Civilinė byla Nr. e2A-446-881/2025

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00472-2024-6

                                                        Procesinio sprendimo kategorijos: 

                                                        2.6.10.2.4.1; 3.3.1.19.1

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. lapkričio 20 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Rūtos Latvelės ir Vilijos Mikuckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Bulgarijos bendrovės „OZK-Insurance JCS“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. birželio 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovių uždarosios akcinės bendrovės „Eurotransrent“, uždarosios akcinės bendrovės „Translogistics24“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Eurologistics24“ ieškinį atsakovei Bulgarijos bendrovei ZAD „OZK-Insurance“ dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovės uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Eurotransrent“, UAB „Translogistics24“, UAB „Eurologistics24“ (toliau – ir ieškovės) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei Bulgarijos bendrovei ZAD „OZK-Insurance“ (toliau – ir atsakovė), prašydamos priteisti: ieškovei UAB „Eurotransrent“ iš atsakovės 87 029,33 Eur žalos atlyginimą; ieškovei UAB „Translogistics24“ – 23 580,28 Eur žalos atlyginimą; ieškovei UAB „Eurologistics24“ – 3 807,44 Eur žalos atlyginimą; 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškinyje nurodoma, kad 2023 m. vasario 20 d. vietovėje, esančioje (duomenys neskelbtini), įvyko eismo įvykis, kurio metu vilkiko, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir susidūrė su ieškovės UAB „Translogistics24“ valdomu, ieškovei UAB „Eurotransrent“ priklausančiu, vilkiku VOLVO FH, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su ieškovės UAB „Eurologistics24“ valdoma, ieškovei UAB „Eurotransrent“ priklausančia, puspriekabe SCHMITZ SCS24/L13.62M, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dėl to ieškovių transporto priemonės, t. y. vilkikas ir puspriekabė, ir joje esantis krovinys užsiliepsnojo, žuvo vilkiką vairavęs vairuotojas. Prancūzijos policijos pažyma patvirtina eismo įvykio aplinkybes ir, ieškovių įsitikinimu, vilkiko, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojo civilinę atsakomybę dėl eismo įvykio. Policijos pažymoje nurodyta informacija bei eismo įvykio schema patvirtina, kad ieškovėms priklausantis vilkikas su puspriekabe, važiavo tinkamai, savo eismo juostoje, kai į jį atsitrenkė vilkikas, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiavęs keliu RCEA link Šalono prie Sonos, kuris prieš tai susidūrė su priešinga kryptimi važiavusiu lengvuoju automobiliu Ford Fiesta, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Tam, kad konstatuoti civilinę (deliktinę) atsakomybę dėl eismo įvykio ir jo metu padarytos žalos, užtenka nustatyti faktą, jog vilkiko, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas netinkamai ir neteisėtai, kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojas (nepriklausomai nuo priežasčių), įvažiavo į priešingą eismo juostą ir dėl to sukėlė žalą tinkamai važiavusiam ieškovių vilkikui su puspriekabe. Policijos pažymoje nenurodyta ir nenustatyta, kad lengvasis automobilis Ford Fiesta, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būtų įvažiavęs į vilkiko, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), eismo juostą. Priešingai, netinkamai važiavo būtent vilkikas, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Remiantis Bulgarijos Garantinio fondo pateikta informacija, nustatyta, kad vilkiko, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojų civilinė atsakomybė įvykio metu buvo apdrausta Bulgarijos draudimo bendrovėje ZAD „OZK-Insurance“. 2023 m. birželio 29 d. ieškovė pateikė atsakovei pretenziją, prašydama atlyginti dėl eismo įvykio atsiradusią žalą, tačiau atsakovė žalos neatlygino.

3.       Dėl eismo įvykio ieškovė UAB „Eurotransrent“ patyrė nuostolius, kurie yra apskaičiuoti tokiu būdu: eismo įvykio metu buvo nepataisomai sugadintos ieškovei UAB „Eurotransrent“ priklausančios transporto priemonės, t. y. vilkikas ir puspriekabė. Nuostolių dydį patvirtina iš karto po eismo įvykio padarytos sunaikintų vilkiko ir puspriekabės fotonuotraukos ir kiti byloje esantys dokumentai: 1) pagal turto vertintojo V. A. vilkiko rinkos vertės skaičiavimą Nr. L241226-1 nuostoliai dėl vilkiko, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra 65 026,07 Eur (be pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM). Vilkiko rinkos vertė įvykio metu apskaičiuota be 903,93 Eur vertės papildomos įrangos, kurią pirko ir šioje dalyje nuostolį patyrė ieškovė UAB  „Translogistics24“, dėl to patikslintu ieškiniu šios nuostolių dalies pareikalavo ieškovė UAB „Translogistics24“; 2) pagal turto vertintojo V. A. puspriekabės rinkos vertės skaičiavimą Nr. L241226-2 nuostolis dėl puspriekabės, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra 22 003,26 Eur (be PVM). Puspriekabės rinkos vertė be 196,74 Eur vertės papildomos įrangos, kurią pirko ir dėl jos patyrė nuostolius ieškovė UAB „Eurologistics24“. Po eismo įvykio vilkikas su puspriekabe tapo nebetinkami naudoti, jie buvo neatlygintinai perduoti utilizuoti. Bendra dėl eismo įvykio ieškovei UAB „Eurotransrent“ padaryta žala – 87 029,33 Eur.

4.       Dėl eismo įvykio ieškovė UAB „Translogistics24“ patyrė nuostolius, kurie yra apskaičiuoti tokiu būdu: 1) eismo įvykio metu žuvo vilkiko vairuotojas (ieškovės UAB „Translogistics24“ darbuotojas), dėl to ieškovė UAB „Translogistics24“ patyrė 6 760 Eur laidojimo išlaidas pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. PF/23/4/44; 2) 1 348,60 Eur negautos pajamos, kurios apskaičiuotos 134,86 Eur negautų pajamų sumą per dieną padauginus iš 10 dienų, remiantis eismo įvykio vietos (Prancūzijos) teisės aktais, kuriuos taiko Prancūzijoje veikiančios draudimo bendrovės. Pagal atsakovės 2024 m. gruodžio 19 d. pateiktas į bylą „Rekomendacijas dėl nuostolių, patirtų dėl imobilizavimo, nuomos išlaidų, ekspertizės išlaidų ir transporto priemonės registracijos, atlyginimo pagal bendrąją teisę“, imobilizacijos laikotarpis, į kurį turi būti atsižvelgiama pagal šias rekomendacijas dėl nepataisomų transporto priemonių, visais atvejais yra 10 dienų. Negautos pajamos nustatomos ir skaičiuojamos pagal Prancūzijos teisę, pagal kurią yra nustatytos fiksuotos sumos už vieną prastovos dieną. Atskiroms bendrovių grupėms pagal jų turimą transporto priemonių parką ir iš esmės tos pačios grupės bendrovėms, nepriklausomai nuo to, kiek jos uždirba, už vieną prastovų dieną atlyginama tokia pati suma. Ieškovė yra pateikusi įrodymus apie eismo įvykio metu jos valdytą transporto priemonių parką, kuris viršija 10  transporto priemonių, vežant ilgaisiais nuotoliais, todėl šiuo atveju taikomas vienos dienos tarifas – 134,86 Eur. Po eismo įvykio vilkikas tapo nebetinkamas naudoti, tačiau jo liekanos turėjo būti pašalintos iš eismo įvykio vietos, todėl ieškovės patirtų nuostolių dydį taip pat sudaro: 1) 3 372,70 Eur už pagalbą kelyje, t. y. tarpininkavimas, transporto priemonės gelbėjimo darbų po eismo įvykio išlaidos, kurias patvirtina PVM sąskaita faktūra Nr. RG-234659; 2) 6 450 Eur (be PVM) už pagalbą kelyje, t. y. transporto priemonės utilizavimo išlaidos, kurias patvirtina PVM sąskaita faktūra Nr. RG-234661; 3) 4 580,05 Eur (be PVM) už pagalbą kelyje, t. y. krovinio utilizavimo išlaidos, kurias patvirtina PVM sąskaita faktūra Nr. RG-234662. Už nurodytus gelbėjimo darbus, vilkiko, puspriekabės ir krovinio sunaikinimą ieškovė sumokėjo UAB „Redgo Lithuania“ ir dėl to patyrė nuostolius. Jei įvykis nebūtų įvykęs, ieškovė šių išlaidų nebūtų patyrusi. Pagal turto vertintojo V. A. vilkiko rinkos vertės skaičiavimą Nr. L241226-1 nuostoliai dėl vilkike sumontuotos įrangos netekimo yra 903,93 Eur. Eismo įvykio metu sudegė ir vilkike buvęs kuras, kurio vertė – 178,48 Eur. Pagal vieną sąskaitą 2023 m. vasario 20 d. buvo  piltas kuras už 13,48 Eur; pagal kitą sąskaitą 2023 m. vasario 17 d. buvo piltas kuras už 330,03 Eur (ieškovė prašo atlyginti pusę šios sumos, t. y. 165 Eur, nes tikėtina, kad kita dalis kuro buvo išnaudota važiuojant). Ieškovės UAB „Translogistics24“ patirtų nuostolių suma iš viso yra 23 580,28 Eur.

5.       Ieškovės akcentavo, kad nevykdo veiklos Prancūzijoje, todėl greičiau ir efektyviau buvo pasitelkti tuo užsiimančią vietinę bendrovę, kuri persamdė kitus subjektus paslaugoms. Vilkikas ir puspriekabė buvo perduoti bendrovei Bernard Trukcs utilizavimui ir ieškovės naudos už tai negavo, nes vilkikas ir puspriekabė buvo sunaikinti eismo įvykio metu. Be to, ieškovės UAB „Translogistics24“ ir UAB „Eurologistics24“ turėjo sumokėti už jų utilizavimą ir patyrė išlaidas. Taigi, vilkiko ir puspriekabės liekanos buvo perduotos Bernard Trucks utilizuoti neatlygintinai. Šią aplinkybę patvirtina ieškovei UAB „Eurotransrent“ pateiktų prašymų akcinei bendrovei (toliau – AB) Regitrai turinys dėl transporto priemonių išregistravimo, kur abiejų transporto priemonių vertė yra nurodyta 0 Eur. Aplinkybė, kad transporto priemones sunaikino ne bendrovė Bernard Trucks, o kita bendrovė, nepakeičia situacijos, nes kiekvienas asmuo turi teisę samdyti subrangovus. Ieškovės kreipėsi į UAB „Redgo Lithuania“, kuri pateikė 2023 m. balandžio 30 d. ir 2023 m. balandžio 23 d. bendrovės Bernard Trucks sąskaitas dėl teiktų paslaugų, kurias apmokėjo UAB „Redgo Lithuania“ ir vėliau 2023 m. birželio mėnesį pateikė sąskaitas savo užsakovams, t. y. ieškovei UAB „Translogistics24“ ir UAB „Eurologistics24“. Visos minėtos išlaidos buvo patirtos pagal ieškovių užsakymus UAB „Redgo Lithuania“ dar 2023 m. balandžio mėnesį, tik sąskaitos išrašytos vėliau, po to, kai UAB „Redgo Lithuania“ atsiskaitė su Bernard Trucks. Siekiant, kad minėtos transporto priemonės būtų sunaikintos Prancūzijoje, reikėjo formaliai įforminti jų perleidimą bendrovei Bernard Trucks, tačiau jos perleistos už 0 Eur, nes buvo bevertės. Atitinkamai, Bernard Trucks, gavusi iš UAB „Redgo Lithuania“ atsiskaitymą už visas paslaugas, atsiskaitė su minėtų transporto priemonių sunaikinimą atlikusia bendrove. Tai patvirtina ir byloje esanti Bernard Truck 2023 m. birželio 6 d. pažyma, kurioje nurodoma, kad transporto priemones naikino patvirtintas paslaugos teikėjas, o baigus naikinimą, buvo išduota atitinkama pažyma.

6.       Dėl eismo įvykio ieškovė UAB „Eurologistics24“ patyrė nuostolius, kurie yra apskaičiuoti tokiu būdu: 1) 1 348,60 Eur negautos pajamos dėl negalėjimo naudotis sunaikinta puspriekabe už 10 dienų, kurios apskaičiuotos analogišku būdu kaip ir ieškovės UAB „Translogistics24“ atveju. Ieškovė į bylą yra pateikusi įrodymus apie eismo įvykio dieną valdytą transporto priemonių parką, kuris viršija 10 transporto priemonių, vežant ilgaisiais nuotoliais, todėl taikomas vienos dienos tarifas – 134,86 Eur; 2) įvykus eismo įvykiui, puspriekabė tapo nebetinkama naudoti, tačiau jos liekanos turėjo būti pašalintos iš eismo įvykio vietos, ieškovės UAB „Eurologistics24“ patirtus nuostolius sudaro: 2 262,10 Eur (be PVM) už pagalbą kelyje, gelbėjimo darbų išlaidos pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. RG-234660; 3) 196,74 Eur žala dėl puspriekabėje buvusios ir eismo įvykio metu sunaikintos įrangos vertės pagal turto vertintojo V. A. puspriekabės rinkos vertės skaičiavimą Nr. L241226-2. Ieškovės UAB „Eurologistics24“ bendra nuostolių suma – 3 807,44 Eur.

7.       Ieškovės rėmėsi Prancūzijos teismų praktika, pagal kurią, vien transporto priemonės dalyvavimas eismo įvykyje įrodo žalos atsiradimą. Prancūzijoje deliktinė civilinė atsakomybė už antžemines variklines transporto priemones nustatyta 1985 m. liepos 5 d. Įstatyme Nr. 85-677. Prancūzijos civilinio kodekso 1240–1244 straipsniuose pateikiami bendrieji deliktinės civilinės atsakomybės principai. Taisykles dėl žalos atlyginimo formuoja teismų praktika. Prancūzijos kasacinis teismas yra suformulavęs integralaus žalos atlyginimo principą (kas iš esmės atitiktų Lietuvoje įtvirtintą visiško nuostolių atlyginimo principą), pagal kurį žalą patyręs nukentėjęs asmuo privalo turėti galimybę gauti integralų žalos atlyginimą, neatsižvelgiant į žalos pobūdį. Be to, pagal teismų praktiką kompensuojamas ir negautas pelnas. Nukentėjusiųjų teisės į žalos atlyginimą vienintelė sąlyga yra žalos atsiradimo faktas ir transporto priemonės dalyvavimas eismo įvykyje. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė įvykio dieną buvo apdraudusi vilkiko, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojų civilinę atsakomybę, būtent atsakovei kyla pareiga atlyginti ieškovėms visą dėl 2023 m. vasario 20 d. eismo įvykio patirtą žalą.

II.       Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8.       Vilniaus apygardos teismas 2025 m. birželio 20 d. sprendimu ieškinį tenkino: 1) priteisė ieškovei UAB „Eurotransrent“ iš atsakovės 87 029,33 Eur žalos atlyginimą, 6 procentų metines palūkanas už priteistą 85 731,07 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. gegužės 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 4 863,34 Eur bylinėjimosi išlaidas; 2) priteisė ieškovei UAB „Eurologistic24“ iš atsakovės 3 807,44 Eur žalos atlyginimą, 6 procentų metines palūkanas už priteistą 3 807,44 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 818,72 Eur bylinėjimosi išlaidas; 3) priteisė ieškovei UAB „Translogistics24“ iš atsakovės 23 580,28 Eur žalos atlyginimą ir 6 procentų metines palūkanas už priteistą 23 580,28 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2 905,23 Eur bylinėjimosi išlaidas.

9.       Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl ginčui taikytinos teisės, nurodė, kad nors eismo įvykis įvyko Prancūzijoje, tačiau transporto priemonė buvo registruota Bulgarijoje ir pareiga sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį nustatyta Bulgarijos teisės aktuose – Bulgarijos draudimo kodekso 463 straipsnyje numatytas privalomas vairuotojų civilinės atsakomybės draudimas, civilinės atsakomybės draudimo sutartis, kurią sudaryti yra teisinė prievolė (privalomas draudimas), sudaroma su draudiku, turinčiu teisę vykdyti veiklą Bulgarijos teritorijoje. Atsižvelgdamas į šią nuostatą, teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamoje byloje taikytina Bulgarijos teisė. Akcentavo, kad byloje nėra ginčo, jog pagal Bulgarijos teisę, dėl eismo įvykio kyla transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė, kad transporto priemonės valdytojas savo atsakomybę buvo apsidraudęs privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, ir, jog draudikas turi pareigą mokėti draudimo išmoką. Byloje kilo ginčas tik dėl žalos dydžio, atsakovei sutinkant su didžiąja dalimi ieškovių pareikštų reikalavimų.

10.       Spręsdamas dėl ieškovei UAB „Eurotransrent“ priteistino žalos atlyginimo dydžio, teismas nesutiko su atsakovės argumentais, kad priteisus puspriekabės rinkos kainą (22 003,26 Eur), kuri yra didesnė nei puspriekabės įsigijimo kaina (20 705 Eur), ieškovė gautų didesnę sumą, nei patyrė žalą. Anot teismo, būtent puspriekabės rinkos kaina atitinka prarasto turto vertę, nepriklausomai nuo to, kad ieškovė, įsigydama keletą transporto priemonių, buvo sumokėjusi mažiau (20 705 Eur). Ieškovė neturėjo pareigos pirkti kelias transporto priemones ir tokiu būdu galimai gauti mažesnę, nei rinkoje esanti, puspriekabės kainą, o įsigydama vieną puspriekabę, mokėtų tokią kainą, kuri yra rinkoje. Įrodymų, paneigiančių turto vertintojo V. A. puspriekabės rinkos vertės skaičiavimą, byloje nepateikta. Teismas atmetė atsakovės argumentus, kad ieškovė praturtėtų atsakovės sąskaita, nes priteisiant rinkos kainą ir yra kompensuojami realūs praradimai.

11.       Spręsdamas dėl ieškovei UAB „Eurologistics24“ priteistino žalos atlyginimo dydžio, teismas nurodė, kad atsakovei pripažįstant reikalavimą dėl 196,74 Eur priteisimo už sunaikintą papildomą įrangą, nesant dėl to ginčo, reikalavimas yra pagrįstas, todėl tenkinamas.  

12.       Nesutikimą dėl ieškovės UAB „Eurologistics24“ pagalbos kelyje išlaidų, nors ieškovė pateikė 2023 m. birželio 21 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. RG-234660 dėl 2 262,10 Eur patirtų išlaidų ir įrodymus, patvirtinančius sąskaitos apmokėjimą, atsakovė grindė tuo, kad nėra objektyvių įrodymų, jog ieškovei realiai buvo suteiktos paslaugos. Teismo vertinimu, atsakovės argumentus dėl paslaugų realumo paneigia tiek į bylą pateikti rašytiniai įrodymai, tiek teisminio nagrinėjimo metu liudytoju apklaustas N. R., kuris yra UAB „Redgo Lithuania“, organizavusios reikiamos pagalbos po eismo įvykio ir eismo įvykyje sunaikintų transporto priemonių utilizavimą, darbuotojas. Liudytojas parodė, kad įprastai, įvykus eismo įvykiui Europos Sąjungos valstybėje, UAB „Redgo Lithuania“ tarpininkauja dėl visų reikalingų paslaugų suteikimo ir, turėdama verslo partnerių kontaktus, nedelsdama, siekdama išvengti dar didesnės žalos (baudų mokėjimo), organizuoja pagalbos suteikimą ir teikia kitas būtinas paslaugas sutvarkant transporto priemones (jų likučius) bei jas utilizuojant. Taip nutiko ir šiuo atveju. Iš į bylą pateikto UAB „Redgo Lithuania“ atsakymo į ieškovės 2025 m. gegužės 6 d. paklausimą matyti, kad ieškovės UAB „Translogistics24“ ir UAB „Eurologistics24“ kreipėsi į UAB „Redgo Lithuania“ dėl vilkiko, puspriekabės ir krovinio utilizavimo paslaugų, pagalbos kelyje ir kitų paslaugų. UAB „RedGo Lithunia“ kreipėsi į Prancūzijos bendrovę Bernard Trucks, kurios paslaugas apmokėjo UAB „RedGo Lithuania“ ir vėliau, kai buvo suteiktos visos paslaugos, išrašė sąskaitas ieškovėms UAB „Translogistics24“ ir UAB „Eurologistics24“. Sąskaitos buvo išrašytos 2024 m. birželio mėnesį, tada, kai visos paslaugos buvo suteiktos visiškai. Teismo nuomone, byloje esančių įrodymų pakanka nustatyti pagalbos kelyje paslaugų suteikimo faktą.

13.       Pasisakydamas dėl ieškovės UAB „Eurologistics24“ reikalavimo priteisti 1 348,60 Eur negautas pajamas, teismas atmetė atsakovės argumentus, kad tais atvejais, kai turtas yra prarastas neatitaisomai, nėra pagrindo skaičiuoti negautas pajamas, nes pajamos nėra įmanomos dėl turto nebuvimo. Bulgarijos draudimo kodekso 477 straipsnyje nustatyta, kad privalomojo vairuotojų civilinės atsakomybės draudimo objektas yra apdraustųjų fizinių ir juridinių asmenų civilinė atsakomybė už jų padarytą turtinę ir neturtinę žalą tretiesiems asmenims, susijusią su motorinių transporto priemonių nuosavybe ir (arba) naudojimu, už kurią apdraustieji asmenys yra atsakingi pagal Bulgarijos teisės aktus arba valstybės, kurioje buvo padaryta žala, teisės aktus. Draudikas, teikiantis privalomąjį vairuotojų civilinės atsakomybės draudimą, padengia apdraustojo asmens atsakomybę už žalą, padarytą tretiesiems asmenims, be kitų aptartų išmokų, ir negautą naudą, kuri yra tiesioginis sužalojimo rezultatas (Bulgarijos draudimo kodekso 493 straipsnio 3 punktas). Įvertinęs tai, kad sudarant privalomąją vairuotojų civilinės atsakomybės draudimo sutartį, draudiminė apsauga apima ir negautas pajamas, atsakovei nepateikus įrodymų, patvirtinančių, jog prašomos priteisti negautos pajamos yra nepagrįstai didelės, teismas patenkino reikalavimą dėl negautų pajamų priteisimo.

14.       Spręsdamas dėl ieškovei UAB „Translogistics24“ priteistino žalos atlyginimo dydžio, teismas atsižvelgė į tai, kad atsakovė pripažino reikalavimus dėl 6 760 Eur laidojimo išlaidų, 903,93 Eur vertės vilkike buvusios ir sunaikintos įrangos, todėl nusprendė šiuos ieškovės reikalavimus patenkinti.

15.       Pasisakydamas dėl ieškovės UAB „Translogistics24“ reikalavimo priteisti 1 348,60 Eur negautas pajamas dėl negalėjimo naudotis sunaikinta puspriekabe, teismas šį reikalavimą laikė pagrįstu analogiškais, kaip ir ieškovės UAB „Eurologistics24“ atžvilgiu, motyvais ir jų nekartodamas, šiuos ieškovės UAB „Translogistics24“ reikalavimus patenkino.

16.       Dėl ieškovės UAB „Translogistics24“ reikalavimų priteisti 3 372,70 Eur išlaidas už gelbėjimo darbus po eismo įvykio ir 6 450 Eur transporto priemonės utilizavimo išlaidas, teismas rėmėsi tais pačiais motyvais, išdėstytais dėl ieškovės UAB „Eurologistics24“ reikalavimų. Anot teismo, aptariamų išlaidų realumą pagrindžia į bylą pateikti rašytiniai įrodymai, patvirtinantys paslaugų apmokėjimą, t. y. PVM sąskaita faktūra Nr. RG-234659, PVM sąskaita faktūra Nr. RG-234661 ir PVM sąskaita faktūra Nr. RG-234662. Aplinkybę, kad vilkikas ir puspriekabė 2023 m. birželio 6 d. buvo parduoti Bernard Trucks už 0 Eur, patvirtina į bylą pateiktos 2023 m. birželio 15 d. AB Regitros pažymos. Teismas padarė išvadą, kad byloje esančių įrodymų pakanka nustatyti pagalbos kelyje, gelbėjimo darbų po eismo įvykio paslaugų suteikimo ir utilizavimo faktus, o atsakovės argumentai įvertinami kaip įrodymais nepagrįstos abejonės.

17.       Teismas pripažino rašytiniais įrodymais (degalų užpylimo sąrašais) pagrįstu 165 Eur ieškovės UAB „Translogistics24“ reikalavimą dėl sudegusio kuro, buvusio vilkiko bake. Pažymėjo, kad atsakovė abejojo šiuo reikalavimu, kadangi ieškovė nepateikė objektyvių duomenų, kurie pagrįstų faktinį kuro kiekį eismo įvykio metu, tačiau, siekdama protingo kompromiso, atsakovė sutiko atlyginti 165 Eur žalą dėl sudegusio kuro, todėl teismas šį reikalavimą patenkino.

III.        Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

18.       Atsakovė Bulgarijos bendrovė „OZK-Insurance JCS“ apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. birželio 20 d. sprendimą: 1) ieškovei UAB „Eurotransrent“ priteistą žalos atlyginimą sumažinti nuo 22 003,26 Eur iki 20 705 Eur už puspriekabę; 2) ieškovei UAB „Translogistics24“ priteistą 6 450 Eur žalos atlyginimą už pagalbos kelyje paslaugas sumažinti ir atmesti reikalavimą dėl 1 348,60 Eur negautų pajamų atlyginimo; 3) atmesti ieškovės UAB „Eurologistics24“ reikalavimą dėl 1 348,60 Eur negautų pajamų atlyginimo, taip pat priteisti iš ieškovių bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

18.1.                      Pirmosios instancijos teismas, vertindamas ieškovių pareikštus reikalavimus dėl žalos atlyginimo, nukrypo nuo teismų praktikoje suformuluotų įrodymų vertinimo taisyklių bei netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą. Teismas nepakankamai įsigilino į kiekvieno iš reikalavimų (žalos dydžio) pagrindimą ir netinkamai įvertinto ieškovių pateiktus įrodymus, todėl apskųsto sprendimo dalis yra nepagrįsta ir neteisėta. Žalos dydis yra išmokamas kaip draudimo išmoka, o ne kaip žala iš kalto žalą sukėlusio asmens, todėl draudimo išmokos mokėjimui yra taikomi formalūs teisės aktų nustatyti reikalavimai dėl dokumentų, kurie turi būti pateikti draudikui, siekiant gauti draudimo išmoką. Draudikas atsisako išmokėti draudimo išmoką nesant pakankamai įrodymų dėl patirtų išlaidų būtinumo arba kai pateikti dokumentai neįrodo realiai patirtų nuostolių (negautų pajamų). Tokiu atveju jeigu draudimo išmoka nepadengia visos nukentėjusio asmens reikalaujamos sumos, jis turi teisę kreiptis tiesiogiai į žalą padariusį asmenį.

18.2.                      Teismas nepagrįstai nusprendė, kad puspriekabės rinkos kaina atitinka prarasto turto vertę, nepriklausomai nuo to, jog ieškovė UAB „Eurotransrent“, įsigydama naują puspriekabę buvo mokėjusi mažiau (20 705 Eur). Ieškovė neatliko rinkos tyrimo (analogiškų skelbimų tyrimo) ir ilgą laiką byloje reikalavo naujos puspriekabės įsigijimo vertės priteisimo. Tik vėliau ieškinys buvo patikslintas remiantis atsakovės į bylą pateiktu turto vertinimo aktu. Atsakovės pasirinktas turto vertintojas V. A. neturėjo galimybės apžiūrėti puspriekabę (nors kreipėsi į ieškovę ir to prašė) ir nustatyti jos realią rinkos kainą eismo įvykio dieną (2023 m. vasario 20 d.) bei jos likutinę vertę (nesudegusių detalių ir pan.). Ieškovės pareiškė, kad tiek vilkikas, tiek puspriekabė yra utilizuotos ir jų apžiūrėti nėra galima. Ieškovės į draudiką (atsakovę) dėl draudimo išmokos kreipėsi tik po transporto priemonių utilizavimo, nesudarydamos draudikui galimybės apžiūrėti ir įvertinti transporto priemones. Todėl būtent ieškovė turi patirti su tokiu netinkamu proceso organizavimu susijusias neigiamas pasekmes.

18.3.                      Eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795, 14 punktas numato, kad žalos dėl turto sunaikinimo dydis nustatomas pagal sunaikinto turto rinkos vertę iki eismo įvykio ir likutinę vertę po eismo įvykio. Ieškovė UAB „Eurotransrent“ ir draudikas negalėjo nustatyti utilizuotos transporto priemonės likutinės vertės po eismo įvykio, nustatant žalos dydį vadovaujamasi minėtų taisyklių 13 punktu, kuris numato, kad nukentėjusio trečiojo asmens transporto priemonei padarytos žalos dydį nustato atsakingas draudikas ar biuras, vadovaudamasis atsakingo draudiko arba biuro įgaliotų asmenų (ekspertų) ir (ar) turto vertintojų ataskaitomis ar išvadomis, remonto paslaugų teikėjo pateiktais šio turto remonto išlaidų skaičiavimais, remonto sąmatomis ar kitais remonto išlaidų pagrindimo dokumentais, taip pat atsižvelgdamas į nukentėjusio trečiojo asmens pateiktus žalos dydį pagrindžiančius dokumentus.

18.4.                      Byloje nėra duomenų, kad ieškovė UAB „Eurotransrent“ būtų pateikusi informaciją apie puspriekabės likutinę vertę po eismo įvykio – pavyzdžiui, iš metalo laužo ar naudotinų detalių realizavimo. Kadangi žala – tai faktinis nuostolis, kuris suprantamas kaip turto netekimas atėmus bet kokią išlikusią turto vertę, ieškovė turėjo pareigą įrodyti, kad po eismo įvykio iš puspriekabės negavo jokios likutinės vertės (finansinės naudos). Būtent šios pareigos nei ieškovė, nei teismas neįvykdė. Siekdamas teisingai atlyginti nukentėjusiam asmeniui už puspriekabę, draudikas pripažino pagrįsta būtent naujos puspriekabės įsigijimo vertę (20 705 Eur), o ne turto vertintojo nustatytą vertę po eismo įvykio, remiantis rinkoje panašių puspriekabių pardavimo skelbimais (22 003,26 Eur). Teismas turėjo vadovautis faktine puspriekabės įsigijimo kaina, o ne turto vertintojo nustatyta teorine rinkos verte, kuri neatspindi realių ieškovės patirtų išlaidų. Priešingu atveju, būtų paneigtas civilinės atsakomybės restitucinis tikslas ir pažeistas teisingumo principas. Žalos atlyginimas yra civilinės atsakomybės forma, todėl negali viršyti nukentėjusiojo realiai patirtų nuostolių. Aplinkybė, kad turto vertintojas nustatė didesnę nei įsigijimo kaina teorinę rinkos vertę, negali būti savarankiškas ir pakankamas pagrindas priteisti ieškovei didesnį nei faktiškai patirtas nuostolis žalos atlyginimą.

18.5.                      Dėl ieškovių UAB „Eurologistics24“ ir UAB „Translogistics24“ reikalavimų atlyginti negautas pajamas, apeliantė nurodo, kad nebuvo realaus prastovos (imobilizacijos) laikotarpio: transporto priemonė iškart po eismo įvykio buvo pripažinta netinkama naudoti ir perduota utilizacijai, todėl nebuvo bandymų ją remontuoti ar grąžinti į eksploataciją. Ieškovė UAB „Translogistics24“ po eismo įvykio nesiėmė veiksmų (neužsakė remonto vertinimo, neinicijavo ekspertizės), todėl neįrodė realaus prastovos (imobilizacijos) fakto ir laikotarpio. Atsakovė pateikė įrodymus, kad Prancūzijos draudimo bendrovės transporto priemonės sunaikinimo atveju netaiko ieškovės pateiktos rekomendacijos, o taiko Prancūzijos draudimo biuro Rekomendaciją, kurioje nurodyta, kad imobilizacijos laikotarpis, į kurį turėtų būti atsižvelgiama dėl nepataisomų transporto priemonių, yra 10 dienų. Ieškovė, atsižvelgdama į šią rekomendaciją, iš esmės sumažino reikalavimą nuo 14 295,16 Eur iki 1 348,60 Eur, prašydama priteisti po 134,86 Eur už dieną. Ieškovės kartu nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, kad šis negautų pajamų dydis a priori (iš anksto; nepatikrinus faktų) taikomas Prancūzijoje (t. y. negautų pajamų dydis Prancūzijos teismuose neįrodinėjamas ir teismai automatiškai priteisia rekomendacijose nurodytus dydžius) ir daugiau teismams nereikia pateikti jokių negautų pajamų įrodymų. Prancūzijos draudimo biuro rekomendacijose nurodyta, kad šios sumos yra vienkartinės išmokos už dieną, pagrįstos eksperto prognozuojamu teoriniu imobilizacijos laiku. Taigi, rekomendacinis dydis taikomas, kai nėra ginčo teisme ir tik toms transporto priemonėms, kurios nurodytos rekomendacijoje, t. y. transporto priemonėms, kurių svoris mažesnis nei 3,5 tonų ir kemperiams. Jeigu ieškovės teikė kitas rekomendacijas ir teigė, kad jos privalomai taikomos atlyginant žalą dėl nepataisomų transporto priemonių, tai jos ir turėjo šį faktą įrodyti. Ieškovės pateikė kitą rekomendaciją dėl vilkikų prastovų, kuri netaikoma nepataisomų transporto priemonių atvejais ir jose nėra nurodytas toks taikymas.

18.6.                      Apeliantė laikosi pozicijos, kad Prancūzijos draudimo biuro rekomendacijos apskųstame sprendime buvo pritaikytos netinkamai, nes Prancūzijos centrinio draudimo biuro oficialiose rekomendacijose nurodoma, kad imobilizacijos kompensacija apskaičiuojama pagal eksperto nustatytą teorinį laikotarpį, taikant vienkartinę 10–20 Eur per dieną išmoką. Ieškovės remiasi rekomendacijomis dėl dienos įkainio (134,86 Eur už dieną), o imobilizacijos laikotarpį (10 dienų) skaičiuoja pagal atsakovės pateiktas rekomendacijas, tačiau ir šių rekomendacijų nepaiso, nes nepateikė ne tik dėl eksperto vertinimo, bet ir prašo nepagrįstai didelės – daugiau kaip 6 kartus didesnės sumos, nei nurodyta oficialiose Prancūzijos draudimo biuro rekomendacijose. Šių aplinkybių įrodinėjimo našta neturi būti perkeliama atsakovei, nes byla nagrinėjama Lietuvos teismuose, kuriuose taikomos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) numatytos įrodinėjimo taisyklės. Ieškovės neįrodė, kad Prancūzijoje nagrinėjamu atveju taikoma Prancūzijos draudimo biuro rekomendacija taip pat ir vilkikams bei puspriekabėms, taip pat, jog ieškovėms nereikia ekspertų įrodyti realiai negautas pajamas, o jos turi būti priteisiamos vien tik pagal rekomendacijas, kurios nagrinėjamam atvejui netaikomos. Toks sprendimas sukurs netinkamą precedentą Lietuvoje, kai nukentėjusiai Lietuvoje registruotai logistikos bendrovei iš draudimo bendrovės negautos pajamos bus priteisiamos automatiškai be jokių įrodymų, jeigu eismo įvykis įvyko Prancūzijoje.

18.7.                      Teismas neatsižvelgė į teismų praktiką, kurioje pripažįstama, kad negautas pelnas reiškia sumą, kuria nukentėjusios šalies turtas potencialiai padidėtų, jei pažeidimas nebūtų įvykęs, todėl iš negautų pajamų turi būti atimami tie nukentėjusio asmens sutaupymai, tos sąnaudos, kurių nukentėjęs asmuo išvengė dėl to, kad dėl neteisėtų kito asmens veiksmų nevykdė įprastinės veiklos. Tai yra žalos apskaičiavimas ekonomine, ne buhalterine prasme. Negauto pelno skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais. Patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis.

18.8.                      Teismas, priimdamas sprendimą dėl negautų pajamų, kurios apskaičiuotos pagal Prancūzijos draudimo sektoriaus rekomendacijas dėl fiksuoto tarifo taikymo, šią aplinkybę pripažino pakankamu pagrindu žalos dydžiui nustatyti, tačiau nepateikė analizės ar motyvų, ar šis metodas yra objektyvus, pagrįstas konkrečios veiklos specifika ar ekonomine logika. Teismas taip pat neįvertino, ar toks skaičiavimo būdas išvis taikytinas ieškovių vykdomos veiklos pobūdžiui bei ar jis atitinka realias rinkos sąlygas, kuriose ieškovės veikia.

18.9.                      Ieškovės, skaičiuodamos negautas pajamas, vadovavosi Prancūzijos materialine teise ir teismų praktika, tačiau pats teismas konstatavo, kad ginčui taikytina Bulgarijos materialinė teisė. Nepaisydamas to, teismas vis tiek rėmėsi ne taikytinos teisės norma, bet Prancūzijos teisiniais standartais, todėl priėmė sprendimą, kuris nėra nei teisiškai, nei logiškai nuoseklus. Tokiu būdu buvo pažeista taikytinos užsienio teisės esmė, t. y. žalos atlyginimo klausimai turi būti sprendžiami pagal tą teisę, kuri pripažinta kaip reglamentuojanti ginčo santykius. Šiuo atveju draudimo bendrovė yra registruota ir veikia Bulgarijoje, todėl sutarčiai turėtų būti taikoma Bulgarijos teisė, o žalos atlyginimo prievolei ir žalos dydžiui – Prancūzijos teisė.

18.10.                      Apeliantė ginčija apskųstą sprendimą ta apimtimi, kuri susijusi su 6 450 Eur nuostolių priteisimu ieškovei UAB „Translogistics24“ pagal RedGo PVM sąskaitą faktūrą Nr. RG-234661. Atsakovė teismui pateikė atsakovės atstovės Prancūzijoje DEKRA Operacijų ir atitikties vadovės P. L. nuomonę, kurioje nurodomi šių nuostolių įrodymo trūkumai, dėl to draudimo išmoka negali būti išmokama. Ieškovės UAB „Translogistics24“ teismui pateikta RedGo PVM sąskaita faktūra Nr. RG-234661 remiasi tuo, kad RedGo tiesiogiai neteikė pagalbos kelyje paslaugų, tačiau jas teikė Prancūzijos bendrovė Bernard Trucks Sasu. DEKRA atstovė informavo, kad Prancūzijoje pagalbos kelyje paslaugas gali teikti tik specialų statusą turinčios bendrovės. Bernard Trucks Sasu yra įgaliota Prancūzijos institucijų teikti pagalbos kelyje paslaugas. Todėl DEKRA atstovei buvo svarbu nustatyti, ar Bernard Trucks Sasu išrašė PVM sąskaitas faktūras už suteiktas paslaugas. PVM sąskaitos faktūros yra finansinis dokumentas, kuris įrodo paslaugų suteikimo faktą ir paslaugų kainą. Apmokėjimo už Bernard Trucks Sasu paslaugas dokumentas taip pat galėtų būti įrodymas draudikui dėl patirtų nuostolių realumo. Tačiau ieškovė pateikė ne Bernard Trucks Sasu PVM sąskaitą faktūrą, bet paslaugų kainos įvertinimą (sąmatą), kuri, anot DEKRA atstovės, neįrodo paslaugų suteikimo fakto ir realiai sumokėtos kainos. Todėl tai, kad ieškovė pervedė lėšas RedGo, nereiškia, kad su įgaliotu asmeniu teikti utilizavimo paslaugas Prancūzijoje buvo atsiskaityta ir kad Bernard Trucks Sasu realiai paslaugas suteikė. Draudikas negali išmokėti draudimo išmokos remdamasis vien tik kainos pasiūlymu, tačiau turi atlyginti žalą dėl realiai suteiktų ir būtinų paslaugų įsigijimo. Atsakovė bylos nagrinėjimo metu uždavė RedGo atstovui liudytojui N. R. klausimą, ar jis gali pateikti RedGo atsiskaitymo su Bernard Trucks Sasu faktą patvirtinantį dokumentą, tačiau RedGo atstovas atsisakė tai daryti, remdamasis konfidencialumo principu.

18.11.                      Liudytojas N. R. paaiškino, kad RedGo Lithuania, UAB sąskaitos ieškovėms UAB „Translogistics24“ ir UAB „Eurologistics24“ buvo išrašytos tik po to, kai visos paslaugos buvo faktiškai atliktos, t. y. 2023 m. birželio 20 d., praėjus 4 mėnesiams nuo eismo įvykio. Toks paslaugos teikimo terminas yra nepagrįstai ilgas ir tai nurodė DEKRA atstovė. Utilizavimo metu transporto priemonės jau priklausė kitam subjektui – ne ieškovėms, bet Bernard Trucks Chalon, kuri jas buvo perėmusi neatlygintinai. Tai reiškia, kad paslaugos (utilizacija) buvo suteiktos jau nebe ieškovių turtui ir ieškovės šių paslaugų niekaip nekontroliavo taip pat ir dėl per ilgo transporto priemonių saugojimo laiko. Taigi, nėra dokumentais pagrįsto ryšio tarp RedGo Lithuania, UAB ir faktinio paslaugos gavėjo, t. y. ieškovių, nei tarp RedGo Lithuania ir faktinių paslaugų teikėjų Prancūzijoje. Tokie ieškovių pateikti įrodymai negali būti pakankamas pagrindas atlyginti 6 450 Eur žalą, kai neįrodyta, jog utilizavimo paslaugos už ieškovės sumokėtą kainą buvo realiai suteiktos ir kaina yra pagrįsta.

18.12.                      Teismas, paskirstydamas bylinėjimosi išlaidas, neatsižvelgė į tai, kad ieškinių ir patikslintų ieškinių šioje byloje buvo priimta keturi. Priteisdamas visas ieškovių patirtas bylinėjimosi išlaidas pagal paskutinį patikslintą ieškinį, kuriame buvo žymiai sumažinti reikalavimai, ir neatsižvelgdamas į ankstesniuose patikslintuose ieškiniuose reiškiamus didesnius reikalavimus bei priteisdamas visas bylinėjimosi išlaidas, teismas netinkamai taikė CPK 93 straipsnio 2 dalį. Ieškovės 2025 m. balandžio 14 d. patikslinto ieškinio reikalavimus žymiai sumažino: 1) UAB „Eurotransrent“ – nuo 107 288,55 Eur iki 87 029,33 Eur (reikalavimo atsisakyta 18,88 proc.); 2) UAB „Translogistics24“ – nuo 37 517,36 Eur iki 23 580,28 Eur (reikalavimo atsisakyta 37,15 proc.); 3) UAB „Eurologistics24“ – nuo 17 895,62 Eur iki 3 807,44 Eur (reikalavimo atsisakyta 78,72 proc.). Nagrinėjamu atveju ieškovėms kelis kartus jų pasirinkimu tikslinant ieškinį (reikalavimus tiek didinant, tiek mažinant), o atsakovei reaguojant į kiekvieną jo versiją, ši patyrė dideles bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė pripažino dalį ieškinio reikalavimų (93 954,33 Eur) po to, kai gavo Prancūzijos policijos dokumentą, kuriuo ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, žuvus eismo įvykio kaltininkui. Atsakovė viso bylos nagrinėjimo metu ginčijo reikalaujamas vilkiko ir puspriekabės vertes, taip pat ir visus kitus ieškovių reikalavimus, todėl galutiniame patikslintame ieškinyje ieškovės iš esmės sumažino reikalavimus. Dėl šios priežasties, atsakovei turėjo būti priteistos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos, atsižvelgiant į patenkinto ieškovių pareikšto didžiausio reikalavimo dalį.

19.       Ieškovės UAB „Eurotransrent“, UAB „Translogistics24“ ir UAB „Eurologistics24“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

19.1.                      Ieškovės pagrįstai rėmėsi ir prašė taikyti Prancūzijos teisę, kuri reglamentuoja deliktinę civilinę atsakomybę už antžeminėmis variklinėmis transporto priemonėmis padarytą žalą. Atsakovė apdraudė vilkiko, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojų civilinę atsakomybę, tačiau, ar kyla ir kokiomis sąlygomis kyla minėtos transporto priemonės civilinė atsakomybė, reglamentuoja eismo įvykio vietos valstybės teisė. Būtų nelogiška, jei būtų remiamasi Bulgarijos teise, siekiant nustatyti, ar dėl ginčo eismo įvykio, įvykusio Prancūzijoje, vilkiko valdytojui (ne)kyla atsakomybė. Nustačius, ar vilkiko valdytojui kyla civilinė atsakomybė (deliktinė) dėl padarytos žalos, sprendžiama, ar draudikui kyla pareiga atlyginti padarytą žalą pagal transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį, kuriai taikoma Bulgarijos teisė. Nenustačius, ar pagal eismo įvykio vietos teisę kyla transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė, nebus galima nustatyti, ar kyla draudiko atsakomybė ir pareiga mokėti draudimo išmoką. Tokią poziciją patvirtina tiek Hagos konvencijos dėl eismo įvykiams taikytinos teisės nuostatos, tiek Europos Tarybos 2007 m. reglamentas (EB) Nr. 864/2007 (Roma II). Šiuo atveju eismo įvykis įvyko Prancūzijoje, tiek atsakomybės mastas, tiek žalos pobūdis ir dydis, ir kitos civilinės atsakomybės sąlygos yra nustatomos pagal eismo įvykio vietos valstybės teisę.

19.2.                      Atsakovės apeliacinio skundo argumentai prieštaringi, kadangi vienur nurodoma, kad ieškovės, skaičiuodamos negautas pajamas, vadovavosi Prancūzijos materialiąją teise ir tesimų praktika, kitoje skundo dalyje teigiama, kad ieškovės į bylą konkrečiai šioje byloje taikytinų nei Prancūzijos teisės, nei Bulgarijos teisės normų nepateikė. Ieškovės pateikė Lietuvos teismų praktikos pavyzdžius ir ištraukas iš analogiškų bylų, kur buvo sprendžiamas draudimo išmokos mokėjimo dėl eismo įvykių, įvykusių Prancūzijoje, metu padarytos žalos atlyginimo (įskaitant dėl negautų pajamų), taip pat pateikė pirminius įrodymus, pagal kuriuos Prancūzijos draudimo bendrovės nustato ir skaičiuoja negautas pajamas.

19.3.                      Tais atvejais, kai eismo įvykis įvyksta Prancūzijoje, negautos pajamos nustatomos ir skaičiuojamos pagal Prancūzijos teisę, pagal kurią yra nustatytos fiksuotos sumos už vieną prastovų dieną atskiroms bendrovių grupėms pagal jų turimą transporto priemonių parką ir iš esmės tos pačios grupės bendrovėms nepriklausomai nuo to, kiek jos uždirba pajamų ar pelno, yra atlyginama už vieną prastovų dieną tokia pati suma. Ieškovės pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad eismo įvykio dieną jų valdytas transporto priemonių parko dydis viršijo 10 transporto priemonių, todėl taikomas vienos dienos prastovų tarifas – 134,86 Eur.

19.4.                      Nepagrįsti atsakovės teiginiai apie tai, kad ji, kaip draudimo bendrovė, apdraudusi transporto priemonės valdytojo, atsakingo už eismo įvykį, civilinę atsakomybę, moka draudimo išmoką, bet ne atlygina žalą; taip pat, kad atsakovė nėra žalą sukėlęs asmuo ir ji neatlygina žalos, o tik moka draudimo išmoką. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomasis draudimas – tai draudimas trečiųjų asmenų naudai, t. y. draudžiama transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė ir tais atvejais, kai transporto priemonės valdytojas yra atsakingas už eismo įvykį, t. y. nustatomos jo civilinės atsakomybės sąlygos, būtent draudikas perima šią riziką ir už atsakingą transporto priemonės valdytoją atlygina jo neteisėtais veiksmais padarytą žalą. Taigi, nors atsakovė nėra žalą padaręs asmuo, ji atlygina nukentėjusiems tretiesiems asmenims žalą, padarytą transporto priemonės valdytojo neteisėtais veiksmais, ir ta žala, jos pobūdis, dydis yra nustatomi, remiantis tomis pačiomis taisyklėmis ir principais, kaip būtų nustatoma žala, padaryta transporto priemonės valdytojo neteisėtais veiksmais. Prancūzijoje, taip pat kaip ir Lietuvoje, galioja visiško nuostolių atlyginimo principas.

19.5.                      Atsižvelgiant į tai, kad puspriekabė sunaikinta ginčo eismo įvykio metu, turi būti nustatoma, kokia būtų buvusi puspriekabės rinkos vertė eismo įvykio dieną, t. y. už kokią kainą ieškovė UAB „Eurotransrent“ būtų galėjusi parduoti ar nupirkti analogišką, panašią puspriekabę, kuri buvo sunaikinta, nes tik tokiu būdu atkuriama iki eismo įvykio buvusi padėtis. Pagal į bylą pateiktą turto vertintojo V. A. puspriekabės rinkos vertės skaičiavimą Nr. L241226-2 nuostoliai dėl puspriekabės, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra 22 003,26 Eur. Taigi, nepriklausomai nuo to, kad ieškovė UAB „Eurotransrent“ puspriekabę įsigijo už šiek tiek mažesnę kainą, turto vertintojas nustatė, jog ginčo eismo įvykio dieną analogiškos puspriekabės rinkos vertės buvo 22 003,26 Eur ir tokio dydžio žala atlygintina ieškovei.

19.6.                      Ieškovės pateikė atsakovei 2023 m. birželio 29 d. pretenziją ir pretenzijos pateikimo dieną nei vilkikas, nei puspriekabė nebuvo sunaikinti, todėl teiginiai, kad ieškovės kreipėsi į atsakovę tik po to, kai transporto priemonės buvo sunaikintos, yra nepagrįsti. Šias aplinkybes patvirtina šalių susirašinėjimas, iš kurio matyti, kad atsakovė 2023 m. liepos 6 d. pateikė atsakymą ieškovėms, nurodydama, kad apie nelaimingą atsitikimą jas informavo Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija, kuri tęs žalos nagrinėjimą. Tai reiškia, jog atsakovė apie eismo įvykį sužinojo anksčiau nei 2023 m. liepos 4 d., kai gavo ieškovių pretenziją, ir galėjo (turėjo) galimybę organizuoti transporto priemonių apžiūrą iš karto, bet to nedarė. Pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) nuostatas, apžiūra turi būti suorganizuota draudiko ar biuro ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo pranešimo gavimo. Draudikas per nurodytą terminą apžiūros neorganizavo, nors transporto priemonės dar nebuvo sunaikintos, o buvo sunaikintos vėliau, tik 2023 m. liepos 6 d. Be to, turto vertintojas V. A., surašęs puspriekabės rinkos vertės nustatymo ataskaitą, nenurodė, kad transporto priemonės neapžiūrėjimas neleido jam nustatyti puspriekabės rinkos vertės eismo įvykio dieną. Priešingai, puspriekabės vertinimo ataskaitoje nurodoma, kad atliekant skaičiavimus, taikomas lyginamosios vertės metodas.

19.7.                      Ieškovė UAB „Eurotransrent“ pabrėžia, kad byloje pateikti įrodymų patvirtina, jog puspriekabė sudegė visiškai ir jos liekanos, detalės nebuvo ir negalėjo būti panaudotos ar parduotos. Tą patvirtina šie įrodymai: 1) Prancūzijos policijos pažymoje dėl ginčo eismo įvykio pateiktos ginčo vilkiko ir puspriekabės fotonuotraukos iš karto po įvykio, iš kurių aiškiai matyti, kad minėtos transporto priemonės yra visiškai sunaikintos ir jokios jų dalys ar liekanos negali būti panaudotos ar realizuotos; 2) vilkiko ir puspriekabės utilizavimo pažymos, kuriose aiškiai nurodyta, kad minėtos transporto priemonės sunaikintos 2023 m. liepos 6 d.; 3) UAB „RedGo Lithuania“ atsakymas į ieškovių paklausimą, kurioje ši bendrovė patvirtino, kad ją samdė ieškovės UAB „Translogistics24“ ir UAB „Eurologistics24“ dėl po ginčo eismo įvykio reikalingų vilkiko, puspriekabės ir krovinio utilizavimo paslaugų, pagalbos kelyje ir kitų paslaugų. Taip pat UAB „RedGo Lithuania“ nurodė, kad ji paslaugoms teikti Prancūzijoje persamdė bendrovę Bernard Trucks, už kurios paslaugas apmokėjo UAB „RedGo Lithuania“ kai buvo suteiktos visos paslaugos, tuomet buvo išrašytos sąskaitos UAB „Translogistics24“ ir UAB „Eurologistics24“. UAB „RedGo Lithuania“ taip pat nurodė, kad vėliau paaiškėjo, jog utilizavimą atliks kita bendrovė Paprec Metal Chalon, todėl sudegę vilkikas ir puspriekabė buvo perleisti už 0 Eur Paprec Metal, kad ši atliktų minėtų transporto priemonių utilizavimą. Pagal galiojančius Prancūzijos įstatymus, utilizavimą Prancūzijoje gali atlikti tik tos šalies rezidentas su sąlyga, kad transporto priemonė priklauso jam. Kitu būdu utilizuoti transporto priemonę Prancūzijoje neįmanoma, todėl turėjo būti įformintas perleidimas už 0 Eur; 3) minėtas aplinkybes patvirtino ir teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas N. R., kuris parodė, kad viskas sudegė, niekas tokių (transporto priemonių) neveža į Lietuvą, reikia susimokėti už utilizacijos darbus. Taip pat patvirtino, kad už utilizavimą reikėjo mokėti.

19.8.                      Iš pateiktų lizingo sutarčių matyti, kad vilkikas ir puspriekabė yra 2021 metų pirmosios registracijos, tai reiškia, jog įvykio dieną jos buvo vos dviejų metų senumo. Atitinkamai, tiek pagal Lietuvoje ir ne Lietuvoje veikiančių draudimo bendrovių teikiamą informaciją, užsienio valstybių transporto priemonių draudimo biurų atliekamą žalos administravimą Europos Sąjungos valstybėse narėse, krovininėms transporto priemonėms nusidėvėjimas skaičiuojamas tik nuo 3 metų. Šiuo atveju nusidėvėjimas neturi ir negali būti skaičiuojamas, juolab kad turto vertintojas V. A. nurodė, jog puspriekabės rinkos vertė eismo įvykio dieną buvo 22 003,26 Eur.

19.9.                      Ieškovių pateikta tarifų lentelė yra Prancūzijos draudimo sutarčių valdymo institucijos 2017 m. gegužės 2 d. pranešimo priedas. Pranešime minėta institucija nurodo, kad tarifų lentelė skirta konkrečiai krovininiams automobiliams, transporto priemonėms už prastovos dieną dėl patirto eismo įvykio. Pranešime nėra išlygų ar sąlygų apie tarifų lentelės netaikymą, kai ginčai nagrinėjami teisme. Nei pranešime, nei lentelėje nėra išlygų apie tai, kad iš tarifų lentelėje nurodytų vienos dienos prastovos įkainių turi būti atimamos dar kažkokios sumos ir pan.

19.10.                      Kaip matyti iš pateiktos tarifų lentelės, esminiai kriterijai, nustatant, kurį konkrečiai vienos dienos prastovos tarifą taikyti, yra nukentėjusios bendrovės transporto priemonių parko dydis, važiavimas trumpaisiais ar ilgaisiais nuotoliais, ir krovininės transporto priemonės galimas vežti krovinio svoris tonomis. Šiuo atveju ieškovių UAB „Eurologistics24“ ir UAB „Translogistics24“ krovininės transporto priemonės važiuoja ilgaisiais nuotoliais. Abiejų ieškovių transporto priemonių parko dydis viršija 10 transporto priemonių. Iš į bylą pateikto puspriekabės registracijos liudijimo matyti, kad ji gali vežti 25 tonas ir daugiau, todėl pagrįstai taikomas vienos dienos prastovos tarifas – 134,86 Eur.

19.11.                      Atsakovės pateiktose rekomendacijose yra nurodyta, kad vienkartinė kompensacija, siūloma už imobilizaciją, tik transporto priemonėms, kurių svoris neviršija 3,5 tonos, yra 10 Eur už dieną, kemperiams – 20 Eur už dieną, o apie konkrečiai krovinines transporto priemones (vilkikus ir puspriekabes) nėra įrašų, todėl nurodomi įkainiai negali būti taikomi krovininėms transporto priemonėms. Be to, ginčo atveju eismo įvykio metu sugadintos transporto priemonės negali būti remontuojamos, todėl nėra pagrindo prašyti eksperto prognozuojamo teorinio imobilizacijos laiko. Rekomendacijose atskirai yra nurodytas punktas dėl nepataisomai sugadintų transporto priemonių, neatsižvelgiant į jų rūšį, ir nurodoma, kad imobilizacijos laikotarpis, į kurį turi būti atsižvelgiama pagal šią rekomendaciją dėl nepataisomų transporto priemonių, visais atvejais yra 10 dienų.

19.12.                      Dėl priteistų 6 450 Eur nuostolių atlyginimo pagrįstumo, ieškovės nurodo, kad aplinkybė, jog UAB „Redgo Lithuania“ samdė užsakytoms paslaugoms teikti kitas bendroves (subrangovus), kad UAB „Redgo Lithuania“ nepateikė subrangovams mokėtas sumas patvirtinančių dokumentų, nepaneigia suteiktų paslaugų fakto. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė nepagrįstai kaltino ieškoves, kad jos slepia informaciją, jog eismo įvykio metu sunaikintiems vilkikui ir puspriekabei buvo suteikti Prancūzijos valstybiniai numeriai ir jų liekanos galimai buvo parduotos. Tokią poziciją paneigia vilkiko ir puspriekabės sunaikinimo pažymų oficialaus vertimo turinys, iš kurio matyti, kad servisas Bernard Truck nesuteikė transporto priemonėms kito valstybinio numerio, o to ir neįmanoma padaryti, t. y. dviem transporto priemonėms suteikti vieno naujo valstybinio numerio.

19.13.                      Atsakovės pateikta DEKRA atstovės nuomonė dėl 6 450 Eur nuostolių yra nepagrįsta. Nuomonėje tik nurodoma, kad sąskaita turi didesnę teisinę ir buhalterinę vertę. Be to, nėra žinoma, kokius duomenis ir dokumentus dėl 6 450 Eur atsakovė pateikė DEKRA atstovei.

19.14.                      Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliantė klaidinančiai nurodo, kad patikslintų ieškinių buvo keturi. Pirminis ieškinys buvo pareikštas 2024 m. balandžio 18 d. Vėliau kartu su dubliku buvo pateiktas patikslintas ieškinys. Dar vėliau, 2024 m. lapkričio 29 d. buvo pateiktas patikslintas ieškinys ir jį buvo atsisakyta priimti. Atsakovei atsikertant į dubliką ir kartu su juo pateiktą patikslintą ieškinį, papildomo procesinio dokumento rengti nereikėjo, nes buvo pateiktas vienas dokumentas – triplikas. 2025 m. balandžio 1 d. buvo pateiktas ieškovių pareiškimas dėl dalies reikalavimų atsisakymo, tačiau teismas įpareigojo pateikti patikslintą ieškinį, tai ieškovės padarė 2024 m. balandžio 14 d. Taigi, patikslinti ieškiniai buvo du, iš kurių vieną įpareigojo pateikti teismas. Be to, atsakovei dar iki bylos iškėlimo buvo pateikta pretenzija, kuria prašyta atlyginti dėl eismo įvykio atsiradusius nuostolius, tačiau atsakovė padarytos žalos neatlygino ir nurodė lauksianti procesinių dokumentų iš Prancūzijos teisėsaugos institucijų. Atsakovė dar bylos nagrinėjimo metu pripažino didžiąją dalį ieškinio reikalavimų, tačiau neatlygino žalos, todėl atsakovė negali gintis tuo, kad ieškovės tikslino ieškinį.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

20.       Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Dėl naujų įrodymų

21.       Kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovės UAB „Eurotransrent“, UAB „Translogistics24“ ir UAB „Eurologistics24“ teikia naujus įrodymus – UAB „Redgo Lithuania“ atstovo 2025 m. rugpjūčio 6 d. elektroninį laišką, kuriuo buvo atsiųsta Prancūzijos bendrovės Bernard Trucks Sasu sąskaita dėl 6 450 Eur. Šiuo atveju ieškovės nurodo, kad teikiamą sąskaitą gavo tik 2025 m. rugpjūčio 6 d. iš UAB „Redgo Lithuania“, kuri ją iš Bernard Trucks Sasus gavo 2025 m. liepos 28 d., todėl šis įrodymas negalėjo būti pateiktas anksčiau. Be to, naujo įrodymo pateikimo būtinybė iškilo tik susipažinus su apeliaciniu skundu.

22.       Pagal bendrąją taisyklę, apeliacinės instancijos teisme papildomų įrodymų pateikimas yra ribojamas (CPK 314 straipsnis). CPK 314 straipsnyje įtvirtinta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus atvejus: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs ir dėl kriterijų, kurie turi būti patikrinti bei įvertinti prieš nusprendžiant, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus, pavyzdžiui: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomi priimti įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-48-916/2024).

23.       Iš apskųsto sprendimo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisiškai reikšmingą išvadą, jog byloje esančių įrodymų pakanka pagrįsti eismo įvykio metu sudegusių transporto priemonių utilizavimo faktą. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodė, kad ieškovės iš esmės neįrodė, jog Bernard Trucks Sasu, kuri yra įgaliota teikti pagalbos kelyje paslaugas Prancūzijoje, būtų išrašiusi UAB „Redgo Lithuania“, kurią transporto priemonių utilizavimo paslaugų teikimui pasamdė ieškovės, sąskaitą už faktiškai atliktus darbus. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokie apeliacinio skundo argumentai lėmė poreikį ieškovėms pateikti papildomus įrodymus, juolab kad prašomą priimti įrodymą (elektroninį laišką, kuriame matyti Prancūzijos bendrovės Bernard Trucks Sasu persiųsta sąskaita) ieškovės gavo 2025 m. rugpjūčio 6 d., t. y. po bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme iš esmės pabaigos ir po apskųsto sprendimo priėmimo. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme eigą ir bylos pobūdį, prašomo pridėti įrodymo sąsają su ginčo dalyku, nenustatęs piktnaudžiavimo teise fakto, siekdamas teisingai išnagrinėti bylą, nutaria ieškovių pateiktus naujus įrodymus priimti (CPK 314 straipsnis).

Dėl esminių bylos faktinių aplinkybių

24.       Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2023 m. vasario 20 d. vietovėje, esančioje (duomenys neskelbtini), įvyko eismo įvykis, kurio metu vilkiko, vals. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir susidūrė su ieškovės UAB „Translogistics24“ valdomu, ieškovei UAB „Eurotransrent“ priklausančiu, vilkiku VOLVO FH, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei ieškovės UAB „Eurologistics24“ valdoma, ieškovei UAB „Eurotransrent“ priklausančia, puspriekabe SCHMITZ SCS24/L13.62M, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Prancūzijos policijos pažymoje nurodyta, kad ieškovėms priklausantis vilkikas su puspriekabe važiavo savo juosta, kai į jį atsitrenkė sunkvežimis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiavęs keliu RCEA link Šalono prie Sonos, kuris prieš tai susidūrė su priešinga kryptimi važiuojančiu automobiliu Ford Fiesta, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Įvykus eismo įvykiui, ieškovėms priklausantis vilkikas su puspriekabe bei joje esantis krovinys užsidegė, žuvo ieškovėms priklausantį vilkiką vairavęs ir ieškovėje UAB „Translogistics24“ dirbęs, vairuotojas. Pagal Bulgarijos Garantinio fondo pateiktą informaciją vilkiko, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojų civilinė atsakomybė įvykio dieną buvo apdrausta Bulgarijos draudimo bendrovės (atsakovės) ZAD „OZK-Insurance“.

25.       Ieškovių UAB „Eurotransrent“, UAB „Eurologistics24“ ir UAB „Translogistics24“ atstovė (advokatė) 2023 m. birželio 29 d. pateikė atsakovei pretenziją, prašydama atlyginti dėl eismo įvykio atsiradusią žalą, tačiau atsakovė žalos (jos dalies) neatlygino.

26.       Ieškovės kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslino, prašydamos priteisti iš atsakovės: 1) ieškovei UAB „Eurotransrent“ 87 029,33 Eur žalos atlyginimą (65 026,07 Eur prarasto vilkiko, 22 003,26 Eur prarastos puspriekabės rinkos vertę); 2) ieškovei UAB „Translogistics24“ 23 580,28 Eur žalos atlyginimą (6 760 Eur laidojimo išlaidas, 903,93 Eur vilkike buvusios sunaikintos įrangos vertę, 1 348,60 Eur negautas pajamas dėl negalėjimo naudotis sunaikinta puspriekabe, 3 372,70 Eur išlaidas už gelbėjimo darbus po eismo įvykio, 6 450 Eur transporto priemonės utilizavimo išlaidas; 4 580,05 Eur krovinio utilizavimo išlaidas; 165 Eur kuro, buvusio bake, išlaidas); 3) ieškovei UAB „Eurologistics24“ 3 807,44 Eur žalos atlyginimą (1 348,60 Eur negautas pajamas, 2 262,10 Eur išlaidas už pagalbą kelyje, 196,74 Eur sunaikintos papildomos įrangos vertę).

27.       Pirmosios instancijos teismas apskųstu sprendimu ieškovių ieškinio reikalavimus patenkino visiškai. Atsakovė ZAD „OZK-Insurance“, nesutikdama su dalimi apskųsto sprendimo dėl ieškovėms priteisto žalos dydžio, padavė apeliacinį skundą.

Dėl ieškovėms atlygintinos turtinės žalos dydžio

28.       Pirmosios instancijos teismas patenkino ieškovės UAB „Eurotransrent“ reikalavimą dėl 87 029,33 Eur žalos atlyginimo. Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi dėl 22 003,26 Eur žalos už puspriekabę, atsakovė apeliaciniame skunde nurodo šiuos esminius argumentus: 1) teismas neįvertino, kad ieškovė UAB „Eurotransrent“, įsigydama naują puspriekabę, mokėjo mažiau (20 705 Eur); 2) turto vertintojas V. A. neturėjo galimybės apžiūrėti puspriekabę ir nustatyti jos realią rinkos kainą eismo įvykio dieną bei jos likutinę vertę (nesudegusių detalių ir pan.); 3) eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795, 14 punktas numato, kad žalos dėl turto sunaikinimo dydis nustatomas pagal sunaikinto turto rinkos vertę iki eismo įvykio ir likutinę vertę po eismo įvykio; 4) byloje nėra duomenų, kad ieškovė UAB „Eurotransrent“ būtų pateikusi informaciją apie puspriekabės likutinę vertę po eismo įvykio – pavyzdžiui, metalo laužo ar naudotinų detalių realizavimo kainą. Žala yra faktinis nuostolis, kuris suprantamas kaip turto netekimas atėmus bet kokią išlikusią turto vertę, todėl ieškovė turėjo pareigą įrodyti, kad po eismo įvykio iš puspriekabės negavo likutinės vertės (finansinės naudos).

29.       Nagrinėjamu atveju eismo įvykis įvyko ir žala atsirado Prancūzijoje. Todėl šiuo atveju sprendžiant atsakovės atsakomybės ir nuostolių (žalos) atlyginimo klausimus taikytina Prancūzijos teisė. Analogiškos pozicijos tokios pobūdžio ginčuose laikomasi ir teismų praktikoje (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-183-798/2022). Nagrinėjamu atveju ir ginčo šalys iš esmės neginčija Prancūzijos teisės taikymo žalos atlyginimo klausimui, savo procesiniuose dokumentuose pateikė argumentus dėl taikytinos teisės turinio.

30.       Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.251 straipsnio 1 dalyje nustatyta bendra taisyklė, kad padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatyme ar sutartyje yra nustatyta ribota atsakomybė. Tai reiškia, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis; kai priteisiamas mažesnis už tikruosius nuostolius žalos atlyginimas, lieka iš dalies neapgintos nukentėjusio asmens teisės, kai priteisiamas žalos atlyginimas viršija tikruosius nuostolius, nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėja skolininko sąskaita – abiem atvejais teisingumo principas yra pažeidžiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2012). Pažymėtina, kad civilinė atsakomybė atlieka ne baudinę, bet kompensacinę funkciją žalą patyrusiam asmeniui, todėl nustatant žalos dydį yra siekiama kompensuoti tik tiek, kiek būtina, kad nukentėjęs asmuo būtų grąžintas į tą padėtį, kurioje jis būtų buvęs, jei jam nebūtų padaryta žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-283-313/2019). Todėl sprendžiant klausimą dėl kito asmens veiksmais sukeltos žalos atlyginimo yra reikšminga nustatyti tikruosius žalą patyrusio asmens turtinius praradimus ir adekvačiai įvertinti juos pinigais. Iš žalą padariusio asmens negali būti reikalaujama atlyginti neprotingus, nustatytų turtinių praradimų pobūdžio neatitinkančius nuostolius.

31.       Prancūzijos civilinio kodekso 1240–1244 straipsniuose pateikiami bendrieji deliktinės civilinės atsakomybės principai. Taisykles dėl žalos atlyginimo formuoja teismų praktika. Prancūzijos kasacinis teismas yra suformulavęs integralaus žalos atlyginimo principą (kas iš esmės atitiktų Lietuvoje visiško nuostolių atlyginimo principą), pagal kurį žalą patyręs nukentėjęs asmuo privalo turėti galimybę gauti integralų žalos atlyginimą, neatsižvelgiant į žalos pobūdį. Žalos buvimą ir kompensacijos dydį nustato bylą nagrinėjantis teismas (savaitės teismų praktika – Badinterio įstatymo taikymas transporto priemonės gaisro atveju, 2-oji civilinių bylų kolegija, 2012 m. rugsėjo 13 d., apeliacija Nr. 11-13 139).

32.       CPK yra reglamentuota, kad kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai). Tai reiškia, kad pagal bendrą civiliniame procese taikomą įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, pareiga pagrįsti nuostolių dydį tenka žalos atlyginimo prašančiam asmeniui, t. y. ieškovui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pažymima, kad žalos dydis gali būti įrodinėjamas visomis CPK leistinomis įrodinėjimo priemonėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3240-1075/2019). Todėl, siekdamas pagrįsti žalą, atsiradusią sunaikinus ar sugadinus jo turtą, ieškovas gali remtis visais jam prieinamais tokias aplinkybes pagrindžiančiais įrodymais, be kita ko, jis gali pateikti duomenis apie išlaidas, kurias jis patyrė atkurdamas, remontuodamas šį turtą (sąskaitas, sąmatas ir pan.). Savo ruožtu atsakovas turi nurodyti ir pagrįsti įrodymais aplinkybes, jo vertinimu, paneigiančias ieškovo nurodytų išlaidų realumą ir pagrįstumą.

33.       Pažymėtina, kad asmuo, patyręs žalą kitam asmeniui sugadinus ar sunaikinus jo turtą, ne visada yra suinteresuotas atkurti šį turtą į iki pažeidimo buvusią padėtį. Tačiau pagrindas prievolei dėl žalos atlyginimo atsirasti yra žalos padarymo faktas, todėl turto sunaikinimo ar sugadinimo atveju žalą patyręs asmuo turi teisę reikalauti žalos atlyginimo nepriklausomai nuo to, ar yra turėjęs realių turto atstatymo išlaidų ir ar iš viso ketina prarastą turtą atkurti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2009). Tais atvejais, kai turtas neatkurtas po sugadinimo ir dėl to nukentėjęs asmuo dar neturėjo realių išlaidų, žalos dydis gali būti nustatomas skaičiavimo būdu; svarbu, kad padaryta žala būtų nustatyta objektyviai, pagal teisės aktų reikalavimus ir kriterijus. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nukentėjusio asmens patirtų turtinių netekimų dydis gali būti nustatytas nuostolius apskaičiuojant pagal prarasto turto atkuriamąją vertę. Šio metodo esmė – nustatyti, kiek kainuotų atkurti esamos (sunaikinimo (sugadinimo) metu) fizinės būklės, eksploatacinių ir naudingumo savybių objektus pagal vertinimo metu taikomas darbų technologijas ir kainas. Atkūrimo kaštai šiuo atveju turi rodyti išlaidas, kurios reikalingos atitinkamo nusidėvėjimo daiktui atkurti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2012).

34.       Nagrinėjamu atveju byloje pateiktoje turto vertintojo V. A. ataskaitoje dėl puspriekabės vertės nurodoma, kad transporto priemonės rinkos vertė apskaičiuojama vadovaujantis Koeficientų apgadintoms kelių transporto priemonėms taikymo tvarkos aprašo rekomendacijomis. Atliekant skaičiavimus taikomas lyginamosios vertės metodas. Vadovaujantis Turto ir verslo vertinimo metodika, lyginamojo metodo esmė – vertinamo turto palyginimas su analogišku arba panašiu turtu, kurių sandorių kainos žinomos vertintojui. Taikant šį metodą, surenkama informacija apie ne mažiau kaip 3 per paskutinius dvylika mėnesių įvykusių analogiško arba panašaus turto pardavimo sandorių su kuriais lyginamas vertinamas turtas. Vertinami skirtumai ir daromos (jeigu būtina) analogiško arba panašaus turto sandorių kainų pataisos laiko, vietos, kitų sąlygų, išreiškiančių vertinamo turto ir analogiško arba panašaus turto skirtumus, požiūrį.

35.       Pažymėtina, kad aptariamą turto vertinimo ataskaitą į bylą pateikė atsakovė ir, kaip matyti iš bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme eigos, ieškovė UAB „Eurotransrent“, atsižvelgdama į turto vertinimo ataskaitos išvadas, patikslino ieškinio reikalavimą dėl žalos atlyginimo, jį sumažindama. Teisėjų kolegija neturi pagrindo vertinti, kad ieškovė šiuo atveju turėjo įrodinėti puspriekabės likutinę vertę. Pažymėtina, kad Prancūzijos policijos pažymoje užfiksuota, jog dėl eismo įvykio sudegė puspriekabė su kroviniu. Šią aplinkybę patvirtina ir byloje pateiktos Prancūzijos policijos fotonuotraukos iš įvykio vietos. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad puspriekabė nesudegė visiškai, todėl nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais apie būtinybę įvertinti puspriekabės likutinę vertę.

36.       Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, kad būtent puspriekabės rinkos kaina atitinka prarasto turto vertę, nepriklausomai nuo to, jog ieškovė, įsigydama keletą transporto priemonių lizingo sutarčių pagrindu ir buvo mokėjusi mažiau (20 705 Eur). Bylos medžiaga patvirtina, kad puspriekabė įsigyta 2021 metais. Šiuo atveju ieškovės atsiliepime į apeliacinį skundą pagrįstai pastebėjo, kad eismo įvykiui įvykus 2023 m. vasario 20 d., turi būti nustatoma puspriekabės rinkos vertė eismo įvykio dieną, t. y. už kokią sumą ieškovė būtų galėjusi įsigyti analogišką daiktą.

37.       Visiškas nuostolių atlyginimo principas, kuris galioja ir Prancūzijos teisėje, suponuoja tai, kad nukentėjęs asmuo negali atsidurti blogesnėje padėtyje negu iki eismo įvykio, todėl padarytos žalos atlyginimas jį turi grąžinti į padėtį, buvusią iki žalos atsiradimo. Tuo tarpu Lietuvos teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad atsakomybę mažinančių sąlygų įrodinėjimas tenka atsakovui, kuris teigia esant tokias sąlygas ir yra suinteresuotas sumažinti savo atlygintinos žalos dydį ar visiškai išvengti žalos atlyginimo (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-33-1075/2020; 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-48-1075/2021). Todėl su reikalavimu dėl puspriekabės rinkos vertės pagal pačios atsakovės į bylą turto vertinimo ataskaitą nesutinkančiai atsakovei nepakanka kritikuoti tokio žalos apskaičiavimo ir kelti abejones, kad turto vertintojas neturėjo galimybės realiai apžiūrėti puspriekabės ar kad pastarasis pasirinko netinkamą turto vertinimo metodiką.

38.       Atsakovė apeliaciniame skunde taip pat nesutinka su apskųsto sprendimo dalimi, kuria ieškovėms UAB „Eurologistics24“ ir UAB „Translogistics24“ priteista po 1 348,60 Eur negautų pajamų. Nesutikimą su šia apskųsto sprendimo dalimi atsakovė grindžia šiais esminiais argumentais: 1) nebuvo realaus prastovos (imobilizacijos) laikotarpio, nes transporto priemonė iškart po eismo įvykio buvo pripažinta netinkama naudoti ir perduota utilizacijai; 2) atsakovė pateikė įrodymus, kad Prancūzijoje transporto priemonės sunaikinimo atveju taikomos Prancūzijos draudimo biuro Rekomendacijos, kuriose nurodyta, jog imobilizacijos laikotarpis, į kurį turėtų būti atsižvelgiama dėl nepataisomų transporto priemonių, yra 10 dienų ir šis rekomendacinis dydis taikomas, kai nėra ginčo teisme ir tik toms transporto priemonėms, kurios nurodytos rekomendacijoje, t. y. transporto priemonėms, kurių svoris mažesnis nei 3,5 tonų ir kemperiams; 3) Prancūzijos centrinio draudimo biuro oficialiose rekomendacijose nurodoma, kad imobilizacijos kompensacija apskaičiuojama pagal eksperto nustatytą teorinį laikotarpį, taikant vienkartinę 10–20 Eur per dieną išmoką. Ieškovės remiasi rekomendacijomis dėl dienos įkainio (134,86 Eur už dieną), o imobilizacijos laikotarpį (10 dienų) skaičiuoja pagal atsakovės pateiktas rekomendacijas, tačiau ir šių rekomendacijų nepaiso, nes nepateikė eksperto vertinimo, ir prašo nepagrįstai didelės, daugiau kaip 6 kartus didesnės sumos, nei nurodyta oficialiose Prancūzijos draudimo biuro rekomendacijose.

39.       Negautos pajamos yra asmens tikėtinos gauti lėšos, kurios negautos dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, sutrukdžiusių ieškovo veiklą, iš kurios buvo numatyta jas realiai gauti. Negautas pajamas, kaip nuostolius, apibūdina tokie požymiai, kaip pagrįstas tikėtinumas jas gauti, jeigu pažeidimo nebūtų, ir pajamas suprantant kaip sumą, kurią sudarytų lėšos, kuriomis asmuo praturtėtų iš teisėtos veiklos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2008; 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-377-611/2018, 36–37 punktai). Kasacinis teismas savo praktikoje pasisakęs ir tokiu aspektu, kad negautos pajamos neturi būti suprantamos kaip visos tikėtinos gauti iš asmens veiklos sumos, neatskaičius sąnaudų. Negautos pajamos reiškia negautą pelną, t. y. tai, kuo būtų pagerėjusi nukentėjusiojo turtinė padėtis. Dėl to apskaičiuojant negautas pajamas turi būti atimamos išlaidos, kurių būtų turėjęs nukentėjusysis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-191-611/2021; 2024 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-242-421/2024).

40.       Negautos pajamos, kaip netiesioginė žala, yra neteisėtų veiksmų nulemti padariniai, kurie atsiranda (gali atsirasti) dėl to, kad buvo padaryta žala pagrindiniam objektui, kuris skirtas pajamoms gauti, bet ne tam objektui padaryta žala (Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-142-464/2025).

41.       Atsižvelgiant į anksčiau nurodytą negautų pajamų sampratą, atmestini kaip nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad šiuo atveju nebuvo realaus prastovos (imobilizacijos) laikotarpio, nes transporto priemonė (vilkikas su puspriekabe) buvo iškart po eismo įvykio pripažinti netinkama naudoti ir perduota utilizacijai. Šiuo atveju ta faktinė aplinkybė, kad vilkikas su puspriekabe dėl eismo įvykio kilusio gaisro metu buvo nepataisomai sunaikinti, negali paneigti ieškovių teisės į netiesioginę žalą dėl to, jog objektui, naudojamam tiesioginėje ieškovių veikloje (krovinių pervežime) buvo padaryta žala. Priešingas aiškinimas, teisėjų kolegijos vertinimu, neatitiktų nei Prancūzijos, nei nacionalinėje teisėje išplėtoto visiško pagrįstų nuostolių atlyginimo principo.

42.       Ieškovės, reikalaudamos negautų pajamų, kaip netiesioginių nuostolių atlyginimo, turėjo pateikti įrodymus, patvirtinančius negalėjimą vykdyti jos įprastinės veiklos dėl eismo įvykio metu sudegusios transporto priemonės ir būtent dėl šios priežasties negautų planuotų gauti pajamų, kurios būtų suprantamos ne kaip ketintos gauti visos lėšos ar turtas, bet kaip grynasis jų pelnas. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės šią įrodinėjimo pareigą įvykdė tinkamai, kadangi rėmėsi Prancūzijos draudimo biuro rekomendacijomis, kurias į bylą pateikė atsakovė. Pagal šias rekomendacijas imobilizacijos laikotarpis, į kurį turi būti atsižvelgiama dėl nepataisomų transporto priemonių yra 10 dienų. Ieškovės šiuo atveju prašė netiesioginių nuostolių atlyginimo už dešimt transporto priemonės prastovos dienų (134,86 Eur x 10). Ieškovės rėmėsi Prancūzijoje taikoma tarifų lentele dėl vienos dienos kompensacijos už krovininių transporto priemonių prastovas, iš kurios turinio spręstina, kad krovinių gabenimas ilgaisiais nuotoliais 10 ir daugiau transporto priemonių parkui yra taikomas 134,86 Eur vienos dienos tarifas. Ieškovių UAB „Eurologistics24“ ir UAB „Translogistics24“ krovininės transporto priemonės važiuoja ilgaisiais nuotoliais, abiejų ieškovių transporto priemonių parko dydis viršija 10 transporto priemonių. Byloje pateiktas sugedusios puspriekabės registracijos liudijimas, patvirtinantis, kad ji gali vežti 25 tonų ir daugiau. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės pagrindė ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai pritaikė vienos dienos prastovos tarifą – 134,86 Eur.

43.       Atsakovė apeliaciniame skunde taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria ieškovei UAB „Translogistics24“ iš atsakovės priteistas 6 450 Eur žalos atlyginimas, susijęs su ieškovės patirtomis transporto priemonės utilizavimo išlaidomis. Anot atsakovės, ieškovės pateikti įrodymai negali būti pakankamas pagrindas atlyginti 6 450 Eur žalą, nes neįrodyta, kad utilizavimo paslaugos už ieškovės sumokėtą kainą buvo realiai suteiktos ir kaina yra pagrįsta.

44.       Teisėjų kolegija pažymi, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Lietuvos civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, kuris reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių. Pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų. Šis standartas nereikalauja pašalinti visas abejones dėl bylos faktinių aplinkybių – teisėjas privalo turėti tokio laipsnio tikrumą, kuris tik pašalina esmines abejones, abejonių visiškai nepanaikindamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024).

45.       Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos matyti, kad po eismo įvykio ieškovės dėl gelbėjimo darbų, taip pat transporto priemonės utilizavimo darbų organizavimo kreipėsi į UAB „Redgo Lithuania“, kadangi ieškovės nevykdo veiklos Prancūzijoje. Šias aplinkybes patvirtina byloje pateikti susirašinėjimai elektroniniais laiškais tarp ieškovių ir UAB „Redgo Lithuania“. Ieškovės samdė UAB „Redgo Lithuania“. Viename iš elektroninių laiškų UAB „Redgo Lithuania“ atstovai paaiškino, kad transporto priemonės utilizavimui pasitelkė Prancūzijos bendrovę Bernard Trucks Sasu, tačiau vėliau paaiškėjo, kad utilizavimą atliks kita bendrovė Paprec Metal Chalon. Dėl šios priežasties ieškovės perleido sudegusias transporto priemones už 0 Eur kainą Paprec Metal Chalon. UAB „Redgo Lithuania“ elektroniniame laiške pažymėta, kad pagal galiojančius Prancūzijos įstatymus, utilizavimą Prancūzijoje gali atlikti tik tos šalies rezidentas su sąlyga, kad transporto priemonė priklauso jam. Byloje taip pat pateikta PVM sąskaita faktūra Nr. RG-234661, kurioje užfiksuota, kad transporto priemonių utilizavimo išlaidos sudaro 6 450 Eur (be PVM), taip pat UAB „Redgo Lithuania“ atstovo 2025 m. rugpjūčio 6 d. elektroninis laiškas, kuriuo ieškovėms buvo persiųsta Prancūzijos bendrovės Bernard Trucks Sasu sąskaita dėl 6 450 Eur už transporto priemonės utilizavimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, tiek aptartos aplinkybės, tiek rašytiniai įrodymai leidžia susiformuoti pagrįstam teismo įsitikinimui dėl transporto priemonių utilizavimo išlaidų realumo, tiek dėl to, kad ieškovės faktiškai šias išlaidas patyrė, todėl apeliacinio skundo argumentai dėl šios žalos atlyginimo dalies nepagrįstumo yra atmetami.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pirmosios instancijos teisme

46.       Pirmosios instancijos teismas, ieškovių ieškinį patenkinęs visiškai, priteisė iš atsakovės ieškovei UAB „Eurotransrent“ 4 863,34 Eur bylinėjimosi išlaidas, ieškovei UAB „Eurologistic24“ 1 818,72 Eur bylinėjimosi išlaidas, o UAB „Translogistics24“ 2 905,23 Eur bylinėjimosi išlaidas.

47.       Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, neįvertinęs to, jog ieškovės dalies ieškinio reikalavimų atsisakė ir sumažino ieškinio reikalavimų sumą, netinkamai paskirstė šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas. Akcentavo, kad atsakovei reaguojant į kiekvieną patikslinto ieškinio versiją, ši patyrė dideles bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė pripažino dalį ieškinio reikalavimų (93 954,33 Eur) po to, kai gavo Prancūzijos policijos dokumentą, kuriuo ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, žuvus eismo įvykio kaltininkui. Teisėjų kolegija šiuos apeliacinio skundo argumentus vertina kritiškai.

48.       CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl advokato ar advokato padėjėjo užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Šio straipsnio nuostatos taikomos priteisiant išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą pirmosios, apeliacinės instancijos ir kasaciniame teisme (CPK 98 straipsnio 3 dalis).

49.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ieškovo poreikį inicijuoti bylą ir atitinkamai – išlaidų patyrimą lemia: 1) neteisėti atsakovo veiksmai, nuo kurių ieškovas yra priverstas ginti savo teises; 2) atsakovo pozicija byloje dėl tokių veiksmų teisėtumo ir atitinkamai – ieškinio reikalavimų, susijusių su tokiais veiksmais, pagrįstumo bei nuo šios pozicijos priklausanti proceso trukmė ir patiriamų išlaidų dydis; 3) atsakovo elgesys procese – sąžiningumo, bendradarbiavimo, koncentruotumo ir kitų civilinio proceso principų laikymasis ar nesilaikymas, daręs įtaką proceso trukmei ir išlaidų dydžiui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-191-943/2022).

50.       Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo atliktu bylinėjimosi išlaidų paskirstymu. Pažymėtina, kad ieškovių šioje byloje ieškinio dalyko apimties sumažinimas iš esmės buvo nulemtas aplinkybės, jog atsakovė pripažino dalį ieškinio reikalavimų, taip pat ieškovės atsižvelgė į atsakovės pateiktus įrodymus dėl žalos atlyginimo dydžio. Tačiau ši aplinkybė, kuriai, be kita ko, prielaidas atsirasti sudarė pati atsakovė, nenustačius ieškovių netinkamo procesinio elgesio, nėra pagrindas mažinti ieškovėms iš atsakovės priteistas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovės atsiliepime į apeliacinį skundą taip pat pagrįstai nurodė, kad atsakovei dar iki bylos nagrinėjimo teisme pradžios buvo pateikta pretenzija, kuria prašyta atlyginti dėl eismo įvykio atsiradusius nuostolius, tačiau atsakovė iki teismo proceso neatlygino ieškovėms žalos net ir dėl tos ieškovių reikalavimo dalies, su kuria sutiko.

51.       Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė bylinėjimosi išlaidų atlyginimą reglamentuojančių proceso teisės normų ir, įvertinęs visumą aplinkybių, lėmusių ieškovų dalies ieškinio reikalavimų atsisakymą, ieškinio reikalavimo sumažinimą, be kita ko, patenkintas ir atmestas ieškinio reikalavimų dalis, tinkamai paskirstė šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

52.       Apibendrindama nutartyje išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė proceso ir materialiąsias teisės normas, reglamentuojančias civilinę atsakomybę ir padarytos žalos įvertinimą, tinkamai nustatė bylai reikšmingas faktines aplinkybes, įvertino byloje surinktus įrodymus. Atsakovės apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

53.       Atmetus atsakovės apeliacinį skundą, ji neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinėje instancijoje, atlyginimą, tačiau teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą turi ieškovės (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys).

54.       Ieškovės pateikė duomenis, kad ieškovė UAB „Eurotransrent“ nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme patyrė 605 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti, ieškovė UAB „Translogistics24“ – 1 210 Eur, ieškovė UAB „Eurologistics24“ – 1 210 Eur. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju sprendžiant dėl ieškovėms priteistino bylinėjimosi išlaidų dydžio pagrįstumo, reikšminga atsižvelgti į tai, kad ieškovės teikė vieną (bendrą) atsiliepimą į apeliacinį skundą, jas atstovavo ir konsultavo ta pati atstovė, kuri taip pat atstovavo ieškoves bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu. Dėl šios priežasties ieškovių patirtos išlaidos subendrinamos (3 025 Eur) ir jų pagrįstumas vertinamas kartu.

55.       Ieškovių prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų pagrįstumas įvertintinas, be kita ko, remiantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. sutarimu patvirtintų Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nustatytais dydžiais.

56.       Rekomendacijų 8.11 papunktyje nurodyta, kad rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis už atsiliepimą į apeliacinį skundą sudaro 1,3 Valstybės duomenų agentūros skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių). Apskaičiavus pirmiau nurodytų teisinių paslaugų dydį pagal tuo metu aktualius Valstybės duomenų agentūros skelbiamo užpraėjusio ketvirčio (2025 metų I ketvirčio) vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) duomenis, rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis už atsiliepimo į ieškinį parengimą sudaro 3 039,01 Eur (2 337,7 Eur x 1,3), todėl konstatuojama, kad ieškovių prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma neviršija Rekomendacijose numatyto dydžio, todėl priteisiama ieškovėms iš atsakovės.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2025 m. birželio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Eurotransrent“ (juridinio asmens kodas 303025086), iš atsakovės Bulgarijos bendrovės ZAD „OZK-Insurance“, (draudiko kodas BG-23, buveinės adresas: 7, Sveta Sofia Str., floor 5, Sofia BG-1301, Bulgarija) 605 Eur (šešių šimtų penkių eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Translogistics24“ (juridinio asmens kodas 304304352), iš atsakovės Bulgarijos bendrovės ZAD „OZK-Insurance“, (draudiko kodas BG-23, buveinės adresas: 7, Sveta Sofia Str., floor 5, Sofia BG-1301, Bulgarija) 1 210 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų dešimt eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Eurologistics24“ (juridinio asmens kodas 304962717), iš atsakovės Bulgarijos bendrovės ZAD „OZK-Insurance“, (draudiko kodas BG-23, buveinės adresas: 7, Sveta Sofia Str., floor 5, Sofia BG-1301, Bulgarija) 1 210 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų dešimt eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjos                Rasa Gudžiūnienė

        Rūta Latvelė

        Vilija Mikuckienė