Administracinė byla Nr. A-2488-438/2021
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02821-2020-0
Procesinio sprendimo kategorija 8.1.2
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. lapkričio 24 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. M. (V. M.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. M. (V. M.) skundą atsakovui Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjas V. M. (V. M.) (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos ambasados Ukrainoje (toliau – ir Ambasada) 2020 m. rugpjūčio 3 d. sprendimą Nr. (65.5.7.8.)-491 dėl atsisakymo išduoti nacionalinę vizą pareiškėjui (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Ambasadą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti jam nacionalinę vizą.
2. Pareiškėjas paaiškino, kad Ambasada atsisakė jam išduoti nacionalinę vizą, nustačiusi Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 19 straipsnyje nurodytas aplinkybes, t. y. kad užsienietis neatitinka 2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 2016/399 dėl taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Sąjungos kodekso (toliau – ir Šengeno sienų kodeksas) nustatytų atvykimo sąlygų (Įstatymo 19 str. 1 d. 1 p.) ir nepagrindžia numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų arba kyla pagrįstų abejonių dėl jo pareiškimų patikimumo (Įstatymo 19 str. 1 d. 2 p.).
3. Pareiškėjo vertinimu, atsisakymas išduoti nacionalinę vizą yra nepagrįstas galiojančiais teisės aktais. Pareiškėjas atitinka teisės aktų reikalavimus, turi galiojantį pasą, jis pagrindė numatomo buvimo tikslą bei sąlygas (darbas Lietuvos Respublikoje) ir turi pakankamai pragyvenimo lėšų numatomo buvimo laikotarpiui arba gali teisėtai gauti tokių lėšų – tai patvirtina pareiškėjo darbo sutartis su uždarąja akcine bendrove (toliau – ir UAB) „Nermeka“. Ambasadai buvo pateikta visa informacija apie jo buvimo tikslą ir sąlygas Lietuvos Respublikoje, pareiškėjas neatitinka nei vieno iš Sprendime nurodytų pagrindų (Įstatymo 19 str. 1 d. 1 ir 2 p.). Pareiškėjas prašė gauti nacionalinę vizą siekdamas dirbti suvirintoju dujomis ir elektra. Minėtą faktą patvirtino Ambasadai pateikta darbo sutartis, sudaryta su UAB „Nermeka“ bei pareiškėjo diplomas. Pareiškėjas pažymėjo, kad jis jau anksčiau buvo gavęs nacionalinę vizą ir dirbo Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjo teigimu, Sprendimas yra nepagrįstas, priimtas pažeidžiant teisės aktus, priimtas nesilaikant vienodos praktikos, teisės aktų netaikant objektyviai ir nuosekliai.
4. Atsakovas Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija (toliau – ir URM, Ministerija, atsakovas) atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
5. Atsakovas paaiškino, kad 2020 m. liepos 16 d. pareiškėjas Ambasadai pateikė prašymą išduoti nacionalinę vizą, kuriame, be kita ko, nurodė: dabartinė profesinė veikla – bedarbis, pagrindinis kelionės tikslas – darbas; kviečiantis asmuo – UAB „Nermeka“. Pareiškėjas kartu su prašymu išduoti vizą pateikė ir dokumentus, tarp kurių – UAB „Nermeka“ 2020 m. liepos 15 d. tarpininkavimo prašymas išduoti vizą, kvalifikacijos pažymėjimas, darbo sutartis, kelionės draudimas.
6. Atsakovas nurodė, kad konsulas, siekdamas įsitikinti pareiškėjo deklaruojamu vykimo į Lietuvą tikslu bei buvimo sąlygomis, atsižvelgdamas į tai, kad pateikiami Ukrainos kvalifikacijos dokumentai 70 proc. atvejų yra netikri, o visos Europos Sąjungos (toliau – ir ES) ambasados reikalauja be kvalifikacijos dokumentų pateikti ir darbo patirtį įrodančius dokumentus, paprašė pareiškėjo pateikti darbo knygelę ir Ukrainos Valstybinio pensijų fondo pažymą apie darbą, tačiau pareiškėjas tokių dokumentų konsului nepateikė ir 2020 m. liepos 24 d. raštu nurodė, jog nėra dirbęs suvirintoju Ukrainoje. Konsulas, įvertinęs pareiškėjo pateiktus dokumentus ir turimą informaciją iš ES šalių ambasadų Ukrainoje, priėmė skundžiamą Sprendimą, kuriuo atsisakė pareiškėjui išduoti nacionalinę vizą Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų pagrindu, nes nustatyti faktai verčia abejoti numatomo buvimo tikslu bei sąlygomis, kadangi pareiškėjas nepateikė būtinos informacijos apie vykimo tikslą ir sąlygas.
II.
7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. lapkričio 24 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
8. Teismas nurodė, kad konsulinis pareigūnas, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą išduoti vizą, tam, kad galėtų nuspręsti, ar yra pagrindų, numatytų 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 810/2009, nustatančio Bendrijos vizų kodeksą (toliau – ir Vizų kodeksas) 32 straipsnio 1 dalyje, kuriais remiantis turi būti atsisakoma išduoti vizą, t. y., ar kyla pagrįstų abejonių dėl pareiškėjo numatomo buvimo kitoje šalyje tikslo ir sąlygų tinkamo pagrindimo, pateiktos informacijos patikimumo, privalėjo įvertinti tiek pareiškėjo pateiktus, tiek savo surinktus duomenis, ką ginčo atveju, teismo vertinimu, padarė tinkamai – prieš priimdamas ginčijamą Sprendimą, pareiškėjo su prašymu išduoti vizą pateiktus duomenis ir dokumentus įvertino kartu su apie pareiškėją surinkta informacija. Iš ginčijamo Sprendimo matyti, kad konsulinis pareigūnas, įvertinęs turimą informaciją iš ES šalių ambasadų Ukrainoje bei pareiškėjo pateiktus dokumentus, nustatė, kad pareiškėjas nepagrindė savo atvykimo į Lietuvą tikslo bei sąlygų arba kyla pagrįstų abejonių dėl jo pareiškimų patikimumo bei kad yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė.
9. Kaip matyti iš bylos medžiagos, Konsulas, siekdamas įsitikinti pareiškėjo deklaruojamu vykimo į Lietuvą tikslu bei buvimo sąlygomis, paprašė pareiškėjo pateikti darbo knygelę ir Ukrainos Valstybinio pensijų fondo pažymą apie darbą, tačiau pareiškėjas tokių dokumentų nepateikė. Teismo vertinimu, nors pareiškėjas ne pirmą kartą prašo gauti nacionalinę vizą, t. y. jau anksčiau buvo gavęs nacionalinę vizą ir dirbo Lietuvos Respublikoje UAB „Toltrade“, tačiau iš į bylą pateiktos pažymos apie asmens valstybinį socialinį draudimą (b. l. 17) negalima daryti išvados, jog jis minėtoje įmonėje dirbo suvirintoju dujomis ir elektra, o Konsulo reikalaujamų įrodymų, pagrindžiančių jo gebėjimą dirbti darbą, nurodytą darbo sutartyje, pareiškėjas nei Konsului, nei teismui nepateikė. Teismo vertinimu, tai sudaro pakankamą pagrindą spręsti, jog pareiškėjas nepagrindė numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo bei sąlygų.
10. Be to, teismui pateiktame skunde pareiškėjas nenurodė, kad Ambasadai buvo pateikęs kokius nors dokumentus, patvirtinančius, kad jis Lietuvoje turės tinkamą gyvenamąjį plotą, kelionės atgalinį bilietą ar užsakymo patvirtinimą, todėl teismas priėjo prie išvados, jog šis nacionalinės vizos neišdavimo pagrindas pareiškėjo prašymo nagrinėjimo ir Sprendimo priėmimo metu egzistavo, todėl teismas tai vertino kaip vieną iš savarankiškų pagrindų Ambasadai priimti Sprendimą dėl atsisakymo išduoti nacionalinę vizą.
III.
11. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti jam iš atsakovo visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas, be pareiškėjo skunde išdėstytų motyvų, grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
11.1. Teismas nepagrįstai sprendė, kad pareiškėjas neįrodė, jog turi suvirintojo dujomis ir elektra specialybę. Pareiškėjas Ambasadai pateikė savo išsilavinimą patvirtinančius dokumentus, kurie įrodo, kad pareiškėjas turi suvirintojo dujomis ir elektra specialybę. Be to, pareiškėjas pateikė darbo sutartį, patvirtinančią, kad pareiškėjas vyksta į Lietuvos Respubliką dirbti suvirintoju.
11.2. Teismas nepagrįstai nurodė, kad pareiškėjas neįrodė, jog turės gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas turėjo gyvenamąją vietą Lietuvoje, jam buvo išnuomotos gyvenamosios patalpos. Ambasada pareiškėjo nereikalavo pateikti duomenis, patvirtinančius jo būsimą gyvenamąją vietą Lietuvoje. Bendrovė, su kuria pareiškėjas buvo sudaręs darbo sutartį, buvo įsipareigojusi užtikrinti pareiškėjui gyvenamąsias patalpas.
11.3. Teismas neįvertino aplinkybių, kad pareiškėjas prašė gauti nacionalinę vizą siekdamas dirbti pagal profesiją, įtrauktą j Lietuvos darbo biržos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus patvirtintą profesijų, kurių trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą, ką patvirtino Ambasadai pateikta darbo sutartis bei pareiškėjo diplomas.
11.4. Nesutiktina su teismo vertinimu, jog pateikta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) Marijampolės skyriaus pažyma neįrodo, kad pareiškėjas dirbo suvirintoju dujomis ir elektra UAB „Toltrade“. Pareiškėjas nurodė, kad pagal darbo sutartį nuo 2019 m. spalio 28 d. iki 2020 m. vasario 16 d. dirbo UAB „Toltrade“ suvirintoju.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
12. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Ambasados 2020 m. rugpjūčio 3 d. sprendimo Nr. (65.5.7.8.)-491, kuriuo atsisakyta pareiškėjui išduoti nacionalinę vizą, teisėtumo ir pagrįstumo.
13. Ginčijamas sprendimas priimtas nustačius Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (akto redakcija, galiojusi nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2020 m. lapkričio 21 d.) 19 straipsnio 1 dalies 1 punkte (užsienietis neatitinka Šengeno sienų kodekse nustatytų atvykimo sąlygų) ir 19 straipsnio 1 dalies 2 punkte (užsienietis nepagrindžia numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų arba kyla pagrįstų abejonių dėl jo pareiškimų patikimumo) nustatytas sąlygas.
14. Byloje nustatyta, jog pareiškėjas, kreipdamasis dėl nacionalinės vizos išdavimo, nurodė, kad jis vyksta dirbti į Lietuvą, kviečiantis asmuo – UAB „Nermeka“, ir kartu su prašymu išduoti pateikė UAB „Nermeka 2020 m. liepos 15 d. tarpininkavimo prašymą išduoti vizą, kvalifikacijos pažymėjimą, darbo sutartį ir dokumentą dėl kelionės draudimo (b. l. 80–89). Tarpininkavimo rašte ir darbo sutartyje nurodyta, kad pareiškėją numatoma įdarbinti suvirintoju dujomis ir elektra. Kaip paaiškino atsakovas atsiliepime į skundą, Konsulas, siekdamas įsitikinti pareiškėjo deklaruojamu vykimo į Lietuvą tikslu bei buvimo sąlygomis, atsižvelgdamas į tai, kad didelė dalis pateikiamų Ukrainos kvalifikacijos dokumentų būna netikri, o visos ES ambasados reikalauja be kvalifikacijos dokumentų pateikti ir darbo patirtį įrodančius dokumentus, paprašė pareiškėjo pateikti darbo knygelę ir Ukrainos Valstybinio pensijų fondo pažymą apie darbą. Pareiškėjas tokių dokumentų konsului nepateikė, o 2020 m. liepos 24 d. raštu nurodė, jog nėra dirbęs suvirintoju Ukrainoje.
15. Dėl šių aplinkybių byloje ginčo nėra, tačiau išsiskiria šalių pozicija dėl to, ar atsakovas esant minėtoms faktinėms aplinkybėms pagrįstai ir teisėtai atsisakė išduoti pareiškėjui vizą. Pareiškėjas iš esmės laikosi pozicijos, kad jo Ambasadai pateikti dokumentai yra pakankami, pagrindžia jo deklaruotą vykimo į Lietuvos Respubliką tikslą ir sąlygas, jo kvalifikaciją dirbti suvirintojo darbą, be to, pareiškėjui jau anksčiau buvo išduota viza ir jis dirbo Lietuvoje suvirintoju. Atsakovas laikosi pozicijos, kad atsižvelgiant į tai, jog pateikiami Ukrainos kvalifikacijos dokumentai 70 proc. atvejų būna netikri, o visos ES šalių ambasados reikalauja be kvalifikacijos dokumentų pateikti ir darbo patirtį įrodančius dokumentus, pareiškėjas, Ambasadai paprašius, darbo suvirintoju patirtį pagrindžiančių dokumentų nepateikė, todėl yra pagrindo abejoti jo numatomo buvimo Lietuvoje tikslu bei sąlygomis, pareiškėjas nepateikė būtinos informacijos apie vykimo tikslą ir sąlygas.
16. Pirmiausiai paminėtina, kad apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjo pateikta VSDFV Marijampolės skyriaus 2020 m. vasario 13 d. pažyma Nr. (11.4E)KA_PZIE-1008 neįrodo, jog pareiškėjas dirbo suvirintoju dujomis ir elektra UAB „Toltrade“. Nors iš šios pažymos matyti, kad pareiškėjas dirbo minėtoje įmonėje, tačiau šioje pažymoje nėra duomenų apie pareiškėjo eitas pareigas ar darbo pobūdį. Kitų dokumentų, kurie pagrįstų, jog pareiškėjas turi suvirintojo darbo patirties, pareiškėjas nepateikė.
17. Taigi, nagrinėjamu atveju būtina įvertinti nustatyti, ar pareiškėjo negalėjimas pagrįsti profesinės suvirintojo patirties turėjimo sudaro pagrindą abejoti jo numatomo buvimo Lietuvoje tikslu bei sąlygomis ir / ar teigti, kad pareiškėjas atvykimo tikslo ir buvimo sąlygų nepagrindė.
18. Pagrindinius klausimus, susijusius su nacionalinės vizos, kurią byloje ginčijamu Sprendimu atsisakyta išduoti, reglamentuoja Europos Parlamento ir Tarybos 2009 m. liepos 13 d. Reglamentu (EB) Nr. 810/2009 patvirtintas Vizų kodeksas, Įstatymas bei Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2017 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1V-899/V-330 patvirtintas Vizos išdavimo tvarkos aprašas (akto redakcija, galiojusi nuo 2020 m. gegužės 13 d. iki 2020 m. rugsėjo 21 d.).
19. Atsisakymo išduoti nacionalinę vizą pagrindai nustatyti Įstatymo 19 straipsnyje. Nacionalinę vizą užsieniečiui atsisakoma išduoti jeigu: 1) užsienietis neatitinka Šengeno sienų kodekse nustatytų atvykimo sąlygų (19 str. 1 d. 1 p.); 2) nepagrindžia numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų arba kyla pagrįstų abejonių dėl jo pareiškimų patikimumo (19 str. 1 d. 2 p.) <...>. Šengeno sienų kodekso 6 straipsnio, nustatančio trečiųjų šalių piliečių atvykimo sąlygas, 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad trečiųjų šalių piliečiai turi pagrįsti numatomo buvimo tikslą bei sąlygas <...> (6 str. 1 d. c) p.).
20. Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalies b) punkte nustatyta, kad nepažeidžiant 25 straipsnio 1 dalies, vizą išduoti atsisakoma, jei kyla pagrįstų abejonių dėl prašymą išduoti vizą pateikiančio asmens patvirtinamųjų dokumentų autentiškumo arba jų turinio teisingumo, prašymą išduoti vizą pateikiančio asmens pareiškimų arba jo ketinimo išvykti iš valstybių narių teritorijos iki baigiantis prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpiui patikimumo.
21. Vizų kodekso 21 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta, kad prašymo nagrinėjimas visų pirma grindžiamas pateiktų dokumentų autentiškumu bei patikrinimu ir prašymą išduoti vizą pateikusio asmens padarytų pareiškimų tikrumu bei patikimumu. Nagrinėdami prašymus konsulatai gali pagrįstais atvejais pakviesti prašymą išduoti vizą pateikusį asmenį pokalbiui ir paprašyti pateikti papildomus dokumentus (21 str. 8 d.).
22. Aprašo 70.13 punkte nustatyta, kad daugkartinė nacionalinė viza gali būti išduodama užsieniečiui, atvykstančiam į Lietuvos Respubliką dirbti ir turinčiam profesiją, kuri įtraukta į Užimtumo tarnybos direktoriaus patvirtintą profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis. Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąraše pagal ekonominės veiklos rūšis 2020 m. II pusmečiui, patvirtintame Užimtumo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2020 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. V-245, (toliau – ir Trūkstamų darbuotojų sąrašas) yra įrašyta suvirintojo dujomis ir elektra profesija. Papildomai paminėtina, kad ši profesija įtraukta ir į Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis 2021 metams, patvirtintą Užimtumo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2020 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. V-430. Pažymėtina ir tai, kad Trūkstamų darbuotojų sąraše jokių reikalavimų suvirintojams dujomis ir elektra nėra nustatyta.
23. Nurodyto teisinio reglamentavimo kontekste vertinant, ar užsienietis, siekiantis gauti nacionalinę vizą turint tikslą, kaip nurodytame pareiškėjo prašyme, dirbti Lietuvos Respublikos įmonėje, kuri teikia tarpininkavimo pareiškimą, nepagrindė numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų arba kyla pagrįstų abejonių dėl jo pareiškimų patikimumo, yra svarbios aplinkybės, susijusios tiek su pareiškėjo pareiškimų patikimumu, tiek su įmonės, kuri tarpininkauja dėl vizos išdavimo, o ginčo atveju – įdarbino pareiškėją, vykdoma veikla bei užsieniečių įdarbinimo joje praktika (žr., pvz., Lietuvos vyriausio administracinio teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3733-624/2020), taip pat pagrįstų abejonių dėl dokumentų, kuriais inter alia (be kita ko) grindžiami jo pareiškimai, autentiškumo arba jų turinio teisingumo buvimas / nebuvimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. birželio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-4009-552/2020).
24. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje akcentuojama, kad sprendimas atsisakyti išduoti vizą priimamas kompleksiškai įvertinus atitinkamą konkrečią situaciją ir šiuo atveju nėra numatyta baigtinio sąrašo dokumentų, kurie turėtų būti pateikti siekiant pagrįsti prašymą vizai išduoti (pvz., 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-619/2014; 2016 m. gegužės 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3274-662/2016 ir kt.). Kompetentingos institucijos prašymą išduoti vizą turi išnagrinėti kruopščiai, nes prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo, jei gaus vizą, galės atvykti į valstybių narių teritoriją, laikydamasis Šengeno sienų kodekse nustatytų apribojimų (žr. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje R. K. prieš Vokietijos Federacinę Respubliką, C-84/12). Vizų kodekso 4 straipsnio 1–4 dalyse išvardytos kompetentingos institucijos turi didelę diskreciją, susijusią su šio kodekso 32 straipsnio 1 dalies ir 35 straipsnio 6 dalies taikymu ir su svarbių faktinių aplinkybių vertinimu siekiant nustatyti, ar galima neišduoti prašomos vizos remiantis šiose nuostatose išvardytais pagrindais (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-5191-502/2019).
25. Taigi, nagrinėjamu atveju Ambasada, nagrinėdama pareiškėjo prašymą išduoti vizą, turėjo teisę ir pareigą vertinti pateiktus dokumentus ir kitus surinktus duomenis ir atitinkamai pagal surinktos informacijos visumą spręsti dėl pagrindų neišduoti vizą buvimo konkrečioje situacijoje. Tačiau ši kompetentingos institucijos diskrecija nėra absoliuti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra išaiškinęs, jog Vizų kodekso VI priede nustatyta standartinė forma naudojama ir pranešant apie atsisakymą išduoti vizą (Vizų kodekso 32 str. 2 d.) ir šiuo atveju galioja pareiga kompetentingai institucijai pagrįsti savo sprendimą objektyviais duomenimis bei teisės aktų normomis; bet kokius sprendimus (taip pat ir atsisakymą išduoti vizą) kompetentinga institucija turi priimti, remdamasi turima informacija ir atsižvelgdama į konkrečią kiekvieno pareiškėjo padėtį, t. y. pagrįsti tiek nustatytais faktais, tiek ir teisės aktų normomis (žr. 2014 m. vasario 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-73/2014; 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartį administracinėje byloje A858-619/2014; kt.).
26. Minėta, kad nagrinėjamoje byloje surinkta medžiaga patvirtina ir dėl to ginčas tarp šalių nekyla, kad pareiškėjas pateikė Ambasadai prašymą išduoti daugkartinę nacionalinę vizą siekdamas įsidarbinti UAB „Nermeka“ suvirintoju dujomis ir elektra, su prašymu, be kita ko, pateikė kvalifikacijos pažymėjimą ir darbo sutartį su UAB „Nermeka“. Pažymėtina, kad atsakovas neišreiškė jokių abejonių dėl minėtos įmonės patikimumo ar jos vykdomos veiklos, o dėl pareiškėjo kvalifikacijos pažymėjimo – nors ir išreiškė abejonę (atsiliepime į skundą nurodė, kad konsulas pareiškėjo paprašė pateikti papildomus dokumentus dėl turimos profesinės patirties, atsižvelgęs į tai, kad 70 proc. pateikiamą Ukrainos kvalifikacijos pažymėjimų būna netikri), atsisakymo išduoti vizą kvalifikacijos pažymėjimo netikrumu ar nepatikimumu negrindė, o, kaip jau buvo minėta, atsisakė išduoti pareiškėjui nacionalinę vizą iš esmės dėl to, kad pareiškėjas nepateikė jo darbo suvirintoju patirtį patvirtinančių dokumentų, teigdamas, kad pareiškėjas nepagrindė numatomo buvimo Lietuvoje tikslo ir sąlygų.
27. Teisėjų kolegija, vertindama paminėtus atsakovo argumentus, kuriais remiantis buvo priimtas ginčijamas Sprendimas ir kuriems pritarė pirmosios instancijos teismas, pažymi, kad pareiškėjas aiškiai nurodė, kad ketina dirbti Lietuvoje suvirintoju, pateikė darbo sutartį ir ketinančios jį įdarbinti įmonės tarpininkavimo raštą, taip pat kvalifikacijos pažymėjimą. Atsakovas abejonių dėl prašymą išduoti vizą pateikiančio asmens patvirtinamųjų dokumentų (kvalifikacijos pažymėjimo) autentiškumo arba jų turinio teisingumo nepagrindė, abejonių dėl pareiškėją ketinančio įdarbinti įmonės apskritai neišreiškė. Paminėtina ir tai, kad pareiškėjas Ambasadai pats pripažino, t. y. neslėpė ir nesiekė suklaidinti, kad Ukrainoje nėra dirbęs suvirintoju dujomis ir elektra, taigi tai taip pat nesudaro pagrindo abejoti jo pareiškimų patikimumu. Teisėjų kolegijos vertinimu, esant tokioms aplinkybėms (taip pat, kaip minėta, teisės aktuose nesant įtvirtinto reikalavimo dėl atitinkamo darbo patirties turėjimo, o konkrečiai įmonei sutinkant tokį asmenį įdarbinti, jam pateikus kvalifikaciją patvirtinantį dokumentą), nėra pagrindo pripažinti egzistuojant pagrįstas abejones dėl numatomo pareiškėjo buvimo tikslo ir sąlygų vien dėl to, kad pareiškėjas neįrodė, jog turi suvirintojo darbo patirties ir kad dažnai kitais atvejais pateikiami kvalifikacijos dokumentai būna netikri. Dėl pastarosios aplinkybės akcentuotina, kad kompetentinga institucija privalo individualiai išnagrinėti atitinkamo užsienio piliečio prašymą dėl vizos išdavimo, atsižvelgdama į konkrečiu atveju nustatytas aplinkybes.
28. Nagrinėjamu atveju vertinant pareiškėjo atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslą (dirbti Lietuvos Respublikoje suvirintoju dujomis ir elektra) ypač svarbu buvo tinkamai išnagrinėti aplinkybes, susijusias su jo turima suvirintojo kvalifikacija ir Ambasados abejonėmis dėl jo pateikto kvalifikacijos pažymėjimo tikrumo. Tačiau tokiu vertinimu skundžiamas Sprendimas nėra grindžiamas.
29. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pagal Aprašo 79 punktą vizų tarnybos valstybės tarnautojas, vizų tarnybos valstybės tarnautojas pagrįstais atvejais (pavyzdžiui, siekdamas įsitikinti įmonės, kurios vadovu ar dalyviu užsienietis yra, įsteigimo ir (arba) įsigijimo aplinkybėmis; siekdamas išsiaiškinti užsieniečio atvykimo į Šengeno erdvę aplinkybes; kilus pagrįstų abejonių dėl pateiktų dokumentų autentiškumo arba jų turinio teisingumo; siekdamas nustatyti, ar nėra atsisakymo išduoti nacionalinę vizą pagrindų, nurodytų Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 19 straipsnyje) gali pakviesti prašymą išduoti nacionalinę vizą pateikusį užsienietį pokalbio ir (arba) paprašyti pateikti papildomus dokumentus, patvirtinančius prašyme išduoti nacionalinę vizą ir kartu su juo pateiktuose dokumentuose nurodytus duomenis. Konsulatų teisė pagrįstais atvejais pakviesti prašymą išduoti vizą pateikusį asmenį pokalbiui ir paprašyti pateikti papildomus dokumentus numatyta ir Vizų kodekso 21 straipsnio 8 dalyje. Taigi, remiantis prieš tai nurodytu teisiniu reglamentavimu, Ambasadai iškilus klausimų dėl pareiškėjo pateikto kvalifikacijos pažymėjimo, ji turėjo galimybę iškilusius neaiškumus išsiaiškinti ir priimti pagrįstą galutinį individualų administracinį aktą. To nagrinėjamu atveju Ambasada tinkamai nepadarė (pavyzdžiui, neprašė pareiškėjo pateikti papildomų dokumentų, pagrindžiančių kvalifikacijos pažymėjimo autentiškumą) ir jos abejonės dėl pareiškėjo pareiškimų patikimumo, jo numatomo buvimo tikslo ir sąlygų nėra teisiškai pagrįstos.
30. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, nurodydamas, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad jis Lietuvoje turės tinkamą gyvenamąjį plotą, kelionės atgalinį bilietą ar užsakymo patvirtinimą, todėl tai sudaro vieną iš savarankiškų pagrindų atsisakyti pareiškėjui išduoti nacionalinę vizą, iš esmės pasisakė dėl aplinkybių, kurios nebuvo ginčijamo Sprendimo priėmimo pagrindas. Todėl minėti pirmosios instancijos teismo sprendime nurodyti motyvai ir jų pagrindu padarytos išvados naikintini.
31. Apibendrinant tai, kas buvo išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime neteisingai įvertino byloje esančius įrodymus, pažeidė materialinės teisės normas ir padarė teisiškai nepagrįstą išvadą, jog Ambasados priimtas Sprendimas neišduoti pareiškėjui nacionalinės vizos yra teisėtas bei pagrįstas. Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas, kuriuo panaikinamas skundžiamas Ambasados Sprendimas ir Ambasada įpareigojama iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl nacionalinės vizos jam suteikimo.
32. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti jam visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (41 str. 3 d.).
33. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėjas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme patyrė 30 Eur bylinėjimosi išlaidų žyminiam mokesčiui, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme – 15 Eur bylinėjimosi išlaidų žyminiam mokesčiui. Atsižvelgiant į tai, kad galutinis teismo procesinis sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, šios išlaidos (viso 45 Eur) jam priteistinos iš atsakovo.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
n u s p r e n d ž i a:
Pareiškėjo V. M. (V. M.) apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 24 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.
Pareiškėjo V. M. (V. M.) skundą tenkinti.
Panaikinti Lietuvos Respublikos ambasados Ukrainoje 2020 m. rugpjūčio 3 d. sprendimą Nr. (65.5.7.8.)-491 dėl atsisakymo išduoti nacionalinę vizą pareiškėjui ir įpareigoti Ambasadą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl nacionalinės vizos suteikimo.
Priteisti pareiškėjui V. M. (V. M.) iš atsakovo Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos 45 Eur (keturiasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas neskundžiamas.
Teisėjai Romanas Klišauskas
Gintaras Kryževičius
Dainius Raižys