimo dalį, kuria iš ieškovės atsakovams priteistos 3 967,52 Eur išlaidos už statybos rangos darbų defektų šalinimą, jas sumažinant ieškovės patenkinto ieškinio reikalavimo dalimi (3 000 Eur), bei dalį, kuria iš ieškovės atsakovams priteistos 6 procentų metinės procesinės palūkanos, jas sumažinant iki 5 procentų, ir sprendimo rezoliucinės dalies trečią ir ketvirtą pastraipas išdėstyti taip:

„Ieškovės ieškinį patenkinti, priešieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Obča“, juridinio asmens kodas 302661010, solidariai atsakovams P. R. (P. R.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir M. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 6 192,78 Eur (šešių tūkstančių vieno šimto devyniasdešimt dviejų eurų 78 ct) išlaidas dėl nekokybiško daikto defektų šalinimo, 967,52 Eur (devynių šimtų šešiasdešimt septynių eurų 52 ct) išlaidas dėl statybos rangos darbų defektų šalinimo, 240 Eur (dviejų šimtų keturiasdešimties eurų) nuostolių atlyginimą dėl defektų nustatymo, 100 Eur (vieno šimto eurų) nuostolių atlyginimą dėl sąmatos defektų šalinimo rengimo, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (7 500,30 Eur) nuo priešieškinio priėmimo dienos (2020 m. gruodžio 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 3 786,71 Eur (trijų tūkstančių septynių šimtų aštuoniasdešimt šešių eurų 71 ct) bylinėjimosi išlaidas“.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 8 d. sprendimo dalį, kuria iš ieškovės į valstybės biudžetą priteistos 6,42 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos.

Kitas sprendimo dalis palikti nepakeistas.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Obča“, juridinio asmens kodas 302661010, solidariai atsakovams P. R. (P. R.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir M. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 221,71 Eur (dviejų šimtų dvidešimt vieno euro 71 ct) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai                                   Giedrė Čėsnienė

Andrius Verikas

Renata Volodko