Civilinė byla Nr.3K-3-461/2007 Procesinio sprendimo kategorijos: 42.11.1;
48.4; 114.11 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2007 m. lapkričio 5 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Juozo Šerkšno (kolegijos pirmininkas), Algirdo Taminsko ir Prano Žeimio (pranešėjas),
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. K. kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 27 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. K. ieškinį atsakovei V. T. dėl išlaikymo iki gyvos galvos sutarties nutraukimo, perduoto nekilnojamojo turto grąžinimo ir iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Ieškovė V. K. nurodė, kad 2005 m. birželio 6 d. sudarė su atsakove V. T. išlaikymo iki gyvos sutartį, pagal kurią ji perdavė atsakovei nuosavybėn ir naudojimuisi nekilnojamąjį turtą – gyvenamąjį namą, ūkinį pastatą, garažą, kitus kiemo statinius ir žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini), o atsakovė įsipareigojo teikti jai (ieškovei) iki gyvos galvos materialiojo aprūpinimo, priežiūros ir reikiamos pagalbos paslaugas: aprūpinti drabužiais bei kitokia apranga, teikti maitinimą, jei reikalauja sveikatos būklė – suteikti priežiūrą, vaistus. Ieškovės teigimu, ji perleido atsakovei sutartyje nurodytą nekilnojamąjį turtą, tačiau atsakovė savo sutartinių įsipareigojimų nebevykdo: tinkamai jos neprižiūri, nesirūpina ja, nesuteikia reikiamo ir norimo maitinimo, neperka drabužių, reikiamų vaistų ir taip iš esmės pažeidžia sutartį. Remdamasi CK 6.464 straipsnio 2 dalimi, ieškovė prašė teismo nutraukti 2005 m. birželio 6 d. jos ir atsakovės sudarytą išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, grąžinti jai pagal šią sutartį atsakovei perduotą nekilnojamąjį turtą: gyvenamąjį namą, ūkinį pastatą, garažą, kitus kiemo statinius ir žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini), iškeldinti atsakovę ir jos nepilnametį sūnų su visais jų asmeniniais daiktais iš gyvenamojo namo ir pagalbinių patalpų, esančių (duomenys neskelbtini).
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė
Pasvalio rajono apylinkės teismas 2006 m. gruodžio 8 d. sprendimu ieškinį patenkino; nutraukė 2005 m. birželio 6 d. V. K. ir V. T. sudarytą išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, grąžino ieškovės V. K. nuosavybėn ir naudojimuisi nekilnojamąjį turtą – gyvenamąjį namą, ūkinį pastatą, garažą, kitus kiemo statinius ir žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini); iškeldino atsakovę V. T. ir jos sūnų A. T. su visais jų asmeniniais daiktais iš gyvenamojo namo ir pagalbinių patalpų, esančių (duomenys neskelbtini). Teismas pažymėjo, kad ieškovė, sudarydama išlaikymo iki gyvos galvos sutartį ir perleisdama atsakovės nuosavybėn nekilnojamąjį turtą, norėjo ir tikėjosi, kad ja bus tinkamai rūpinamasi, ji bus reikiamai maitinama bei prižiūrima, ir nemanė, kad sutarties sąlygos nebus vykdomos. Tuo tarpu atsakovė, sudarydama su ieškove išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, žinojo apie ieškovės sveikatos būklę ir jos senyvą amžių, todėl turėjo numatyti aplinkybes, kad ieškovei bus reikalinga papildoma priežiūra, ir tai galės trukdyti darbinei atsakovės veiklai, reikalaus papildomo laiko ir sugebėjimų bendrauti su ieškove. Teismas taip pat nurodė, kad, spręsdamas šalių ginčą, vadovaujasi sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijais (CK 6.641 straipsnio 3 dalis), ir laikė, kad šio ginčo atveju nurodyti principai nukreiptini visų pirma rentos gavėjos (ieškovės) interesų apsaugai. Teismo vertinimu, byloje surinkti įrodymai (ieškovės paaiškinimai, liudytojų (ieškovės kaimynių) parodymai apie vaistų ieškovei pirkimą, maisto nešimą ir lankymą, Pasvalio rajono Vaškų vidurinės mokyklos pažyma apie tai, kad atsakovė dirba ir neturi galimybės paruošti ieškovei pusryčių bei pietų, medicinos įstaigų dokumentai) neabejotinai patvirtina, kad atsakovė netinkamai vykdo sutartyje nustatytus įsipareigojimus: nepakankamai prižiūri ieškovę ir ja rūpinasi, neužtikrina reikiamo maitinimo, ir dėl to ieškovė patiria žalą, nes negauna iš kitos šalies to, ką tikėjosi gauti sudarydama sutartį. Pripažinęs tai esminiu ginčo sutarties pažeidimu, teismas sprendė, kad ieškovės reikalavimai nutraukti sutartį ir grąžinti jai atsakovei perduotą nekilnojamąjį turtą yra teisėtas, pagrįstas ir tenkintinas. Spręsdamas dėl atsakovės ir jos nepilnamečio sūnaus A. T. iškeldinimo, teismas atkreipė dėmesį į tai, kad Pasvalio rajono Savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnybos byloje duotoje išvadoje nurodyta, jog šiuo metu iškeldinus atsakovę ir jos nepilnametį sūnų iš gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), būtų pažeisti vaiko interesai. Tačiau, nustatęs, kad (duomenys neskelbtini) kaime, gyvena A. T. tėvas, kuris rūpinasi sūnumi, teismas laikė, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad kitą gyvenamąją vietą atsakovės sūnus turi, todėl tenkino ieškovės reikalavimą dėl atsakovės ir jos sūnaus iškeldinimo.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovės apeliacinį skundą, 2007 m. kovo 27 d. nutartimi Pasvalio rajono apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 8 d. sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą, kuriuo ieškinį atmetė. Teisėjų kolegija nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė netinkamai vykdo ginčo sutartyje nustatytus įsipareigojimus, nepakankamai prižiūri ieškovę bei ja rūpinasi ir taip iš esmės pažeidžia sutartį, nes šią teismo išvadą, teisėjų kolegijos vertinimu, lėmė ne išlaikymo iki gyvos galvos sutarties sąlygų esminis pažeidimas, bet sutarties šalių tarpusavio santykiai, kitų asmenų įtaka ieškovės nuomonei apie atsakovę. Įvertinusi ieškinyje nurodytas aplinkybes (atsakovė neperka ieškovei drabužių, nesirūpina maitinimu, jos neprižiūri) ir ieškovės bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme duotus paaiškinimus (ji pati sugalvojusi eiti į teismą ir nutraukti sutartį, pradėjusi sakyti kaimynėms, kad nesutaria su atsakove, drabužių ji turinti, pirkti nereikia, maisto užtenka, alkana nebūnanti, dėl sutarties sudarymo su atsakove nepatenkintas ieškovės sūnus), atsižvelgusi į tai, kad socialinio darbo organizatorės, nuvykusios pas ieškovę ir ją išklausiusios, nustatė, jog ieškovės buities ir gyvenimo sąlygos geros, t. y. ieškovės pretenzijos nepasitvirtino, laikydama, kad nepakankamas bendravimas su rentos gavėja negali būti vertinamas kaip išlaikymo iki gyvos galvos sutarties esminis pažeidimas, teisėjų kolegija sprendė, kad atsakovė ginčo sutartį vykdė ne formaliai, o pagal sąžiningumo ir protingumo kriterijus. Atsakovė iki šiol gyvena su ieškove toje pačioje namų valdoje, tvarko namus, verda valgį ir, teisėjų kolegijos vertinimu, yra pasirengusi vykdyti ginčo sutartį tokiomis sąlygomis, kokių pageidauja ieškovė. Pripažinusi pirmosios instancijos teismą netinkamai vertinus byloje surinktus įrodymus ir dėl to netinkamai taikius materialinės teisės normas, teisėjų kolegija šio teismo sprendimą panaikino ir nauju sprendimu ieškinį atmetė.
III. Kasacinio skundo dalykas ir pagrindas, atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai
Kasaciniu skundu ieškovė V. K. prašo Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 27 d. sprendimą panaikinti ir palikti galioti Pasvalio rajono apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 8 d. sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Apeliacinės instancijos teismas, sprendime tik konstatuodamas, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus ir formaliai įvertino faktines bylos aplinkybes, ir visiškai nenurodydamas, kurias aplinkybes laiko pirmosios instancijos teismo nustatytomis, o kurias – nenustatytomis, priėmė nemotyvuotą sprendimą ir taip pažeidė CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą, apeliacinės instancijos teismo pareigą motyvuotai atsakyti į visus tiek apeliacinio skundo, tiek atsiliepimo į jį argumentus bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Apeliacinės instancijos teismas naujų aplinkybių nenustatė ir jomis nesirėmė, tik kitaip įvertino pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes ir padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovė tinkamai vykdė ginčo sutartį. Byloje esatys įrodymai, kasatorės teigimu, patvirtina, kad atsakovė ne tik kad netinkamai vykdo pareigą teikti jai tinkamą aprūpinimą drabužiais ir maistu, bet, būdama finansiškai ir fiziškai nepajėgi, objektyviai šios pareigos negali vykdyti ir negalės ateityje. Byloje nenustatyta, kad atsakovė būtų nupirkusi nors kokį drabužį. Išvykdama į darbą 7 val. ryte ir grįždama 14-15 val. po pietų, atsakovė gali pasirūpinti tik vakarienės paruošimu. Tuo tarpu pagal Lietuvos Higienos normos HN 125:2004 „Socialinių paslaugų įstaigos: bendrieji saugos sveikatai reikalavimai“ 69 punktą panašaus amžiaus žmonės kaip ji (kasatorė) turi būti maitinami 3-4 kartus per dieną. Apeliacinės instancijos teismas, darydamas išvadą apie tinkamą maitinimą ir priežiūrą, nemotyvavo, kodėl tokiais laiko tik vakarienės paruošimą. Sutarties sudarymo metu atsakovei buvo žinomas ne tik jos (kasatorės) amžius (87 m.), bet ir sveikatos būklė (patirtas insultas), todėl ji negalėjo nenumatyti, kad teks teikti nuolatines (ne epizodines) sveikatos priežiūros paslaugas. Žinodama, kad negalės vykdyti sutartinių įsipareigojimų, tačiau pasirašydama sutartį, atsakovė, kasatorės teigimu, pasielgė nesąžiningai. Apeliacinės instancijos teismas nurodytų aplinkybių netyrė ir dėl jų nepasisakė, o sprendimą grindė tik prielaidomis apie trečiųjų asmenų įtaką rentos gavėjai.
2. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė CK 6.464 straipsnio 2 dalies nuostatas. Išlaikymo iki gyvos galvos sutartis yra fiduciarinė. Dėl to bet koks tokios sutarties sąlygų pažeidimas vertintinas daug griežčiau ir laikytinas esminiu, kai tuo tarpu kitos rūšies sutarties atveju jis būtų tik paprastas pažeidimas, nesuteikiantis teisės nutraukti sutartį. Ginčo sutarties pažeidimai, be to, yra tęstinio pobūdžio – ji (kasatorė) ir toliau negauna naujų drabužių, didžiąją dalį maisto perka pati ir prašo, kad maistą paruoštų kiti asmenys, po 7-8 ir daugiau valandų būna be suaugusio žmogaus priežiūros ir t. t. Šie pažeidimai laikytini esminiais ir sudaro pagrindą ginčo sutarčiai nutraukti.
Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovė V. T. prašo ieškovės kasacinį skundą atmesti, skundžiamą apeliacinės instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime atsakovė nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus ir rašytinę bylos medžiagą, nurodė išsamius motyvus, kuriais nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis. Kasaciniame skunde nurodomos iš esmės naujos aplinkybės, kurios nebuvo dėstomos žemesniųjų instancijų teismams. Kasatorė reikalauja nepertraukiamos ir nuolatinės priežiūros, tačiau ginčo sutarties 5 punkto nuostatos, atsakovės manymu, neapima tokios sąlygos. Kasatorė pati nepakankamai bendradarbiauja vykdant sutartinius įsipareigojimus, nustatyta ir trečiųjų asmenų įtaka kasatorės nuomonei apie atsakovę, tačiau šalių tarpusavio santykiai, nenoras ar atsisakymas priimti rentos mokėtojo vykdomus įsipareigojimus nesudaro pagrindo nutraukti sutartį dėl rentos mokėtojo esminio sutarties pažeidimo. Kasatorė, reikalaudama nutraukti sutartį, neįrodinėjo, kad ji patyrė ar patiria materialinio pobūdžio žalą, nepatogumus, asmeninio pobūdžio praradimus, kas sudarytų pagrindą konstatuoti esminį sutarties pažeidimą.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Teismų nustatytos bylos aplinkybės
2005 m. birželio 6 d. ieškovė V. K. ir atsakovė V. T. sudarė išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, pagal kurią ieškovė (rentos gavėja) perdavė atsakovės (rentos mokėtojos) nuosavybėn nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą, gyvenamąjį namą, ūkinį pastatą, garažą ir kitus kiemo statinius, o atsakovė įsipareigojo teikti ieškovei iki jos gyvos galvos materialiojo aprūpinimo, priežiūros, reikiamos pagalbos paslaugas: aprūpinti drabužiais ir kitokia apranga, teikti maitinimą, jei reikalauja sveikatos būklė – suteikti priežiūrą, vaistus. Ieškovė yra 87 metų amžiaus, dažnai serga, nuo 2005 m. gydytojo yra apžiūrima ne rečiau kaip kartą per mėnesį. Sutartį šalys sudarė iš karto po to, kai ieškovė grįžo iš ligoninės po insulto. Atsakovei šios aplinkybės buvo žinomos. Atsakovė gyvena su ieškove toje pačioje namų valdoje, nuo 8 iki 13 val. dirba mokykloje, išlaiko nepilnametį sūnų.
V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dauguma kasacinio skundo argumentų yra susiję su fakto klausimais, nes jais teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai įvertino įrodymus ir jų pagrindu padarė klaidingas išvadas. Kadangi kasacinis teismas yra saistomas žemesnių instancijų teismų nustatytų bylos aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis), tai teisėjų kolegija neanalizuoja ir nepasisako dėl tokių kasacinio skundo argumentų, kuriais motyvuojama, kad apeliacinės instancijos teismas neįvertino tam tikrų byloje esančių įrodymų, o kitus vertino neteisingai, todėl nepagrįstai pirmosios instancijos teismo nustatytų bylos aplinkybių nepripažino sudarančiomis pagrindą išvadai, kad atsakovė iš esmės pažeidžia ginčo išlaikymo iki gyvos galvos sutarties sąlygas (CK 6.464 straipsnio 2 dalis). Kasacinis teismas pasisako tik dėl tų kasatorės argumentų, kurie susiję su teisės normų aiškinimo ir taikymo klausimais.
Kasaciniame skunde kasatorė nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą pagal atsakovės apeliacinį skundą, išvadą, jog atsakovė šalių sudarytą išlaikymo iki gyvos sutartį vykdė tinkamai, padarė nemotyvuodamas, kodėl pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes vertina kitaip nei pirmosios instancijos teismas, išsamiai nepagrįsdamas, kodėl sutinka su atsakovės apeliacinio skundo argumentais, ir tik formaliai konstatuodamas, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, todėl netinkamai taikė materialinės teisės normas, be to, visiškai nepasisakydamas dėl jos (kasatorės) atsiliepimų į apeliacinį skundą. Kasatorės teigimu, tai lėmė šio teismo neteisėto ir nepagrįsto sprendimo byloje priėmimą. Kasacinio nagrinėjimo dalykas šioje byloje yra procesinės teisės normų, reglamentuojančių procesą apeliacinės instancijos teisme ir šio teismo teises bei pareigas, tinkamo taikymo klausimas, dėl kurio teisėjų kolegija pasisako.
CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinio proceso paskirtis pagal šią normą yra pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo patikrinimas, nagrinėjant tiek faktinius, tiek teisinius bylos aspektus, t. y. tiriant ir vertinant byloje surinktus įrodymus bei patikrinant, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir tinkamai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Faktinių aplinkybių ir byloje esančių įrodymų pagrindu apeliacinės instancijos teismas gali padaryti visiškai priešingas išvadas dėl vienų ar kitų faktų nei pirmosios instancijos teismas, tačiau privalo tai motyvuoti (CPK 331 straipsnio 4 dalis), prieš tai visapusiškai ištirdamas reikšmingas bylai aplinkybes ir įvertindamas byloje esančių įrodymų visumą (CPK 185 straipsnis). Pagal CPK 318 straipsnio 1 dalį bylos šalys turi ne tik teisę, bet ir privalo pateikti teismui išsamius atsiliepimus į apeliacinį skundą, kuriuose, nurodydamos reikšmingas aplinkybes bei teisinius argumentus, išdėsto savo nuomonę dėl paduoto apeliacinio skundo. Taip užtikrinamas šalių procesinio lygiateisiškumo ir rungimosi principų įgyvendinimas, tinkamas ginčo šalių keitimasis informacija. Kadangi atsiliepimuose į apeliacinį skundą išdėstyta nuomonė yra susijusi su apeliacinio skundo argumentais, tai apeliacinės instancijos teismas juos taip pat privalo analizuoti. Atsižvelgiant į tai, motyvuotu sprendimu galima pripažinti tik tokį apeliacinės instancijos teismo sprendimą (nutartį), kuriame argumentuotai įvertinti visi, t. y. tiek faktiniai, tiek teisiniai apeliacinio skundo, taip pat ir atsiliepimo į jį argumentai.
Išlaikymo gyvos galvos sutartis išsiskiria socialine reikšme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. I. su A. Š., bylos Nr. 3K-3-207/2006). Pagal šią sutartį rentos gavėjas įgyja teisę gauti, o rentos mokėtojas prisiima pareigą suteikti reikiamas paslaugas ir priemones būtiniausiems, gyvybiškai svarbiems rentos gavėjo poreikiams tenkinti. Rentos mokėtojas, nevykdydamas ar netinkamai vykdydamas išlaikymo prievolę, ypač kai jos vykdymas konkrečiomis aplinkybėmis rentos gavėjui ypatingai svarbus, gali padaryti didelę ir nepataisomą žalą rentos gavėjo sveikatai ar kitiems teisėtiems jo interesams. Šie išlaikymo iki gyvos galvos sutarties ypatumai lemia tai, kad griežtas sutarties sąlygų laikymasis yra itin svarbus. Dėl to sprendžiant, ar konkretus išlaikymo iki gyvos galvos sutarties pažeidimas iš esmės pažeidžia išlaikymo įsipareigojimus (CK 6.464 straipsnio 2 dalis), atsižvelgtina ne tik į CK 6.217 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bendruosius esminių sutarties pažeidimų nustatymo kriterijus, bet ir į pirmiau nurodytus tokio pobūdžio sutarties ypatumus. Vertindamas šalių sudarytos išlaikymo iki gyvos galvos sutarties vykdymą, teismas procesiniame sprendime privalo pasisakyti dėl kiekvienos rentos mokėtojo pareigos, sudarančios išlaikymo turinį, vykdymo ir visų reikšmingų aplinkybių bei įrodymų, patvirtinančių arba paneigiančių atitinkamos pareigos vykdymą, vertinimo, remdamasis ne vien formalaus sutarties teksto analize ir vadovaudamasis ne vienos ar kitos šalies subjektyviu supratimu, kokia apimtimi ir forma teiktinas išlaikymas, o sąžiningumo, protingumo ir teisingumo aspektu (CK 6.461 straipsnio 3 dalis) vertindamas šiuos kriterijus atitinkančius vienos sandorio šalies (rentos gavėjo) poreikius ir būtent tokių poreikių tenkinimą, taip pat kitos sandorio šalies (rentos mokėtojo) elgesį ir realias galimybes vykdyti sutartimi prisiimtas išlaikymo pareigas.
Teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstais kasacinio skundo argumentus, kad apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimdamas naują sprendimą – ieškinį atmesti, jį pagrįsdamas iš esmės tik formaliu konstatavimu, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus ir nevisapusiškai ištyrė faktines bylos aplinkybes, priėmė nemotyvuotą sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas naujai priimamam, iš esmės priešingam, nei pirmosios instancijos teismo priimtas, sprendimui pagrįsti nurodė šiuos argumentus: bylos aplinkybių visuma leidžia teigti, kad atsakovė išlaikymo iki gyvos galvos sutartį vykdė ne formaliai, o pagal sąžiningumo ir protingumo kriterijus; atsakovė iki šiol gyvena su ieškove toje pačioje namų valdoje, tvarko namus, verda valgį ir yra pasirengusi ginčo sutartį vykdyti tokiomis sąlygomis, kokių pageidaus ieškovė. Tačiau nurodyti argumentai nėra pagrįsti išsamiu visų į bylą pateiktų įrodymų, išskyrus Pasvalio rajono savivaldybės administracijos Pasvalio miesto seniūnijos 2006 m. spalio 11 d. rašto ir liudytojų (socialinių darbuotojų E. Ž. ir D. T.) parodymų, ištyrimu bei vertinimu, sprendime nekonkretizuojama, kokios aplinkybės, be nustatytų ir pirmosios instancijos teismo sprendime, kad atsakovė gyvena su ieškove, tvarko namus ir verda valgį, kaip visuma, leidžia daryti išvadą apie sąžiningumo ir protingumo kriterijus atitinkantį atsakovės ginčo išlaikymo iki gyvos galvos sutarties vykdymą, nenurodoma, kas sudaro pagrindą spręsti apie atsakovės pasirengimą vykdyti ginčo sutartį tokiomis sąlygomis, kokių pageidaus ieškovė, nemotyvuojama, kodėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija laiko neteisingomis pirmosios instancijos teismo išvadas.
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismo išvados dėl ginčo išlaikymo iki gyvos galvos sutarties vykdymo padarytos neišnagrinėjus reikšmingų aplinkybių viseto, neištyrus visų byloje esančių įrodymų ir jų neįvertinus pagal CPK 185 straipsnio reikalavimus, o skundžiamas sprendimas priimtas nesilaikant civilinio proceso įstatyme įtvirtintos pareigos argumentuotai atsakyti į visus tiek apeliaciniame skunde, tiek atsiliepimuose į jį išdėstytus argumentus (CPK 318, 320 straipsniai) ir iš esmės nepasisakant visais klausimais, kuriais pagal CPK 331 straipsnio 4 dalį turi būti pasisakyta priimant šio teismo sprendimą (nutartį).
Nustačiusi CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkte įvardytą kasacijos pagrindą, konstatuodama, kad nustatyti procesinės teisės normų pažeidimai galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo byloje priėmimui, teisėjų kolegija sprendžia, jog yra pagrindas skundžiamą apeliacinės instancijos teismo sprendimą panaikinti (CPK 359 straipsnio 3 dalis) ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu
n u t a r i a :
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 27 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Juozas Šerkšnas
Algirdas Taminskas
Pranas Žeimys