Civilinė byla Nr. e2A-447-464/2020
Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00080-2019-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.18.3; 3.2.4.4; 3.2.6.1
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. birželio 30 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Antano Rudzinsko ir Egidijos Tamošiūnienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Enerstena“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-461-372/2019 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Enerstena“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Mažeikių šilumos tinklai“ dėl nuostolių atlyginimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Enerstena“ kreipėsi į Šiaulių apygardos teismą, prašydama iš atsakovės UAB „Mažeikių šilumos tinklai“ priteisti 214 653 Eur dydžio nuostolių atlyginimą, 8 proc. dydžio kompensacines palūkanas, t. y. 2 964,15 Eur palūkanas, apskaičiuotas už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 17 d. iki 2019 m. kovo 20 d., ir 8 proc. dydžio palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško nevykdymo, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad ieškovė ir atsakovė 2015 m. balandžio 3 d. viešojo pirkimo (pirkimo Nr. 155977) būdu sudarė „Mažeikių katilinės rekonstravimo, keičiant du susidėvėjusius garo ir vandens šildymo katilus į du naujus po 8 kW nominalios galios vandens šildymo biokuro katilus, darbų pirkimo sutartį Nr. PA-15-034/29“. Pagal šios sutarties 2.1 punktą ieškovė įsipareigojo per sutartyje nustatytą darbų atlikimo terminą atlikti Mažeikių katilinės rekonstravimo, keičiant du susidėvėjusius garo ir vandens šildymo katilus į du naujus po 8 MW nominalios galios vandens šildymo biokuro katilus, bendrastatybinius ir montavimo darbus, įskaitant techninio ir darbo projektų parengimą, o atsakovė įsipareigojo priimti darbų rezultatą ir sumokėti rangovei bendrą sutarties kainą.
3. Ieškovės teigimu, visus sutartyje numatytus darbus ji atliko tinkamai ir laiku, užbaigė juos 2015 m. lapkričio 5 d., tačiau atsakovė iki šiol nėra atsiskaičiusi už papildomai atliktus negarantinius darbus, savo atsisakymą atsisakyti grįsdama vandens šildymo katilo veikimo defektais. Ieškovė, atlikusi išsamius tyrimus dėl atsakovės nurodytų trūkumų, nustatė, kad dėl atsiradusių defektų atsakinga yra pati atsakovė, naudojusi netinkamą, t. y. normatyvinių reikalavimų neatitinkantį kurą, dėl kurio ir atsirado erozija.
4. Ieškovė laikotarpiu nuo 2017 iki 2018 metų atliko katilų K-4 ir K-7 gedimo šalinimo darbus, kurie, jos įsitikinimui, negali būti laikomi atliktų darbų rezultato kokybės garantiniais darbais tiek dėl to, kad šie darbai nėra įtraukti į sutarties kainą, tiek ir dėl to, jog tokių darbų poreikis kilo dėl pačios atsakovės kaltės ir negali būti laikomi sutarties 11.2 punkte numatytų garantinio termino metu atliktų darbų atlikimu.
II. Pirmosios instancijos teismo galutinio sprendimo esmė
5. Šiaulių apygardos teismas 2019 m. rugsėjo 3 d. sprendimu ieškovės UAB „Enerstena“ ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės atsakovei UAB „Mažeikių šilumos tinklai“ 4 936,82 Eur bylinėjimosi išlaidas.
6. Teismas sprendime nurodė, kad ieškovė su atsakove sudarė Mažeikių katilinės rekonstravimo, keičiant du susidėvėjusius garo ir vandens šildymo katilus į du naujus po 8 kW nominalios galios vandens šildymo biokuro katilus, darbų pirkimo sutartį Nr. PA-15-034/29, pagal kurią ieškovė suprojektavo ir pagamino katilus, dėl kurių kokybės ir kilo ginčas. Techninėje užduotyje buvo numatyta, kad biokuras yra medienos 90 proc. skiedra ir 10 proc. pjuvenos ir kito medžio apdirbimo smulkinto mišinio. Biokure negali būti priemaišų (metalo, betono, žemės, ledo gabalų, akmenų, chemiškai apdorotos medienos, smėlio, sprogstamos medžiagos ar kitos priemaišos, galinčios pakenkti degimo procesui bei katilinės mechanizmams).
7. Teismas nustatė, kad kaitintuvo vamzdžio korozijos analizė, atlikta Suomijoje, patvirtino, jog vamzdžių gedimai atsirado nuo 17000 iki 25000 valandų tarnavimo laikotarpiu. Kaip nurodyta išvadoje, šis terminas yra labai mažas. Eksperto vertinimu, pagrindinė katilo vamzdžių sugadinimo priežastis yra korozija, kurią kelia kuro elementai. Kitų įrangos kokybės, kaip darbų rezultato, trūkumų ekspertas nenustatė.
8. Teismas sprendė, kad nėra ginčo, jog katilai buvo sumontuoti 2015 m. spalio 29 d. ir suteikta dvejų metų garantija. Pirmasis atsakovės reikalavimas pašalinti gedimus buvo gautas 2017 m. balandžio 25 d., prakiurus kaitriniams vamzdžiams. Taigi, gedimai atsirado anksčiau, nei baigėsi garantinis laikotarpis. Sutarties 11.2 punkte numatyta, kad darbų garantinis terminas nustatomas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.698 straipsnio nuostatas. Rangovė per garantinį laikotarpį privalo, užsakovės reikalavimu, atlikti visus defektų arba žalos ištaisymo darbus. Rangovė privalo savo sąskaita ir rizika atlikti darbus, jeigu tie darbai susiję su sutarties neatitinkančiomis medžiagomis, netinkama darbų kokybe arba su bet kurio sutartinio rangovo įsipareigojimo neįvykdymu.
9. Teismas padarė išvadą, kad ieškovė, turėjusi pareigą įrodyti, jog atsakovė atliko kokius nors kaltus veiksmus, lėmusius katilų gedimą (koroziją), nes tik tokiu atveju nebegaliotų atsakovės teisė į defektinių trūkumų pašalinimą, to nagrinėjamoje byloje nepadarė. Teismas pažymėjo, kad byloje nebuvo paneigta ir tokia atsakovės pozicija, kad pati ieškovė projektavimo metu neteisingai nustatė katilų temperatūrinį režimą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
10. Ieškovė UAB „Enerstena“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 3 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
10.1. Pirmosios instancijos teismas, skundžiamame sprendime neįvertindamas daugelio reikšmingų įrodymų ir sprendime apskritai dėl jų nepasisakydamas (net nepaminėdamas), nevertindamas ginčo šalių pozicijų, nurodytų faktinių bylos aplinkybių ir jas pagrindžiančių įrodymų, nekeldamas ir klausimo dėl kurios sutarties šalies kaltės – ieškovės ar atsakovės – atsirado katilų gedimai, neatskleidė bylos esmės.
10.2. Sprendimas neatitinka jam keliamų procesinių reikalavimų, nes jo aprašomojoje dalyje pateikti tik fragmentiški, bylos esmės neatskleidžiantys ginčo šalių teiginiai, nenurodyta didelė dalis bylai reikšmingų įrodymų, o sprendimo motyvuojamoji dalis laikytina apskritai be motyvų, nes nenurodytos pagrindinės bylos aplinkybės, įrodymų vertinimas, argumentai, dėl kurių buvo atmesti kurie nors įrodymai, nenurodytos teisės normos, kuriomis vadovaujamasi, bei kiti teisiniai argumentai.
10.3. Sprendimas grindžiamas vadovaujantis tik viena faktine aplinkybe, t. y. kad defektai atsirado nesibaigus garantiniam terminui, bei viena vienintele teisės norma, t. y. CK 6.698 straipsniu, reglamentuojančiu garantinius terminus (sprendimo 27 punktas). Tačiau visą bylos medžiagą sudaro 4 tomai (iš viso – 742 psl.), kuriuose yra pateikta ne mažiau kaip keletas bylai reikšmingų įrodymų, tyrimų ir analizių, be to, ir teismo posėdžių metu liudytojai pateikė bylos esmei ir reikalavimų įvertinimui reikšmingus paaiškinimus. Bylai buvo rengiamasi paruošiamųjų procesinių dokumentų būdu, o byla nagrinėjama dvejuose teismo posėdžiuose – 2019 m. rugpjūčio 7 d. ir 2019 m. rugpjūčio 14 d., kurių bendra trukmė yra daugiau nei 5 val. 40 min.
10.4. Atsakovė byloje esančiais įrodymais niekaip neįrodė, kad jos naudojamas kuras atitinka keliamus reikalavimus. Priešingai, būtent ieškovė į bylą yra pateikusi aiškius įrodymus (net trijų tyrimų ataskaitas), kad atsakovės naudotas kuras neatitinka keliamų normatyvinių reikalavimų ir, atitinkamai, šis faktas nulemia, jog dėl defektų atsiradimo yra pačios atsakovės kaltė.
10.5. Teismas visiškai nevertino 2019 m. rugpjūčio 7 d. teismo posėdyje pasisakiusio dr. K. B. duotų parodymų, aprašomojoje sprendimo dalyje apskritai nenurodęs fakto, kad teismo posėdyje buvo apklausti liudytojai.
10.6. Teismo padarytą išvadą, kad nėra paneigti atsakovės argumentai, esą pati ieškovė neteisingai suprojektavo katilų temperatūrinį režimą, aiškiai paneigia tiek byloje esantys rašytiniai parodymai, tiek ir teismo posėdžio metu apklausto liudytojo dr. K. B. parodymai, juolab kad katilą eksploatavo pati atsakovė ir be jos valios jokie pakeitimai negalėjo būti daromi. Be to, byloje nėra tokią teismo išvadą patvirtinančių dokumentų (temperatūrą nustatančių rėžiminių kortelių, po katilų pridavimo atsakovei perduotos katilų naudojimo instrukcijos, kurios ir nustato katilo temperatūrinį režimą). Taigi teismas pasisakė dėl byloje netirtų dalykų ir įvertino byloje neegzistuojančius įrodymus bei padarė jokiais bylos dokumentais nepagrįstas išvadas.
10.7. Nors šiai bylai itin reikšmingi įrodymai yra UAB „Mažeikių šilumos tinklų“ katilų rausvos pelenų spalvos priežasčių tyrimų ataskaita, 2018 m. lapkričio 20 d. kliento ataskaita, atsakovės 2016 m. bendrovės vadovo metinis pranešimas, Lietuvos standartizacijos departamento 2019 m. rugpjūčio 12 d. el. laiškas, tačiau teismas sprendime jų nenurodė ir nevertino. Nevertino ne tik ieškovės, tačiau ir atsakovės pateiktos Komforts Industries išvados, kuri, ieškovės nuomone, vertintina kritiškai, nes ši bendrovė yra tiesioginė ieškovės konkurentė.
11. Atsakovė UAB „Mažeikių šilumos tinklai“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti, o Šiaulių apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 3 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:
11.1. Ieškovė neatskleidžia ginčo esmės, netinkamai aiškina teisės aktus, reglamentuojančius ginčą, klaidingai kvalifikuoja ginčo santykį, iškraipo faktines aplinkybes ir siekia pasipelnyti atsakovės sąskaita.
11.2. CK 6.697 straipsnio 1, 3 ir 5 dalių normos reiškia specifinį įrodinėjimo naštos paskirstymą, teisme sprendžiant ginčus dėl garantiniu laikotarpiu atsiradusių defektų. Kasacinio teismo nutartyse akcentuojama, kad tokio ginčo atveju netaikomos bendrosios procesinės įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklės, nes užsakovas privalo įrodyti tik defektų faktą ir neprivalo įrodinėti rangovo neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų bei žalos, o rangovas, siekdamas išvengti atsakomybės, turi įrodyti CK 6.697 straipsnio 3 dalyje nurodytas jo atsakomybę šalinančias defektų atsiradimo priežastis.
11.3. Ieškovė, žinodama atsakovės katilinėje įrengiamų katilų K-4 ir K-7 darbui keliamus reikalavimus, turėjo suprojektuoti ir pastatyti tinkamus katilinės darbui katilus, juolab kad tiek projektavimo, tiek statybos darbus atliko ieškovė, todėl ji pati turėjo parinkti tokią katilų konstrukciją, kuri tenkintų atsakovės poreikius, katiluose deginant iš biržos perkamą biokurą. Tačiau byloje esanti įrodymų visuma patvirtina, kad šios pareigos ieškovė neįvykdė. Ieškovė suprojektavo ir pagamino katilus su konstrukcijos trūkumais, sumontuotų katilų konstrukcija buvo netinkama darbui atsakovės techninėje užduotyje ir šalių sudarytoje sutartyje nurodytu režimu.
11.4. Techninėse sąlygose nurodyta biokuro sudėtis ir jo kokybė buvo pakankama informacija rangovei suvokti, kad užsakovė, pradėjusi eksploatuoti naujus katilus, nesiims jokių papildomų priemonių ir resursų įsigyti kitokio biokuro, nei jis pardavinėjamas rinkoje Lietuvos Respublikos energijos išteklių rinkos įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis. Be to, ieškovė, būdama ginčo katilų projektuotoja ir gamintoja, akivaizdžiai ignoravo techninės užduoties 20.9 punktą, t. y. kad, gamintojui parenkant medžiagas, turi būti numatytas jų suderinamumas, pavyzdžiui, parenkant vamzdžius atsižvelgti į vamzdžių suvirinimą, vamzdžių šiluminį plėtimąsi bei į eksploatacines aplinkybes, pavyzdžiui, eroziją, koroziją. Vadinasi, techninių sąlygų tinkamai neįvertinusi rangovė suprojektavo ir pagamino netinkamos kokybės kuro katilus, nes juose, pasak gamintojos, atsirado vamzdžių korozija dėl Lietuvoje oficialiai pardavinėjamo biokuro sudėties.
11.5. Teismas sprendime padarė pagrįstą išvadą, kad viena iš priežasčių, nulėmusių katilų vamzdžių surūdijimą, buvo ieškovės projektavimo metu techninėje dokumentacijoje klaidingai nustatytas katilų temperatūrinis režimas. Ieškovė atsakovei perduotų katilų darbo režimą sudarė 2015 m. lapkričio 13 d., ir vos atsakovei pradėjus eksploatuoti katilus jau buvo pastebėtas rausvų pelenų susidarymas. Tik po daugkartinių atsakovės pretenzijų ieškovei ši 2018 m. spalio 4 d. atliko katilų darbo režimo temperatūrinius pakeitimus, po kurių jau nebuvo stebimas rausvų pelenų susidarymas.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl defektų atsiradimo priežasties ir darbų garantijos
12. Nagrinėjamoje byloje šalių ginčas kilo dėl apeliantės UAB „Enerstena“ teisės gauti atlygį už rangos darbus, kuriuos šalys vertina skirtingai.
13. Apeliantės teigimu, po rangos darbų perdavimo atsakovei vėliau jos atlikti darbai, viršiję sutarties kainą, kvalifikuotini papildomais darbais, o jų atlikimo poreikis kilo dėl priežasčių, už kurias atsakinga pati atsakovė, netinkamai eksploatavusi įrenginius – naudojusi netinkamą kurą, dėl ko atsirado erozija ir katilai prakiuro. Todėl atsakovė privalo atlyginti apeliantei išlaidas, patirtas šalinant atsiradusius kuro katilų defektus.
14. Atsakovė laikosi priešingos pozicijos ir tvirtina, kad apeliantė, žinodama atsakovės katilinėje įrengiamų katilų Nr. K-4 ir Nr. K-7 darbui keliamus reikalavimus, turėjusi suprojektuoti ir pastatyti katilinės darbui ir Lietuvos rinkoje naudojamam kurui pritaikytus katilus, bet jos pagamintų ir sumontuotų katilų konstrukcija buvo netinkama darbui atsakovės techninėje užduotyje ir šalių sudarytoje sutartyje nurodytu režimu. Todėl apeliantės garantiniu laikotarpiu atlikti darbai kvalifikuotini kaip garantinio aptarnavimo darbai, už kuriuos atlygis neturėtų būti mokamas.
15. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu apeliantės reikalavimus atmetė kaip nepagrįstus, konstatavęs, kad apeliantė neįrodė, jog dėl atsiradusios šildymo katilų korozijos kalta yra atsakovė, juolab kad gedimai atsirado anksčiau, nei baigėsi garantinis laikotarpis, todėl apeliantė katilų defektus pašalinti privalėjo savo sąskaita.
16. Apeliantė, nesutikdama su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu, savo apeliaciniame skunde kelia nepakankamo teismo sprendimo motyvavimo, šalių ginčo esmės neatskleidimo, daugelio bylos faktinių aplinkybių ir šalių pateiktų įrodymų nenurodymo ir neįvertinimo sprendime klausimus. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl tokių skundo argumentų bei jų įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, visų pirma įvertina šalių sudarytos sutarties sąlygas ir jos vykdymo aplinkybes.
17. Kaip matyti iš bylos, apeliantė UAB „Enerstena“ (rangovė) su atsakove UAB „Mažeikių šilumos tinklai“ (užsakove) viešojo pirkimo būdu 2015 m. balandžio 3 d. sudarė Mažeikių katilinės rekonstravimo darbų pirkimo sutartį Nr. PA-15-034/29, pagal kurią rangovė įsipareigojo atlikti Mažeikių katilinės rekonstravimo, keičiant du susidėvėjusius garo ir vandens šildymo katilus į du naujus po 8 kW nominalios galios vandens šildymo biokuro katilus, bendrastybinius ir montavimo darbus, įskaitant techninio ir darbo projektų parengimą (sutarties 2.1 punktas). Sutarties 5.4 punkte nurodoma, kad rangovė, vadovaudamasi techninės užduoties sprendiniais, privalo parengti techninį ir darbo projektus. Techninį ir darbo projektus turi rengti kvalifikuoti projektuotojai, inžinieriai, turintys atitinkamus galiojančius kvalifikacijos atestatus, nurodytus viešajam darbų pirkimui pateiktame rangovės pasiūlyme. Sutarties 5.12 punkte yra nustatyta, kad rangovė privalo naudoti tik darbų vykdymui ir naudojimo sąlygoms tinkamą įrangą bei medžiagas pagal techninėje užduotyje nurodytus reikalavimus.
18. Užsakovė įsipareigojo sumokėti rangovei už tinkamai ir laiku atliktus visus sutartyje numatytus darbus sutartyje numatytais terminais ir tvarka (sutarties 4.5 punktas). Šalių taip pat sulygta, kad užsakovė, nustačiusi darbų trūkumus ar kitokius nukrypimus nuo sutarties po darbų perdavimo–priėmimo, jei tie trūkumai ar nukrypimai negalėjo būti nustatyti perimant darbą (paslėpti trūkumai arba atsiradę statinio garantinio naudojimo metu), taip pat jeigu jie buvo rangovės tyčia paslėpti, privalo apie juos pranešti raštu rangovei (sutarties 11.1 punktas).
19. Sutartyje nurodoma ir tai, kad darbų garantinis terminas nustatomas vadovaujantis CK 6.698 straipsnio nuostatomis. Rangovė garantinio laikotarpio metu privalo, užsakovei pareikalavus, atlikti visus defektų arba žalos ištaisymo darbus. Rangovė privalo savo sąskaita ir rizika atlikti darbus, jeigu tie darbai susiję su sutarties neatitinkančiomis medžiagomis, netinkama darbų kokybe arba bet kurio sutartinio rangovės įsipareigojimo neįvykdymu (sutarties 11.2 punktas). Pažymėtina, kad ginčo katilams apeliantės 2017 m. spalio 26 d. raštu „Dėl garantijos pratęsimo“ buvo suteikta papildoma 12 mėnesių garantija iki 2018 m. lapkričio 17 d.
20. Darbai pagal sutartį atsakovei UAB „Mažeikių šilumos tinklai“ buvo perduoti 2015 m. lapkričio 5 d., tačiau jau 2016 m. sausio 8 d. raštu atsakovė pareiškė pretenziją apeliantei dėl sumontuotose kietojo kuro pakurose „Cadium Ember 100000“ 8MW vandens šildymo katilams Nr. K-4 ir Nr. K-7 pastebėtų trūkumų, joje nurodžiusi apie periodiškai stringančius ardynus ir pastebėtus rausvos spalvos pelenus iš katilo bei prašydama nedelsiant atsiųsti apeliantės specialistus šiems trūkumams pašalinti. Pretenzijas apeliantei dėl kas kartą atsirandančių šildymo katilų veikimo rekonstrukcijos objekte trūkumų bei paties rekonstrukcijos objekto defektų atsakovė teikė iš esmės per visą garantinio termino laikotarpį: 2017 m. balandžio 18 d. ir 2017 m. balandžio 24 d. raštais „Dėl katilo garantinio remonto“ informavo apie prakiurusį apeliantės sumontuoto vandens šildymo katilo (Nr. K-7) VHB 8000 (serijinis Nr. P1519) kaitrinį vamzdį, prašydama nedelsiant atsiųsti specialistus defektams nustatyti ir juos pašalinti; 2017 m. gegužės 2 d. raštu pranešė apie antrą kartą garantiniu laikotarpiu prakiurusį kaitrinį vamzdį; 2018 m. kovo 8 d. raštu pareikalavo atsiųsti specialistus ir pakeisti visus antros eigos kaitrinius vamzdžius abiem ginčo katilams.
21. Apeliantė 2018 m. birželio 12 d. rašte „Dėl katilo pakeitimų“ nurodė, kad ji, reaguodama į nusiskundimus dėl paspartėjusios katilų korozijos, prašo atsakovės leisti atlikti biokuro katilo K-4 modifikacijas: demontuoti papildomą dūmų recirkuliacijos ventiliatorių F2W07G2; antrinio oro padavimą perkelti arčiau ardyno (kur šiuo metu tiekiama dūmų recirkuliacija); dūmų recirkuliaciją perkelti toliau nuo ardyno (kur šiuo metu tiekiamas antrinis oras); tretinio oro tiekimą grąžinti į pakuros priekinę sieną (kur šiuo metu tiekiama papildoma dūmų recirkuliacija); nuardyti tarpines arkas. Taip pat prašė abiem katilams (K-4 ir K-7) leisti sudaryti naujas rėžimines korteles. Atsakovė 2018 m. birželio 14 d. raštu nurodė neprieštaraujanti siūlomiems katilų modifikacijos darbams ir tuo pačiu informuojanti, kad prakiuro ir katilo K-7 dūmvamzdžiai.
22. Taigi šalys yra sudariusios sutartį dėl statybos rangos ir projektavimo darbų atlikimo (CK 6.644, 6.681, 6.700 straipsniai). Statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą (CK 6.681 straipsnio 1 dalis). Atitinkamai, projektavimo ir tyrinėjimo darbų sutartimi rangovas (projektuotojas, tyrinėtojas) įsipareigoja atlikti pagal užsakovo užduotį tyrinėjimo ir projektavimo darbus, parengti techninius dokumentus ar sukurti kitokį darbų rezultatą ir perduoti jį užsakovui, o užsakovas įsipareigoją šį darbų rezultatą priimti ir sumokėti už atliktą darbą (CK 6.700 straipsnis).
23. Rangovas atsako užsakovui už bet kokius nukrypimus nuo normatyvinių statybos dokumentų reikalavimų, taip pat už tai, kad nepasiekė šiuose dokumentuose ar sutartyje numatytų statybos darbų rodiklių (CK 6.695 straipsnio 1 dalis).
24. Rangovo atsakomybė už darbų kokybę išlieka ir pasibaigus statybos rangos sutarčiai. Įstatyme nustatyta rangovo atliktų darbų kokybės garantija – rangovas, jeigu ko kita nenustato statybos rangos sutartis, per visą garantinį laiką užtikrina, kad statybos objektas atitinka normatyvinių statybos dokumentų nustatytus rodiklius ir yra tinkamas naudoti pagal sutartyje nustatytą paskirtį. Rangovas, projektuotojas ir statybos techninis prižiūrėtojas atsako už defektus, nustatytus per garantinį terminą, jeigu neįrodo, kad jie atsirado dėl objekto ar jo dalių normalaus susidėvėjimo, jo netinkamo naudojimo ar užsakovo arba jo pasamdytų asmenų netinkamai atlikto remonto arba dėl užsakovo ar jo pasamdytų asmenų kitokių kaltų veiksmų (CK 6.697 straipsnio 1 ir 3 dalys; pastarosios dalies iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusi redakcija).
25. Ginčo dėl to, kad darbai, už kuriuos atlyginti prašo apeliantė, buvo atlikti būtent garantiniu laikotarpiu, nekyla. Tačiau šiuo konkrečiu atveju apeliantė siekia pasinaudoti pirmiau aptarta darbų kokybės garantijos išimtimi, įrodinėdama aplinkybę, kad jos atliktų ir atsakovei perduotų darbų rezultatas buvo naudojamas netinkamai, dėl ko ir atsirado defektai, lėmę papildomus apeliantės kaštus.
26. Kaip minėta, apeliantė yra įsitikinusi, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, todėl padarė įrodymais nepagrįstą ir neteisingą išvadą, jog apeliantė neturi teisės reikalauti iš atsakovės šių kaštų kompensavimo. Tai, kad apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ar kitaip interpretuoja bylos faktines aplinkybes, savaime nereiškia, kad šis sprendimas vien dėl to yra neteisėtas ar nepagrįstas. Diskrecija nustatyti kiekvieno įrodymo ir jų visumos įrodomąją reikšmę, įrodymų pakankamumą vienokiam ar kitokiam faktui pripažinti, suteikta būtent teismui.
27. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 176 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Pagal CPK 178 straipsnį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. CPK 185 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.
28. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą (ar, priešingai, jų nebuvimą) teismas konstatuoja ir tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą / nebuvimą ir tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-276-687/2018). Aiškindamas CK 6.697 straipsnio, reglamentuojančio darbų kokybės garantiją, 1 ir 3 dalies nuostatas, kasacinis teismas, yra ne kartą pažymėjęs, kad šios materialiosios teisės normos reiškia specifinį įrodinėjimo naštos pasiskirstymą teisme sprendžiant ginčus dėl garantiniu laikotarpiu atsiradusių statybos darbų trūkumų. Kasacinio teismo nutartyse akcentuojama, kad tokio ginčo atveju netaikomos bendrosios procesinės įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklės. Užsakovas privalo įrodyti tik defektų faktą ir neprivalo įrodinėti rangovo neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Rangovas, siekdamas išvengti atsakomybės, turi įrodyti CPK 6.697 straipsnio 3 dalyje nurodytas, jo atsakomybę šalinančias, defektų atsiradimo priežastis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-652/2004; 2009 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2009; 2014 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2014).
29. Nagrinėjamu atveju apeliantė (rangovė) garantijos išimties taikymą, o kartu ir savo teisę į papildomų išlaidų kompensaciją už garantiniu laikotarpiu atsakovės naudai atliktus darbus iš esmės grindė vieninteliu – netinkamo katilų eksploatavimo – faktu, tvirtindama, kad korozija yra pačios atsakovės veiksmų, t. y. netinkamo (netinkamos kokybės) kuro naudojimo, padarinys. Pažymėtina, kad ir nėra ginčo, jog katilų korozija atsirado dėl naudojamo kuro sudėties (sieros ir chloro jame), visgi, teisėjų kolegijos vertinimu, nei vienoje katilo defektų tyrimo ataskaitoje nesama apeliantės įrodinėjamos aplinkybės patvirtinimo, t. y. kad defektų atsiradimą lėmė būtent netinkama atsakovės naudoto kuro kokybė, o ne atsakovės įvardyta priežastis – apeliantės suprojektuoti ir pagaminti netinkamos konstrukcijos katilai.
30. Techninės užduoties 11.1 punkte, nustatančiame Mažeikių katilinėje numatomo naudoti biokuro technines specifikacijas, yra nurodyta, kad katiluose bus naudojama būtent smulkinta mediena (skiedra) ir / ar medienos mišinys (kamienas, spygliai, lapai). Šio naudojamo biokuro pagrindiniai techniniai rodikliai privalės atitikti tokius reikalavimus: 1) biokuro sudėtis: medienos skiedra – 90 proc.; pjuvenos ar kita medžio apdirbimo smulkintos medienos mišinys neturi viršyti 10 proc. vienoje tiekiamo biokuro partijoje; 2) drėgnumas – 30–55 proc.; 3) šilumingumas (degios medžiagos) – 1750 kcal/kg; 4) peleningumas nuo sausos masės – iki 3 proc.; 4) smulkintos medienos skiedros dydis ne didesnis (mm) – 15 x 50 x 50; 6) negalės būti priemaišų (metalo, betono, žemės, ledo gabalų, akmenų, chemiškai apdorotos medienos, smėlio, sprogstamųjų medžiagų ar kitų priemaišų, galinčių pakenkti degimo procesui bei katilinės mechanizmams). Tuo tarpu byloje esančioje 2018 m. lapkričio 20 d. S. Y.-O. parengtoje kliento ataskaitoje – kaitintuvo vamzdžio korozijos analizėje yra padaryta tokia išvada, kad koroziją šiuo konkrečiu atveju sukelia kuro elementai ir pateikta rekomendacija griežtinti kuro kokybės kontrolę: sumažinti drėgnumą, chlorą, padidinti sieros kiekį (dūmų dujų analizė po ilgo laiko, S / Cl balanso suderinimui), sumažinti sunkiųjų metalų ir šarmų (kuro grynumas -> jokių žalių lapų / spyglių). Akivaizdu, kad specialistų rekomendacijos kuro sudėčiai, siekiant išvengti korozijos, neatitinka atsakovės iš anksto viešajam pirkimui deklaruotos naudotinos biokuro sudėties.
31. Techninės užduoties 20.9 punkte taip pat yra nustatyta, kad parenkant medžiagas turi būti numatytas jų suderinamumas, pavyzdžiui: parenkant vamzdžius atsižvelgti į vamzdžių suvirinimą, vamzdžių šiluminį plėtimąsi bei į eksploatacines aplinkybes, pavyzdžiui, koroziją, šiluminius smūgius. Techninės užduoties 16.13.4 punkte nurodoma, kad valdymo sistema turi palaikyti tiekiamo į katilą 80-90 °C vandens temperatūrą, kurią valdymo sistema turi palaikyti automatiškai. Tuo tarpu byloje esančios katilų rėžiminės kortelės patvirtina tokį faktą, kad šis techninis parametras garantinio laikotarpio metu buvo apeliantės keičiamas ne vieną kartą.
32. Minėta, kad katilai atsakovei perduoti 2015 m. lapkričio 5 d. Katilų eksploatacijos instrukcijos 35 punkte nurodyta, kad nuo pakuros momento turi būti stebimas vandens srautas per katilą, vandens srautą per katilą reikia palaikyti tokį, kad temperatūra į katilą po recirkuliacinio siurblio būtų ne žemesnė nei 70 °C, o išeinanti iš katilo vandens temperatūra ne aukštesnė nei 130 °C.
33. Apeliantės 2015 m. lapkričio 13 d. sudarytose katilų rėžiminėse kortelėse buvo nurodyta: katilo K-4 vandens temperatūra prieš katilą – 75,1 °C (I režimas), 74,9 °C (II režimas), 75,0 °C (III režimas), 74,8 °C (IV režimas), vandens temperatūra už katilo atitinkamais režimais – 102,2 °C, 101,3 °C, 101,0 °C, 102,3 °C; katilo K-7 vandens temperatūra prieš katilą 75,1 °C, 74,9 °C, 75,0 °C, 74,8 °C, vandens temperatūra už katilo 102,2 °C, 101,3 °C, 101,0 °C, 102,3 °C. Pradėjus katilus eksploatuoti, netrukus buvo pastebėti rausvos spalvos pelenai iš katilų (apie tai apeliantei pranešta 2016 m. sausio 18 d. raštu), o vėliau – 2017 m. balandžio 18 d. apeliantei pranešta ir apie prakiurusį katilą K-7.
34. Vykstant šalių susirašinėjimui dėl atsiradusių katilų defektų šalinimo, t. y. 2017 m. spalio 26 d. apeliantė katilams suteikė papildomą 12 mėnesių garantiją iki 2018 m. lapkričio 17 d. Kaip patvirtina 2019 m. rugpjūčio 7 d. teismo posėdžio garso įrašas (nuo 1 val. 25 min. 00 sek. iki 1 val. 26 min. 44 sek.), apeliantės atstovas, atsakydamas į atsakovės vadovo užduotą klausimą, pripažino, kad garantija pratęsta buvo po to, kai apeliantei 2017 m. birželio 26 d. tapo žinoma katilų korozijos priežastis, apeliantei manant, kad ji ir yra kalta dėl korozijos, tačiau tikintis, kad pavyks šią situaciją išspręsti.
35. Po papildomos garantijos suteikimo, apeliantė 2017 m. lapkričio 3 d. dar kartą pakeitė katilų rėžimines korteles: katilo K-4 vandens temperatūra prieš katilą – 84,8 °C (I režimas), 84,9 °C (II režimas), 84,0 °C (III režimas), 83,2 °C (IV režimas), vandens temperatūra už katilo atitinkamais režimais – 95,8 °C, 100,5 °C, 100,5 °C, 103,1 °C; katilo K-7 vandens temperatūra prieš katilą – 84,8 °C, 84,9 °C, 84,0 °C, 83,2 °C, vandens temperatūra už katilo 95,8 °C, 100,5 °C, 100,5 °C, 103,1 °C.
36. Iš byloje esančio šalių susirašinėjimo matyti, kad pati apeliantė 2018 m. birželio 12 d. raštu prašė atsakovės leisti atlikti tam tikras katilo K-4 modifikacijas, taip pat leisti sudaryti naujas rėžimines korteles abiem katilams. Pagal sudarytas naujas 2018 m. spalio 4 d. rėžimines korteles katilo K-4 vandens temperatūra prieš katilą – 104,7 °C (I režimas), 99,1 °C (II režimas), 96,5 °C (III režimas), 93,3 °C (IV režimas), vandens temperatūra už katilo atitinkamais režimais – 113,4 °C, 111,1 °C, 113,2 °C, 114,3 °C; katilo K-7 vandens temperatūra prieš katilą – 106,0 °C, 102,5 °C, 99,6 °C, 95,4 °C, vandens temperatūra už katilo – 112,2 °C, 112,2 °C, 114,8 °C, 114,8 °C. Atsakovės teigimu, po šių temperatūrų rėžimo pakeitimo rausvos spalvos pelenų jau nebuvo pastebima.
37. Vadinasi, pirmiau aptartos aplinkybės leidžia teisėjų kolegijai padaryti išvadą, kad atsakovės organizuotame viešajame pirkime pateikta konkurso dokumentacija (įskaitytinai ir techninė užduotis) buvo pakankama apeliantei įsivertinti, koks kuras bus naudojamas atsakovės katilinėje (smulkinta mediena – skiedra, medienos mišinys – kamienas, spygliai, lapai), kokia turės būti palaikoma į katilą tiekiamo vandens temperatūra (80–90 °C), taip pat turėjo būti žinoma ir suprantama, kad parenkant vamzdžius būtina atsižvelgti ir į būsimas rangos objekto eksploatavimo aplinkybes, tokias, kaip korozija, ir pan.
38. Todėl pritartina atsakovės atsiliepime į apeliacinį skundą dėstomai pozicijai, kad apeliantei, kaip šios srities profesionalei, viešojo pirkimų dokumentacija buvo pakankama suprasti, kad atsakovės naudojamo biokuro degimo procesas tinkamai negali vykti esant 2015 m. lapkričio 13 d. rėžiminėse kortelėse nustatytai katilų temperatūrai, o to nepaisant egzistuoja reali rizika katilų korozijos atsiradimui, juolab kad sudarydama rangos sutartį apeliantė patvirtino gavusi visą būtiną informaciją, kurią ji, kaip rangovė, panaudodama savo žinias ir rūpestingumą, galėjo gauti iki sutarties pasirašymo, ir kuri gali turėti įtakos bendrai sutarties kainai arba darbams; garantavo, kad darbai atitiks pirkimo dokumentuose numatytas savybes, normatyvinių statybos dokumentų ir kitų teisės aktų reikalavimus.
39. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai aplinkybėms dėl katilų temperatūrinių režimų kaitos suteikė esminę reikšmę. Katilų eksploatavimo defektai (iš pradžių rausvų pelenų susidarymas) pradėjo aiškėti jau po mėnesio nuo katilų perdavimo. Apie defektų progresavimą, t. y. kad prakiuro vienas iš katilų, atsakovė, reikalaudama garantinio remonto, pranešė 2017 m. balandžio 18 d. galiojant garantijai, kuri, atitinkamai, apeliantės 2017 m. spalio 26 d. buvo pratęsta dar 12 mėnesių laikotarpiui (iki 2018 m. lapkričio 17 d.).
40. Nurodytų aplinkybių pagrindu konstatuotina, kad apeliantė byloje neįrodė atsakovės kaltės dėl netinkamo ginčo katilų eksploatavimo, o kartu neįrodė ir sąlygos taikyti darbų kokybės garantijos išimtį bei priteisti jos prašomą sumą už garantiniu laikotarpiu atliktus darbus. Atsakovė katilus eksploatavo pagal apeliantės parengtą instrukciją ir jos parengtas (ne kartą keistas) katilų rėžimines korteles. Todėl pačiai apeliantei ir tenka atsakomybė už tai, kad ji, neįvertinusi iš anksto išviešintų aplinkybių, susijusių su atsakovės UAB „Mažeikių šilumos tinklai“ naudojamo biokuro struktūra (t. y. kad bus deginami ir spygliai bei lapai, o ne vien mediena), perduodama katilus naudoti nustatė per žemus temperatūrinius režimus, ko pasėkoje atsakovės deginamame biokure esantis, kad ir nedidelis, sieros kiekis tapo katalizatoriumi korozijos procesui atsirasti.
41. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas ginčą iš esmės išsprendė teisingai ir pagrįstai apeliantės ieškinio reikalavimų netenkino. Apeliantė neįrodė atsakovės kaltės dėl atsiradusių defektų, o tik tokia aplinkybė pagal CK 6.697 straipsnio 3 dalį galėjo eliminuoti garantijos atliktiems darbams taikymą, taigi garantiniu laikotarpiu atsiradę nuostoliai tenka jai pačiai.
Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų
42. Apeliantė savo skundą grindžia ir tokiais argumentais, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas neatitinka teismo sprendimui keliamų reikalavimų, yra nemotyvuotas, todėl teismo sprendimą prašo panaikinti ir procesą pirmosios instancijos teisme pakartoti (perduoti bylą šiam teismui nagrinėti iš naujo).
43. Reikalavimus teismo sprendimo turiniui nustato CPK 270 straipsnis. Šio straipsnio 4 dalyje nurodyta, iš kokių elementų turi susidaryti motyvuojamoji teismo sprendimo dalis, t. y. sprendimo motyvuojamojoje dalyje glausta forma turi būti išdėstytos teismo nustatytos bylos aplinkybės, įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus, taip pat įstatymai ir kiti teisės aktai bei teisiniai argumentai, kuriais teismas vadovavosi. Tik tokio turinio teismo sprendimas atitinka teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimą (CPK 263 straipsnis).
44. Teisėjų kolegija, iš dalies sutikdama su apeliante, kad skundžiamo teismo sprendimo motyvai nėra pakankamai išsamūs, visgi pažymi, kad tai savaime nelemia pirmosios instancijos teismo sprendimo pripažinimo neteisėtu ir jo panaikinimo vien dėl šios priežasties. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pasisakęs, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo pobūdžio ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje Ruiz Torija prieš Ispaniją ir H. B. prieš Ispaniją, peticijos Nr. 30544/96; 1998 m. vasario 19 d. sprendimas Higgins ir kiti prieš Prancūziją, peticijos Nr. 34/1996/753/952). Teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją, peticijos Nr. 16034/90).
45. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat laikosi pozicijos, kad tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius bei teisinius aspektus ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215-915/2017).
46. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atsakė į esminius apeliantės ieškinio reikalavimų aspektus, nustatė teisiškai svarbiausią bylos aplinkybę – atsakovės kaltės dėl garantiniu laikotarpiu atsiradusių defektų nebuvimą – ir ją tinkamai įvertino, o pačią bylą išsprendė teisingai. Todėl net ir gana lakoniškas, bet iš esmės teisingas teismo sprendimas negali būti panaikintas vien dėl jo surašymo ydingumo, jeigu šį procesinį pažeidimą gali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas (CPK 329 straipsnio 1 dalis).
47. Konstatavus, kad šalių ginčas buvo išspręstas teisingai, neaktualiais pripažintini ir tokie apeliantės skundo argumentai, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas neatitinka keliamų reikalavimų jau vien dėl to, kad jame nėra nurodyta apie dr. K. B. apklausą teisme ir neaprašyta daug kitų faktinių bylos aplinkybių, be kita ko, visiškai nepaminėtos įvairių specialistų ataskaitos dėl defektų atsiradimų priežasčių. Dėl šių itin apeliantės akcentuojamų įvairių tyrimų ataskaitų pažymėtina, kad pačių šalių teismo posėdžiuose išsakyti kritiniai jų vertinimai, labiau tikėtina, suponavo ir atitinkamą teismo poziciją. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nesirėmė nei apeliantės pateiktais rašytiniais įrodymais – 2016 m. „UAB „Mažeikių šilumos tinklų“ katilų rausvos pelenų spalvos priežasčių tyrimų ataskaita“ ir 2017 m. ataskaita „Dėl biokuro vandens šildymo katilų korozijos“, kurios parengtos buvo UAB „Enerstena“ Mokslinių tyrimų ir vystymo centro direktoriaus dr. K. B., t. y. pačios apeliantės darbuotojo, nei atsakovės pateikta 2019 m. liepos 31 d. Komforts Industries parengta analizės vertinimo ataskaita, apeliantės atstovui tvirtinant, kad Komforts Industries yra tiesioginė jos konkurentė. Šiuo konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismas rėmėsi sąsajų su bylos šalimis neturinčio Suomijos eksperto 2018 m. lapkričio 20 d. išvadomis dėl kaitintuvo vamzdžio korozijos analizės.
48. Kaip jau nurodyta šios nutarties 46 punkte, procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla (CPK 329 straipsnio 1 dalis), tačiau ir tokiu atveju byla grąžinama iš naujo nagrinėti tik tada, jeigu pažeidimo negali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas. Kadangi skundžiamo teismo sprendimo surašymo (motyvavimo) trūkumus ištaisė apeliacinės instancijos teismas, apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
49. Atsižvelgus į bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme rezultatą, teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą įgijo atsakovė UAB „Mažeikių šilumos tinklai“.
50. Atsakovė nurodė patyrusi 1 182,78 Eur bylinėjimosi išlaidas, susijusias su atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimu, pateikė tokias išlaidas patvirtinančius dokumentus. Ši suma neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85, 8.11 punkte nustatyto maksimalaus rekomenduojamo priteisti dydžio. Todėl atsakovei UAB „Mažeikių šilumos tinklai“ iš apeliantės UAB „Enerstena“ priteistina visa apeliacinės instancijos teisme patirtų 1 182,78 Eur bylinėjimosi išlaidų suma (CPK 98 straipsnis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a :
Šiaulių apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti uždarajai akcinei bendrovei „Mažeikių šilumos tinklai“ (juridinio asmens kodas166901968) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Enerstena“ (juridinio asmens kodas 151465326) 1 182,78 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą aštuoniasdešimt du eurus 78 centus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.
Teisėjai Dalia Kačinskienė
Antanas Rudzinskas
Egidija Tamošiūnienė