Administracinė byla Nr. eA-911-624/2026
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-06062-2024-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 32; 41
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2026 m. balandžio 21 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal
pareiškėjo akcinės bendrovės „Via Lietuva“ apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. balandžio 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo akcinės bendrovės „Via Lietuva“ skundą atsakovui viešajai įstaigai Centrinė projektų valdymo agentūrai dėl sprendimo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I.
1. Pareiškėjas akcinė bendrovė (toliau – ir AB) „Via Lietuva“ (toliau – ir pareiškėjas, Perkančioji organizacija, Projekto vykdytojas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti atsakovo viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros (toliau – ir atsakovas, CPVA) 2024 m. rugsėjo 27 d. sprendimą dėl pažeidimo Nr. 2024/3-35-336 (toliau – ir Sprendimas), kartu su jo priedais – Pažeidimo tyrimo forma Nr. F-PZV-PV-02(ES(2021-2027)/2 ir CPVA 2024 m. rugsėjo 24 d. grąžintinų lėšų formą Nr. 1; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Pareiškėjas skundą grindė šiais argumentais:
2.1. Pareiškėjas vykdo projektą „Magistralinio kelio A1 Vilnius-Kaunas-Klaipėda ruožo nuo 99,03 iki 100,47 km rekonstravimas (vidurinis tiltas per Nerį)“, projekto Nr. 08-001-P-0004, finansuojamą iš Europos Sąjungos (ES) fondų lėšų (toliau – ir Projektas). Projekto įgyvendinimo metu pareiškėjas įvykdė tarptautinį pirkimą atviro konkurso būdu „Magistralinio kelio A1 Vilnius-Kaunas-Klaipėda ruožo nuo 99,03 iki 100,47 km rekonstravimas (vidurinis tiltas per Nerį)“, pirkimo Nr. 606227 (toliau – ir Pirkimas). Pirkime pasiūlymus pateikė 3 tiekėjai. Pirkimo laimėtoju buvo pripažinta AB „Kauno tiltai“, su kuria 2022 m. spalio 21 d. pasirašyta sutartis Nr. S-1356 (toliau – ir Sutartis). Prie Pirkimo sąlygų pridėto sutarties projekto 122 punkte nustatyta sąlyga, kad „Papildomai pasitelkiamu subrangovu negali būti viešojo pirkimo dalyvis ar pasiūlymą viešajame pirkime teikusios ūkio subjektų grupės partneris, atsisakęs sudaryti sutartį ar perkančiosios organizacijos pašalintas iš viešojo pirkimo dėl pirkimo dokumentų 79.1-79.2 punktuose, 79.5-79.8 punktuose nurodytų priežasčių, taip pat asmuo, įtrauktas į nepatikimų tiekėjų sąrašus“ (toliau – ir Reikalavimas).
2.2. CPVA skundžiamame Sprendime nustatė, kad pareiškėjas, ribodamas subtiekimą (subrangą), nors ir ne pasiūlymo teikimo ir konkuravimo Pirkime etape, tačiau jau Sutarties įgyvendinimo metu, pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas.
2.3. CPVA neteisingai interpretuoja Reikalavimo turinį, Sprendime pateiktas Reikalavimo teisėtumo vertinimas neatitinka teisės aktų reikalavimų ir formuojamos teismų praktikos. CPVA pripažino, kad pareiškėjo parengtos Pirkimo sąlygos atitinka VPĮ 17 straipsnio 1 ir 3 dalis, 88 straipsnio 4 ir 5 dalis, bei tai, kad Reikalavimo įtvirtinimas Pirkimo sąlygose nedaro jokio poveikio Pirkimo rezultatams (niekaip neapribotos tiekėjų galimybės dalyvauti Pirkime, pasitelkiant kitus ūkio subjektus (jei toks poreikis yra), nedaromas joks poveikis pasiūlymų vertinimui ir laimėtojo nustatymui).
2.4. Reikalavimo įtvirtinimas nedarė poveikio ne tik Pirkimo rezultatams, bet ir Sutarties vykdymui. Sutarties projekte gali būti įtvirtintos ir kitos sąlygos, nei numatytos VPĮ 88 straipsnio 4 dalyje. CPVA, atsižvelgdama į pareiškėjo 2024 m. sausio 24 d. raštu pateiktus paaiškinimus, aiškiai pripažino, kad Sutarties vykdymo metu taikomos nuostatos dėl papildomų subrangovų pasitelkimo neturi ir negali būti tapatinamos su nuostatomis, kurios taikomos Pirkimo vykdymo metu (iki pasiūlymo teikimo ir vertinimo, laimėtojo nustatymo ir Sutarties sudarymo). Pirkimo sąlygose nebuvo įtvirtinta jokių ribojimų, kurie trukdytų tiekėjams teikti pasiūlymus, pasitelkiant subtiekėjus (subrangovus), ar neteisėtai ribotų jų galimybes dalyvauti Pirkime.
2.5. Reikalavimas nedarė jokios įtakos nei Pirkimo rezultatams (apsisprendimui dalyvauti Pirkime, pasiūlymų teikimui ir vertinimui bei Sutarties sudarymui), nei Sutarties vykdymui. Esminis Reikalavimo įtvirtinimo tikslas – sudaryti sutartį su patikimu ir ją įvykdyti galinčiu tiekėju. CPVA, priimdama skundžiamą Sprendimą, visiškai nevertino pareiškėjo nurodytų argumentų, kurie pagrindė Reikalavimo būtinumą ir jo atitiktį proporcingumo principui, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą Sprendimą.
2.6. CPVA nepagrįstai nurodė, kad buvo pažeista ir VPĮ 17 straipsnio 3 dalis, nors Sprendime nustatė, jog Pirkimo procedūros etape pareiškėjas jokių pažeidimų nepadarė. Net ir pripažinus, kad pareiškėjas padarė VPĮ pažeidimą, toks pažeidimas nedaro jokios žalos Europos Sąjungos biudžetui, todėl nėra jokio pagrindo nustatyti pažeidimo Projekte ir taikyti finansinę korekciją. Pagal aktualų teisinį reglamentavimą, net tais atvejais, kai nustatytas viešuosius pirkimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas, toks pažeidimas nebūtinai lemia nepagrįstų išlaidų (netinkamų finansuoti išlaidų) atsiradimą ir finansinį poveikį ES ir / ar valstybės biudžetui. Skundžiamame Sprendime nėra pateikta jokio vertinimo, kad nustatytu pažeidimu buvo padarytas ar galėjo būti padarytas koks nors finansinis poveikis ES (ir valstybės) biudžetui. Sprendime aiškiai nurodyta, kad poveikio Pirkimo rezultatams nebuvo, todėl atsakovo Sprendimas pažeidžia teisės aktų nuostatas, neatitinka gero viešojo administravimo ir teisėtų lūkesčių principų.
2.7. CPVA skundžiamu Sprendimu pritaikyta 5 proc. finansinė korekcija neatitinka proporcingumo principo. CPVA neatliko išsamaus pažeidimo aplinkybių vertinimo, nenustatė pažeidimo pobūdžio, sunkumo ir poveikio, nustatydama finansinę korekciją pažeidė proporcingumo principą. Nustatyta 5 proc. finansinė korekcija sudaro net 3 413 247,84 Eur, ji neatitinka proporcingumo principo, yra neadekvati padarytam tariamam pažeidimui, kuris pagal savo pobūdį yra formalus ir nereikšmingas. Nagrinėjamu atveju finansinė korekcija yra nepateisinama, todėl netaikytina arba ji turi būti reikšmingai sumažinta – iki 0,01 proc.
3. Atsakovas CPVA su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimas buvo grindžiamas šiais argumentais:
3.1. Pareiškėjas, įgyvendindamas Projektą, atliko Pirkimą. Laimėjusiu pripažintas tiekėjas AB ,,Kauno tiltai“, su kuriuo 2022 m. spalio 21 d. buvo sudaryta Sutartis.
3.2. CPVA, įvertinusi 2023 m. kovo 9 d. Projekto vykdytojo pateiktus Pirkimo dokumentus, nustatė, kad Pirkimo sąlygų 9 priede ir Sutarties 122 punkte įtvirtinta subtiekėjų pasitelkimą ribojanti sąlyga. Kadangi toks pažeidimas negali būti ištaisytas, buvo įregistruotas 2024 m. sausio 8 d. įtarimas apie pažeidimą ir pradėtas jo tyrimas. Įvertinusi Projekto vykdytojo paaiškinimus, teisės aktų nuostatas ir teismų praktiką, CPVA nusprendė, kad Projekto vykdytojas, nustatydamas ribojančias ir neproporcingas sąlygas, draudžiančias tiekėjui, pateikusiam pasiūlymą kaip atskirai, taip ir grupėje, kitame pasiūlyme būti nurodytam subtiekėju (subrangovu), ir ribojančias subtiekėjų (subrangovų) pasitelkimą sutarties vykdymo metu, pažeidė VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą proporcingumo principą, VPĮ 17 straipsnio 3 dalį, draudžiančią riboti konkurenciją, ir VPĮ 88 straipsnio 4 ir 5 dalių nuostatas. Pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad pažeidimas Pirkime prilygintinas formaliam ir nedaro žalos ES biudžetui.
3.3. Ribojimas savo prigimtimi yra subjektinis. Tiekėjai, kurie įtraukti į nepatikimų tiekėjų sąrašą, atsisakę sudaryti sutartį ir pašalinti iš viešojo pirkimo konkrečiais pagrindais, negali būti subrangovais vykdant Sutartį. Sprendimu nustatyta, kad Perkančioji organizacija nustatė papildomus reikalavimus subtiekėjui (subrangovui), dalyvavusiam Pirkime kaip savarankiškas tiekėjas, kurie nėra numatyti VPĮ, kad Sutartį vykdantis tiekėjas jo negalėtų pasitelkti Sutarties vykdymui. Pirkimo sąlygų atveju Reikalavimas neleidžia vėliau būti subtiekėju, nors subtiekėjo atitikties pašalinimo pagrindams Perkančioji organizacija netgi nebetikrina, tuo labiau galima išsitaisymo procedūra. Reikalavimas konkrečiu atveju užkerta kelią Pirkimo dalyviui būti subtiekėju dėl melagingos informacijos pateikimo, nors subtiekėjo atitikties pašalinimo pagrindams Perkančioji organizacija apskritai netikrina. Identiška išsitaisymo procedūra taikytina ir tiekėjui, esančiam nepatikimų tiekėjų sąraše. Nėra tiek reikšminga, ar Reikalavimu buvo nustatytas kiekybinis, ar kokybinis subtiekimo ribojimas, kai šiuo atveju nustatytas būtent ribojimas Pirkimo sąlygomis Pirkimo dalyviams, subtiekimo aspektu draudžiant dalyvauti įgyvendinant Pirkimo objektą vykdant Sutartį, jeigu yra Pirkimo sąlygose nurodyti pagrindai, arba dalyvis atsisakė sudaryti Sutartį, arba yra įtrauktas į nepatikimų tiekėjų sąrašą. Sutarties vykdymo metu tiekėjai nėra laisvi pasitelkti bet kuriuos ūkio subjektus (subrangovus).
3.4. Pareiškėjas nepagrįstai nurodo savo neribotą diskreciją leisti / neleisti pasitelkti tiekėjui jo pageidaujamus subrangovus, tokia nuostata neatitinka teisinio reguliavimo. Sprendimo pažeidimo esmei esant subrangos ribojimui Reikalavimu ir tokio ribojimo nustatyti neleidžiant VPĮ reguliavimui, toks pažeidimas laikytinas sukeliančiu žalos efektą Europos Sąjungos biudžetui. Reikalavimo nustatymą pateisinančios tiekėjų kooperacijos situacijos ir prielaidos nėra priskirtinos prie išskirtinių aplinkybių, pateisinančių Reikalavimo nustatymą.
3.5. Pareiškėjas taikė savo susigalvotas pirkimo sąlygas visa apimtimi, neįsitikinęs jų taikymo tikslingumu bei teisėtumu. Galimybė perkančiosioms organizacijoms nurodyti ir kitokias sutarčių peržiūros sąlygas negali būti priežastimi panaikinti dėl to kilusias neigiamas pasekmes – finansinę korekciją. Perkančiajai organizacijai turint nepagrįstų abejonių, kad gali būti atrinktas pašalinimo pagrindus atitinkantis nekvalifikuotas tiekėjas, Perkančioji organizacija Pirkime pasirinko paprasčiausią elgesio variantą – neteisėtai uždrausti atmestų pasiūlymų dalyviams Pirkime būti subtiekėjais.
3.6. Nagrinėjamu atveju nėra galimybės taikyti mažesnę nei 5 proc. finansinės pataisos normą, nes tokios galimybės nesuteikia pažeidimo turinio esmė, todėl CPVA teisėtai taikė minimalią galimą finansinės pataisos normą, kuri gali būti taikoma iš esmės už bet kokį, turintį poveikį Projekto įgyvendinimui, pažeidimą.
II.
4. Regionų administracinis teismas 2025 m. balandžio 30 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą ir netenkino prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
5. Teismas nustatė šias ginčui reikšmingas faktines aplinkybes:
5.1. Pareiškėjas, įgyvendindamas Projektą, atliko tarptautinį pirkimą atviro konkurso būdu, Pirkimo laimėtoja pripažinta AB „Kauno tiltai“, su kuria 2022 m. spalio 21 d. pasirašyta Sutartis.
5.2. CPVA, įvertinusi Pirkimo dokumentus, nustatė, kad Pirkimo sąlygų 9 priede „9 priedas. Sutarties projektas“ (toliau – ir Sutarties projektas), ir Sutarties 122 punkte įtvirtinta subtiekėjų pasitelkimą ribojanti sąlyga (Reikalavimas).
5.3. CPVA įtarė, kad Reikalavimas ribojo subtiekėjų (subrangovų) pasitelkimą Sutarties vykdymo metu, nes draudė papildomai pasitelkti kaip subtiekėją (subrangovą) viešojo pirkimo dalyvį ar pasiūlymą viešajame pirkime teikusios ūkio subjektų grupės partnerį, atsisakiusį sudaryti sutartį. CPVA vertino, kad Reikalavimu galimai pažeisti VPĮ 17 straipsnio 1 ir 3 dalių ir 88 straipsnio 4 ir 5 dalių nuostatos. CPVA vertino, jog, vadovaujantis Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2022 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. 1K-237 (toliau – ir PAFT), 207 punkto nuostatomis, toks pažeidimas negali būti ištaisytas, todėl buvo įregistruotas 2024 m. sausio 8 d. įtarimas apie pažeidimą ir pradėtas jo tyrimas, pareiškėjo buvo prašoma pateikti paaiškinimus.
5.4. CPVA skundžiamu Sprendimu nusprendė, kad Projekto vykdytojas, nustatydamas ribojančias ir neproporcingas sąlygas, draudžiančias tiekėjui, pateikusiam pasiūlymą kaip atskirai, taip ir grupėje, kitame pasiūlyme būti nurodytam subtiekėju (subrangovu), ir ribojančias subtiekėjų (subrangovų) pasitelkimą sutarties vykdymo metu, pažeidė VPĮ 17 straipsnio 1 ir 3 dalių ir 88 straipsnio 4 ir 5 dalių nuostatas. CPVA nurodė, kad nagrinėjamu atveju tiekėjas negali pasitelkti papildomo subtiekėjo (subrangovo), jeigu jis dalyvavo Pirkime kaip tiekėjas (tiek pavienis, tiek jungtinės veiklos pagrindu) ir atsisakė sudaryti viešojo pirkimo sutartį arba buvo pašalintas iš Pirkimo.
5.5. CPVA, vadovaudamasi PAFT nuostatomis ir Europos Komisijos 2019 m. gegužės 14 d. sprendimu Nr. C(2019) 3452 nustatytomis su Sąjungos finansuotomis išlaidomis susijusių finansinių pataisų, kurias reikia atlikti dėl taikytinų viešųjų pirkimų taisyklių nesilaikymo, nustatymo gairėmis (toliau – ir Gairės), nusprendė taikyti 5 proc. pataisos normą nuo Sutarties vertės, tenkančios Projektui, t. y. nuo 68 264 956,84 Eur su PVM. Pažeidimo tyrimo metu nustatyta netinkamų finansuoti išlaidų suma sudarė 3 413 247,84 Eur, kuri gali kisti keičiantis Sutarties vertei.
5.6. Pareiškėjas apie nustatytą pažeidimą Projekte buvo informuotas CPVA 2024 m. rugsėjo 30 d. raštu Nr. 2024/2-12002.
6. Teismas įvertino PAFT 3.25, 204 punktų, 2021 m. birželio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 2021/1060, kuriuo nustatomos bendros Europos regioninės plėtros fondo, „Europos socialinio fondo“, Sanglaudos fondo, Teisingos pertvarkos fondo ir Europos jūrų reikalų, žvejybos ir akvakultūros fondo nuostatos ir šių fondų bei Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo, Vidaus saugumo fondo ir Sienų valdymo ir vizų politikos finansinės paramos priemonės taisyklės (toliau – ir Reglamentas) 2 straipsnio 31 punkto nuostatas. Teismas nurodė, kad, registruojant įtarimą ir vertinant, ar su įtariamu pažeidimu susijusi informacija turi pažeidimo požymių, vertinamas potencialus finansinis poveikis ES biudžetui. Konkreti netinkamų finansuoti išlaidų suma (konkretus ar procentinis dydis) nustatoma atlikus pažeidimo tyrimą ir nustačius pažeidimą. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo argumentai, jog pažeidimas Pirkime yra visiškai formalaus pobūdžio ir nedaro žalos ES biudžetui, yra nepagrįsti ir neatitinka teisinio reglamentavimo.
7. Teismas, vadovaudamasis aktualia teismų praktika, nurodė, kad įtarimas neregistruojamas, jeigu tiriant pradinius duomenis dėl galimo pažeidimo nustatoma, kad perkančiosios organizacijos veiksmai atitinka VPĮ nuostatas. Teismas pažymėjo, jog aplinkybė, kad skundžiamame Sprendime neaprašyti teisiškai nereikšmingi pažeidimo kvalifikavimui faktai ir motyvai, nereiškia, kad skundžiamas Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) nuostatų.
8. Teismas išdėstė Pirkimo sąlygų 8, 79.1, 79.2, 79.5–79.8 punktų nuostatas, kuriose nustatyti ribojimai tiekėjų atrankai (Reikalavimas). Teismas pažymėjo, kad ribojimas savo prigimtimi yra subjektinis, t. y. ribojamas tiekėjų subjektiškumas, jų statusas dalyvaujant Pirkime. Teismas, įvertinęs Sprendimo turinį, pažymėjo, kad Perkančioji organizacija nustatė papildomus reikalavimus subtiekėjui (subrangovui), dalyvavusiam Pirkime kaip savarankiškas tiekėjas, kurie nėra numatyti VPĮ, kad Sutartį vykdantis tiekėjas jo negalėtų pasitelkti Sutarties vykdymui. Teismas įvertino aktualią nacionalinių ir tarptautinių teismų praktiką ir nurodė, kad pareiškėjas Reikalavimo turinį Pirkimo sąlygose nustatė savo iniciatyva, taigi Reikalavimas nėra kylantis iš VPĮ. Visą Reikalavimo nustatymo teisinį pagrindą pareiškėjas iš esmės grindžia kitų Pirkimo sąlygų teisėtumu ir VPĮ teisinio reguliavimo spraga, kurią pareiškėjas interpretuoja kaip įstatymo suteikiamą galimybę užpildyti ją papildomais, VPĮ nenumatytais draudimais. Teismas nesutiko su pareiškėjo teiginiais, kad Reikalavimu buvo užtikrinta patikimų tiekėjų atranka, nes Reikalavimas Pirkimo procedūrų vykdytos tiekėjų atrankos neribojo.
9. Teismas pažymėjo, kad CPVA nekėlė klausimų nei dėl neteisėtų apribojimų, trukdančių tiekėjams dalyvauti Pirkime nustatymo, nei abejonių dėl pačių Pirkimo sąlygų sąžiningumo. Teismo teigimu tai, jog tiekėjų atrankos sąlygos buvo vienodai taikomos visiems tiekėjams, nereiškia, kad Pirkimo sąlygose nebuvo įtvirtintos diskriminuojančios Pirkimo sąlygos atskiriems tiekėjams, ar kad tiekėjų atrankos sąlygos galėjo būti vienodai taikomos skirtingais Pirkimo etapais. Teismas, vadovaudamasis VPĮ 35 straipsnio 1 dalies 14 punkto nuostatomis, pažymėjo, jog nuostatos, taikomos subtiekėjų pasitelkimui Pirkimo vykdymo metu (teikiami ir vertinami pasiūlymai, nustatomas laimėtojas ir sudaroma sutartis) ir Sutarties vykdymo metu nėra tapačios, todėl pareiškėjas ignoruoja Pirkimo dokumentų turinio apimties apibrėžtį.
10. Teismas nurodė, kad, Sutarties projektui esant Pirkimo dokumentų sudedamąja dalimi, Sutarties projekto sąlygos daro tiek tiesioginę, tiek netiesioginę įtaką Pirkimo dalyviams ir tiekėjams, kurie sprendžia, ar dalyvauti Pirkime, nes tiekėjams būtina įsivertinti galinčių Sutarties dalyką įgyvendinti tiekėjų skaičių, jų dalyvavimo galimybes, kitų ūkio subjektų pasitelkimo sąlygas, Sutarties objekto apimtis, terminus ir t.t. Pareiškėjas teikia argumentus dėl neriboto tiekėjų dalyvavimo Pirkime, konkurencijos užtikrinimo pasiūlymų teikimo stadijoje, taip dirbtinai atskiriant Sutarties projekto sąlygas nuo visumos Pirkimo dokumentų nuostatų, nors visos sąlygos turi būti vertinamos visumoje, tarp jų ir subtiekėjų pasitelkimo Sutarties sudarymo ir vykdymo metu. Teismas pažymėjo, kad Sutarties projekte įtvirtintas Reikalavimas nedarė poveikio jau dalyvaujantiems Pirkime tiekėjams ir jų pasitelktiems ūkio subjektams, tačiau neužtikrino esamų dalyvių galimybių lygiomis teisėmis įgyvendinti Pirkimo objektą, bei lėmė tiekėjų pasirinkimą nedalyvauti Pirkime arba dalyvauti nepasitelkiant kitų ūkio subjektų dėl Reikalavimo sąlygos nulemto ribojimo. Potencialus Pirkimo dalyvis galėjo atsisakyti teikti savarankišką pasiūlymą ir dalyvauti tik kaip kito tiekėjo subtiekėjas pradiniame pasiūlymų teikimo etape, tuo sumažinant bendrą tiekėjų konkurenciją dėl Reikalavime esančio draudimo vėliau būti laimėjusio tiekėjo subtiekėju esant Reikalavime nustatytoms sąlygoms.
11. Teismas nurodė, kad, nustačius Reikalavimą, Perkančioji organizacija Pirkimo dalyviui nustato griežtesnį reikalavimą būti laimėjusio dalyvio subtiekėju, negu Pirkime tiesiogiai nedalyvavusiam tiekėjui, esančiam kito Pirkimo subtiekėju. Taigi, Reikalavimas diskriminuoja tiekėją, kuris yra Pirkimo dalyviu, siaurinant jo galimybes vėliau įgyvendinti Pirkimo objektą.
12. Teismas pažymėjo, kad Reikalavime nurodytos Pirkimo sąlygų 79.1, 79.2 ir 79.5–79.8 punktuose išdėstytos sąlygos nėra diferencijuojamos netinkamo pasiūlymo, nepriimtino pasiūlymo pagrindais, ir tai kelia abejonių dėl pasiūlymo atmetimo pagrindų selektyvaus taikymo, nes šios sąlygos yra nukreiptos konkretiems tiekėjams jų dalyvavimo Pirkime statusui. Reikalavimas skirtas Pirkime dalyvavusių tiekėjų tolesnio dalyvavimo vykdant Sutartį ribojimui, bet ne visų tiekėjų lygiavertiškam vertinimui sprendžiant dėl tiekėjo galimybės prisidėti įgyvendinant Pirkimo objektą, nors VPĮ nenumato trunkamojo taikymo pasiūlymo atmetimo pagrindams pasibaigus pasiūlymų atrankos stadijai, t. y. esant nepriimtinam pasiūlymui dėl neįprastai mažos kainos, nereiškia, kad patvirtinus tokį pasiūlymo atmetimo pagrindą jis toliau užkirs kelią tiekėjui dalyvauti vykdant Sutartį subtiekėjo vaidmenyje.
13. Teismas, vadovaudamasis aktualia nacionalinių ir tarptautinių teismų praktika, pažymėjo, kad subrangos ribojimas gali būti pateisinamas, jeigu juo siekiama teisėto bendrojo intereso tikslo ir jis atitinka proporcingumo principą, t. y. jis tinkamas šio tikslo įgyvendinimui užtikrinti ir neviršija to, kas būtina jam pasiekti.
14. Teismas, vertindamas pareiškėjo teiginius, kad jis tinkamai įvykdė pareigas, nustatytas VPĮ 87 straipsnio 1 dalies 11 punkte bei 89 straipsnio 1 dalies 1 punkte, nes aiškiai, tiksliai ir nedviprasmiškai nustatė sutarties projekto sąlygas, pažymėjo, kad kitų ūkio subjektų pasitelkimo tvarka, pasiūlymų atmetimo pagrindai ir pirkimo sutarties keitimo atvejai reglamentuoti skirtinguose VPĮ straipsniuose, jiems taikyti reikalingi skirtingi teisiniai faktai, todėl, Pirkimo sąlygose įtvirtinus neteisėtą Reikalavimą, jo negalima pateikti kaip teisėto sutarties pakeitimo, nes jis išties yra įgyvendinamas ir tiekėjams aiškus jame išdėstytas nepagrįstas teises ribojantis poveikis, į kurį tiekėjai turi atsižvelgti. Teismas nurodė, kad įtvirtintos nuostatos dėl sutarties keitimo nėra nekvestionuojamos, jos taip pat turėtų atitikti VPĮ tikslą ir principus, taigi negali nustatyti diskriminuojančių ar privilegijuojančių skirtingus tiekėjus sąlygų.
15. Teismas nesutiko su pareiškėjo teiginiais, kad Sutarties vykdymo metu tiekėjai nėra laisvi pasitelkti bet kuriuos ūkio subjektus (subrangovus). Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas, teigdamas, jog sudarytos visos galimybės bet kokiu būdu ir forma kooperuotis su kitais ūkio subjektais, preziumavo, kad tiekėjas iš esmės turėtų galėti tokią Sutartį įgyvendinti neįtraukus jokių papildomų subrangovų, taigi, pareiškėjas Pirkimą rengė stambioms rinkoje veikiančioms įmonėms, kurios vienos galėtų Sutartį įvykdyti, nes iš anksto nebuvo aišku, kurie tiekėjai dalyvautų Pirkime ir kurių pasiūlymai nebūtų atmesti Pirkimo sąlygų 79.1, 79.2 ir 79.5–79.8 punktų pagrindais. Reikalavime nustatytiems pasiūlymų atmetimo pagrindams esant trunkamiesiems, toks jų taikymas pažeidžia VPĮ nuostatas.
16. Teismas sutiko su atsakovo pozicija, kad nagrinėjamu atveju yra aiškus Perkančiosios organizacijos siekis riboti kooperaciją tarp Pirkimo dalyvių, t. y. riboti kooperacijos galimybes Pirkimo viduje tarp savarankiškai pasiūlymus pateikusių tiekėjų, neleidžiant savarankiškai ar tiekėjų grupėje pasiūlymą pateikusiam tiekėjui būti kito pirkimo dalyvio subtiekėju, nesvarbu ar skolinant pajėgumą ar ne, kai turi būti taikomos Reikalavime nustatytos sąlygos (Vidinis ribojimas). Ribojimai subtiekimo lygmenyje turi būti skirti siekiant teisėto bendrojo intereso tikslo, turi būti proporcingi, išeinantys iš sutarties dalyko ir objektyviai pateisinami. Perkančioji organizacija negali savavališkai spręsti, kuris kooperacijos būdas jai priimtiniausias ir jį įtvirtinti Pirkimo sąlygose, ribojant tiekėjams rinkos subjektų pasitelkimą kitomis formomis, nesant tam įstatyminio pagrindo. Teismas pritarė atsakovo išvadai, kad tiekėjai, kuriems išnyko pašalinimo pagrindai ir kurie įgijo kvalifikaciją vykdyti Sutartį po pasiūlymo atmetimo, nėra laikytini Perkančiosios organizacijos kaip gebantys vykdyti Sutartį tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir Pirkime nedalyvavę tiekėjai, ar kurių pasiūlymai nebuvo atmesti. Toks nelygiavertis tokių pačių subjektų, dalyvaujančių pirkime tame pačiame subtiekėjo vaidmenyje, tačiau vieniems pateikus savarankišką pasiūlymą, kitiems jo nepateikus, traktavimas neatitinka VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nurodytų principų reikalavimų.
17. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas apribojo vidinę tiekėjų pasitelkimo dinamiką, kai apribojus tiekėjų jungimosi galimybes buvo suteikta didesnė kooperacijos laisvė tiekėjams dalyvauti Pirkime ir varžytis dėl Sutarties sudarymo. Tokiu atveju rinkos subjektas apskritai gali nuspręsti Pirkime nedalyvauti arba teikti brangesnį pasiūlymą, arba bus priverstas iš anksto derinti dalyvavimo pirkimuose veiksmus su lygiagrečiai rinkoje veikiančiu subjektu.
18. Teismas, vertindamas pažeidimu padarytos žalos ES biudžetui ir pritaikytos finansinės korekcijos proporcingumą, įvertino aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, Gairių 1.1, 1.4 punktų, 2 skirsnio „Pažeidimų rūšys ir atitinkamų finansinių pataisų normos“ nuostatas, PAFT 214 punkto nuostatas.
19. Teismas sutiko su atsakovo išvada, kad nustačius, jog buvo padarytas pažeidimas nustatant neteisėtas Pirkimo sąlygas, nors Reikalavimo sąlyga ir nebuvo pritaikyta tiekėjams, pateikusiems pasiūlymus, tai nereiškia, kad neteisėtos Pirkimo sąlygos nedaro poveikio tiekėjams svarstant dalyvavimo konkrečiame pirkime galimybes. Nei Reglamento, nei PAFT, nei PAFT 5 priedo „Su pažeidimu susijusių netinkamų finansuoti projekto išlaidų apskaičiavimo metodika“ (toliau – ir Apskaičiavimo metodika) neįtvirtina Projekto vykdytojo atleidimo nuo pažeidimo pasekmių, jeigu, esant neteisėtai Pirkimo sąlygai, nebuvo nustatyti neteisėtos Pirkimo sąlygos įgyvendinimo faktai ar Pirkimo rezultatas nepasikeistų. Pareiškėjas, nustatydamas Reikalavimą, rėmėsi abejonėmis dėl tiekėjų, įgyvendinsiančių sutartį, patikimumo, siekė sukurti saugiklius perdėtam tiekėjų kontroliavimui, tačiau taip nesumažino riziką atrinkti nepatikimą tiekėją, bet nepagrįstai apribojo tiekėjų galimybes pasitelkti vienas kitą subtiekėjais. Perkančiajai organizacijai turint nepagrįstų abejonių, kad gali susidaryti sąžiningai konkurencijai prieštaraujanti situacija, buvo pasirinktas paprasčiausias elgesio variantas – neteisėtai uždrausti tiekėjams Pirkime būti vienas kito subtiekėjais. Teismas nurodė, kad, pagal aktualią teismų praktiką, pasekmės ne visais atvejais yra būtinas viešųjų pirkimų pažeidimo sudėties objektyviosios pusės elementas, jų nustatymas nėra reikšmingas formaliosios sudėties pažeidimams, tačiau kilusių neigiamų pasekmių sunkumo laipsnis gali būti reikšmingas sprendžiant dėl padaryto pažeidimo sunkumo ir taikytinos atsakomybės griežtumo. Teisinės atsakomybės neišvengiamumo principas reikalauja, kad pažeidimą padariusiam asmeniui būtų pritaikyta jo pažeidimo sunkumui proporcinga nuobauda.
20. Teismas, pasisakydamas dėl pritaikytos finansinės korekcijos dydžio, pirmiausia nurodė, kad, nagrinėjant administracinę bylą, negali būti tenkinama skundo dalis dėl finansinės korekcijos mažinimo, todėl teismas neturi pagrindo nagrinėti ginčą platesniu aspektu.
21. Teismas nurodė, kad pareiškėjui finansinė korekcija skirta už Gairių 2 skirsnio 2.1 lentelės 13 punkte nustatytą pažeidimą – nepagrįstą subrangos ribojimą, už kurį taikoma išimtinai 5 proc. pataisos norma. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju nėra galimybės taikyti mažesnę nei 5 proc. finansinės pataisos normą, nes tokios galimybės nesuteikia pačių Gairių ginčo pažeidimo turinio esmė – kad subrangos ribojimai galėjo atgrasyti potencialius tiekėjus nuo pasiūlymų teikimo. Konkrečiu atveju nebuvo sąlygų taikyti mažesnę finansinę korekciją ar spręsti dėl skirtingų netinkamų finansuoti išlaidų apskaičiavimo normų. Teismas pažymėjo, kad, nenustačius sąlygų skirtingoms netinkamoms finansuoti išlaidų apskaičiavimo normoms taikyti, nebuvo pagrindo vertinti kitų su Pirkimu susijusių aplinkybių, nes pažeidimas nustatytas tik pagal Gairių 2 skirsnio 2.1 lentelės 13 punktą, 5 proc. finansinės pataisos ribose, o kitokios finansinės pataisos normos ar jų dydžiai negali būti taikomi. Teismas sprendė, kad pareiškėjas nepagrindė, kodėl būtent 5 proc. finansinė pataisa turėtų būti neskiriama.
22. Teismas nenustatė pagrindo nesilaikyti Gairių nuostatų ir privilegijuotai vertinti pareiškėjo padarytą pažeidimą, skiriant jam mažesnės finansinės korekcijos nei kitiems projektų vykdytojams. Teismas pažymėjo, kad 5 proc. finansinės pataisos dydis yra mažiausias įmanomas, jis apskaičiuotas pagal pareiškėjo vykdomo Projekto finansavimo dydį, taigi nagrinėjamu atveju pareiškėjui nebuvo skirta didesnė nei numatyta finansinė korekcija, ar kad Projekto vykdytojas gaus proporcingai mažiau piniginių lėšų nei kiti projektų vykdytojai. Teismas nurodė, kad tokia išvada atitinka Europos Komisijos pateiktus išaiškinimus dėl panašaus pobūdžio Reikalavimo nustatymo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką.
23. Teismas sprendė, kad CPVA teisėtai taikė minimalią galimą finansinės pataisos normą, kuri gali būti taikoma iš esmės už bet kokį, turintį poveikį Projekto įgyvendinimui, pažeidimą; pažeidimo rūšis ir pataisos norma parinktos teisėtai ir pagrįstai, laikantis proporcingumo principo.
24. Teismas įvertino VAĮ 10 straipsnio 5 dalies nuostatas, aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką. Teismas nurodė, kad iš Sprendimo turinio matyti, kokiais nustatytais faktais, teisės aktų nuostatomis jis grindžiamas, jame pateikti pakankami ir aiškūs motyvai, aiškios dėl jame išdėstytų aplinkybių kylančios pasekmės. Iš skundžiamo Sprendimo yra aiškus jo pagrindu susiklostantis visuomeninių santykių turinys, Sprendime nurodomos ištirtos ir nustatytos aplinkybės, aptarti viešojo pirkimo dokumentai, viešojo pirkimo procedūrų eiga, pateikti konkretūs argumentai dėl konstatuoto pažeidimo, aptarti ir įvertinti pareiškėjos pateikti paaiškinimai, Sprendimas kaip administracinis aktas išsamiai ir aiškiai motyvuotas, atitinka kitus VAĮ 10 straipsnio reikalavimus.
25. Teismas padarė išvadą, kad Sprendimas atitinka administraciniam sprendimui keliamus reikalavimus, yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti pareiškėjo išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl atmetė pareiškėjo skundą ir netenkino pareiškėjo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
III.
26. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. balandžio 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo skundą pilna apimtimi ir panaikinti Sprendimą kartu su jo priedais; priteisti pareiškėjo naudai bylinėjimosi išlaidas.
27. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:
27.1. Pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino pareiškėjo argumentų ir įrodymų, priėmė formalų sprendimą, kuris yra neaiškus, nelogiškas, neteisėtas, nepagrįstas ir neužtikrinantis konstitucinio teisingumo principo.
27.2. Ginčijamos Pirkimo sąlygos (Reikalavimo) įtvirtinimas nedarė poveikio ne tik Pirkimo rezultatams, bet ir Sutarties vykdymui, todėl nebuvo ir negalėjo būti padaryta žala ES biudžetui. Pirmosios instancijos teismas nevertino, ar pažeidimas daro žalą ES biudžetui ir taip nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) suformuotos praktikos.
27.3. Sprendžiant dėl pažeidimo (ne)nustatymo, visais atvejais turi būti įvertintas ne tik pažeidimo pobūdis ir sunkumas, bet ir tai, ar toks tariamas pažeidimas daro poveikį ES biudžetui. Net ir nustačius viešuosius pirkimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą, toks pažeidimas nebūtinai lemia nepagrįstų išlaidų (netinkamų finansuoti išlaidų) atsiradimą ir finansinį poveikį ES ir/ar valstybės biudžetui. Todėl ne kiekvienas viešųjų pirkimų pažeidimas yra pažeidimas Reglamento ir PAFT prasme.
27.4. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad CPVA teisingai pritaikė finansinę korekciją. Skundžiamas Sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes nei pirmosios instancijos teismas, nei CPVA neatliko šiam atvejui reikšmingų aplinkybių vertinimo, tik automatiškai pritaikė finansinę korekciją, neįvertinę, kad nagrinėjamu atveju nėra finansinio poveikio ES biudžetui.
27.5. Nagrinėjamu atveju atsakovo nustatytas pažeidimas nėra toks, kaip aprašytas Gairių 2.1 lentelės 13 punkte, nes Reikalavimu nėra ribojamas nei dalies sutarties vykdymo perdavimas kitiems subjektams, nei kitaip ribojama tiekėjų galimybė, teikiant pasiūlymą ir konkuruojant dėl sutarties sudarymo, pasitelkti kitus ūkio subjektus. Net priskyrus tokį pažeidimą prie Gairių 2 skirsnio 2.1 lentelėje 13 punkte nurodyto atvejo, nustatytos pažeidimo aplinkybės iš esmės skiriasi (nesutampa su Gairėse nurodytomis) ir pažeidimas savo pobūdžiu yra žymiai lengvesnis, sudarantis pagrindą reikšmingai mažinti finansinę korekciją.
27.6. Pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo ir niekaip nepasisakė, ar nagrinėjamu atveju egzistavo pagrindas taikyti finansinę korekciją. Net tuo atveju jei būtų pripažinta, kad nustatant Reikalavimą buvo padarytas tariamas VPĮ pažeidimas, tai vis tiek nėra pagrindo konstatuoti pažeidimo Reglamento 2 straipsnio 36 punkto prasme, nes toks pažeidimas laikytinas formaliu, nedarančiu jokio poveikio ES biudžetui, be to, nustatytų aplinkybių visuma leidžia reikšmingai sumažinti finansinės korekcijos dydį.
27.7. Pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, nenustatė įrodinėjimo dalyko. Teismas nevertino ir niekaip nepasisakė dėl pareiškėjo pateiktų įrodymų, kurie yra esminiai teisingam administracinės bylos išnagrinėjimui, t. y. nepasisakė dėl aplinkybės, kad nustatytas Reikalavimas nepadarė jokio poveikio Pirkimo rezultatams, be to, neįvertino pareiškėjo pateikto atsakovo sprendimo dėl kito pirkimo metu taikytų identiškų reikalavimo sąlygų (tuo atveju finansinė korekcija nebuvo taikoma).
27.8. Nagrinėjamu atveju net nustačius, kad Reikalavimas nustatytas nepagrįstai, nebuvo pagrindo taikyti finansinę korekciją, o net ir pripažinus, kad finansinė korekcija turi būti taikoma, ji turi būti reikšmingai sumažinta. Pirmosios instancijos teismas, nurodydamas, kad nėra galimybės taikyti mažesnę nei 5 proc. finansinės pataisos normą, nes tokios galimybės nesuteikia pačių Gairių ginčo pažeidimo turinio esmė, nukrypo nuo nacionalinių ir tarptautinių teismų formuojamos praktikos.
27.9. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl to, ar Sutarties projekte, kuris yra Pirkimo dokumentų dalis, nustatytas Reikalavimas yra teisėtas ir pagrįstas, atsižvelgiant į VPĮ nuostatas bei pareiškėjo poreikius. Taigi šios bylos įrodinėjimo dalykas yra teisinio pagrindo, pagrindžiančio, jog egzistuoja pareiškėjo diskrecijos teisė iš anksto aiškiai ir nedviprasmiškai nustatyti atvejus, kai sutarties keitimas, įtraukiant naujus subrangovus, yra negalimas, (ne)nustatymas. Pirmosios instancijos teismas nesprendė dėl pareiškėjo teisės nustatyti Sutarties projekto sąlygas. Teismas nevertino ir nenustatė nei vienos pareiškėjo įvardintos reikšmingos aplinkybės, neįvertino ir nepasisakė dėl pažeidimo poveikio ES biudžetui, t. y. neįvardino įrodinėjimo dalyko, ir tai sudaro savarankišką pagrindą spręsti, kad teismo sprendimas turi būti panaikintas.
27.10. Skundžiamas teismo sprendimas yra nemotyvuotas, formalus ir pažeidžiantis pareiškėjo teisėtą lūkestį dėl efektyvios teisės į teisminę gynybą realizacijos. Pirmosios instancijos teismas nepateikė savarankiško teisinio vertinimo byloje nagrinėjamais klausimais, nes teismo sprendimas iš esmės yra atsakovo atsiliepimo kopija. Teismas jokio savarankiško vertinimo neatliko, visapusiškai ir objektyviai neištyrė ir neįvertino šios konkrečios bylos faktų bei reikšmingų aplinkybių, neatskleidė bylos esmės, o toks formalus bylos išnagrinėjimas yra nesuderinamas su esminiais konstituciniais bei administracinės teisenos principais
27.11. Skundžiamame sprendime nurodyti formalūs motyvai yra prieštaringi, neatitinka faktinių aplinkybių, teisės aktų bei formuojamos teismų praktikos.
27.12. Atsakovo ir pirmosios instancijos teismo pozicija, kad Pirkimo sąlygose ir Sutarties projekte gali būti nustatyti tik tokie reikalavimai ir / ar draudimai, kurie nurodyti VPĮ ar siūlomi nustatyti pagal Viešųjų pirkimų tarnybos (toliau – ir VPT) pavyzdinius dokumentus ir / ar VPT parengtas gaires, yra nesuderinama su jokiu teisiniu reglamentavimu bei teismų praktika. VPT, rengdama pavyzdinius dokumentus ir / ar gaires, negali nustatyti ir apibrėžti visų siūlytinų ar nesiūlytinų sąlygų / reikalavimų, kurie gali būti įtraukti į atskiros perkančiosios organizacijos pirkimo dokumentus.
27.13. Pirmosios instancijos teismas, nekvestionuodamas to, kad pareiškėjas aiškiai, tiksliai ir nedviprasmiškai nustatė Sutarties projekto sąlygas, t. y. tinkamai įvykdė pareigas, nustatytas VPĮ 87 straipsnio 1 dalies 11 punkte ir 89 straipsnio 1 dalies 1 punkte, nepagrįstai nurodė, kad Reikalavimas riboja subrangovų pasitelkimą. Pareiškėjas turi teisę nustatyti tokius sutarties keitimo atvejus (arba atvejus, kai sutarties keitimas nebus galimas), kurie yra reikalingi atsižvelgiant į jo turimą patirtį bei poreikius ir turi pareigą išsirinkti patikimą ir kompetentingą tiekėją, kuris galės įgyvendinti sutartį, ar spręsti dėl jų nepatikimumo.
27.14. Pirkimo sąlygų Reikalavimas atitinka viešųjų pirkimų principus. Reikalavimas apibrėžia sutarties keitimo atvejus, t. y. jis aktualus tik Sutarties vykdymo metu, jis taikomas tik susiklosčius tam tikroms Pirkimo vykdymo aplinkybėms, kurios iš esmės priklauso nuo tiekėjų atliekamų veiksmų, kurie pirkimų vykdymo metu ne tik netoleruotini, bet ir sukelia neigiamas pasekmes patiems tiekėjams (pvz. melagingos informacijos pateikimas sudaro pagrindą pašalinti tiekėją iš pirkimo procedūros). Priemonių, kurios laikomos teisėtomis, pagrįstomis ir proporcingomis Pirkimo procedūros etape, taikymas (pagal analogiją) Sutarties vykdymo etape taip pat yra teisėtas, pagrįstas ir proporcingas. Taigi, Sutarties projekte nustačius analogiškas savo padariniais (negalėjimas sudaryti ir / ar vykdyti sutarties) sąlygas, kurioms esant negali būti pakeista sutartis, įtraukiant papildomą subrangovą, tokios sąlygos visiškai atitinka viešųjų pirkimų principus.
27.15. Reikalavimas apibrėžia sutarties keitimo situacijas (galimybė įtraukti papildomus subrangovus į sutarties vykdymą), tačiau skundžiamame Sprendime pasisakoma dėl tariamo subrangos ribojimo, net nenurodant, kokią konkrečiai normą pareiškėja pažeidė. Be to, teismui konstatavus, kad Sutarties projekte įtvirtintas Reikalavimas nedarė poveikio jau dalyvaujantiems Pirkime tiekėjams ir jų pasitelktiems ūkio subjektams, negali būti daroma išvada, kad yra pažeisti viešųjų pirkimų principai.
27.16. Pirmosios instancijos teismas, teigdamas, kad pareiškėjas turėtų užtikrinti jau Pirkime dalyvaujančių dalyvių (tiekėjai, kurie jau yra pateikę pasiūlymus) lygias teises įgyvendinti Sutartį, nepaaiškina, kaip ir kokiu būdu tokias teises reikia užtikrinti, kokia VPĮ norma tai nurodo daryti.
27.17. Teismas neteisingai sprendė, kad Sprendimas atitinka administraciniam sprendimui keliamus reikalavimus, kadangi CPVA pažeidė PAFT nuostatas bei nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos, nes neįvertino pažeidimo finansinio poveikio ES ir valstybės biudžetui, nepateikė aiškaus nustatytų aplinkybių vertinimo ir jų poveikio finansinės korekcijos dydžiui, neįvertino visų reikšmingų aplinkybių, pažeidė proporcingumo principą.
28. Atsakovas pateiktame atsiliepime prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsakovo atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
28.1. Atsakovas skundžiamame Sprendime nurodė, kad su įtariamu pažeidimu susijusi informacija turi pažeidimo požymių, nurodytų Reglamento 2 straipsnio 31 punkte. Pagal šią Reglamento nuostatą pažeidimas yra bet koks nukrypimas nuo taikytinos teisės, pasireiškiantis galimu žalos efektu ES biudžetui priskiriant nepagrįstas išlaidas dėl ekonominės veiklos vykdytojo veiksmų ar neveikimo. Sprendimo pažeidimo esmei esant subrangos ribojimui Reikalavimu ir tokio ribojimo nustatyti neleidžiant VPĮ reguliavimui, toks pažeidimas laikytinas sukeliančiu žalos efektą ES biudžetui.
28.2. Atsakovas, nustatęs, kad pareiškėjo veiksmai laikytini pažeidimu ir spręsdamas dėl padarinių – finansinės korekcijos – taikymo pagrįstai vadovavosi Gairių 2.1 lentelės 13 punkto nuostatomis, tinkamai nustatė pareiškėjo padaryto pažeidimo pobūdį, kadangi pagrįstai sprendė, kad jo padarytas pažeidimas pagal analogiją patenka į Gairių 2.1 lentelės 13 punkto apimtį bei individualiai įvertinęs pareiškėjo padaryto pažeidimo sunkumą ir sudėtį, tinkamai nustatė, kad už tokį pažeidimą taikoma 5 proc. pataisos norma. Tokia atsakovo pozicija atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką. Be to, atsakovas neturi jokių teisinių instrumentų taikyti kitokią (pavyzdžiui, mažesnę) finansinę korekciją, kadangi tokios teisės CPVA nesuteikia ir PAFT (Apskaičiavimo metodika). Atsakovas veikė apibrėžtos kompetencijos ribose, vykdydamas jam priskirtas funkcijas bei paisydamas teisinio reguliavimo, suponavusio finansinės korekcijos taikymą už nustatytą pažeidimą.
28.3. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra išsamus, motyvuotas ir aiškus, o pareiškėjo argumentai dėl įrodinėjimo dalyko ir teismo sprendimo nemotyvuotumo yra tik subjektyvi ir nepagrįsta pareiškėjo nuomonė, siekiant išvengti finansinės korekcijos taikymo, todėl yra atmestini pilna apimtimi.
28.4. Pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad jis pagrįstai ir teisėtai nustatė Reikalavimą, kuriuo nebuvo siekiama riboti konkurencijos. Pareiškėjas nei skunde nei apeliaciniame skunde neįrodė išimtinio ir pagrįsto fakto, pagrindžiančio Reikalavimo įtvirtinimą Pirkimo sąlygose pagrįstumą ir būtinumą. Reikalavime nustatytiems pasiūlymų atmetimo pagrindams esant trunkamiesiems, toks jų taikymas pažeidžia VPĮ nuostatas, t. y. pasiūlymo atmetimo pagrindai yra vienkartiniai, taikytini pasiūlymų vertinimo etape, jiems neturint tolesnio efekto Sutarties vykdymo etape, išskyrus pasiūlymo atmetimo pagrindus, kurie nukreipti į tiekėjo subjektiškumo vykdyti Sutartį patikrinimą (iš naujo tikrinama kvalifikacija, pašalinimo pagrindų nebuvimas). Pareiškėjas, nustatydamas ribojančias ir neproporcingas sąlygas (Reikalavimą), draudžiančias tiekėjui, pateikusiam pasiūlymą kaip atskirai, taip ir grupėje, kitame pasiūlyme būti nurodytam subtiekėju (subrangovu), ir ribojančias subtiekėjų (subrangovų) pasitelkimą sutarties vykdymo metu, pažeidė VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą proporcingumo principą, VPĮ 17 straipsnio 3 dalį, draudžiančią riboti konkurenciją, ir VPĮ 88 straipsnio 4 ir 5 dalių nuostatas. Šių aplinkybių pareiškėjas apeliaciniame skunde nepaneigė. Skundžiamas Sprendimas atitinka VAĮ nuostatas.
28.5. Pareiškėjas nepagrįstai prašo atlyginti bylinėjimosi išlaidas, susijusias su advokato pagalbos teikimu, nes pareiškėjo vidiniai resursai buvo pakankami, kad jis galėtų tinkamai atstovauti save teisminiame procese, o byla nėra teisiškai sudėtinga, jog būtų būtina pasitelkti išorės teisininkų, t. y. advokatų pagalbą.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV.
29. Byloje nagrinėjimas ginčas kilo dėl CPVA 2024 m. rugsėjo 27 d. sprendimo dėl pažeidimo Nr. 2024/3-35-336 teisėtumo ir pagrįstumo.
30. Bylos duomenimis, pareiškėjas, įgyvendindamas projektą „Magistralinio kelio A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda ruožo nuo 99,03 iki 100,47 km rekonstravimas (vidurinis tiltas per Nerį)“, projekto Nr. 08-001-P-0004, vykdė tarptautinį pirkimą atviro konkurso būdu „Magistralinio kelio A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda ruožo nuo 99,03 iki 100,47 km rekonstravimas (vidurinis tiltas per Nerį)“. Skelbimas apie Pirkimą CVP IS paskelbtas 2022 m. birželio 10 d., pirkimo laimėtoja pripažinta AB „Kauno tiltai“, su kuria 2022 m. spalio 21 d. pasirašyta Sutartis. CPVA, atlikusi įtariamų viešųjų pirkimų procedūrą reglamentuojančio teisės aktų pažeidimų, padarytų vykdant Pirkimą, tyrimą, 2024 m. rugsėjo 27 d. priėmė byloje ginčijamą Sprendimą, kuriame, konstatavusi, kad pareiškėjas, vykdydamas Pirkimą, pažeidė VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą proporcingumo principą, VPĮ 17 straipsnio 3 dalį, draudžiančią riboti konkurenciją, ir VPĮ 88 straipsnio 4 ir 5 dalių nuostatas, vadovaudamasi PAFT ir Gairių 2.1 lentelės 13 punkto nuostatomis, nusprendė taikyti 5 proc. pataisos normą nuo Sutarties vertės, tenkančios Projektui, t. y. nuo 68 264 956,84 Eur su PVM, dėl ko netinkamų finansuoti išlaidų suma, kuri gali kisti keičiantis Sutarties vertei, sudaro 3 413 247,84 Eur.
31. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą, kuris buvo grindžiamas argumentais tiek dėl CPVA viešųjų pirkimų procedūrą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų nepagrįstumo, tiek dėl žalos ES biudžetui nebuvimo bei taikytos finansinės korekcijos neproporcingumo, atmetė, konstatavęs, kad: pareiškėjas nustatytu Reikalavimu apribojo vidinę tiekėjų pasitelkimo dinamiką, dėl ko rinkos subjektas apskritai gali nuspręsti Pirkime nedalyvauti arba teikti brangesnį pasiūlymą arba bus priverstas iš anksto derinti dalyvavimo pirkimuose veiksmus su lygiagrečiai rinkoje veikiančiu subjektu; esant nustatytiems faktams, kad buvo padarytas pažeidimas nustatant neteisėtas Pirkimo sąlygas, nors Reikalavimo sąlyga ir nebuvo pritaikyta tiekėjams, pateikusiems pasiūlymus, tai nereiškia, kad neteisėtos Pirkimo sąlygos nedaro poveikio tiekėjams svarstant dalyvavimo konkrečiame pirkime galimybes. Be to, pasekmės, priešingai nei teigia pareiškėjas, ne visais atvejais yra būtinas viešųjų pirkimų pažeidimo sudėties objektyviosios pusės elementas, jų nustatymas nėra reikšmingas formaliosios sudėties pažeidimams, tačiau kilusių neigiamų pasekmių sunkumo laipsnis gali būti reikšmingas, sprendžiant dėl padaryto pažeidimo sunkumo ir taikytinos atsakomybės griežtumo; nagrinėjamu atveju nėra galimybės taikyti mažesnę nei 5 proc. finansinės pataisos normą, nes tokios galimybės nesuteikia pačių Gairių ginčo pažeidimo turinio esmė. Gairių 2 skirsnio 2.1 lentelės 13 punkte nustatyto pažeidimo pagrindas yra, jog subrangos ribojimai galėjo atgrasyti potencialius tiekėjus nuo pasiūlymų teikimo.
32. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą.
33. Teisėjų kolegija, pareiškėjo apeliacinio skundo ribose patikrinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 str. 1 ir 2 d.), nesutinka su dalimi teismo išvadų: viešai skelbiamo Sutarties projekto (https://pirkimai.eviesiejipirkimai.lt) 121-122 punktuose, kurie, sprendžiant iš byloje pateiktų šalių dokumentų turinio, yra identiški Sutarties, kuri į bylą nėra pateikta, 121-122 punktų turiniui, nustatyta, kad: Sutarties galiojimo metu ketinant keisti Sutartyje numatytus subrangovus vietomis, perduoti didesnę (mažesnę) darbų dalį, negu buvo suderinta, kitam Sutartyje numatytam subrangovui, pasitelkti papildomus subrangovus, atsisakyti Sutartyje numatytų subrangovų, Rangovo kartu su subrangovais kvalifikacija turi būti ne mažesnė nei buvo reikalaujama pirkimo dokumentuose (121 p.); papildomai pasitelkiamu subrangovu negali būti viešojo pirkimo dalyvis ar pasiūlymą viešajame pirkime teikusios ūkio subjektų grupės partneris, atsisakęs sudaryti sutartį ar perkančiosios organizacijos pašalintas iš viešojo pirkimo dėl pirkimo dokumentų 79.1-79.2 punktuose, 79.5-79.8 punktuose nurodytų priežasčių, taip pat asmuo, įtrauktas į nepatikimų tiekėjų sąrašus (122 p.).
34. Viešai skelbiamų pareiškėjo patvirtintų Magistralinio kelio A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda ruožo nuo 99,03 iki 100,47 km rekonstravimas (vidurinis tiltas per Nerį) tarptautinio atviro konkurso sąlygų (https://pirkimai.eviesiejipirkimai.lt) 79 punktas nustato, kad pasiūlymas atmetamas 79.1-79.8 punktuose nustatytais pagrindais, iš jų – jeigu: tiekėjas turi būti pašalintas vadovaujantis šių pirkimo dokumentų nuostatomis dėl pašalinimo pagrindų, taip pat ir tais atvejais, kai tiekėjas remiasi ūkio subjekto pajėgumais, arba pasitelkia subtiekėją ir jiems pagal pirkimo dokumentus, keliami reikalavimai dėl pašalinimo pagrindų, tačiau ūkio subjekto ar subtiekėjo padėtis atitinka nustatytus pašalinimo pagrindus ir perkančiosios organizacijos nurodymu tiekėjas nepakeitė šio ūkio subjekto ar subtiekėjo į pašalinimo pagrindų neturintį ūkio subjektą (79.1 p.); pasiūlymą pateikęs dalyvis neatitinka nustatytų kvalifikacijos reikalavimų, ir, jeigu taikytina, kokybės vadybos sistemos ir (arba) aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartų ir (ar) ūkio subjektas, kurio pajėgumais remiasi tiekėjas, netenkina jam keliamų kvalifikacijos reikalavimų ir perkančiosios organizacijos nurodymu nebuvo pakeistas į reikalavimus atitinkantį ūkio subjektą, taip pat, jei tiekėjas neatitinka kitų pirkimo sąlygose nustatytų reikalavimų tiekėjui (79.2 p.); dalyvis per perkančiosios organizacijos nurodytą terminą neištaiso aritmetinių klaidų ir (ar) nepaaiškina pasiūlymo (79.5 p.); pateiktame pasiūlyme nurodyta kaina yra neįprastai maža ir dalyvis, perkančiosios organizacijos prašymu, nepateikia visai ar nepateikia tinkamų kainos pagrįstumo įrodymų. Pasiūlyme neįprastai mažos kainos ar sąnaudos pasiūlytos dėl to, kad tiekėjas yra gavęs valstybės pagalbą, tačiau tiekėjas negali per pakankamą perkančiosios organizacijos nustatytą laikotarpį įrodyti, kad valstybės pagalba buvo suteikta teisėtai. Atmetusi pasiūlymą šiuo pagrindu, perkančioji organizacija apie tai praneša Europos Komisijai. Valstybės pagalba laikoma bet kuri priemonė, atitinkanti Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus (79.6 p.); dalyvis, apie nustatytų reikalavimų atitikimą, yra pateikęs melagingą informaciją, kurią perkančioji organizacija gali įrodyti bet kokiomis teisėtomis priemonėmis (79.7 p.); perkančiosios organizacijos prašymu, kaip numatyta Viešųjų pirkimų įstatymo 45 straipsnio 3 dalyje, nepatikslino, nepapildė, nepaaiškino ar nepateikė dokumentų ar duomenų dėl tiekėjo pašalinimo pagrindų nebuvimo, atitikties kvalifikacijos reikalavimams, kokybės vadybos sistemos ir aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartams, tiekėjo įgaliojimo asmeniui pasirašyti pasiūlymą, jungtinės veiklos sutarties, pasiūlymo galiojimą užtikrinimą patvirtinančio dokumento (79.8 p.).
35. Atsakovas, kaip matyti iš ginčijamo Sprendimo motyvacijos, sprendė, kad pareiškėjas, ribodamas subtiekimą (subrangą), nors ir ne pasiūlymo teikimo ir konkuravimo Pirkime etape, tačiau jau Sutarties įgyvendinimo metu, pažeidė VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą proporcingumo principą, VPĮ 17 straipsnio 3 dalį, draudžiančią riboti konkurenciją, ir VPĮ 88 straipsnio 4-5 dalių nuostatas, iš esmės motyvuodamas tuo, kad:
35.1. sistemiškai vertinant Sutarties projekto ir Sutarties 121 ir 122 punktų reikalavimą ir Pirkimo sąlygų 79.1-79.2 ir 79.5-79.8 punktų nuostatas, darytina išvada, kad tiekėjas negali pasitelkti papildomo subtiekėjo (subrangovo), jeigu jis dalyvavo Pirkime kaip tiekėjas (tiek pavienis, tiek jungtinės veiklos pagrindu) ir (1) atsisakė sudaryti viešojo pirkimo sutartį arba (2) buvo pašalintas iš Pirkimo, nes: atitiko pašalinimo pagrindus (Pirkimo sąlygų 79.1 p.); neatitiko kvalifikacijos reikalavimų (Pirkimo sąlygų 79.2 p.); per Perkančiosios organizacijos nurodytą terminą neištaisė aritmetinių klaidų ir / arba nepaaiškino pasiūlymo (Pirkimo sąlygų 79.5 p.); nepagrindė neįprastai mažos kainos nurodytos pasiūlyme (Pirkimo sąlygų 79.6 p.); pateikė melagingą informaciją (Pirkimo sąlygų 79.7 p.); Perkančiosios organizacijos prašymu nepatikslino, nepapildė, nepaaiškino ar nepateikė dokumentų dėl atitikties kvalifikacijos reikalavimams (Pirkimo sąlygų 79.8 p.);
35.2. Reikalavimas reiškia, kad pareiškėjas, be VPĮ nurodytų perkančiosios organizacijos pareigų ir teisių tikrinant subtiekėjo (subrangovo), kuris pasitelkiamas Sutarties vykdymo metu, atitiktį kvalifikacijos reikalavimams ir pašalinimo pagrindams, nustatė papildomus reikalavimus subtiekėjui (subrangovui), dalyvavusiam Pirkime kaip savarankiškas tiekėjas, kurie nėra numatyti VPĮ, kad sutartį vykdantis tiekėjas jo negalėtų pasitelkti Sutarties vykdymui;
35.3. esminis pareiškėjo argumentas, kuriuo grindžiamas nustatytas Reikalavimas, yra siekis prevenciškai užkardyti draudžiamus susitarimus, kurių tikslas buvo riboti konkurenciją Pirkime. Toks pareiškėjo argumentas iš esmės grindžiamas prezumpcija, kad visi Pirkime dalyvaujantys tiekėjai sudarys draudžiamus susitarimus, jog Pirkimo laimėtojas vengs sudaryti Sutartį ir vėliau jį, kaip subtiekėją (subrangovą), pasitelks dėl tokio atsisakymo Pirkimą laimėjęs tiekėjas. CPVA vertinimu, toks Projekto vykdytojo argumentas nėra pakankamas pagrįsti Reikalavimo nustatymą Pirkimo dokumentų ir Sutarties sąlygose, nes iš esmės jis yra grindžiamas negatyvia ir pesimistine rinkos dalyvių elgesio prognoze, nuneigiant sąžiningumo ir nekaltumo prezumpcijas jau pradiniame dalyvavimo viešajame pirkime etape, t. y. iki viešojo pirkimo sutarties sudarymo. VPĮ 88 straipsnis nenumato galimybės drausti tiekėjams sutarties vykdymo metu pasitelkti subtiekėją (subrangovą), kuris buvo pirkimo dalyviu dėl tam tikrų aplinkybių nesudaręs sutarties arba pašalintas iš Pirkimo. Rinkos subjektai, vadovaujantis VPĮ nuostatomis, yra neribojami kooperuotis, išskyrus išskirtines aplinkybes, kurios turi būti aiškios, tikslios, proporcingos ir paremtos konkrečiomis taisyklėmis. Be to, pasibaigus Pirkimui, jame dalyvavęs dalyvis jau nebeturi jokio suinteresuotumo ir galimybių paveikti konkurso procedūrų rezultatus, todėl pareiškėjui nepaaiškinus tokio draudimo būtinybės, toks draudimas negali būti taikomas neatsižvelgiant į VPĮ nuostatas;
35.4. Reikalavimas, kiek tai neatitinka VPĮ 88 straipsnio reguliavimo, nepagrįstai ribojo tiekėjų tarpusavio galimybes kooperuotis būnant kito tiekėjo subtiekėju (subrangovu) Sutarties vykdymo metu, t. y. pareiškėjo nustatytas Reikalavimas, nesant konkrečių aplinkybių Pirkime, iš anksto lemia bet kokios kooperacijos draudimą vykdant Sutartį, tiekėjų bandymus kooperuotis ir remtis vienas kito pajėgumais vertinant kaip a priori (iš anksto), per se (savaime) kaip neteisėtus ir reiškiančius, jog neva tiekėjai visais atvejais sudarys draudžiamą susitarimą (įtvirtinama nesąžiningumo prezumpcija). Tai visiškai neatitinka VPĮ nustatyto reglamentavimo, kadangi susidaro situacija, jog tiekėjai, įgyvendinami vieną ar kitą sąlygą, iš anksto bus laikomi pažeidusiais VPĮ nuostatas bei sudarę draudžiamą susitarimą. Tokios rizikos prezumpcija dėl galimybės pasitelkti subtiekėjus (subrangovus) apskritai padaro beprasmišką VPĮ taikymą, nes rizika, anot Projekto vykdytojo, egzistuoja bet kuriuo Pirkimo etapo vykdymo metu su visais tiekėjais tiek Pirkimo metu, tiek ir vykdant Sutartį;
35.5. Reikalavime nurodyti tiekėjo pašalinimo iš Pirkimo pagrindai, kai jis jau nebegali būti pasitelkiamas kaip subtiekėjas (subrangovas) vykdant viešojo pirkimo sutartį, nėra susiję su pareiškėjo deklaruojamu tikslu išvengti konkurenciją ribojančių susitarimų, nes tiekėjo pašalinimo pagrindų taikymas objektyviai gali nepriklausyti nuo tiekėjo (ne)veikimo arba jie jau gali būti išnykę (tiekėjas negali būti pasitelkiamas kaip subtiekėjas (subrangovas), jeigu pasiūlymo vertinimo metu (tačiau ne jo, kaip subtiekėjo (subrangovo) pasitelkimo metu) atitiko pašalinimo pagrindus, nors būtent jo, kaip subtiekėjo (subrangovo), pasitelkimo metu pašalinimo pagrindai gali būti išnykę (Pirkimo sąlygų 79.1 p.); tiekėjas negali būti pasitelkiamas kaip subtiekėjas (subrangovas), jeigu pasiūlymo vertinimo metu neatitiko kvalifikacijos reikalavimų, nors tiekėjas kaip subtiekėjas (subrangovas), pvz., gali būti pasitelkiamas tik fizinių darbų vykdymui ir atitiktis specifiniams kvalifikacijos reikalavimams nebuvo būtina (Pirkimo sąlygų 79.2 p.); tiekėjas negali būti pasitelkiamas kaip subtiekėjas (subrangovas), jeigu nepagrindė neįprastai mažos pasiūlymo kainos. Pažymėtina, kad tiekėjas galėjo būti pateikęs neįprastai mažos kainos pagrindimą, tačiau perkančioji organizacija galėjo jį įvertinti, kaip netinkamą (Pirkimo sąlygų 79.6 p.); tiekėjas negali būti pasitelkiamas kaip subtiekėjas (subrangovas), jeigu nepateikė papildomos informacijos dėl atitikties kvalifikacijos reikalavimams, nors gal tiekėjas nepateikė prašomų dokumentų, nes jis objektyviai neatitiko kvalifikacijos reikalavimų (Pirkimo sąlygų 79.8 p.). Aptarti tiekėjo pasiūlymo atmetimo pagrindai gali būti taikomi nepriklausomai nuo tiekėjo (ne)veikimo, todėl tokie pagrindai negali būti (ne)tiesiogiai siejami su galimais draudžiamais susitarimais tarp tiekėjų;
35.6. nors pareiškėjas nurodo, jog Pirkimo sąlygose nebuvo nustatytas ribojimas tiekėjui dalyvauti kaip subtiekėjui (subrangovui) kito tiekėjo pasiūlyme, tačiau Reikalavimas galėjo turėti įtakos ir Pirkimo vykdymui. Pavyzdžiui, jeigu tiekėjas, kuris atsisakytų sudaryti viešojo pirkimo sutartį arba atitiktų pasiūlymo atmetimo pagrindus, nurodytus Pirkimo sąlygose 79.1-79.2 ir 79.5-79.8 punktuose, būtų nurodytas kito tiekėjo pasiūlyme kaip subtiekėjas (subrangovas), tai neabejotinai darytų įtaką to tiekėjo pasiūlymo tinkamumui, nes tiekėjas neturėtų teisės jo pakeisti nauju subtiekėju (subrangovu) ir jo pasiūlymas būtų atmestas. Tai grindžiama tuo, kad Pirkimo sąlygų 35 punkte nurodyta, kad: Perkančioji organizacija pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 50 ir 51 straipsnių nuostatas patikrina, ar ūkio subjektai, kurių pajėgumais ketina remtis tiekėjas, tenkina jiems keliamus kvalifikacijos reikalavimus ir ar nėra tokio ūkio subjekto pašalinimo pagrindų. Jeigu ūkio subjektas netenkina jam keliamų kvalifikacijos reikalavimų arba jo padėtis atitinka bent vieną pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 46 straipsnį perkančiosios organizacijos nustatytą pašalinimo pagrindą, perkančioji organizacija turi pareikalauti per jos nustatytą terminą pakeisti jį reikalavimus atitinkančiu ūkio subjektu. Pirkimo sąlygų 35 punktas iš esmės atitinka VPĮ 49 straipsnio 4 dalies reguliavimą, kuri leidžia tiekėjui pakeisti subtiekėją (subrangovą), jeigu jis neatitinka kvalifikacijos reikalavimų ir/arba atitinka pašalinimo pagrindus. Šis straipsnis nenumato galimybės keisti subtiekėjus (subrangovus), jeigu jie atitinka Reikalavime nustatytus papildomus reikalavimus subtiekėjui (subrangovui), pavyzdžiui, tiekėjo pasiūlymas buvo atmestas nepagrindus neįprastai mažos pasiūlymo kainos ir pan. Pirkimo sąlygos nenumato subtiekėjo (subrangovo) pakeitimo, jeigu yra tenkinamos Reikalavimo sąlygos, t. y. tiekėjas, vadovaujantis Pirkimo sąlygų nuostatomis, negalėtų pakeisti subtiekėjo (subrangovo) nauju subtiekėju (subrangovu), nors VPĮ normos tokią teisę numato. Tokia situacija iš esmės lemtų, kad tiekėjai vengtų pasitelkti vienas kitą kaip subtiekėjus (subrangovus), nors VPĮ reguliavimas ir Pirkimo sąlygos tiesiogiai to nedraudžia, bet iš esmės draudė pats Reikalavimas. Tokiu būdu Pirkime galėjo būti apribota tiekėjų konkurencija.
36. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka ginčijamo CPVA Sprendimo motyvais, kuriems pritarė pirmosios instancijos teismas, kad ginčui taikytinos redakcijos VPĮ 88 straipsnyje, reglamentuojančiame subtiekimą, nėra nuostatų, įgalinančių perkančią organizaciją nustatyti draudimą tiekėjams sutarties vykdymo metu pasitelkti subtiekėją, kuris buvo pirkimo dalyviu, tačiau nesudarė sutarties arba buvo pašalintas iš Pirkimo, nevertinant, ar subtiekėjo padėtis atitinka bent vieną pagal VPĮ 46 straipsnį nustatytą pašalinimo pagrindą: pirkimo dokumentuose turi būti nustatyta, kad, sudarius pirkimo sutartį, tačiau ne vėliau negu pirkimo sutartis pradedama vykdyti, tiekėjas įsipareigoja perkančiajai organizacijai pranešti tuo metu žinomų subtiekėjų pavadinimus, kontaktinius duomenis ir jų atstovus. Perkančioji organizacija taip pat reikalauja, kad tiekėjas informuotų apie minėtos informacijos pasikeitimus visu pirkimo sutarties vykdymo metu, taip pat apie naujus subtiekėjus, kuriuos jis ketina pasitelkti vėliau. Jeigu taikomos VPĮ 88 straipsnio 5 dalies nuostatos, kartu su informacija apie naujus subtiekėjus pateikiami ir subtiekėjo pašalinimo pagrindų nebuvimą patvirtinantys dokumentai (VPĮ 88 str. 4 d.); tais atvejais, kai tiekėjas nesiremia subtiekėjo pajėgumais, perkančioji organizacija, siekdama užtikrinti tinkamą VPĮ 17 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatų įgyvendinimą ir vadovaudamasi VPĮ 50 ir 51 straipsniuose nustatytais reikalavimais, gali patikrinti, ar nėra šio įstatymo 46 straipsnyje nurodytų tiekėjo subtiekėjo pašalinimo pagrindų. Tokiu atveju, jeigu subtiekėjo padėtis atitinka bent vieną pagal VPĮ 46 straipsnį nustatytą pašalinimo pagrindą, perkančioji organizacija reikalauja, kad tiekėjas per perkančiosios organizacijos nustatytą terminą pakeistų minėtą subtiekėją reikalavimus atitinkančiu subtiekėju (VPĮ 88 str. 5 d.).
37. Pažymėtina, kad pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai – kad VPĮ nereglamentuoja ir negali reglamentuoti visų situacijų ir / ar pirkimo sąlygose (ne)galimų nustatyti reikalavimų; kad Sutarties projekto 122 punkto nuostata įtvirtinta vadovaujantis VPĮ 87 straipsnio 1 dalies 11 punktu, kuris numato, kad Pirkimo sutartyje ir jos projekte turi būti nustatyti subtiekėjai (subrangovai), jei vykdant sutartį jie pasitelkiami, ir jų keitimo tvarka ir pan. – nėra pagrįsti arba nėra reikšmingi ginčo kontekste: ginčui aktualios redakcijos VPĮ 46 straipsnyje nėra nuostatų, sudarančių pagrindą aiškinti, kad čia nustatyti nebaigtiniai savarankiškų privalomųjų ir neprivalomųjų tiekėjų pašalinimo pagrindų sąrašai, t. y. kad perkančioji organizacija turi teisę savarankiškai papildyti įstatymu nustatytą pasiūlymo atmetimo pagrindų sąrašą kitais pagrindais. Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog pirmiausia turėtų būti taikomos būtent konkrečios VPĮ normos, o viešųjų pirkimų principų taikymas nepateisina praktikos, kuria būtų akivaizdžiai nukrypta nuo teisinio reguliavimo, iškreipta įstatymo leidėjo valia sureguliuoti atitinkamus teisinius santykius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-96-916/2015). Galiausiai, pareiškėjas ir nenurodo priešingos VPĮ 46 straipsnio nuostatų aiškinimo teismų praktikos; VPĮ 87 straipsnio 1 dalies 11 punkto nuostata (pirkimo sutartyje, kai ji sudaroma raštu, turi būti nustatyti subtiekėjai, jeigu vykdant pirkimo sutartį jie pasitelkiami, ir jų keitimo tvarka) įpareigoja nustatyti subtiekėjų, jeigu vykdant pirkimo sutartį jie pasitelkiami, keitimo tvarką, tačiau nesuteikia teisės nustatyti ir jų (subtiekėjų) papildomus savarankiškus pašalinimo pagrindus; kiti pareiškėjo argumentai, iš jų – VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 1 punkto turinio aiškinimo – niekaip nepagrindžia teisės pirkimo sutartyje nustatyti papildomus savarankiškus subtiekėjų pašalinimo pagrindus.
38. Šiame kontekste pažymėtina, kad CPVA sprendimo motyvai, kad Reikalavimas galėjo turėti įtakos ir Pirkimo vykdymui (šios nutarties 35.6 p.), kam skundžiamame sprendime pritarė pirmosios instancijos teismas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrįsti: viena vertus, kaip paaiškinime nurodė pareiškėjas ir ko iš esmės niekaip nepaneigė CPVA, Reikalavimas taikomas tik papildomai pasitelkiamiems subrangovams; kita vertus, tokios CPVA išvados padarytos, kaip galima spręsti iš Sprendimo turinio, nepagrįstai tapatinant tiekėjo (subtiekėjo) pašalinimo pagrindus (VPĮ 46 str.; Pirkimo sąlygų III skirsnis) ir tiekėjo ir jo pateiktos paraiškos ir pasiūlymo vertinimo bendruosius principus (VPĮ 45 str.; Pirkimo sąlygų VIII skirsnis). Pažymėtina, kad Pirkimų sąlygų 79.1-79.2 ir 79.5-79.8 punktuose nurodyti pasiūlymų vertinimo kriterijai ir sąlygos, o ne papildomi tiekėjo (subtiekėjo) pašalinimo pagrindai.
39. Konstatavus, kad pareiškėjas, Sutarties projekto 122 punkte papildydamas VPĮ nustatytą subtiekėjo pašalinimo pagrindų sąrašą kitais pagrindais, neteisėtai ribojo subrangą, pažeidė VPĮ 88 straipsnio 4-5 dalių nuostatas, VPĮ 17 straipsnio 3 dalį, draudžiančią riboti konkurenciją, ir ne atsakovo ginčijamame Sprendime nurodytą VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą proporcingumo principą, bet lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principus, kadangi Reikalavimu nustatytas absoliutus draudimas būti subrangovu asmenų grupei, apibrėžiamai pagal nurodytus požymius, susiejamus su jų dalyvavimu Pirkime.
40. Tačiau apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria daliai apeliacinio skundo argumentų, kad ginčijamo CPVA Sprendimo dalis dėl pagrindo taikyti finansines korekcijas už viešųjų pirkimų pažeidimus buvimo, priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, negali būti laikoma teisėta: Reglamentas (ES) Nr. 2021/1060, kuris, kaip ir nurodoma ginčijamame CPVA Sprendime, yra pagrindinis teisės aktas, reglamentuojantis ES sanglaudos politikos fondų valdymą 2021–2027 m. laikotarpiu, pagal kurį yra finansuojamas Projektas, kuriame vykdytas Pirkimas, be kita ko, nustato, kad šio teisės akto prasme pažeidimas – taikytinos teisės pažeidimas, padarytas dėl ekonominės veiklos vykdytojo – fizinio ar juridinio asmens arba kito subjekto, dalyvaujančio įgyvendinant fondų paramą, išskyrus valstybę narę, kuri naudojasi savo prerogatyvomis kaip viešojo sektoriaus institucija – veiksmų ar neveikimo, kai nepagrįstas išlaidas įtraukus į Sąjungos biudžetą jam padaroma ar būtų padaryta žala (Reglamento (ES) Nr. 2021/1060 2 str. 30 ir 31 p.).
41. Pažymėtina, kad Reglamente (ES) Nr. 2021/1060 pateikiamos sąvokos „pažeidimas“ apibrėžimas yra funkciškai tapatus 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1303/2013, kuriuo nustatomos Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui bendros nuostatos ir Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui taikytinos bendrosios nuostatos ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1083/2006 pateiktam sąvokos „pažeidimas“ apibrėžimui.
42. ESTT 2024 m. spalio 4 d. sprendimo Obshtina Svishtov vs Rakovoditel na Upravlyavashtia organ na Operativna programa „Regioni v rastezh“, priimto byloje C-175/23, 23–27 punktuose, apibendrindamas savo jurisprudenciją aiškinant Reglamento (ES) Nr. 1303/2013, 2 straipsnio 36 punktą, be kita ko, pažymėjo: sąvoka „pažeidimas“ Reglamento Nr. 1303/2013 2 straipsnio 36 punkte apibrėžta kaip bet koks Sąjungos teisės ar nacionalinės teisės nuostatų dėl jų taikymo pažeidimas, susijęs su ekonominės veiklos vykdytojo veiksmais ar neveikimu, kai dėl nepagrįstų Sąjungos bendrojo biudžeto išlaidų padaroma arba gali būti padaryta žala šiam biudžetui. Taigi tam, kad toks pažeidimas būtų padarytas, turi būti įvykdytos trys sąlygos, t. y. turi būti pažeista taikytina teisė, turi būti ekonominės veiklos vykdytojo veiksmai ar neveikimas, dėl kurių padarytas šis pažeidimas, ir turi būti padaryta reali ar potenciali žala Sąjungos biudžetui (pagal analogiją žr. ESTT 2020 m. spalio 1 d. Sprendimo Elme Messer Metalurgs, C 743/18, EU:C:2020:767, 50 ir 51 punktus ir 2023 m. birželio 8 d. Sprendimo ANAS, C 545/21, EU:C:2023:451, 27 ir 29 punktus); pirmoji sąlyga susijusi ne tik su pačių Sąjungos teisės nuostatų, bet ir nacionalinės teisės nuostatų, kurios taikomos Sąjungos struktūrinių fondų remiamiems veiksmams ir kuriomis taip prisidedama prie Sąjungos teisės, susijusios su šių fondų finansuojamų projektų valdymu, įgyvendinimu (2020 m. spalio 1 d. Sprendimo Elme Messer Metalurgs, C 743/18, EU:C:2020:767, 52 punktas ir 2023 m. birželio 8 d. Sprendimo ANAS, C 545/21, EU:C:2023:451, 30 punktas); dėl antrosios sąlygos, t. y., kad atitinkamas pažeidimas turi būti padarytas ūkio subjekto veiksmais ar neveikimu, pažymėtina, kad Reglamento Nr. 1303/2013 2 straipsnio 37 punkte „ekonominės veiklos vykdytojas“ apibrėžiamas kaip bet kuris fizinis ar juridinis asmuo ir bet kuris kitas subjektas, dalyvaujantis įgyvendinant fondų paramą, išskyrus valstybę narę, vykdančią valdžios institucijos įgaliojimus; pagal trečiąją sąlygą reikalaujama, kad ekonominės veiklos vykdytojui pažeidus taikytiną teisę „padaroma ar būtų padaryta“ žala Sąjungos bendrajam biudžetui. Iš paties šio reglamento 2 straipsnio 36 punkto teksto, visų pirma iš žodžių junginio „padaroma ar būtų padaryta“, matyti, kad jeigu dėl „pažeidimo“, kaip jis suprantamas pagal šią nuostatą, nereikia įrodyti konkretaus finansinio poveikio Sąjungos biudžetui, taikytinų taisyklių nesilaikymas yra „pažeidimas“, jeigu negalima atmesti galimybės, kad šis pažeidimas turėjo įtakos atitinkamo fondo biudžetui (2017 m. gruodžio 6 d. Sprendimo Compania Na?ional? de Administrare a Infrastructurii Rutiere, C 408/16, EU:C:2017:940, 60 ir 61 punktai ir 2023 m. birželio 8 d. Sprendimo ANAS, C 545/21, EU:C:2023:451, 38 punktas); iš to, kas išdėstyta, matyti, kad „pažeidimas“, kaip jis suprantamas pagal Reglamento Nr. 1303/2013 2 straipsnio 36 punktą, gali būti laikomas tik pažeidimu, dėl kurio „padaroma ar [gali būti] padaryta“ žala Sąjungos biudžetui. Taigi pagal šią nuostatą draudžiama, kad bet koks Sąjungos teisės ar nacionalinės teisės, taikytinos veiksmams, finansuojamiems iš Sąjungos struktūrinių fondų lėšų, pažeidimas būtų laikomas automatiškai darančiu žalą Sąjungos biudžetui arba galinčiu jam daryti žalos, neatsižvelgiant į tokio pažeidimo poveikį Sąjungos biudžetui.
43. Kadangi pagrindo manyti, kad Reglamente (ES) Nr. 2021/1060 sąvokos „pažeidimas“ apibrėžimas galėtų būti suprantamas kitaip, nei jis suprantamas pagal Reglamento Nr. 1303/2013 2 straipsnio 36 punktą, nėra, manytina, kad „pažeidimu“, kaip jis suprantamas pagal Reglamento (ES) Nr. 2021/1060 2 straipsnio 31 punktą, gali būti laikomas tik pažeidimas, dėl kurio padaroma ar gali būti padaryta žala Sąjungos biudžetui, todėl ši nuostata neaiškintina, kad bet koks Sąjungos teisės ar nacionalinės teisės, taikytinos veiksmams, finansuojamiems iš Sąjungos struktūrinių fondų lėšų, pažeidimas būtų laikomas automatiškai darančiu žalą Sąjungos biudžetui arba galinčiu jam daryti žalos, neatsižvelgiant į tokio pažeidimo poveikį Sąjungos biudžetui.
44. Ginčijamo CPVA Sprendimo motyvacija dėl pareiškėjo veiksmų pripažinimo „pažeidimu“ Reglamento (ES) Nr. 2021/1060 2 straipsnio 31 punkto prasme, kuriai skundžiamu sprendimu pritarė pirmosios instancijos teismas, nėra pagrįsta: kadangi, kaip jau minėta (šios nutarties 43 p.), bet koks, Sąjungos teisės ar nacionalinės teisės, taikytinos veiksmams, finansuojamiems iš Sąjungos struktūrinių fondų lėšų, pažeidimas, taigi – net ir nurodytas Gairėse, negali būti būtų laikomas automatiškai darančiu žalą Sąjungos biudžetui arba galinčiu jam daryti žalos, neatsižvelgiant į tokio pažeidimo poveikį Sąjungos biudžetui, priešingi ginčijamo CPVA Sprendimo motyvai („<...> yra aiškiai ir nedviprasmiškai įtvirtinta teisinė prezumpcija, kad Gairėse nurodyti pažeidimai arba į juos panašūs turi finansinį poveikį ES finansiniams interesams, todėl juos nustačius turi būti taikoma finansinė korekcija. Atsižvelgiant į teismų formuojamą praktiką ir teisinį reguliavimą, daroma išvada, kad taikant finansines korekcijas už viešųjų pirkimų pažeidimus, nėra būtina, kad būtų kilę realūs tiesioginiai padariniai pirkimo vykdymui ir ES lėšų panaudojimui, nes viešųjų pirkimų principų pažeidimai negali būti laikomi mažareikšmiais, jie gali paveikti pirkimo rezultatą ir finansinius ES interesus, nors tas poveikis gali būti neakivaizdus (netiesioginis). <...>), juo labiau – pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai šiuo aspektu („<... > net ir formalūs pirkimo dokumentų trūkumai faktiškai gali atgrasyti potencialius dalyvius nuo dalyvavimo viešajame pirkime, o esamiems dalyviams gali realiai sutrukdyti pateikti tinkamą pasiūlymą, t. y. net ir formalūs viešojo pirkimo trūkumai konkrečioje situacijoje gali patvirtinti, kad pirkimas buvo atliktas pažeidžiant skaidrumo, viešumo, vienodo vertinimo ar kitus pagrindinius viešųjų pirkimų vykdymo imperatyvus. Vien tik šių principų pažeidimas gali sudaryti pagrindą taikyti griežtas poveikio priemones, nes tokie pirkimo trūkumai paprastai negali būti laikomi mažareikšmiais <...>), negali būti laikomi pagrįstais.
45. Be to, kaip iš esmės ir nurodo pareiškėjas, byloje pateikti duomenys, susiję su nustatyto pažeidimo (šios nutarties 39 p.) poveikiu Sąjungos biudžetui, niekaip nesuponuoja išvadų nei dėl galimos, nei juo labiau dėl padarytos žalos Sąjungos biudžetui: Sutarties vykdymo metu situacijos, aptartos Sutarties 122 punkte ir Pirkimų sąlygų 79.1-79.2 ir 79.5-79.8 punktuose, nesusidarė; argumentai, kad nors Reikalavimo sąlyga ir nebuvo pritaikyta tiekėjams, pateikusiems pasiūlymus, tai nereiškia, kad neteisėtos Pirkimo sąlygos nedaro poveikio tiekėjams svarstant dalyvavimo konkrečiame pirkime galimybes, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant ir į išvados, kad Reikalavimas galėjo turėti įtakos ir Pirkimo vykdymui, nepagrįstumą (šios nutarties 38 p.), grindžiami sąlygomis, kurių buvimas (atsiradimas) objektyviai mažai tikėtinas.
46. Atsižvelgiant į aptartą, pareiškėjo apeliacinis skundas yra tenkinamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra naikinamas ir priimamas naujas sprendimas, kuriuo pareiškėjo skundas yra tenkinamas (ABTĮ 91 str. 1 d. 1 p.). Pažymėtina, kad atskirai klausimas dėl Sprendimo priedų (Pažeidimo tyrimo formos Nr. F-PZV-PV-02(ES(2021-2027)/2 ir CPVA 2024 m. rugsėjo 24 d. grąžintinų lėšų formas Nr. 1) nėra sprendžiamas, kadangi šie dokumentai nelaikytini atskirais aktais.
47. Konstatavus, kad ginčijamas CPVA Sprendimas negali būti laikomas teisėtu aptartais pagrindais, kiti šalių procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai nėra reikšmingi nagrinėjamo ginčo kontekste, todėl dėl jų nėra pasisakoma.
48. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas, todėl jis įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.). ABTĮ 41 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.
49. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, nei nustatyta teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) (toliau – ir Rekomendacijos). Pagal Rekomendacijų 7 punktą, rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) (toliau – ir bruto užmokestis). Pagal Rekomendacijų 8 punktą, maksimalus užmokesčio dydis už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį apskaičiuojamas taikant 2,5 koeficientą (Rekomendacijų 8.2 p.), už apeliacinį skundą, jeigu advokatas dalyvavo pirmosios instancijos teisme, – 1,7 (8.10 p.).
50. Pareiškėjas pirmosios instancijos teismui pateikė prašymą dėl 4 765,70 Eur bylinėjimosi išlaidų (4 743,20 už skundo teismui parengimą ir 22,50 Eur žyminio mokesčio), bei išlaidas patvirtinančius dokumentus (2024 m. lapkričio 4 d. PVM sąskaitą faktūrą, 2024 m. lapkričio 13 d. patvirtinimą apie lėšų įskaitymą į kliento sąskaitą; 2024 m. spalio 30 d. mokėjimo nurodymą). Paslaugos buvo apmokėtos 2024 m. IV ketvirtį, todėl maksimalus užmokesčio dydis už skundo parengimą, apskaičiuotas pagal 2024 m. II ketvirčio bruto užmokestį (2 196,4 Eur), sudaro 5 491 Eur (2 196,4 x 2,5). Kadangi pareiškėjo prašoma priteisti 4 743,20 Eur bylinėjimosi išlaidų už skundo teismui parengimą suma neviršija Rekomendacijų nustatyto dydžio, ši suma, taip pat ir 22,50 Eur žyminio mokesčio suma priteistina pareiškėjui.
51. Pareiškėjas apeliacinės instancijos teismui pateikė 2026 m. kovo 24 d. prašymą dėl 4 246,25 Eur bylinėjimosi išlaidų (4 235 Eur už apeliacinio skundo teismui parengimą ir 11,25 Eur žyminio mokesčio), bei išlaidas patvirtinančius dokumentus (2025 m. gegužės 31 d. PVM sąskaitą faktūrą, 2025 m. birželio 30 d. patvirtinimą apie lėšų įskaitymą į kliento sąskaitą; 2025 m. gegužės 29 d. mokėjimo nurodymą). Paslaugos buvo apmokėtos 2025 m. II ketvirtį, todėl maksimalus užmokesčio dydis už apeliacinio skundo parengimą, apskaičiuotas pagal 2024 m. IV ketvirčio bruto užmokestį (2 335,9 Eur), sudaro 3 971,03 Eur (2 335,9 x 1,7). Kadangi pareiškėjo prašoma priteisti 4 235 Eur suma už apeliacinio skundo parengimą viršija maksimalų rekomenduojamą priteisti užmokesčio dydį, todėl mažintina iki rekomenduotino ir pareiškėjo naudai priteistina 3 971,03 Eur suma. Pareiškėjui taip pat priteistina 11,25 Eur žyminio mokesčio. Iš viso pareiškėjui iš atsakovo priteistina 3 982,28 Eur (3971,03 + 11,25 Eur) suma už suteiktas teisines paslaugas apeliacinės instancijos teisme.
52. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo prašymas dėl išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimo tenkinamas iš dalies, pareiškėjui iš viso priteisiama 8 747,98 Eur (4 765,70 Eur+ 3 982,28 Eur) bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, suma.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjo akcinės bendrovės „Via Lietuva“ apeliacinį skundą tenkinti.
Regionų administracinio teismo 2025 m. balandžio 30 d sprendimą panaikinti.
Pareiškėjo akcinės bendrovės „Via Lietuva“ skundą tenkinti.
Panaikinti viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros 2024 m. rugsėjo 27 d. sprendimą dėl pažeidimo Nr. 2024/3-35-336.
Priteisti pareiškėjui akcinei bendrovei „Via Lietuva“ iš atsakovo viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros 8 747,98 Eur (aštuonis tūkstančius septynis šimtus keturiasdešimt septynis Eurus 98 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.
Sprendimas neskundžiamas.
Teisėjai Arūnas Dirvonas
Veslava Ruskan
Milda Vainienė