Civilinė byla Nr. e3K-3-71-823/2024
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00978-2022-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.1.4; 2.1.5.1.2.4; 2.1.5.3; 2.6.11.1
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. balandžio 4 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės (pranešėja), Andžej Maciejevski ir Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų V. K. ir J. K. kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. spalio 19 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų V. K. ir J. K. ieškinį atsakovams R. R., A. L. ir I. L. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir pirkėjų teisių gynimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl ieškinio senaties termino taikymo tais atvejais, kai pirkėjo reikalavimas dėl parduoto daikto trūkumų pareiškiamas tikrosios sandorio šalies (pardavėjo) statytiniui.
2. Ieškovai patikslintu ieškiniu, teismui pateiktu 2023 m. sausio 10 d., prašė: 1) pripažinti 2020 m. gegužės 27 d. pirkimo–pardavimo sutartį, kuria atsakovai A. L. ir I. L. pardavė gyvenamąjį namą ir žemės sklypą, esančius Vilniuje, (duomenys neskelbtini), atsakovui R. R., tariamuoju sandoriu, kuris negalioja nuo jo sudarymo; 2) 2020 m. rugsėjo 17 d. notarinės pirkimo–pardavimo sutarties šalimi vietoje pardavėjo R. R. pripažinti pardavėjais A. L. ir I. L.; 3) priteisti iš atsakovų A. L. ir I. L. 102 501,32 Eur ir 5 proc. procesines palūkanas; 4) teismui netenkinus pirmiau nurodytų reikalavimų, priteisti 102 501,32 Eur ir 5 proc. procesines palūkanas iš atsakovo R. R. (toks buvo pradinio ieškinio, teismui pateikto 2022 m. rugpjūčio 1 d., reikalavimas).
3. Ieškovai nurodė, kad iš atsakovo R. R. pagal 2020 m. rugsėjo 17 d. notarinę pirkimo–pardavimo sutartį už 183 000 Eur bendrosios jungtinės nuosavybės teise įsigijo žemės sklypą ir vienbutį gyvenamąjį namą. Prieš ieškovams įsigyjant šį turtą buvo nustatyti tam tikri turto trūkumai, šiuos pardavėjas sutiko ištaisyti, o ištaisymo darbų kainą įtraukti į žemės sklypo ir gyvenamojo namo pirkimo–pardavimo kainą. Iš šių sulygtų darbų atsakovas atliko tik keletą. Ieškovų pasitelktas ekspertas apskaičiavo, kad sutartų, bet atsakovo neatliktų darbų atlikimas kainuotų 8612,52 Eur. Be to, ieškovams įsikėlus į namą, paaiškėjo, kad jame nėra virtuvės baldų komplekto, kuris buvo įskaičiuotas į turto pardavimo kainą, yra neteisėtai pastatyta atraminė siena bei tvora. Ieškovai įsigijo virtuvės baldus ir būtiną virtuvei naudoti buitinę techniką už 6713,30 Eur, o neteisėtai pastatytos atraminės sienos bei tvoros įteisinimas ieškovams kainavo 963 Eur. Vėliau buvo nustatyti ir kiti namo trūkumai, kurie trukdo ieškovams naudotis ginčo turtu. Šiems trūkumams pašalinti, pagal specialistų atliktus skaičiavimus, prireiks 94 825,02 Eur. Nurodytas sumas ieškovai prašo priteisti iš atsakovų.
4. Patikslintame ieškinyje ieškovai taip pat nurodė, kad jų įsigytas žemės sklypas ir gyvenamasis namas anksčiau priklausė atsakovams A. L. ir I. L. Ieškovai dėl turto pardavimo tarėsi su atsakovu A. L., tačiau atsakovai A. L. ir I. L. 2020 m. gegužės 27 d. pirkimo–pardavimo sutartimi vos už 70 000 Eur, t. y. už 2,7 karto mažesnę sumą, nei buvo nurodyta turto pardavimo skelbime, pardavė šį turtą atsakovui R. R., kuriam sandorio sudarymo metu tebuvo 24 metai ir kuris buvo A. L. vadovaujamos bendrovės eilinis darbuotojas, iki ginčijamo sandorio sudarymo neturėjęs jokio nekilnojamojo turto. Atsakovas R. R. vos už kelių mėnesių ieškovams šį nekilnojamąjį turtą pardavė jau už 183 000 Eur. Ieškovų vertinimu, atsakovai žinojo, kad sodo namas buvo rekonstruotas ne pagal projektą, t. y. su dideliais defektais, todėl, siekdami išvengti atsakomybės ieškovams, jei paaiškėtų namo defektai (o būtent tai ir įvyko), tariamai perleido turtą galimai nemokiam savo darbuotojui R. R., iš kurio išieškojimas patenkinus ieškinį būtų labai apsunkintas arba iš viso negalimas. Dėl šios priežasties ginčo nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sandorį, sudarytą atsakovų, ieškovai prašė pripažinti tariamuoju, o 2020 m. gegužės 27 d. pirkimo–pardavimo sutartį – apsimestine dėl subjekto ir ginčo turto pardavėjais pripažinti atsakovus A. ir I. L.
5. Atsakovai su ieškiniu nesutiko, prašė taikyti ieškinio senatį. Nurodė, kad ieškovui V. K. išdėsčius pretenzijas ir nurodžius trūkumus, dėl kurių pareikštas ieškinys, atsakovas R. R. dar 2021 m. rugpjūčio 25 d. laiške nurodė, kad jokių ieškovo reikalavimų netenkins. Ši data laikytina ieškinio senaties termino pradžia. Ieškovai į teismą kreipėsi praleidę sutrumpintą 6 mėnesių terminą ieškiniui dėl parduotų daiktų trūkumų pareikšti.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
6. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. gegužės 2 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: pripažino 2020 m. gegužės 27 d. pirkimo–pardavimo sutartį negaliojančia kaip tariamąjį sandorį, 2020 m. rugsėjo 17 d. pirkimo–pardavimo sutartį – apsimestine dėl subjekto, pakeitė pardavėją ir vietoje pardavėjo R. R. pardavėjais laikė A. L. ir I. L.; priteisė ieškovams iš atsakovų A. L. ir I. L. 86 212,50 Eur ir 5 proc. procesines palūkanas; kitą ieškinio dalį atmetė.
7. Teismas nustatė šias faktines aplinkybes:
7.1. 2020 m. rugpjūčio 18 d. preliminariąja sutartimi ieškovai susitarė su atsakovu R. R. dėl ginčo nekilnojamojo turto įsigijimo; preliminariosios sutarties 12 punkte nurodyta, jog pirkėjas patvirtina, kad turėjo galimybę ir apžiūrėjo perkamą turtą iki šios sutarties pasirašymo dienos ir kad turtas atitinka pirkėjo keliamus reikalavimus bei mokamą kainą už perkamą turtą, turto būklės ar kokybės akivaizdžių trūkumų pirkėjas nepastebėjo, jokių pretenzijų neturi; preliminariąją sutartį parengė ir jos pasirašymą organizavo atsakovas A. L. Iš ieškovo elektroninio susirašinėjimo su bankais matyti, kad jis kreipėsi dėl paskolos šiam konkrečiam namui įsigyti dar 2020 m. gegužės 24 d.;
7.2. 2020 m. rugsėjo 17 d. ieškovai pirkimo–pardavimo sutartimi už 183 000 Eur įsigijo iš pardavėjo R. R. šį turtą; sutarties 6.2.1 punkte nurodyta, kad pirkėjas turėjo galimybę ir apžiūrėjo daiktus prieš pasirašant sutartį, jokių pretenzijų pardavėjui dėl jų neturi, daiktai visiškai atitinka pirkėjo keliamus reikalavimus ir mokamą kainą; 6.1.6 punkte įrašyta pardavėjo garantija, kad nėra jokių paslėptų daiktų trūkumų, dėl kurių negalima būtų jų naudoti pagal tikslinę paskirtį arba dėl kurių daiktų vertė sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba apskritai nebūtų jų pirkęs, arba nebūtų už juos tiek mokėjęs; 6.1.9 punktu pardavėjas įsipareigojo paaiškėjus tokiai aplinkybei savo sąskaita ir rizika atlikti visus reikiamus veiksmus trūkumams pašalinti ir atlyginti pirkėjui visus su tuo susijusius nuostolius ir išlaidas;
7.3. atsakovas R. R. ieškovams parduotą žemės sklypą ir gyvenamąjį namą įsigijo iš atsakovų A. ir I. L. 2020 m. gegužės 27 d. pirkimo–pardavimo sutartimi už 70 000 Eur, kuriuos atsakovas R. R. pasiskolino iš A. L. vadovaujamos UAB „(duomenys neskelbtini)“. Remiantis sutarties 3.3.1–3.3.4 punktais, ši suma nebuvo sumokėta pardavėjams, tačiau buvo faktiškai padalyta kitiems asmenims – 50 000 Eur pardavėjų kreditoriams, 20 000 Eur pervesti į Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros sąskaitą. Pasirašydamas sutartį A. L. pagal įgaliojimą veikė ir už sutuoktinę;
7.4. atsakovas R. R. ginčui aktualiu laikotarpiu dirbo A. L. vadovaujamoje UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir jo mėnesio pajamos buvo apie 800 Eur;
7.5. beveik visi iš ieškovų gauti pinigai (179 000 Eur iš 183 000 Eur) atsakovo R. R. buvo pervesti arba atsakovui A. L., arba su juo susijusiems asmenims;
7.6. į bylą pateikta UAB „Centro kubas“ atlikta ginčo turto rinkos vertės nustatymo ataskaita, kurioje nurodyta, kad žemės sklypo vertė 2020 m. liepos 22 d. yra 38 000 Eur, namo – 145 000 Eur, iš viso turtas įvertinas 183 000 Eur suma;
7.7. ieškovas dėl namo įvertinimo buvo kreipęsis į Ž. D., šis, apžiūrėjęs nekilnojamąjį turtą, 2020 m. gegužės 31 d. nurodė ieškovams perkamo nekilnojamojo turto trūkumus; į bylą pateiktas 2020 m. rugpjūčio 19–25 d. elektroninis susirašinėjimas tarp ieškovo V. K. ir atsakovo A. L. dėl to, kas įeina į turto kainą, kokie darbai bus padaryti, ir pan.;
7.8. 2021 m. rugpjūčio 24 d. ieškovas elektroniniu laišku kreipėsi į atsakovą R. R., nurodydamas, kad, nesprendžiant klausimų „nei dėl virtuvės baldų klausimo, nei dėl darbų, kurie turėjo būti padaryti perkant namą“, jam lieka ginti savo teises teisme;
7.9. atsakovas R. R. 2021 m. rugpjūčio 25 d. ieškovui atsakė, kad pardavimo metu visi klausimai, susiję su jo įsipareigojimais, buvo išspręsti, kitų įsipareigojimų jis neturįs;
7.10. ieškovas užsakė Gyvenamojo namo ir priklausinių defektų, pažeidimų ir neužbaigtų darbų nustatymo, jų ištaisymo kaštų skaičiavimo ataskaitą, šią 2022 m. vasario 6 d. parengė VšĮ Nepriklausomų draudimo ekspertų grupės ekspertas Tauras Mičiuda; išvadoje nurodyta, kad namo pamatai neatitinka projekto sprendinio, turi esminių įrengimo trūkumų, pastato išorinės sienos turi esminių defektų, neteisingai įrengtas laikantysis namo konstruktyvas, namo perdangos ir grindys / pagrindai, stogas turi defektų, betoninės atraminės sienutės įrengimas nėra konstrukciškai patikimas.
8. Įvertinęs su ginčo sutarčių sudarymu susijusias faktines aplinkybes, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad atsakovas A. L. nenorėjo pats parduoti ginčo turto už didesnę sumą, nes, dar nesibaigus jo atžvilgiu pradėtam ikiteisminiam tyrimui dėl galimų finansinių nusikaltimų padarymo, nežinodamas šio ikiteisminio tyrimo baigties, vengė tiesiogiai gauti didesnę nei 70 000 Eur sumą, bijodamas jos faktiškai netekti; be to, pats buvęs statytoju namo rekonstrukcijos metu, žinodamas, kad statyba faktiškai atlikta ne tik nekokybiškai, bet ir ne pagal projektą, siekdamas išvengti asmeninės atsakomybės, statytiniu turto pardavimo sandoriui sudaryti pasirinko jauną, turto neturintį, gaunantį minimalias pajamas, neišsilavinusį, elementarios gyvenimiškos patirties stokojantį, nuo jo priklausomą atsakovą R. R. Dėl to teismas tenkino ieškovų reikalavimus dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais. Tiek tariamąjį, tiek apsimestinį sandorius teismas vertino kaip vientisą pirkimo–pardavimo sandorį, kuriuo faktiškai atsakovai A. ir I. L. pardavė ginčo turtą ieškovams, o pastarieji atsiskaitė už įgytą turtą, sumokėdami jo kainą į statytinio sąskaitą.
9. Teismas pažymėjo, kad iš ieškovų pareikštų reikalavimų ir nurodytų faktinių aplinkybių matyti, jog jie prašo atlyginti jiems išlaidas, kurias turėjo įsigydami virtuvės baldus bei techniką, įteisindami neteisėtai pastatytą atraminę sieną bei tvorą, be to, jie prašo kompensuoti būsimas išlaidas kitiems įsigyto turto trūkumams pašalinti. Teismas nusprendė, kad ieškovai šioje byloje reiškiamais turtiniais reikalavimais siekia savo teises apginti pasinaudodami Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintu pirkėjų teisės gynimo būdu. Reikalavimai teismui dėl parduotų daiktų trūkumų turi būti pareikšti per CK 1.125 straipsnio 5 dalies 2 punkte nustatytą sutrumpintą šešių mėnesių ieškinio senaties terminą.
10. Teismas pripažino, kad ieškovai yra praleidę ieškinio senaties terminą reikalavimams dėl išlaidų, kurias turėjo įsigydami virtuvės baldus bei techniką, įteisindami neteisėtai pastatytą atraminę sieną bei tvorą, taip pat dėl Ž. D. nustatytų defektų, nes apie juos ieškovams buvo žinoma dar prieš pasirašant pirkimo–pardavimo sutartį, todėl šiuos ieškinio reikalavimus atmetė pritaikęs ieškinio senatį.
11. Spręsdamas dėl ieškovų pateiktoje eksperto T. Mičiudos išvadoje nurodytų defektų, teismas pažymėjo, kad atsakovai neginčijo nei šių defektų, nei jiems ištaisyti reikalingų piniginių sumų. Šiuo atveju pardavėjai pirkėjams pardavė specifinį daiktą, kurio kokybei teisės aktai nustato specialius reikalavimus. Tam, kad statinys, šiuo atveju – gyvenamasis namas, būtų laikomas tinkamu naudoti, jis turi atitikti teisės aktuose nustatytus imperatyvus, o jei taip nėra, pirkėjams šios aplinkybės privalo būti atskleistos. Teismas nusprendė, kad ieškovai įrodė, jog jiems buvo parduotas nekokybiškas daiktas, dėl to yra pagrindas jiems iš pardavėjų A. ir I. L. priteisti atlyginti ginčo turto defektų šalinimo išlaidas – 86 212,50 Eur.
12. Spręsdamas dėl ieškinio senaties termino šiam ieškinio reikalavimui, teismas 2021 m. rugpjūčio 24 d. ieškovo elektroninio laiško atsakovui R. R. nevertino kaip ieškovų pareiškimo apie trūkumus CK 6.667 straipsnio 3 dalies prasme, atsižvelgdamas į tai, kad tuo metu ieškovai dar nebuvo išsiaiškinę namo defektų ir jiems ištaisyti reikiamos sumos ir tam padaryti patys neturėjo specialių žinių. Pretenzijos pardavėjams dėl po eksperto T. Mičiudos pateiktos išvados paaiškėjusių defektų iki kreipdamiesi į teismą ieškovai nepareiškė. Pretenzijas pardavėjams išsakydami teismui pateiktu ieškiniu, pirkėjai (ieškovai) tai padarė per mažiau nei pusmetį nuo šių defektų jiems paaiškėjimo (eksperto T. Mičiudos išvados gavimo) ir nepraleisdami statinio garantijos termino. Atsižvelgdamas į tai teismas nusprendė, kad ieškovai nepraleido ieškinio senaties termino aptariamam reikalavimui pareikšti.
13. Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs bylą pagal ieškovų bei atsakovų A. L. ir I. L. apeliacinius skundus, 2023 m. spalio 19 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeitė – atmetė ieškovų reikalavimą dėl 86 212,50 Eur ir 5 proc. procesinių palūkanų priteisimo.
14. Apeliacinės instancijos teismas pritarė pirmosios instancijos teismo išvadoms dėl turto pirkimo–pardavimo sandorių vertinimo kaip simuliacinių ir to, kad faktiniu ginčo turto pardavėju buvo ne atsakovas R. R., o atsakovai A. L. ir I. L., kurie faktiškai gavo atsiskaitymą už turtą per savo statytinį R. R.
15. Spręsdamas dėl ieškinio senaties termino turtiniams ieškinio reikalavimams, apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad ieškinio senaties terminas ieškiniui dėl parduoto daikto trūkumų pareikšti prasideda nuo to momento, kai pirkėjas gauna atsakymą, kuriuo pardavėjas atsisako tenkinti pirkėjo reikalavimą, arba kai per pirkėjo nustatytą, o jeigu toks nenustatytas, – per protingą terminą pardavėjas nepateikia jokio atsakymo. Byloje nustatyta, kad 2021 m. rugpjūčio 24 d. ieškovas elektroniniu laišku kreipėsi į atsakovą R. R., nurodydamas, kad, nesprendžiant klausimų nei dėl virtuvės baldų, nei dėl darbų, kurie turėjo būti padaryti perkant namą, jam lieka ginti savo teises teisme tiek dėl virtuvės baldų ir aplinkos darbų, tiek ir dėl paties namo pastatymo bei atraminės sienos; prašė pateikti atsakovo R. R. poziciją šiuo klausimu. Į šį laišką atsakovas R. R. 2021 m. rugpjūčio 25 d. atsakė, kad pardavimo metu visi klausimai, susiję su jo įsipareigojimais, buvo išspręsti, kitų įsipareigojimų jis neturi. Atsižvelgdamas į tai apeliacinės instancijos teismas nusprendė, kad nuo 2021 m. rugpjūčio 25 d., kai atsakovas R. R. atsakė ieškovams neketinantis tenkinti jų reikalavimų, įskaitant reikalavimus dėl darbų, kurie, kaip nurodė ieškovai, turėjo būti padaryti perkant namą, ieškovai sužinojo apie savo teisių pažeidimą, taigi nuo šios dienos ir prasidėjo ieškinio senaties termino šiems reikalavimams pareikšti teisme eiga.
16. Dėl ieškinio senaties termino reikalavimams dėl namo trūkumų, kurie paaiškėjo po namo įsigijimo, eigos pradžios apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad ieškovas užsakė Gyvenamojo namo ir priklausinių defektų, pažeidimų ir neužbaigtų darbų nustatymo, jų ištaisymo kaštų skaičiavimo ataskaitą, šią 2022 m. vasario 7 d. parengė VšĮ Nepriklausomų draudimo ekspertų grupės ekspertas T. Mičiuda ir tą pačią dieną pateikė ieškovams. Iki ataskaitos gavimo ieškovai be specialaus tyrimo (ekspertizės) galėjo nežinoti apie namo defektus, kuriuos nustatė ekspertas, taigi, negalėjo pareikšti atsakovams konkrečiai apibrėžto reikalavimo dėl tokio pobūdžio trūkumų pašalinimo. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas nusprendė, kad šiam reikalavimui teisme pareikšti ieškinio senaties eiga prasidėjo nuo to momento, kai ieškovai gavo aptartą ataskaitą, t. y. nuo 2022 m. vasario 7 d.
17. Apeliacinės instacijos teismas pažymėjo, kad ieškinys dėl pirkimo kainos sumažinimo 102 501,32 Eur ieškovų visų pirma (2022 m. rugpjūčio 1 d.) buvo pareikštas atsakovui R. R., o 2023 m. sausio 10 d. patikslintu ieškiniu – atsakovams A. L. ir I. L., kartu prašant pripažinti negaliojančiais dėl turto pardavimo sudarytus sandorius. Pakitusią ieškovų poziciją dėl turto pardavėjo lėmė aiškiai jų įvardytas ieškinio patikslinimo tikslas – abejotinas atsakovo R. R. mokumas. Remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. gruodžio 20 d. Teismų praktikos, taikant ieškinio senatį reglamentuojančias įstatymų normas, apibendrinimo apžvalga Nr. A2-39, apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad, ieškovams 2022 m. rugpjūčio 1 d. pareiškus ieškinį atsakovui R. R., ieškinio senaties eiga reikalavimams atsakovams A. L. ir I. L. pareikšti nenutrūko. Atsižvelgdamas į tai, kad ieškinio senaties eiga nebuvo sustojusi ar nutrūkusi, ir į tai, kad tokio pobūdžio reikalavimus pareikšti teisme ieškovai turėjo per CK 1.125 straipsnio 5 dalies 2 punkte įtvirtintą 6 mėnesių ieškinio senaties terminą, apeliacinės instancijos teismas nusprendė, kad ieškovai yra praleidę ieškinio senaties terminą.
18. Spręsdamas, ar nėra svarbių priežasčių atnaujinti ieškinio senaties terminą, apeliacinės instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovai dar kartu su pradiniu ieškiniu pateikė išrašą su istorija iš Nekilnojamojo turto registro, kuriame nurodyta, kad R. R. ginčo turtą 2020 m. gegužės 27 d. pirkimo–pardavimo sutartimi buvo įsigijęs iš atsakovų A. L. ir I. L. Vadinasi, apie abu turto perleidimo sandorius ieškovai žinojo jau pareikšdami pradinį ieškinį. Atsižvelgdamas į tai apeliacinės instancijos teismas aplinkybės, jog ieškovai su 2020 m. gegužės 27 d. pirkimo–pardavimo sutarties ir 2020 m. birželio 19 d. priėmimo–perdavimo akto turiniu susipažino tik 2022 m. gruodžio 27 d., nepripažino svarbia priežastimi, pateisinančia ieškinio senaties termino praleidimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovai gerai suprato susiklosčiusią situaciją ir žinojo, kokių teisinių priemonių jie gali imtis, siekdami savo teisių ir interesų gynimo, jų aktyviai ėmėsi, savo nuožiūra spręsdami, kokiems asmenims, kokiame procese ir kokius konkrečiai reikalavimus pareikšti. Derėdamiesi dėl turto pardavimo su atsakovu A. L., o preliminariąją ir vėliau pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartis sudarę su atsakovu R. R. ieškovai negalėjo nesuprasti, kad per derybų ir pasirengimo įsigyti namą laikotarpį pasikeitė turto savininkas.
19. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad kitokio ieškinio senaties praleidimo priežasčių vertinimo nagrinėjamu atveju nesuponuoja ir teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principai. Ieškovai, įgiję ūkio būdu rekonstruotą namą (šią aplinkybę jie žinojo) ir žemės sklypą Vilniaus m. esančioje sodų bendrijos teritorijoje už bendrą 183 000 Eur kainą ir, kaip patys pripažįsta, sumokėję tikrąją jo rinkos kainą, apsigyvenę name ir juo naudodamiesi pagal paskirtį, neprašydami grąžinti namo jo pardavėjams dėl esminių jo trūkumų, ieškiniu siekia namo kainą sumažinti dviem trečdaliais – net 102 501,32 Eur suma, o tokiu atveju namo vertė faktiškai taptų vos didesnė nei 42 000 Eur. Todėl apeliacinės instancijos teismas pritarė atsakovų argumentams, kad ieškinio pareiškimo tikslas yra ne namo defektų, kliudančių juo naudotis pagal paskirtį, pašalinimas, bet namo, įsigyto už jo būklę atitinkančią rinkos kainą, pagerinimas, juolab patiems ieškovams ieškinyje nurodžius, kad tik papildomai investavę tokią sumą jie galės nevaržomai, patogiai ir saugiai name gyventi.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
20. Ieškovai kasaciniu skundu prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. spalio 19 d. nutarties dalį, kuria atmestas ieškovų reikalavimas dėl 86 212,50 Eur ir 5 proc. procesinių palūkanų priteisimo, ir dėl šios dalies palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 2 d. sprendimą; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas yra grindžiamas šiais argumentais:
20.1. Ieškovai pradiniu ieškiniu pareiškė reikalavimą R. R., kaip namo pirkimo–pardavimo sutarties šaliai, o vėliau patikslintu ieškiniu įtraukė į bylą atsakovus A. ir I. L., jie pakeitė pradinį atsakovą tapdami ginčo namo pardavėjais. Pasikeitus prievolės šalims neturėjo pasikeisti ieškinio senaties terminas ir jo skaičiavimo tvarka (CK 1.128 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, įtraukdamas į senaties termino skaičiavimą aplinkybę dėl tinkamų atsakovų, plačiau aiškino senaties terminų skaičiavimą reglamentuojančias teisės normas (CK 1.124 ir 1.127 straipsniai).
20.2. Pretenzija dėl daikto trūkumų atsakovams A. ir I. L. pareikšta nebuvo. Ginčo namas atiduotas naudoti 2019 m., patikslintas ieškinys atsakovams A. ir I. L. pareikštas 2023 m. sausio 9 d., per nustatytą 5 metų garantinį terminą. Todėl ieškinio senaties terminas praleistas nebuvo, o apeliacinės instancijos teismas, taikydamas ieškinio senatį, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos.
20.3. Apeliacinės instancijos teismas nesiaiškino aplinkybės, ar reiškiant pradinį ieškinį ieškovų turimi faktiniai duomenys sudarė pagrindą jiems sužinoti apie savo teisės pažeidimą, t. y. nustatyti, kuriam tiksliai atsakovui turi būti reiškiamas reikalavimas. Teisė į ieškinį atsakovams A. ir I. L. atsirado 2022 m. gruodžio 27 d., kai į bylą buvo pateikta 2020 m. gegužės 27 d. pirkimo–pardavimo sutartis, nes tik minėtą dieną ieškovai sužinojo, kad jų teises įsigyti namą be defektų pažeidė būtent A. ir I. L., tariamuoju sandoriu perleisdami namą atsakovui R. R. (CK 1.127 straipsnio 1 dalis).
20.4. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme atsakovai, prašydami taikyti ieškinio senatį, nesirėmė argumentu, kad ieškinio senatis turėtų būti stabdoma tik nuo ieškinio pareiškimo tinkamam atsakovui. Apeliacinės instancijos teismas, taikydamas ieškinio senatį dėl 86 212,50 Eur reikalavimo, rėmėsi vieninteliu nurodytu argumentu, taip akivaizdžiai praplėsdamas apeliacinio skundo argumentų sąrašą. Teismui pagrindus išvadas dėl bylai esminę reikšmę turinčių klausimų aplinkybėmis, kurios byloje nebuvo atskleistos ir dėl kurių šalys negalėjo pateikti savo argumentų, paaiškinimų ir įrodymų, byloje buvo priimtas neteisingas sprendimas.
20.5. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2023 m. liepos 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-217-943/2023 pripažino, kad daikto defektams nustatyti pasitelkti specialių žinių turintys specialistai, kuriems neparengus išvados nebuvo galima per įstatymo nustatytą senaties terminą pateikti ieškinio teismui, yra pagrindas ieškinio senaties terminą atnaujinti. Apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo šios kasacinio teismo praktikos, nes nevertino subjektyvių galimų ieškinio senaties praleidimo aplinkybių – būtinybės byloje keisti atsakovus, aplinkybių, nuo kurio momento ieškovams paaiškėjo faktinės aplinkybės, leidžiančios pasirinkti byloje tinkamus atsakovus, ieškovo siekio surinkti visą informaciją (pasitelkė teismo ekspertą T. Mičiudą, šis parengė namo defektų vertinimo ataskaitą), reikalingą teisėms ir teisėtiems interesams apginti, aktyvaus savo pažeistų teisių gynimo, bei objektyviųjų – siekiamos apginti vertybės, t. y. namo defektai buvo esminiai, namas apskritai pastatytas ne pagal projektą, ieškovai patirs didelius turtinius nuostolius šalindami namo defektus.
21. Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovai A. L. ir I. L. prašo jį atmesti; Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. spalio 19 d. nutartį palikti nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
21.1. Nagrinėjamoje byloje neįvyko prievolės asmenų pasikeitimas. Net teismų sprendimais pripažinus sandorį negaliojančiu, atsakovai byloje nepakeitė atsakovo R. R., todėl CK 1.128 straipsnio nuostatos ginčo situacijoje netaikytinos.
21.2. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad ieškinio pareiškimas atsakovui R. R. nenutraukė ieškinio senaties termino kitų galimų atsakovų atžvilgiu. Jei ieškovas galėtų pareikšti reikalavimą netinkamam atsakovui, o vėliau, suėjus ieškinio senaties terminui, atsakovu į ginčą įtraukti kitą atsakovą, ieškinio senaties terminai netektų prasmės.
21.3. Ieškovai nuo 2021 m. rugpjūčio 25 d. žinojo, kad atsakovas R. R. netenkins jokių ieškovų pretenzijų, į atsakovus L. nesikreipė ir nuo to momento negalėjo nesuvokti, kad vienintelis kelias siekti galimo teisių pažeidimo yra kreipimasis į teismą. Tačiau net gavę eksperto ataskaitą ieškovai nesikreipė į atsakovus A. ir I. L.
21.4. Kasaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad ieškinio senatis neriboja ieškovų teisės pareikšti reikalavimus dėl daikto trūkumų. Sutiktina su ieškovais, kad pirkėjai pretenzijas dėl daikto (namo) galėjo pareikšti per šio daikto kokybės garantinį terminą, tačiau nesutiktina, kad ieškovų reikalavimams dėl to galėtų būti netaikomas ieškinio senaties terminas. Ieškovų ir atsakovų A. ir I. L. nesiejo pirkimo–pardavimo teisiniai santykiai, todėl ieškinio senaties termino pradžios nustatymui negalėjo būti keliamas reikalavimas ieškovams pareikšti pretenziją atsakovams, kaip pardavėjams. Šiems atsakovams ieškovai reikalavimus pareiškė ne dėl to, kad laikė juos tikraisiais turto pardavėjais, atsakingais už parduoto daikto trūkumus, o dėl to, kad turėjo abejonių dėl pardavėjo R. R. mokumo ir galimybių įvykdyti galimai ieškovams palankų teismo sprendimą.
21.5. 2020 m. gegužės 27 d. pirkimo–pardavimo sutarties turinys galėjo turėti įtakos nebent reikalavimo dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu pareiškimui. Reikalavimams dėl kainos mažinimo ar defektų šalinimo kainos priteisimo jis negalėjo turėti jokios įtakos, todėl ieškinio senaties terminas reikalavimams, priskirtiniems specialiesiems pirkėjo teisių gynimo būdams (CK 6.334 straipsnis), prasidėjo nuo sužinojimo apie teisių pažeidimą momento, t. y. 2021 m. rugpjūčio 25 d. gavus el. laišką su informacija, kad jokios pretenzijos nebus tenkinamos. Ieškovai nepagrįstai reikalavimui dėl pirkėjo teisių gynimo pareikšti taikomo ieškinio senaties termino pradžią sieja su 2020 m. gegužės 27 d. pirkimo–pardavimo sutarties gavimu, kurią išreikalauti ieškovai paprašė tik 2022 m. gruodžio 12 d., t. y. praėjus daugiau nei 4 mėnesiams nuo civilinės bylos inicijavimo. Toks ieškovų procesinis elgesys, jei ieškinio senaties termino pradžia būtų siejama su sutarties turinio sužinojimu, laikytinas nepakankamai atidžiu ir rūpestingu. Ieškovams dėl turto įsigijimo derybas vedus su atsakovu A. L., o vėliau pirkimo–pardavimo sutartį sudarius su R. R., dar turto įsigijimo metu buvo žinoma, kad pasikeitė turto savininkas.
21.6. Ieškovai ne tik turėjo pakankamai laiko reikalavimams dėl įsigyto daikto trūkumų pareikšti, bet ir pasitelkė atstovą savo pažeistoms teisėms ginti. Taigi, jie buvo atidūs ir profesionalūs, todėl nėra pagrindo kelti klausimo dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo. Nei pradiniame, nei patikslintame ieškiniuose ieškovai nereiškė reikalavimo atnaujinti ieškinio senaties terminą, neįvardijo priežasčių, kodėl jis buvo praleistas, o iš esmės viso proceso metu argumentavo, kad šio termino nebuvo praleidę. Ieškinio senaties termino praleidimo priežasčių svarbos vertinimas, kaip ir ieškinio senaties termino pradžios momento nustatymas, yra fakto klausimas.
21.7. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, neperžengė šalių pateiktų apeliacinių skundų ribų, ieškinio senatį taikė vadovaudamasis atsakovų apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais.
21.8. Ieškovai pareiškė ieškinį dėl pirkimo kainos sumažinimo, tačiau ieškinio reikalavimais jie prašo atlyginti jiems išlaidas, kurias turėjo įsigydami virtuvės baldus bei techniką, taip pat įteisindami neteisėtai pastatytą atraminę sieną bei tvorą, be to, jie prašo kompensuoti būsimas išlaidas kitiems įsigyto turto trūkumams pašalinti, taigi ieškinys pareikštas CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punkte (pareikalauti, kad pardavėjas atlygintų pirkėjo išlaidas jiems ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti) įtvirtintu pirkėjų teisės gynimo būdu. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo pateiktas ar vertintas nė vienas įrodymas, kuris pagrįstų, kad namas ir (ar) žemės sklypas yra netinkami naudoti ar kad ieškovai negalėtų daiktu naudotis nepašalinus jo trūkumų. Atvirkščiai, ieškovai name gyvena jau daugiau nei trejus metus, ir per visą tą laikotarpį nesiėmė jokių priemonių tariamiems trūkumams šalinti. Ieškovai prašo priteisti atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, kurios nėra patirtos. Be to, nebuvo nustatytas nė vienas trūkumas, dėl kurio ieškovai negalėtų naudotis ar nesinaudotų įsigytu turtu.
22. Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas R. R. prašo jį atmesti; Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. spalio 19 d. nutartį palikti nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
22.1. Atsakovas R. R. nuosekliai laikėsi pozicijos, kad ieškovai yra praleidę ieškinio senaties terminą. Nuo 2021 m. rugpjūčio 25 d., kai atsakovas atsisakė tenkinti bet kokias ieškovų pretenzijas, prasidėjo 6 mėnesių terminas ieškiniui dėl visų parduotų daiktų trūkumų pareikšti. Net laikant, kad ieškinio senaties terminas dėl trūkumų, kurie detalizuoti eksperto T. Mičiudos ataskaitoje, prasidėjo nuo šios ataskaitos pateikimo, t. y. 2022 m. vasario 7 d., ieškovai praleido ieškinio senaties terminą reikalavimams dėl šių trūkumų pareikšti atsakovams A. L. ir I. L.
22.2. Kasacinio skundo argumentai dėl neva egzistavusių priežasčių atnaujinti ieškinio senaties terminą yra deklaratyvaus pobūdžio, nepagrįsti byloje nustatytomis aplinkybėmis. Priešingai nei teigia ieškovai, apeliacinės instancijos teismas tinkamai įvertino aplinkybes, susijusias su senaties termino praleidimo priežastimis.
22.3. Atsakovai A. L. ir I. L. savo apeliaciniame skunde rėmėsi aplinkybe, kad jiems reikalavimai buvo pareikšti tik 2023 m. sausio 9 d. patikslintu ieškiniu, argumentuodami savo poziciją dėl ieškinio senaties taikymo ieškovų pareikštiems reikalavimams. Todėl apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, neperžengė šalių pateiktų apeliacinių skundų ribų.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribų
23. Bylos nagrinėjimo kasaciniame teisme ribas apibrėžia Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 353 straipsnis. Pagal šio straipsnio pirmąją dalį, kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu.
24. Ieškovai nagrinėjamoje byloje kreipėsi į teismą, prašydami taikyti CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintą specialųjį pirkėjo, nusipirkusio netinkamos kokybės daiktą, teisių gynimo būdą. Bylos nagrinėjimo metu patikslinę ieškinio reikalavimus, ieškovai prašė pripažinti atsakovų sudarytą ginčo nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį tariamuoju sandoriu, o jų pačių su atsakovu R. R. sudarytą to paties turto pirkimo–pardavimo sutartį – apsimestine dėl subjekto; ieškinio reikalavimus dėl parduotų daiktų trūkumų nukreipė į tikruosius turto pardavėjus atsakovus A. L. ir I. L. Bylą nagrinėję teismai patenkino patikslinto ieškinio reikalavimus dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, tačiau padarė skirtingas išvadas dėl kitų ieškovų reikalavimų: pirmosios instancijos teismas tenkino ieškinio reikalavimą dėl 86 212,50 Eur priteisimo iš atsakovų A. L. ir I. L., o apeliacinės instancijos teismas – atmetė, pritaikęs ieškinio senatį.
25. Ieškovų kasacinis skundas paduotas tik dėl apeliacinės instancijos teismo nutarties dalies, kuria atmestas ieškinio reikalavimas dėl 86 212,50 Eur sumos, reikalingos po turto įsigijimo paaiškėjusiems (eksperto T. Mičiudos 2022 m. vasario 7 d. ataskaitoje detalizuotiems) turto trūkumams pašalinti, ir procesinių palūkanų nuo šios sumos priteisimo. Teismų procesinių sprendimų dalys, kuriomis patenkinti ieškinio reikalavimai dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir atmesti ieškinio reikalavimai dėl kitų, eksperto T. Mičiudos 2022 m. vasario 7 d. neįvardytų, ginčo turto trūkumų, kasacine tvarka neskundžiamos.
26. Atmesdamas ieškinio reikalavimą dėl 86 212,50 Eur priteisimo dėl praleisto ieškinio senaties termino, apeliacinės instancijos teismas nusprendė, kad ieškinio senaties eiga šiam reikalavimui pareikšti prasidėjo nuo to momento, kai ieškovai gavo eksperto T. Mičiudos ataskaitą, t. y. 2022 m. vasario 7 d. Nors ieškovai su ieškiniu į teismą kreipėsi 2022 m. rugpjūčio 1 d., t. y. nepraėjus 6 mėnesiams nuo eksperto T. Mičiudos ataskaitos gavimo, tačiau pradiniame ieškinyje jokie reikalavimai tikriesiems turto pardavėjams A. L. ir I. L. nebuvo pareikšti (jie pareikšti tik 2023 m. sausio 10 d. patikslintu ieškiniu, kartu su reikalavimu pirkimo–pardavimo sandorį pripažinti apsimestiniu). Apeliacinės instancijos teismas vertino, kad ieškinio pareiškimas atsakovui R. R. (šioje byloje teismų pripažintam pardavėjų statytiniu) ieškinio senaties termino nenutraukė, todėl sutrumpintas 6 mėnesių ieškinio senaties terminas buvo praleistas, o jį atnaujinti pagrindo nėra.
27. Ieškovai, nesutikdami su šia apeliacinės instancijos teismo išvada, kasaciniame skunde kelia klausimą, kaip turėtų būti skaičiuojamas ieškinio senaties terminas tuo atveju, kai paaiškėja, kad pirkimo–pardavimo sandoris yra apsimestinis dėl subjekto, ir ar ieškinio pareiškimas statytiniui nutraukia ieškinio senaties terminą ir tikrosios sandorio šalies atžvilgiu. Teisėjų kolegija, laikydamasi bylos nagrinėjimo kasaciniame teisme ribų, toliau pasisakys šiuo teisės aiškinimo ir taikymo klausimu.
Dėl ieškinio senaties taikymo, kai pirkėjo reikalavimas dėl parduoto daikto trūkumų pareiškiamas tikrosios sandorio šalies (pardavėjo) statytiniui
28. Ieškinio senatis – tai įstatymo nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises, pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Nors ieškinio senaties termino pasibaigimas nepanaikina asmens teisės kreiptis į teismą, prašant apginti pažeistą teisę, tačiau, ginčo šaliai pareikalavus taikyti ieškinio senatį, yra pagrindas atmesti ieškinį, jeigu teismas nepripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbios priežasties (CK 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1, 2 dalys).
29. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad ieškinio senaties instituto paskirtis – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą. Ieškinio senatis ne tik skatina nukentėjusiąją šalį operatyviai reaguoti į savo teisės pažeidimą, bet ir suteikia garantiją kitai civilinio teisinio santykio šaliai, kad po tam tikro įstatyme nustatyto laikotarpio jos įgytos teisės negalės būti ginčijamos. Jeigu asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis), į šį pažeidimą per visą ieškinio senaties termino eigą nereaguoja ir nereiškia ieškinio, tai kita civilinio teisinio santykio šalis turi teisę pagrįstai tikėtis, kad toks asmuo arba apskritai atsisako savo teisės, arba nemano, jog jo teisė yra pažeista. Taigi, taikant normas, reguliuojančias ieškinio senatį, būtina atsižvelgti tiek į abiejų civilinio teisinio santykio šalių interesus, tiek ir į ieškinio senaties instituto normų tikslus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-212-403/2022, 33 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
30. Esant pareikštam šalies prašymui taikyti ieškinio senatį, teismas, be kita ko, turi patikrinti, ar reiškiamiems reikalavimams taikoma ieškinio senatis (CK 1.134 straipsnis), o jeigu ji taikoma, nustatyti, kokios trukmės ieškinio senaties terminas taikytinas kiekvienam iš reiškiamų reikalavimų, kada prasidėjo jo eiga, ar ši nebuvo sustabdyta, pratęsta arba nutraukta, ar ieškinio senaties terminas yra praleistas, ar nėra pagrindo jį atnaujinti. Spręsti klausimus dėl ieškinio senaties termino trukmės ir eigos pradžios nustatymo, sustabdymo, pratęsimo, nutraukimo teisės normų taikymo teismas privalo ex officio (pagal pareigas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-58-701/2021, 69 punktas).
31. Ieškiniui dėl parduotų daiktų trūkumų pareikšti taikytinas 6 mėnesių ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 5 dalies 2 punktas (straipsnio redakcija, galiojusi iki 2022 m. sausio 1 d.). Kai ieškinys pareiškiamas dėl parduoto daikto trūkumų, ieškinio senaties termino pradžia nustatytina atsižvelgiant į tai, ar pirkėjas per įstatymo ar šalių nustatytą garantinį terminą pareiškė pretenziją pardavėjui ir kokie buvo tolesni pardavėjo veiksmai. Pagal CK 6.338 straipsnio 3 dalį, kai yra nustatytas daikto kokybės garantijos terminas, reikalavimai dėl daikto trūkumų gali būti reiškiami, jeigu trūkumai nustatyti per garantijos terminą. Parduoto daikto garantijos laikotarpiu nustačius šio daikto trūkumus, pirkėjų teisė pareikšti reikalavimą pardavėjui pašalinti daikto trūkumus nesaistoma CK 1.125 straipsnio atitinkamose dalyse nurodytų terminų, nes pareikšti pardavėjui reikalavimą (pretenziją) dėl parduoto daikto, kuriam nustatytas kokybės garantijos terminas, trūkumų pirkėjas turi teisę per visą garantijos galiojimo laikotarpį, nepriklausomai nuo to, kuriuo daikto kokybės garantijos galiojimo metu buvo nustatyti konkretūs daikto trūkumai. Pardavėjui atsisakius tenkinti pirkėjo reikalavimą arba per pirkėjo nustatytą terminą (o jeigu toks nebuvo nustatytas, – per protingą terminą) neatsakius į pirkėjo pretenziją dėl konkrečių garantinio daikto defektų pašalinimo, laikytina, kad pirkėjas sužinojo apie savo teisės pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2012; 2013 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-638/2013; 2015 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137-706/2015).
32. Ieškinio senaties termino pradžios momento konkrečiu atveju nustatymas yra fakto klausimas, kurio kasacinis teismas nenagrinėja (CPK 353 straipsnio 1 dalis), tačiau, remdamasis teismų nustatytomis aplinkybėmis, turinčiomis reikšmės ieškinio senaties termino pradžios nustatymui, teisės taikymo aspektu patikrina, ar bylą nagrinėję teismai teisingai taikė ir aiškino ieškinio senatį reglamentuojančias teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-342-686/2016, 35 punktas; 2022 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-207-701/2022, 33 punktas; kt.).
33. CK 1.130 straipsnyje reglamentuojami pagrindai, kuriems esant ieškinio senaties terminas nutraukiamas. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ieškinio senaties terminą nutraukia ieškinio pareiškimas įstatymų nustatyta tvarka. Aiškindamas šią teisės normą kasacinis teismas yra nurodęs, kad ieškinio įstatymų nustatyta tvarka pareiškimas nutraukia ieškinio senaties terminą tik tam asmeniui, kuris byloje patrauktas atsakovu, jeigu jį ir ieškovą sieja ginčo materialusis teisinis santykis. Ieškinio pareiškimas netinkamam atsakovui ieškinio senaties termino nenutraukia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137/2009).
34. Minėta, kad nagrinėjamoje byloje ieškovai, kaip nekilnojamojo turto pirkėjai, iš 2020 m. rugsėjo 17 d. pirkimo–pardavimo sutarties kylantį reikalavimą dėl parduotų daiktų trūkumų, detalizuotų eksperto T. Mičiudos 2022 m. vasario 7 d. ataskaitoje ir jiems neatskleistų pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu, 2022 m. rugpjūčio 1 d. pareiškė atsakovui R. R., kuris pirkimo–pardavimo sutartyje buvo nurodytas kaip pardavėjas. Byloje nustatyta, kad būtent į šį atsakovą ieškovas V. K. kreipėsi ir su 2021 m. rugpjūčio 24 d. pretenzija dėl parduotų daiktų trūkumų. Į atsakovus A. L. ir I. L. su pretenzijomis dėl parduotų daiktų trūkumų ieškovai nesikreipė. Reikalavimai šiems atsakovams buvo pareikšti tik 2023 m. sausio 10 d. patikslintu ieškiniu, ieškovų teigimu, bylos nagrinėjimo metu paaiškėjus aplinkybėms (be kita ko, neadekvačiai mažai sutarties kainai), keliančioms abejonių dėl sandorio, kurio pagrindu atsakovas R. R. įgijo ginčo turtą iš atsakovų A. L. ir I. L., tariamumo ir atitinkamai sutarties su ieškovais apsimestinumo. Ginčo dėl to, kad ieškovų reikalavimai atsakovams A. L. ir I. L. buvo pareikšti per garantinį laikotarpį, byloje nėra.
35. Apeliacinės instancijos teismas ieškinio pareiškimą atsakovui R. R. įvertino kaip ieškinio pareiškimą netinkamam atsakovui, kuris ieškinio senaties pareikšti reikalavimą atsakovams A. L. ir I. L. nenutraukė (skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties 82 punktas). Ieškovai kasaciniame skunde teigia, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ieškinio senatį reglamentuojančias teisės normas, nes neatsižvelgė į tai, kad pirkimo–pardavimo sutartis, iš kurios kildinami ieškovų reikalavimai, teismo buvo pripažinta apsimestine, ir nesiaiškino aplinkybės, ar reiškiant pradinį ieškinį ieškovų turimi faktiniai duomenys sudarė pagrindą jiems nustatyti, kuriam (kuriems) iš atsakovų reikalavimas turėjo būti reiškiamas. Teisėjų kolegija šiuos kasacinio skundo argumentus pripažįsta iš esmės teisiškai pagrįstais.
36. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, teismui sprendžiant klausimą dėl konkretaus asmens procesinės padėties – ieškovo ar atsakovo – tinkamumo, būtina nustatyti ir įvertinti, iš kokio materialiojo teisinio santykio yra kilęs ginčas, kas yra to materialiojo teisinio santykio tiesioginiai subjektai, kuris subjektas turi reikalavimo teisę ir kuris – pareigą pagal ją atsakyti. Nustačius, kad konkretus asmuo nėra materialiojo teisinio santykio, iš kurio kilęs ginčas, tiesioginis subjektas ir neturi pareigos pagal jį atsakyti, nėra teisinio pagrindo tokį asmenį vertinti kaip tinkamą atsakovą byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-20-381/2024, 66 punktas).
37. Nagrinėjamu atveju vertinant, ar pirminio ieškinio reikalavimai buvo nukreipti tinkamam subjektui, teisiškai reikšminga aplinkybė yra ta, kad sandoris, kurio pagrindu šie reikalavimai pareikšti, teismų vėliau šioje byloje buvo pripažintas apsimestiniu (simuliaciniu). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad simuliacija, t. y. apsimestiniais ar tariamaisiais sandoriais, dažniausiai siekiama apeiti įstatymą arba trečiųjų asmenų, konkrečiai kreditorių, teises. Pagrindinis simuliacijos skirtumas nuo apgaulės yra tas, kad simuliacija yra sutarties šalių bendras melas trečiųjų asmenų atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-15-701/2015). Melas simuliacijos atveju gali būti skirtingo intensyvumo, nuo kurio priklauso simuliacinių sandorių teisinės pasekmės.
38. Apsimestiniu laikomas sandoris, sudarytas kitam sandoriui pridengti. Tokiu atveju dėl to paties dalyko sudaromi du susitarimai: išorinis, neatspindintis tikrųjų šalių ketinimų, ir kitas – atspindintis tikrąją šalių valią, tačiau neviešinamas. Apsimestinio sandorio atveju laikomas galiojančiu tikrasis sandoris, kurio padarinių siekė sandorio šalys. Taigi apsimestinis sandoris turi būti vertinamas pagal tikrąją, o ne pagal išoriškai išreikštą jį sudariusių asmenų valią (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-18-469/2016, 17 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Kita vertus, pagal CK 1.87 straipsnio 2 dalį, jeigu apsimestiniu sandoriu yra pažeistos trečiųjų asmenų teisės ar teisėti interesai, šie asmenys, gindami savo teises, gali panaudoti apsimetimo faktą prieš apsimestinio sandorio šalis. Konkrečiu atveju nustačius, kad sandoris yra apsimestinis, neigiamos apsimestinio sandorio pasekmės tenka sandorio šalims. Sąžiningi tretieji asmenys negali nukentėti dėl neteisėtų kitų asmenų veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-288/2009).
39. Apsimestiniu laikomas ir toks sandoris, kuris sudaromas ne su tikrąja sandorio šalimi, o su statytiniu. Tokį sandorį sudariusių šalių valia, išreikšta išorine forma, neatitinka šalių tikrųjų ketinimų, nes jo sudarymo metu ketinama sudaryti sandorį, pridengiantį tikrąją sandorio šalį. Teisės ir pareigos pagal tokį sandorį atsiranda kitam asmeniui – tikrajai sandorio šaliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-403/2023, 46 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
40. Teisės doktrinoje pažymima, kad, sprendžiant simuliacinių sandorių galiojimo (teisinės galios) klausimus, iškyla būtinybė tarpusavyje derinti keletą principų: pirma, valios autonomija reikalauja gerbti tikrąją šalių valią, t. y. slaptąjį sandorį, antra, simuliaciniu sandoriu sukurta regimybė (arba regimų teisių teorija) turi leisti tretiesiems asmenims remtis matomu (išoriniu) sandoriu, trečia, turi būti stengiamasi užkirsti kelią sukčiavimui, nesąžiningumui, o tam turėtų būti galima panaikinti (anuliuoti) arba slaptąjį susitarimą, arba tuo pat metu ir slaptąjį susitarimą, ir matomą sandorį. Pagal daugelio valstybių teisę santykiuose tarp šalių pirmenybė teikiama slaptajam (bet tikrajam) sandoriui (arba tikrajam susitarimui, kad nebus sukurta jokių teisinių pasekmių), nes jame išreikšta tikroji šalių valia. Lietuvoje taip pat pripažįstama, kad jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, taikomos tos taisyklės, kurios būtų taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo omenyje (CK 1.87 straipsnio 1 dalis). Analizuojant simuliacijos pasekmes tretiesiems asmenims, reikėtų skirti dvi situacijas. Pirma, atvejus, kai fiktyvus sandoris pažeidžia trečiųjų asmenų teises. Antra, kai tretieji asmenys sąžiningai pasitikėjo (pasikliovė) fiktyvaus sandorio galiojimu, t. y. tam tikra prasme jiems šis matomas sandoris yra naudingas. Tais atvejais, kai tretieji asmenys sąžiningai pasikliovė (pasitikėjo) fiktyviu sandoriu, šalys negalės remtis simuliacija prieš trečiuosius asmenis (Dambrauskaitė, A. Simuliacijos samprata Europos šalių sutarčių teisėje. Socialinių mokslų studijos: mokslo darbai. Vilnius: Mykolo Romerio universitetas, 2011, Nr. 3(4), p. 1428, 1431, 1434).
41. Kai simuliacija siekiama paslėpti pačią sandorio šalį, asmenų „pakeitimas“ gali būti atliekamas tiek susitarus su kita matomo sandorio šalimi, tiek jai apie tai nežinant. Komentuodami pastarąsias situacijas, Europos sutarčių teisės principų (PECL) komentaro autoriai nurodo, kad tokiu atveju slaptasis susitarimas yra pavedimo sutartis (angl. agreement of agency), pagal kurią reikėtų daryti išvadą, kad asmuo, sudaręs matomą susitarimą, kitos šalies reikalavimu gali būti laikomas atstovu (pranc. prête-nom, angl. man of straw). Bendrosios pagrindų sistemos projekto (DCFR) komentatoriai analogišką situaciją aiškina šiek tiek kitaip, pabrėždami, kad tokiu atveju galimas (tačiau nebūtinai) sutapimas su atstovavimo taisyklėmis, tačiau bet kuriuo atveju atstovavimo taisyklės turėtų turėti pirmenybę kaip specialios taisyklės, taikytinos šiai situacijai (Dambrauskaitė, A. Simuliacijos samprata Europos šalių sutarčių teisėje. Socialinių mokslų studijos: mokslo darbai. Vilnius: Mykolo Romerio universitetas, 2011, Nr. 3(4), p. 1430).
42. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad reikalavimas pripažinti sandorį (ar jo dalį) apsimestiniu ir negaliojančiu yra neatsiejamai susijęs su reikalavimu pripažinti teises pagal tikrąjį (dengiamąjį) sandorį. Nors apsimestinis sandoris yra niekinis sandoris, kuris negalioja ab initio (nuo sudarymo momento), teisių pagal tikrąjį (dengiamąjį) sandorį pripažinimas yra specifinis tokio sandorio negaliojimo padarinys. Tik nustatęs tikrąją šalių valią, išreikštą dengiamuoju sandoriu, teismas gali konstatuoti, jog pridengiamuoju sandoriu (ginčijamu sandoriu) nėra išreikšta tikroji šalių valia, todėl yra pagrindas jį pripažinti negaliojančiu ir pripažinti tą sandorį, kurio teisinių padarinių šalys ir siekė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-91-1075/2022, 37, 38 punktai). Taigi, sandoriui esant sudarytam per statytinį, reikalavimai gali būti nukreipti į tikrąją sandorio šalį tik teismui pripažinus tokį sandorį apsimestiniu. Atitinkamai reikalavimai tikrajai sandorio šaliai negali būti pareikšti anksčiau, nei reikalavimus pareiškusiai šaliai tapo žinoma apie sandorio apsimestinį pobūdį.
43. Kita vertus, sąžininga sandorio šalis, nežinojusi apie apsimestinį sandorio pobūdį, negali patirti neigiamų pasekmių dėl to, kad vėliau yra nustatoma, jog asmuo, kuriam pareikštas ieškinys, yra tikrosios sandorio šalies statytinis, t. y. dėl to, kad reikalavimas pagal sandorį buvo pareikštas ieškovui esant suklaidintam dėl tikrosios kitos sandorio šalies tapatybės. Nėra pagrindo spręsti, kad sąžiningos sandorio šalies reikalavimas, pareikštas sandoryje šalimi nurodytam asmeniui, yra pareikštas netinkamai, kadangi tikrosios sandorio šalies pareiga atsakyti pagal pareikštus reikalavimus (ir atitinkamai statytinio pareigos pagal juos atsakyti pasibaigimas) yra neatsiejamai susijusi su apsimestinio sandorio pasekmių pritaikymu teismo sprendimu.
44. Teisėjų kolegijos vertinimu, sistemiškai aiškinant apsimestinio sandorio teisines pasekmes ir ieškinio senaties institutą reglamentuojančias teisės normas, sprendžiant, ar statytiniui pareikštas reikalavimas nutraukia ieškinio senaties terminą ir tikrajai sandorio šaliai, reikšminga aplinkybė yra ta, ar reikalavimus pareiškusi sandorio šalis pati dalyvavo simuliacijoje (žinojo apie sudaromo sandorio apsimestinį pobūdį). Kadangi simuliacijoje nedalyvavusi šalis pridengiamojo (slapto) susitarimo atžvilgiu laikytina sąžiningu trečiuoju asmeniu, galinčiu panaudoti apsimetimo faktą prieš apsimestinio sandorio šalis (tikrąją sandorio šalį ir jos statytinį), jos ieškinio pareiškimas statytiniui ieškinio senaties taikymo tikslais vertintinas kaip ieškinio pareiškimas įstatymų nustatyta tvarka ir nutraukia ieškinio senaties terminą ir tikrosios sandorio šalies (kuriai šiuo tikslu „atstovauja“ statytinis) atžvilgiu (šios nutarties 41 punktas). Toks aiškinimas atitinka ir aptartą kasacinio teismo praktiką, pagal kurią, pripažinus sandorį apsimestiniu, tikrojo (dengiamojo) sandorio taisyklės teismo pritaikomos retrospektyviai ir todėl savaime nelemia visų veiksmų, atliktų iki sandorio pripažinimo apsimestiniu, netinkamumo.
45. Teisėjų kolegija atmeta kaip teisiškai nepagrįstus atsakovų A. L. ir I. L. atsiliepimo į kasacinį skundą argumentus, kad aiškinimas, jog ieškinio pareiškimas statytiniui nutraukia ieškinio senaties terminą ir tikrosios sandorio šalies atžvilgiu, neatitiktų ieškinio senaties instituto tikslų. Kadangi tikroji sandorio šalis ir jos statytinis sudarydami sandorį veikia išvien, tikroji sandorio šalis negali pagrįstai tikėtis, kad sąžininga sandorio šalis, per ieškinio senaties terminą pareiškusi reikalavimą statytiniui, yra atsisakiusi savo teisės arba nemano, kad jos teisė yra pažeista (šios nutarties 29 punktas). Apsimestinį sandorį sudariusios šalies lūkestis, kad reikalavimai į ją nebus nukreipti dėl sandorio apsimestinio pobūdžio, negali būti vertinamas kaip teisėtas ir gintinas įstatymo.
46. Teisėjų kolegija pripažįsta teisiškai pagrįstu kasacinio skundo argumentą, kad apeliacinės instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, tinkamai neįvertino fakto, jog pradinio ieškinio pareiškimo metu ieškovų reikalavimai pagrįstai galėjo būti reiškiami atsakovui R. R., būtent jį laikant tikrąja sandorio šalimi. Apeliacinės instancijos teismo nurodyta aplinkybė, kad ieškovai jau kartu su pradiniu ieškiniu pateikė išrašą su istorija iš Nekilnojamojo turto registro, kuriame nurodyta, kad R. R. turtą, kurį pardavė ieškovams, 2020 m. gegužės 27 d. pirkimo–pardavimo sutartimi buvo įsigijęs iš atsakovų A. L. ir I. L., ir kad apie tai, kada ir kokiu pagrindu atsakovas R. R. tapo ginčo turto savininku, ieškovams buvo žinoma iš Vilniaus apylinkės prokuratūros 2021 m. balandžio 2 d. nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą (skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties 87 punktas), nepatvirtina, jog ieškovams jau pradinio ieškinio pateikimo metu buvo žinoma ne tik apie 2020 m. gegužės 27 d. pirkimo–pardavimo sutarties sudarymą, bet ir apie šios sutarties bei vėliau su jais sudarytos pirkimo–pardavimo sutarties simuliacinį pobūdį. Bylą nagrinėję teismai nenustatė, kad ieškovai patys būtų dalyvavę sandorių simuliacijoje (pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu žinoję apie tai, kad atsakovas R. R. yra tikrųjų pardavėjų statytinis). Priešingai, iš teismų nustatytų aplinkybių matyti, kad iki patikslinto ieškinio pareiškimo visi reikalavimai, susiję su įgytu turtu, ieškovų buvo reiškiami atsakovui R. R., kaip tikrajai pirkimo–pardavimo sandorio šaliai, o atsakovą A. L. ieškovai laikė tik tarpininku (skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties 89–90 punktai). Galiausiai, būtent su pretenzijos pareiškimu R. R. (kaip pardavėjui) ir iš jo gautu atsakymu teismai susiejo ieškinio senaties eigos pradžią dėl kitų ieškovų reikalavimų, dėl kurių ginčas byloje nebekeliamas. Esant tokioms aplinkybėms darytina išvada, kad pradinis ieškinys ieškovų buvo pareikštas tinkamam atsakovui (asmeniui, kurį ieškovai sąžiningai laikė tikrąja sandorio šalimi), o bylos nagrinėjimo metu paaiškėjus sandorio apsimestinumo faktui šis faktas negali būti tikrosios sandorio šalies (atsakovų A. L. ir I. L.) panaudotas prieš ieškovus, inter alia (be kita ko), dėl to, kad reikalavimui jiems kaip tikriesiems pardavėjams pareikšti yra pasibaigęs ieškinio senaties terminas.
47. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija nusprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas, ieškinio senaties taikymo ieškovų reikalavimui atsakovams A. ir I. L. klausimą spręsdamas atsietai nuo pirkimo–pardavimo sandorių pripažinimo simuliaciniais padarinių, netinkamai taikė ir aiškino ieškinio senatį reglamentuojančias materialiosios teisės normas ir dėl to padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovai praleido ieškinio senaties terminą reikalavimui atsakovams A. ir I. L. pareikšti. Nustatytas pažeidimas nulėmė neteisingą bylos išsprendimą, kadangi ieškovų reikalavimas apeliacinės instancijos teismo buvo atmestas būtent dėl taikytos ieškinio senaties.
48. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties dalies išvados dėl ieškinio senaties termino pradžios momento neatitinka šios nutarties 31 punkte aptartos kasacinio teismo formuojamos praktikos, kadangi byloje nenustatyta, jog gavę eksperto T. Mičiudos 2022 m. vasario 7 d. ataskaitą dėl šioje ataskaitoje nurodytų trūkumų ieškovai būtų kreipęsi su pretenzija į atsakovus A. L. ir I. L., o pastarieji būtų atsisakę tenkinti ieškovų reikalavimus (kaip jau minėta, visi reikalavimai ieškovų buvo reiškiami atsakovui R. R.). Ši aplinkybė papildomai patvirtina apeliacinės instancijos teismo išvados, kad ieškovai yra praleidę ieškinio senaties terminą reikalavimui atsakovams A. ir I. L. pareikšti, nepagrįstumą.
Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų
49. Nustačius, kad ieškovų reikalavimas dėl 86 212,50 Eur ir 5 proc. procesinių palūkanų nuo šios sumos priteisimo apeliacinės instancijos teismo buvo atmestas netinkamai pritaikius šiam reikalavimui ieškinio senatį, tai sudaro pagrindą panaikinti kasacine tvarka apskųstą apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį.
50. Atsakovai A. L. ir I. L. atsiliepime į kasacinį skundą, be kita ko, nurodo, kad bylos nagrinėjimo metu nebuvo pateikta pakankamai įrodymų, kurie pagrįstų, jog namas ir (ar) žemės sklypas yra netinkami naudoti ar kad ieškovai negalėtų daiktu naudotis nepašalinus jo trūkumų, t. y. atsiliepimu į kasacinį skundą iš esmės ginčijamas ieškovų reikalavimo pagrįstumas. Iš bylos duomenų matyti, kad šis argumentas buvo keliamas ir atsakovų apeliaciniame skunde, tačiau apeliacinės instancijos teismas, pritaikęs ieškovų reikalavimui ieškinio senatį, jo nevertino ir dėl jo nepasisakė. Kadangi kasacinis teismas nagrinėja tik teisės klausimus, o ieškovų reikalavimo pagrįstumo vertinimas susijęs su faktinių aplinkybių nustatymu, panaikinus skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį bylos dalis pagal šį ieškovų reikalavimą grąžinama iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.
51. Bylos dalį perdavus apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas paliktinas spręsti šiam teismui (CPK 93 straipsnis). Pažymėtina, kad išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kasaciniame teisme nepatirta.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,
n u t a r i a :
Panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. spalio 19 d. nutarties dalį, kuria atmestas ieškovų reikalavimas dėl 86 212,50 Eur ir 5 proc. procesinių palūkanų priteisimo, ir šią bylos dalį grąžinti iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Goda Ambrasaitė-Balynienė
Andžej Maciejevski
Antanas Simniškis