Civilinė byla Nr. 3K-3-474/2014

Teisminio proceso Nr. 2-15-3-00287-2013-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 50.8; 45.6 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. lapkričio 7 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virgilijaus Grabinsko, Sigito Gurevičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Janinos Stripeikienės (pranešėja),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. A. kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 4 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo D. A. ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Sijar“ ir E. S. dėl pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Byloje keliami materialiosios teisės normų, reglamentuojančių žemės sklypo naudotojo pirmumo teisę įsigyti privačią žemės ūkio paskirties žemę ir šios teisės įgyvendinimo tvarką, aiškinimo bei taikymo klausimai.

Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas perkelti jam pirkėjo teises pagal 2013 m. sausio 16 d. pirkimo–pardavimo sutartį (toliau – Sutartis), kuria atsakovė E. S. pardavė atsakovui UAB „Sijar“ 7,70 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); įpareigoti ieškovą sumokėti atsakovui Sutartyje nurodytą žemės sklypo kainą, o atsakovą – perduoti ieškovui žemės sklypą; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Byloje nustatyta, kad 2008 m. sausio 21 d. ieškovas sudarė su atsakove trumpalaikę žemės nuomos sutartį (toliau – Nuomos sutartis), pagal kurią išsinuomojo 7,70 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Nuomos sutartyje nurodyta, kad ji sudaroma penkeriems metams, iki 2012 m. gruodžio 31 d. (2.1 punktas); sutartis pasibaigia, kai pasibaigia nuomos terminas (3.5.1 punktas). Ieškovas teigia, kad atsakovė 2011 m. lapkričio 2 d. pareiškime per notarą jį informavo, jog ruošiasi parduoti žemės sklypą, ir pasiūlė jį pirkti už 61 000 Lt. Ieškovas pareiškime nustatyta tvarka pranešė atsakovei, kad sutinka pirkti sklypą už nurodytą kainą, o 2012 m. lapkričio 30 d. pareiškimu dar kartą kreipėsi į atsakovę informuodamas, jog pasibaigus Nuomos sutarčiai norės ir toliau nuomotis žemę arba ją pirkti už atsakovės nurodytą kainą, tačiau atsakymo nesulaukė. Atsakovė 2013 m. sausio 16 d. pardavė ieškovo nuomotą žemės sklypą atsakovui UAB „Sijar“. Ieškovas įsitikinęs, kad jis turėjo pirmumo teisę įsigyti žemės sklypą, todėl, remdamasis Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo (toliau – ŽŪPŽĮLĮ) 6 straipsnio 3 dalimi, prašo jam perkelti pirkėjo teises ir pareigas, nurodo, jog apie tai, kad žemė parduota, sužinojo 2013 m. sausio mėn.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

Biržų rajono apylinkės teismas 2013 m. spalio 15 d. sprendimu ieškinį atmetė; paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

Teismas nurodė, kad ieškovas prašo perkelti jam pirkėjo teises argumentuodamas tuo, jog atsakovė buvo nesąžininga, neperleido žemės sklypo galiojant Nuomos sutarčiai, o laukė, kol ši pasibaigs, ir nustatė, kad ieškovas iki posėdžio dienos su atsakove asmeniškai nebendravo, žinojo, jog 2012 m. lapkričio 30 d. pareiškimas atsakovės nepasiekė. Teismas tokius ieškovo veiksmus pripažino nesąžiningais ir klaidinančiais, pažymėjo, kad ieškovas nebuvo rūpestingas, nedėjo pastangų, kad Nuomos sutartis būtų pratęsta – nors Nuomos sutartis pasibaigė 2012 m. gruodžio 31 d., ieškovas tik 2013 m. balandžio mėnesį kreipėsi į teismą dėl pirkėjo teisių perkėlimo ir negalėjo paaiškinti, kodėl nedėjo pastangų pratęsti Nuomos sutartį. Teismas pažymėjo, kad proceso metu nustatyta ir šalys neginčija, jog ieškovas atitinka ŽŪPŽĮLĮ 6 straipsnyje keliamus reikalavimus asmeniui, turėjusiam teisę Nuomos sutarties galiojimo metu pirkti žemę pirmumo teise, tačiau tai patvirtinančius dokumentus teismui pateikė tik parengiamojo teismo posėdžio metu atsakovui pareikalavus. Iki tol nuomininkas ir nuomotoja nebendravo, ieškovas nei savininkei, nei jos įgaliotam atstovui tokių dokumentų nepateikė, todėl atsakovės 2011 m. lapkričio 2 d. pareiškimą, kuriuo ji pranešė, kad ruošiasi parduoti jai priklausantį žemės sklypą, teismas vertino kaip pasiūlymą nuomininkui, reglamentuojamą CK normų. Toks pareiškimas, teismo vertinimu, negali būti laikomas oferta pirkti žemės sklypą, nes jis nėra aiškiai apibrėžtas, ieškovas jame neįvardytas kaip pirkėjas, jis tik informuotas, kad savininkė ruošiasi parduoti žemės sklypą, todėl CK 4.79 straipsnio 2 dalyje nustatyto reikalavimo raštu pranešti apie ketinimą parduoti turtą negalima sutapatinti su oferta, kuri yra konkretus pasiūlymas sudaryti sutartį konkrečiomis sąlygomis. Išanalizavęs nurodytų CK, ŽŪPŽĮLĮ nuostatų turinį teismas padarė išvadą, kad jose įtvirtintos pirmenybės teisės prigimtis yra analogiška – įstatymų leidėjas siekia užtikrinti asmenų, kurie su perleidžiamu nekilnojamuoju turtu susiję labiau nei visi kiti tretieji asmenys ir kurių interesams šis turto pardavimas gali turėti tiesioginės įtakos, teisių apsaugą bei galimybę ateityje jas tinkamai įgyvendinti. Teismas nenustatė aplinkybių, kad ginčo žemės sklypo pardavimo dieną ieškovas turėjo pirmenybės teisę jį įsigyti.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovo apeliacinį skundą, 2014 m. vasario 4 d. nutartimi paliko Biržų rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 15 d. sprendimą nepakeistą.

Teisėjų kolegija nurodė, kad CK 4.79 straipsnis ginčo teisiniam santykiui netaikytinas, nes žemės sklypo nuomininko pirmumo teisę nusipirkti nuomotą žemės sklypą ir reikalauti perkelti pirkėjo teises bei pareigas reglamentuoja specialusis įstatymas – ŽŪPŽĮLĮ, o CK nuostatos taikomos tiek, kiek to nereguliuoja specialieji įstatymai; sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, jog CK ir ŽŪPŽĮLĮ įtvirtintos pirmumo teisės prigimtis analogiška – įtvirtintas iš esmės vienodo turinio pirmenybės teisės institutas, kuriuo siekiama tų pačių tikslų. Padariusi išvadą, kad, remiantis pirmumo teisės prigimtimi, bendraisiais teisės principais ir sisteminiu civilinės teisės normų aiškinimu, būtina užtikrinti tokius pačius pirmenybės teisės gynimo būdus, teisėjų kolegija sprendė, jog CK 4.79 straipsnio taikymas nesudaro pakankamo pagrindo naikinti skundžiamą sprendimą, nes byla nebuvo išspręsta neteisingai (CPK 328 straipsnis). Teisėjų kolegija atmetė ieškovo argumentą, kad jo pirmumo teisė pirkti žemės sklypą yra galiojanti ir neišnykusi, o jos praradimo ar išnykimo negalima sieti su Nuomos sutarties termino pasibaigimu ar Sutarties sudarymu. Pagal ŽŪPŽĮLĮ 6 straipsnį, pirmumo teisę įsigyti privačią žemės ūkio paskirties žemę už tą kainą, už kurią ji parduodama, ir kitomis tomis pačiomis sąlygomis, išskyrus atvejus, kai parduodama iš viešųjų varžytynių, turi parduodamo žemės sklypo naudotojas, naudojęs šią žemę žemės ūkio veiklai ne mažiau kaip metus, jeigu jis atitinka ŽŪPŽĮLĮ 2 straipsnyje nurodytus reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas nustatė ir šalys neginčijo, kad Nuomos sutarties galiojimo metu ieškovas atitiko ŽŪPŽĮLĮ 6 straipsnyje keliamus reikalavimus asmeniui, turėjusiam teisę pirkti žemę pirmumo teise. Tačiau ginčo sklypo pardavimo metu ieškovas nebuvo jo naudotojas, todėl neturėjo pirmumo teisės įsigyti žemę. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad pirmumo teisę įsigyti žemės sklypą ieškovas turėjo Nuomos sutarties galiojimo metu, kai buvo jo naudotojas, naudojęs žemę žemės ūkio veiklai ne mažiau kaip metus, ir atitiko kitus ŽŪPŽĮLĮ 2 straipsnyje nurodytus reikalavimus. Atsakovė 2011 m. lapkričio 2 d. išsiuntė ieškovui pareiškimą, kuriuo pranešė, kad ruošiasi parduoti nuomojamą žemės sklypą už 61 000 Lt, tačiau sklypo pirkimo–pardavimo sutartis per visą Nuomos sutarties galiojimo terminą nebuvo sudaryta; tai atitiko vieną iš pagrindinių civilinės teisės principų – sutarties laisvės principą. Kolegija nurodė, kad galiojant Nuomos sutarčiai ieškovas nesikreipė į teismą dėl, jo manymu, pažeistos pirmumo teisės pirkti ginčo sklypą, tai padarė 2013 m. balandžio 16 d., kai Nuomos sutartis buvo pasibaigusi. Prievolė pasibaigia, kai sueina naikinamasis terminas (CK 6.124 straipsnis), o Nuomos sutartyje buvo nustatytas naikinamasis terminas (CK 6.33 straipsnio 3 dalis), todėl teisėjų kolegija konstatavo, kad pirmumo teisė reikalauti sudaryti pirkimo–pardavimo sutartį ir pareiga tai padaryti pasibaigė kartu su Nuomos sutarties terminu. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas atsakovės 2011 m. lapkričio 2 d. pareiškimą pagrįstai vertino ne kaip ofertą nuomininkui, tačiau kaip jo informavimą apie ketinimą parduoti žemės sklypą, laikantis įstatymo nuostatų dėl nuomininko pirmumo teisės jį įsigyti.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį pagrindiniai teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 4 d. nutartį bei Biržų rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais teisiniais argumentais:

1. Dėl netinkamo pirmumo teisės pirkti žemės sklypą atsiradimo ir pasibaigimo momento aiškinimo. Kasatorius pažymėjo, kad byloje nėra ginčo dėl jo, kaip žemės sklypo naudotojo, atitikties ŽŪPŽĮLĮ 6 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytiems reikalavimams, ir atkreipė dėmesį į tai, jog pirmumo teisės turėjimas, atsiradimas ar pasibaigimas ŽŪPŽĮLĮ nesiejamas su tam tikro sandorio tarp žemės naudotojo ir savininko galiojimu ar apskritai sudarymu. Dėl to, pagal ŽŪPŽĮLĮ 6 straipsnio 1 dalies 2 punktą, pirmumo teisė pirkti žemės sklypą jo naudotojui atsiranda nuo to momento, kai žemės sklypo naudotojas naudoja žemės sklypą daugiau nei vienus metus. Įstatymų leidėjas, nustatydamas pirmumo teisę, visais atvejais siekia tų pačių tikslų – užtikrinti tų asmenų, kurie susiję su perleidžiamu nekilnojamuoju turtu labiau nei visi kiti tretieji asmenys ir kurių interesams šio turto pardavimas gali turėti tiesioginės įtakos, teisių apsaugą bei galimybę ateityje jas tinkamai įgyvendinti. Jeigu nebūtų nustatyta ši pirmumo teisė ir nebūtų užtikrinta tinkama jos apsauga, tai būtų nepagrįstai pažeisti tokią teisę turinčių asmenų teisėti lūkesčiai, susiję su jiems priklausančiu ar jų naudojamu turtu. Atsižvelgdamas į tai, kasatorius daro išvadą, kad pirmumo teisės pirkti žemės sklypą pasibaigimas negali būti siejamas su tam tikro sandorio pabaiga, o teisėjų kolegijos argumentai, jog jis turėjo pirmumo teisę įsigyti ginčo žemės sklypą tik Nuomos sutarties galiojimo laikotarpiu, yra nepagrįsti, nes pirmumo teisės pirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypą atsiradimo pagrindas – ŽŪPŽĮLĮ, o ne tam tikras sandoris.
2. Dėl netinkamo pirmumo teisės pirkti žemės sklypą įgyvendinimo aiškinimo. ŽŪPŽĮLĮ 6 straipsnio 2 dalyje nustatytas pirmumo teisės pirkti žemės sklypą įgyvendinimo mechanizmas. Kasatoriaus teigimu, iš atsakovės per notarą įteikto 2011 m. lapkričio 2 d. pareiškimo ir kasatoriaus 2011 m. lapkričio 11 d. pareiškimo (atsakymo) matyti, kad jis siekė įgyvendinti savo pirmumo teisę pirkti žemės sklypą iš atsakovės, dėjo visas pastangas, jog su juo būtų sudaryta žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis, tačiau atsakovė dėl nežinomų priežasčių sutarties su juo nesudarė. Kasatoriaus vertinimu, atsakovės pareiškimas atitinka CK apibrėžtą ofertos sąvoką, todėl, esant kasatoriaus tinkamai įformintam atsakymui (sutikimui), sukuria atsakovei įstatyme įtvirtintą pareigą parduoti ginčo žemės sklypą pirmumo teisę jį pirkti turinčiam asmeniui (kasatoriui). Teismų išaiškinimai, kad atsakovės 2011 m. lapkričio 2 d. pareiškimas nėra oferta ir neturi privalomojo pobūdžio, pažeidžia teisėtų lūkesčių principą ir ŽŪPŽĮLĮ 6 straipsnio 2 dalies imperatyvą, nes, kasatoriui įgyvendinus visas ŽŪPŽĮLĮ nustatytas sąlygas pirmenybės teise pirkti ginčo žemės sklypą, atsakovė privalėjo jam šį parduoti; byloje nenustatyta sąlygų, kai žemės sklypas gali būti parduodamas kitiems asmenims.
3. Dėl pažeistų kasatoriaus teisių gynimo. Kasaciniame skunde nurodoma, kad teisėjų kolegija neteisėtai ir nepagrįstai kasatoriaus teisę kreiptis į teismą dėl pažeistos pirmumo teisės pirkti ginčo žemės sklypą susiejo su Nuomos sutarties galiojimo terminu. Pažeistos pirmumo teisės teisminės gynybos mechanizmas nustatytas ŽŪPŽĮLĮ 6 straipsnio 3 dalyje, kurioje teisė kreiptis į teismą neribojama jokiais sandoriais, nereikalaujama, kad kreipimosi į teismą momentu ieškovas būtų žemės sklypo faktinis naudotojas. Kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad nebuvo ginčo dėl jo galimybės kreiptis į teismą, ir priimdamas ieškinį pirmosios instancijos teismas patvirtino, jog ŽŪPŽĮLĮ 6 straipsnio 3 dalies sąlygos dėl kreipimosi į teismą nepažeistos.

Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovas UAB „Sijar“ prašo atmesti kasacinį skundą, palikti Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 4 d. nutartį ir Biržų rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 15 d. sprendimą nepakeistus; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepimas grindžiamas šiais teisiniais argumentais:

1. Dėl netinkamo pirmumo teisės pirkti žemės sklypą atsiradimo ir pasibaigimo momento aiškinimo. Atsakovas nesutinka su kasaciniu skundu ir nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006 m. balandžio 24 d nutartyje, priimtoje civilinėje byloje UAB „Tritho“ v. H. V. ir kt., bylos Nr. 3K-3-294/2006, konstatavo, jog, pagal ŽŪPŽĮLĮ 6 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir 3 dalį, pirmumo teisę įsigyti parduodamą privačią žemę, o jei tokia teisė buvo pažeista, – reikalauti perkelti pirkėjo teises ir pareigas turi to žemės sklypo naudotojas, naudojęs šią žemę žemės ūkio veiklai ne mažiau kaip metus; ši įstatymo nuostata suteikia pirmumą pirkti parduodamą žemę tik tuo metu esančiam to sklypo naudotojui (cituojamoje byloje teismas nepripažino pirmumo teisės asmeniui, su kuriuo sudaryta nuomos sutartis pirkimo–pardavimo sandorio sudarymo metu jau buvo pasibaigusi). Tokios pozicijos laikytasi ir vėlesnėje kasacinio teismo ŽŪPŽĮLĮ 6 straipsnio aiškinimo praktikoje, kurioje aiškiai nurodoma, kad pirmumo teisę įsigyti parduodamą žemės sklypą turi tik žemės sklypo nuomininkas (naudotojas), o ne buvęs nuomininkas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. B. ir kt. v. J. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-232/2007; 2013 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje ŽŪB „Vadokliai“ v. R. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-696/2013). Šioje byloje nėra ginčo dėl to, kad Sutarties sudarymo metu Nuomos sutartis buvo pasibaigusi – kasatorius nebuvo žemės sklypo naudotojas (nuomininkas), todėl atsakovas daro išvadą, jog kasatorius neturėjo teisės reikalauti, kad su juo būtų sudaryta žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis ar perkeltos pirkėjo teisės. Atsakovas pažymi, kad ŽŪPŽĮLĮ žemės savininkui nustatyta pareiga pranešti žemės sklypo naudotojui apie ketinimą parduoti žemės sklypą, taigi įtvirtinta ne buvusio, bet esamo žemės sklypo nuomininko pirmumo teisė įsigyti parduodamą žemės sklypą; pasibaigus Nuomos sutarčiai, kasatorius neišsaugojo pirmumo teisės įsigyti žemę, nes prarado ekonominį ir bet kokį kitą suinteresuotumą naudoti žemę toliau, kurį turėjo iki Nuomos sutarties galiojimo pabaigos.
2. Dėl netinkamo pirmumo teisės pirkti žemės sklypą įgyvendinimo aiškinimo. Atsakovo manymu, atsakovės E. S. 2011 m. lapkričio 2 d. pareiškimas negali būti laikomas oferta, o kasatoriaus sutikimas pirkti žemės sklypą – akceptu, nes atsakovė tik pranešė, kad ketina parduoti žemės sklypą ateityje ir kad kasatorius turi pirmumo teisę tokį žemės sklypą įsigyti, jeigu jis būtų parduodamas, tačiau pirkimo sutartis per visą Nuomos sutarties galiojimą nebuvo sudaryta.
3. Dėl pažeistų kasatoriaus teisių gynimo. Atsakovas pabrėžia, kad pats ieškovas pripažįsta, jog žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo sudaryta iki Nuomos sutarties galiojimo termino pabaigos (jis nepasinaudojo pirmumo teise); kasatorius kreipėsi į teismą, kai Nuomos sutarties galiojimas buvo pasibaigęs, t. y. kai kasatorius neturėjo teisės pasinaudoti pirmumo teise nei pagal įstatymą, nei pagal sutartį, nes nebuvo žemės sklypo, į kurį pretenduoja, naudotojas ir nuomininkas.

Daugiau atsiliepimų į kasacinį skundą CPK 351 straipsnyje nustatyta tvarka negauta.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl žemės ūkio paskirties žemės naudotojo pirmumo teisės įsigyti šią žemę

Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinuoju įstatymu siekiama užtikrinti, kad žemės ūkio paskirties žemė būtų naudojama racionaliai, skatinant žemės rinką ir konkurencingą ūkį, formuojant racionalią žemėtvarką bei konsoliduojant žemę (ŽŪPŽĮLĮ 1 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Šiame įstatyme nustatytos konkrečios priemonės tokiam tikslui įgyvendinti, viena iš jų – pirmumo teisė įsigyti privačią žemės ūkio paskirties žemę ta kaina, kuria ji parduodama, ir kitomis tomis pačiomis sąlygomis (ŽŪPŽĮLĮ 6 straipsnio 1 dalis). Pirmumo teisės įsigyti privačią žemės ūkio paskirties žemę ta kaina, kuria ji parduodama, ir kitomis tomis pačiomis sąlygomis suteikimas įstatymo pagrindu parduodamo žemės sklypo bendraturčiams ar to sklypo naudotojams, kurie naudojosi žeme žemės ūkio veiklai ne mažiau kaip metus ir atitinka ŽŪPŽĮLĮ 2 straipsnyje nurodytus kokybinius reikalavimus, yra pakankamai veiksminga priemonė viešiesiems tikslams pasiekti. Tokia įstatyme įtvirtinta garantija žemės ūkio paskirties žemės bendraturčiams ar naudotojams tuo pačiu yra suvaržymas žemės sklypo savininkui. Pažymėtina, kad žemės savininko subjektinės teisės, t. y. teisė valdyti turtą, juo naudotis ir disponuoti, gali būti ribojamos įstatymais dėl būtino visuomenės intereso, turimo daikto pobūdžio arba savininko veiksmų. Konstitucijos 46 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybė reguliuoja ūkinę veiklą taip, jog ji tarnautų bendrai tautos gerovei. Dėl to tais atvejais, kai asmuo realizuodamas nuosavybės teises dalyvauja ūkinėje veikloje, jis tampa vienu iš ūkinio santykio specialiųjų subjektų, kuriam gali būti taikomi specialūs įstatymuose nustatyti apribojimai. Nepaisant to, ir šie subjektai pagal jų teisinį statusą gali laisvai sudarinėti sutartis. Taigi, pirmiau nurodyti apribojimai nepaneigia sutarčių sudarymo laisvės principo (Konstitucinio Teismo 1994 m. kovo 31 d., 2002 m. kovo 14 d. nutarimai). Nuosavybės teisės ribojimas visais atvejais turi būti atliekamas remiantis įstatymu, laikantis proporcingumo principo ir turi būti būtinas. Nuosavybės ribojimu negalima paneigti nuosavybės esmės (Konstitucinio Teismo 2012 m. rugsėjo 19 d. nutarimas).

Aiškindamas ŽŪPŽĮLĮ 6 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad nurodytoje normoje įtvirtintos pirmumo teisės tikslas – užtikrinti asmenų, kurie susiję su perleidžiamu nekilnojamuoju turtu daugiau negu visi kiti tretieji asmenys ir kuriems šio turto perleidimas gali turėti tiesioginės įtakos ateityje, interesus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje ŽŪB „Vadokliai“ v. R. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-696/2013; kt.). Pirmumo teisę įsigyti žemės ūkio paskirties žemę pagal ŽŪPŽĮLĮ be parduodamos žemės bendraturčio turi ir tos žemės naudotojai, kurie atitinka šio įstatymo 2 straipsnio reikalavimus. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, kad galiojant Nuomos sutarčiai kasatorius buvo parduodamo žemės ūkio paskirties žemės sklypo naudotojas ir atitiko ŽŪPŽĮLĮ nustatytus kokybinius reikalavimus, todėl teisėjų kolegija plačiau dėl šio klausimo nepasisako. Ginčas kilo ir kasatorius prašo pripažinti, kad jam išliko pirmumo teisė įsigyti nuomotą žemės ūkio paskirties žemės sklypą po Nuomos sutarties, kurios pagrindu jis buvo parduoto žemės sklypo naudotojas, pasibaigimo.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmumo teisė įsigyti parduodamą žemės ūkio paskirties žemę siejama su jos naudojimu ir tikslu tokį naudojimą užtikrinti ateityje. Ši teisė nėra absoliuti – būdama garantija žemės ūkio paskirties žemės naudotojui ir suvaržymu tokios žemės savininkui, ji galioja ribotą laiką, kuriam pasibaigus pirmumo teisė įsigyti žemės ūkio paskirties žemės sklypą išnyksta. Nagrinėjamoje byloje aktualios specialiojo įstatymo nuostatos dėl termino, per kurį žemės ūkio paskirties žemės sklypo naudotojai turi teisę įgyvendinti savo pirmenybės teisę – pagal ŽŪPŽĮLĮ 6 straipsnio 2 dalį savo sutikimą pirkti žemę ar atsisakymą tai padaryti naudotojas turi pateikti sklypą parduodančiam asmeniui per 15 dienų nuo pranešimo gavimo dienos. Žemės ūkio paskirties žemės naudotojui nurodytu terminu neįgyvendinus pirmumo teisės įsigyti žemės ūkio paskirties žemės sklypą, savininkas šį sklypą gali perleisti kitiems asmenims.

Ginčą šioje byloje sprendę teismai nustatė, kad žemės sklypo naudotojas (kasatorius), gavęs atsakovės 2011 m. lapkričio 2 d. pareiškimą apie ketinimą parduoti žemės sklypą, per įstatyme nustatytą terminą 2011 m. lapkričio 11 d. pranešė, jog sutinka pirkti parduodamą žemę, tačiau daugiau sklypo savininkės atsakymų negavo, o žemės sklypas nebuvo parduotas iki Nuomos sutarties pabaigos 2012 m. gruodžio 31 d., t. y. daugiau nei metus. Suėjus Nuomos sutartyje nurodytam jos galiojimo terminui, ji laikytina pasibaigusia. Pasibaigus Nuomos sutarčiai, kasatorius prarado žemės sklypo naudotojo statusą, taip pat ir jo suteikiamas įstatyme nustatytas garantijas. Teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo pratęsti įstatyme įtvirtintos garantijos galiojimo termino, kai teisė į tokią garantiją yra išnykusi, t. y. pasibaigę žemės, kurią ketinama parduoti, naudojimo santykiai. Teismai sprendė, kad kasatorius, siekdamas pratęsti Nuomos sutartį, nebuvo pakankamai aktyvus. Teisėjų kolegija sutinka su teismų išvadomis, kad tam, jog nuomos santykiai būtų pratęsti, nepakanka atskiro pranešimo žemės sklypo savininkui apie siekį pratęsti Nuomos sutartį (be to, nagrinėjamu atveju konstatuota, kad toks kasatoriaus 2012 m. lapkričio 30 d. pranešimas nebuvo įteiktas žemės sklypo savininkei), reikia imtis kitų aktyvių veiksmų – toliau dirbti žemę ar pan. Kasatoriui tokių veiksmų neatlikus, pasibaigė tiek Nuomos sutartis, tiek žemės sklypo naudotojo statusas ir jo suteikiamos garantijos.

Dėl kitų kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų, kaip neturinčių reikšmės formuojant vienodą teismų praktiką ir įtakos procesiniam bylos rezultatui, teisėjų kolegija nepasisako.

Teisėjų kolegija, teisės taikymo aspektu patikrinusi apskųstus pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinius sprendimus, konstatuoja, kad juos naikinti remiantis kasacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 3 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

Byloje esantys mokėjimo dokumentai patvirtina, kad, pateikdamas atsiliepimą į kasacinį skundą, atsakovas UAB „Sijar“ turėjo 1200 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, kurių atlyginimą prašo priteisti iš kasatoriaus. Kadangi prašoma priteisti suma neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu, 8.4 punkte nurodytos sumos, tai, atmetus kasacinį skundą, atsakovui iš kasatoriaus priteistinas išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimas (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

Bylą nagrinėjant kasaciniame teisme, patirta 47,71 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 7 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Netenkinus kasacinio skundo, šios bylinėjimosi išlaidos priteistinos valstybės naudai iš kasatoriaus (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti UAB „Sijar“ (j. a. k. 155292672) iš D. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) 1200 (vieną tūkstantį du šimtus) Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Priteisti valstybei iš D. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) 47,71 Lt (keturiasdešimt septynis Lt 71 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo (ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                      Virgilijus Grabinskas

                                                                      Sigitas Gurevičius

Janina Stripeikienė