Civilinė byla Nr. e2-43-799/2023

Teisminio proceso Nr. 2-46-3-00976-2022-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.11.6.;

 (S)

3.1.7.4.: 3.1.7.6.; 3.1.7.8.; 3.2.3.1.; 3.2.6.1.

TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. sausio 27 d.

Tauragė

Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų teisėja Vida Butanavičiūtė, 

sekretoriaujant N. N.,

dalyvaujant ieškovų A. V. ir N. V. atstovui advokatui R. M.,

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kurhause“ atstovui advokatui D. I.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų A. V. ir N. V. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Kurhause“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo bei atsakovės UAB „Kurhause“ priešieškinį ieškovams A. V. ir N. V. dėl patirtų išlaidų ir kompensacijos priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

Ieškovai A. V. ir N. V. ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės UAB „Kurhause“ 4100 Eur dydžio skolą, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo spendimo įvykdymo bei patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje nurodo, kad 2021 m. balandžio 9 d. ieškovai su atsakovė UAB „Kurhause“ sudarė rezervacijos sutartį, kuria susitarta dėl būsimo objekto (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sandorio. 2021 m. balandžio 12 d. ieškovas sumokėjo atsakovei 10 000 Eur rezervacijos mokėjimą. Ieškovas nuolatos ir sistemingai ragino viso sutarties vykdymo proceso metu atsakovę tinkamai ir laiku vykdyti savo prievoles ir įsipareigojimus, prašė dokumentacijos, ragino sudaryti preliminarų pirkimo-pardavimo sandorį, o atsakovei veikiant aplaidžiai, nerūpestingai, piktnaudžiaujant savo padėtimi, preliminarusis pirkimo-pardavimo sandoris neįvyko, nes atsakovė nesugebėjo įvykdyti prievolių, t. y. (duomenys neskelbtini) sukurti - pastatyti turtinio vieneto ir taip tinkamai įvykdyti sutartinius įsipareigojimus, nustatytais terminais. Atsakovė savo srities profesionalas, rengęs sutartis, savarankiškai skaičiavęs prievolių įvykdymo terminus, planavęs darbų eigą ir nusimatęs laikotarpį per kurį bus pajėgus įvykdyti objekto statybą. Šalių bendravimo eigoje paaiškėjo, kad galimai atsakovė per savo atstovą apgaulingai veikė ir klaidino ieškovą nuo pat pirmų pokalbių pradžios, teigdama, kad rezervacinis sandoris atliekamas konkrečiam nuosavybės teise valdomam sklypui, vėliau (2021 m. balandžio 29 d.) ieškovui pareikalavus sklypo plano atsakovė vengė teikti duomenis apie objektą ir nuosavybės teisę į jį. 2021 m. gegužės 14 d. pakartotinai raginama atsakovė pripažino, kad neturi sklypo, kurį pardavinėja ir reklamuoja bei nurodė, kad rezervacijos mokestis panaudotas įsigyti žemės sklypui, kas reiškia, kad veikdama apgaulės būdu įgijo turtą - 10 000 Eur sumai bei laiku nepradėjo 2021 m. gegužės 24 d. statybos darbų, neturėjo ir negalėjo pateikti statybos leidimo objektui pradėti. 2021 m. rugpjūčio 10 d. ieškovui vis dar raginant atsakovę pateikti jam prašytus dokumentus dėl objekto, bei raginant vykdyti darbus atsakovė informavo, kad vienašališkai sustabdytas darbų vykdymas ir sutarties pasirašymas gali vėluoti. 2021 m. lapkričio 9 d. išsiųsta užklausa dėl darbų baigimo ir pranešimo, kad atsakovė vėluoja įvykdyti darbus pagal terminus pažymint, kad iki šiol negauta atliktų darbų nuotraukos nuo 2021 m. rugsėjo 9 d. iki 2021 m. lapkričio 9 d.; projektas ir statybos leidimas, preliminari pirkimo-pardavimo sutartis; nurodant, kad minėta informacija, prašoma pateikti iki 2021 m. lapkričio 17 d. 2021 m. lapkričio 9 d. atsakovė nurodė, kad šiam objektui turi pirkėją, kuris siūlo 25 000 Eur daugiau už objektą kas reiškia, kad pripažįsta sutarties 10.2 punkto pažeidimą ir objektą pardavinėjo. 2021 m. gruodžio 5 d. atsakovė patvirtino, kad vėluoja įvykdyti savo prievoles. 2021 m. gruodžio 14 d. atsakovė negebėdama įvykdyti savo prievolių pareikalavo papildomai 10 000 Eur sumos iš ieškovo ir atsisakė toliau vykdyti darbus ir prisiimtas prievoles iki kol gaus lėšas. Ieškovas atsisakė papildomai mokėti kol nepateikta dokumentacija ir nesudaroma preliminarioji pirkimo-pardavimo sutartis. 2022 m. sausio 18 d. atsakovė negebėdama įvykdyti sutartinių įsipareigojimų, priėmė sprendimą nutraukti rezervavimo sutartį ir įsipareigojo iki 2022 m. kovo 27 d. dienos grąžinti rezervacijos mokestį. 2022 m. balandžio 7 d. ir 2022 m. balandžio 13 d. atsakovė pateikė atsakymą į pretenziją dėl nesutikimo grąžinti pagal 2022 m. sausio 18 d. prisiimtą įsipareigojimą. Atsakovė nutraukė sutartį, pati nustatė terminą rezervacijos mokesčio grąžinimui, nenustatė jokių papildomų sąlygų, nenurodė jokių pretenzijų. Ieškovui pareikalavus grąžinti lėšas atsakovė per atstovą ėmė reikšti papildomas turtines pretenzijas 4 100 Eur sumai. Atsakovė 2022 m. gegužės 10 d. grąžino ieškovui 5 900 Eur rezervacijos mokesčio dalį, vienašališkai parengė taikos sutartį, kuria ieškovas turėtų atsisakyti likusios reikalavimo dalies. Ieškovas niekuomet ir jokia forma nebuvo išreiškęs sutikimo su atsakovės turtinėmis pretenzijomis. Atsakovės veiksmai rodo, kad ji neketina grąžinti likusios 4 100 Eur rezervacijos mokesčio dalies. Ieškovai su priešieškiniu nesutinka. Nurodė, kad įtampą šalių bendravime kėlė visai ne atsakovės nurodomos priežastys, o tai, kad atsakovė neteikė ieškovų prašytos informacijos, vėlavo atlikti darbus. Bylos esmė yra ne 2021 m. balandžio 9 d. sutarties nutraukimo priežastys, o pačios atsakovės nustatytų sutarties nutraukimo sąlygų nevykdymas – atsakovė tik ieškovams pareikalavus vykdyti susitarimą ėmė teikti reikalavimus, kurių nutraukiant sutartį nebuvo nurodžiusi. Šalys 2022 m. sausio 18 d. susitarė nutraukti sutartį, galutines sutarties nutraukimo sąlygas nustatė pati atsakovė, t. y., nurodė, kad bus grąžintas visas 10 000 Eur avansas ir kad tai bus padaryta ne vėliau kaip iki 2022 m. kovo 27 d. Reikalavimas mokėti papildomas 500 Eur išlaidas nebuvo nurodytas netgi atsakovės atsakyme į pretenziją – tai visiškai naujas reikalavimas, kurį atsakovė ėmė teikti jau prasidėjus teisminiam ginčui.

Ieškovai A. V. ir N. V. teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, prašymų negauta. Atsakovų atstovas advokatas R. M. ieškinio reikalavimus palaikė, priešieškinį prašė atmesti.

Atsakovė UAB „Kurhause“ pateikė priešieškinį, kuriuo prašo priteisti iš ieškovų A. V. ir N. V. atsakovei UAB „Kurhause“ 4 100 Eur patirtų papildomų išlaidų, 500 Eur kompensaciją bei bylinėjimosi išlaidas. Priešieškinyje nurodo, kad šalys 2021 m. balandžio 9 d. pasirašė rezervacijos sutartį, kuria susitarė dėl būsimo objekto (duomenys neskelbtini), pirkimo - pardavimo sandorio. 2021 m. balandžio 12 d. ieškovas sumokėjo atsakovei 10 000 Eur rezervacijos mokestį už būsimo gyvenamojo namo su sklypu, adresu (duomenys neskelbtini) pirkimą. Atsakovė gyvenamojo namo statybos metu nuolat elektroniniais laiškais ir pridėtomis fotonuotraukomis informuodavo ieškovus apie nekilnojamojo objekto statybos eigą. Atsakovei vykdant suplanuoto nekilnojamojo objekto statybą, ieškovai, pažeisdami Sutarties 9 punktą, nepateikė jokio atsakymo apie tai ar gaus kreditą iš kredito įstaigų nekilnojamajam turtui pirkti. Tokie ieškovų veiksmai neinformavimas ir nuolatinis delsimas kėlė įtampą šalių bendradarbiavimui. Dėl ieškovų prašymo atsakovė užsakė namo projektą, kuris papildomai kainavo 2300 Eur. Be to, ieškovų pageidavimu buvo keičiami gyvenamojo namo langai bei durys, dėl ko atsakovė patyrė papildomas 1 800 Eur išlaidas. Gyvenamojo namo statybos eigoje atsakovei pradėjo kilti klausimas ar apskritai ieškovai nori ir/ar turi finansinę galimybę pirkti žemės sklypą kartu su gyvenamuoju namu. Atsakovė 2021 m. gruodžio 5 d. elektroniniame laiške ieškovui atsiuntė gyvenamojo namo statybos projektą, sklypo sutvarkymo duomenis, architektūrinius konstrukcinius duomenis. Atsakovė 2022 m. sausio 17-18 d. ieškovams elektroniniu paštu išsiuntė statomo gyvenamojo namo nuotraukas. Ieškovai negavę kredito iš kredito įstaigų, negalėdami ir nesugebėdami atsakovei padengti už papildomus atliktus užsakymus patirtų išlaidų, 2022 m. sausio 18 d. pokalbio telefonu metu inicijavo Sutarties nutraukimą. 2022 m. sausio 18 d. šalys bendru sutarimu sudarė susitarimą dėl rezervacijos sutarties nutraukimo abipusiu susitarimu. Atsakovė 2022 m. gegužės 10 d. mokėjimo pavedimu grąžino ieškovui 5 900 Eur rezervacijos mokestį bei norėdama taikiu būdu išspręsti ginčą parengė ir išsiuntė ieškovams taikos sutartį, kurios ieškovai nesutiko pasirašyti. Atsakovei nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. 4400-0936-7744, ir gyvenamasis namas, unikalus Nr. 4400-5782-2856, esantys (duomenys neskelbtini). Ieškovų prašymu atliktas ir suderintas namo projekto pakeitimas, kuris ieškovams buvo atsiųstas kartu su 2021 m. gruodžio 5 d. elektroniniu laišku. Be to, ieškovų pageidavimu buvo atliekami papildomi darbai ir perkamos medžiagos (langai ir durys). Atsakovė dėl šių papildomų užsakymų patyrė 4 100 Eur nenumatytų išlaidų. Ieškovai nurodė atsakovei, kad nesikreipė į banką nors pagal sudarytą sutartį tai privalėjo padaryti bei atsakymą dėl paskolos gavimo ar negavimo pateikti ne vėliau kaip iki 2021 m. rugsėjo 1 d. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovai negavo paskolos banke, pagal sutartį atsakovui kaip kompensacija lieka 500 Eur.

Atsakovės UAB „Kurhause“ atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, prašymų negauta. Atsakovą atstovaujantis advokatas D. I. ieškinį prašė atmesti, priešieškinio reikalavimus palaikė.

Teismas

k o n s t a t u o ja :

Ieškinys tenkintinas, priešieškinis

Iš rašytinės bylos medžiagos, šalių atstovų paaiškinimų nustatyta, kad 2021 m. balandžio 9 d. ieškovai ir atsakovė UAB „Kurhause“ sudarė rezervacijos sutartį, kuria susitarta dėl būsimo objekto (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sandorio. Šia sutartimi šalys įsipareigojo iki 2021 m. rugsėjo 1 d. pasirašyti preliminarią pirkimo – pardavimo sutartį, o ne vėliau kaip iki 2021 m. lapkričio 1 d. sudaryti pagrindinę pirkimo – pardavimo sutartį pas notarą. 2021 m. balandžio 12 d. ieškovas A. V. sumokėjo atsakovei 10 000 Eur rezervacijos mokėjimą. Ieškovai 2021 m. lapkričio 9 d. išsiuntė užklausą dėl darbų baigimo ir pranešimą, kad atsakovė vėluoja įvykdyti darbus pagal terminus pažymint, kad iki šiol negautos atliktų darbų nuotraukos nuo 2021 m. rugsėjo 9 d. iki 2021 m. lapkričio 9 d.; projektas ir statybos leidimas, preliminari pirkimo-pardavimo sutartis. 2021 m. lapkričio 9 d. atsakovė ieškovui nurodė, kad šiam objektui turi pirkėją, kuris siūlo 25 000 Eur daugiau už objektą. 2021 m. gruodžio 14 d. atsakovė pareikalavo papildomai 10 000 Eur sumos iš ieškovo ir atsisakė toliau vykdyti darbus ir prisiimtas prievoles iki kol gaus lėšas. Ieškovas atsisakė papildomai mokėti kol nepateikta dokumentacija ir nesudaroma preliminarioji pirkimo - pardavimo sutartis. 2022 m. sausio 18 d. šalys bendru sutarimu sudarė susitarimą dėl rezervacijos sutarties nutraukimo abipusiu susitarimu, kuriuo atsakovė įsipareigojo grąžinti ieškovo sumokėtą 10 000 Eur rezervacijos mokestį iki 2022 m. kovo 27 d. Atsakovė 2022 m. gegužės 10 d. mokėjimo pavedimu grąžino ieškovui dalį rezervacijos mokesčio - 5 900 Eur. Ieškovai prašo iš atsakovės priteisti likusią negrąžintą 4100 Eur sumą.

Vienas pagrindinių civilinių santykių teisinio reglamentavimo principų – sutarties laisvės principas – lemia, kad šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir šio kodekso nenumatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę (CK 6.154 straipsnio 1 dalis).

Taigi sutartis reiškia dviejų ar daugiau asmenų valios suderinimą, kurio tikslas – sukurti tarpusavio teises ir pareigas. Iš CK 6.154 ir 6.159 straipsniuose pateiktos sutarties apibrėžties darytina išvada, kad esminis sutarties požymis ir svarbiausias sutarties galiojimo elementas yra šalių susitarimas. Remiantis konsensualizmo principu, sutarčiai sudaryti pakanka šalių valios sukurti tarpusavio santykius, todėl paprastai laikoma, kad suderinta šalių valios išraiška yra pakankamas sutartinių santykių atsiradimo pagrindas ir nesuteikiama lemiamos reikšmės valios išraiškos formai. Sutartinių santykių teisiniam reguliavimui būdingas minimalus šalių valios varžymas, todėl šalys gali laisvai nusistatyti tarpusavio teises bei pareigas, jos taip pat yra laisvos pasirinkdamos formą, kuria išreiškia savo susitarimo turinį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2012).

Nagrinėjamu atveju tarp šalių kilo ginčas dėl likusios 4100 Eur rezervacijos mokesčio dalies ieškovams. Ieškovai teigia, kad galutines sutarties nutraukimo sąlygas nustatė pati atsakovė, t. y. nurodė, kad bus grąžintas visas 10 000 Eur avansas ir kad tai bus padaryta ne vėliau kaip iki 2022 m. kovo 27 d. Ieškovai sutiko daugiau kaip du mėnesius (iki 2022 m. kovo 27 d.) laukti avanso grąžinimo, tačiau atsakovei vienašališkai ėmus keisti susitarimo sąlygas ir neįvykdžius bei iki šiol nevykdant jos pačios prisiimtos prievolės, ieškovai patiria žalą, kadangi dėl kylančios infliacijos, ieškovų piniginių lėšų perkamoji galia iš esmės mažėja (vien 2022 m. kovo mėnesio-rugsėjo mėnesio infliacijos didėjimas yra 12,2 procento).

Atsakovė su ieškinyje pateiktais ieškovų argumentais kategoriškai nesutinka ir pateikė priešieškinį, kuriuo prašo priteisti ne tik 4100 Eur patirtų papildomų išlaidų, bet ir 500 Eur kompensaciją. Nurodo, kad ieškovų prašymu atliktas ir suderintas namo projekto pakeitimas, kuris ieškovams atsiųstas kartu su 2021 m. gruodžio 5 d. elektroniniu laišku. Be to, ieškovų pageidavimu buvo atliekami papildomi darbai ir perkamos medžiagos (langai ir durys). Atsakovė dėl šių papildomų užsakymų patyrė 4 100 Eur nenumatytų išlaidų. Be to, ieškovai nurodė atsakovei, kad nesikreipė į banką, nors pagal sudarytą sutartį tai privalėjo padaryti bei atsakymą dėl paskolos gavimo ar negavimo pateikti ne vėliau kaip iki 2021 m. rugsėjo 1 d. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovai negavo paskolos banke, pagal sutartį atsakovui kaip kompensacija lieka 500 Eur.

Iš aptartų faktinių aplinkybių matyti, kad tarp šalių susiklostė ikisutartiniai teisiniai santykiai, kurių metu šalys turėjo pareigą elgtis sąžiningai ir nepadaryti žalos kitai besiderančiai šaliai (CK 6.163 straipsnis). Sprendžiant dėl atsakomybės už preliminariosios sutarties pažeidimą, būtina turėti omenyje tai, kad ikisutartiniai santykiai yra specifiški. Pagal CK 6.163 straipsnio 2 dalį šalys yra laisvos derėtis ir neatsako už tai, kad nepasiekiamas susitarimas. Taigi ir baigiamajame ikisutartinių santykių etape – sudarant preliminariąją sutartį – dar nėra visiško tikrumo dėl to, ar bus sudaryta ir vykdoma pagrindinė sutartis, nes tai gali lemti įvairios aplinkybės. Todėl, sprendžiant dėl nukentėjusios ikisutartinių santykių šalies teisės reikalauti piniginio atlyginimo už prarastą galimybę, esminę reikšmę turi šalies, atsisakančios sudaryti pagrindinę sutartį, veiksmai sąžiningumo požiūriu. Teisinis pagrindas civilinei atsakomybei esant ikisutartiniams santykiams kilti yra nesąžiningas šalies elgesys (CK 6.163 straipsnio 3 dalis). Laikoma, kad derybos pradedamos arba deramasi nesąžiningai, kai derybų šalis neturi tikslo sudaryti sutartį, taip pat atlieka kitus sąžiningumo kriterijų neatitinkančius veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2011).

Sprendžiant, kiek kuri sutarties šalis yra atsakinga už sutarties nevykdymą, turi būti vertinama ne tik tai, kokias tarpusavio teises ir pareigas pagal pasiektą susitarimą ir taikytiną teisinį reguliavimą sutartis sukuria jos šalims, bet ir jų elgesys vykdant sutartį, sutarties vykdymo principų, įtvirtintų CK 6.200 straipsnyje (bendradarbiavimo, kooperavimosi, ekonomiškumo ir kt.), laikymasis bei kitos reikšmingos aplinkybės. Įstatymas įpareigoja kiekvieną sutarties šalį ne tik sąžiningai, tinkamai vykdyti prievoles, bet ir atlikti savo pareigas kuo ekonomiškiau, bendradarbiauti su kita šalimi (CK 6.38 straipsnis, 6.200 straipsnis). Pažymėtina, jog pareigą bendradarbiauti ir savo teises įgyvendinti sąžiningai turi abi sutarties šalys, todėl jos abi turi veikti aktyviai ir atlikti protingumo kriterijų atitinkančius veiksmus, esančius tinkamo šalių bendradarbiavimo prielaida.

Atsakovė priešieškiniu reikalauja iš atsakovų 4100 Eur patirtoms išlaidoms padengti motyvuodama tuo, kad ieškovų pageidavimu buvo atliekami papildomi darbai ir perkamos medžiagos (langai ir durys). Ieškovų atstovas paaiškino, kad atsakovė užsakė namo projektą, kuris papildomai kainavo 2 300 Eur, nes ieškovų pageidavimu buvo keičiami namo langai, durys ir patirtos 1 800 Eur išlaidos, tačiau įrodymų apie tai nepateikė. Atsakovės atstovas pripažino, kad namo projektas buvo būtinas ir buvo užsakytas tik vienas projektas, kuris ir kainavo 2300 Eur, tačiau kodėl šį vienintelį projektą vertina atsakovė kaip patirtą nuostolį, paaiškinti nesugebėjo. Taip pat pripažino, kad langai ir durys nebuvo keičiami, tik buvo užsakyti geresnės kokybės, todėl brangesni 1800 Eur ir šią sumą atsakovė vertina kaip nuostolius. 2022-01-18 susitarimą paruošė pati atsakovė ir susitarime galėjo parašyti, jog sutartį nutraukia, kadangi nėra gautas finansavimas, taigi tuomet būtų galimybė vertinti 500 Eur kaip nuobaudą. Atsakovė tokių aplinkybių nenurodė, nes namas nebuvo pastatytas laiku.

        Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovė pateikė PVM sąskaitą - faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) už langus 5284 Eur sumai, sąskaitą – faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) už projektavimo darbus 700 Eur sumai, PVM sąskaitą – faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) už duris 1164,36 Eur sumai, tačiau tai neįrodo, kad šias išlaidas turi atlyginti ieškovai. Nagrinėjamu atveju šalims nesudarius net preliminariosios nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutarties svarbu yra pačių susitarimų turinys ir šalių tikroji valia bei sąžiningumas. Analizuojant šalių sudarytą rezervacijos sutartį svarbu pažymėti tai, kad jos 5.3 punkte nurodyta, jog sutarties šalys susitarė iki tam tikros datos sudaryti preliminariąją ir notarinę nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį, taigi esant tokio dvejopo pobūdžio susitarimui svarbu tinkamai įvertinti sutarties turinį. Tokiu atveju svarbu paminėti, kad jei rezervacijos sutarties tikslas yra sudaryti preliminariąją sutartį, tai toks susitarimas bus laikomas ketinimų protokolu. Ketinimų protokolas, kaip atskira sutarties rūšis, Lietuvos teisės aktuose taip pat nėra išskiriama. Ketinimų protokolas dažniausiai pasirašomas siekiant įforminti šalių ketinimus bendradarbiauti ir ateityje sudaryti pagrindines sutartis atitinkamiems susitarimams įgyvendinti. Ketinimų protokolu įprastai įforminami derybų metu pasiekti susitarimai dėl tolesnio bendradarbiavimo, o tai daugiau moralinis įsipareigojimas, nenumatantis sankcijų ar kitų pasekmių nevykdymo atveju. Taigi šiuo atveju 2021 m. balandžio 9 d. rezervacijos sutartis nelaikytina ketinimų protokolu, kadangi numato įsipareigojimų nevykdymo sankcijas (rezervacijos sutarties šalių įsipareigojimų 8 ir 9 punktas).

        Tokiu atveju, 2021 m. balandžio 9 d. rezervacijos sutartis gali būti kvalifikuojama kaip preliminarioji sutartis. Taigi CPK 6.165 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad preliminarioji sutartis yra šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį. Pagal kasacinio teismo praktiką, preliminarioji sutartis – tai ikisutartinių santykių stadijoje sudaromas organizacinio pobūdžio susitarimas dėl kitos sutarties sudarymo ateityje, akcentuotina, kad tai nėra susitarimas dėl konkrečių veiksmų (turinčių tam tikrą vertę savaime arba tokių, kuriais perduodama tam tikra vertybė) atlikimo, vienas iš esminių preliminariosios sutarties bruožų yra tas, kad jos negalima reikalauti įvykdyti natūra, tačiau jos pažeidimo (nepagrįsto vengimo ar atsisakymo sudaryti pagrindinę sutartį) atveju kaltoji šalis privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius. Taigi preliminariosios sutarties objektas yra ne turtas, ne veiksmų rezultatas ar pan., dėl kurių įgijimo susitaria sutarties šalys, bet kitos sutarties sudarymas ateityje.

        Iš sutarties turinio matyti, kad rezervacijos sutartis sudaryta 2021 m. balandžio 9 d., kuria susitarta dėl būsimo objekto (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sandorio, šalys įsipareigojo iki 2021 m. rugsėjo 1 d. pasirašyti preliminarią pirkimo – pardavimo sutartį, o ne vėliau kaip iki 2021 m. lapkričio 1 d. sudaryti pagrindinę pirkimo – pardavimo sutartį pas notarą. Taigi, darytina išvada. kad šios sutarties turinys aiškiai atskleidžia preliminariosios pirkimo–pardavimo sutarties esminius bruožus, t. y. tai susitarimas sudaryti pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį, numatytas terminas, numatyta kaina, rezervacijos sutartis sudaryta rašytine forma, ką ir numato CK 6.165 straipsnio nuostatos, tokiu atveju minėta sutartis negali būti vertinama paslaugų sutarties kontekste.

        Nors atsakovės atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovų teiginiai, jog atsakovė nevykdė sutartinių įsipareigojimų yra nepagrįsti, tačiau teismas su tokiu vertinimu nesutinka. Iš bylos medžiagos matyti, kad rezervacijos sutartimi prisiimti įsipareigojimai nebuvo įgyvendinti. Nepaisant kilusių žodinių ginčų tarp ieškovų ir atsakovės, svarbu yra tai, kad šalys pasirašytinai nutraukė rezervacijos sutartį bendru sutarimu sudarydamos 2022 m. sausio 18 d. susitarimą, kuriuo atsakovė įsipareigojo grąžinti ieškovo sumokėtą 10 000 Eur rezervacijos mokestį iki 2022 m. kovo 27 d. Nors rezervacijos sutarties 9 punktas numatė, kad pirkėjas turi pateikti sutartį apie kredito gavimą ar negavimą ne vėliau kaip iki 2021-09-01, tačiau pažymėtina, kad sudarant minėtą susitarimą dėl sutarties nutraukimo atsakovė jokių pretenzijų ieškovams nereiškė. Susitarime nenurodė, kad sutartį nutraukia, kadangi nėra gautas finansavimas. Be to, iš bylos aplinkybių matyti, kad rezervacijos sutartis nutraukta dėl visai kito faktinio pagrindo, o ne dėl to, kad ieškovai nesikreipė į kredito įstaigą. Todėl atsakovės reikalavimas priteisti iš ieškovų 500 Eur kompensaciją neturi jokio teisinio pagrindo, juolab kai pati rezervacijos sutartis bylos nagrinėjimo teisme momentu yra nutraukta bendru sutarimu.

Iš byloje pateiktų rašytinių dokumentų nustatyta, kad pati atsakovė nebūtų galėjusi sudaryti šalių sutartu laiku preliminarios sutarties, kadangi tuo momentu net nebuvo objekto savininkė. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad atsakovė nuosavybės teisę į minėtą objektą įgijo tik 2022 m. liepos 12 d., t. y. šalių sutarties sudarymo momentu ji neturėjo jokių nuosavybės teisių į ateityje planuojamą perleisti ieškovams objektą. Be to, teisminio bylos nagrinėjime metu nustatyta, kad objektas, kurį ieškovai planavo įsigyti iš atsakovės šiai dienai yra parduotas. Tą patvirtino ir atsakovės atstovas, kuris nurodė, kad šiai dienai objektas Jovaro g. 3, Kretinga parduotas. Nurodė, kad parduotas už tą pačią sumą, kuria buvo numatyta parduoti ieškovams, tačiau tai patvirtinančių įrodymų nepateikė, dėl ko dalytina išvada, kad objektas nebuvo parduotas nuostolingai. Taigi akivaizdu, kad atsakovė prašo iš ieškovų sumokėti išlaidas už objektą, kurį atsakovė su galimais langų ir durų pakeitimais bei projektu objektą pardavė kitiems pirkėjams, todėl nepatyrė jokios žalos. Šiuo aspektu atsakovės priešieškinis atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 185 straipsnis).

Teisinis pagrindas civilinei atsakomybei esant ikisutartiniams santykiams kilti yra ne bet koks, o būtent nesąžiningas šalies elgesys. Konkrečiu atveju teismas nenustatė, jog ieškovai būtų pradėję derybas su atsakove neturėdami tikslo sudaryti preliminarią ir pagrindinę sutartį ar būtų atlikę kitus veiksmus, kurie galėtų būti teismo vertinami kaip neatitinkantys sąžiningumo kriterijų. Vertinant atsakovės veiksmus po rezervacijos sutarties sudarymo matyti, kad nors atsakovė ir siuntė el. paštu ieškovui A. V. el. laiškus dėl objekto darbų, tačiau nesavalaikiai. Iš 2021 m. gruodžio 1 d. atsakovė ieškovui siųsto laiško turinio matyti, kad tiek statybos leidimas, tiek preliminari pirkimo – pardavimo sutartis nebuvo paruošta, nors pagal šalių susitarimą preliminari sutartis turėjo būti pasirašyta iki 2022 m. rugsėjo 1 d.

Pažymėtina, kad sutarties laisvės principas suteikia šalims galimybę laisva valia susitarti dėl sutarties turinio, sutartimi prisiimamų įsipareigojimų, jų vykdymo tvarkos ir kt.; draudžiama versti kitą asmenį sudaryti sutartį, išskyrus atvejus, kai pareigą sudaryti sutartį nustato įstatymai ar savanoriškas įsipareigojimas sudaryti sutartį (CK 6.156 straipsnis). Sutarties laisvės principas taikomas ir nuosavybės teisės objektų savininkams sudarant sutartis dėl šių objektų naudojimo, valdymo ir disponavimo. Atsakovė tiek rezervacijos sutarties sudarymo metu, tiek nutraukiant susitarimą bendru sutarimu turėdama galimybes derėtis dėl sutarties sąlygų, turėjo ir galėjo suvokti sudaromos sutarties esmę ir joje sulygtus šalių sutartinius įsipareigojimus ir tuo atveju, jeigu būtų siekę įtvirtinti kitokio pobūdžio nuostatas, tokios nuostatos būtų buvusios neabejotinai įtvirtintos šalių ikisutartiniuose santykiuose, tačiau šiuo atveju tai padaryta nebuvo, todėl atsakovė turi prisiimti su tuo susijusią riziką. 2022 m. sausio 18 d. šalių susitarime, kuriuo atsakovė įsipareigojo grąžinti ieškovo sumokėtą 10 000 Eur rezervacijos mokestį iki 2022 m. kovo 27 d. sąlygos yra aiškios ir suprantamos, atsakovė, kaip savo srities profesionalė, turėjo galimybę prieš pasirašydami bet kokį susitarimą ar sutartį, jos nepasirašyti, jei jos manymu, šalių situacija ir faktinės pasirašymo aplinkybės neatitiko jos lūkesčių.

Susitarimo  nuostata, įtvirtinanti ieškovų teisę reikalauti iš atsakovės grąžinti sumokėtą 10 000 Eur rezervacijos mokestį yra aiškiai nurodyta. Taigi šalys susitarime numatė pareigą atsakovei ne vėliai kaip iki 2022-03-27 atlikti pavedimą į ieškovų banko sąskaitą. Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovė pervedė tik dalį, t. y. 5900 Eur, rezervacijos mokesčio ir teismo vertinimu elgėsi nesąžiningai ieškovų atžvilgiu. Sutarties laisvės principas suteikia šalims galimybę laisva valia susitarti dėl sutarties turinio, sutartimi prisiimamų įsipareigojimų, jų vykdymo tvarkos ir kt. (CK 6.156 straipsnis). Todėl tuo atveju, kai sutarties sąlygos neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, viešajai tvarkai ar gerai moralei, sutarties šalys yra saistomos sutartinių įsipareigojimų vykdymo tokiu būdu, kokiu jos pačios susitarė. Atsižvelgiant į nustatytą, ieškovų ieškinys tenkintinas ir laikytinas pagrįstu bei teisiškai argumentuotu, priteisiant iš atsakovės ieškovams 4100 Eur nesumokėtą rezervacijos mokestį (CPK 178 straipsnis)

CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalis numato, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Tuo atveju, kai ginčo šalys ar viena iš jų yra fiziniai asmenys palūkanų dydį reglamentuoja CK 6.210 straipsnio 1 dalis, kuri numato, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybės, ieškovų reikalavimas dėl palūkanų priteisimo tenkinamas ir iš atsakovės ieškovams priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. birželio 13 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Pagal CPK 79 straipsnį bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). 

Nagrinėjamu atveju ieškovų ieškinys tenkintas visiškai, atsakovės priešieškinis atmestas, todėl bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovams iš atsakovės. Atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Pagal byloje pateiktus dokumentus ieškovės  patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 92 Eur sumokėtas žyminis mokestis bei 1000 Eur už procesinių dokumentų parengimą bei advokato atstovavimą teisme. Todėl iš atsakovės ieškovams priteistinos 1092 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 79 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

Teismas šioje byloje nepatyrė bylinėjimosi išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, todėl šios išlaidos valstybei nepriteistinos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 93 straipsnio 2 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 268, 270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

Ieškovų A. V. ir N. V. ieškinį patenkinti, atsakovės UAB „Kurhause“ priešieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovės UAB „Kurhause“, į. k. 302629379, 4100 Eur (keturių tūkstančių vieno šimto eurų) skolą už negrąžintą rezervacijos mokestį, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2022 m. birželio 13 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 1092 Eur (vieno tūkstančio devyniasdešimt dviejų eurų) bylinėjimosi išlaidas.  

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.

Teisėja                                                                            Vida Butanavičiūtė