Civilinė byla Nr. e3K-3-255-781/2024

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-17737-2021-0

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.1.2.4.1.1; 2.4.2.4

              (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. gruodžio 19 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Rudėnaitės, Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas) ir Jūratės Varanauskaitės (pranešėja),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. P. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. gegužės 7 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės L. P. ieškinį atsakovėms Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (buvęs pavadinimas – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos), uždarajai akcinei bendrovei „Saulex“ dėl valstybinės žemės nuomos sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, taip pat alternatyvių reikalavimų nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartis ir pan., trečiasis asmuo Kauno miesto savivaldybės administracija.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Kasacinėje byloje sprendžiama dėl pretendento atkurti nuosavybės teises į žemę suinteresuotumo reikšti ieškinį dėl valstybinės žemės nuomos ne aukciono tvarka sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, taip pat dėl tokios valstybinės žemės nuomos ne aukciono tvarka sutarties sudarymo teisėtumo.

2.       Ieškovė pareiškė alternatyvius reikalavimus, prašydama:

2.1.                      pripažinti negaliojančiomis 2013 m. birželio 13 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 8SŽN-84, sudarytą tarp Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos (toliau – ir NŽT), ir UAB „Saulex“, dėl 1,2590 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nuomos ir 2013 m. birželio 13 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 8SŽN-85, sudarytą tarp tų pačių subjektų, dėl 0,2830 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nuomos;

2.2.                      arba nutraukti 2013 m. birželio 13 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 8SŽN-84, sudarytą tarp Lietuvos valstybės, atstovaujamos NŽT, ir UAB „Saulex“, dėl 1,2590 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nuomos ir 2013 m. birželio 13 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 8SŽN-85, sudarytą tarp tų pačių subjektų, dėl 0,2830 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nuomos;

2.3.                      arba įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą iš naujo išnagrinėti ieškovės prašymą nutraukti nuomos sutartis;

3.       įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą iš naujo spręsti klausimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo natūra į P. M. iki 1940 metų nuosavybės teise valdytą žemę, kuri pagal kartografinę medžiagą patenka į žemės sklypus (duomenys neskelbtini).

4.       Ieškovė nurodė, kad ji yra A. B. teisių perėmėja. Ieškovės motina A. B. 1991 m. lapkričio 6 d. išreiškė valią atkurti nuosavybės teises į P. M. iki 1940 metų valdytą žemę, į kurią, pagal kartografinę medžiagą, patenka ir dalis žemės sklypų (duomenys neskelbtini). Minėtus sklypus valstybė yra išnuomojusi atsakovei UAB „Saulex“, o tai yra esminė kliūtis atkurti ieškovei nuosavybės teises natūra. 

5.       Ieškovė teigė, kad nuomos sutartys su atsakove UAB „Saulex“ sudarytos pažeidžiant imperatyviąsias teisės normas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.551 straipsnio 2 dalį ir Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktą). Sklypuose (duomenys neskelbtini), yra įregistruoti tik inžineriniai statiniai. Sklype (duomenys neskelbtini) statiniai (aikštelė, stoginė) net neturi aiškios funkcinės priklausomybės, yra visiškai nusidėvėję ir sunykę, jiems neatlikti kadastriniai matavimai, jie nenaudojami pagal tiesioginę paskirtį (UAB „Saulex“ imituoja sklypo naudojimą, suveždama į jį statybines atliekas).

6.       Fiziškai nusidėvėję ir statiniai sklype (duomenys neskelbtini). Užfiksuoti 2012 m. lapkričio 12 d. šių statinių kadastro duomenys patvirtina, kad jau tuo metu statinių nusidėvėjimas buvo 75 proc., o šiuo metu yra dar didesnis. Pagal 2002 m. spalio 30 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. 565 patvirtinto STR 1.12.05:2002 „Statinio naudojimo paskirtis ir gyvavimo trukmė“ nuostatas, tokie statiniai nebetinkami eksploatuoti. Kadangi statiniai, kuriems eksploatuoti buvo suformuotas žemės sklypas, yra sunykę, tai ir statiniai, ir sklypas naudojami ne pagal paskirtį, o tai yra CK 6.564 straipsnyje nurodytas pagrindas nutraukti nuomos sutartis. Be to, sklype (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 1,2590 ha, yra apie 4351 kv. m laisvos, neužstatytos žemės, į kurią galima atkurti nuosavybės teises. Kadangi tik dalis žemės, į kurią ieškovei turėtų būti atkuriamos nuosavybės teisės, patenka į žemės sklypus (duomenys neskelbtini), ieškovė neturi galimybės prašyti pripažinti negaliojančiomis tik dalį nuomos sutarčių, nes nuomos sutartys sudarytos dėl visų suformuotų žemės sklypų. Nustačius, kad nebuvo pagrindo skirti visų suformuotų sklypų atsakovės UAB „Saulex“ statiniams eksploatuoti, sklypai turėtų būti formuojami iš naujo visa apimtimi.

7.       NŽT Kauno miesto skyrius 2021 m. balandžio 6 d. raštu netenkino ieškovės prašymo inicijuoti valstybinės žemės nuomos sutarčių su atsakove UAB „Saulex“ nutraukimą ir atkurti ieškovei nuosavybės teises į žemės sklypus (duomenys neskelbtini) natūra, nurodydamas, kad žemės sklypai yra užimti UAB „Saulex“ priklausančiais statiniais, kuriems eksploatuoti žemės sklypai yra išnuomoti.

8.       Ieškovė nurodė, kad ji turi reikalavimo teisę pripažinti nuomos sutartis negaliojančiomis, taip pat ir teisę dėl jų nutraukimo. Tuo atveju, jeigu teismas nuspręstų, kad nuomos sutarties nutraukimą gali inicijuoti tik nuomininkas ar nuomotojas, ieškovė pareiškė alternatyvų reikalavimą įpareigoti NŽT iš naujo nagrinėti ieškovės prašymą dėl nuomos sutarčių nutraukimo.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

9.       Kauno apylinkės teismas 2023 m. lapkričio 30 d. sprendimu tenkino dalį ieškinio, pripažino niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento atsakovių Lietuvos valstybės, atstovaujamos NŽT, ir atsakovės UAB „Saulex“ 2013 m. birželio 13 d. sudarytą valstybinės žemės nuomos sutartį dėl 0,2830 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini) nuomos, paliko nenagrinėtus ieškinio reikalavimus dėl 2013 m. birželio 13 d. valstybinės žemės nuomos sutarčių nutraukimo, NŽT įpareigojimo iš naujo išnagrinėti ieškovės prašymą nutraukti nuomos sutartį ir įpareigojimo iš naujo spręsti nuosavybės teisių atkūrimo į žemę natūra klausimą dėl sklypo (duomenys neskelbtini); kitą ieškinio dalį atmetė; priteisė ieškovei iš atsakovės UAB „Saulex“ ir NŽT po 53 Eur žyminio mokesčio ir po 250 Eur advokato pagalbai apmokėti, o iš ieškovės priteisė atsakovei UAB „Saulex“ 2250 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo; taip pat iš ieškovės valstybei priteisė 8,96 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų atlyginimo, grąžino ieškovei 94 Eur žyminio mokesčio.

10.       Teismas nurodė, kad ieškovė, kaip A. B., mirusios 2006 m. gruodžio 6 d., teisių perėmėja, pretenduoja atkurti nuosavybės teises į P. M. iki 1940 m. turėtos žemės dalį. Ieškovės motinai dalis nuosavybės teisių buvo atkurta, liko dar neatkurta nuosavybės teisė į 2,3785 ha žemės, nes Kauno miesto teritorijoje P. M. iki 1940 m. turėtos žemės vietoje nėra daugiau laisvos (neužstatytos) žemės. Pagal kartografinę medžiagą, į P. M. priklausiusią žemę patenka ir dalis žemės sklypų (duomenys neskelbtini). Kauno miesto valdybos 2000 m. lapkričio 14 d. sprendimu Nr. 1371, pakeistu 2001 m. sausio 3 d. sprendimu Nr. 12, buvo patvirtintas žemės sklypų, be kita ko, ir (duomenys neskelbtini), detalusis planas. Šie valstybiniai žemės sklypai 2013 m. birželio 13 d. buvo išnuomoti ne aukcionu būdu atsakovei UAB „Saulex“ jai nuosavybės teise priklausantiems statiniams pagal paskirtį eksploatuoti. Ieškovė, kaip pretendentė į nuosavybės teisių atkūrimą natūra, turi teisėtą interesą ginčyti sudarytus žemės nuomos sandorius. Teismas neatsižvelgė į atsakovių argumentus, kad ieškovė neginčijo detaliųjų planų, kuriais suformuoti žemės sklypai, administracinių teisės aktų, kuriais buvo teikiama informacija apie laisvos (neužstatytos) žemės buvimą ginčo sklypuose. Savivaldybės administracija, tvirtindama detaliuosius planus, formuodama žemės sklypus esamiems statiniams eksploatuoti, turi pareigą atsižvelgti į pretendentų atkurti nuosavybės teises į žemę interesus, todėl pretendentas, manantis, kad jo teisės yra pažeistos, turi teisę ginti savo teises teisme. Teismas pripažino, kad, net ir nesant ginčo sklypuose laisvos (neužstatytos) žemės, ieškovė turi teisę ginti savo pažeistas teises ir kreiptis į teismą dėl sudarytų sutarčių teisėtumo patikrinimo.

11.       Teismas šiuo atveju svarstė dėl nuomos sutarčių pripažinimo niekinėmis ir negaliojančiomis tik esant iškeltam atitinkamam ieškovės reikalavimui, pareikštam ieškinio forma.

12.       Teismas nurodė, kad sklype (duomenys neskelbtini) yra atsakovei UAB „Saulex“ priklausantys kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai (tvora t1, t2, t3, aikštelė b1), kiti inžineriniai statiniai (pokraninis kelias su iškrovimo kranu ir kt.), o sklype (duomenys neskelbtini) – kiemo statiniai (stoginės pamatai 1l1m, tvora t1, aikštelė b1), priskiriami nesudėtingiems statiniams. Taigi atsakovei UAB „Saulex“ priklausantys kiti inžineriniai statiniai yra nesudėtingi statiniai, registruoti Nekilnojamojo turto registre, todėl nuomos sutarčių sudarymo metu jie negalėjo būti laikomi laikinais statiniais.

13.       Bylos duomenimis, atsakovei UAB „Saulex“ išnuomotuose sklypuose nėra jokio kito pagrindinio daikto, kuriam tarnautų atsakovei priklausantys kiemo statiniai (tvora, aikštelė), pokraninis kelias (su iškrovimo kranu), kiti inžineriniai statiniai, esantys (duomenys neskelbtini), ir kiemo statiniai (stoginės pamatai 1l1m, tvora t1, aikštelė b1), esantys (duomenys neskelbtini), ir kurio priklausiniu šie inžineriniai statiniai galėtų būti laikomi. Nekilnojamojo turto registre registruota kiemo statinių (tvoros, aikštelės), pokraninio kelio (su iškrovimo kranu), kitų inžinerinių statinių (duomenys neskelbtini) ir kiemo statinių (stoginės pamatų 1l1m, tvoros t1, aikštelės b1) (duomenys neskelbtini) pagrindinė naudojimo paskirtis – kiti inžineriniai statiniai.

14.       Remdamasis nuomos sutarčių sudarymo metu galiojusio statybos techninio reglamento STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“ 13 punkto nuostatomis, taip pat šiuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-713 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 12 punkto nuostatomis, padarė išvadą, kad pokraninis kelias (su iškrovimo kranu), esantis (duomenys neskelbtini), netarnauja jokiam pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui, šiuo atveju yra naudojamas faktiškai ir pagal tiesioginę paskirtį. Tokiam pokraniniam keliui naudoti pagal paskirtį reikalinga ir aikštelė. Dėl to teismas nusprendė, kad tokiems statiniams eksploatuoti galėjo būti be aukciono išnuomojamas valstybinės žemės sklypas (duomenys neskelbtini).

15.       Visų kitų statinių, t. y. sklype (duomenys neskelbtini) esančių kitų inžinerinių statinių (kiemo statinių (tvora, aikštelė) ir kitų inžinerinių statinių) ir sklype (duomenys neskelbtini) esančių kiemo statinių (stoginės pamatai, aikštelė), naudojimo paskirtis yra neapibrėžta arba neturinti ūkinės veiklos pobūdžio. Kadangi neaiški funkcinė tokių statinių priklausomybė, tai, valstybiniame žemės sklype esant vien tokiems inžineriniams statiniams, valstybinė žemės negalėjo būti išnuomojama be aukciono. Teismas padarė išvadą, kad ieškovė įrodė, jog NŽT neturėjo pagrindo sudaryti valstybinės žemės nuomos sutarties dėl (duomenys neskelbtini) žemės sklypo. Pažymėta, kad atsakovės neįrodinėjo, kokiu tikslu ir pagal kokią paskirtį šie statiniai projektuoti ir pastatyti. Atsakovės statinių paskirčiai pagrįsti šalys rėmėsi vien UAB „Saulex“ vykdomos veiklos pobūdžiu (komercinio pobūdžio veikla, sandėliavimas, prekyba), jos naudojimo faktu (kietojo kuro sandėliavimas ir pardavimas) ir valstybinės žemės nuomos sutartyse nurodytomis išnuomojamo žemės sklypo pagrindinėmis naudojimo paskirtimis: išnuomojamo žemės sklypo (duomenys neskelbtini) pagrindinė naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – komercinės paskirties objektų teritorijos, pobūdis – prekybos, paslaugų ir pramogų objektų statybos; išnuomojamo žemės sklypo (duomenys neskelbtini) pagrindinė naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – komercinės paskirties objektų teritorijos. Tačiau šios aplinkybės neįrodo, kad buvo pagrindas sudaryti (duomenys neskelbtini) žemės sklypo nuomos be aukciono sutartį. Šios išvados nepaneigia ir atsakovių teiginiai, kad žemės sklypai yra formuojami pagal juose esančių statinių naudojimo būdą, šiuo atveju – komercinės paskirties objektų teritorijos.

16.       Įvertinęs byloje esančius įrodymus, šalių paaiškinimus, rašytinę bylos medžiagą ir, nesant kitų rašytinių įrodymų, kurie pagrįstų atsakovių teisę sudaryti valstybinės žemės, esančios  (duomenys neskelbtini), nuomos be aukciono sutartį ir kuriais remiantis būtų galima spręsti apie atsakovei UAB „Saulex“ priklausančių statinių šiame sklype aiškią funkcinę priklausomybę, apibrėžtą naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdį, teismas konstatavo pagrindą pripažinti 2013 m. birželio 13 d. valstybinės žemės nuomos sutartį dėl 0,2830 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini), nuomos ne aukciono tvarka prieštaraujančia imperatyvioms įstatymo normoms, todėl niekine ir negaliojančia. Restitucijos klausimo teismas nesprendė, nes, pripažinus sandorį niekiniu ir negaliojančiu nuo sudarymo momento, sandorio šalys grąžinamos į pradinę padėtį.

17.       Teismas pažymėjo, kad ieškovės nurodomos aplinkybės, jog statiniai nuomos sutarčių sudarymo metu jau buvo nusidėvėję ir netinkami naudoti pagal paskirtį, atsakovė UAB „Saulex“ nuo sutarties sudarymo dienos jų nenaudojo pagal paskirtį, gali būti pagrindas ne pripažinti nuomos sutartį negaliojančia, o nutraukti šias sutartis vadovaujantis CK 6.564 straipsnio 1 dalies 1 punktu. Teismas nustatė, kad byloje nėra objektyvių įrodymų dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), nenaudojimo nuo sutarties sudarymo momento. Ieškovė šio fakto neįrodė. Be to, teisė ne aukciono būdu išsinuomoti valstybinį žemės sklypą nėra siejama nei su statinių pastatymo, nei su jų gyvavimo laiku. Žemės sklypas gali būti išnuomojamas net ir pasibaigus statinio ekonomiškai pagrįstam naudojimo trukmės terminui. Taigi, nors pokraninio kelio (su iškrovimo kranu) ir kitų inžinerinių statinių, esančių (duomenys neskelbtini), nusidėvėjimas yra 75 procentai, jis pastatytas 1980 m., o kiti šiame sklype inžineriniai statiniai pastatyti 1965 m., tačiau ieškovės atstovės ir liudytojų R. L., M. M. parodymais, fotonuotraukomis patvirtinta, kad žemės sklypas (duomenys neskelbtini) yra naudojamas – jame vykdomas kietojo kuro sandėliavimas ir pardavimas. Atsakovė NŽT, vykdydama valstybinės žemės kontrolę, nėra pareiškusi atsakovei UAB „Saulex“ pretenzijos dėl netinkamo žemės naudojimo. Byloje nepateikti patikrinimo aktai, patvirtinantys netinkamo naudojimo faktus, taip pat įrodymai, galintys pagrįsti tokią statinių būklę, dėl kurios jie negalėtų būti naudojami pagal paskirtį. Nors teismui kėlė abejonių žemės sklypo (duomenys neskelbtini) naudojimo faktas (pateiktos fotonuotraukos, kad sandėliuojamų maišų turinys apaugęs žolėmis, maišai išdėstyti palei tvorą, kurios vasarą apkritai nematyti dėl ją apaugusių krūmų, leidžia daryti išvadą, jog teritorija netvarkoma; vienas konteineris pastatytas objekto viduryje, todėl labiau tikėtina, kad sklypas yra nenaudojamas), tačiau į bylą nebuvo pateikta patikrinimo aktų, kuriuose būtų išdėstyti netinkamo žemės sklypo naudojimo faktai.

18.       Dėl išnuomotų žemės sklypų, reikalingų statiniams eksploatuoti, ploto teisėtumo teismas nurodė, kad valstybinės žemės nuomininkai negali patys spręsti, kokio ploto ir konfigūracijos valstybinės žemės sklypo dalis priskirtina prie jiems nuosavybės teises valdomo statinio (jo dalies), nes tokią teisę turi tik valstybinės žemės nuomotojas. Byloje neginčijami administraciniai aktai, detalieji planai, kuriais suformuoti žemės sklypai, todėl teismas neturėjo pagrindo vertinti nei administracinio akto atitikties pagrindinėms procedūrų taisyklėms, nei tai, ar jis pagrįstas faktinėmis aplinkybėmis bei materialiosios teisės normomis, ar nepažeidžia įstatymo ginamų suinteresuotų asmenų teisių. Valstybinės žemės sklypų ne aukciono būdu nuomos sutarčių sudarymas ir panaikinimas, nuosavybės teisių atkūrimo klausimai priskirti valstybinės žemės patikėtiniui – Nacionalinei žemės tarnybai, todėl ne teismo kompetencija įpareigoti NŽT spręsti tokius prašymus ir todėl ieškovės reikalavimas dėl nuomos sutarčių nutraukimo paliktas nenagrinėtas.

19.       Teismas paliko nenagrinėtą ir reikalavimą dėl įpareigojimo NŽT iš naujo nagrinėti ieškovės prašymą dėl nuomos sutarties nutraukimo, nes valstybinės žemės sklypų ne aukciono būdu nuomos sutarčių nutraukimas, kaip ir prašymų dėl sutarčių nutraukimo nagrinėjimas, priskirtinas NŽT, o ne teismo kompetencijai. Teismas taip pat paliko nenagrinėtą reikalavimą dėl įpareigojimo NŽT iš naujo spręsti nuosavybės teisių atkūrimo natūra klausimą, nurodęs, kad teismas neturi teisės duoti tokių įpareigojimų Nacionalinei žemės tarnybai.

20.       Teismas nurodė, kad ginčo žemės sklypai atsakovei UAB „Saulex“ buvo išnuomoti 2013 m. birželio 13 d., ieškovė kreipėsi į teismą 2021 m. lapkričio 12 d., todėl nusprendė, jog ieškovė kreipėsi į teismą nepraleidusi ieškinio senaties termino.

21.       Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal atsakovių Nacionalinės žemės tarnybos ir UAB „Saulex“ apeliacinius skundus, 2024 m. gegužės 7 d. sprendimu panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priėmė naują sprendimą – ieškinį atmetė, atitinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. 

22.       Kolegija nurodė, kad ieškovė siekia atkurti nuosavybės teises į žemės sklypus, kurie pagal ginčijamas nuomos sutartis yra išnuomoti atsakovei UAB „Saulex“. Pretendentė A. B., kurios teises ieškovė perėmė, įstatyme nustatyta tvarka ir terminais aiškiai išreiškė savo valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo. Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyrius 2019 m. kovo 26 d. raštu informavo, kad buvusio žemės savininko P. M. iki 1940 m. turėtos žemės (buvusiame (duomenys neskelbtini)) vietoje nėra laisvos (neužstatytos) žemės, todėl A. B. NŽT Kauno miesto skyriaus vedėjo 2020 m. spalio 20 d. įsakymu buvo įrašyta į eilę lygiaverčiam žemės sklypui Kauno mieste gauti. Šis įsakymas nėra panaikintas ar pripažintas negaliojančiu, juo privalu vadovautis nuosavybės teisių atkūrimo procese.

23.       Ieškovė nėra ginčijamų valstybinės žemės nuomos sutarčių šalis, ji neskundė nei NŽT 2019 m. kovo 26 d. rašto, kuriame buvo nurodyta, jog NŽT negali tenkinti prašymo atkurti natūra nuosavybės teises į P. M. iki 1940 m. turėtą žemę, nes nėra laisvos (neužstatytos) žemės, nei A. B. išreikštos valios dėl nuosavybės teisių atkūrimo suteikiant lygiavertį žemės sklypą, nei NŽT Kauno miesto skyriaus vedėjo 2020 m. spalio 20 d. įsakymo. Byloje nepateikta  ieškovės prašymo pakeisti nuosavybės teisių atkūrimo būdą. Dėl to kolegija nusprendė, kad šios aplinkybės nesuteikia teisės ieškovei reikalauti nuosavybės teisių išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo teisių įgyvendinimo kitokiu nei NŽT 2020 m. spalio 20 d. įsakyme nustatytu būdu ir kartu ginčyti atsakovių sudarytas valstybinės žemės nuomos sutartis.

24.       Kolegija, išanalizavusi byloje surinktų įrodymų visumą, vadovaudamasi nuomos sutarties sudarymo metu (2013 m. birželio 13 d.) galiojusiomis teisės normomis, reglamentavusiomis valstybinės žemės nuomą ne aukciono tvarka, priėjo prie išvados, kad nebuvo pagrindo nuomos sutartį pripažinti niekine ir negaliojančia.

25.       Kolegijos nuomone, sklype (duomenys neskelbtini) esantys aikštelė, tvora, stoginės pamatai laikytini savarankiškais objektais, kuriems eksploatuoti pagal CK 6.551 straipsnio 2 dalį gali būti išnuomojama ne aukciono būdu valstybinė žemė. Bylos duomenys patvirtina, kad 2013 m. birželio 13 d. valstybinės žemės nuomos sutartimi buvo išnuomotas atsakovei UAB „Saulex“ 0,2830 ha ploto žemės sklypas (duomenys neskelbtini), dvidešimčiai metų (iki 2033 m. birželio 13 d.), bet ne ilgiau kaip iki numatomos teritorijos prie Nemuno konversijos; žemės nuomos sutartis Nekilnojamojo turto registre įregistruota 2013 m. birželio 17 d. Tiek žemės nuomos sutarties sudarymo, tiek ir šiuo metu sklype atsakovė UAB „Saulex“ yra visų Nekilnojamojo turto registre registruotų inžinerinių statinių (stoginės pamatų 1l1m, tvoros t1, aikštelės b1) savininkė. Nekilnojamojo turto registro išraše nenurodyta konkreti aikštelės ir statinių paskirtis, tačiau tai neleidžia daryti išvados, jog statiniai negali būti laikomi pagrindiniais objektais. Daikto registracijos duomenys Nekilnojamojo turto registre, sprendžiant dėl daikto funkcionavimo savarankiškumo, nėra lemianti aplinkybė – lemiamą reikšmę turi faktinės situacijos vertinimas, t. y. ar žemės sklype vykdoma veikla susijusi su esančio statinio naudojimu, ar numatoma toliau plėtoti šią ar kitokią veiklą. Byloje nėra duomenų, leidžiančių nuspręsti, kad nuomos sutarties sudarymo metu atsakovė UAB „Saulex“ nevykdė veiklos, susijusios su statiniais, esančiais žemės sklype (duomenys neskelbtini). Pareiga pateikti tokius duomenis teko ieškovei, pareiškusiai reikalavimą dėl nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia.

26.       UAB „Saulex“ priklausančiais statiniais yra užstatyta visa išnuomoto 2830 kv. m sklypo teritorija. Taigi kiemo įrenginiai (tvora, kieta aikštelės danga, kt.) skirti aiškiai apibrėžtai funkcijai vykdyti ir dėl savo savybių gali tarnauti pagal savarankišką paskirtį, nes ji gali būti (yra) naudojama medžio anglims, anglims sandėliuoti. Būtent tokiu būdu aikštelė faktiškai yra naudojama, todėl daiktai nevertinami kaip neturintys apibrėžtos paskirties. Dėl to kolegija konstatavo, kad šiame sklype statiniai laikytini savarankišku daiktu, turinčiu savarankišką paskirtį. Tokio daikto valdymas nuosavybės teise pagal Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktą sudaro pagrindą išnuomoti valstybinės žemės sklypą, būtiną šiam daiktui eksploatuoti. Dėl to atsakovė NŽT, išnuomodama sklypą (duomenys neskelbtini) ne aukciono tvarka, nepažeidė Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkto reikalavimų, todėl ginčijamas sandoris negali būti laikomas neteisėtu ir nepagrįstu. Kolegija panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimą ir ieškinį atmetė.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

27.       Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. gegužės 7 d. sprendimą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 30 d. sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

27.1.                      Apeliacinės instancijos teismas, nepagrįstai spręsdamas, kad ieškovė neturi suinteresuotumo reikšti ieškinį dėl nuomos sutarčių nuginčijimo, taip pat teisės į nuosavybės teisių atkūrimą natūra, netinkamai taikė Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 5, 18 straipsnių nuostatas, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos:

27.1.1.                      Teismas nepagrįstai ieškovės suinteresuotumo nebuvimą grindė tuo, kad ieškovė nekeitė prašymo pakeisti nuosavybės teisės atkūrimo būdą, t. y. ieškovės įrašymas į eilę lygiaverčiam sklypui gauti yra kliūtis atkurti nuosavybės teises natūra. Byloje nėra ginčo dėl to, kad iki šios dienos neišspręstas nuosavybės teisių į 2,3785 ha žemę atkūrimo ieškovei klausimas. Atkūrimo įstatymo 18 straipsnio nuostatos aiškiai nurodo, kokiu būdu yra pabaigiamas nuosavybės teisių atkūrimas. Įstatymų leidėjas, nustatęs nuosavybės teisių atkūrimo tvarką ir sąlygas, pabrėžė pirmenybę žemę susigrąžinti natūra. Kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2011) pažymėta, kad tol, kol nėra kompensuota už visą buvusiam savininkui priklausiusią žemę, negali būti laikoma, jog nuosavybės teisių atkūrimo klausimas yra galutinai išspręstas. Taigi faktas, kad A. B. įrašyta į eilę lygiaverčiam žemės sklypui Kauno mieste gauti, nėra kliūtis jai atkurti nuosavybės teises į žemės sklypą natūra tol, kol nėra baigtas nuosavybės teisių atkūrimas ir  realiai nesuteiktas lygiavertis žemės sklypas. Pažymėta, kad A. B., tiek teikdama 1991 m. lapkričio 6 d. prašymą, tiek 2003 m. kovo 28 d. prašymą, visų pirma pageidavo atkurti nuosavybės teises natūra ir, tik negalint jų atkurti natūra, prašė suteikti lygiavertį žemės sklypą. Ieškovė nėra pakeitusi A. B. prašymuose nurodytos jos valios nuosavybės teises atkurti natūra. 

27.1.2.                      Teismas nepagrįstai pritarė atsakovių argumentams, kad ieškovė neginčijo nei savivaldybės išvadų apie laisvos žemės nebuvimą, nei detaliųjų planų, pagal kuriuos ginčo sklypas buvo priskirtas valstybės išperkamai žemei. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. eAS-12-261/2020, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. lapkričio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eI3-867-872/2021, kt. leidžia teigti, kad vien ta aplinkybė, jog yra patvirtintas teritorijos detalusis planas, ir tai, kad savivaldybės administracija nurodo, jog nėra laisvos žemės, nesudaro pagrindo automatiškai spręsti, kad nuosavybės teisių į žemę atkūrimas natūra negalimas, ir nepaneigia Nacionalinės žemės tarnybos teisės iš naujo kreiptis dėl nurodytų duomenų pakeitimo (patikslinimo). Pagal Kauno miesto savivaldybės administracijos pateiktus dokumentus, akivaizdu, kad, nepaisant parengtų detaliųjų planų, vis dėlto buvo pastebėti laisvos žemės, į kurią ieškovei papildomai buvo atkuriamos nuosavybės teisės tiek 2015, tiek 2016 ir 2017 m., sklypai. Be to, NŽT raštas, kuriuo ieškovė buvo informuota, kad P. M. turėtos žemės vietoje nėra laisvos žemės, nėra kliūtis atkurti nuosavybės teises natūra, jei paaiškėtų, kad tokios žemės yra. Pripažinus nuomos sutartį negaliojančia, ieškovė galėtų iš naujo teikti prašymą esant tam tikroms naujai paaiškėjusioms žemės sklypo statusui nustatyti svarbioms aplinkybėms, kad NŽT pakartotinai kreiptųsi į atitinkamos savivaldybės administraciją dėl duomenų pateikimo (patikslinimo). Dėl to laikytina, kad ieškovė turi teisę teismo tvarka ginčyti nepagrįstai sudarytą nuomos sutartį.

27.1.3.                      Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad valstybinės žemės nuomos santykiams būdingas teisinis apibrėžtumas ir jų reglamentavimas grindžiamas valstybės turto tvarkymo viešosios teisės principu. Jis riboja šių santykių šalių galimybę, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, tarpusavio susitarimu nusistatyti kitokias tarpusavio teises ir pareigas negu tas, kurias įtvirtina imperatyviosios įstatymų nuostatos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-313/2016; 2017 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-425/421/2017, kt.). Kadangi valstybinės žemės nuomą reglamentuojančios teisės normos savo pobūdžiu yra imperatyvios, bet koks jų pažeidimas suponuotų pagrindą pripažinti sudarytas nuomos sutartis prieštaraujančiomis imperatyvioms teisės normoms (CK 1.78 straipsnio 1 dalis). Reikalavimą dėl niekinio sandorio teisinių pasekmių taikymo gali pareikšti bet kuris suinteresuotas asmuo. Niekinio sandorio teisines pasekmes ir niekinio sandorio faktą teismas konstatuoja ex officio (pagal pareigas) (CK 1.78 straipsnio 5 dalis). Ieškovė savo suinteresuotumą ginti teises būtent ieškinyje pasirinktu būdu grindė ir kasacinio teismo praktika, kurioje nagrinėtos bylos aplinkybės iš esmės yra identiškos šios bylos aplinkybėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-60/2011; 2011 metų lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2011). Taigi ji turi teisėtą interesą ginčyti sudarytus žemės nuomos sandorius, nes jais išnuomoti žemės sklypai patenka į P. M. turėtą žemę, į kurią ji pretenduoja atkurti nuosavybės teises natūra. Dėl to tol, kol nėra išspręstas nuosavybės teisių atkūrimo klausimas, teismas negali daryti išvados, kad ieškovė neturi teisinio suinteresuotumo reikšti tokį ieškinį.

27.2.                      Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė materialiosios teisės normas, netinkamai vadovavosi teismų praktika, todėl nepagrįstai nusprendė, kad sklype (duomenys neskelbtini), esanti aikštelė ir stoginės pamatai yra savarankiški daiktai, todėl jiems eksploatuoti pagrįstai buvo išnuomotas žemės sklypas:

27.2.1.                       Apeliacinės instancijos teismas nemotyvavo, kodėl stoginės pamatus pripažino savarankišku daiktu, nors atsakovės byloje nėra pateikusios nė vieno įrodymo, kad toks statinys realiai egzistuotų, nepaisant viešo registro duomenų. Faktą, kad sklype tokio statinio nėra, patvirtino ieškovės iniciatyva apklausti liudytojai, prie ieškinio pateiktos nuotraukos bei atsakovių pateiktos nuotraukos. Taigi, į atsakovei UAB „Saulex“ išnuomotą žemės sklypą nepagrįstai įtraukta didesnis kaip 10 arų žemės sklypas nesančiam statiniui eksploatuoti. Be to, atsakovės nepaaiškino, kaip gali būti naudojami viešame registre esantys pamatai pagal jų paskirtį. Pagal kasacinio teismo praktiką, žemės sklypas gali būti išnuomojamas tik statiniui eksploatuoti pagal statinio naudojimo paskirtį ar ūkinės veiklos pobūdį. Statybos įstatymo 2 straipsnio 54 dalyje nustatyta, kad statinio naudojimas yra esminių statinio reikalavimų pagrindu sukurto statinio savybių panaudojimas naudotojo poreikiams tenkinti. Teismų praktikoje ir teisės aktuose nenustatyta galimybė be aukciono išsinuomoti valstybinę žemę būsimam pastatui eksploatuoti ar ateityje planuojamai veiklai vykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2013). Apleisti pamatai neturi naudingų savybių ir nėra pagrindo jiems eksploatuoti nuomoti ne aukciono tvarka valstybinės žemės sklypą.

27.2.2.                      Apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad byloje egzistuoja viešasis interesas. Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnyje nustatyti viešosios teisės principai reiškia, kad sandoriai dėl valstybės ir savivaldybių turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais. Taigi teismas ignoravo pažeidimus, padarytus išnuomojant valstybinės žemės sklypą statiniui, kuris neegzistuoja, eksploatuoti.

27.2.3.                      Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad aikštelė laikytina savarankišku statiniu, padaryta vertinant išimtinai atsakovės pateiktus įrodymus, kad šiuo metu ji naudoja žemės sklypą, o ne byloje esančių įrodymų visumą. Teismas neatsižvelgė į ieškovės šiuo klausimu teikiamus įrodymus, taigi buvo nukrypta nuo teismų praktikos, kad įrodymų vertinimas turi būti grindžiamas įrodymų lygybės principu. Byloje esantys įrodymai leidžia daryti kitokią, nei padarė apeliacinės instancijos teismas, išvadą. Be to, teismas nesivadovavo teismų praktika, kad pagrindas išnuomoti valstybinę žemę yra ne bet kokių statinių buvimas sklype, o tik tokių, kurie turi aiškią funkcinę priklausomybę, apibrėžtą naudojimo paskirtį ar ūkinės veiklos pobūdį, atitinka Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkto taikymo sąlygas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291-313/2018; 2022 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-242-684/2022). Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad aikštelė neturi apibrėžtos naudojimo paskirties ar ūkinės veiklos pobūdžio. Ji apskritai nėra naudojama, netgi fiziškai pažeista, savininkas ja nesinaudoja ir nesirūpina, stoginė yra sunykusi, taigi visas sklypas skirtas statiniams, kurie nėra eksploatuojami.

28.       Atsakovė UAB „Saulex“ atsiliepimu į kasacinį skundą prašo atmesti kasacinį skundą ir Kauno apygardos teismo 2024 m. gegužės 7 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

28.1.                      Kasacinis teismas yra nurodęs, kad materialinį teisinį suinteresuotumą ginčo baigtimi turi tik tie asmenys, dėl kurių teisių ir pareigų apimties nusprendžiama teismo sprendimu. Įgyvendinus teisę į teisminę gynybą turi būti pasiekiamas materialusis teisinis efektas – modifikuojamos suinteresuoto asmens subjektinės teisės ar pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-287-421/2020). Pagal CK 1.78 straipsnio 5 dalį, 6.227 straipsnio 1 dalį, teisę pareikšti reikalavimą dėl absoliutaus sutarties negaliojimo turi tik asmuo, kurio teises ar teisėtus interesus tokia sutartis pažeidė. Su šia nuostata tiesiogiai yra susijęs sutarties uždarumo principas, kuris reiškia, kad sutartis susaisto tik jos šalis (CK 6.154 straipsnio 1        dalis), todėl, išskyrus įstatyme įtvirtintas išimtis, sutartis turi įtakos tik jos šalių tarpusavio teisėms ir pareigoms. Šio principo išimtys – tai įstatyme nurodyti atvejai, kai sutartis turi įtakos ir trečiųjų asmenų teisėms bei pareigoms. Taigi ieškovas savo suinteresuotumą ginčyti žemės nuomos sutarties negaliojimą pagal Atkūrimo įstatymą gali pagrįsti įrodęs, kad jis turi reikalavimo teisę atkurti nuosavybės teises į ginčo žemę natūra; tik žemės nuomos sutartis yra vienintelė ir esminė kliūtis jam įgyvendinti tokią reikalavimo teisę. Dėl to žemės nuomos sutarties pripažinimas negaliojančia turėtų tiesioginį poveikį ieškovo subjektinėms teisėms. Tačiau nagrinėjamu atveju ieškovė negali ginčyti sutarties dėl sklypo (duomenys neskelbtini) teisėtumo, nes ieškovei nepriklauso žemės sklypas ir (ar) jame esantys statiniai (sklypas yra valstybės); ieškovė nėra nuomos sutarties šalis; ji nėra subjektas, kuriam įstatymu yra suteikta teisė ginti viešąjį interesą (CPK 49 straipsnis); sklypo (duomenys neskelbtini) ribos, plotas buvo nustatyti Kauno miesto valdybos 2000 m. lapkričio 14 d. sprendimu Nr. 1371 ir 2001 m. sausio 3 d. sprendimu Nr. 12, patvirtinus šio sklypo detalųjį planą, įvertinus, kokio dydžio sklypas reikalingas statiniams eksploatuoti; į sklypą patenka tik dalis žemės, į kurią, ieškovės teigimu, turi būti atkurtos nuosavybės teisės natūra.

28.2.                       Bylą nagrinėję teismai padarė skirtingas išvadas dėl to, ar ieškovė įrodė savo teisinį suinteresuotumą ginčyti nuomos sutarties dėl sklypo (duomenys neskelbtini) galiojimą. Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas ieškovės suinteresuotumą, nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. rugsėjo 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2004, kurioje pasisakyta, kad dėl pretendavimo į nuosavybės teisių atkūrimą natūra asmenys turi teisėtą interesą ginčyti sudarytus žemės nuomos sandorius. Tačiau teismas neatsižvelgė į tai, kad nagrinėjamoje byloje yra pateikti galiojantys, tiesiogiai su ginču susiję administraciniai sprendimai, kurių ieškovė neginčijo. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad ieškovės teisinį suinteresuotumą paneigia: 1) savivaldybės administracijos, NŽT priimti ir galiojantys administraciniai sprendimai dėl ginčo teritorijoje nesančios laisvos (neužstatytos) žemės (nepanaikinus nuomos sutarties sudarymui prielaidas sudariusių administracinių sprendimų, ieškovei negalėtų kilti jos siekiami šiuo ieškiniu materialieji teisiniai padariniai); 2) A. B. prašyme išreikšta valia įrašyti ją į piliečių, pageidaujančių gauti neatlygintinai nuosavybėn naujus sklypus Kauno mieste, eilę lygiaverčiam naujam sklypui gauti, jeigu nebus galimybių P. M. likusios turėtos žemės susigrąžinti natūra; 3) galiojantis NŽT skyriaus 2020 m. spalio 20 d. įsakymas, kuriuo A. B. įrašyta į eilę lygiaverčiam žemės sklypui Kauno mieste gauti. Taigi ieškovė neturi teisės reikalauti nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo kitokiu, nei nustatyta 2020 m. spalio 20 d. įsakyme, būdu (gauti lygiavertį naują sklypą).

28.3.                      Ieškovė netinkamai remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika ir nepagrįstai nurodo, kad, teismui panaikinus nuomos sutarties galiojimą, ji galėtų iš naujo teikti prašymą, o NŽT pakartotinai kreiptųsi į savivaldybės administraciją dėl duomenų pateikimo (patikslinimo). Sklypai formuojami kompetentingoms valstybėms institucijoms priimant administracinius aktus, atitinkamai suinteresuoti asmenys turi teisę šiuos aktus ginčyti. Teismų praktikoje ginčuose dėl valstybinės žemės nuomos sutarčių teisėtumo, inter alia (be kita ko), yra skundžiami administraciniai sprendimai ir jų nuginčijimas yra būtina prielaida nuosavybės teisių atkūrimui natūra (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2013). Taigi manydama, kad administracinėmis procedūromis buvo pažeistas jos teisės interesas atkurti nuosavybės teises natūra, ieškovė privalėjo imtis aktyvių veiksmų šiems administraciniams aktams nuginčyti. Kasaciniame skunde nepagrįstai remiamasi kasacinio teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2011, nes nurodomoje byloje ieškovas prašė pripažinti negaliojančia ne tik valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį, bet ir konkrečius administracinius sprendimus. Tokia kasacinio teismo praktika iš esmės paneigia ieškovės kasacinio skundo argumentus.

28.4.                      Ieškovė nepagrįstai skunde teigia, kad savivaldybės administracijos panešimai NŽT skyriui, jog nėra laisvos (neužstatytos) žemės P. M. iki 1940 m. turėtoje žemės vietoje, nereiškia, kad ateityje neatsiras tokios žemės. Tokią išvadą savivaldybės administracija padarė remdamasi galiojančiu detaliuoju planu. Atsakovė UAB „Saulex“ nėra pirma nuomininkė, kuriai išnuomotas ginčo žemės sklypas, – prieš tai šio sklypo nuomos sutartis buvo pasirašyta su UAB „Grasta“, vadovaujantis Kauno miesto valdybos 2000 m. lapkričio 14 d. sprendimu. Be to, Kauno miesto savivaldybės meras 2024 m. gegužės 3 d. potvarkiu Nr. M-458 „Dėl žemės sklypų, skirtų nuosavybės teisėms atkurti, projektavimo proceso Kauno miesto savivaldybėje pabaigos“ (priedas Nr. 1) nustatė, kad Kauno miesto savivaldybės teritorijoje nėra laisvos (neužstatytos) natūra grąžintinos žemės, kuri nepriskirta valstybės išperkamai žemei, naujų žemės sklypų NŽT daugiau nebus pateikiama ir žemės sklypų, skirtų nuosavybės teisėms atkurti, projektavimo procesas Kauno miesto savivaldybėje yra baigtas.

28.5.                      Apeliacinės instancijos teismas tinkamai taikė materialiosios teisės normas, spręsdamas dėl ginčijamo sandorio atitikties imperatyviosioms normoms. Ginčijamos nuomos sutarties sudarymo metu galiojusiuose įstatymuose (CK 6.551 straipsnio 2 dalyje, Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte) buvo nustatyta, kad valstybinė žemė ne aukciono būdu gali būti išnuomota, jei ji užstatyta asmenims nuosavybės teise priklausančiais pastatais, statiniais, įrenginiais. Apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad ieškovė neįvykdė jai tenkančios pareigos (CPK 12, 178 straipsniai) ir neįrodė, jog ginčijama nuomos sutartis sudaryta pažeidžiant minėtas teisės normas, t. y. kad atsakovė nevykdė veiklos, susijusios su sklype esančių statinių naudojimu.

28.6.                      Atkreiptas dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teismo argumentai yra prieštaringi. Teismas, pripažindamas nuomos sutartį negaliojančia, nurodė, kad sklype (duomenys neskelbtini) esančių statinių „naudojimo paskirtis yra neapibrėžta arba be ūkinės veiklos pobūdžio“, tačiau, pasisakydamas dėl ieškovės reikalavimo nutraukti minėtą nuomos sutartį, teismas nurodė, kad atsakovei išnuomotas sklypas buvo naudojamas pagal paskirtį, statiniai galėjo ir faktiškai buvo naudojami pagal paskirtį. Be to, teismo išvada dėl neaiškios faktinės statinių funkcinės priklausomybės buvo padaryta vadovaujantis statinių rūšies apibrėžtimi, pateikta statybos techniniame reglamente STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“, kuris negaliojo ginčo nuomos sutarties sudarymo metu. Sutarties sudarymo dieną (2013 m. birželio 13 d.) galiojusio statybos techninio reglamento STR 1.01.09:2003         „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“ 13 punkto nuostata nėra analogiška dabar galiojančio statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 12 punkto nuostatai apie kitos paskirties inžineriniams statiniams priskirtinus statinius, neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nepritarė teismo pozicijai ir, panaikindamas teismo sprendimą, pašalino padarytus prieštaravimus ir klaidingą argumentavimą.

29.       Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba atsiliepimu į kasacinį skundą prašo atmesti ieškovės kasacinį skundą kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

29.1.                      Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatos leidžia pripažinti, kad pretendentams neatkuriamos nuosavybės teisės ir iš piliečių žemės išperkama, jeigu ji pagal įstatymuose nustatytą tvarka patvirtintuose detaliuosiuose planuose yra užimta pastatams, statiniams ar įrenginiams eksploatuoti reikalingų žemės sklypų. Žemės poreikis visuomenei patvirtinamas vieninteliu įstatyme nustatytu teisiniu pagrindu – įstatymų nustatyta tvarka patvirtintu detaliuoju planu (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. kovo 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A7-276/2004; 2021 m. balandžio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1183-415/2021). Nagrinėjamoje byloje yra pakankamai duomenų, kurie patvirtina, kad ieškovei negalima atkurti nuosavybės teisių natūra į žemės sklypą, nes egzistuoja aplinkybės, dėl kurių žemės sklypas priskirtinas valstybės išperkamam. 

29.2.                      Kasacinio teismo praktikoje (civilinė byla Nr. 3K-3-80/2012) nurodyta, kad sprendžiant, ar žemė yra užstatyta, vertinami du kriterijai – faktinis ir teisinis: 1) žemės sklype turi būti statinių ar kitokių nekilnojamųjų daiktų; 2) šie statiniai ar kitokie nekilnojamieji daiktai turi būti pastatyti (įrengti) teisės aktų nustatyta tvarka. Nustačius, kad žemės sklype yra teisėtai pastatytų statinių ar kitokių nekilnojamųjų daiktų, kuriems naudojamas žemės sklypas, ir tokio sklypo naudojimas pagal kitą paskirtį nėra galimas, žemės sklypas laikytinas užstatytu. Nagrinėjamu atveju ginčo žemės sklype yra atsakovei UAB „Saulex“ nuosavybės teise priklausantys 1994 metais pastatyti kiemo statiniai, kuriems eksploatuoti buvo suformuotas žemės sklypas, nustatant jo ribas ir plotą Kauno miesto valdybos 2000 m. lapkričio 14 d. sprendimu Nr. 1371 „Dėl žemės sklypų (duomenys neskelbtini) detaliųjų planų“. Taigi administracinis teisės aktas laikomas teisėtu tol, kol nepripažįstamas neteisėtu įstatyme nustatyta tvarka. Kauno miesto savivaldybės administracijos filialo Šančių seniūnijos 2021 m. liepos 14 d. raštu konstatuota, kad kiemo statiniai yra patenkinamos būklės, todėl statiniai atitinka faktinį kriterijų. Be to, jie yra pastatyti teisėtai ir įregistruoti Nekilnojamojo turto registre kaip atskiri nuosavybės teisių objektai. Savivaldybės administraciniu aktu nustatyta ir tai, kad buvusio žemės sklypo savininko žemės vietoje nėra laisvos žemės, todėl pretendentė įrašyta į eilę lygiaverčiam sklypui gauti. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2014 m. spalio 30 d. nutarime konstatuota, kad savininko teisėtas lūkestis atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą nereiškia, kad visais atvejais tokios teisės bus atkurtos natūra, galimi ir kiti kompensavimo būdai.

29.3.                      Ieškovė skunde remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2011, kurioje teismas nurodė, kad klausimas, ar žemės dalis buvo valstybės išpirkta ir kompensuota pretendento pasirinktu būdu, šioje byloje turi esminę reikšmę, nes tol, kol nėra kompensuota už visą buvusiam savininkui priklausiusią žemę, negali būti laikoma, kad nuosavybės teisių atkūrimo klausimas yra galutinai išspręstas. Dėl to byloje nebuvo pagrindo laikyti ieškovės nuosavybės teisių atkūrimo klausimą išspręstu, nes už iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą žemę nebuvo atlyginta kitais teisės aktuose nustatytais būdais, todėl teismas nagrinėjo pareikštą ieškinio reikalavimą dėl nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia. Tačiau šios bylos faktinės aplinkybės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos aplinkybių, nes nurodomoje byloje nebuvo priimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo, be to, buvo ginčijami ir administraciniai teisė aktai, kuriais nuspręsta išnuomoti valstybinę žemę, ginčijamas žemės sklypo suformavimo pagrindas. Nagrinėjamoje byloje nekeliama reikalavimų dėl administracinių sprendimų, žemės sklypo formavimo dokumentų panaikinimo. Taigi minėtu sprendimu nėra pagrindo vadovautis nagrinėjamoje byloje. 

29.4.                      Ieškovė nepagrįstai kelia klausimą dėl nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia, nurodydama, jog teismas, spręsdamas dėl neegzistuojančio daikto, įrašyto į Nekilnojamojo turto registrą (stoginės pamatų), kaip savarankiško daikto, kuriam eksploatuoti yra reikalinga valstybinio žemės sklypo nuoma, pažeidė Žemės įstatymo 9 straipsnį, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos. Bylos duomenimis, patvirtinta, kad statiniai žemės sklype egzistuoja, nustatyta patenkinama jų būklė. Ieškovė nepateikė nė vieno įrodymo, kad minėtas statinys realiai neegzistuotų, nepaisant viešo registro duomenų. Ieškovė nepagrįstai teigia, kad sklype esantys kiemo statiniai neturi apibrėžtos naudojimo paskirties, todėl žemės sklypo nuomos sutartis nepagrįstai sudaryta. Šiuo atveju nėra pagrindo taikyti sandorių negaliojimo instituto, nes valstybinė žemės buvo išnuomota teisėtai pagal CK 6.551 straipsnio 2 dalies, Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkto bei Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų taisyklių 28 punkto nuostatas. Kasacinio teismo praktika leidžia pripažinti, kad, atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes, kiemo statiniai (aikštelė) gali būti pripažįstami savarankiškais daiktais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-65-695/2019).

30.       Trečiasis asmuo Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į kasacinį skundą prašo atmesti ieškovės kasacinį skundą ir Kauno apygardos teismo 2024 m. gegužės 7 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

30.1.                      Asmens suinteresuotumas yra aiškinamas kaip subjekto materialinis teisinis suinteresuotumas, t. y. asmuo turi turėti aiškiai identifikuotą suinteresuotumą apginti materialiosios teisės normų saugomą teisę ar interesą, kitaip tariant, asmuo turi turėti savarankišką teisinį interesą ir poreikį jį ginti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-370-248/2019). Minėti žemės sklypai, kurių nuomos sandorius ieškovė ginčija, nėra laisvi, jie priskirtini valstybės išperkamai žemei taip, kaip tai nustatyta Atkūrimo įstatymo 12 straipsnyje. Tuo atveju, jei asmuo kreipiasi į teismą su reikalavimu, kurio patenkinimas nesukelia materialiųjų teisinių padarinių, teismas negali įgyvendinti jo teisės į teisminę gynybą. Nuosavybės teisės atkuriamos pagal aiškiai reglamentuotą procedūrą, kurioje nustatyta, kokius sprendimus turi priimti viešojo administravimo institucijos. Ieškovė neginčija administracinių procedūrų, kuriomis buvo suformuotas žemės sklypas, buvo teikta informacija apie laisvos žemės nebuvimą. Taigi šiuo atveju nėra pagrindo nuspręsti, kad, nuginčijus sutartis, ieškovei galės būti atkurtos nuosavybės teisės. Ieškovė neįrodė teisinio suinteresuotumo reikšti reikalavimą dėl nuomos sutarčių pripažinimo niekinėmis.

30.2.                      Ieškovė nepagrįstai teigia, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė Atkūrimo įstatymo 5, 18 straipsnių normas, nes įrašymas į eilę lygiaverčiam žemės sklypui nėra kliūtis atkurti nuosavybės teises natūra. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nurodyta, kad galiojantys detalieji planai, kuriais suformuoti žemės sklypai, reikalingi pastatams, statiniams ar įrenginiams (statomiems arba pastatytiems) eksploatuoti, vien formaliąja prasme yra ta teisinė prielaida, kuri nesukuria sąlygų (sudaro kliūtį) natūra grąžinti šią žemę pretendentams, siekiantiems atkurti nuosavybės teises (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 11 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-438-1124/2010). Nagrinėjamu atveju ginčo žemės sklypai suformuoti būtent detaliuoju planu, patvirtintu Kauno miesto valdybos 2000 m. lapkričio 14 d. sprendimu Nr. 1371, atsakovės UAB „Saulex“ nuosavybės teise priklausantiems statiniams eksploatuoti. Vien tai, kad ieškovė mano, jog jai ginčo sklypų vietoje galima atkurti nuosavybės teises, nereiškia, kad ši žemė yra laisva ir gali būti jai grąžinta.

30.3.                      Apeliacinės instancijos teismas tinkamai įvertino byloje pateiktą medžiagą ir aktualią teismų praktiką, teisingai nusprendė, kad 2013 m. sudarant valstybinės žemės nuomos sutartį nebuvo pagrindų, sudarančių prielaidas, jog be aukciono ginčo valstybinė žemė negalėjo būti išnuomojama. Teismo nurodyti argumentai, kad sklype (duomenys neskelbtini) esantys kiemo įrenginiai (tvora, kieta aikštelės danga, kt.) skirti aiškiai apibrėžtai funkcijai vykdyti ir dėl savo savybių gali tarnauti pagal savarankišką paskirtį, yra visiškai pagrįsti ir atitinka nagrinėjamam ginčui taikytiną Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl nagrinėjamos kasacine tvarka bylos ribų

31.       Kasacija yra išimtinė pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų patikrinimo forma. Kasacinis procesas gali prasidėti tik šalies arba kito dalyvaujančio byloje asmens, dėl kurio priimtas nepalankus teismo sprendimas, iniciatyva padavus kasacinį skundą (CPK 342 straipsnis). Apskųsti teismo sprendimus yra šalių teisė, o ne pareiga (CPK 13 straipsnis).

32.       Nagrinėjamoje byloje ieškiniu buvo pareikšti alternatyvūs reikalavimai: pripažinti valstybinės žemės nuomos sutartis dėl žemės sklypų (duomenys neskelbtini), nuomos negaliojančiomis arba šias sutartis nutraukti, arba įpareigoti atsakovę NŽT iš naujo nagrinėti ieškovės prašymą dėl nuomos sutarčių nutraukimo, taip pat įpareigoti atsakovę NŽT iš naujo spręsti klausimą dėl nuosavybės teisių į žemės sklypą natūra atkūrimo. Pirmosios instancijos teismas iš dalies tenkino ieškinį ir pripažino valstybinės žemės nuomos sutartį dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) nuomos negaliojančia, kitus reikalavimus paliko nenagrinėtus arba juos atmetė. Apeliacinės instancijos teismas panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimą ir ieškinį visiškai atmetė, nors apeliacine tvarka iš esmės peržiūrėjo tik bylos dalį, kuria ieškinys tenkintas ir valstybinės žemės nuomos sutartis pripažinta niekine ir negaliojančia.

33.       Kasaciniu skundu skundžiamas apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir prašoma palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo ieškovės ieškinio dalis tenkinta. Kasaciniame skunde keliami klausimai ir nurodomi argumentai susiję tik su valstybinės žemės nuomos sutarties dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) nuomos pripažinimo niekine ir negaliojančia klausimais. Kadangi ieškovė kasaciniu skundu iš esmės siekia peržiūrėti apeliacinės instancijos teismo sprendimą tik tuo aspektu, ar teismas tinkamai taikė teisės normas, nuspręsdamas dėl jos suinteresuotumo reikšti ieškinį dėl nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia ir dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) nuomos sutarties sudarymo teisėtumo, tai teisėjų kolegija, neperžengdama kasacinio skundo ribų (CPK 353 straipsnio 1 dalis), pasisakys dėl apeliacinės instancijos teismo sprendimo teisėtumo tik pagal ieškovės skunde nurodytus argumentus ir nevertins teisės taikymo aspektu teismo sprendimo dėl kitų ieškinio reikalavimų atmetimo.

Dėl pretendento atkurti nuosavybės teises į žemės sklypą suinteresuotumo ginčyti valstybinės žemės nuomos sutartį

34.       Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai Atkūrimo įstatymo nuostatas, netinkamai vadovavosi teismų praktika, todėl padarė nepagrįstą išvadą, jog ieškovė neturi suinteresuotumo reikšti ieškinį dėl valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai paneigė ieškovės suinteresuotumą reikšti reikalavimą tokiais argumentais: ieškovė negali ginčyti valstybinės žemės nuomos sutarties, nes nėra ginčijamų sutarčių šalis; neskundė atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos rašto dėl laisvos žemės ir galimybės atkurti nuosavybės teises natūra į P. M. turėtą žemę nebuvimo; neprašė pakeisti pasirinkto nuosavybės teisių atkūrimo būdo, todėl ji neturi teisės reikalauti nuosavybės teisių atkūrimo kitokiu, nei Nacionalinės žemės tarnybos 2020 m. spalio 20 d. įsakyme nustatytas, būdu.

35.       Pagal CPK 5 straipsnio 1 dalį, kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant CPK 5 straipsnio 1 dalies nuostatą, nurodyta, kad suinteresuotumas – savarankiškas teisinis interesas ir poreikis jį ginti. Teisė kreiptis į teismą nereiškia, kad asmuo gali reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, o reiškia galimybę kreiptis į teismą dėl to, kad būtų apginta jo subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas. Pagal CPK 2 ir 5 straipsnius, teisminė gynyba taikoma tiems asmenims, kurie įrodo, jog jų teisės ir (ar) teisėti interesai pažeidžiami (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-361/2006; 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-229-378/2018, 38 punktas). Teismų praktikoje asmens suinteresuotumas yra aiškinamas kaip subjekto materialusis teisinis suinteresuotumas, t. y. asmuo turi turėti aiškiai identifikuotą suinteresuotumą apginti materialiosios teisės normų saugomą teisę ar interesą, kitaip tariant, asmuo turi turėti savarankišką teisinį interesą ir poreikį jį ginti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-20-381/2024 63 punkte nurodytą kasacinio teismo praktiką)

36.       Jei asmuo kreipiasi į teismą su ieškiniu, gindamas jam pačiam priklausančią teisę arba interesą, jis privalo nurodyti, kokia jo teisė pažeista ir koks saugomas interesas turėtų būti ginamas, nes teisė kreiptis į teismą nereiškia, kad asmuo gali reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-152-378/2021, 20 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

37.       Įgyvendinus teisę į teisminę gynybą pasiekiamas materialusis teisinis efektas, t. y. modifikuojamos (sukuriamos, panaikinamos, pakeičiamos) suinteresuoto asmens subjektinės teisės ar pareigos. Materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008; 2019 m. rugpjūčio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-259-969/2019 41 punktą). Kreipimasis į teismą nėra savitikslis, tokiu kreipimusi yra siekiama apginti galimai pažeistas teises. Dėl to bylą pagal asmens reikalavimą (prašymą) nagrinėjantis teismas nustato to besikreipusio į teismą asmens suinteresuotumo egzistavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-326-701/2021, 29 punktas).

38.       Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad teisinis suinteresuotumas, kaip būtina procesinė prielaida reikalavimui teisme pareikšti, negali būti tapatinamas su pareiškėjo teise į reikalavimo patenkinimą, nes, pagal CPK 5 straipsnio nuostatas, suinteresuotu asmeniu pripažįstamas asmuo, manantis, kad jo teisė ar įstatymų saugomas interesas yra pažeisti, t. y. tikėtinas ginčo materialiųjų teisinių santykių dalyvis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-312-823/2019, 27 punktas).

39.       Kasacinio teismo praktikoje, įvertinus konkrečias bylos aplinkybes, pripažįstama ir tai, kad teisinis suinteresuotumas nebūtinai turi lemti tiesioginius ir konkrečius padarinius palankaus teismo procesinio sprendimo priėmimo atveju; pakanka nustatyti, kad ieškovui sudaromos prielaidos įgyvendinti savo subjektines teises, inter alia, teisę į žalos atlyginimą, teisę dalyvauti naujame viešojo pirkimo konkurse ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-296-378/2019, 35.10 punktas).

40.       Nagrinėjamu atveju ieškovė yra pretendentė (A. B. teisių perėmėja) atkurti nuosavybės teises natūra į 8,8837 ha P. M. turėtą iki 1940 m. žemės dalį, natūra atkuriant 4,4419 ha, kitą dalį – ekvivalentine natūra. A. B. nuosavybės teisės natūra atkurtos į 2,0634 ha žemės, likusi neatkurta natūra į 2,3785 ha žemės. A. B., teikdama 1991 m. lapkričio 6 d. prašymą atkurti nuosavybės teises į 8,8837 ha P. M. turėtą iki 1940 m. žemę, pageidavo nuosavybės teises atkurti natūra. A. B., 2003 m. kovo 28 d. teikdama prašymą, pageidavo atkurti nuosavybės teises į žemę natūra, grąžinant laisvą žemę turėtoje vietoje arba lygiavertį žemės plotą Kauno mieste. NŽT Kauno miesto skyriaus vedėjo 2020 m. spalio 20 d. įsakymu Nr. 8VĮ-1113-(14.8.2) ji įrašyta į eilę lygiaverčiam žemės sklypui gauti. Iki ieškovės kreipimosi į teismą dienos nebuvo išspręstas klausimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo į 2,3785 ha žemės.

41.       Ieškovės 2022 m. sausio 21 d. priimtu ieškiniu byloje ginčijama valstybinės žemės nuomos sutartis dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) nuomos, prašant pripažinti ją niekine ir negaliojančia. Šis sklypas 2013 m. birželio 13 d. valstybinės žemės nuomos sutartimi 20 metų (iki 2033 m.) išnuomotas atsakovei UAB „Saulex“, nes šiame sklype yra registruoti UAB „Saulex“ nuosavybės teise priklausantys kiti inžineriniai statiniai – stoginės pamatai, tvora, aikštelė. Ieškovė mano, kad ši sutartis yra esminė kliūtis atkurti jai nuosavybės teises natūra.

42.       Apeliacinės instancijos teismas iš esmės padarė išvadą, kad ieškovė siekia ginti teisę, kurios neturi, – ieškovė nėra ginčijamos valstybinės žemės nuomos sutarties šalis; ji yra įrašyta į eilę lygiaverčiam žemės sklypui gauti, o tai yra kliūtis atkurti nuosavybės teises natūra. Be to, jos reikalavimo tenkinimas savaime nesukeltų tokių teisinių pasekmių, kokių ji siekia, nes ji neteikė prašymo dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo pakeitimo – natūra atkurti nuosavybės teises į žemės sklypą. Tokį sprendimą apeliacinės instancijos teismas grindė Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1057 3 punkto nuostatomis.

43.       Nuosavybės teisių į žemę atkūrimo tvarka reglamentuojama Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymu ir Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 (2022 m. rugsėjo 7 d. nutarimo Nr. 901 redakcija, įsigaliojusi nuo 2022 m. rugsėjo 10 d.), kuriuo patvirtinta Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarka.

44.       Pagal Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktą, nuosavybės teisės į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkuriamos grąžinant natūra laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje piliečiui ar piliečiams bendrosios nuosavybės teise, taip pat piliečiui, nuosavybės teise turinčiam pastatus, jo naudojamą teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų ribų žemės sklypą, išskyrus žemę, pagal Įstatymo 12 straipsnį priskirtą valstybės išperkamai žemei, ir žemę, kurios susigrąžinti turėtoje vietoje pilietis nepageidauja. Atkūrimo įstatymo 18 straipsnyje nustatyta sprendimų dėl nuosavybės teisų atkūrimo priėmimo tvarka.

45.       Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio, kuriame nustatytos specialios šio įstatymo taikymo nuostatos, 8 dalyje nurodyta, kad šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytos institucijos privalo per mėnesį nuo sprendimo, kurio pagrindu išlikęs nekilnojamasis turtas nebepriskirtinas valstybės išperkamam turtui, Vyriausybės nustatyta tvarka raštu informuoti pilietį, kurio prašymą atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą nagrinėja ir kurio išlikęs nekilnojamasis turtas buvo priskirtas valstybės išperkamam, apie galimybę tokį išlikusį nekilnojamąjį turtą grąžinti natūra ir pasiūlyti jam pakeisti valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą, jeigu nepriimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių į šį turtą atkūrimo. Per 3 mėnesius nuo šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytų institucijų pasiūlymo gavimo dienos pilietis gali pakeisti pareikštą valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, ir prašyti, kad šis nekilnojamasis turtas būtų grąžintas natūra, apie tai raštu pranešdamas jo prašymą atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą nagrinėjančiai institucijai. Jeigu pilietis per nustatytą terminą nepareiškia valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, pakeitimo arba atsisako pakeisti pareikštą valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, nekilnojamasis turtas valdomas, naudojamas ir juo disponuojama įstatymų nustatyta tvarka. Tuo atveju, jeigu sprendimas dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo yra priimtas, šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytos institucijos, nagrinėjančios piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, į kurį piliečiui atkurtos nuosavybės teisės, privalo raštu Vyriausybės nustatyta tvarka informuoti pilietį, kurio išlikęs nekilnojamasis turtas buvo priskirtas valstybės išperkamam ir natūra nebuvo grąžintas, apie numatomą šio turto perleidimą privačion nuosavybėn ir galimus šio turto perleidimo privačion nuosavybėn būdus.

46.       Iš esmės analogiškos nuostatos nurodytos ir Vyriausybės nutarimo Nr. 1057 2.1punkte, kuriuo nustatyta, kad šiuo nutarimu patvirtintos Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 98, 100 ir 101 punktuose nurodytos institucijos, įgaliotos nagrinėti piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, privalo per mėnesį nuo sprendimo, kurio pagrindu išlikęs nekilnojamasis turtas nebepriskirtinas valstybės išperkamam turtui, įsigaliojimo raštu informuoti pilietį, kurio prašymas atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą nagrinėjamas ir kurio išlikęs nekilnojamasis turtas priskirtas valstybės išperkamam, apie galimybę tokį išlikusį nekilnojamąjį turtą grąžinti natūra ir pasiūlyti jam pakeisti valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą, jeigu nepriimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių į šį turtą atkūrimo. Šiame piliečiui registruotu laišku siunčiamame pranešime turi būti nurodyti ir nebepriskirtino valstybės išperkamam nekilnojamojo turto adresas ir kadastro duomenys, o jeigu žemės, miško, vandens telkinio plotas nesuformuotas kaip atskiras žemės sklypas ir (ar) jam nesuteiktas adresas, nurodoma nekilnojamojo turto buvimo vieta (apskrities, seniūnijos, kadastro vietovės, miesto, miestelio, kaimo ar viensėdžio, gatvės pavadinimas) ir plotas. Per 3 mėnesius nuo institucijos, nagrinėjančios piliečio prašymą atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, pasiūlymo gavimo dienos pilietis gali pakeisti pareikštą valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, ir prašyti, kad šis nekilnojamasis turtas būtų grąžintas natūra, apie tai raštu pranešdamas jo prašymą atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą nagrinėjančiai institucijai. Jeigu pilietis per nustatytą terminą nepareiškia valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, pakeitimo arba atsisako pakeisti pareikštą valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, nekilnojamasis turtas valdomas, naudojamas ir juo disponuojama įstatymų nustatyta tvarka.

47.       Pagal Vyriausybės nutarimo Nr. 1057 3 punkto 1 dalį, nuosavybės teisės atkuriamos ar už valstybės išperkamą turtą atlyginama piliečio prašyme atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą nurodytu ir Atkūrimo įstatyme nustatytu nuosavybės teisių atkūrimo ar atlyginimo už valstybės išperkamą turtą būdu. Jeigu pilietis keitė valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo ar atlyginimo už valstybės išperkamą turtą būdo, nuosavybės teisės atkuriamos ar už valstybės išperkamą turtą atlyginama būdu, nurodytu paskutiniame prašyme, kuriame išreikšta valia dėl nuosavybės teisių atkūrimo ar atlyginimo už valstybės išperkamą turtą būdo, ir pateiktame institucijai, nagrinėjančiai piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises, per Atkūrimo įstatymo nustatytus terminus. Šio punkto 2 dalyje įtvirtinta, kad piliečiams, kuriems teismo sprendimu atnaujintas prašymo atkurti nuosavybės teises pateikimo terminas ir kurie prašymus atkurti nuosavybės teises pateikė po 2003 m. balandžio 1 d., nuosavybės teisės atkuriamos ar už valstybės išperkamą turtą atlyginama prašyme atkurti nuosavybės teises nurodytu būdu, o 3 dalyje – piliečiams, kuriems sprendimai dėl nuosavybės teisių atkūrimo buvo priimti pažeidžiant teisės aktų reikalavimus ir yra teismo tvarka panaikinti, į tą išlikusio nekilnojamojo turto dalį, dėl kurios sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo panaikintas, nuosavybės teisės atkuriamos ar už valstybės išperkamą turtą atlyginama prašyme, pateiktame po teismo sprendimo įsiteisėjimo, nurodytu būdu.

48.       Aptartos nuostatos teikia pagrindą išvadai, kad Vyriausybės nutarimo Nr. 1075 3 punkto nuostatomis, kuriomis rėmėsi apeliacinės instancijos teismas, reglamentuojama, koks pretendento pasirinktas būdas bus pritaikomas atkuriant nuosavybės teises. Taigi apeliacinės instancijos teismas yra teisus teigdamas, kad nuosavybės teisės atkuriamos tuo būdu, kurį pretendentas pasirinko įstatyme nustatyta tvarka ir terminais. Tačiau minėta nuostata savaime neteikia pagrindo išvadai, kad, pasirinkus kitą nuosavybės teisių atkūrimo būdą, nebegalima nuosavybės teisių atkurti natūra, atitinkamai pretendentas atkurti nuosavybės teises nelaikytinas suinteresuotu asmeniu ginčyti valstybinės žemės nuomos sutartis. Aptartos Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 8 dalies ir Vyriausybės nutarimo Nr. 1075 2 punkto nuostatos leidžia nuspręsti, kad įstatyme nustatyta galimybė pretendentui, kurio išlikęs nekilnojamasis turtas buvo priskirtas valstybės išperkamam, pakeisti pasirinktą nuosavybės teisių atkūrimo būdą tuo atveju, jei toks išlikęs nekilnojamasis turtas nebeišperkamas, nebepriskirtas valstybės išperkamam, ir jeigu nepriimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo, t. y. nuosavybės teisės neatkurtos kitu būdu ir nėra pritaikytas pasirinktas nuosavybės teisių atkūrimo būdas.

49.       Pažymėtina ir tai, kad panašaus aiškinimo buvo laikomasi ankstesnėje kasacinio teismo praktikoje. Nors, kaip pagrįstai atsiliepimuose į kasacinį skundą teigia atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2011 nagrinėtos bylos aplinkybės skiriasi (nurodomoje byloje nagrinėtas klausimas dėl savivaldybės administracijos sprendimų ir valstybinės žemės nuomos sutarties pripažinimo negaliojančiais, kai žemės sklypas išnuomotas atsakovui neišsprendus nuosavybės teisių į iš atkūrimo klausimo, taip pat pažeidžiant detaliojo plano rengimo ir derinimo procedūrą), tačiau joje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė labai aiškią poziciją, kad pažeista nuosavybės teisė turi būti apginta realiai, t. y. pritaikant konkretų įstatyme nustatytą jos atkūrimo būdą. Kasacinis teismas pažymėjo, kad pažeista nuosavybės teisė pripažintina tinkamai ir realiai apginta tik tuo atveju, jeigu ji vienu ar keliais įstatyme nustatytais būdais realiai atkurta į visą išlikusį nekilnojamąjį turtą ar tą jo dalį, į kurią nuosavybės teisės atkūrimą garantuoja įstatymas, todėl tol, kol nėra kompensuota už visą buvusiam savininkui priklausiusią žemę, negali būti laikoma, jog nuosavybės teisių atkūrimo klausimas yra galutinai išspręstas.

50.       Nagrinėjamoje byloje nustatytos aplinkybės, kad ieškovės nuosavybės teisių į 2,3785 ha žemės natūra atkūrimo klausimas neišspręstas, į P. M. turėtą žemę pagal kartografinę medžiagą patenka ir dalis sklypo (duomenys neskelbtini), ieškovė pageidavo atkurti nuosavybės teises natūra, ir tik nesant galimybės – suteikti lygiavertį sklypą, ir pirmiau aptartos teisės nuostatos leidžia daryti kitokią nei apeliacinės instancijos teismo išvadą dėl ieškovės suinteresuotumo ginčyti valstybinės žemės nuomos sutartį. Vien tai, jog ieškovė neskundė Nacionalinės žemės tarnybos 2019 m. kovo 26 d. rašto, kuriame nurodyta, kad negali būti tenkintas jos prašymas dėl nuosavybės teisių atkūrimo natūra, nes nėra laisvos žemės, kad ji yra įrašyta į eilę lygiaverčiam naujam sklypui gauti ir nėra pateikusi prašymo dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo pakeitimo, nesudarė pagrindo apeliacinės instancijos teismui nuspręsti, jog ieškovė tokio suinteresuotumo neturi. Nors reikalavimo pripažinti valstybinės žemės nuomos sutartį niekine ir negaliojančia tenkinimas ieškovei nesukurs tiesioginių materialinių teisinių padarinių, tačiau gali kilti prielaida atsirasti ieškovės materialiniam teisiniam santykiui – sklypo dalis gali būti traktuojama kaip valstybės nebeišperkama (laisva) žemė ir ieškovei gali būti sudaryta galimybė įgyvendinti savo subjektinę teisę atkurti nuosavybės teises natūra į P. M. turėtą žemę. Tokios prielaidos pakanka išvadai, kad nagrinėjamoje byloje ieškovės reikalavimas sukelia materialinius teisinius padarinius.

51.       Teisėjų kolegijos nuomone, apeliacinės instancijos teismo argumentas, kad ieškovė nelaikytina turinčia materialinį teisinį suinteresuotumą ir dėl to, jog ji nėra ginčijamos valstybinės žemės nuomos sutarties šalis, vertintinas kaip neteisingas ir nepagrįstas.

52.       Kasacinio teismo praktikoje pripažįstamas pretendento į nuosavybės teisių atkūrimą teisėtas interesas ginčyti valstybės sudarytus žemės nuomos sandorius. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2004 nėra taikoma kaip precedentas nagrinėjamoje byloje, nes byloje nagrinėtas klausimas, taip pat bylos aplinkybės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos, tačiau joje yra aiški kasacinio teismo išvada dėl pretendento atkurti nuosavybės teises suinteresuotumo ginčyti nuomos sutartis vertinimo. Nurodomoje byloje teismai, be kita ko, atmetė ieškinio reikalavimą dėl nuomos sutarties panaikinimo, vadovaudamiesi kitose administracinėse bylose teismų padarytomis išvadomis, jog atmestas ieškovų reikalavimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo natūra, todėl ieškovai neturi teisinio intereso ginčyti žemės nuomos sandorius, nes, esant tokiam administracinio teismo sprendimui, nuosavybės teisės natūra į sklypą negali būti atkurtos. Kasacinis teismas konstatavo, kad dėl pretendavimo į nuosavybės teisių atkūrimą natūra ieškovai turi teisėtą interesą ginčyti sudarytus žemės nuomos sandorius. Valstybė, valdydama iš savininkų nusavintą turtą ir priėmusi įstatymus dėl nuosavybės teisių atkūrimo, yra įsipareigojusi ir atsakinga už veiksmingą jų nuosavybės teisių atkūrimą. Valdomą turtą ji turi tvarkyti taip, kad pretendentų teisės atkurti nuosavybės teises natūra būtų įgyvendintos iš tikrųjų. Tik patikrinus neužstatytos sklypo dalies išnuomojimo pagrįstumą galima atsakyti į klausimą, ar galima atkurti nuosavybės teises natūra; panaikinus kaip neteisėtai sudarytas nuomos sutartis, sklypo dalis gali būti traktuojama kaip laisva žemė, į kurią gali būti atkurtos nuosavybės teisės natūra.

53.       Tokios pat kasacinio teismo pozicijos laikomasi ir pirmiau nurodytoje 2011 m. lapkričio 11 d. nutartyje Nr. 3K-3-428/2011, taip pat ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-60/2011, kurioje pretendentė atkurti nuosavybės teises prašė pripažinti valstybinės žemės nuomos sutarties dalį negaliojančia, nes ji siekė, kad būtų atkurtos nuosavybės teisės į žemę, kuri pateko į valstybės įmonei išnuomotą žemės sklypą.

54.       Ieškovė kasaciniame skunde teigia, kad jos teisinį suinteresuotumą ginti teises ieškinyje pasirinktu būdu patvirtina tai, jog bet kuris asmuo gali reikšti reikalavimą dėl niekinio sandorio teisinių pasekmių taikymo. Atsakovė UAB „Saulex“ atsiliepime į kasacinį skundą iš esmės nurodo priešingą argumentą – kad ieškovė nėra asmuo, kuriam suteikta teisė ginti viešąjį interesą, ir negali ginčyti valstybinės žemės nuomos sutarties, todėl nelaikytina suinteresuotu asmeniu reikšti tokį reikalavimą.

55.       Valstybinė žemė yra visai visuomenei reikšmingas viešasis turtas. Valstybinės žemės teisiniams santykiams būdingas teisinis apibrėžtumas ir jų reglamentavimas grindžiamas valstybės turto tvarkymo viešosios teisės principu – sandoriai dėl valstybės turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais – ir yra imperatyvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2014; 2018 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447-916/2018, 58 punktas; 2021 m. sausio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-177-421/2021, 26 punktas). Sandoris, sudarytas nesilaikant imperatyvių normų, yra niekinis, nepaisant to, ar yra teismo sprendimas pripažinti jį negaliojančiu (CK 1.78 straipsnio 1 dalis).

56.       Pagal CK 1.78 straipsnio 5 dalį, reikalavimą dėl niekinio sandorio teisinių pasekmių taikymo gali pareikšti bet kuris suinteresuotas asmuo. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad suinteresuotu asmeniu šiame kontekste laikytinas asmuo, kurio teisėms ir pareigoms niekinio sandorio negaliojimas turi įtakos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-140/2010). Byloje, kurioje ieškinys pareikštas reikalavimo teisės neturinčio (inter alia, neturinčio teisinio suinteresuotumo) ieškovo, teismas negali ex officio konstatuoti niekinio sandorio teisinių pasekmių ir niekinio sandorio fakto (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2009; 2019 m. gegužės 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-173-701/2019 37 punktą). Taigi ieškovas, reikšdamas reikalavimą dėl niekinio sandorio pasekmių taikymo, ieškinyje turi aiškiai pagrįsti, kokiu būdu ginčijamo sandorio sudarymas pažeidė jo materialiąsias teises ir (ar) teisėtus interesus, taip pat tai, kokius materialiuosius teisinius padarinius ieškovui sukeltų ginčijamo sandorio pripažinimas negaliojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-823/2022, 39 punktas).

57.       Kasacinio teismo praktikoje pažymėta ir tai, kad neteisėtų veiksmų viešosios teisės reglamentuojamoje srityje pripažinimas ir iki teisės pažeidimo buvusios padėties atkūrimas yra susijęs su viešojo intereso gynimu, privatūs asmenys nėra įgalioti ginti viešąjį interesą, inter alia, kreiptis į teismą dėl viešosios teisės pažeidimų padarinių šalinimo (CPK 5 straipsnio 3 dalis). Taigi, privataus asmens, reiškiančio reikalavimą dėl viešosios teisės pažeidimų padarinių pašalinimo, ieškinys gali būti patenkintas tik bylos nagrinėjimo metu nustačius, kad viešosios teisės pažeidimais buvo padaryta žala jo privačioms teisėms ar teisėtiems interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-325-469/2015). 

58.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė pretenduoja atkurti nuosavybės teises natūra į sklypą (jo dalį), dėl kurio nuomos yra 2013 m. birželio 13 d. sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis. Ieškovė nurodė, kad tokia sutartis negalėjo būti sudaryta, nes pažeidžia imperatyviąsias teisės normas, o tokios sutarties sudarymas trukdo jai atkurti į ginčo sklypą nuosavybės teises natūra, todėl prašė taikyti niekinio sandorio padarinius. Nutarties 50 punkte padaryta išvada, kad nors reikalavimo pripažinti valstybinės žemės nuomos sutartį niekine ir negaliojančia tenkinimas nesukurs ieškovei tiesioginių materialinių teisinių padarinių, tačiau niekinio ir negaliojančio sandorio padarinių taikymas gali sudaryti prielaidą pretendento atkurti nuosavybės teises į žemę natūra norimiems padariniams atsirasti. Dėl to nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad ieškovė turi teisinį interesą dėl ginčo dalyko, todėl gali ginti savo teisę pareikšdama byloje reikalavimą, o teismas turi svarstyti dėl valstybinės žemės nuomos sutarties pripažinimo niekine ir negaliojančia. Teisėjų kolegija šiuo atveju pripažįsta atsakovės atsiliepimo į kasacinį skundą argumentą, kad ieškovė negali ginčyti valstybinės žemės nuomos sutarties, nepagrįstu.

Dėl valstybinės žemės nuomos ne aukciono tvarka sutarties pripažinimo niekine ir negaliojančia

59.       Ieškovės kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė Žemės įstatymo 9 straipsnio nuostatas, nukrypo nuo teismų praktikos dėl šios normos taikymo, todėl padarė nepagrįstą išvadą, jog žemės sklype registruoti stoginės pamatai, aikštelė yra savarankiški objektai, kuriems gali būti išnuomojamas ne aukciono būdu valstybinės žemės sklypas; žemės sklypas išnuomotas faktiškai nenaudojamiems daiktas eksploatuoti.

60.       CK 6.551 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybinė žemė išnuomojama ne aukciono būdu, jeigu ji užstatyta fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais pastatais, statiniais ar įrenginiais, taip pat kitais įstatymų nustatytais atvejais.

61.       Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte nurodyta, kad valstybinė žemė išnuomojama be aukciono, jeigu ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais (išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus bei neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui). Žemės sklypai, užstatyti fizinių ar juridinių asmenų nuomojamais statiniais ar įrenginiais, išnuomojami tik šių statinių ar įrenginių nuomos terminui. Žemės sklypai išnuomojami teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatyto dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį.

62.       Valstybinės žemės nuomos teisinis reglamentavimas detalizuojamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintose Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklėse, jų 2.2 punkte nustatyta, kad pagal Taisykles parduodami ir išnuomojami valstybinės žemės sklypai, užstatyti statiniais ar įrenginiais ir naudojami šiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti, taip pat statiniais ar įrenginiais neužstatyti (nauji) valstybinės kitos paskirties žemės sklypai, kai tokių valstybinės žemės sklypų pardavimas ar nuoma be aukciono nustatyti Lietuvos Respublikos įstatymuose. Pagal Taisyklių 28 punktą, išnuomojami naudojami žemės sklypai, užstatyti asmenims nuosavybės teise priklausančiais arba jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais, išskyrus žemės sklypus, kuriuose nutiesti tik inžineriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik laikinieji statiniai arba neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui (jo priklausiniui) ar įrenginiui. Taigi būtinos sąlygos atsirasti Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte įtvirtintai asmens teisei be aukciono išsinuomoti valstybinės žemės sklypą yra tokios: žemės sklypas turi būti užstatytas šiam asmeniui priklausančiais statiniais ar įrenginiais ir jis turi būti naudojamas šiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti.

63.       Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad, esant teisminiam ginčui dėl to, ar asmeniui ne aukciono tvarka turi būti išnuomojamas arba parduodamas valstybinės žemės sklypas, užstatytas jam priklausančiais statiniais ir įrenginiais, reikia įvertinti, ar šie statiniai ir įrenginiai atitinka įstatyme nurodytus kriterijus. Ne kiekvienas ant valstybinės žemės sklypo esančio pastato savininkas turi teisę be aukciono išsinuomoti ar įsigyti valstybinės žemės sklypą, o tik tas, kurio statinys turi apibrėžtą naudojimo paskirtį arba ūkinės veiklos pobūdį, o jo eksploatacijai reikia turėti žemės sklypo nuomos ar nuosavybės teisę; taigi savininkas pirmiausia turi ketinti naudoti statinį pagal tiesioginę paskirtį ir tam yra būtina išsinuomoti ar įsigyti žemės sklypą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-133-219/2018 21 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Lemiamą reikšmę turi ne sklype esančių statinių teisinio registravimo duomenys, bet faktinės situacijos vertinimas, todėl kiekvienu atveju svarbu įvertinti ir tai, ar žemės sklype vykdoma veikla susijusi su esančio statinio naudojimu, ar numatoma toliau plėtoti šią ar kitokią veiklą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-76-684/2018, 32 punktas). Asmens teisė nuomoti ar pirkti valstybinės žemės sklypą grindžiama jo realiu faktiniu naudojimu atitinkamam tikslui – turimiems nuolatiniams statiniams ar įrenginiams eksploatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-483-701/2018, 42 punktas; 2022 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-26-1075/2022, 31 punktas).

64.       Kasacinio teismo nurodyta ir tai, kad išvada, ar konkrečiu atveju ant valstybinės žemės sklypo esančio pastato savininkas turi teisę be aukciono išsinuomoti ar įsigyti valstybinės žemės sklypą, turi būti daroma įvertinus konkrečioje byloje nustatytas faktines aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-134-823/2021, 28 punktas).

65.       Asmeniui prašant išnuomoti valstybinės žemės sklypą ne aukciono būdu, valstybės įgaliota institucija, atsakinga už valstybinės žemės nuomą, privalo kiekvienu konkrečiu atveju tikrinti, ar toks asmuo atitinka įstatymo nustatytus privalomus reikalavimus ir turi teisę prašomu būdu išsinuomoti žemės sklypą, ir priklausomai nuo nustatytų aplinkybių sudaryti arba atsisakyti sudaryti žemės nuomos sutartį (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-447-916/2018 62 punktą). Pagal formuojamą teismų praktiką, žemės nuomos sutarties pažeidimu laikytinas žemės nenaudojimas sutartyje nustatytu būdu ar netinkamas jos naudojimas arba naudojimas ne pagal nustatytą žemės naudojimo paskirtį. Nenaudojimu laikomas toks ekonominio efektyvumo nesukuriantis elgesys su daiktu, kai jo naudingosios savybės nėra eksploatuojamos. Netinkamas naudojimas pagal teisinius padarinius taip pat gali būti vertinamas kaip visiškas nenaudojimas tada, kai žemės naudojimo laipsnis yra menkas, palyginti su tuo, kurio tikimasi pagal sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-68-403/2019, 41 punktas; 2022 m. rugpjūčio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-198-1075/2022, 23 punktas).

66.       Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl pareikšto reikalavimo pagrįstumo, vertino, ar žemės sklypas užstatytas atsakovei priklausančiais statiniais, ar statiniai turi aiškią funkcinę priklausomybę, ar sklypas naudojamas šiems statiniams eksploatuoti ir todėl galėjo būti pagal CK 6.551 straipsnio 2 dalį išnuomotas. Įvertinęs byloje nustatytas reikšmingas aplinkybes, atsižvelgdamas į tai, kad byloje nėra įrodymų, jog šie statiniai nuo jų sukūrimo tarnavo pastatui ar pastatams, padarė išvadą, jog sklype esantys statiniai yra savarankiški daiktai, turintys savarankišką paskirtį.

67.       Ieškovė, nesutikdama su apeliacinės instancijos teismo išvada, kasaciniame skunde nurodo, kad aikštelė nepagrįstai pripažinta savarankišku statiniu, neįvertintos ieškinyje nurodytos aplinkybės, jog aikštelė yra apleista ir nenaudojama. Teisėjų kolegija tokius ieškovės argumentus pripažįsta nepagrįstais.

68.       Apeliacinės instancijos teismas, darydamas išvadą apie aikštelę kaip savarankišką statinį, rėmėsi ginčijamo sandorio sudarymo metu galiojusio Statybos įstatymo 2 straipsnio 2, 9 dalyse pateiktomis statinio ir inžinerinio statinio apibrėžtimis, aplinkos ministro 2003 m. birželio11 d. įsakymu Nr. 289 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“ 13 punkto nuostatomis dėl statinių klasifikavimo pagal naudojamą paskirtį ir padarė priešingą nei pirmosios instancijos teismas išvadą, kad kiemo aikštelė atitiko statinio, turinčio savarankišką paskirtį, apibrėžtį. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas išvadą, kad neapibrėžta aikštelės naudojimo paskirtis, neaiški funkcinė statinio priklausomybė, padarė iš esmės remdamasis aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-731 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 12 punkto nuostata, pagal kurią tvoros, kiemo aikštelės, stoginės priskirtos prie kitų inžinerinių statinių, neturinčių aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo, kurie tarnauja pagrindiniam daiktui. Tačiau ginčijamos sutarties sudarymo metu tokia nuostata dėl aikštelės klasifikavimo pagal jos naudojimo paskirtį negaliojo.

69.       Apeliacinės instancijos teismo išvada laikyti kiemo aikštelę pagrindiniu daiktu atitiko ir kasacinio teismo praktiką, pagal kurią aikštelės, atsižvelgiant į konkrečias byloje nustatytas aplinkybes, gali būti pripažįstamos savarankiškais daiktais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-65-695/2019 27 punktą). Kasacinio teismo pažymėta, kad automobilių stovėjimo aikštelė paprastai pagal savo paskirtį yra skirta tinkamai gyvenamųjų ar negyvenamųjų pastatų eksploatacijai užtikrinti, kitiems gyventojų poreikiams patenkinti, todėl turi ne pagrindinio, bet šiam tarnaujančio antraeilio daikto statusą (CK 4.13 straipsnis), tačiau tokios prezumpcijos įstatyme nenustatyta, todėl kiekvienu atveju antraeilio daikto statusą patvirtinančios aplinkybės turi būti įvertintos atskirai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-186-248/2019, 40 punktas). Sprendžiant dėl daikto funkcionavimo savarankiškumo, kiekvienu atveju svarbu įvertinti ir tai, ar žemės sklype vykdoma veikla susijusi su tokiu esančio statinio naudojimu, ar numatoma toliau plėtoti šią ar kitą veiklą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-294-695/2022 30 punktą).

70.       Nagrinėjamu atveju bylos duomenimis patvirtintas aikštelės funkcionavimo savarankiškumas (byloje nenustatyta, kad aikštelė nuo jos sukūrimo būtų buvusi pastato priklausiniu, byloje pateiktais įrodymais patvirtinta, kad aikštelė yra eksploatuojama – naudojama sandėliuoti (medžio anglims, konteineriams sandėliuoti). Dėl to atmestinas kasacinio skundo argumentas, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai vadovavosi teismų praktika, spręsdamas dėl aikštelės kaip savarankiško daikto, turinčio šiuo atveju savarankišką paskirtį.

71.       Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovė nesutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada dėl aikštelės kaip savarankiško statinio, nurodydama, kad tokia teismo išvada padaryta ne iš įrodymų visumos, o vertinant išimtinai atsakovės pateiktus įrodymus. Kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-229-916/2017 23 punktą). Nė vienas įrodymas teismui neturi iš anksto nustatytos galios ir turi būti vertinamas kartu su kitais įrodymais. Įrodymų patikimumą patvirtina faktinių duomenų (informacijos), gautų iš keleto įrodinėjimo priemonių, tapatumas. Sprendžiant vieno ar kito įrodymo patikimumo klausimą, svarbu išsiaiškinti, ar nėra prieštaravimų tarp faktinių duomenų, gautų iš tos pačios rūšies ar skirtingų įrodinėjimo priemonių. Kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą išspręsti, t. y. atsakyti į klausimą, kuria informacija (duomenimis) vadovautis, o kurią atmesti. Tai atliekama įrodymų tyrimo ir vertinimo proceso metu. Teismo sprendimas remtis vienais įrodymais ir jų pagrindu konstatuoti buvus ar nebuvus tam tikras bylos aplinkybes, o kitus įrodymus atmesti ir jais nesivadovauti turi būti tinkamai motyvuotas. Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-12-695/2019 24 punktą).

72.       Teisėjų kolegija šiuo atveju nenustatė pagrindo pripažinti, kad, vertinant byloje pateiktus įrodymus, būtų pažeistos įrodymų tyrimą ir vertinimą reglamentuojančios teisės normos. Ieškovės teiginys, kad aikštelė nėra naudojama, buvo grindžiamas liudytojų parodymais ir įrodymais, kuriuose buvo užfiksuota, jog tam tikru metu, t. y. 2021 m. kovo 31 d., 2021 m. gegužės 4 d., ginčo sklypas buvo tuščias. Tačiau tokia aplinkybė buvo paneigta kitais byloje esančiais įrodymais – Nacionalinės žemės tarnybos faktinių duomenų patikrinimo 2021 m. kovo 31 d. akte, Kauno miesto savivaldybės administracijos filialo Šančių seniūnijos 2021 m. liepos 14 d. rašte, 2022 m. kovo 2 d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nustatytais duomenimis, kad aikštelė yra naudojama. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kurie paneigtų seniūnijos rašte ar antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodytas aplinkybes. Nors apeliacinės instancijos teismas nenurodė, kodėl atmeta ieškovės teiktus įrodymus, kad aikštelė yra tuščia, ir rėmėsi atsakovių įrodymais, jų pagrindu konstatavo naudojimąsi aikštele, nėra pagrindo pripažinti įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo. Tai, kad ieškovės užfiksuotais momentais aikštelėje nebuvo sandėliuojami daiktai, savaime neleidžia paneigti teismo išvados, jog ji buvo naudojama pagal paskirtį. Ieškovė, teigdama, kad nenuolatinis daiktų sandėliavimas, taip pat tam tikras sandėliuojamų daiktų kiekis neleidžia spręsti apie aikštelės naudojimą, iš esmės kelia įrodymų pakankamumo klausimą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vien tai, jog byloje dalyvaujantis asmuo nesutinka su teismo atliktu įrodymų vertinimu, juos interpretuoja kitaip, nesutinka su teismo išvadomis, nesudaro pagrindo konstatuoti įrodymų tyrimą ir vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-179-469/2022, 53 punktas). Šiuo atveju nėra pagrindo spręsti, kad apeliacinės instancijos teismo išvada nėra tinkamai pagrindžiama.

73.       Kasaciniame skunde keliamas klausimas dėl stoginės kaip savarankiško statinio vertinimo teisėtumo ir teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas nenurodė argumentų, kodėl neegzistuojantį statinį (Nekilnojamojo turto registre įrašytus stoginės pamatus) laiko savarankišku objektu, turinčiu apibrėžtą naudojimo paskirtį ar ūkinės veiklos pobūdį. Sklype yra registruoti tik stoginės pamatai, tačiau atsakovės nepateikė nė vieno įrodymo, jog minėtas statinys būtų realiai egzistavęs nuomos sutarties sudarymo metu; apleisti statinio pamatai neturi naudingųjų savybių ir jų negalima faktiškai naudoti, taigi nėra pagrindo jiems išnuomoti valstybinio žemės sklypo.

74.       Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus ieškovės argumentus, kad stoginė neegzistuoja. Pagal CPK 178 straipsnyje suformuluotą taisyklę, įrodinėjimo pareiga tenka tam, kuris teigia, taigi ieškovei tenka įrodyti ieškinio faktinį pagrindą. Ieškinyje teigiant, kad stoginės nėra, jos pamatai sunykę, būtent ieškovei teko pareiga įrodyti tokią aplinkybę. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad byloje esantys įrodymai nepatvirtina, jog statiniai, taigi ir stoginė, sunykę ir negali būti naudojami pagal paskirtį.

75.       Pagal pirmiau minėto statybos techninio reglamento STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“ 13 punkto nuostatas, pagal naudojamą paskirtį stoginė priskirtina prie kitos paskirties statinių, kurių negalima priskirti prie šiame reglamente išvardytų statinių grupių. Minėtos nuostatos savaime neteikia pagrindo išvadai, kad stoginė negalėtų būti vertinama kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas, turintis savarankišką paskirtį. Stoginė yra toks inžinerinis statinys, skirtas daiktams nuo saulės, kritulių pridengti, toks statinys gali turėti sienas arba tik atramas ir stogą, taigi stoginė nėra būtina kitiems pastatams naudoti ir funkcionuoti ir gali būti naudojama tam tikriems daiktams sudėti, saugoti. Tik vėlesniu teisiniu reglamentavimu, nurodytu nutarties 68 punkte, stoginės priskirtos prie kitų inžinerinių statinių, neturinčių aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo, kurie tarnauja pagrindiniam daiktui.

76.       Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovės teiginys dėl stoginės kaip savarankiško statinio vertinimo teisėtumo grindžiamas ir argumentu, jog byloje nėra patvirtina, kad atsakovė stogine faktiškai naudojasi. Negalima patvirtinti, kad stoginė naudojama pagal paskirtį, kai yra tik tokio statinio pamatai. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo nustatytais duomenimis, stoginės pamatai yra išlikę, savininkas turi teisę stoginę atstatyti. Be to, žemės sklypas suformuotas prie jame buvusių ir dabar atsakovei nuosavybės teise priklausiusių statinių jau nuo 2000 m. ir nuomos santykiai tęsiasi nuo 2000 m., jis naudojamas visiems statiniams eksploatuoti. Dėl to šiuo atveju nėra pagrindo paneigti teismo išvados, kad sklype esančiais statiniais, kartu ir stogine, yra naudojamasi, juo labiau pripažinti, kad toks statinys nėra savarankiškas.

77.       Teisėjų kolegija pritaria ieškovės kasaciniame skunde nurodytam argumentui, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas apie sklype esančius ir naudojamus statinius, iš esmės analizavo ir vertino tik aikštelės, kaip savarankiško statinio, naudojimą ir nenurodė jokių argumentų dėl stoginės, kurios yra registruoti tik pamatai, naudojimo kaip savarankiško statinio, kuriam naudoti gali būti ne aukciono tvarka išnuomojamas valstybinės žemės sklypas. Tačiau kasacinio teismo aptarti argumentai, kuriais įvertintas teismo procesinis sprendimas teisės taikymo aspektu, nesudaro pagrindo spręsti apie teismo sprendimo neteisėtumą ir konstatuoti CPK 263 straipsnio pažeidimą. Taigi, nors apeliacinės instancijos teismo argumentai nėra visiškai tikslūs, išsamūs, tai nekeičia teismo išvados, kad sklype esantiems statiniams eksploatuoti galėjo būti išnuomotas ginčo sklypas.

78.       Apibendrindama teisėjų kolegija nusprendžia, kad ieškovės kasacinio skundo argumentais dėl valstybinės žemės nuomos sutarties ne aukciono tvarka negaliojimo nėra pagrindžiamas įvardytų teisės normų netinkamas taikymas, nukrypimas nuo teismų praktikos.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

79.       Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl pretendento atkurti nuosavybės teises į žemės sklypą suinteresuotumo ginčyti valstybinės žemės nuomos sutartį, netinkamai aiškino ir taikė teisės normas ir vadovavosi teismų praktika dėl asmens suinteresuotumo reikšti reikalavimą. Tačiau spręsdamas dėl žemės sklype esančių statinių kaip savarankiškų statinių, kuriems eksploatuoti būtina turėti valstybinės žemės nuomos teisę, tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, rėmėsi teismų praktika, todėl teismo išvada, kad nėra pagrindo ginčijamą sutartį pripažinti niekine ir negaliojančia, laikytina tinkamai pagrįsta. Nors kasacinio skundo argumentas dėl pretendento atkurti nuosavybės teises į žemę suinteresuotumo ginčyti valstybinės žemės nuomos sutartį pripažintinas pagrįstu ir tenkintinu, tačiau kitą kasacinio skundo argumentą atmetus, teisinis rezultatas byloje paliekamas nepakeistas – kasacine tvarka apskųsta apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo dalis paliekama nepakeista.

80.       Iš dalies tenkinus kasacinį skundą, bylinėjimosi išlaidos kasaciniame teisme paskirstytinos pagal proporciją, kad skundas tenkintas 50 proc.

81.       Ieškovė pateikė duomenis, kad ji kasaciniame teisme patyrė 220 Eur žyminio mokesčio išlaidų ir 1815 Eur atstovavimo išlaidų. Ieškovės patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 ir Lietuvos advokatūros advokatų tarybos pirmininko 2015 m. kovo 16 d. raštu Nr. 141 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalių dydžių (toliau – Rekomendacijos). Dėl to iš atsakovių ieškovės naudai priteistina 907,50 Eur šių išlaidų ir 110 Eur žyminio mokesčio išlaidų atlyginimo. Suapvalinus priteistiną sumą iš abiejų atsakovių ieškovei priteistina po 509 Eur šių išlaidų atlyginimo.

82.       Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba ir trečiasis asmuo Kauno miesto savivaldybės administracija neteikė duomenų apie savo kasaciniame teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl jų patirtos išlaidos neatlygintinos.  

83.       Atsakovė UAB „Saulex“ pateikė prašymą atlyginti jos kasaciniame teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas ir prašė iš ieškovės priteisti 2900 Eur šių išlaidų atlyginimo. Atsakovė pateikė 2024 m. rugsėjo 9 d. sąskaitą Nr. S71-2024 už teisines paslaugas (atsiliepimo į ieškovės kasacinį skundą parengimą). 2024 m. lapkričio 26 d. atsakovė UAB „Saulex“ pateikė prašymą pridėti įrodymus, pagrindžiančius dalinį atstovavimo išlaidų sumokėjimą (300 Eur pagal sąskaitą Nr. S71-2024), taip pat pateikė savo pareiškimą apie pradelstų įsipareigojimų vykdymą, kuriuo prašoma, atsižvelgiant į susidariusią sunkią finansinę situaciją (1151,79 Eur pradelsta nepriemoka Valstybinei mokesčių inspekcijai ir 1878,44 Eur skola „Sodrai“), leisti sumokėti ir kartu įsipareigojama sumokėti likusią nesumokėtą advokatui sumą iki 2024 m. gruodžio 2 d.

84.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. balandžio 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-50-313/2024 suformuluota tokia taisyklė, kad CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatytas reikalavimas šaliai, siekiančiai išlaidų advokato pagalbai byloje apmokėti atlyginimo, raštu teismui pateikti prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu aiškintinas kaip šalies pareiga teismui kartu su prašymu pateikti dokumentus, patvirtinančius, kokios atstovavimo paslaugos šaliai buvo suteiktos ir kokia yra šių paslaugų kaina. Jeigu šios išlaidos nėra apmokamos iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, tai šių išlaidų realumui patvirtinti nurodytu terminu šalis teismui turi pateikti dokumentą, patvirtinantį jos susitarimą su advokatu dėl atstovavimo išlaidų apmokėjimo ateityje, tačiau šaliai nebūtina teismui pagrįsti atstovavimo išlaidų iki bylos išnagrinėjimo pabaigos neapmokėjimo priežasties. Tuo atveju, kai, teismui priimant galutinį sprendimą (nutartį), atstovavimo išlaidos šalies dar nėra apmokėtos, sprendžiant dėl šaliai priteistino iš bylą pralaimėjusios šalies atstovavimo išlaidų atlyginimo dydžio pagal Rekomendacijų 7 punktą, taikytinas koeficientas nustatomas pagal teismo sprendimo, kuriuo paskirstomos bylinėjimosi išlaidos, priėmimo datą.

85.       Šiuo atveju teisėjų kolegija nustatė, kad atsakovės UAB „Saulex“ pateikta sąskaita už teisines paslaugas leidžia spręsti, kokios atstovavimo paslaugos šiai šaliai buvo suteiktos, kokia yra šių paslaugų kaina. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovės patirtos už atsiliepimo į kasacinį skundą išlaidos teismo sprendimo kasaciniame teisme priėmimo dieną neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių. Iki bylos išnagrinėjimo kasaciniame teisme iš esmės pabaigos apmokėta tik dalis šios sąskaitos (300 Eur). Tačiau atsakovės pateiktas pareiškimas, kuriuo prašoma ir įsipareigojama likusią sumą sumokėti iki 2024 m. gruodžio 2 d., negali būti vertinamas kaip dokumentas, patvirtinantis jos susitarimą su advokatu dėl atstovavimo išlaidų apmokėjimo ateityje. Pažymėtina ir tai, kad atsakovė iki kasacinio teismo nutarties priėmimo ir paskelbimo dienos turėjo galimybę teikti įrodymus, kad iki pareiškime nurodyto termino (2024 m. gruodžio 2 d.) sumokėjo likusią sumos dalį, tačiau to nepadarė. Dėl to teisėjų kolegija nusprendžia, kad atsakovės pateiktas dokumentas nepatvirtina dalies išlaidų (2600 Eur) realumo. Taigi realiai patirtomis, pagrįstomis ir atlygintinomis teisėjų kolegija pripažįsta 300 Eur atsakovės patirtas išlaidas. Atsižvelgus į tenkintą kasacinio skundo dalį, iš ieškovės atsakovės UAB „Saulex“ naudai priteistina 150 Eur šių išlaidų atlyginimo.

86.       Atlikus įskaitymą, iš atsakovės UAB „Saulex“ ieškovės naudai priteistina 359 Eur (509 Eur – 150 Eur) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. gegužės 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovės L. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai iš atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos (j. a. k. 188704927) 509 (penkis šimtus devynis) Eur ir iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Saulex“ (j. a. k. 302682983) 359 (tris šimtus penkiasdešimt devynis) Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Pranešti VĮ Registrų centrui apie nutarties kasaciniame teisme priėmimą byloje dėl šio nekilnojamojo turto – 0,2830 ha žemės sklypo (unikalus Nr. 4400-1478-6504), esančio (duomenys neskelbtini).

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai        Sigita Rudėnaitė 

        Antanas Simniškis

        Jūratė Varanauskaitė