Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2017-12-27][nuasmenintas sprendimas byloje][e2-1435-656-2017].docx
Bylos nr.: e2-1435-656/2017
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Rezultatas 166797918 atsakovas
UAB "Resolution Valuations" 126212869 ekspertas
Bankrutavusi "Švyturio taupomoji kasa“ 110088238 Ieškovas
UAB „Verslo konsultantai“ 300107165 ieškovo atstovas
Turto vertinimo priežiūros tarnyba 110065588 išvadą duodanti institucija
Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratūra 288603320 kitas asmuo (ne proceso dalyvis)
Registru centras kitas asmuo (ne proceso dalyvis)
FNTT kitas asmuo (ne proceso dalyvis)
Gjensidige 110057869 trečiasis asmuo
"Lorika“ 302410314 trečiasis asmuo
Bankrutuojanti "Rovela" 301399530 trečiasis asmuo
„Lexforis“ 302941012 trečiojo asmens atstovas
Kategorijos:
Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
Klausimai, kuriuos pirmosios instancijos teismas gali spręsti nutartimi
Klausimai, kuriuos pirmosios instancijos teismas gali spręsti nutartimi
Klausimai, kuriuos pirmosios instancijos teismas gali spręsti nutartimi
Procesas pirmosios instancijos teisme
Pirmosios instancijos teismo nutarčių rūšys, priėmimo tvarka ir turinys
Procesas pirmosios instancijos teisme
Procesas pirmosios instancijos teisme
Pirmosios instancijos teismo nutarčių rūšys, priėmimo tvarka ir turinys
Pirmosios instancijos teismo nutarčių rūšys, priėmimo tvarka ir turinys
Procesas pirmosios instancijos teisme
SU PRIEVOLIŲ TEISE SUSIJUSIOS BYLOS
Bylos, kylančios iš kitais pagrindais atsirandančių prievolių
CIVILINIS PROCESAS
CIVILINIS PROCESAS
CIVILINIS PROCESAS
CIVILINIS PROCESAS
Bylos, susijusios su civiline atsakomybe
Teismo sprendimas
Pirmosios instancijos teismo nutartys ir rezoliucijos
Pirmosios instancijos teismo nutartys ir rezoliucijos
Pirmosios instancijos teismo nutartys ir rezoliucijos
Kitos bylos, susijusios su civiline atsakomybe
Kiti su teismo sprendimu susiję klausimai
SU PRIEVOLŲ TEISE SUSIJUSIOS BYLOS
Bylos, kylančios iš sutartinių teisinių santykių
Iš kitų sutarčių rūšių kilusios bylos
CIVILINIS PROCESAS
CIVILINIS PROCESAS
CIVILINIS PROCESAS
CIVILINIS PROCESAS
CIVILINIS PROCESAS
Bendrosios nuostatos
Bendrosios nuostatos
Bendrosios nuostatos
Bendrosios nuostatos
Bendrosios nuostatos
Laikinosios apsaugos priemonės:
Laikinosios apsaugos priemonės:
Laikinosios apsaugos priemonės:
Laikinosios apsaugos priemonės:
Laikinosios apsaugos priemonės:
Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas
Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas
Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas
Atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimas
Vienos laikinosios apsaugos priemonės pakeitimas kita
Vienos laikinosios apsaugos priemonės pakeitimas kita
Vienos laikinosios apsaugos priemonės pakeitimas kita
Procesas pirmosios instancijos teisme
Procesas pirmosios instancijos teisme
Procesas pirmosios instancijos teisme
Pirmosios instancijos teismo nutartys ir rezoliucijos:
Pirmosios instancijos teismo nutartys ir rezoliucijos:
Pirmosios instancijos teismo nutartys ir rezoliucijos:
Klausimai, kuriuos pirmosios instancijos teismas gali spręsti nutartimi
Klausimai, kuriuos pirmosios instancijos teismas gali spręsti nutartimi
Klausimai, kuriuos pirmosios instancijos teismas gali spręsti nutartimi
Pirmosios instancijos teismo nutarčių rūšys, priėmimo tvarka ir turinys
Pirmosios instancijos teismo nutarčių rūšys, priėmimo tvarka ir turinys

Civilinė byla Nr. e2-1435-656/2017

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02558-2015-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.4.8.; 7.9.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

Lietuvos Respublikos vardu

2017 m. gruodžio 22 d.

Vilnius

 

Vilniaus apygardos teismo teisėjas Andrius Ignotas, sekretoriaujant Justinai Mileišaitei, dalyvaujant ieškovo Bankrutavusios kredito unijos  „Švyturio taupomoji kasa“ atstovei advokatei S. Š., atsakovei G. R. (buvusiai R.) ir atstovui advokatui A. P., atsakovei A. B. ir atstovui advokatui D. P., atsakovei D. S. (buvusiai L. L.) ir atstovui advokatui P. B., atsakovei R. P. ir atstovui advokatui J. P., atsakovei E. B. ir atstovui advokatui V. K., atsakovei D. S. ir atstovui advokatui R. S., atsakovo UAB “Rezultatas” atstovui advokatui A. U., trečiojo asmens Akcinės draudimo bendrovės “Gjensidige” atstovei K. U.,

išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo Bankrutavusios kredito unijos  „Švyturio taupomoji kasa“ ieškinį atsakovams G. R. , A. B., D. S. (buvusiai L. L.), R. P., E. B., D. S., UAB „Rezultatas“ dėl žalos atlyginimo; tretieji asmenys – BUAB „Rovela“, BUAB „Rovela“ bankroto administratoriaus įgaliotas asmuo M. M., P. K., UAB „Lorika“, Akcinė draudimo bendrovė “Gjensidige” (buvęs pavadinimas UAB DK „PZU Lietuva“), išvadą teikianti institucija – Turto vertinimo priežiūros tarnyba,,             

                                                n u s t a t ė :

  1.               Ieškinio reikalavimai

 

  1. Ieškovas pareiškė ieškinį, kuriuo prašė:
  2. pripažinti neteisinga ir negaliojančia UAB „Rezultatas" 2010-09-29 parengtą Nekilnojamojo turto įvertinimo ataskaitą Nr. TV2010/09/29-02;
  3. priteisti ieškovui solidariai iš atsakovų A. B., G. R., D. S., D. S., E. B., R. P. ir UAB „Rezultatas" 177 178,99 EUR žalos atlyginimą;
  4. priteisti ieškovui iš kiekvieno atsakovo: A. B., G. R., D. S., D. S., E. B., R. P. 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už atitinkamai priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos;
  5. priteisti ieškovui iš atsakovo UAB „Rezultatas" 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas už atitinkamai priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

 

                                                        II. Ieškinio argumentai

 

                                                                   Faktinės aplinkybės

 

  1. Ieškovas nurodė, kad 2002-12-11 Juridinių asmenų registre buvo įregistruota kredito unija „Sveikatos kreditas" (dabartinis pavadinimas „Švyturio taupomoji kasa") (toliau - Unija arba Ieškovas) 2013-08-12 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi (įsiteisėjo 2013-08­20) Unijai iškelta bankroto byla.
  2. Nuo 2010-07-29 iki 2012-01-10 Unijos valdybą sudarė atsakovės L. L. (valdybos pirmininkė), G. R. ir A. B..
  3. Nuo 2010-11-24 iki 2011-04-05 registruotą Unijos paskolų komitetą sudarė atsakovės R. P. (paskolų komiteto pirmininkė), E. B. ir D. S..
  4. 2011-01-07 UAB „Rovela" (toliau - Skolininkas) užpildė Unijos standartinę paraišką paskolai gauti. Taip pat Skolininko kredito byloje buvo rasti: standartinės formos įmonės veiklos aprašymas, UAB „Rovela" verslo planas, 2010-12-31 balansas, 2010-12-31 pelno ataskaita, UAB „Rovela" registravimo pažymėjimas  ir įstatai, akcininkų sąrašas, 2010-12-13 akcininko sprendimas dėl direktoriaus atšaukimo ir naujo direktoriaus išrinkimo, dvi pažymos apie vidutinį darbuotojų skaičių, 2011-01-03 Žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartis, 2011-01-02 Žemės sklypo nuomos sutartis  ir kiti dokumentai.
  5. Paskolos užtikrinimui Skolininkas pasiūlė įkeisti nekilnojamąjį turtą - žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esantį (duomenys neskelbtini) (toliau - Žemės sklypas), kurio vertė pagal Skolininko užsakytą ir UAB „Rezultatas" (toliau - Vertintojas) 2010-09-29 atliktą Nekilnojamojo turto įvertinimo ataskaitą Nr. TV2010/09/29-02 (toliau - Turto vertinimo ataskaita) buvo nustatyta 1 060 000 Lt. Vertintojas savo profesinę civilinę atsakomybę buvo apraudęs UAB DK „PZU Lietuva".
  6. 2011-01-07 Skolininko finansinė būklė įvertinta gerai. 2011-01-07 Paskolų komitetas (R. P., E. B. ir D. S.) susirinkime priėmė sprendimą sliūlyti valdybai suteikti UAB „Rovela" 650000 Lt paskolą nekilnojamajam turtui įsigyti suteikimo.
  7. 2011-01-07  Unijos valdyba (L. L., G. R. ir A. B.) susirinkime nusprendė pritarti Paskolų komiteto pasiūlymui ir suteikti Skolininkui 650 000 Lt paskolą nekilnojamajam turtui įsigyti.
  8. 2011-01-07 tarp Unijos ir Skolininko buvo sudaryta Paskolos sutartis Nr. 70101, pagal kurią Unija suteikė Skolininkui 650 000 Lt (188 253,01 EUR) tikslinę paskolą su 9 proc. metinėmis palūkanomis, laikotarpiui nuo 2011-02-05 iki 2016-01-05 (toliau - Paskolos sutartis) 2011-01-12 buvo įregistruotas hipotekos lakštas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl Žemės sklypo įkeitimo.
  9. 2011-01-07 UAB „Lorika" (toliau - Garantas) išdavė Unijai garantiją, kaip papildomą Paskolos sutarties užtikrinimo priemonę, pagal kurią įsipareigojo atsakyti Unijai 650 000 Lt suma, jeigu Skolininkas neįvykdys arba įvykdys netinkamai savo įsipareigojimus, kylančius iš Paskolos sutarties. 2011-02-21 tarp Unijos ir trečiojo asmens P. K. (toliau - Laiduotojas) buvo sudaryta laidavimo sutartis Nr. 70101, kaip papildoma Paskolos sutarties užtikrinimo priemonė.
  10. Unijai nemokant paskolos grąžinimo ir palūkanų įmokų Unijos bankroto administratorius raštu kreipėsi į Skolininką ir Laiduotoją dėl 612 626,81 Lt pradelstų paskolos įmokų, 51 311,12 Lt palūkanų ir 59 373,31 Lt delspinigių sumokėjimo. Skolininkas ir laiduotojas nurodyto reikalavimo neįvykdė, todėl Paskolos sutartis buvo nutraukta nuo 2013-10-31.
  11. 2014-05-15 Unijos bankroto administratorius kreipėsi į garantiją išdavusią UAB „Lorika" dėl 650 000 Lt sumos sumokėjimo, tačiau reikalavimas įvykdytas nebuvo.
  12. 2014-03-21 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi Skolininkui iškelta bankroto byla (c. b. Nr. B2-953- 460/2014), kurioje patvirtintas ieškovo kreditorinis reikalavimas (1 176 649,99 EUR, tame skaičiuje negrąžinto kredito suma sudarė 177 428,99 EUR).
  13. 2014-06-19 Klaipėdos apygardos teismas priėmė sprendimą už akių, kuriuo priteisė Ieškovui iš Laiduotojo 1 176 649,99 Lt (kas atitinka 340 781,39 EUR), iš kurių: 612 626,81 Lt (177 428,99 EUR) sudarė negrąžintos paskolos, 75 075,43 Lt (21 743,34 EUR) - palūkanų ir 488 947,75 Lt (141 609,05 EUR) - delspinigių.
  14. Vykdomasis raštas pateiktas antstolei vykdyti. Antstolės išduotoje pažymoje apie vykdymo eigą nurodyta, kad Laiduotojas jokio turto ir piniginių lėšų neturi, jo darbo užmokestis yra 7,28 EUR - 9,85 EUR per mėnesį. Antstolė šioje vykdomojoje byloje iki šiol nėra išieškojusi jokios pinigų sumos iš Laiduotojo.
  15. 2013-01-07 Unijos užsakymu UAB „Ober-haus" atlikto turto vertinimo metu nustatyta, kad Žemės sklypo rinkos vertė yra 18 000 Lt. 2015-01-23 Skolininko bankroto procese buvo parduotas Ieškovui įkeistas Žemės sklypas už 4 600 EUR. Gautą pinigų sumą paskirsčius Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka Ieškovui, kaip įkaito turėtojui, buvo pervesta 250 EUR.
  16. 2015-10-29 pranešime Skolininko bankroto administratorius nurodo, kad likviduojama UAB „Rovela" neturi jokio nekilnojamojo ir/ar kilnojamojo turto bei lėšų, iš kurių būtų tenkinami kreditorių reikalavimai. Likusi nesumokėta paskolos dalis pagal Paskolos sutartį yra 177 178,99 EUR.

 

                                          Teisinis ieškinio pagrindas

 

  1. Kredito unijų įstatymo (toliau KUĮ) (2010-12-31 - 2011-11-05 redakcija) 33 str. 2 d. bei Unijos įstatų (2010-03-08 redakcija) 5.67 p. numatyta, kad paskolų komitetas nagrinėja kredito unijos narių prašymus dėl paskolų. Jis numato paskolos išmokėjimo ir grąžinimo sąlygas bei tvarką ir teikia pasiūlymus dėl šių klausimų kredito unijos valdybai ar administracijos vadovui. Be šio komiteto pritarimo Unijos valdybai buvo draudžiama suteikti paskolas (Unijos įstatų 3.9 p.).
  2. 2009-01-19 Kredito unijos „Sveikatos kreditas" paskolų komiteto ir valdybos patvirtintų Paskolų suteikimo, grąžinimo ir administravimo taisyklių 1.7 p. numatyta, kad valdyba, išanalizavusi paskolų komiteto [...] pateiktą medžiagą, įvertina paskolos paraiškos dokumentus ir priima sprendimą dėl paskolos suteikimo.
  3. Taip pat Unijos įstatų 5.45.7 p. numatyta, kad Unijos valdyba priima sprendimus dėl [...] ilgalaikių paskolų paėmimo ir suteikimo, [...].
  4. Finansų įstaigų įstatymo 31 str. 3 d. numatyta, kad finansų įstaiga, prieš priimdama sprendimą įsigyti kapitalo arba pinigų rinkos priemonių, skolinti, prisiimti įsipareigojimus už savo klientą, privalo įsitikinti, kad: įsigyjamas finansinis turtas, įkeičiamas arba kitas turtas, iš kurio ateityje gali būti tenkinamas finansų įstaigos reikalavimas, tikrai yra ir iš jo gali būti tenkinamas įgytas finansų įstaigos reikalavimas; kliento finansinė bei ekonominė būklė ir jos prognozės leidžia tikėtis, kad klientas sugebės įvykdyti įsipareigojimus; klientas vykdė ir vykdo savo finansinius įsipareigojimus finansų įstaigoms.
  5. Paskolų komiteto ir Valdybos nariai, prieš suteikdami Skolininkui paskolą, turėjo atlikti visapusišką Skolininko veiklos, patikimumo ir finansinės būklės vertinimą; kredito unija turėjo būti suinteresuota, jog paskolą grąžintų pats skolininkas iš savo pajamų ir būtent taip, kaip buvo susitarta (Paskolų suteikimo taisyklių 4.1 p., 4.3. p.; Skolininko būklės vertinimo tvarkos 1.3.7 p.).
  6. Pagal Skolininko būklės vertinimo tvarkos 1.3 p. numatytus skolininko būklės vertinimo principus Paskolų komiteto ir Valdybos nariai, prieš priimdami siūlymą / sprendimą suteikti skolininkui paskolą, privalėjo: surinkti kuo daugiau informacijos apie skolininką (Skolininko būklės vertinimo tvarkos 1.3.2 p.); įvertinti skolininko finansinę būklę, mokumą, turtą, siūlomas užtikrinimo priemones ir kitus veiksnius (Skolininko būklės vertinimo tvarkos 1.3.7 p.); patikrinti skolininko pateiktų dokumentų duomenų tikrumą, teisingumą bei jų galiojimą paraiškos pateikimo datai (Paskolų suteikimo taisyklių 4.2. p.; Skolininko būklės vertinimo tvarkos 1.3.3 p.).
  7. 2010-06-21 Paskolų komiteto ir Valdybos protokolais Nr. P-226 / Nr. PK-37 patvirtinto KU „Sveikatos kreditas" Paskolų komiteto darbo reglamento (toliau - Paskolų komiteto darbo reglamentas) (Priedas Nr. 11) 3.1.3 p. Paskolų komitetui buvo keliama pareiga išanalizuoti, ar teisingai įvertintas paskolai užtikrinti įkeičiamas turtas, išnagrinėti jo realizavimo galimybes paskolos negrąžinimo atveju, o taip pat įvertinti garantiją, laidavimą, paskolos patikimumą ir pakankamą apdraudimą.
  8. Skolininko būklės vertinimo tvarkos 1.3.6. p. numatyta, jeigu kyla pagrįstų abejonių dėl skolininko patikimumo, paskola gali būti nesuteikiama, net jeigu pajėgumas grąžinti paskolą ir siūlomas užtikrinimas yra pakankami. Paskolų komitetui ir Valdybos nariams, atliekant savo pareigas, įskaitant ir skolininko būklės vertinimą, yra taikomi didesnio atidumo ir rūpestingumo reikalavimai. Taip pat, teisės aktuose jiems yra keliami profesionalumo reikalavimai.
  9. Unijos valdybos nariai ir Paskolų komiteto pirmininkas yra laikomi Unijos vadovais (KUĮ 30 str. 1 d. 2 p., 5 p.), kurie privalo atitikti KUĮ 30 str. 2 d. nustatytus nepriekaištingos reputacijos, kvalifikacijos bei patirties reikalavimus.
  10.        Paskolų komiteto nariai, kurių pasiūlymas suteikti Skolininkui paskolą buvo privalomas paskolos išdavimo etapas, ir Valdybos nariai, kurie priimdavo galutinį sprendimą suteikti Skolininkui paskolą, neįvykdė jiems teisės aktais pavestos pareigos atlikti išsamų Skolininko veiklos, patikimumo ir finansinės būklės vertinimą bei atsakingai skolinti, elgėsi neatidžiai ir nerūpestingai, dėl ko išdavė blogos finansinės būklės Skolininkui didelę piniginę paskolą ir tokiais veiksmais sukėlė Unijai žalą.
  11. Pagal paties Skolininko pateiktus duomenis nebuvo įmanoma objektyviai įvertinti nei vieno svarbaus paskolos išdavimui aspekto, tačiau Skolininko pateikti duomenys tikrinti nebuvo nei viešuose registruose, nei kitose valstybinėse institucijose. Be to, atsižvelgiant į dokumentų datas, kyla pagrįstų abejonių, kad paskola Skolininkui buvo suteikta be jokių dokumentų, neatlikus Skolininko būklės vertinimo ir tik vėliau formaliai susegant Skolininko dokumentus į kredito bylą.
  12. Paskolų komiteto ir Valdybos nariai, veikdami kaip finansų srities profesionalai, kuriems taikomi didesnio atidumo ir rūpestingumo reikalavimai, turėjo atlikti visapusišką ir išsamų Skolininko veiklos, patikimumo, finansinės būklės ir jos prognozių vertinimą, patikrinti Skolininko pateiktų duomenų tikrumą ir teisingumą, nustatyti paskolos grąžinimo šaltinius ir užtikrinimo priemonių realumą, tačiau šių savo pareigų neįvykdė ir, nepaisydami atsakingo skolinimo pareigos.
  13. Pagal Kredito unijų minimalius paskolų vertinimo reikalavimus kredito unija turi nuolat vertinti, ar nebuvo nuostolio įvykių ir ar paskolos vertė nesumažėjo, kol paskola pripažįstama kredito unijos balanse (4 p.) Paskolos vertinamos ne rečiau kaip kartą per mėnesį ir užpildoma Paskolų vertinimo ataskaita (priedas) (5 p.). Paskolų komiteto ir Valdybos nariai netinkamai vykdė nuolatinio Skolininko vertinimo pareigą, kas mėnesį neatliko paskolos vertinimo ir taip pat netikrino po paskolos išdavimo Skolininko teikiamų duomenų, kurie patvirtina, kad Skolininko finansinė būklė tiek prieš paskolos išdavimą, tiek po paskolos išdavimo iš esmės nesikeitė, t. y. buvo bloga, nestabili, o pats Skolininkas nepatikimas.
  14. Valdyba, neatlikusi Paskolų komiteto siūlymo analizės, neįvertinusi Skolininko būklės ir, nepaisant to, priėmusi sprendimą suteikti nepatikimam, blogos finansinės būklės Skolininkui didelę piniginę paskolą, sukėlė Unijai žalą (CK 2.87 str. 7 d., KUĮ 28 str. 5 d., Unijos įstatų 5.46 p., 5.80 p.).
  15. Paskolų komiteto darbo reglamento 7.1 p. numatyta, kad paskolų komiteto pirmininkas ir nariai solidariai atlygina unijai nuostolius, padarytus dėl paskolų komiteto nutarimų, priimtų pažeidžiant unijos įstatus ir Lietuvos Respublikos norminius teisės aktus bei Paskolų komiteto darbo reglamentą. Nuostolių dydį nustato kompetentingos institucijos, unijos revizorius, arba visuotinio narių susirinkimo išrinkta ekspertų komisija. Nuostoliai išieškomi Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka, ginčai dėl nuostolių dydžio, atlyginimo ir atlyginimo būdo sprendžiami teismo.
  16. Paskolų komiteto nariai sukėlė Unijai žalą neatlikdami savo darbo funkcijų, apibrėžtų Darbo sutartyse, Kredito unijų įstatyme, Paskolų komiteto darbo reglamente, Paskolų suteikimo taisyklėse, Skolininko būklės vertinimo tvarkoje.
  17. Kiekviena darbuotojo kaltės forma (tyčia, neatsargumas) ir rūšis (tiesioginė ar netiesioginė tyčia, neatsargumas dėl per didelio pasitikėjimo ar nerūpestingumo) yra pakankama materialinei atsakomybei atsirasti. Pagal DK 255 str. 1 d. 1 p. darbuotojas privalo atlyginti visą žalą, jei ji padaryta tyčia.
  18. Paskolų komiteto nariai, turėję pareigą atsakingai ir rūpestingai vertinti skolininko finansinę būklę, patikrinti visas reikšmingas Paskolos sutarčiai sudaryti aplinkybes, tačiau jų apskritai nevertinę ir Skolininko dokumentus, galimai gavę tik po paskolos išdavimo, turėjo žinoti ir žinojo, kad tokiais savo veiksmais daro žalą Ieškovui, todėl laikytina, kad visi Paskolų komiteto nariai veikė tyčia.
  19. Paskolų komiteto ir Valdybos nariai, neatlikę išsamaus Skolininko būklės vertinimo bei neatsakingai skolinę nepatikimam, blogos finansinės būklės Skolininkui didelę pinigų sumą, kurios Skolininkas negrąžino ir negrąžins, savo bendrais veiksmais sukėlė Unijai 177 178,99 EUR žalą.CK 6.279 str. 1 d. yra numatyta, kad bendrai žalos padarę asmenys nukentėjusiam asmeniui atsako solidariai. Be to, Unijos įstatų 5.80 p. numatyta, kad Unijos valdybos nariai unijai padarytą žalą  atlygina solidariai. Pavieniai valdybos nariai, priimant neteisėtus, unijai žalingus sprendimus balsavę prieš (tai turi būti užfiksuota protokole), nuo žalos atlyginimo atleidžiami.
  20. Taip pat Paskolų komiteto darbo reglamento 7.1 p. įtvirtinta Paskolų komiteto narių solidari atsakomybė dėl Unijai sukeltų nuostolių atlyginimo, o 7.2 p. numatyta, kad paskolų komiteto narys, balsavęs prieš nutarimą, priimtą pažeidžiant unijos įstatus ar Lietuvos Respublikos norminius aktus, atleidžiamas nuo nuostolių atlyginimo, jeigu paskolų komiteto posėdžio protokole įrašytas jo protestas.
  21. Kadangi 650 000 Lt paskola Skolininkui galėjo būti suteikta tik abiejų Unijos organų: Paskolų komiteto ir Valdybos pritarimu, laikytina, kad žalą, kilusią dėl paskolos nepatikimam, finansiškai nepajėgiam Skolininkui suteikimo, sukėlė Paskolų komiteto ir Valdybos nariai kartu. Pažymėtina, kad nei Paskolų komiteto, nei Valdybos protokole nepažymėta, jog kuris nors narys prieštarautų priimamam sprendimui, visi balsavo „už". Taigi Paskolų komiteto ir Valdybos nariai Unijai sukeltą žalą ją turi atlyginti solidariai.

 

                                          Dėl turto vertintojo UAB „Rezultatas“ (tekste – Vertintojas) atsakomybės

 

  1. Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo (toliau - TVVPĮ) (2003-05-01 - 2012-05-01 redakcija) 12 str. 1 d. 2 p. numatyta, kad savo veikloje turtą vertinanti įmonė ir vertintojas privalo: sąžiningai ir rūpestingai atlikti pareigas, profesionaliai atlikti vertinimą.
  2. TVVPĮ 6 str. įtvirtinti turto vertinimo principai suponuoja Turto vertintojo pareigą vadovautis rinkos ekonomikos logika (6 str. 1 d.), apdairumo ir atsargumo principais (6 str. 2 d.). Be to, Turto vertintojo profesinės etikos kodekso 3.1 p. nustatyta, kad vertintojas atlieka savo darbą remdamasis rinkos ir ekonominių sąlygų tyrimų bei stebėjimų rezultatais, savo žiniomis ir patirtimi. Naudodamasis pripažinta turto vertinimo metodika, jis turi siekti, kad jo veiklos rezultatas būtų objektyvus.
  3. TVVPĮ 13 str. numatyta, kad turtą vertinanti įmonė atsako už atlikto vertinimo teisingumą, jo atlikimo terminus teisės aktų ir sutartyje tarp įmonės bei užsakovo nustatyta tvarka, taip pat atlygina užsakovui žalą, atsiradusią dėl netinkamai atliktų įsipareigojimų.
  4. Vertintojas Turto vertinimo ataskaitoje nurodė tikrovės neatitinkančią Žemės sklypo rinkos vertę, t. y. ženkliai pervertino turtą, todėl pažeidė aukščiau nurodytas TVVPĮ, Turto vertinimo metodikos bei Turto vertintojo profesinės etikos kodekso nuostatas, netinkamai vykdė savo profesines pareigas. Vertintojo nustatyta Žemės sklypo vidutinė rinkos vertė neatitinka kitais vertinimais to paties Žemės sklypo nustatytos vidutinės rinkos vertės.
  5. Vertintojo nustatyta Žemės sklypo vidutinė rinkos vertė neatitinka jokių protingumo ir sąžiningumo kriterijų. 2010 m. viduryje, kai buvo nustatinėjama vidutinė Žemės sklypo rinkos vertė, Lietuvoje jau buvo prasidėjusi ekonominė krizė, kuri besąlygiškai įtakojo ir visuotinį nekilnojamojo turto rinkos nuosmukį bei kainų sumažėjimą.
  6. Žemės sklypo vertės nustatymą atliko profesionalas - Vertintojas, turintis specifinių žinių ir patirties atitinkamoje srityje. Būtent dėl to, kad turto vertintojai užsiima profesine veikla, kuriai keliami padidinti rūpestingumo ir atidumo reikalavimai, TVVPĮ 15 str. yra net nustatyta pareiga turto vertintojams apsidrausti savo civilinę atsakomybę. Todėl Turto vertinimo ataskaitoje pateikta Žemės sklypo vertė (1 060 000 Lt), net ir neatitinkanti protingumo kriterijų, formaliai buvo laikoma tinkama (teisinga), kuri turėjo įtakos vertinant Skolininko būklę ir išduodant jam paskolą.
  7. Vertintojas Turtą būtų įvertinęs realia rinkos verte, Skolininkui suteiktas paskolos dydis būtų ženkliai mažesnis arba paskola apskritai nebūtų suteikta. Bet kokiu atveju, pagal Paskolų suteikimo taisyklių 1.9 p., Skolininkui nebūtų suteikta didesnė paskola nei septyniasdešimt procentų tuo metu buvusios realios įkeičiamo Turto vidutinės rinkos vertės, kuri kitais turto vertinimais nustatyta ne didesnė nei 18 000 Lt.
  8. Galiojančios TVVPĮ redakcijos 23 str. 1 d. nustatyta, kad turto arba verslo vertinimo ataskaita laikoma teisinga, kol priežiūros įstaiga nėra nustačiusi jos neatitikties šio įstatymo 22 str. nustatytiems reikalavimams ir (arba) kol ji nėra nuginčyta teisme. Taip pat Turto vertinimo ataskaitos parengimo metu galiojusios TVVPĮ (2003-05-01 - 2012-05­01) redakcijos 24 str. 3 d. nustatyta, kad turto vertinimo ataskaita laikoma teisinga, kol ji nenuginčyta įstatymų nustatyta tvarka, o 25 str. numatyta, kad iškilę ginčai dėl turto vertinimo sprendžiami šalių susitarimu arba teismine tvarka.
  9. Turto vertinimo ataskaita parengta netinkamai taikant palyginamąjį metodą – parenkant netinkamus sandorius lyginamajam tyrimui. Vertintojo nustatyta Žemės sklypo vidutinė rinkos vertė neatitinka kitais vertinimais to paties Žemės sklypo nustatytos vidutinės rinkos vertės, t.y. VĮ Registrų centro nustatytos vidutinės rinkos vertės ir 2013-01-07 Ieškovo užsakymu UAB „Ober-haus" atlikto turto vertinimo, atitinkamai 10 400 Lt ir 18 000 Lt. Skolininko bankroto proceso metu Žemės sklypas faktiškai parduotas už 4 600 EUR (kas atitinka 15 882,88 Lt).

 

                                                        III. Atsiliepimų argumentai

 

  1. Atsakovė G. R. (buvusi R.), kuri buvo ieškovo valdybos narė, prašė ieškinį atmesti ir nurodė, kad ji neatliko neteisėtų veiksmų. Sprendimas suteikti kreditą UAB „Rovela“ vertinant jį pagal „verslo sprendimo taisyklės“ kriterijjus neviršijo įprastos verslo rizikos. Ekonomiškai nenaudingas sprendimas savaime nereiškia pažeidimo.
  2. Priimant sprendimą nebuvo duomenų, kad sprendimas žalingas, nes iš anksto nebuvo žinoma, kad skolininkas negrąžins paskolos. Nebuvo nepateisinamos rizikos, nes paskolos grąžinimas užtikrintas keliomis užtikrinimo priemonėmis. Jei paskola būtų grąžinta, tai sprendimas būtų naudingas.
  3. Neįrodyta, kad sprendimas suteikti paskolą priimtas pažeidžiant nustatytą tvarką. Valdybos sprendimas gali būti vertinamas kaip paprastas neatsargumas. Atsitiktinis priežastinis ryšys, kuris pernelyg nutolęs.

 

  1. Atsakovė A. B., kuri buvo ieškovo valdybos narė, prašė ieškinį atmesti, nes neatliko kaltų veiksmų ir negalėjo numatyti, kad paskola nebus grąžinta.
  2. Nurodė, kad paskolos gavėjo ir užtikrinimo priemonių duomenų teisingumą tikrino paskolų vadybininkas ir vertino paskolų komitetas.
  3. Įkeisto turto vertę nustatė profesionalas turto vertintojas, todėl valdybos nariams nepasitikėti vertinimo išvadomis nebuvo pagrindo.
  4. Nėra visų duomenų iš ikiteisminio tyrimo. Nėra duomenų, kam buvo išmokėti pinigai, nors skola priteista atskiru teismo sprendimu.

 

  1. Atsakovė D. S. (buvusi L. L.), kuri buvo valdybos narė ir valdybos pirmininkė, prašė ieškinį atmesti ir nurodė, kad įkeičiamas turtas buvo įvertintas virš  1 mln. litų rinkos verte ir įkeičiamo turto pakako įsipareigojimams įvykdyti.
  2. Nėra duomenų, kad suteikiant kreditą UAB „Rovela“ ši bendrovė nebūtų vykdžiusi veiklos, iš veiklos turėjo virš 50 tūkst. litų pelno. Buvo pateikti balansai, kurie patvirtino gerą Skolininko finansinę būklę. UAB „Rovela verslo planas buvo realus.

 

  1. Atsakovė E. B., kuri buvo paskolų komiteto narė, prašė ieškinį atmesti.               Nurodė, kad pagal 2010 metais galiojusios Kreditų unijų įstatymo 21, 30 straipsnių ir 33 straipsnio 2 dalies redakcijos nuostatas paskolų komitetas tik teikia pasiūlymus dėl paskolų suteikimo, o valdyba priima sprendimus dėl paskolų suteikimo (28 str. 5 d. 3 punktas).
  2. Atsakovės E. B. vertinimu, paskolų komiteto narių atsakomybė atitinka darbuotojų materialinės atsakomybės pobūdį.
  3. Priežastinis ryšys tarp ieškovo patirtos žalos ir paskolų komiteto veiksmų yra nutolęs.

 

  1. Atsakovė R. P., kuri buvo paskolų komiteto narė ir komiteto pirmininkė, prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad nepriėmė 2011-01-07 sprendimo siūlyti suteikti paskolą UAB „Rovela“ ir priimti garantiją kaip papildomą užtikrinimo priemonę, nes rašysenos ekspertizė nustatė, kad paskolų komiteto protokoluose Nr.PK-90 ir PK-90.1 pasirašė ne R. P..
  2. R. P. nevertino ir netvirtino UAB „Rovela“ finansinės būklės dokumento, nes rašysenos ekspertizė nustatė, kad 2011-01-07 UAB „Rovela“ finansinės būklės vertinimo dokumente pasirašė ne R. P., bet kitas asmuo.
  3. Ieškovas nurodė, kad pagal paskolų komiteto darbo reglamento 4.1.3 punktą paskolų komiteto narys turi teisę pateikti protestą dėl priimtų paskolų komiteto sprendimų ir tik tuomet atleidžiamas nuo atsakomybės. Tačiau ne protesto pateikimas ar nepateikimas sukėlė žalą ieškovui, bet sprendimų priėmimas. Be to, ši nuostata netaikoma, nes atsakovė iš viso nepasirašė minėtų dokumentų. Neįrodyta, kad atsakovė sušaukė paskolų komiteto 2011-01-07 posėdį. Kitoje civilinėje byloje dėl žalos, suteiktos UAB „Lorika“ taip pat nustatyta, kad R. P. nepasirašė sprendimų ir todėl ieškovas atsisakė ieškinio reikalavimų R. P. atžvilgiu.

 

  1. Atsakovė D. S., kuri buvo paskolų komiteto narė, prašė ieškinį atmesti ir nurodė, kad ieškovas atsisakė taikyti materialinę darbuotojų atsakomybę ir prašė taikyti valdymo organų narių atsakomybę. Eilinis paskolų komiteto narys nėra valdymo organas. Valdymo organu yra tik paskolų komiteto narys.
  2. Atsakovė nurodė, kad ji tinkamai atliko savo pareigas, tačiau nesuveikė paskolų vadybininko filtras.

 

  1. Atsakovas UAB „Rezultatas“ prašė ieškinį atmesti ir nurodė, kad ieškovas iš viso neturi reikalavimo teisės teisme pareikšti reikalavimą pripažinti UAB „Rezultatas“ parengtą ataskaitą, nes nebuvo turto vertinimo subjektu ir negali būti laikomas ir turto vertinimo teisinio santykio šalimi. Ieškovas nesudarė su UAB „Rezultatas“ vertinimo paslaugų sutarties. Turtą vertinanti įmonė gali atsakyti ir atlyginti žalą tik užsakovui.
  2. Ieškovas nebuvo įpareigotas vadovautis UAB „Rezultatas“ parengta vertinimo ataskaita, nes turto vertinimo ataskaita nebuvo skirta ieškovui.
  3. Iš esmės vertinat UAB „Rezultatas“ sudaryta ataskaita pagrįstai pagal lyginamuosius sandorius nustatė individualią įkeisto turto vertę. UAB „OBER-HAUS“ ataskaita sudaryta dviem metais vėliau. Teismo ekspertizės išvada neteisinga, nes parinkti netinkami lyginamieji pavyzdžiai (paimti trys vienu sandoriu perleisti sklypai). Tik vertinimą atliekantis vertintojas sprendžia, kas laikytina panašiais ir analogiškais objektais ir taiko atitinkamus koeficientus nustatydamas vertinamo objekto vertę.
  4. Turto vertinimo priežiūros tarnybos nuomonė dėl ataskaitos vertinimo neturi juridinės galios ir nustatyti pažeidimai yra grindžiami deklaratyviais teiginiais.
  5. CK 6.667 str. 1 dalis nustato vienerių metų ieškinio senaties terminą reikalavimams dėl trūkumų pareikšti.
  6. Ieškovo reikalavimas atlyginti žalą iš esmės nepagrįstas, nes šalių nesieja sutartiniai santykiai, sudarantys pagrindą pareikšti ieškinį dėl žalos.
  7. Ieškovo nurodomi nuostoliai yra ne realūs, bet hipotetiniai, nes yra kitos užtikrinimo priemonės. Teisės aktai neįpareigojo ieškovo darbuotojų, kurie atsakingi už paskolų suteikimą remtis aptariama vertinimo ataskaita. Paskolos nesugrąžinimą lėmė tai, kad atsakingi ieškovo darbuotojai netinkamai vertino paskolos gavėjo verslo planą ir finansinę būklę, laiduotojo finansinę padėtį.
  8. Paskola negrąžinta ir dėl kaltų UAB „Rovela“ ir šios bendrovės direktoriaus P. K. veiksmų pateikiant tikrovės neatitinkančius ir net galimai suklastotus dokumentus ir informaciją.
  9. Tarp UAB „Rezultatas“ ir ieškovui padarytos žalos yra pernelyg nutolęs priežastinis ryšys, nes žalos atsiradimą lėmė trečiųjų asmenų, t.y. ieškovo, kuris yra profesionalas kreditavimo verslo srityje, darbuotojų veiksmai. UAB „Rezultatas“ atleistinas nuo atsakomybės CK 6.253 str. 1 d. pagrindu.

 

  1. Tretysis asmuo Akcinė draudimo bendrovė “Gjensidige, kuris yra UAB „Rezultatas“ civilinės atsakomybės draudikas, prašė ieškinį atsakovui UAB „Rezultatas“ atmesti ir iš esmės pritarė UAB „Rezultatas“ atsikirtimų argumentams. Be to, nurodė, kad draudėjas atsakovas UAB „Rezultatas“ nepranešė draudikui apie draudžiamąjį įvykį, Pagal draudimo taisykles draudžiamuoju įvykiu nelaikomas žalos, padarytos dėl draudėjo darbuotojų tyčinių veiksmų. Žinojimas apie profesinės veiklos (paslaugos) neatlikimą ar nekokybišką atlikimą vertinami kaip tyčiniai veiksmai.
  2. Tretieji asmenys BUAB „Rovela“, P. K. ir UAB „Lorika“ atsiliepimų nepateikė.

 

                            III. Teismo nustatytos aplinkybės ir sprendimo argumentai

 

  1. Ieškinys tenkinamas iš dalies. Sprendime pasisakoma dėl skirtingų teisinių valdybos narių, paskolų komiteto pirmininko, paskolų komiteto narių  ir turto vertintojo atsakomybės pagrindų.
  2. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad UAB „Rovela" paskolos sutartimi suteikta 650 000 Lt dydžio paskola. Sutarties vykdymo metu skolininkas grąžino tik 37 373,18 Lt, t.y. apie 5 proc. visos jam suteiktos paskolos. Ieškovui priverstinai išieškant įsiskolinimą buvo parduotas Unijai įkeistas nekilnojamas turtas, ko pasėkoje Ieškovui buvo pervesta 863,20 Lt (250 Eur). Taigi, atskaičius UAB „Rovela" grąžintas lėšas ir lėšas gautas pardavus įkeistą turtą, bendrovės negrąžinto kredito dalis sudaro 177 178,99 Eur.
  3. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad šiai dienai Ieškovas neturi galimybių skolą susigrąžinti iš tiesioginių skolininkų - UAB „Rovela", jos garanto UAB „Lorika" ir laiduotojo P. K., kadangi UAB „Rovela" yra bankrutavusi, o garantas UAB „Lorika" ir laiduotojas P. K. jokio turto, iš kurio būtų galima išieškoti minėtą sumą, neturi. Atsižvelgiant į tai, kad UAB „Rovela" nepagrįstai buvo suteikta didelės vertės paskola, kuri negalėjo ir negali būti grąžinta, Ieškovui buvo padaryta žala, kurią sudaro UAB „Rovela" suteikta ir negrąžinta paskola, t.y. 177 178,99 Eur.
  4. Vadovaujantis KUĮ 2 str. 9 p., pajinis įnašas yra į kredito uniją asmens įmokėta pinigų suma, kuri naudojama kredito unijos pajiniam kapitalui sudaryti. KUĮ 36 str. 1 d. nurodoma, kad kredito unijos nuosavą kapitalą sudaro pajinis kapitalas, atsargos kapitalas ir kiti KUĮ numatyti rezervai. Pagal KUĮ 39 str. pajiniai įnašai yra kredito unijos nuosavybė, iš kurtų yra formuojamas kredito nijos kapitalas ir jiems yra taikoma įstatyme numatyta apsauga, t.y. draudimas išieškoti iš kredito unijos jos nario pajinius įnašus, kurie yra kredito unijos nuosavybė, išskyrus atvejus, kai skolininkas pasitraukia iš kredito unijos narių. Vadovaujantis KUĮ 41 str. kredito unijos atsargos kapitalas sudaromas iš kredito unijos narių papildomų įnašų, atskaitymų iš kredito unijos pelno ir (ar) kitų negrąžintinų lėšų. Šio kapitalo paskirtis - garantuoti kredito unijos finansinį stabilumą, dėl ko jis kredito unijos eilinio visuotinio narių susirinkimo sprendimu gali būti panaudojamas tik kredito unijos veiklos nuostoliams padengti.
  5. Vienintelis atvejis, kuomet įstatymas numato galimybę vykdyti išskaitymą iš nario unijai sumokėjo pajinio įnašo yra nario pasitraukimas iš unijos narių. Teismų praktikoje nurodoma, kad nario pasitraukimas iš unijos galimas tik KUĮ numatytais pagrindais ir terminais, todėl bet koks įstatyme imperatyviai reglamentuoto pasitraukimo iš unijos narių pažeidimas suponuoja išskaitymo iš pajinio įnašo negalimumą (zr. pvz. Klaipėdos apygardos teismo 2015-11-12 sprendimas civilinėje byloje Nr. 2A- 1613-253/2015). Pažymėtina, kad aptariamas apribojimas yra sąlygotas kredito unijos veiklos specifikos, atsižvelgiant į tai, kad kredito unijos teiktinos finansinės paslaugos apima skolinimo paslaugų kredito unijos nariams teikimą (žr. pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2016-12-13 sprendimas civilinėje byloje Nr. 2A-1613-253/2015).
  6. Paskolų komitetas ir valdyba, atlikdami jiems teisės aktų nustatytas pareigas, nagrinėjo UAB „Rovela" prašymą dėl paskolos suteikimo ir vienbalsiai pritarė 650 000 Lt dydžio paskolos išdavimui. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovai atliko tik formalią UAB „Rovela" pateiktos paskolos patikrą, neanalizuodami juose pateiktos informacijos ir jos pagrįstumo, dėl ko išdavė didelės vertės paskolą asmeniui, kuris nebuvo pajėgus ją grąžinti ir/ar užtikrinti jos grąžinimo kitais būdais.
  7. Jei atsakovai būtų tinkamai atlikę jiems teisės aktų nustatytas pareigas, paskola nebūtų išduota ir žala Ieškovui nebūtų kilusi. Kadangi, vadovaujantis teisiniu reguliavimu, tiek paskolų komitetas, tiek valdyba yra atsakingi už prašymų dėl paskolos išdavimo nagrinėjimą ir abiejų pritarimai yra privaloma paskolos išdavimo sąlyga, darytina išvada, kad abiejų organų nariai savo neteisėtais veiksmais vienodai prisidėjo prie žalos Ieškovui sukėlimo, dėl ko nagrinėjamu atveju egzistuoja pakankamas priežastinis ryšys atsakovų, kurie yra valdybos nariai, bei paskolų komiteto pirmininkės solidariai atsakomybei kilti.

 

                                                        Dėl valdymo organų narių atsakomybės

 

  1. Atsakovų D. S., G. R., A. B. ir R. P. civilinė atsakomybė kyla kaip Unijos valdymo organo nariams.
  2. Atsakovams, kurie buvo valdybos nariais, bei paskolų komiteto pirmininkei  civilinė atsakomybė, pirmiausia, kyla kaip juridinio asmens valdymo organo nariams pagal Civilinio kodekso 2.87 str. 1 ir 7 dalis, kurios nustato Juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai. Juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas šiame straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip.
  3. Vadovaujantis KUĮ 30 str., konkrečiai nurodo, kad administracijos vadovas, paskolų komiteto pirmininkė ir valdybos nariai yra laikomi Unijos vadovais, t.y. tiesiogiai priskiriami prie valdymo organų. Valdymo organų narių atsakomybė taip pat įtvirtinama ir KUĮ 28 str. 5 d., numatančioje, kad kiekvienas kredito unijos valdybos narys privalo imtis visų galimų priemonių tam, kad valdyba spręstų jos kompetencijai priskirtus klausimus ir sprendimai atitiktų teisės aktų nustatytus reikalavimus, taip pat vykdyti kitas įstatymų nustatytas pareigas. Kredito unijos valdybos narys, nevykdantis ar netinkamai vykdantis šią pareigą ar kituose teisės aktuose nustatytas pareigas, atsako pagal įstatymus, kredito unijos įstatus, su kredito unija sudarytas sutartis.
  4. Analogiška nuostata įtvirtinta Unijos įstatų 5.48 p. ir 5.78 p., pagal kuriuos Unijos valdybos nariai ir valdybos pirmininkas, administracijos vadovas privalo atlyginti unijai nuostolius, padarytus dėl unijos valdybos arba administracijos vadovo sprendimų, priimtų pažeidžiant Lietuvos Respublikos teisės aktus ir šiuos įstatus.
  5. Ieškovas pagrįstai nurodė, kad Valdybos kaip valdymo organo nariams keliami specialūs elgesio ir kvalifikacijos reikalavimai, nes KUĮ 30 str. 2 d. ir Unijos įstatų 5.5 p. įtvirtina nepriekaištingos reputacijos, kvalifikacijos bei patirties reikalavimus. Lietuvos banko valdybos 2008-12-16 nutarimu Nr. 195 patvirtintų Leidimo tapti kredito unijos vadovu išdavimo taisyklių (2009-01-01 - 2010-06-18 redakcija) 5 p. nurodoma, kad paskolų komiteto pirmininkas ir bent vienas valdybos narys turi turėti teisės, vadybos ir verslo administravimo arba ekonomikos srities aukštąjį išsilavinimą, [...] arba būti dirbęs ne mažiau kaip 1 metus minėtose srityse (revizoriumi, auditoriumi, auditoriaus padėjėju, teisininku, finansininku, buhalteriu, juridinio asmens arba jo padalinio skyriaus vadovu ir pan.) per paskutinius praėjusius 5 metus. CK 2.87 str. 1, 2 d. nuostatos, įtvirtinančios valdybos narių pareigą būti rūpestingiems, sąžiningiems, lojaliems, laikytis įstatymų ir jų jiems nustatytų pareigų.
  6. Atsakovai remiasi argumentu, kad buvo priimtas verslo sprendimas, kuris neišvengiamai buvo rizikingas ir ieškovas būtų gavęs komercinę naudą (palūkanas).
  7. Ieškovo valdymo organų, t.y. valdybos narių ir paskolų komiteto pirmininkės, veiklos principai ir tikslai yra analogiški kaip ir akcinių bendrovių valdymo organų, todėl vertinami atsižvelgiant į kasacinio teismo praktiką, suformuotą nagrinėjant byla dėl akcinių bendrovių valdymo organų narių atsakomybės.
  8. Verslo sprendimas turi akivaizdžiai neviršyti protingos komercinės rizikos. Laikoma, kad verslo sprendimas yra protingas, jeigu nustatoma aplinkybė, kad nebuvo akivaizdaus vadovo ūkinės komercinės rizikos peržengimo (verslo sprendimas nebuvo akivaizdžiai ekonomiškai nenaudingas, nuostolingas). Kasacinis teismas pripažino, kad protinga komercinė rizika yra teisėtas ir pozityvus reiškinys, pažymėjo, kad ūkinėje veikloje egzistuoja verslo ciklai, svyravimai, todėl versle negalima garantuoti nei nuolatinio ir stabilaus pelno, nei vien tik naudingų sandorių sudarymo, todėl jei įmonės valdymo organų nariai būtų asmeniškai atsakingi už kiekvieną nuostolius sukėlusį sprendimą, tai žlugdytų jų iniciatyvumą, versliškumą, ribotų veikimo laisvę greitų bei ryžtingų sprendimų reikalaujančiose situacijose, t. y. prieštarautų vadovavimo bendrovėms tikslams plėtoti verslą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-210-611/2015).
  9. Kasacinio teismo praktikoje taip pat laikomasi bendros pozicijos, kad nuostolingas sprendimas dar nereiškia jo neteisėtumo: bendrovės vadovai turi elgesio laisvę apsispręsti, kokį konkrečiai verslo sprendimą priimti ir kokią protingą ūkinę komercinę riziką prisiimti. Net jei konkretus verslo sprendimas ir atnešė nuostolių, tai dar nereiškia, kad šis sprendimas buvo neteisėtas. Tačiau jei nustatoma, kad bendrovės vadovas akivaizdžiai viršijo protingos ūkinės komercinės rizikos ribas, buvo nelojalus ar veikė aiškiai aplaidžiai, viršijo jam suteiktus įgaliojimus, civilinė atsakomybė gali atsirasti. Visi šie pažeidimai kartu ir kiekvienas atskirai gali būti pagrindas vadovo civilinei atsakomybei kilti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-244/2014).
  10. Ieškinio 40-64 punktuose, ieškovo 2016-04-05 rašytiniuose paaiškinimuose (el.b.t.6 b.l.6-14) nurodytos bei Lietuvos banko Priežiūros tarnybos ataskaitoje nurodytos aplinkybės (kurių iš esmės neneigė ir atsakovai) patvirtina, kad iš paties Skolininko pateiktų duomenų nebuvo įmanoma objektyviai įvertinti nei vieno svarbaus paskolos išdavimui aspekto.
  11. Priežiūros institucijos Lietuvos banko Priežiūros tarnybos 2012-12-14 inspektavimo ataskaitoje, vertinant UAB „Rovela“ suteiktą paskolą nurodyta, kad paskolos lėšos išmokėtos grynaisiais. Pagal pirminį paskolos grąžinimo grafiką pirmus 6 mėn. skolininkas turėjo mokėti tik palūkanas (4,8 tūkst. Lt per mėn), o prasidėjus daliniams paskolos grąžinimams 2011 m. liepos mėn., kai bendra įmoka siekė apie 5,2tūkst. Lt per mėn., mokėjimų grafikas buvo pertvarkytas, sumažinant dalinius paskolų įmokų grąžinimus. Pagal paskutinį pakeitimą, skolininko prašymu (dėl sumažėjusių įmonės pajamų) 2012 m. kovo mėn. nustatytos palūkanų ir dalinių grąžinimų įmokos paskolos laikotarpiu sieks 6-7 tūkst. Lt per mėn., o į termino galą nukelta apie 520 tūkst. Lt sieksianti įmoka. Pateiktame verslo plane nenumatyta, iš kokių gaunamų įmonės pajamų planuojama grąžinti kreditą, nepateikti busimųjų piniginių srautų paskaičiavimai. Skolininkas unijai pateikė įsigyto žemės sklypo nuomos sutartį, sudarytą 2011 m. sausio 2 d. tarp jo ir UĄB„Narduva“(nuomininko), pagal kurią žemės sklypas išnuomojamas žemės ūkio darbams atlikti, nustatant 10 tūkst. Lt mėnesinį mokestį, tačiau jokios informacijos apie UAB „Narduva“ vykdomą veiklą, jos būklę unija neturi, nors nurodo, kad pagrindiniai skolininko atliekamų mokėjimų šaltiniai yra būtent nuomos pajamos už žemės sklypą. Žemės sklypas yra įkeistas unijos naudai, turto vertintojas UAB „Rezultatas“ 2012 m. kovo 27 d. jį įvertino l,06 mln. Lt. Už paskolą laiduoja P. K..
  12. Unija nei suteikiant paskolą, nei vėliau nevertino skolininko verslo plano realumo ir jo pateiktų duomenų teisingumo bei pagrįstumo. Skolininko finansinės būklės blogėjimą atspindi mokėjimų grafiko pertvarkymai (atitinkamai, paskolos rizikos grupė iš „1“ (standartinės) tapo „3“ (padidintos rizikos)). Paskolos byloje nebuvo (o unijos vadovai teigė, jog jiems nėra žinoma ir su skolininko pagalba bandysiantys tai išsiaiškinti) jokios patikimos informacijos apie UAB „Rovela“ faktiškai gaunamas veiklos pajamas (buvo nurodoma į 2012 m. kovo 2 d. sudarytą statybos rangos sutartį tarp skolininko ir UAB „Dokas“, tačiau nebuvo aiškus nei konkretus statybų objektas, nei atliktų darbų progresas, be to, UAB „Dokas“ yra sietina su kitais unijos skolininkais, minimais šioje ataskaitoje, o apie galimą sutarties, neva pagrindžiančios skolininko pajamas, Aktyvumą liudija ir tai, kad identiška sutartis, pakeičiant tik sandorio šalis, kainą ir terminus, buvo pateikta ir kaip skolininko UAB „Vakarų popierius“ pajamų iš vykdomos veiklos pagrindimas), jokios informacijos apie įkeistą žemės sklypą (verslo plane teigiama, kad paskirtis bus keičiama į komercinę; jau pasibaigus inspektavimui, unija perdavė skolininko atsakymą, kad paskirtis į komercinę nepakeista, o kam naudojamas žemės sklypas, nežino net pats skolininkas), informacijos apie tai, už kokią sumą parduodamą žemės sklypą prieš kelis mėnesius buvo įsigijusi pati UAB „Emdera“. Nepaisant paskolos pertvarkymų, naujausias skolininko finansinės būklės vertinimas atliktas tik 2011 m. sausio mėn., naujausios turimos skolininko finansinės ataskaitos byloje yra tik už 2012 m. Iketv.; remiantis jomis, įmonė balanse turėjo turto už 1,3 mln. Lt, iš kurių 1,1 mln. Lt sudarė už paskolos lėšas įsigytas žemės sklypas. Skolininko pildytame įmonės veiklos aprašyme (verslo plane) nurodytų duomenų teisingumu unija nesuabejojo ir jų netikrino net pastarajam susidūrus su akivaizdžiais finansiniais sunkumais (skolininkas pats paprašė pertvarkyti paskolą). Be to, Creditinfo duomenų bazėje (kuria unija teigia besinaudojanti) nurodoma, kad skolininkas turi ilgiau nei metus neapmokėtą skolą (2,2 tūkst. Lt) telekomunikacijų bendrovei. Remiantis galiojančiomis unijos valdybos ir paskolų komiteto patvirtintos Skolininko būklės vertinimo tvarkos nuostatomis, pervertinus skolininko būklę užtektų pastarąją įvertinti „3” (patenkinamai), kad paskolos rizikos grupė būtų perkelta į IV (abejotiną).
  13. Nors 2012 m. kovo mėn. ir buvo pervertintas unijai įkeistas žemės sklypas, tačiau vertinimą atliko ta pati įmonė kaip ir paskolos išdavimo metu (UAB „Rezultatas“), kuri, kaip ir buvo galima tikėtis, neturėdama intereso kritikuoti savo ankstesnės ataskaitos, nustatė tokią pačią (4 tūkst. Lt didesnę) vertę. Nustatyta vertė keliasdešimt kartų viršija realią rinkos vertę, kuri turėjo būti pastebėta ir sukelti pagrįstų unijos specialistų abejonių atliekant įprastas paskolos teikimo ir reguliaraus kredito rizikos vertinimo (monitoringo) procedūras. Remiantis VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto rinkos sandorių duomenų bazės duomenimis, 2011 m. Trakų r. savivaldybėje įvyko 141 didesnių nei 1 ha žemės ūkio paskirties sklypų pirkimo-pardavimo sandoris, iš kurių 131 atveju vidutinė kaina buvo 7 tūkst. Lt už 1 ha, o 10 didžiausių atvejų - 209 tūkst. Lt už 1 ha (tarp jų - ir UAB „Rezultatas“ pasirinkti lyginamieji objektai, nors nebuvo nurodytas joks vertinto žemės sklypo išskirtinumas), be to,minėtas sklypas mėnesį iki jį įsigyjant skolininkui buvo pirktas vos už 12,9 tūkst. Lt. Net ir atsižvelgus į šias aplinkybes, unijos vadovų teigimu, jiems nekilo abejonių dėl UAB „Rezultatas“ nustatytos turto vertės, jie nevertinę turto vertinimo ataskaitos kokybės, nes tam neturi tinkamų darbuotojų ir kompetencijų.
  14. Laiduotojo P. K. finansinę būklę unija paskutinį kartą vertino tik 2011 m. vasario mėn.; jau tuomet esminis šio vertinimo rodiklis (įsiskolinimo koeficientas) buvo vertinamas „5“ (blogai) ir tik dėl šioje inspektavimo ataskaitoje minėtos iš principo ydingos skolininko (laiduotojo) finansinės būklės vertinimo sistemos buvo gautas galutinis įvertinimas - „3” patenkinamai. Pinigų srauto iš laidavimo, skaičiuojant specialiuosius atidėjinius, vertinimo beprasmiškumą patvirtina ir faktas, kad unija neturi sėkmingos išieškojimo iš laiduotojų praktikos; paskolos pertvarkomos po kelis kartus, o į laiduotojus praktiškai nesikreipiamą.
  15. Inspektavimo metu nustatyta, kad šios paskolos išdavimas ir vertinimas yra neatsakingas, neskaidrus, neatitinkantis minimalių rizikos valdymo standartų, o pati unija negalėjo pateikti net minimalios informacijos, paneigiančios tokį traktavimą. Apibendrinant, inspektavimo komisijos nuomone, skolininko finansinė būklė vertintina kaip „5“ (bloga), dėl ko paskola priskirtina IV (abejotinai) rizikos grupei (pagal kurią tikėtinai neatgauta paskolos dalis yra lygi 45 proc., t.y. paskolos grįžimo dengiant pinigų srautais iš skolininko veiklos tikimybė yra spekuliatyvi - apie 50 proc.). Užtikrinimo priemonė (žemės sklypas) neturėtų būti vertinama didesne verte nei minėtas VĮ Registrų centro vidurkis, atmetus ekstremalias vertes, o laiduotojo finansinė būklė (dėl aukščiau išdėstytų pastabų) taip pat vertintina kaip „5“ (bloga) ir atitinkamai laidavimui taikytinas 0 proc. korekcijos koeficientas. Atitinkamai, šiai paskolai turi būti sudaryti specialieji atidėjiniai.
  16. Teismo vertinimu, kvalifikuotų Lietuvos banko priežiūros tarnybos specialistų išvados ir tolimesnė įvykių seka, patvirtino, kad sprendimas suteikiant paskolą UAB Rovela negali būti vertinamas kaip racionalus komerciniu požiūriu ir konstatuotinas akivaizdus ūkinės komercinės rizikos protingumo peržengimas bei didelis aplaidumas.

 

                                          Dėl atsakovės R. P. atsakomybės

 

  1. Atsakovė Paskolų komiteto narė ir pirmininkė R. P. atskirtimus iš esmės grindžia argumentu, kad ji nedalyvavo Paskolų komiteto posėdyje bei sprendimo siūlyti suteikti paskolą UAB „Rovela“ nepriėmė, nes nepasirašė komiteto posėdžio protokolo ir protokolo išrašo.
  2. Ekspertizės nustatyta, kad jos parašai, esantys 2011-01-07 protokoluose Nr. PK-90, PK-90.1 bei 2011-01-07 protokolo Nr. PK-91 išraše yra ne R. P..
  3. Tačiau byloje taip pat nustatyta, kad ieškovas 2011-02-01 sudarė finansinės būklės įvertinimo aktą kuriuo buvo vertinama P. K., buvusio BUAB „Rovela“ direktoriaus, finansinė būklė, pastarajam siekiant laiduoti už BUAB „Rovela“. Šiame akte nurodyta, kad „Laiduotojas yra gerai žinomas arba finansiškai stabilus asmuo [...]; NUSTATYTA, KAD LAIDUOTOJO BŪKLĖ YRA PATENKINAMA; PASKOLŲ KOMITETAS, SAVO SUSIRINKIME, ĮVYKUSIAME [...] APSVARSTĖ ŠIĄ PARAIŠKĄ IR NUSPRENDĖ [...]“.Šį aktą pasirašė atsakovė R. P., kas reiškia, kad ji žinojo apie paskolos išdavimą BUAB „Rovela“. Šiuo aktu atsakovė R. P. patvirtino, kad BUAB „Rovela“ paskolos paraiška yra apsvarstyta ir ją nuspręsta tenkinti, o P. K. finansinė būklė yra pakankamai gera, kad jis galėtų laiduoti už BUAB „Rovela“. Šis aktas yra pasirašytas atsakovės R. P., savo parašo, esančio šiame akte tikrumu atsakovė R. P. neabejoja ir jo neginčija.
  4. Pasirašydama nurodytą dokumentą atsakovė R. P. patvirtino, kad tuometinis BUAB „Rovela“ direktorius buvo tinkamu laiduotoju BUAB „Rovela“, kas iš esmės reiškia, kad atsakovė R. P. žinojo apie kredito BUAB „Rovela“ išdavimą. Atsakovė R. P. selektyviai ginčija savo parašo tikrumą vienuose dokumentuose, tačiau sutinka su savo parašo tikrumu kituose dokumentuose, kai visi dokumentai yra susiję tarpusavyje ir priimti dėl tos pačios UAB „Rovela“ išduotos paskolos aplinkybių. Dėl šių priežasčių taip pat kritiškai vertintinas atsakovės R. P. teiginys esą ji neprisimena dalyvavusi išduodant kreditą BUAB „Rovela“, kadangi jos dalyvavimą patvirtina dalyvavimas vertinant užtikrinimo priemones.
  5. Ieškovo paskolų komiteto darbo reglamento (ieškinio priedas Nr. 11) 4.1.3. p. nurodyta, kad paskolų komiteto narys turi teisę užprotestuoti paskolų komiteto sprendimus per tris dienas, kai sprendimas buvo priimtas arba paskolų komiteto narys sužinojo ar turėjo sužinoti apie priimtą sprendimą.
  6. Šiuo atveju, jei atsakovės R. P. parašai, esantys atsiliepimo 2 p. nurodytuose dokumentuose būtų buvę suklastoti, apie šį faktą ji turėjo sužinoti dar 2011 m., atsiskaitydama ieškovo narių susirinkimui ir stebėtojų tarybai, o sužinojusi turėjo pareigą per 3 d. d. pateikti protestą dėl minimų paskolų komiteto sprendimų, kuriais buvo patvirtintas paskolos išdavimas BUAB „Rovela“. Faktas, kad atsakovė R. P. nepareiškė protesto ir neginčijo atsiliepimo 2 p. nurodytų dokumentų laiku, įrodo, kad ji žinojo apie paskolos suteikimą UAB     „Rovela“ ir iš esmės jam pritarė.
  7. Ieškovo įstatų (ieškinio priedas Nr. 6) 5.69. p. nurodyta, kad „Už savo veiklą paskolų komitetas atsako visuotiniam akcininkų susirinkimui ir stebėtojų tarybai ne rečiau kaip kartą permetus. Paskolų komitetas privalo paruošti rašytinę paskolų komiteto darbo ataskaitą ne vėliau kaip likus 5 dienoms iki eilinio visuotinio narių susirinkimo ir pristatyti šią ataskaitą visuotiniam narių susirinkimui, kuris įvertina paskolų komiteto veiklą. Paskolų komitetas taip pat ne rečiau kaip kartą per ketvirtį atsiskaito stebėtojų tarybai“. Tai reiškia, kad atsakovė R. P., buvusi paskolų komiteto nare, už paskolų komiteto 2011 m. priimtus sprendimus, kuriuos patvirtina atsiliepimo 2 p. nurodyti dokumentai turėjo atsakyti net 2 kartus, t. y. ieškovo narių susirinkimui ir stebėtojų tarybai. Šių atsiskaitymų, vykusių 2011 m. metu atsakovei R. P. turėjo kilti klausimų dėl atsiliepimo 2 p. nurodytuose dokumentuose esančių jos parašų tikrumo, tačiau nurodytuose dokumentuose esančių parašų tikrumą atsakovė R. P. ginčija tik pradėjus nagrinėti bylą teisme. R. P. dalyvavo paskolų komitetui svarstant UAB“Rovela“ sutiekto kredito sąlygų pakeitimo klausimą.

 

                              Dėl paskolų komiteto narių atsakomybės

 

  1. KUĮ nėra nuostatos dėl eilinių Unijos paskolų komiteto narių priskyrimo prie valdymo organų narių. Tačiau ieškovas paskolų mitėto narių atsakovių D. S. ir E. B. atsakomybę grindžia sisteminiu teisės aktų aiškinimu. KUĮ 32 str. 3 d., tiek Unijos įstatų 5.66 p. imperatyviai nurodoma, kad paskolų komitetas - privalomas kredito unijos organas. Paskolų komiteto darbo reglamento 7.1 p. numato, kad paskolų komiteto pirmininkas ir nariai atlygina unijai nuostolius, padarytus dėl paskolų komiteto nutarimų, priimtų pažeidžiant teisės aktų nuostatas ir Unijos įstatus, kurie išieškomi Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Be to, Unijos paskolų komiteto darbo reglamento 2.2. p. paskolų komiteto nariams nustatyti papildomi kompetencijos reikalavimai. Teisinis reguliavimas patvirtina, kad Unijos paskolų komiteto sprendimas buvo viena iš privalomų paskolos išdavimo sąlygų (KUĮ 32 str. 3 d., KUĮ 28 str. 3 d. 6 p.).
  2. Kaip teigia ieškovas paskolų komitetas privalo priimti sprendimus dėl siūlymo valdybai spręsti paskolų suteikimo klausimą. Nors valdyba ir paskolų komitetas tiesiogiai dalyvauja paskolų išdavimo procese, o jų sprendimai yra betarpiškai susiję bei vienodai reikšmingi, kadangi paskolų komiteto pritarimas yra būtina paskolos išdavimo sąlyga.
  3. Teismas nesutinka su ieškovo argumentu, kad paskolų komiteto statusas prilyginamas valdymo organo statusui, dėl ko atsakovėms buvusioms paskolų komiteto narėms E. B. ir D. S. civilinė atsakomybė taip pat turėtų kilti CK 2.87 str. 7 d. pagrindu. Vadovo (valdymo organo nario) sąvokos plečiamasis aiškinimas nėra galimas, griežtesnė valdymo organų narių atsakomybė taikoma tik konkrečiai specialiosisose normose (pavyzdžiui, Akcinių bendrovių įstatymo, KUĮ) numatytais pagrindais.
  4. Galutinį sprendimą remiantis Įstatų 3.6. punktu bei Paskolų teikimo, grąžinimo ir administravimo taisyklių 4.6. punktu priima Kredito unijos valdyba. Nors ieškovė remiasi sąlyga, jog sprendimus dėl verslo paskolų suteikimo unijos valdyba gali priimti tik esant paskolų komiteto pritarimui, tačiau unijos valdyba išanalizavusi paskolų komiteto pateiktą medžiagą, įvertina paskolos paraiškos dokumentus ir priima sprendimą patenkinti nario prašymą; nepatenkinti nario prašymo; atidėti prašymo nagrinėjimą kol bus pašalinti trūkumai arba pateikti medžiagą su raštiška išvada paskolų komitetui pakartotiniam svarstymui (4.6.3. ir 4.6.4. punktai). Šios nuostatos teismo vertinimu, sudaro pagrindą konstatuoti, jog valdyba nebuvo saistoma paskolų komiteto siūlymo suteikti UAB „Rovela“ paskolą. Teismo vertinimu, tokio pobūdžio funkcijų pasiskirstymas leidžia spręsti, jog šiuo atveju būtent valdybos kompetencijai priskirtini su paskolų išdavimu susiję sprendimai, o paskolų komiteto siūlymas pritarti ar ne paskolos išdavimui laikytinas tik patariamuoju ir nėra galutinis bei teisiškai įpareigojantis išduoti paskolai.
  5. Pareigą visapusiškai įvertinti skolininko mokumą, pajamas, turtą, bei kitus galinčius nulemti paskolos grąžinimą veiksnius pareigą turėjo ne tik paskolų komitetas, bet ir valdyba. Tai reiškia, jog kiekvienas iš minėtų organų vertindami skolininko finansinę būklę bei paskolos grąžinimo šaltinius, paskolų išdavimo procese veikė savarankiškai. Teismo vertinimu, šių funkcijų valdyba negali deleguoti paskolų komitetui, kadangi esant tokiai dvipakopei paskolos išdavimo procedūrai, sprendimų priėmimas perkeliamas į aukštesnį unijos valdymo lygmenį.
  6. Sprendimo priėmimo suteikti paskolą to prašančiam asmeniui ar ne priskyrimas valdybos kompetencijai turi užtikrinti didesnę kontrolę, gilesnę šio klausimo analizę. Valdyba, priimdama jos kompetencijai priskirtus sprendimus, veikia savarankiškai, ir nėra saistoma jai pateiktų paskolų komiteto pasiūlymų, o neturėdama pakankamos informacijos sprendimui priimti galėjo pareikalauti, kad būtų atlikta išsamesnė analizė.
  7. Kiekvieno iš valdymo organų pareigos yra savarankiškos ir vieno valdymo organo pareigų nevykdymas neatleidžia kito valdymo organo nuo šių pareigų vykdymo. Dėl to sprendžiant dėl valdymo organo atsakomybės, turi būti individualiai nustatytas šio asmens neteisėtas veikimas arba neveikimas, kiek tai susiję su jam tenkančių pareigų pažeidimu, ir būtent iš to asmens neteisėto elgesio išplaukianti žala. Atribotina unijos valdymo organų narių ir unijos darbuotojų atsakomybė. Ieškovas faktiškai prašo taikyti paskolų komiteto nariams, kurie yra unijos darbuotojai ir nariai, bet ne valdymo organų nariai, visišką turtinę atsakomybę už neatsargiais veiksmais padarytą žalą. Darbuotojų visiškos atsakomybės atvejus reglamentuoja jau darbo teisės normos – Darbo kodeksas.
  8. Ieškovas, pasisakydamas dėl paskolų komiteto narių visiškos atsakomybės remiasi CK 6.246 str. įtvirtintu generalinio delikto  institutu.  Teismo vertinimu, esant specialiam unijos valdymo organų narių ir darbuotojų  atsakomybės reglamentavimui, bendros CK 6.246 str. normos netaikytinos.
  9. Atsižvelgiant į paskolų komitetui pavestas funkcijas ir kompetenciją, kaip minėta, paskolų komiteto narių E. B. ir D. S. neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad jos paskolų komiteto susirinkime nagrinėdamos UAB „Rovela“ paraišką nesilaikė visų Paskolų teikimo, grąžinimo ir administravimo taisyklių 4.2. ir 4.3. punktuose numatytų reikalavimų ir pateikė rekomendacinio pobūdžio siūlymą valdybai tenkinti UAB „Rovela“ paraišką (4.6. punktas). Toks siūlymas teismo vertinimu, nenulėmė žalos atsiradimo, kadangi valdybos nariai turėjo pareigą savarankiškai įvertinti paskolos išdavimo perspektyvas ir teisę nepritarti šiam siūlymui.
  10. Reikšminga tai paskolų komitetas nesiekdamas nei suklaidinti, nei nutylėti reikšmingą informaciją, pateikė valdybai tuos pačius duomenis, kuriuos ir pats vertino svarstydamas UAB „Rovela“ paraišką. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, jog valdybos narių  neteisėti veiksmai pasireiškė ne tik minėtų paskolų teikimo taisyklių nesilaikymu, tačiau ir priimtu nepagrįstu ir viršijančiu protingą ūkinę – komercinę riziką sprendimu suteikti UAB „Rovela“ paskolą. Būtent šis sprendimas teismo vertinimu, laikytinas tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijęs su ieškovui kilusia žala.

 

                                          Dėl unijos narių ir darbuotojų atsakomybės

 

  1. Be to, ieškovas nurodė, kad atsakovams civilinė atsakomybė taip pat kyla kaip Unijos nariams KUĮ 20 str. ir CK 6.246 str. pagrindu. KUĮ 20 straipsnis “Nario atsakomybė už kredito unijai padarytą žalą”  nustatė, kad kredito unijos narys už kredito unijai padarytą žalą atsako Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka.
  2. Unijos įstatų 4.25 p. nurodoma, kad Unijos narys už žalą, padarytą Unijai, atsako CK nustatyta tvarka, t.y. Unijos nariams už jų pareigų nevykdymą gali būti taikoma atsakomybė CK nustatyta tvarka.
  3. Teismo vertinimu, nurodyta speciali unijos nario atsakomybė kildinamas tik iš unijos nario pareigų, kurias lemia tik narystė buvo Kredito unijos narys privalo:1) turėti kredito unijoje ne mažesnio, negu šio įstatymo ir įstatų nuostatos reikalauja, dydžio pajų; 2) laiku pranešti apie savo narystės kredito unijoje pagrindo išnykimą; 3) įstatuose nurodytu laiku ir tvarka mokėti stojamąjį mokestį, pajinius įnašus ir kitus papildomus įnašus; 4) laikytis įstatų, vykdyti įsipareigojimus kredito unijai, jos valdymo ir priežiūros organų nutarimus, dalyvauti kredito unijos veikloje; 5) tinkamai ir laiku vykdyti su juo sudarytas paskolų, indėlių laikymo kredito unijoje ir kitas sutartis (KUĮ 14 str. 4 d.).
  4. Teismas  sprendžia, jog ieškovui neįrodžius būtinos civilinei atsakomybei kilti sąlygos – priežastinio ryšio tarp paskolų komiteto narių atsakovių E. B. ir D. S. neteisėtų veiksmų ir žalos, ieškinys šių atsakovių atžvilgiu atmestinas kaip neįrodytas.
  5. Ieškovas ieškinyje nurodė kita atsakovų atsakomybės pagrindą, kad pagal galiojusio Darbo kodekso 255 str. 1 d. 1 p. darbuotojas privalo atlyginti visą žalą, jei ji padaryta tyčia, ir šiuo pagrindu atsakovams taikoma visiška materialinė atsakomybė. Tačiau nagrinėjant bylą ieškovas šio atsakomybės pagrindo neįrodinėjo.
  6. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie LR Vidaus reikalų ministerijos atlieka ikiteisminį tyrimą Nr.06-1-01003-11 dėl atsakovų ir kitų asmenų galimai nusikalstamų veiksmų (didelės vertės jų žinioje buvusio svetimo turto iššvaistymo ir piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi), padarytų organizuotoje grupėje, kas galėtų nulemti tyčinių atsakovų veiksmų konstatavimą įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Ieškovas nesutiko su nagrinėjamos bylos sustabdymu tuo pagrindu, kad atliekamas ikiteisminis tyrimas, o kitų įrodymų dėl atsakovų tyčinių veiksmų neteikė, todėl toks ieškovo procesinių teisių įgyvendinimo taktika nulėmė, kad atsakovų atsakomybė darbo teisiniu santykių pagrindu nebuvo bylos nagrinėjimo dalyku.

 

                                          Dėl UAB „Rezultatas“  atsakomybės

                                         

  1. Atsakovo UAB „Rezultatas“ neteisėtus veiksmus ieškovas grindžia tuo, kad šių asmenų parengta turto vertinimo ataskaita, kurią UAB „Rovela“ pateikė prašydama suteikti paskolą, neatitiko teisės aktų reikalavimų, o ataskaitoje nustatyta turto vertė ženkliai viršijo tikrąją turto vertę. Paskolos suteikimo UAB „Rovela" metu galiojusios Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo (toliau - TVVPĮ) redakcijos 12 str. 1 d. 2 p. numatė, kad savo veikloje turtą vertinanti įmonė ir vertintojas privalo: sąžiningai ir rūpestingai atlikti pareigas, profesionaliai atlikti vertinimą. TVV 6 str. įtvirtinti turto vertinimo principai suponuoja Turto vertintojo pareigą vadovautis rinkos ekonomikos logika (6 str. 1 d.), apdairumo ir atsargumo principais (6 str. 2 d.). Be to, Turto vertintojo profesinės etikos kodekso 3.1 p. nustatyta, kad vertintojas atlieka savo darbą remdamasis rinkos ir ekonominių sąlygų tyrimų bei stebėjimų rezultatais, savo žiniomis ir patirtimi. Naudodamasis pripažinta turto vertinimo metodika, jis turi siekti, kad jo veiklos rezultatas būtų objektyvus.
  2. TVVPĮ 13 str. numatyta, kad turtą vertinanti įmonė atsako už atlikto vertinimo teisingumą. Vadovaujantis CK 6.246 str. 1 d., civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 str. 1, 2 d.).
  3. Byloje pateikta Turto vertinimo priežiūros tarnybos (toliau – Tarnyba) 2015-12-31 išvada, kurią teismas vertina kaip rašytinį įrodymą. Tarnyba konstatavo, kad Turto vertintojo parengta ataskaita neatitinka teisės aktų reikalavimų. Turto vertinimo ataskaitoje nėra jokio pagrindimo dėl turto vertinimo metu vertinamo objekto vertės nustatymui taikytų pataisų koeficientų, jų apskaičiavimo, nepateikti jokie paaiškinimai, kokiais kriterijais ir požymiais vieni vertinamųjų objektų požymiai buvo skirstomi į gerus, labai gerus, vidutinius, be to, nepateikiami jokie skaičiavimai ir/ar kiti paaiškinimai, susiję su vertinamo objekto likvidacinės vertės nustatymu. Iš Turto vertinimo ataskaitos taip pat nėra aiškiai nurodomi vertinamo objekto ir Turto vertintojo pasirinktų palyginamųjų objektų charakteristikos ir skirtumai.
  4. Turto vertinimo ataskaitos neatitikimas konstatuotas ir minėtoje Lietuvos banko Priežiūros tarnybos tikslinio inspektavimo ataskaitoje. Kaip nurodė Lietuvos bankas, atsižvelgiant į VĮ Registrų centro pateikiamus viešus duomenis, Turto vertintojas žemės sklypo vertinimui pasirinko vienus brangiausių nekilnojamojo turto sandorių nenurodant šio sklypo išskirtinumo ir/ar kitokio tokio pasirinkimo pagrindimo.
  5. Be to, kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai - 2016-06-12 Byloje atliktos teismo ekspertizės aktas, VĮ Registrų centras 2014 m. rugsėjo mėn. parengta retrospektyvinio nekilnojamojo turto įvertinimo ataskaita Nr. VZ—161 (2017/09), VĮ Registrų cento Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašas, UAB „OBER-HAUS" 2013-01-11 nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita Nr. 15370 VAT_2013 DGR VHAN, taip pat patvirtina Turto vertintojo nustatytos aktualaus žemės sklypo vertės nepagrįstumą. Sklypas nepasižymėjo jokia strategiškai reikšminga vieta ir/ar kitomis ypatybėmis, kurios galėjo padidinti turto vertę.
  6. Teismo vertinimu, aplinkybė, jog atsakovas UAB „Rezultatas“ parengė turto vertinimo ataskaitą, kuri neatitinka teisės aktų reikalavimų, yra pagrindas pripažinti tokius atsakovų veiksmus neteisėtais, t.y. aplaidžiais ir nerūpewstingais.
  7. Pagal teisės aktus, reglamentuojančius turto vertės nustatymą, vertintojas privalo atsižvelgti į vertinimo tikslą, kadangi nuo vertinimo tikslo priklauso turto vertės nustatymo pagrindimas konkrečiam tikslui. Iš byloje esančios UAB „Rezultatas“   parengtos turto vertinimo ataskaitos matyti, jog vertinimo tikslas nustatyti vertinamo nekilnojamojo turto likvidacinę (priverstinio pardavimo) vertę užsakovo pageidavimu. Taigi, vertinimo paskirtis buvo siejama su kreditavimo ir hipotekos teisiniais santykiais. UAB „Rezultatas“ veikė žinodamas, jog vertinamas turtas bus įkeičiamas ieškovei kaip paskolos užtikrinimo priemonė. Teismo vertinimu, nereikšminga aplinkybė, kad turto vertinimas atliktas UAB „Lorika“ užsakymu, nes nepriklausomai nuo to, kas yra formalus vertinimo užsakovas, vertinimo paskirtis pateikimas kredito institucijai siekiant gauti kreditą.
  8. Kaip pagrįstai nurodė atsakovai kreditų išdavimas ieškovui iki bankroto bylos iškėlimo buvo ūkinė komercinė veikla, šioje srityje ieškovė veikė kaip savo srities profesionalė, todėl vykdomos veiklos ypatumai suponavo ypatingai didelę ieškovės atidumo ir rūpestingo pareigą. Tokioms aplinkybėms, kurios nustatytos šioje byloje, sprendimą išduoti paskolą priimantys asmenys neturėjo pagrindo besąlygiškai pasitikėti pateikta turto vertinimo ataskaita, privalėjo patikrinti įkeičiamo turto vertę, palyginti ją su Registrų centro informacija bei kilus neaiškumams pareikalauti patikslinti turto vertinimą arba atsisakyti ją priimti. Neatlikusi tokių veiksmų kredito unija yra atsakinga už jai kilusias neigiamas pasekmes prisiimtas savo rizika. Pažymėtina, jog pagal CK 6.253 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė netaikoma, taip pat asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės šiais pagrindais: dėl nenugalimos jėgos, valstybės veiksmų, trečiojo asmens veiksmų, nukentėjusio asmens veiksmų, būtinojo reikalingumo, būtinosios ginties, savigynos. Šio straipsnio 5 dalyje paaiškinta, kad nukentėjusio asmens veiksmai – veiksmai, dėl kurių kaltas pats nukentėjęs asmuo ir dėl kurių jam atsirado ar padidėjo nuostoliai. Tai gali būti nukentėjusio asmens sutikimas, kad jam būtų padaryta žalos, arba rizikos prisiėmimas.
  9. Kredito unijos yra finansų įstaigos, todėl jų veiklą reglamentuoja ne tik KUĮ, bet ir Finansų įstaigų įstatymas. Aiškinat sistemiškai kreditavimo veiklos tikslas yra iš kredito gavėjo verslo, vykdomo pagal kredito įstaigai pateiktą verslo planą, generuojamų pinginių srautų gauti palūkanų ir kredito grąžinimo įmokas (KUĮ 4 str. 3 d., Finansų įstaigų įstatymo 31 str. 3 d.). Turto įkeitimas yra tik pagrindinės prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonė, o kredito grąžinimo šaltinis yra kredito gavėjo veiklos pajamos, todėl, teismo vertinimu, tarp neteisėtų UAB „Rezultatas“ veiksmų ir žalos, kuri kilo dėl nepakankamos įkeisto turto rinkos vertės, yra nutolęs faktinis priežastinis ryšys, kuris nepakankamas visiškai teisinei atsakomybei atsirasti.
  10. Kasacinėje byloje Nr. 3K-3-507-611/2016 bankas prašė pripažinti atsakovės parengtą nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą neteisinga ir priteisti solidariai iš šios atsakovės bei jos atsakomybės draudiko nuostolių atlyginimą. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė, o apeliacinės instancijos teismas - tenkino iš dalies. Ieškovas pateikė kasacinį skundą.
  11. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. lapkričio 9 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje  Nr.3K-3-507-611/2016 nurodė, kad turto vertintojas, teikdamas profesionalias ir atlygintines paslaugas, bendradarbiavimo sutartimi prisiėmė Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 13 str. nustatytus padarinius – atsakomybę už bankui teikiamų išvadų teisingumą. Tačiau turto vertintojas sutartį dėl konkretaus nekilnojamojo daikto įvertinimo sudarė su trečiuoju asmeniu. Kadangi atsakovas - turto vertintojas veikė neteisėtai ir dėl kaltų jo veiksmų atsirado žalos, o jam, kaip atestuotam ir sutartimi įsipareigojusiam savo srities profesionalui, taip pat taikytini didesni ir griežtesni reikalavimai, tai šiuo atveju jis negali būti visa apimtimi atleistas nuo civilinės atsakomybės net ir nustačius banko neatidumą, aplaidumą. Ieškovo bendro pobūdžio pareigos būti atidžiam pažeidimas negali panaikinti neteisėtų turto vertinimo įmonės veiksmų ir kaltės fakto, tačiau turi įtakos sprendžiant dėl atsakomybės dydžio. CK 6.253 str. 5 d. negali būti pagrindas atmesti ieškinį, nes CK 6.253 str. nuostata taikoma atsižvelgiant į kiekvienos šalies santykį su atsiradusia žala. Esant žalos padariusio asmens kaltei ir nukentėjusio asmens bendro pobūdžio pareigos būti atidžiam pažeidimui, šių veiksmų vertinimas kaip lygiareikšmių prieštarautų sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principams, todėl neteisėti banko veiksmai sudaro pagrindą ne visiškai, o tik iš dalies atleisti turto vertintoją nuo atsakomybės. Iš naujo nagrinėdamas bylą, teismas turi įvertinti kiekvienos šalies santykį su žala ir spręsti dėl priteistinos žalos dalies atlyginimo.
  12. Nurodytą bylą pakartotinai nagrinėjant apeliacine tvarka ginčo šalys sudarė taikos sutartį, pagal kurią turto vertintojo civilinės atsakomybės draudikas sumokėjo ieškovui pusę reikalaujamos priteisti (Lietuvos apeliacinio teismo 2017-03-09 nutartis civilinėje byloje 2A-373-943-2017).
  13. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad UAB „Rovela“ veiklos, generuojančios kredito grąžinimui ir palūkanų mokėjimui būtinus piniginius srautus, nevykdė, tačiau ieškovo vadovų sprendimą suteikti kreditą lėmė atsakovo UAB „Rezultatas“ nustatyta itin didelė įkeičiamo turto likvidacinė vertė. Ši išvada sudaro pagrindą atsakovui UAB „Rezultatas“ taikyti dalinę atsakomybę. Reikalavimui netaikomas CK 6.667 str. 1 d. nustatytas vienerių metų ieškinio senaties terminas, reikalavimas kyla iš žalos santykių.
  14. Nustačius mišrios kaltės instituto taikymo sąlygas, teismui paliekama diskrecijos teisė parinkti konkrečią šios normos taikymo apimtį. Ieškovas, būdamas kredito institucija, pasitelkė kitos (turto rinkos vertės nustatymo) srities profesionalą, todėl vertintojas, teikdamas profesionalias ir atlygintines vertinimo paslaugas, prisiėmė TVPĮ 13 straipsnyje nustatytus padarinius – atsakomybę už bankui teikiamų išvadų teisingumą. Kredito įstaigai negali būtų taikomi didesni ir griežtesni reikalavimai turto vertinimo veikloje nei atestuotam ir sutartimi įsipareigojusiam šios srities profesionalui – vertintojui. Atsižvelgus į tai, kad vertintojo UAB „Rezultatas“  ir ieškovo, atstovaujamo valdybos ir paskolų komiteto narių, veiksmai vertinami ta pačia aplaidumo ir nerūpestingumo kaltės forma, vertintojas negali būti visa apimtimi atleistas nuo atsakomybės už žalą. Teismas taiko atsakovui UAB „Rezultatas“ individualią dalinę atsakomybę ir priteisia ½ dalį 177 178,99 EUR žalos atlyginio – 88589,50 EUR.
  15. Teismas sprendžia, jog yra teisinis pagrindas ieškovo ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti ieškovui solidariai iš atsakovų G. R., A. B., D. S. ir R. P. 88589,50 EUR žalos atlyginimą.

 

                            Dėl turto vertinimo ataskaitos pripažinimo negaliojančia

                           

  1. TVVPĮ 24 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog turto vertinimo ataskaita laikoma teisinga, kol ji nenuginčyta įstatymų nustatyta tvarka, o pagal nurodyto įstatymo 25 straipsnį kilę ginčai dėl turto vertinimo sprendžiami šalių susitarimu arba teismine tvarka, jeigu kituose įstatymuose nenustatyta kitaip. Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 24 straipsnio nuoroda apie turto vertinimo ataskaitos nuginčijimą įstatymų nustatyta tvarka nereiškia, kad tai gali būti daroma tik pareiškiant ieškinį teisme dėl tokio akto pripažinimo negaliojančiu. Ieškovo ginčijama UAB „Rezultatas" 2010-09-29 parengtą Nekilnojamojo turto įvertinimo ataskaitą Nr. TV2010/09/29-02 įvertinta byloje kaip įrodymas (CPK 177 straipsnio 2 dalis). Ieškovas nagrinėjamoje civilinėje byloje siekia ginčo teisena nuginčyti nurodytą įrodymą, kuris buvo vertinamas kitoje civilinėje byloje ir jam buvo taikomos civilinio proceso normos, reglamentuojančios įrodymų rinkimą, jų tyrimą bei vertinimą, o ne ieškinio institutas.
  2. Kasacinis teismas išaiškino, kad turto vertinimo ataskaita kaip įrodymas, kuris išnagrinėtoje byloje buvo įvertintas pagal CPK nustatytas įrodymų vertinimo taisykles, negali būti materialinio pobūdžio reikalavimo dalyku atskiroje byloje ir ginčijamas CPK nustatyta tvarka. Teismas, gavęs tokį ieškinį, turi atsisakyti jį priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu kaip nenagrinėtiną teisme. Ieškovai, kurie kaip individualios įmonės V. ir S. M. prekybos centro savininkai dalyvavo šios įmonės bankroto byloje kaip atsakovai, nagrinėjamoje byloje, pareikšdami ieškinį dėl rašytinio įrodymo, kuriuo remdamiesi bankroto bylą nagrinėję teismai nustatė prekybos centro rinkos vertę, pripažinimo negaliojančiu, ieškinyje nenurodė, kad šio pastato rinkos vertė nustatyta įsiteisėjusioje apeliacinės instancijos teismo nutartyje. Pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktą teismas tokį ieškinį turėjo atsisakyti priimti kaip nenagrinėtiną teisme. Jei ieškinys priimtas, teismas, remdamasis CPK 293 straipsnio 1 punktu, turi nutraukti bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis , priimta  civilinėje byloje Nr. 3K-3-53/2011). 
  3. Ieškovė nurodė, kad patyrė iš viso 9027,50 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkinamas penkių atsakovų iš ieškinyje nurodytų septynių atsakovų atžvilgiu, tame tarpe pusė sumos priteisiama iš atsakovo UAB „Rezultatas“, ieškovui iš atsakovų G. R., A. B., D. S. ir R. P. priteisiama po 1128,44 Eur iš kiekvienos, o iš atsakovo UAB „Rezultatas“ priteisiama 4513,75 EUR bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 str. 2 d.).
  4. Ieškovas patyrė 1815 eur apmokėti už nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ekspertizės atlikimą. Ekspertizės išlaidos priteisiamos lygiomis dalimis iš keturių atsakovių G. R., A. B., D. S., R. P. ir atsakovo UAB“Rezultatas“ – po 363 Eur iš kiekvieno.
  5. UAB „Rezultatas“ patyrė 1200 EUR atstovavimo išlaidų, todėl ieškinį tenkinus iš dalies, UAB „Rezultatas“ iš ieškovo priteisiama 600 EUR atstovavimo išlaidų.
  6. Atsakovei R. P. grąžintina 300 EUR depozito suma, sumokėta už ekspertizės atlikimą.
  7. Ieškinį atmetus atsakovų E. B. ir D. S. atžvilgiu, panaikinamos B. ir D. S. atžvilgiu 2015-12-22 ir 2016-01-13, 2016-01-29, 2016-02-11 nutartimis taikytos laikinosios apsaugos priemonės.

 

              Teismas, vadovaudamasis CPK 270 str.,

 

                                          n u s p r e n d ž i a:

 

              Ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui Bankrutavusiai kredito unijai „Švyturio taupomoji kasa“ solidariai iš atsakovų G. R., A. B., D. S. ir R. P. 88589,50 EUR žalos atlyginimą ir 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už atitinkamai priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2015-12-22 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

 

Priteisti ieškovui Bankrutavusiai kredito unijai „Švyturio taupomoji kasa“ iš atsakovo UAB „Rezultatas“ 88589,50 EUR. žalos atlyginimą ir 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas už atitinkamai priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2015-12-22 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

 

              Ieškinį atsakovių E. B. ir D. S. atžvilgiu atmesti visiškai.

Bylą dalyje dėl ieškinio reikalavimo pripažinti neteisinga ir negaliojančia UAB „Rezultatas" 2010-09-29 parengtą Nekilnojamojo turto įvertinimo ataskaitą Nr. TV2010/09/29-02 nutraukti.

Panaikinti atsakovų B. ir D. S. atžvilgiu 2015-12-22 ir 2016-01-13, 2016-01-29, 2016-02-11 nutartimis taikytas laikinosios apsaugos priemones turto ir piniginių lėšų areštą.

Ieškovui iš atsakovo UAB „Rezultatas“ priteisti 3913,75 EUR bylinėjimosi išlaidų.

Ieškovui iš atsakovų G. R., A. B., D. S. ir R. P. priteisti po 1128,44 Eur bylinėjimosi išlaidų iš kiekvienos.

Grąžinti atsakovei R. P. iš Vilniaus apygardos teismo depozitinės sąskaitos 300 EUR depozito sumą.

 

                Sprendimas skundžiamas per trisdešimt dienų paduodant apeliacinį skundą Lietuvos  apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.

 

 

 

 

 

Teisėjas                                                                           AndriusIgnotas

 


Paminėta tekste:
  • DK
  • CK2 2.87 str. Juridinio asmens organų narių pareigos
  • DK 255 str. Atvejai, kai darbuotojai privalo atlyginti visą žalą
  • CK
  • CK6 6.667 str. Senaties terminas
  • CK6 6.253 str. Civilinės atsakomybės netaikymas ir atleidimas nuo civilinės atsakomybės
  • 2A-1613-253/2015
  • CK6 6.246 str. Neteisėti veiksmai
  • CK6 6.263 str. Pareiga atlyginti padarytą žalą
  • CPK
  • CPK 137 str. Ieškinio priėmimas
  • CPK 93 str. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
  • CPK 270 str. Sprendimo turinys