Civilinė byla Nr. e2S-863-794/2024
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-13418-2023-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.3; 3.1.18.2.13; 3.3.2.4; 3.3.2.5
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. balandžio 11 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vaclovas Paulikas,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (atsakovės) akcinės bendrovės „LITGRID“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 5 d. nutarties, kuria tenkintas pašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje Nr. e2-1432-808/2024 pagal ieškovių uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Balteva“ ir UAB „Telšių vėjo energija“ ieškinį atsakovei akcinei bendrovei (toliau – AB) „Litgrid“ dėl AB ,,Litgrid” 2023 m. rugpjūčio 24 d. rašto Nr. 23SD-3866 panaikinimo.
Teismas
n u s t a t ė :
0 I. Ginčo esmė
1. Ieškovės kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamos panaikinti AB „Litgrid“ AB 2023 m. rugpjūčio 24 d. raštą Nr. 23SD-3866 „Dėl galimybės prisijungti prie perdavimo tinklų"; įpareigoti atsakovę duoti patvirtinimą apie galimybę prijungti UAB „Balteva" 80 MW galios elektros įrenginius prie perdavimo ar skirstomųjų tinklų; įpareigoti atsakovę duoti patvirtinimą apie galimybę prijungti UAB „Telšių vėjo energija" 120 MW galios elektros įrenginius prie perdavimo ar skirstomųjų tinklų ir priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
2. Ieškovės prašė iki teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje civilinėje byloje taikyti laikinąsias apsaugos priemones –– uždrausti atsakovei rezervuoti, išduoti išankstines prijungimo sąlygas, sudaryti ketinimų protokolus, išduoti prijungimo sąlygas, sudaryti prijungimo paslaugos sutartį dėl 200 MW iš 200 MW laisvos prijungimo galios tinkle vėjo elektrinių atžvilgiu 330 kV oro linijoje, atšakoje Telšiai, zonoje Nr. 68. Ieškovių teigimu, pritaikius laikinąsias apsaugos priemones bus apsaugotos ir apgintos jų teisės ir užtikrintas teismo sprendimo įvykdymas.
3. Atsakovė atsiliepime į ieškovių prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, prašė atmesti ieškovių prašymą kaip nepagrįstą, nes nėra būtinųjų sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti. Atsakovė nurodė, kad byloje ji elgiasi sąžiningai, paisydama kitoje civilinėje byloje pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, o aplinkybė, jog kitoje civilinėje byloje Nr. e2-4830-294/2023 tam pačiam objektui jau yra pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, reiškia, jog į pasinaudojimą ginčo elektros perdavimo tinklais siekia užsitikrinti ir kitas elektros energijos vystymu besiverčiantis subjektas.
4. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 28 d. nutartimi ieškovių prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo atmestas.
5. Vilniaus miesto apylinkės teisme 2023 m. spalio 18 d. buvo gautas ieškovių pakartotinis prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, paaiškėjus naujoms aplinkybėms. Ieškovės prašė iki įsiteisės sprendimas šioje civilinėje byloje taikyti laikinąsias apsaugos priemones - uždrausti atsakovei AB „Litgrid“ rezervuoti, išduoti išankstines prijungimo sąlygas, sudaryti ketinimų protokolus, išduoti prijungimo sąlygas, sudaryti prijungimo paslaugos sutartį dėl 200 MW laisvos prijungimo galios tinkle vėjo elektrinių atžvilgiu 330 kV įtampos zonoje Nr. 68, o jeigu tokie dokumentai būtų pasirašyti ir (ar) išduoti tretiesiems asmenims - sustabdyti jų galiojimą ir vykdymą.
6. Ieškovės savo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo grindė šiais argumentais: 1) ieškinys prima facie pagrįstas; 2) nagrinėjamoje byloje laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekiama išsaugoti laisvus ribotus išteklius – laisvą galią elektros tinkluose, bei užkirsti kelią operatoriaus nesąžiningumui; 3) nagrinėjamu atveju yra didelė grėsmė, jog būsimo galimai ieškovėms palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasidarys labai apsunkintas arba nebeįmanomas įvykdyti, nes tai patvirtina nurodomos aplinkybės dėl bylos objekto – riboto ištekliaus: laisva galia elektros tinkluose yra ribotas išteklius, nes elektros tinkle, zonoje Nr. 68, laisvos galios vėjo elektrinėms prijungti yra likę 200 MW; Mūšos skirstyklai, susijusiai su zona Nr. 68, galią laikinai rezervavus BALTIC ENERGY GROUP (2023 m. rugsėjo 28 d. rašytiniuose paaiškinimuose nurodyta išsami informacija), yra priskiriama 176 MW galia. Ieškovėms neatskleidžiama ar tai yra papildoma galia, ar ji persidengia su zonoje Nr. 68 laisva esančia galia, tačiau tiek zonoje Nr. 68, tiek Mūšos skirstykloje yra likę itin mažai laisvos galios. Teismui tenkinus ieškinio reikalavimus ir įpareigojus operatorių duoti patvirtinimą ieškovėms, šios bylos nagrinėjimo laikotarpiu trečiųjų asmenų atžvilgiu būtų rezervuota likusi laisva galia arba net jų gamybos įrenginiai būtų prijungti prie elektros tinklo, tai šiuo metu elektros tinkluose esanti laisva galia realiai nelaisva. Šiuo metu aktualioje elektros tinklų zonoje Nr. 68 yra laisvos galios vėjo elektrinių prijungimui, tačiau tai reiškia, jog elektros perdavimo linijoje (330 kV oro linija, atšaka Telšiai, zona Nr. 68) esant tokiems laisviems pajėgumams, visi rinkos dalyviai gali pretenduoti į jų rezervavimą. Ta pati situacija yra susiklosčiusi ir su naujai atsiradusia Mūšos skirstykla. Ieškovės nurodė, kad atsakovė BALTIC ENERGY GROUP atžvilgiu galią rezervavo nesilaikydama civilinėje byloje Nr. e2-424-592/2024 pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių ir nesąžiningai nepranešusi apie laisvus pajėgumus visiems rinkos dalyviams. Ieškovių teigimu, tai rodo atsakovės neatsakingumą ir nesąžiningą elgesį. Jeigu BALTIC ENERGY GROUP atžvilgiu atsakovė laikinai rezervavo pajėgumus Mūšos skirstykloje, tai rinkos dalyviai, įskaitant ir ieškoves, negali būti tikri, kad tokios situacijos nepasikartos. Juolab, kad yra skelbiama apie sudarymą sąlygų naujai Mūšos skirstykloje esančios galios rezervacijai. Kadangi Mūšos skirstykla yra susijusi su ieškovėms aktualia zona Nr. 68, tai joms jau turint reikalingas išankstines prijungimo sąlygas bei esant pasirašius reikalingus ketinimų protokolus galios rezervacijai, būtų nesąžininga jeigu laisva elektros tinkluose esanti galia būtų rezervuota kitiems subjektams. Jeigu teismas nuspręstu, kad operatorius turėjo pareigą duoti patvirtinimą ieškovėms, tai galia elektros tinkluose joms turėtų būti priskiriama automatiškai, tačiau svarbiausia užtikrinti, kad priėmus sprendimą byloje, tokios laisvos galios apskritai dar būtų. Kitu atveju, iškelta byla nebetektų prasmės. Taigi, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių būtų pažeistos ieškovių teisės.
7. Atsakovė nesutikimą su ieškovių prašymu grindė tuo, jog kitoje Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-424-592/2024 pagal ieškovo UAB „Žvirblonių žalioji energija“ pareikštą ieškinį atsakovei teismo 2023 m. kovo 10 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ir atsakovei uždrausta rezervuoti, išduoti išankstines prijungimo sąlygas, sudaryti ketinimų protokolus, išduoti prijungimo sąlygas, sudaryti prijungimo paslaugos sutartį 180 MW iš 400 MW laisvos prijungimo galios AB „Litgrid“, tinkle vėjo elektrinių atžvilgiu 330 kV oro linijoje, atšakoje Telšiai, zonoje Nr. 68. Laikinosios apsaugos priemonės nesudaro pagrindo atsakovei atsisakyti išduoti patvirtinimą apie galimybę ieškovių elektros įrenginius prijungti prie perdavimo tinklo, o anot ieškovių, patvirtinimo išdavimas nėra tapatus galios rezervacijai; kadangi laikinosiomis apsaugos priemonėmis iš principo yra uždrausta galios rezervacija, patvirtinimo davimas tokių apribojimų nepažeistų. Atsakovė nurodė, kad nors ir sutiktina, jog patvirtinimo davimas nėra visiškai tapatus galios rezervacijai, tačiau patvirtinimo davimas reikštų, jog ieškovės tokią elektros perdavimo tinklo pralaidumų rezervaciją turi, nors ieškovėms elektros perdavimo tinklo pralaidumai, kiek tai susiję su vėjo elektrinių prijungimu (elektrinės „hibridinimu“), nėra rezervuoti dėl neatliktų rezervacijos procedūrų, ir atitinkamai išankstinių prijungimo sąlygų negaliojimo, todėl negalima nei pralaidumų rezervacija, nei patvirtinimo davimas. Ieškovės nurodė, kad elektros perdavimo tinklo pralaidumai joms rezervuoti ketinimų protokolais, tačiau tai padaryta galiojant dar senam teisiniam reglamentavimui, nenumačiusiam detalios elektrinių „profiliavimo“ tvarkos ir, šie pralaidumai rezervuoti tik saulės elektrinėms. Ieškovėms ketinant „hibridinti“ elektrines, prijungiant vėjo jėgaines, turėjo būti laikomasi nustatytos pralaidumų rezervavimo tvarkos, o nagrinėjamu atveju ieškovės to neatliko. Be to, jungimas prie Mūšos skirstyklos nedaro įtakos kitų vystytojų galimybei jungtis prie zonos Nr. 68 ir atitinkamai nepažeidžia teismo taikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Atsakovės nuomone, ieškovių teiginiai neva operatoriui veikiant sudėtinėje sistemoje, kai ūkio subjektams, siekiantiems statyti elektrines, yra duodami įvairūs patvirtinimai, sutikimai bei leidimai iš ne vienos institucijos, nebūtų racionalu atlikti veiksmus jų visai nederinant su kitomis atsakingomis institucijomis, suponuoja ieškovių siūlymą pažeisti Elektros perdavimo sistemos operatoriaus nepriklausomumo nuo VERT principą, įtvirtinto Elektros energetikos įstatymo 3 ir 11 straipsniuose.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. vasario 5 d. nutartimi ieškovių prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino. Teismas uždraudė atsakovei AB „Litgrid“ rezervuoti, išduoti išankstines prijungimo sąlygas, sudaryti ketinimų protokolus, išduoti prijungimo sąlygas, sudaryti prijungimo paslaugos sutartį dėl 200 MW laisvos prijungimo galios tinkle vėjo elektrinių atžvilgiu 330 kV įtampos zonoje Nr. 68, o jeigu tokie dokumentai būtų pasirašyti ir (ar) išduoti tretiesiems asmenims – sustabdyti jų galiojimą ir vykdymą.
9. Teismas sprendė, jog ieškovių ieškinio faktinis pagrindas ir dalykas, pateikti pareikštus reikalavimus yra suformuluoti tinkamai, reikalavimai yra grindžiami rašytiniais įrodymais. Taigi, teismas ieškovių pareikštus reikalavimus laikė preliminariai pagrįstais.
10. Teismas nurodė, jog laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekiama išsaugoti laisvus ribotus išteklius – laisvą galią elektros tinkluose bei užkirsti kelią operatoriaus nesąžiningumui. Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje Nr. e2-424-592/2024 pritaikytos tik 180 MW, o ne visai esančiai laisvai galiai (200 MW), nes nagrinėjamoje byloje ieškovės reikalavimus kelia būtent dėl 200 MW dydžio galios – UAB „Balteva“ 80 MW, o UAB „Telšių vėjo energija“ 120 MW. Teismas sprendė, kad ieškovių argumentai, kuriais jos grindžia antrąją laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygą yra išsamūs ir nuoseklūs, pagrįsti į bylą pateiktais įrodymais (rašytiniai paaiškinimai, žemėlapiai). Taip pat teismas nurodė, jog pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis, siekiama apsaugoti ieškovių turimą (ginčijamą) pirmumo teisę teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis pasirašyti ketinimų protokolus dėl elektros energijos gamintojo prijungimo prie elektros energijos perdavimo tinklų. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad egzistuoja abi sąlygos taikyti laikinąsias apsaugos priemones, todėl ieškovių prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kuriomis siekiama apginti jų teisėtus interesus, tenkino.
1 III. Atskirojo skundo argumentai ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
11. Atskiruoju skundu atsakovė AB „LITGRID“ prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 5 d. nutartį ir ieškovių prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
11.1. Atsakovės teigimu, teismas nesilaikė įstatyme įtvirtintos pareigos visapusiškai įvertinti ginčo šalių pateiktus argumentus ir tinkamai motyvuoti priimamą sprendimą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Priimdamas nutartį, dalyje, kurioje vertinamas būtinųjų sąlygų laikinosioms apsaugos priemonės egzistavimas, spręsdamas dėl ieškinio prima facie pagrįstumo, teismas visiškai neanalizavo atsakovės pateiktų argumentų dėl ieškinio aiškaus nepagrįstumo.
11.2. Atsakovės vertinimu, skundžiama nutartis panaikintina ne tik dėl to, kad joje motyvuotai nepasisakoma dėl sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, bet taip pat ir dėl to, kad nepasisakoma dėl laikinųjų apsaugos priemonių apimties pagrįstumo. Atsakovė nurodo, jog priimant nutartį, negalėjo būti nustatyta nė viena iš būtinųjų sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, todėl teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta.
11.3. Atsakovė nurodo, jog vien aplinkybė, kad teismui pateiktas ieškinys, kuriame yra suformuluoti tam tikri reikalavimai, savaime nereiškia, kad turi būti taikomos laikinosios apsaugos priemonės. Reiškiamas ieškinys yra aiškiai nepagrįstas ir iš jo turinio akivaizdu, kad ginčo situacija yra susijusi su Valstybinės energetikos reguliavimo tarnybos (toliau – VERT) veiksmais, kuomet 2023 m. vasario 17 d. raštais VERT ieškovėms nurodė, kad jų prašymai išduoti leidimus veiklai, kai prie saulės šviesos elektrinės jungiama vėjo elektrinė, galės būti nagrinėjami tik priėmus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. rugpjūčio 7 d. nutarimu Nr. 829 patvirtintų Veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimų išdavimo taisyklių pakeitimus. Ieškinyje itin didelė dalis dėmesio skiriama būtent VERT veiksmams, teigiant, kad atsakovė turėjo atsižvelgti į VERT veiksmus, teikdama savo 2023 m. rugpjūčio 24 d. raštą Nr. SD-386.
11.4. Ieškovės ieškinio preliminarų pagrįstumą grindžia aplinkybe, kad laisvos galios elektros tinkluose yra, bet šios aplinkybės prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones niekaip neįrodinėja. Taip pat ieškovės nurodo, jog jos jau yra rezervavusios galią tinkluose, tačiau minėtos faktinės aplinkybės – tiek laisvos galios tinkle buvimas, tiek galios tinkle rezervavimo faktas – yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas, todėl tokie faktai negali būti preziumuojami laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje.
11.5. Atsakovės vertinimu, pareikštas ieškinys yra ne tik aiškiai nepagrįstas, bet ir pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės neatitinka proporcingumo principo. Ieškovės, neturėdamos tokios perdavimo tinklo pralaidumų laikinos rezervacijos galimybės, prašomomis taikyti laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekia pranašumo prieš trečiuosius asmenis, tokiu būdu užsitikrindamos išimtinai joms reikalingo elektros tinklų pralaidumo rezervavimą bylos nagrinėjimo laikotarpiu, nesilaikant Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos 2023 m. kovo 6 d. nutarimu Nr. O3E-254 patvirtintame „LITGRID AB pasinaudojimo elektros perdavimo tinklais apraše“ (toliau – PET Aprašas, Aprašas) nustatytos tvarkos ir be pakankamo pagrindo ribodamos byloje nedalyvaujančių trečiųjų asmenų galimai turimus analogiškus teisėtus interesus į elektros tinklų pralaidumo rezervavimą, įskaitant ir ieškovę civilinėje byloje Nr. e2-424-592/2024, kurios prašymu taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir atsakovei uždrausta rezervuoti, išduoti išankstines prijungimo sąlygas, sudaryti ketinimų protokolus, išduoti prijungimo sąlygas, sudaryti prijungimo paslaugos sutartį 180 MW iš 400 MW laisvos prijungimo galios vėjo elektrinių atžvilgiu 330 kV oro linijos atšakoje Telšiai, zonoje Nr. 68, tokiu būdu pažeidžiant Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) įtvirtintą proporcingumo principą.
11.6. Atsakovė nurodo, jog ji dėl laikinųjų apsaugos priemonių patirs 10 000 000 Eur (1 MW = 1 000 kW; 200 MW x 1000 x 50 € = 10 000 000 Eur) vertės nuostolių. Atsakovė taip pat pažymėjo, kad minėta suma yra tik minimalūs nuostoliai, kuriuos gali patirti atsakovė, tačiau į Mūšos SP sukuriamus pralaidumus pretenduojant kitiems elektros energijos įrenginių vystymu besiverčiantiems asmenims ir negalint vystyti projektų, jų galimi nuostoliai per vienerius metus gali išaugti bent kelis kartus.
11.7. Ieškovės nepagrįstai išplėtė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apimtį, prašydamos jas taikyti ne joms aktualioje 330 kV OL atšakoje Telšiai, bet visai zonai Nr. 68, o teismas, šių argumentų dėl pasikeitusios laikinųjų apsaugos priemonių apimties visiškai nevertino. Atsakovė nurodo, kad linija Nr. 68 sudaro keletas objektų – 330 kV oro linijos atšaka Telšiai, linijos Klaipėda-Telšiai ir Viskali – Šiauliai bei Telšių TP 330 kV įtampos dalis. Iš prie ieškinio pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad ieškovės ketina jungti savo elektros įrenginius būtent prie 330 kV OL atšakos Telšiai, bet ne prie kitų zonoje Nr. 68 esančių objektų. Taigi visiškai neaišku, kokiu pagrindu laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos būtent visai zonai Nr. 68.
11.8. Teismas nurodė, neva, taikomos laikinosios apsaugos priemonės apsaugos nuo atsakovės nesąžiningumo, tačiau šios aplinkybės niekaip nemotyvavo.
11.9. Grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui nekyla dar ir dėl to, kad ieškovės pagal esamą dabartinę faktinę situaciją apskritai neturi teisės gauti patvirtinimo apie elektros perdavimo tinklo pralaidumų rezervaciją, taigi ir pretenduoti prijungti savo vystomus elektros energijos įrenginius prie elektros perdavimo tinklo taip pat negali. Atsakovė paaiškino, kad tokia teisė ieškovėms nėra pripažinta įsiteisėjusiu teismo sprendimu, be to, ieškovės nesilaiko PETA aprašytos pralaidumų rezervavimo procedūros, tačiau tik siekia bet kurioje iš savo inicijuotų bylų pritaikyti pageidaujamiems pralaidumams laikinąsias apsaugos priemones, kas teikia pagrindą abejoti dėl ieškovių deklaruojamų reiškiamų reikalavimų tikslų.
12. Ieškovės UAB „Balteva“ ir UAB „Telšių vėjo energija“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atsakovės atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
12.1. Ieškovių teigimu, teismas įvertinęs visas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui keliamus reikalavimus (sąlygas), pagrįstai taikė atsakovės atžvilgiu laikinąsias apsaugos priemones ir tai pakankamai motyvavo.
12.2. Tiek iš ieškinio, tiek iš kitų jau byloje esančių faktinių aplinkybių, įrodymų, akivaizdu, kad ieškovės pasirinko tokį savo teisių gynybos būdą ir suformulavo tokius reikalavimus ieškinyje, kurie nėra akivaizdžiai nepagrįsti ir nėra neleistini, ar neįmanomi. Priešingai – ieškovės teikdamos ieškinį ne tik nurodė visas reikšmingas faktines aplinkybes, bet ir pateikė įrodymus tokioms aplinkybėms pagrįsti.
12.3. Ieškovės siekdamos pagrįsti ieškinio prima facie pagrįstumą, rėmėsi ne tik argumentais apie tai, kad jos ieškinyje išdėstė reikalavimus bei pateikė savo reikalavimus pagrindžiančius įrodymus ir teisinius argumentus, bet ir tuo, kad yra laisvos galios elektros tinkluose; ieškovės jau bet kokiu atveju yra rezervavusios galią elektros tinkluose; laikinosiomis apsaugos priemonėmis, pritaikytomis civilinėje byloje Nr. e2- 4830-294/2023, jokiam ūkio subjektui laisvi pralaidumai elektros tinkluose nėra priskirti, todėl ieškovėms turėjo būti duotas Patvirtinimas apie tai, kad ieškovių elektrinėms prijungti yra rezervuoti pajėgumai elektros perdavimo tinkle; tokios laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje Nr. e2-4830-294/2023 neapriboja Patvirtinimo davimo. Taigi, atsakovė klaidina apeliacinės instancijos teismą ir nepagrįstai susiaurina ieškovių argumentus apie tikėtiną ieškinio pagrįstumą.
12.4. Aplinkybė, kad ieškinyje yra aptariami ir VERT veiksmai, savaime nereiškia, jog dėl šios priežasties neturėjo būti pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės atsakovės atžvilgiu. Aplinkybės apie VERT veiksmus nurodytos tik siekiant akcentuoti, kokie yra nepagrįsto atsisakymo išduoti Patvirtinimą padariniai – 2023 m. rugpjūčio 24 d. Raštas buvo pagrindu VERT atsisakyti išduoti leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus. Atitinkamai, 2023 m. rugpjūčio 24 d. Raštas lėmė, kad buvo sustabdyta ieškovių planuotų elektrinių parkų plėtra. Todėl ieškinio reikalavimai nėra savitiksliai – jų tenkinimas sukurtų konkrečias teisines pasekmes. Tačiau neteisėto atsakovės atsisakymo išduoti Patvirtinimą padarinių akcentavimas nereiškia, kad šioje byloje yra skundžiami VERT, o ne atsakovės veiksmai. Tiek ieškinio reikalavimai, tiek jo argumentai patvirtina, kad ieškovės skundžia būtent atsakovės veiksmus – ieškiniu prašoma panaikinti būtent atsakovės išduotą 2023 m. rugpjūčio 24 d. Raštą ir įpareigoti būtent atsakovę išduoti Patvirtinimus.
12.5. Visiškai nėra pagrįsti ir tie atsakovės argumentai, kad ieškovės neva niekaip neįrodinėja aplinkybės, kad yra laisvos galios elektros tinkluose. UAB „Balteva“ prašo leidimo 80 MW, o Telšių vėjo energija – 120 MW galios dydžiui. Todėl elektros linijoje laisvos galios tiek 2023 m. rugpjūčio 24 d. buvo, tiek 2023 m. rugpjūčio 30 d. buvo, tiek ir šiuo metu yra pakankamai.
12.6. Ieškovės atkreipia teismo dėmesį, kad klausimas, ar pagal galiojantį teisinį reglamentavimą atsakovė turi galimybę ieškovėms rezervuoti prašomus elektros perdavimo tinklo pralaidumus, bus ginčo iš esmės dalykas. Atskirojo skundo argumentai dėl to, kad atsakovė neturi galimybės ieškovėms rezervuoti jų prašomus perdavimo tinklo pralaidumus, yra nespręstini laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje.
12.7. Atsakovė nepagrįstai teigia, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis ieškovės neva siekia pranašumo prieš trečiuosius asmenis, nesilaikydamos PET Apraše nustatytos tvarkos. Prašymus ieškovės pateikė PET Aprašui ne tik būnant neįsigaliojusiam, bet apskritai nepriimtam. Todėl atsakovės argumentai apie tariamą PET Aprašo tvarkos nesilaikymą yra nepagrįsti. Ieškovės neturi tikslo „apeiti“ PET Aprašo taisykles, nes jo objektyviai neįmanoma pritaikyti Prašymams.
12.8. Atsakovė galimų patirti nuostolių dydžio, jų susidarymo mechanizmo niekaip neįrodinėja. Atsakovė remiasi tik 2024 m. sausio 1 d. įsigaliojusia Lietuvos Respublikos atsinaujinančių energetikos išteklių įstatymo (toliau – AIEĮ) 64 straipsnio 8 dalies nuostata, kurioje pateikta nuostolių, galinčių kilti dėl laikinųjų apsaugos priemonių, taikomų bylose dėl AIEĮ reguliuojamų santykių, nustatymo dydį. Ieškovės jau yra pateikusios išsamius argumentus, kodėl AIEĮ 64 straipsnio 8 dalis yra antikonstitucinė. Jeigu teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, norės taikyti AIEĮ 64 straipsnio 8 dalį, ieškovės prašo teismo, remiantis 2024 m. vasario 15 d. atsiliepime išdėstytais argumentais, kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl aptariamos nuostatos atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
12.9. Tai, kad ieškovės pakartotiniu 2023 m. spalio 18 d. prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones kitaip suformulavo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, visiškai neturi jokios teisinės reikšmės nei teismo vertinimui sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nei ieškovių argumentavimui. Šiuo atveju teismas vertino, ar egzistuoja visos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos. Nustatęs, kad visos konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos tenkinamos, jis jas pritaikė ir neturėjo pareigos pasisakyti dėl tariamo laikinųjų apsaugos priemonių apimties išplėtimo.
12.10. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas uždraudžiant atsakovei skirstyti laisvas galias zonoje Nr. 68, o ne vienoje jos atšakoje, yra tikslesnis ir aiškesnis. Kadangi atsakovė laisvas galias skirsto visoje zonoje, o ne jos atšakose, tai uždraudimas laikinosiomis apsaugos priemonėmis laisvą galią skirstyti tik konkrečioje atšakoje, keltų riziką, kad atsakovė netinkamai suprastų nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir visą zonos Nr. 68 laisvą galią išskirstytų kitose tos pačios zonos atšakose. Tokiu atveju faktiškai ieškovėms laisvos galios teismo sprendimo įsiteisėjimo metu nebūtų likę.
12.11. Labiausiai tikėtina, kad iki bus priimtas teismo sprendimas, laisvos galios zonoje Nr. 68 visiškai neliktų, jeigu nebūtų taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Taigi, tiek dėl reguliariai vykstančio laisvų galių zonose rezervavimo, tiek dėl fakto, kad ieškinio teikimo momentu laisvos galios zonoje Nr. 68 buvo labai mažai, kyla didelė rizika, jog ieškovėms palankaus teismo sprendimo nebūtų įmanoma įvykdyti.
12.12. Sprendžiant dėl atsakovės nesąžiningo elgesio skirstant pajėgumus perdavimo tinkluose, nėra būtina nustatyti, kad ji buvo nesąžininga būtent toje zonoje, į kurią pretenduoja ieškovės (zona Nr. 68). Net jeigu atsakovė būtų nesąžiningai skirsčiusi pajėgumus visiškai kitoje Lietuvos vietoje esančioje zonoje, tai pakankamai pagrįstų atsakovės nesąžiningą elgesį, laisvus pajėgumus skirstant gamintojams apie tai iš anksto nepranešus visiems suinteresuotiems ūkio subjektams. Todėl nepagrįstais laikytini atsakovės argumentai, kad ieškovių aprašoma situacija, kai atsakovė slapta rezervavo niekur neviešintus Mūšos skirstyklos pajėgumus vienam ūkio subjektui, neva yra niekaip nesusijusi su nagrinėjama byla. Ieškovių aprašyta situacija dėl neskelbtų pajėgumų priskyrimo UAB „BALTIC ENERGY GROUP“ tiesiogiai įrodo atsakovės nesąžiningumą skirstant laisvus pajėgumus perdavimo tinkluose.
12.13. Atsakovė nepagrįstai akcentuoja ir tai, kad ieškovių teisė gauti Patvirtinimą apie elektros perdavimo tinklo pralaidumų rezervaciją nepripažinta įsiteisėjusiu teismo sprendimu, o taip pat ieškovės nesikreipė dėl pralaidumų rezervacijos pagal PET Apraše nustatytą tvarką. Būtent šios bylos ginčo esmė ir yra išsiaiškinti, ar ieškovės turi teisę gauti Patvirtinimą, ar ne. Todėl tai, kad ši byla nėra išnagrinėta, negali būti pagrindu laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje spręsti dėl ieškovių teisės į rezervaciją nebuvimo.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, CPK 338 straipsnis).
14. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Nesant bent vienos iš pirmiau nurodytų sąlygų, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas negalimas.
15. Nagrinėjamu atveju sprendžiamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo tenkintas ieškovių prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.
Dėl ieškovių ieškinio reikalavimų tikėtino pagrįstumo
16. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šios sąlygos yra kumuliacinės. Tai reiškia, kad jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018).
17. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų. Spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas atlieka tik pareikštų reikalavimų pagrįstumo prima facie (iš pirmo žvilgsnio) vertinimą, kurio tikslas – teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014). Teismo atliekamas prima facie ieškinyje išdėstytų teisinių ir faktinių argumentų vertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais, kai ieškovo reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas dėl to, kad ieškovas pasirinko neleistiną savo civilinių teisių gynybos būdą, prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reikalavimas negalės būti patenkintas dėl akivaizdaus jo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015).
18. Kaip matyti iš ieškovių pareikšto ieškinio turinio, jos suformulavo ieškinio dalyką (savo reikalavimus), taip pat įvardijo jų faktinį bei teisinį pagrindą, išdėstė savo poziciją ir prie ieškinio pridėjo nurodomas aplinkybes, ieškovių manymu, pagrindžiančius dokumentus. Nagrinėjamu atveju ieškovės ieškiniu prašė panaikinti AB „Litgrid“ AB 2023 m. rugpjūčio 24 d. raštą Nr. 23SD-3866 „Dėl galimybės prisijungti prie perdavimo tinklų"; įpareigoti atsakovę duoti patvirtinimą apie galimybę prijungti UAB „Balteva" 80 MW galios elektros įrenginius prie perdavimo ar skirstomųjų tinklų; įpareigoti atsakovę duoti patvirtinimą apie galimybę prijungti UAB „Telšių vėjo energija" 120 MW galios elektros įrenginius prie perdavimo ar skirstomųjų tinklų. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovių reikalavimai yra preliminariai pagrįsti. Faktinį pagrindą sudarančias aplinkybes ieškovės įrodinėja kartu su ieškiniu pateiktais įrodymais.
19. Apeliantė savo poziciją, kad ieškinio reikalavimai nėra prima facie pagrįsti grindžia tuo, jog pirmosios instancijos teismo nutartis nėra motyvuota ir ieškovių pateikti argumentai dėl preliminaraus ieškinio pagrįstumo neatitinka preliminaraus ieškinio pagrįstumo vertinimo kriterijų, suformuluotų teismų praktikoje
20. Kaip matyti, jog nors apeliantė pateikė argumentus dėl ieškinio nepagrįstumo, tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad šalių ginčui išspręsti teisiškai reikšmingos aplinkybės, nustatomos ne sprendžiant atskirą procesinį klausimą, šiuo atveju – laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, bet nagrinėjant bylą iš esmės, kuomet siekiama nustatyti, ar ieškovių reikalavimas pagal nurodytas aplinkybes ir jas pagrindžiančius įrodymus yra pagrįstas bei tenkintinas, t. y. nei bylos faktinių, nei teisinių argumentų detali analizė nėra nagrinėjimo dalyku sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą. Aplinkybė, kad apeliantė nesutinka su pareikštu ieškiniu tiek remdamasi galimu faktiniu, tiek teisiniu nepagrįstumu, pati savaime negali lemti išvados, jog ieškinys yra preliminariai nepagrįstas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kitoks ginčo situacijos aiškinimas nepagrįstai išplėstų preliminaraus ieškinio pagrįstumo kriterijaus, įtvirtinto Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 144 straipsnio 1 dalyje, ribas ir kartu sudarytų prielaidas paneigti ieškovės teisės prašyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones praktinį įmanomumą. Taigi, pareikšto ieškinio pobūdis nesudaro pagrindo teigti, kad ieškovių reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas ar kad ieškovės pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą. Pažymėtina, kad ieškinio forma ir turinys atitinka CPK nustatytus reikalavimus. Šiuo atveju ieškovių ieškinys negali būti vertinamas kaip akivaizdžiai nepagrįstas, t. y. ieškovės pasirinko aiškiai įmanomą civilinių teisių gynimo būdą, suformulavo ieškinio dalyką (savo reikalavimus), įvardijo jų faktinį bei teisinį pagrindą, prie ieškinio pridėjo nurodomas aplinkybes pagrindžiančius dokumentus. Kadangi tokie ieškinio reikalavimai gali būti pareikšti teisme, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad egzistuoja pirma būtina laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – ieškinio tikėtinas pagrįstumas.
21. Apeliantė taip pat nurodo, jog reiškiamas ieškinys yra aiškiai nepagrįstas ir iš jo turinio akivaizdu, kad ginčo situacija yra susijusi su Valstybinės energetikos reguliavimo tarnybos (VERT) veiksmais, kuomet 2023 m. vasario 17 d. raštais VERT ieškovėms nurodė, kad jų prašymai išduoti leidimus veiklai, kai prie saulės šviesos elektrinės jungiama vėjo elektrinė, galės būti nagrinėjami tik priėmus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. rugpjūčio 7 d. nutarimu Nr. 829 patvirtintų Veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimų išdavimo taisyklių pakeitimus. Apeliantės teigimu, ieškinyje itin didelė dalis dėmesio skiriama būtent VERT veiksmams, teigiant, kad atsakovė turėjo atsižvelgti į VERT veiksmus, teikdama savo 2023 m. rugpjūčio 24 d. raštą Nr. SD-386.
22. Apeliacinės instancijos teismas, nesutikdamas su apeliantės nurodytais argumentais pabrėžia, jog aplinkybė, kad ieškinyje yra aptariami ir VERT veiksmai, savaime nereiškia, jog neturėjo būti pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės atsakovės atžvilgiu. Šiuo atveju sutiktina su ieškovių argumentais, jog aplinkybės apie VERT veiksmus nurodytos tik siekiant akcentuoti, kokie yra galimai nepagrįsto atsisakymo išduoti Patvirtinimą padariniai – 2023 m. rugpjūčio 24 d. Raštas buvo pagrindu VERT atsisakyti išduoti leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus. Atitinkamai, 2023 m. rugpjūčio 24 d. Raštas lėmė, kad buvo sustabdyta ieškovių planuotų elektrinių parkų plėtra. Galimai neteisėto atsakovės atsisakymo išduoti Patvirtinimą padarinių akcentavimas nereiškia, kad šioje byloje yra skundžiami VERT, o ne atsakovės veiksmai. Šiuo atveju matyti, kad tiek ieškinio reikalavimai, tiek jo argumentai patvirtina, jog ieškovės skundžia būtent atsakovės veiksmus – ieškiniu prašoma panaikinti būtent atsakovės išduotą 2023 m. rugpjūčio 24 d. Raštą ir įpareigoti būtent atsakovę išduoti Patvirtinimus.
23. Taip pat apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog tuo atveju jei ieškinys būtų buvęs akivaizdžiai nepagrįstas, pirmosios instancijos teismas būtų taikęs ieškinio trūkumų šalinimo institutą, o jeigu ieškinys būtų aiškiai susijęs su VERT, tai pirmosios instancijos teismas būtų pasiūlęs ieškovėms pakeisti netinkamą atsakovę – vietoje Operatoriaus atsakove įtraukiant VERT.
24. Nors apeliantė nurodo, jog ieškovės ieškinio preliminarų pagrįstumą grindžia aplinkybe, kad laisvos galios elektros tinkluose yra, bet šios aplinkybės prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones niekaip neįrodinėja, tačiau kaip matyti iš pateikto ieškinio, ieškovės nurodė aplinkybes ir pateikė įrodymus apie tai, kad laisvos galios yra elektros tinkluose. Atsižvelgiant į tai, minėti apeliantės argumentai yra nepagrįsti, todėl atmestini.
25. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ir nustačius, jog ieškovių ieškinys nėra akivaizdžiai nepagrįstas, o ir apeliantei nepateikus kitų argumentų dėl galimai ieškovių pasirinkto neįmanomo civilinių teisių gynimo būdo ar dėl netinkamai ieškovių suformulavo ieškinio dalyko, faktinio bei teisinio pagrindo, apeliacinės instancijos teismas kitų apeliantės argumentų dėl ieškinio nepagrįstumo nevertina, nes šalių ginčui išspręsti teisiškai reikšmingos aplinkybės, bus nustatomos nagrinėjant bylą iš esmės, siekiant nustatyti, ar ieškovių reikalavimas pagal nurodytas aplinkybes ir jas pagrindžiančius įrodymus yra pagrįstas bei tenkintinas.
26. Nors apeliantė nurodo, jog pirmosios instancijos teismo nutartis dėl ieškinio prima facie pagrįstumo nėra pakankamai motyvuota, tačiau apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, jog tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai. Iš esmės teisėtas ir pagrįstas teismo sprendimas ar nutartis negali būti panaikinami vien formaliais pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2014). Be to, teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Van de Hurk v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2009). Reikalavimas motyvuoti teismo sprendimus ar nutartis jokiu būdu nereiškia, jog teismas privalo analizuoti ir pasisakyti dėl bylos dalyvių kiekvieno argumento (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-47-219/2016). Šiuo atveju pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo motyvais bei padarytomis išvadomis nėra.
Dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui
27. Proceso šalis, prašanti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turėtų įrodyti egzistuojant grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui, o atsakovas, siekdamas išvengti tokių priemonių taikymo, turėtų teikti įrodymus, kurie tokią grėsmę paneigia. Teismas turėtų atsižvelgti į galimus padarinius, kurie kiltų ieškovei, jei laikinosios apsaugos priemonės nebūtų pritaikytos, o ieškinys būtų patenkintas, ir padarinius, kurie kiltų atsakovei, jei laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos, o ieškinys – atmestas. Teismas gali taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios gali užtikrinti būsimo toje byloje, dėl joje kilusio ginčo priimto teismo sprendimo, jei reikalavimas būtų patenkintas, įvykdymą (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje e2-1718-943/2016).
28. Pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas savaime materialinių vertybių nesukuria, o tik padeda išsaugoti antrosios ginčo šalies turtą, kai esama duomenų apie galimai nesąžiningų veiksmų atlikimą, sąmoningą siekį pabloginti savo turtinę padėtį ir taip išvengti išieškojimo iš šio turto pagal teismo sprendimą, t. y. laikinųjų apsaugos priemonių instituto paskirtis yra ne kaupiamoji, o konservacinė (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1494-464/2017). Teismų praktikoje laikinosios apsaugos priemonės pagal savo tikslą skirstomos į keletą rūšių: 1) konservacinės paskirties laikinosios apsaugos priemonės, užtikrinančios padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumą, status quo išsaugojimą (CPK 145 straipsnio 1 dalies 1–10 punktai); 2) teisinius santykius laikinai sureguliuojančios laikinosios apsaugos priemonės, sudarančios sąlygas užtikrinti asmenų teisių apsaugą, ginčo teisinių santykių normalų funkcionavimą, kol nėra priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas (CPK 145 straipsnio 1 dalies 11 punktas); 3) prevencinės priemonės, užkertančios kelią žalai ar kitiems neigiamiems padariniams atsirasti (CPK 145 straipsnio 1 dalies 6, 12 punktai) (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-896/2014; Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1218-180/2018; 2020 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1130-1120/2020).
29. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo principais. Ekonomiškumo principas reikalauja, kad teismas taikytų tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kad būtų užtikrintas būsimo teismo sprendimo įvykdymas, o teisingumo principas įpareigoja teismą išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą. Proporcingumo principo taikymas sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą reiškia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienam iš jų nesuteikti nepagrįsto prioriteto (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1559-881/2020).
30. Iš byloje pareikšto ieškovių prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindo ir jame išdėstytų aplinkybių matyti, kad šiuo atveju yra aktualios konservacinės paskirties laikinosios apsaugos priemonės, užtikrinančios padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumą. Ieškovės nurodė, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas, kadangi galia perdavimo tinkluose yra itin ribota ir labiausiai tikėtina, kad iki bus priimtas teismo sprendimas, laisvos galios zonoje Nr. 68 visiškai neliktų, jeigu nebūtų taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Atitinkamai būtų neįmanomas įpareigojimų AB ,,LITGRID” išduoti patvirtinimus apie galimybę prijungti Ieškovių elektros įrenginius prie perdavimo tinkle. Taigi, tiek dėl reguliariai vykstančio laisvų galių zonose rezervavimo, tiek dėl fakto, kad ieškinio teikimo momentu laisvos galios zonoje Nr. 68 buvo labai mažai, kyla didelė rizika, jog ieškovėms palankaus teismo sprendimo nebūtų įmanoma įvykdyti.
31. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekiama išsaugoti laisvus ribotus išteklius – laisvą galią elektros tinkluose bei užkirsti kelią operatoriaus nesąžiningumui. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje Nr. e2-424-592/2024 pritaikytos tik 180 MW, o ne visai esančiai laisvai galiai (200 MW), nes nagrinėjamoje byloje ieškovės reikalavimus kelia būtent dėl 200 MW dydžio galios – UAB ,,Balteva” 80 MW, o Telšių vėjo energijai 120 MW. Pirmosios instancijos teismas vertino, jog ieškovių argumentai, kuriais jos grindžia antrąją laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygą yra išsamūs ir nuoseklūs, pagrįsti į bylą pateiktais įrodymais (rašytiniai paaiškinimai, žemėlapiai).
32. Apeliantė, nesutikdama su minėtomis pirmosios instancijos teismo išvadomis, teigia, kad pirmosios instancijos teismas vertindamas grėsmę teismo sprendimo įvykdymui nemotyvavo aplinkybės, kaip taikomos laikinosios apsaugos priemonės apsaugotų ieškoves nuo atsakovės nesąžiningumo.
33. Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, kad šiuo atveju sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovės nesąžiningumas nėra būtina sąlyga. Nesąžiningumo kriterijus, kaip pagrindas nustatyti antrąją laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygą, yra taikytinas išimtinai turtiniuose ginčuose keliamų reikalavimų užtikrinimui (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-90-464/2019). Tokia sąlyga (nesąžiningumas) buvo paminėta siekiant pagrįsti, dėl kokios priežasties (ja neapsiribojant) ieškovės laiko, kad, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, priimto ieškovėms galimai palankaus teismo sprendimo byloje įgyvendinimas pasunkėtų arba taptų neįmanomas. Nepaisant to, kad atsakovės nesąžiningumas nėra esminė sąlyga, sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tai nepaneigia fakto, kad atsakovė praktikoje elgiasi nesąžiningai ir taip sukelia pagrįstą tikėjimą, kad egzistuoja reali grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui.
34. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog atsakovei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-4830-294/2023 buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, kuriomis teismas uždraudė atsakovei – AB „LITGRID“: rezervuoti, išduoti išankstines prijungimo sąlygas, sudaryti ketinimų protokolus, išduoti prijungimo sąlygas, sudaryti prijungimo paslaugos sutartį 180 MW iš 400 MW laisvos prijungimo galios AB „LITGRID“, tinkle vėjo elektrinių atžvilgiu 330 kV oro linijoje, atšakoje Telšiai, zonoje Nr. 68.“ (ieškinio priedas Nr. 13).
35. Bylos duomenimis nustatyta, kad nepaisant laikinųjų apsaugos priemonių civilinėje byloje Nr. e2-4830-294/2023, atsakovė nesusijusio asmens – BALTIC ENERGY GROUP – atžvilgiu 2023 m. gegužės 22 d. išdavė išankstines prijungimo sąlygas; BALTIC ENERGY GROUP atžvilgiu 2023 m. rugsėjo 22 d. laikinai rezervavo 176 MW galią vėjo elektrinei; tokie pajėgumai laikinai rezervuoti 330 kV perdavimo tinkle, Mūšos skirstykloje. Taigi, nors laikinosiomis apsaugos priemonėmis civilinėje byloje Nr. e2-4830-294/2023 yra uždrausta atsakovei „rezervuoti, išduoti išankstines prijungimo sąlygas“, atsakovė atliko draudžiamus veiksmus ir BALTIC ENERGY GROUP atžvilgiu buvo laikinai rezervuota beveik visa laikinosiomis apsaugos priemonėmis civilinėje byloje Nr. e2-4830-294/2023 apribota skirstyti galia – 176 MW iš 180 MW. Taigi, atsakovė BALTIC ENERGY GROUP atžvilgiu galią rezervavo nesilaikydama ne tik laikinųjų apsaugos priemonių civilinėje byloje Nr. e2-4830-294/2023, tačiau kaip nurodo ieškovės, apskritai nesąžiningai nepranešusi apie laisvus pajėgumus visiems rinkos dalyviams. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, sutiktina su ieškovių argumentais, jog tai rodo atsakovės nesąžiningą elgesį praktikoje. Jeigu BALTIC ENERGY GROUP atžvilgiu atsakovė laikinai rezervavo pajėgumus Mūšos skirstykloje, tai rinkos dalyviai, įskaitant ieškoves, negali būti tikri, kad tokios situacijos nepasikartos. Taigi, šiuo atveju byloje buvo įrodytas atsakovės nesąžiningumas.
36. Nors atsakovė nurodo, jog kai buvo rezervavusi viešai neskelbtas galias UAB „BALTIC ENERGY GROUP“ ir reaguodama į kitų rinkos dalyvių nusiskundimus, šią rezervaciją panaikino bei tai kaip tik patvirtina jos sąžiningumą, tačiau apeliacinės instancijos teismas pastebi, kad atsakovė UAB „BALTIC ENERGY GROUP“ galios rezervaciją Mūšos skirstykloje panaikino tik po to, kai į atsakovę kreipėsi ne tik kiti šiais pajėgumais suinteresuoti ūkio subjektai, bet ir žurnalistai (2023 m. spalio 18 d. ieškovių prašymo priedas Nr. 3). Šiuo atveju matyti, kad atsakovė ne pati aktyviai, kitų neprašoma ištaisė savo klaidą, bet buvo priversta padaryti dėl kitų rinkos dalyvių skundų dėl savo nesąžiningų veiksmų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokia situacija, kai atsakovė panaikina neteisėtų veiksmų padarinius dėl to, kad gauna daug skundų ir žiniasklaidos užklausų paaiškinti situaciją, negali būti vertinama kaip atsakovės sąžiningas elgesys. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliantės argumentai dėl jos sąžiningumo atmestini kaip visiškai nepagrįsti.
37. Atsakovė nurodo, kad ieškovės pagal esamą dabartinę faktinę situaciją apskritai neturi teisės gauti patvirtinimo apie elektros perdavimo tinklo pralaidumų rezervaciją. Apeliacinės instancijos teismas išaiškina atsakovei, jog į klausimą, ar ieškovės turi teisę gauti Patvirtinimus, bus atsakyta tik galutinai išnagrinėjus bylą ir tenkinus arba atmetus ieškinio reikalavimus įpareigoti atsakovą išduoti Patvirtinimus. Atsižvelgiant į tai, šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nurodyti apeliantės argumentai nėra teisiškai reikšmingi.
38. Apeliantės teigimu, pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės neatitinka proporcingumo principo. Apeliantė nurodo, kad pagal galiojantį teisinį reglamentavimą nėra galimybės ieškovėms rezervuoti prašomus elektros perdavimo tinklo pralaidumus. Apeliacinės instancijos teismas nesutikdamas su nurodytais apeliantės argumentais pabrėžia, jog klausimas, ar pagal galiojantį teisinį reglamentavimą atsakovė turi galimybę ieškovėms rezervuoti prašomus elektros perdavimo tinklo pralaidumus, bus ginčo iš esmės dalykas tuo atveju, jeigu teismas nelaikys, kad galios ieškovėms buvo rezervuotos pagal saulei išduotus ketinimų protokolus bei laikant, kad leidimai ieškovėms išduoti VERT neišnagrinėjus ieškovių prašymų įstatyme nustatytais terminais. Taigi, pirmosios instancijos teismas atsakymą į šį kausimą galutinai pateiks išnagrinėdamas ieškinio reikalavimus dėl atsakovės įpareigojimo išduoti ieškovėms Patvirtinimus. Kaip jau buvo minėta, spręsdami laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimus, teismai nesprendžia ginčo iš esmės (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-654/2008; Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014;). Taigi, apeliantės argumentai, jog neturi galimybės ieškovėms rezervuoti jų prašomus perdavimo tinklo pralaidumus, turi būti nespręstini laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje.
39. Apeliantė nurodo, kad ieškovių galios rezervacija įmanoma tik joms teikiant prašymą pagal PET Aprašo nuostatas. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovės prašymus išduoti joms leidimus pateikė 2023 m. sausio 20 d. (UAB „Balteva“) ir 2023 m. sausio 30 d. (UAB „Telšių vėjo energija“). Tuo metu PET Aprašas nebuvo ne tik įsigaliojęs, bet ir priimtas. Pagal Prašymų metu galiojusį reguliavimą galios perdavimo tinkluose faktiškai buvo rezervuotos. Šiuo atveju sutiktina su ieškovių argumentais, jog jų prašymų teikimo metu teises įgijusioms ieškovės teisės aktai negali būti taikomi atgal taip, kad būtų bloginama ieškovių padėtis, ir dėl naujų teisės aktų priėmimo iš ieškovių negali būti atimtos jau įgytos teisės. Atsižvelgiant į tai, apeliantės argumentai jog ieškovių galios rezervacija įmanoma tik joms teikiant prašymą pagal PET Aprašo nuostatas atmestini kaip visiškai nepagrįsti.
40. Apeliantė taip pat nurodo, jog laikinosiomis apsaugos priemonėmis ieškovės siekia pranašumo prieš trečiuosius asmenis, nesilaikydamos PET Apraše nustatytos tvarkos. Kaip jau buvo minėta, kad ieškovės prašymus pateikė PET Aprašui ne tik būnant neįsigaliojusiam, bet ir nepriimtam. Ieškovės paaiškino, jog jos neturi tikslo „apeiti“ PET Aprašo taisykles, nes jo objektyviai neįmanoma pritaikyti Prašymams. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodyti apeliantės argumentai yra deklaratyvaus pobūdžio, todėl taip pat atmestini kaip visiškai nepagrįsti.
41. Nors apeliantė nurodo, kad ieškovių teisė gauti Patvirtinimą apie elektros perdavimo tinklo pralaidumų rezervaciją nepripažinta įsiteisėjusiu teismo sprendimu, o taip pat ieškovės nesikreipė dėl pralaidumų rezervacijos pagal PET Apraše nustatytą tvarką, tačiau kaip jau buvo minėta, pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą iš esmės ir spręs ar ieškovės turi teisę gauti Patvirtinimą, ar ne. Nurodyti apeliantės argumentai nesudaro pagrindo teigti, jog pirmosios instancijos teismas nutartimi nepagrįstai pritaikė laikinąsias apsaugos priemones.
42. Apeliantės teigimu, ji dėl laikinųjų apsaugos priemonių patirs 10 000 000 Eur (1 MW = 1 000 kW; 200 MW x 1000 x 50 € = 10 000 000 Eur) vertės nuostolių. Apeliantė taip pat pažymėjo, kad minėta suma yra tik minimalūs nuostoliai, kuriuos ji gali patirti, tačiau į Mūšos SP sukuriamus pralaidumus pretenduojant kitiems elektros energijos įrenginių vystymu besiverčiantiems asmenims ir negalint vystyti projektų, jų galimi nuostoliai per vienerius metus gali išaugti bent kelis kartus. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog apeliantė dėl jos galimų patirti nuostolių dydžio, jų susidarymo, neįrodinėjo, nurodytus nuostolius pagrindžiančių įrodymų nepateikė (CPK 178 straipsnis) Atsižvelgiant į tai, apeliantės argumentai dėl galimų nuostolių yra deklaratyvaus pobūdžio, visiškai nepagrįsti, todėl atmestini.
43. Apeliantė nurodo, jog ieškovės nepagrįstai išplėtė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apimtį, prašydamos jas taikyti ne joms aktualioje 330 kV OL atšakoje Telšiai, bet visai zonai Nr. 68, o pirmosios instancijos teismas, šių argumentų dėl pasikeitusios laikinųjų apsaugos priemonių apimties visiškai nevertino.
44. Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovės pateikdamos teismui ieškinį taip pat prašė iki teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje civilinėje byloje taikyti laikinąsias apsaugos priemones –– uždrausti atsakovei rezervuoti, išduoti išankstines prijungimo sąlygas, sudaryti ketinimų protokolus, išduoti prijungimo sąlygas, sudaryti prijungimo paslaugos sutartį dėl 200 MW iš 200 MW laisvos prijungimo galios tinkle vėjo elektrinių atžvilgiu 330 kV oro linijoje, atšakoje Telšiai, zonoje Nr. 68. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 28 d. nutartimi ieškovių prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo atmestas. Vilniaus miesto apylinkės teisme 2023 m. spalio 18 d. buvo gautas ieškovių pakartotinis prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, paaiškėjus naujoms aplinkybėms. Ieškovės prašė iki įsiteisės sprendimas šioje civilinėje byloje taikyti laikinąsias apsaugos priemones - uždrausti atsakovei AB „Litgrid“ rezervuoti, išduoti išankstines prijungimo sąlygas, sudaryti ketinimų protokolus, išduoti prijungimo sąlygas, sudaryti prijungimo paslaugos sutartį dėl 200 MW laisvos prijungimo galios tinkle vėjo elektrinių atžvilgiu 330 kV įtampos zonoje Nr. 68, o jeigu tokie dokumentai būtų pasirašyti ir (ar) išduoti tretiesiems asmenims - sustabdyti jų galiojimą ir vykdymą.
45. Pabrėžtina, jog nutartys dėl laikinųjų apsaugos priemonių, kaip ir laikinosios apsaugos priemonės neturi nei prejudicinės, nei res judicata galios. Kaip išaiškinta teismų praktikoje, ieškovai gali pakartotinai kreiptis su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Teismo atsisakymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones neeliminuoja dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų teisės kreiptis su pakartotiniu prašymu, atitinkamai jį motyvuojant bei taip įgyvendinant savo procesines teises (CPK 42 straipsnis, 245 straipsnio 3 dalis). Tai lemia, kad prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išsprendimas nesukelia CPK 293 straipsnio 3 punkte, 294 straipsnio 2 dalyje nustatytų padarinių, t. y. draudimo su tuo pačiu prašymu kreiptis į teismą pakartotinai. Šią išvadą pagrindžia dar ir tai, kad teismo nutartis laikinųjų apsaugos priemonių klausimu gali būti ne tik skundžiama instancine (išskyrus kasaciją) tvarka (CPK 151 straipsnis), bet ir pats laikinąją apsaugos priemonę taikęs teismas gali laikinąją apsaugos priemonę pakeisti kita (CPK 146 straipsnis) arba papildomai pritaikyti kitas laikinąsias apsaugos priemones (CPK 145 straipsnio 2 dalis) ir netgi šias panaikinti (CPK 150 straipsnis)“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2010).
46. Nors ieškovės pakartotiniu 2023 m. spalio 18 d. Prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones kitaip jį suformulavo, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai neturi teisinės reikšmės teismo vertinimui sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Nagrinėjamu atveju matyti, jog pirmosios instancijos teismas vertino, ar egzistuoja visos laikinųjų apsaugos priemonių, kurių prašyta 2023 m. spalio 18 d. Prašymu, taikymo sąlygos. Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad visos konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos tenkinamos, jis jas pritaikė ir neturėjo pareigos pasisakyti dėl tariamo laikinųjų apsaugos priemonių apimties išplėtimo. Kaip jau buvo minėta, ieškovių nei teisės aktai, nei teismų praktika neriboja pakartotinai laikinųjų apsaugos priemonių prašyti ta pačia apimtimi, kaip anksčiau.
47. Taip pat bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovės, teikdamos 2023 m. spalio 18 d. Prašymą patikslino prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių formuluotę atsižvelgdamos į tai, kad pati atsakovė pajėgumų dydžius nustato ne atskirai kiekvienos zonos atšakai, bet visai zonai. Tai patvirtina atsakovės skelbiamas Žemėlapis, kuriame nėra nurodyti atskiri pralaidumų dydžiai atskiroms zonos Nr. 68 atšakoms. Pasirinkus bet kurią zonos Nr. 68 atšaką (Klaipėda-Telšiai (LN 458), Telšiai (LN 457) ar Jelgava-Šiauliai (LN 305)) nėra rodomi atskiri atšakos pralaidumai, rodomi tik bendri visos zonos pralaidumai (620 MW). Be to, pagal PET Aprašo 38 punkto taisykles atsakovė laisvas galias kitiems ūkio subjektams galėtų skirstyti tik visoje zonoje Nr. 68. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, sutiktina su ieškovių argumentais, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas uždraudžiant atsakovei skirstyti laisvas galias zonoje Nr. 68, o ne vienoje jos atšakoje, yra tikslesnis ir aiškesnis. Taip pat atsakovė laisvas galias skirsto visoje zonoje, o ne jos atšakose, todėl uždraudimas laikinosiomis apsaugos priemonėmis laisvą galią skirstyti tik konkrečioje atšakoje, keltų riziką, kad atsakovė netinkamai suprastų nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir visą zonos Nr. 68 laisvą galią išskirstytų kitose tos pačios zonos atšakose. Taigi, priešingai nei teigia apeliantė, ieškovės ne „praplėtė“ laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apimtį, bet siekė kuo tiksliau ir aiškiau jas suformuluoti, atsižvelgdamos į konkrečiai teisės aktuose vartojamus terminus ir siekdamos išvengti ginčų dėl laikinųjų apsaugos priemonių vykdymo. Kaip matyti, ieškovės ir toliau siekia savo elektros įrenginius jungti prie 330 kV OL atšakos Telšiai, todėl atsakovės teiginiai dėl laikinųjų apsaugos priemonių išplėtimo yra visiškai nepagrįsti, todėl atmestini. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos skundžiama nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra suformuotos būtent taip, kad užtikrintų proporcingumo principą ir neribotų asmenų bei atsakovės teisių daugiau nei būtina ieškinio reikalavimams užtikrinti.
48. Apeliacinės instancijos teismas pastebi, kad apeliantė nepaneigia, jog egzistuoja grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui, t. y. atsakovė neginčija tos aplinkybės, kad ginčo objektas yra ribotas išteklių, nuolat atsakovės skirstomas prašymus pateikusiems ūkio subjektams, dėl ko labiausiai tikėtina, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių bylos nagrinėjimo laikotarpiu visi laisvi pajėgumai zonoje Nr. 68 būtų rezervuoti kitų subjektų naudai. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog taikydamas CPK 145 straipsnyje nustatytas laikinąsias apsaugos priemones teismas neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2492/2013; 2014 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-897/2014).
49. Apeliacinės instancijos teismas taip pat išaiškina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas civilinėje byloje visada yra susijęs su tam tikrais suvaržymais ar apribojimais atsakovės atžvilgiu, nes laikinosios apsaugos priemonės ir yra taikomos tam, kad būtų užtikrintas galimo teismo sprendimo pagal pareikštą ieškinį konkrečioje byloje užtikrinimas. Jei dėl laikinųjų apsaugos priemonių gali kilti žala atsakovės turtiniams interesams, ji gali pasinaudoti CPK 146 straipsnyje numatyta nuostolių atlyginimo užtikrinimo galimybe.
50. Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, priešingai nei teigia apeliantė, pirmosios instancijos teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės neprieštarauja laikinųjų apsaugos priemonių taikymo paskirčiai ir esmei (CPK 144 straipsnis) bei atitinka ekonomiškumo ir proporcingumo principų reikalavimus.
51. Kiti šalių argumentai, atsižvelgiant į pirmiau pateiktus išaiškinimus, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, arba vertintini bylą nagrinėjant iš esmės, todėl dėl jų teismas išsamiau nepasisako.
Dėl procesinės bylos baigties
52. Apibendrindamas nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai vertino byloje esančius įrodymus, tinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, todėl priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 punktas).
53. Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėjo nuo jos priėmimo dienos (CPK 339 straipsnis).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas
n u t a r i a :
atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 5 d. nutartį paliktą nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjas Vaclovas Paulikas