LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
NUTARTIS
2022 m. kovo 23 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko, Egidijos Tamošiūnienės (kolegijos pirmininkė), ir Jūratės Varanauskaitės,
susipažinusi su 2022 m. kovo 7 d. pateiktu trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Gevara“ kasaciniu skundu dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. gruodžio 14 d. sprendimo peržiūrėjimo,
n u s t a t ė :
UAB „Gevara“ padavė kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. gruodžio 14 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Svydis“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Hegelmann transporte“ dėl nuostolių priteisimo, tretieji asmenys – uždaroji akcinė bendrovė „Ex professo“, uždaroji akcinė bendrovė „Talga“, uždaroji akcinė bendrovė „Lineksas“ ir uždaroji akcinė bendrovė „Gevara“. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.
Pateiktame kasaciniame skunde nurodoma, jog apeliacinės instancijos teismas pažeidė Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (toliau – CMR konvencija) 30 straipsnio nuostatas ir nesivadovavo teisės doktrina, išdėstyta CMR konvencijos leidėjo komentare. Teismas klaidingai interpretavo CMR konvencijos nuostatas, nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos praktikos. CMR konvencijos 30 straipsnyje numatytą pranešimą (reklamaciją) vežėjui turi pareikšti krovinio gavėjas, o kitų subjektų pareikšta reklamacija vežėjui nesukelia jokių teisinių pasekmių. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas sukūrė naują precedentą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažeidė įrodinėjimo naštos paskirstymo bei įrodymų vertinimo taisykles, nepagrįstai tenkinęs ieškovės reikalavimą taikyti bylos šaliai contra spoliatorem prezumpciją, nesant nei vienos iš teisės doktrinoje ir kasacinio teismo praktikoje nustatytų būtinųjų sąlygų šios prezumpcijos taikymui. Trečiojo asmens teigimu, byloje, nepagrįstai pritaikius contra spoliatorem prezumpciją, apeliacinės instancijos teismo priimtu sprendimu tenkintas ieškinio reikalavimas, neįrodžius Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.245–6.249 straipsniuose įtvirtintų civilinės atsakomybės sąlygų.
Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, sprendžia, kad argumentai, kuriais pasisakoma dėl netinkamo teisės normų taikymo, nepatvirtina CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytų kriterijų kasacijai, be to, kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas. Atsižvelgiant į tai darytina išvada, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų nors vieną CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytą bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindą.
Dėl nurodytų priežasčių yra pagrindas konstatuoti, kad kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, jog egzistuoja teisinis pagrindas peržiūrėti bylą kasacine tvarka. Taigi kasacinis skundas neatitinka CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).
Atsisakius priimti kasacinį skundą, grąžintinas už jį sumokėtas žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis).
Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,
n u t a r i a :
Kasacinį skundą atsisakyti priimti.
Grąžinti trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Gevara“ (j. a. k. 300916551) 88 (aštuoniasdešimt aštuonis) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2022 m. kovo 7 d. Luminor banke, lėšų pervedimo nurodymas Nr. 44811.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teisėjai Artūras Driukas
Egidija Tamošiūnienė
Jūratė Varanauskaitė