Civilinė byla Nr. 2A-1006-368/2017

                                                                              Teisminio proceso Nr. 2-47-3-00179-2017-3

                                                                                   Procesinio sprendimo kategorijos 2.2.2.3.2.1.;

(S)

2.2.2.7.; 3.3.1.14.; 3.3.1.18.2.            

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. gruodžio 18 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Egidijaus Mockevičiaus (pranešėjas), Irenos Stasiūnienės ir Rasos Bartašienės teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (atsakovės) akcinės bendrovės (toliau – AB) „Žemaitijos pienas“ apeliacinį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų V. P. ir Investuotojų asociacijos patikslintą ieškinį atsakovei AB „Žemaitijos pienas“ dėl 2016-10-28 ir 2016-12-29 visuotinių akcininkų susirinkimų sprendimo dalių ir 2 070 621 paprastųjų vardinių akcijų pripažinimo negaliojančiomis, įstatinio kapitalo sumažinimo.

              Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Ieškovai patikslintu ieškiniu prašė: 1) pripažinti negaliojančiomis 2016-10-28 ir 2016-12-29 atsakovės visuotinių akcininkų susirinkimų sprendimo dalis, kuriomis nustatyta AB „Žemaitijos pienas“ turimų savų akcijų pardavimo tvarka ir minimali pardavimo kaina; 2) pripažinti negaliojančiomis 2 070 621 paprastąją vardinę akciją (toliau - PVA), ir sumažinti įstatinį kapitalą nuo 14028750 Eur iki 13428269,91 Eur. Nurodė, kad atsakovė pagal 2010-04-19 visuotinio akcininkų susirinkimo (toliau-VAS) sprendimą įsigijo 10 PVA akcijų (vienos akcijos kaina 0,49 Eur), pagal 2012-04-27 VAS sprendimą įsigijo 2070611 PVA akcijų (vienos akcijos kaina 0,64 Eur), iš viso įsigijo 2 070 621 PVA. Vėliau, 2016-10-28, atsakovės VAS sprendimu nustatyta savas turimas akcijas parduoti darbuotojams, išskyrus stebėtojų tarybos, valdybos narius, bendrovės vadovą, bendrovės akcininkus), nustatyta minimali turimų savų akcijų pradavimo darbuotojams kaina, pavesta valdybai organizuoti savų akcijų pardavimą ir kt. Šis sprendimas viešai paskelbtas 2016-10-30. Dar vėliau, 2016-12-29 VAS priėmė sprendimą, kuris tą pačią dieną paskelbtas viešai, kad 2010-04-16, 2011-04-08, 2012-04-27 VAS sprendimais suformuotu rezervu įgytos savos akcijos ir 2016-06-14 VAS sprendimu įgytos ar įgyjamos savos akcijos yra įgytos tikslu užtikrinti akcininkams galimybę parduoti akcijas, siekiant didinti, palaikyti ir/ar stabilizuoti atsakovės akcijų likvidumą; siekiant turėti galimybę skirti savas akcijas atsakovės darbuotojų skatinimui; siekiant turėti galimybę panaudoti savas akcijas galimuose mainių procesuose, atsakovei įgyjant kitų įmonių akcijas; siekiant turėti savų akcijų rezervą. 2016-12-29 VAS sprendimu nustatyta įgytų savų akcijų pardavimo tvarka, kad akcijos galės būti parduodamos atsakovės akcininkams arba darbuotojams, išskyrus darbuotojus, kurie yra stebėtojų tarybos ar valdybos nariai arba vadovas, taip pat darbuotojus, kurie yra atsakovės akcininkais, arba perleidžiamos, mainant jas, atsakovei įgyjant kitų įmonių akcijas. Pabrėžė, kad atsakovei perleidžiant savas akcijas, ji turi užtikrinti lygias galimybes visiems akcininkams įsigyti atsakovės akcijų. 2010-04-19 ir 2012-04-27 VAS sprendimuose įsigyti savų akcijų nebuvo numatyta akcijų pardavimo tvarka, minimali pardavimo kaina ir kaip pardavimo tvarka užtikrins lygias galimybes akcininkams įsigyti šių akcijų. Kadangi įgytos akcijos per 12 mėnesių nuo jų įsigijimo nebuvo perleistos kitiems asmenims, todėl atitinkamai turi būti sumažintas įstatinis kapitalas, akcijos anuliuojamos ir paskelbiamos negaliojančiomis. Teigė, jog 2016-10-28 ir 2016-12-29 VAS sprendimai dalyse dėl akcijų turi būti pripažinti negaliojančiais, nes priimti dėl akcijų, kurios turėjo būti anuliuotos ir pripažintos negaliojančiomis. Minėti VAS sprendimai tam tikrose dalyse pažeidė LR Akcinių bendrovių įstatymo (toliau-ABĮ) 54 straipsnio 2, 11 dalis, taikomas įsigyjant akcijas. Taip pat buvo pažeistos akcininkų teisės ir teisėti interesai, nes buvo sprendžiama dėl akcijų, kurios turėjo būti anuliuotos ir paskelbtos negaliojančiomis. Mano, jog 2016-10-28 ir 2016-12-29 VAS sprendimais buvo bandoma taisyti 2010-04-19 ir 2012-04-27 VAS sprendimų klaidas, tačiau šie pažeidimai gali būti pašalinti tik pripažinus 2016-10-28 ir 2016-12-29 VAS sprendimus dalyse negaliojančiais, nes pagrindinis akcininkas ir atsakovės vadovas nesiima veiksmų, kad būtų anuliuotos ir pripažintos negaliojančiomis savos akcijos.

2. Atsakovė AB „Žemaitijos pienas“ atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip pareikštą praleidus ieškinio senaties terminą arba kaip nepagrįstą. Nurodė, kad 2016-10-28 ir 2016-12-29 VAS sprendimai nepažeidžia ieškovų, kaip atsakovės akcininkų, teisių ar teisėtų interesų, ieškovai neginčija šių sprendimų turinio. Be to, anuliavus atsakovės turimas savas akcijas ir sumažinus įstatinį kapitalą, atsakovė ir kiti akcininkai patirtų žalą. 2016-12-29 VAS sprendimas numatė galimybes, kaip atsakovė, panaudodama įsigytas savas akcijas, galėtų padidinti savo turtą, paskatintų darbuotojus, kas atitiktų akcininkų interesus. Nesutiko, kad ABĮ 54 str. 2 d. norma yra imperatyvi ir teigė, kad neturint tikslo savų akcijų perleisti tretiesiems asmenims, nėra prasmės nustatyti pardavimo tvarkos ir minimalios pardavimo kainos iš anksto. Mano, kad gali priimti sprendimą įsigyti savų akcijų, net jeigu rezervas savoms akcijoms įsigyti nėra suformuotas sprendimo priėmimo metu. Pabrėžė, jog VAS sprendimu privalo nuspręsti dėl savų akcijų pardavimo tvarkos ir minimalios pardavimo kainos, bet iki akcijų perleidimo pradžios ir jei nusprendžia perleisti akcijas tretiesiems asmenims, o ne jas anuliuoti sumažinant įstatinį kapitalą. Taip pat nurodė, kad nuo sprendimo dėl savų akcijų supirkimo priėmimo iki jų perleidimo proceso inicijavimo praėjo daugiau kaip 6,5 metų, todėl nelogiška iš anksto nustatyti akcijų pardavimo tvarką ir minimalią pardavimo kainą. Akcentavo, jog ABĮ nedraudžia sprendimus dėl savų akcijų įsigijimo ir jų pardavimo priimti keliuose susirinkimuose, o VAS sprendimais padaryti formalūs pažeidimai nesukėlė neigiamų padarinių atsakovei, akcininkams ar viešajam interesui, nepažeidė jų teisių ir interesų. Juo labiau, sprendimai priimti reikiama akcininkų balsų dauguma, alternatyvių sprendimų projektų nebuvo pasiūlyta ir šiuo metu pažeidimai yra ištaisyti. Sprendimai dėl savų akcijų supirkimo buvo priimti 2010-04-16, 2011-04-08, 2012-04-27 ir 2016-06-14, jų panaikinti ieškovai neprašė. Dėl savų akcijų perleidimo sprendimas priimtas 2016-10-28, pakeistas 2016-12-29. Ieškovai ieškinio senaties terminą yra praleidę 6,5 metų, todėl prašė taikyti senatį.  Pažymėjo, jog anuliavus akcijas, gali būti padaryta žala atsakovei, nes yra tikimybė prarasti gerus darbuotojus dėl to, kad neįgyvendinta efektyvi motyvavimo – skatinimo bendrovės akcijomis sistema, taip pat būtų pažeista „už“ balsavusių akcininkų neturtinė teisė savo nuožiūra balsuoti VAS ir spręsti svarbiausius su įmonės veikla susijusius klausimus.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Telšių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 17 d. sprendimu ieškinį tenkino. Pripažino negaliojančiomis 2 070 621 paprastąją vardinę AB „Žemaitijos pienas“ akciją, įsigytą pažeidžiant ABĮ 54 str. 2 d. nuostatas, ir atitinkamai sumažino AB „Žemaitijos pienas“ įstatinį kapitalą nuo 14 028 750 Eur iki 13 428 269,91 Eur. Taip pat pripažino negaliojančiomis AB „Žemaitijos pienas“ 2016 m. spalio 28 d. ir 2016 m. gruodžio 29 d. VAS sprendimų dalis dėl AB „Žemaitijos pienas“ turimų savų akcijų pardavimo tvarkos ir minimalios pardavimo kainos nustatymo.

4. Teismas nurodė, kad ieškovas pagrįstai prašo pripažinti negaliojančiomis 2 070 621 paprastąsias vardines AB „Žemaitijos pienas“ akcijas, įsigytas pažeidžiant ABĮ 54 str. 2 d. nuostatas ir atitinkamai akcijų skaičiui sumažinti įstatinį kapitalą. Teismas sprendė, jog yra pagrindas pripažinti neteisėtais AB „Žemaitijos pienas“ 2016 m. spalio 28 d. ir 2016 m. gruodžio 29 d. visuotinių akcininkų susirinkimų sprendimus, nes jais bandoma ištaisyti 2010-04-19 ir 2012-04-27 visuotinių akcininkų sprendimais padarytus pažeidimus (nebuvo laikomasi ABĮ 54 straipsnio 1 ir 2 dalies turinio reikalavimų: nenurodytas tikslas, pardavimo tvarka ir minimali pardavimo kaina). Todėl laikė, jog esant šiems pažeidimams, atsiranda imperatyvi pareiga įvykdyti ABĮ 54 straipsnio 11 dalyje numatytus veiksmus.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

5. Apeliaciniu skundu apeliantė (atsakovė) AB „Žemaitijos pienas“ prašo Telšių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 17 d. panaikinti, ieškovų ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

5.1.Teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų, todėl yra pagrindas panaikinti teismo sprendimą CPK 329 str. 2 d. 1 p. pagrindu. Teismas konstatavo bendrovės vadovo R. P. neteisėtus veiksmus ir pasisakė dėl bendrovės akcininko A. P. veiksmų galimo nesąžiningumo. Byloje nei bendrovės vadovo atsakomybės klausimas, nei akcininko veiksmų pagrįstumas ir (ar) teisėtumas nebuvo nagrinėjamas, minėti asmenys nebuvo į bylą įtraukti trečiaisiais asmenimis, todėl teismas negalėjo dėl jų pasisakyti.

5.2. ABĮ 54 straipsnio normos nėra imperatyvios ir jomis nedraudžiama įmonei įsigytas savas akcijas laikyti neribotą laikotarpį. Praktikoje nuo sprendimo dėl savų akcijų supirkimo priėmimo iki jų perleidimo proceso inicijavimo (jeigu ir kai nusprendžiama jas perleisti) praeina ilgas laiko tarpas (nagrinėjamu atveju, daugiau nei 6,5 m.). Todėl būtų nelogiška iš anksto nustatyti akcijų pardavimo tvarką ir minimalią pardavimo kainą prieš tokį ilgą laiką kuomet net neaišku, kiek savų akcijų bus supirkta, kada tiksliai ir ar jų pardavimo procesas bus inicijuotas, kokia bus įmonės, kurios akcijomis prekiaujama viešai (kokia ir yra bendrovė), akcijų rinkos kaina jų pardavimo metu ir pan.

5.3. Ieškovai nereiškė reikalavimo pripažinti 2010-04-16 ir 2012-04-27 bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimus negaliojančiais, todėl teismas ex officio neturėjo pagrindo nagrinėti šio klausimo. Teismas nepagrįstai netaikė ieškinio senaties termino 2010-04-16, 2011-04-08, 2012-04-27 ir 2016-06-14 bendrovės VAS susirinkimo sprendimams ginčyti (CK 1.126 str. 2 d.), jei nusprendė, kad šių sprendimų teisėtumas turi būti įvertintas. Ieškovai neprašė atnaujinti ieškinio senaties termino, nenurodė jokių argumentų, kodėl sprendimų neginčijo pirmiau. Ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pateikimo yra pagrindas ieškinį atmesti (CK 1.131 str. 1 d.).

5.4. Teismo išvada, kad 2010-04-16 ir 2012-04-27 sprendimuose akcininkai nenustatė „akcijų įsigijimo tvarkos“ yra nepagrįsta. 2010-04-16 sprendimo 1.6 p. ir 2012-04-27 sprendimo 6 p. yra aiškiai nustatyta: akcijų supirkimo tikslas; akcijų skaičius; supirkimo terminas; minimali ir maksimali supirkimo kaina; valdybai pavesta įgyvendinti sprendimą. Todėl yra pagrindas išvadai, kad prieš superkant bendrovės akcijas VAS priėmė visus privalomus sprendimus iki nuosavų akcijų supirkimo.

5.5. Teismas pripažino negaliojančiais 2016-10-28 ir 2016-12-29 VAS sprendimų dalis, kuriomis buvo papildyti 2010-04-16, 2011-04-08 ir 2012-04-27 VAS sprendimai dėl savų akcijų įsigijimo ir sąlygų nustatymo, tačiau teismas pastarųjų sprendimų nepripažino neteisėtais ir vis tiek nusprendė, jog yra teisinis pagrindas anuliuoti nenuginčytais sprendimais įsigytas akcijas. 2016-10-28 ir 2016-12-29 VAS sprendimų dalys, kurias ieškovai prašė pripažinti negaliojančiomis, tik papildė ir išplėtė disponavimo savo akcijomis turinį bei tokiu būdu sudarė bendrovei sąlygas platesniu spektru panaudoti savo akcijas.

6. Pateiktu atsiliepimu ieškovai V. P. ir Investuotojų asociacija prašo apeliantės apeliacinį skundą atmesti ir priteisti iš atsakovės AB „Žemaitijos pienas“ bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindžia sekančiais argumentais:

6.1.Atsakovė nurodo, kad teismo sprendimas naikintinas CPK 329 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, kadangi teismas nusprendė dėl byloje nedalyvavusių asmenų A. P. ir R. P. teisių ir pareigų, tačiau sprendimas ir jo motyvai neturi jokios išankstinės prejudicinės galios nurodytų trečiųjų asmenų teisių ar pareigų apimčiai.

6.2.Nesutinka su atsakovės argumentu, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė taikyti ieškinio senatį, kuri yra praleista 6,5 metų. ABĮ 54 str. 12 d. nustatyta, jog jei bendrovė pati nepaskelbia akcijų negaliojančiomis ir jų neanuliuoja, kaip nurodyta ABĮ 54 str. 11 d., akcijos pripažįstamos negaliojančiomis ir atitinkamai sumažinamas įstatinis kapitalas teismo sprendimu. ABĮ nuostatos nenustato senaties termino, kada vėliausiai galima kreiptis į teismą dėl netinkamai įgytų savų akcijų anuliavimo, nes įstatymo leidėjas galimybę kreiptis į teismą sieja su netinkamai įgytų akcijų turėjimu.

6.3. Bendrovės savos akcijos pagal netinkamai nustatytą tvarką jau yra įgytos, todėl reikalauti akcijų anuliavimo ir pripažinimo negaliojančiomis galima tik po 12 mėnesių nuo įsigijimo momento. Anuliavus akcijas ir pripažinus jas negaliojančiomis, sprendimai kuriais akcijos buvo įgytos savaime prarastų prasmę, kadangi ABĮ 54 str. 2 d. 3 p. reikalauja, kad savos akcijos būtų įgytos ne vėliau kaip per 18 mėn. nuo priimto sprendimo. Dėl šių priežasčių, anuliavus akcijas ir pripažinus jas negaliojančiomis, bet likus sprendimams dėl akcijų įsigijimo galioti, atsakovas tų sprendimų pakartotinai negalėtų įgyvendinti, kadangi būtų praėjęs įsigijimo terminas.

6.4. Nesutinka su atsakovės interpretacija, kad ABĮ 54 str. 2 d. nuostatos dėl savų akcijų įsigijimo tvarkos nustatymo nėra imperatyvios. ABĮ 54 str. 2 d. 1-5 p. nurodo aiškius ir nedviprasmiškus turinio reikalavimus. Nurodant sprendimo turinį, įstatymo leidėjas tai formuluoja žodžiais: „turi būti“, kurie nustato teisinį įpareigojimą, t. y. imperatyvą. Įsigijus savų akcijų pažeidžiant numatytą ABĮ tvarką, įsigijimo procesas bei jo rezultatas laikoms neteisėtu ir sukelia teisines pasekmes numatytas ABĮ 54 str. 11-13 d. Ginčijamų VAS sprendimų dalimis iš esmės bandoma retrospektyviai (atgaline data) ištaisyti imperatyviųjų įstatymo reikalavimų pažeidimus esančius 2010-04-19 ir 2012-04-27 VAS sprendimuose.

6.5. Visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimus pripažinti negaliojančiais gali asmuo kurio teisės pažeistos, esant nurodytoms sąlygoms: 1) kad pažeistos imperatyvios teisės normos; 2) kuo nutarimo priėmimas pažeidė akcininko teises ar teisėtus interesus; 3) kad pažeidimo negalima pašalinti kitaip, tik pripažinus susirinkimo sprendimą negaliojančiu. Visos šios sąlygos yra įrodytos.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

Apeliantės (atsakovės) AB „Žemaitijos pienas“ apeliacinis skundas tenkintinas.

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

8. Byloje nustatyta, kad AB „Žemaitijos pienas“ 2010-04-19 akcininkų susirinkimo sprendimu nustatė savų akcijų įsigijimo sąlygas: 1) akcijų supirkimo tikslas – palaikyti ir didinti bendrovės akcijų kainą; 2) įsigytinų bendrovės PVA skaičius – iki 10 proc. bendrovės įstatinio kapitalo, t. y. iki 4837500 vnt.; 3) terminas, per kurį bendrovė gali įsigyti savas akcijas – iki 18 mėn. nuo sprendimo priėmimo; 4) nustatyta įsigyjamų savų akcijų maksimali vienos akcijos kaina – 3 Lt, o minimali vienos akcijos įsigijimo kaina nustatyta lygi vienos akcijos nominaliai vertei, t. y. 1 Lt (1 t., b. l. 10). AB „Žemaitijos pienas“ 2012-04-27 akcininkų susirinkimo sprendimu nutarė savų akcijų įsigijimui suformuoti 10 mln. Lt rezervą. Nustatytos savų akcijų įsigijimo sąlygos: 1) akcijų supirkimo tikslas – palaikyti ir didinti Bendrovės akcijų kainą; 2) įsigytinų bendrovės PVA skaičius – iki 10 proc. bendrovės įstatinio kapitalo, t. y. iki 4837500 vnt.; 3) terminas, per kurį bendrovė gali įsigyti savas akcijas – iki 18 mėn. nuo sprendimo priėmimo; 4)  nustatyta įsigyjamų savų akcijų maksimali vienos akcijos kaina – 3 Lt, o minimali vienos akcijos įsigijimo kaina nustatyta lygi vienos akcijos nominaliai vertei, t. y. 1 Lt; 5) laikantis šiame nutarime nustatytų sąlygų ir ABĮ nustatytų reikalavimų suteikta teisė bendrovės valdybai nustatyti detalesnę savų akcijų supirkimo/įsigijimo tvarką bei sąlygas  atsižvelgiant į bendrovės akcininkų sprendime nustatytus savų akcijų supirkimo kriterijus bei į kitas aplinkybes (1 t., b. l. 12). AB „Žemaitijos pienas“ 2016-10-28 VAS nustatė bendrovės turimų savų akcijų pardavimo tvarką ir minimalią pardavimo kainą: bendrovės turimos savos akcijos bus skiriamos bendrovės darbuotojų skatinimui, siekiant, kad jie prisidėtų prie geresnių bendrovės rezultatų siekimo, ir jas bus siekiama parduoti bendrovės darbuotojams, išskyrus darbuotojus, kurie yra bendrovės stebėtojų tarybos ar valdybos nariai arba bendrovės vadovas, taip pat darbuotojus, kurie yra bendrovės akcininkai. Nustatyta minimali bendrovės turimų savų akcijų pardavimo kaina, kuri bus ne mažesnė už bendrovės akcijų nominalią vertę (1 t., b. l. 13-14). AB „Žemaitijos pienas“ 2016-12-29 VAS sprendimu pakeitė nuosavų (savų) akcijų supirkimo tikslus: pagal 2010-04-16, 2011-04-08, 2012-04-27 ir 2016-06-14 VAS sprendimus įgytos ir turimos savo akcijos įsigyjamos šiais tikslais: 1) siekiant užtikrinti akcininkams galimybę parduoti akcijas, siekiant didinti, palaikyti ir/ar stabilizuoti bendrovės akcijų likvidumą; 2) siekiant didinti, palaikyti ir/ar stabilizuoti bendrovės akcijų rinkos kainą; 3) siekiant turėti galimybę skirti savas akcijas bendrovės darbuotojų skatinimui, siekiant, kad jie prisidėtų prie geresnių bendrovės rezultatų siekimo, ir parduoti jas bendrovės darbuotojams, išskyrus darbuotojus, kurie yra bendrovės stebėtojų tarybos ar valdybos nariai arba bendrovės vadovas, taip pat darbuotojus, kurie yra bendrovės akcininkai; 4) siekiant turėti galimybę panaudoti savas akcijas galimuose mainų procesuose, bendrovei įsigyjant kitų įmonių akcijas; 5) siekiant turėti savų akcijų rezervą, kuris esant poreikiui galėtų būti panaudojamas punktuose 1-4 nurodytais tikslais (ar vienu, ar keliais iš jų) bendrovės valdybos sprendimu. Taip pat pakeista nuosavų (savų) akcijų pardavimo tvarka: 1) bendrovės akcijos galės būti parduodamos bendrovės akcininkams arba bendrovės darbuotojams, išskyrus darbuotojus, kurie yra bendrovės stebėtojų tarybos ar valdybos nariai arba bendrovės vadovas, taip pat darbuotojus, kurie yra bendrovės akcininkais arba perleidžiamos, mainant jas bendrovei įsigyjant kitų įmonių akcijas. Bendrovei perleidžiant savas akcijas būtina užtikrinti lygias galimybes visiems akcininkams įsigyti bendrovės akcijų; 2) nustatyta minimali bendrovės savų akcijų pardavimo (perleidimo) kaina, kuri bus ne mažesnė už bendrovės akcijų nominalią vertę (1 t., b. l. 15-17).

9. Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinį, rėmėsi byloje esančiais įrodymais – 2010-04-19, 2012-04-27 visuotinio akcininkų susirinkimų sprendimais ir vertino juos ABĮ 54 straipsnio 1, 2, 11, 12 dalyse įtvirtintų normų kontekste. Teismas sprendė, kad ieškovai pagrįstai prašo pripažinti negaliojančiomis 2 070 621 paprastąsias vardines AB „Žemaitijos pienas“ akcijas, įsigytas pažeidžiant ABĮ 54 str. 2 d. nuostatas ir atitinkamai akcijų skaičiui sumažinti įstatinį kapitalą. Tuo pačiu pagrindu teismas pripažino neteisėtomis AB „Žemaitijos pienas“ 2016 m. spalio 28 d. ir 2016 m. gruodžio 29 d. VAS sprendimų dalis, nes padarė išvadas, jog jais bandoma ištaisyti 2010-04-19 ir 2012-04-27 visuotinių akcininkų sprendimais padarytus pažeidimus, kuriais nebuvo laikomasi ABĮ 54 straipsnio 1 ir 2 dalies turinio reikalavimų.

10. Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, apeliantė savo poziciją grindžia tuo, kad ABĮ 54 straipsnio 2 dalies nuostatos nėra imperatyvios, įsigytų akcijų turėtojui ABĮ ne tik, kad nėra įpareigojimo įsigytas savas akcijas laikyti neribotą laikotarpį, bet ir privalomai jas perleisti tretiesiems asmenims. Teigia, kad ieškovai nereiškė reikalavimo pripažinti 2010-04-16 ir 2012-04-27 bendrovės VAS sprendimus negaliojančiais, nuo jų priėmimo praėjo ilgas laiko tarpas, yra suėjusi senatis jiems ginčyti, todėl teismas neturėjo pagrindo nagrinėti šio klausimo ir nepagrįstai netaikė ieškinio senaties termino. Taip pat nurodo, kad teismo išvada, jog 2010-04-16 ir 2012-04-27 sprendimuose akcininkai nenumatė akcijų įsigijimo tvarkos yra nepagrįsta, kadangi atitinkamai sprendimų 1.6 ir 6 punktuose akcijų įsigijimo tvarka yra nustatyta. Pabrėžia, kad 2016-10-28 ir 2016-12-29 VAS sprendimų dalys, kurias ieškovai prašė pripažinti negaliojančiomis, tik papildė ir išplėtė disponavimo savo akcijomis turinį bei tokiu būdu sudarė bendrovei sąlygas platesniu spektru panaudoti savo akcijas ir tos dalys nepažeidė akcininkų teisių ir teisėtų interesų, nes jau supirktų akcijų panaudojimo tikslas - galimybės sudarymas bendrovės darbuotojams įgyti akcijų ir tapti bendrovės akcininkais, būti suinteresuotais bei motyvuotais bendrovės darbuotojais. Be to, apeliantė mano, kad šiuo atveju, teismo kišimasis į privačius civilinius santykius yra neproporcingas, perteklinis ir galimai darantis žalą bendrovei ir jos akcininkams. Su šiais apeliantės argumentais teisėjų kolegija iš esmės sutinka.

11. Taigi, esminiai svarbūs kilusio ginčo apektai yra susiję su, ABĮ 54 straipsnio 11 dalies taikymo sąlygomis, ieškinio senaties terminu ginčyti VAS sprendimus, ABĮ 54 straipsnio 2 dalies normų privalomumu (jos imperatyvios ar dispozityvios) bei VAS sprendimų pripažinimo negaliojančiais taikymo sąlygų. Dėl šių klausimų apeliacinės instancijos teismas pasisako atskirai.

Dėl pareikšto materialinio reikalavimo esmės ir pagrįstumo

Dėl ABĮ 54 straipsnio 11 dalies taikymo galimumo

12. Ieškovai atsiliepime į apeliacinį skundą teigia, kad atsakovė, įsigydama akcijas 2010-04-19 ir 2012-04-27 nesilaikė jų įsigijimo tvarkos, taip, kaip nurodyta ABĮ 54 straipsnio 2 dalyje, dėl ko jai kyla ABĮ 54 straipsnyje 11 dalyje numatyti padariniai. Taip pat mano, jog dėl to, turi būti pripažintinos negaliojančiomis 2016-10-28 ir 2016-12-29 bendrovės VAS sprendimų dalys dėl bendrovės turimų savų akcijų pardavimo tvarkos ir minimalios kainos nustatymo. Ieškovų teigimu, vėlesniais, minėtais 2016 metų VAS sprendimais, retrospektyviai šalinami pažeidimai padaryti 2010-04-19 ir 2012-04-27 metų VAS sprendimais.

13. Vertinant ieškovų išdėstytą poziciją, teisėjų kolegijos nuomone, pirmiausia būtina atsižvelgti į ABĮ nuostatas ir nagrinėti kilusį ginčą, šiuo atveju esminio, ABĮ 54 straipsnio kontekste. Pagal ABĮ 54 straipsnio 11 dalį, bendrovės akcijos, įgytos pažeidžiant šio straipsnio 2, 3, 4 ir 6 dalyse nurodytas sąlygas, turi būti perleistos kitų asmenų nuosavybėn ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo jų įgijimo. Jei akcijos neperleidžiamos per šį laiką, atitinkamai turi būti sumažintas įstatinis kapitalas, akcijos anuliuojamos ir paskelbiamos negaliojančiomis. Taigi, sprendžiant klausimą ar bendrovės akcijos įgytos pažeidžiant 54 straipsnio 2, 3, 4 ir 6 dalių reikalavimus, dėl ko galėtų būti taikomi 11 dalyje numatyti padariniai, apeliacinės instancijos teismas laiko, kad 2010-04-19 ir 2012-04-27 VAS akcijų įsigijimas, turi būti vertinamas pagal kiekvieną minėto straipsnio dalį atskirai. Nagrinėjamu atveju yra aktuali padaryto pažeidimo apimtis, kuri, teisėjų kolegijos nuomone, turi atitikti bendrai visų 54 straipsnio 2, 3, 4 ir 6 dalyse esančių sąlygų visumai.

14. Pagal ABĮ 54 straipsnio 1 dalį, bendrovė turi teisę įsigyti savas akcijas pati ar per asmenį, veikiantį savo vardu, bet dėl šios bendrovės interesų, šiame straipsnyje nustatyta tvarka. Įsigydama savas akcijas, bendrovė turi užtikrinti lygias galimybes visiems akcininkams perleisti bendrovei jos akcijų. Pagal ABĮ 54 straipsnio 2 dalį, bendrovė savas akcijas gali įsigyti VAS sprendimu. VAS sprendime, be kita ko, turi būti nustatyta:1) akcijų įsigijimo tikslas; 2) maksimalus leidžiamų įsigyti akcijų skaičius; 3) terminas, per kurį bendrovė gali įsigyti savas akcijas. Terminas negali būti ilgesnis kaip 18 mėnesių; 4) maksimali ir minimali akcijų įsigijimo kaina; 5) savų akcijų pardavimo tvarka ir minimali pardavimo kaina. Pardavimo tvarka turi užtikrinti lygias galimybes visiems akcininkams įsigyti bendrovės akcijų.

15. Kaip matyti iš byloje esančio 2010-04-16 VAS sprendimo 1.6  punkto, jame numatytas akcijų įsigijimo tikslas – palaikyti ir didinti bendrovės akcijų kainą, kas atitinka ABĮ 54 straipsnio 2 dalies 1 punktą. Taip pat nurodytas maksimalus leidžiamų įsigyti akcijų skaičius – iki 10 proc. bendrovės įstatinio kapitalo, t. y. iki 4837500 vnt. ir numatytas terminas, per kurį bendrovė gali įsigyti savas akcijas – iki 18 mėn. nuo sprendimo priėmimo, kas atitinka ABĮ 54 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktus. Sprendime, taipogi nustatyta įsigyjamų savų akcijų maksimali vienos akcijos kaina – 3 Lt, o minimali vienos akcijos įsigijimo kaina nustatyta lygi vienos akcijos nominaliai vertei, t. y. 1 Lt, kas atitinka ABĮ 54 straipsnio 2 dalies 4 punktą.

16. Sutiktina su ieškovais, jog savų akcijų pardavimo tvarka ir minimali pardavimo kaina, pažodžiui, taip, kaip nustatyta ABĮ 54 straipsnio 2 dalies 5 punkte, nenumatyta. Vietoj to, nurodyta, kad laikantis šiame nutarime nustatytų sąlygų ir ABĮ nustatytų reikalavimų suteikti teises bendrovės valdybai nustatyti detalesnę savų akcijų supirkimo/įsigijimo tvarką bei sąlygas, atsižvelgiant į bendrovės akcininkų sprendime nustatytus savų akcijų supirkimo kriterijus bei kitas aplinkybes. Šiuo sprendimu bendrovės valdyba įgaliojama atlikti ir kitus veiksmus kiek tais susiję su bendrovės savų akcijų įsigijimu, kas reikštų, jog šioje dalyje, atsakovė 54 straipsnio 2 dalies 5 punktą dėl akcijų pardavimo tvarkos, aptarė.

17. Analogiškai, atitinkantis 54 straipsnio 2 dalies 1-4 punktuose nurodytus reikalavimus dėl savų akcijų įsigijimo, yra priimtas 2012-04-27 VAS sprendimas (sprendimo 6 dalis, 1-4 papunkčiai). Savų akcijų pardavimo tvarka ir minimali kaina, taip, kaip nustatyta pažodžiui ABĮ 54 straipsnio 2 dalies 5 punkte, taip pat nenumatyta, tačiau suteiktos teisės bendrovės valdybai nustatyti detalesnę savų akcijų supirkimo/įsigijimo tvarka ir pan.

18. Analizuojant bendrovės akcijų įsigijimą ABĮ 54 straipsnio 3 dalies kontekste, iš 2010-04-19 ir 2012-04-27 VAS sprendimų matyti, kad bendrovės įsigyjamų savų akcijų bendra nominali vertė (1325195,94 Eur (10 x 0,49 + 2070611 x 0,64 Eur) kartu su kitų jau turimų savų akcijų nominalia verte (13.428.269,91 Eur; iki akcijų įsigijimo) nėra didesnis kaip 1/10 įstatinio kapitalo, kas atitinka ABĮ 54 straipsnio 3 dalį. Vertinant bendrovės akcijų įsigijimą ABĮ 54 straipsnio 4 dalies prasme, byloje nėra duomenų, kad 2010-04-19 ir 2012-04-27 VAS sprendimais bendrovė negalėjo įsigyti savų akcijų, nes tokiu atveju jos nuosavas kapitalas taptų mažesnis už apmokėto įstatinio kapitalo, privalomojo rezervo ir rezervo savoms akcijoms įsigyti sumą. Byloje taip pat nėra duomenų, kad prieš priimant 2010-04-19 ir 2012-04-27 VAS sprendimus, nebuvo suformuotas rezervas iš kurio galima įsigyti savų akcijų, 2012-04-27 sprendimu bendrovėje buvo numatyta suformuoti 10 mln. litų (2896200,18 Eur) rezervą, t. y. yra sudarytas rezervas savoms akcijoms įsigyti (2896200,18 Eur), jos dydis ne mažesnis už įsigyjamų savų akcijų įsigijimo verčių sumą (įsigytos akcijos – 1325195,94 Eur), kas atitiktų ABĮ 54 straipsnio 6 dalį. Be to, ši ar kitos įstatymo normos nenurodo, kad sąlyga dėl rezervo sudarymo yra imperatyvi (žr., pvz., Lietuvos apeliacini teismo 2006 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-184/2006).

19. Įvertinus ABĮ 54 straipsnio 11 dalyje numatytų šio straipsnio 2, 3, 4 ir 6 dalyse nurodytų sąlygų visumą bei esamus pateiktus įrodymus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovė, 2010-04-19 ir 2012-04-27 VAS sprendimais numatydama įsigyti akcijas, iš esmės nenukrypo nuo akcijų įsigijimo, numatytų ABĮ 54 straipsnio 2 dalies 1-4 punktuose, 3, 4 ir 6 dalyse sąlygų. Atsakovė nenurodė akcijų pardavimo tvarkos ir minimalios kainos, taip, kaip nustatyta pažodžiui ABĮ 54 straipsnio 2 dalies 5 punkte, tačiau suteikė teises bendrovės valdybai nustatyti detalesnę savų akcijų supirkimo/įsigijimo tvarką bei sąlygas atsižvelgiant į bendrovės VAS sprendime nustatytus savų akcijų supirkimo kriterijus bei kitas aplinkybes. Minėta, kad ABĮ 54 straipsnio 11 dalyje nustatyti padariniai yra taikomi, kai nesilaikoma nurodytų sąlygų visumos, o ne esant neišpildytai vienai sąlygai, sąlygų daliai ar dalies punkto sąlygai, ar kitaip suformuluojant punktą dėl akcijų pardavimo tvarkos ir kainos. Todėl atsižvelgiant į šios nutarties 15-18 punktuose nurodytas aplinkybes ir argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikydamas ABĮ 54 straipsnio 11 dalies nuostatas, nepagrįstai pripažino 2 070 621 paprastąją vardinę AB „Žemaitijos pienas“ akciją negaliojančia ir atitinkamai nepagrįstai sumažino AB „Žemaitijos pienas“ įstatinį kapitalą nuo 14 028 750 Eur iki 13 428 269,91 Eur.

20. Akcentuotina ir tai, kad nagrinėjamu atveju, bendrovės VAS, kuris pagal ABĮ yra kompetentingas priimti tokį sprendimą bendrovės organas, laikydamasis teisės aktų reikalavimų, priėmė sprendimus dėl visų su bendrovės savų akcijų įsigijimu ir perleidimu susijusių aspektų pagal ABĮ 54 str. 2 d., ir tai padarė atitinkamai iki bendrovės akcijų supirkimo ir iki savų akcijų perleidimo pradžios.

21. Taip pat sutiktina su atsakovės argumentu, kad visuotiniuose akcininkų susirinkimuose, kuriuose buvo sprendžiamas klausimas bendrovei įsigyti savų akcijų nei vienas iš bendrovės akcininkų, įskaitant ir ieškovus, neteikė alternatyvių sprendimų projektų, kuriuose papildomai būtų prašoma įtraukti sprendimą dėl ABĮ 54 str. 2 d. 5 p. nuostatos, neprieštaravo susirinkimams pasiūlytoms formuluotėms ir pan. Tokių duomenų ieškovai nepateikė ir į bylą. Esant nurodytoms aplinkybėms, juo labiau nebuvo pagrindo taikyti ABĮ 54 str. 11 d. numatytas pasekmes, o teismo kišimasis į privačius ūkinius komercinius santykius buvo neproporcingas ir perteklinis.

Dėl senaties termino ginčijant akcininkų susirinkimų sprendimus

22. Atsakovė taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netaikė ieškinio senaties termino 2010-04-16, 2011-04-08, 2012-04-27 ir 2016-06-14 bendrovės VAS sprendimams ginčyti (CK 1.126 str. 2 d). Ieškovai neprašė atnaujinti ieškinio senaties termino, nenurodė jokių argumentų, kodėl sprendimų neginčijo pirmiau, tačiau atsiliepime į apeliacinį skundą, ieškovai nurodo, kad ABĮ nuostatos nenustato senaties termino, kada vėliausiai galima kreiptis į teismą dėl netinkamai įgytų savų akcijų anuliavimo. Mano, jog įstatymo leidėjas galimybę kreiptis į teismą sieja su netinkamai įgytų akcijų turėjimu. Remiasi ABĮ 54 str. 12 d., kurioje nustatyta, jog jei bendrovė pati nepaskelbia akcijų negaliojančiomis ir jų neanuliuoja, kaip nurodyta ABĮ 54 str. 11 d., akcijos pripažįstamos negaliojančiomis ir atitinkamai sumažinamas įstatinis kapitalas teismo sprendimu. Šiuos ieškovų argumentus teisėjų kolegija vertina kritiškai.

23. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad ieškiniams dėl akcinės bendrovės organo priimtų sprendimų apskundimo įstatyme nustatytas sutrumpintas 30 dienų ieškinio senaties terminas (ABĮ 19 str. 10 d.). Jis pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie ginčijamą sprendimą. Byloje tarp šalių nėra ginčo, jog ieškovai apie VAS 2010-04-19 ir 2012-04-27 sprendimus, kuriais nuspręsta įsigyti 2 070 621 PVA, žinojo tą pačią dieną, kai jie buvo priimti, tačiau jų neskundė. Ir tik atsakovei 2016-10-28 ir 2016-12-29 VAS sprendimais, nustačius anksčiau įsigytų akcijų pardavimo tvarką (kas nuosekliai sekė iš 2010-04-19 ir 2012-04-27 VAS sprendimų 1.6. ir 6 punktų 5 papunkčiuose nustatytos tvarkos), t. y. praėjus atitinkamai beveik 7 ir 5 metams, ieškovai kreipėsi į teismą, kas reikštų, jog ieškovai gynė ne bendrovės, jos akcininkų, darbuotojų, viešuosius, o išimtinai tik savo interesus.

24. Nesutiktina su ieškovų argumentu, kad įstatymo leidėjas galimybę kreiptis į teismą sieja su netinkamai įgytų akcijų turėjimu, nes ABĮ nuostatos nenustato senaties termino, kada vėliausiai galima kreiptis į teismą dėl netinkamai įgytų savų akcijų anuliavimo (pripažinimo negaliojančiomis). Atkreiptinas ieškovų dėmesys, kad nors ABĮ nuostatos tiesiogiai ir nenustato senaties termino per laiko galima kreiptis dėl įgytų savų akcijų anuliavimo, tačiau visgi, ABĮ 54 straipsnio 2 dalis bendrovės savų akcijų įsigijimą sieja su priimtu visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu. Priimtas sprendimas gali būti ginčijamas pagal ABĮ 19 straipsnio 10 dalį – ne vėliau kaip per 30 dienų nuo dienos, kurią ieškovas sužinojo arba turėjo sužinoti apie ginčijamą sprendimą. Sistemiškai aiškinant teisės normas, jei akcijų įsigijimas siejamas su VAS sprendimu, iš to seka, kad ir akcijų pripažinimas negaliojančiomis, taip pat turėtų būti siejamas su VAS sprendimo pripažinimu negaliojančiu, kuriuo tos akcijos buvo įgytos, kreipiantis per tokį terminą ginčyti sprendimą, per kokį ABĮ 19 straipsnio 10 dalis numato galimybę kreiptis. Taigi, šiuo atveju, pirmosios instancijos teismas, pripažindamas akcijas negaliojančiomis, bet nepripažindamas negaliojančiais (nepanaikindamas) VAS sprendimų, kuriais tos akcijos buvo įgytos, nepagrįstai netaikė ieškinio senaties, nors atsakovė ją taikyti prašė, taip atsiedamas akcijas kaip ginčo objektą nuo jų įgijimo pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ginčyti 2010-04-19 ir 2012-04-27 VAS sprendimus yra suėjęs senaties terminas.  Atsižvelgiant į tai, jog ieškovai praleido CK 1.126 str. 2 d. ir 2.82 str. 4 d. nustatytą ieškinio senaties terminą, remiantis tiek CK 1.131 str. nuostatomis, tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais, darytina išvada, jog ieškinio senaties termino pasibaigimas nagrinėjamoje byloje sudaro savarankišką pagrindą atmesti pareikšto ieškinio reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2015 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-74-421/2015 ).

Dėl ABĮ 54 straipsnio 2 dalies normų imperatyvumo

25. Apeliaciniame skunde ir atsiliepime į jį keliamas klausimas dėl ABĮ 54 straipsnio 2 dalies normų privalomumo. Nagrinėjamu atveju aktualus 54 straipsnio 2 dalies 1-5 punktai, konkrečiai 5 punktas dėl akcijų perleidimo tvarkos ir kainos. Atsakovė teigia, kad normos nėra imperatyvios ir savo poziciją grindžia tuo, jog įstatymai nedraudžia įmonei įsigytas savas akcijas laikyti neribotą laikotarpį, jau vien dėl to, kad praktikoje nuo sprendimo dėl savų akcijų supirkimo priėmimo iki jų perleidimo proceso inicijavimo (jeigu ir kai nusprendžiama jas perleisti) praeina ilgas laiko tarpas. Todėl atsakovė mano, kad būtų nelogiška iš anksto nustatyti akcijų pardavimo tvarką ir minimalią pardavimo kainą prieš tokį ilgą laiką, kuomet net neaišku, kiek savų akcijų bus supirkta, kada tiksliai ir ar jų pardavimo procesas bus inicijuotas, kokia bus įmonės, kurios akcijomis prekiaujama viešai (kokia ir yra bendrovė), akcijų rinkos kaina jų pardavimo metu ir pan. Tuo tarpu ieškovų nuomonė šiuo klausimu priešinga – mano, jog ABĮ 54 straipsnio 2 dalies normos yra imperatyvios. Anot ieškovų, ABĮ 54 str. 2 d. 1-5 p. nurodo aiškius ir nedviprasmiškus VAS sprendimo dėl akcijų įsigijimo turinio reikalavimus, nes įstatymo leidėjas tai formuluoja žodžiais: „turi būti“ ir būtent tokie žodžiai nustato teisinį įpareigojimą, t. y. imperatyvą. Apeliacinės instancijos teimas, atsižvelgdamas į abiejų šalių išdėstytas pozicijas, remdamasis protingumo, racionalumo ir logiškumo kriterijais - sutikdamas su atsakovės pozicija, kad nelogiška iš anksto nustatyti akcijų pardavimo tvarką ir minimalią pardavimo kainą prieš tokį ilgą laiką, kuomet net neaišku, kiek savų akcijų bus supirkta, kada tiksliai ir ar jų pardavimo procesas bus inicijuotas, kokia bus įmonės, kurios akcijomis prekiaujama viešai (kokia ir yra bendrovė), akcijų rinkos kaina jų pardavimo metu ir pan., priešingai nei ieškovai, laiko, kad ABĮ 54 straipsnio normos nėra imperatyvios.

26. Pažymėtina, kad dėl įstatymuose įtvirtintų normų imperatyvumo ne kartą yra pasisakyta tiek teisės doktrinoje, tiek teismų praktikoje. Nustatant, imperatyvi teisės norma ar ne, yra vienodai svarbūs tiek doktrininis imperatyvo suvokimas kaip tam tikra abstrakcija, tiek turiningasis konkrečios byloje taikytinos normos vertinimas taikant bendruosius teisės normų aiškinimo principus. Imperatyviąsias teisės normas pagal doktrininį suvokimą apie jas identifikuoja tokie požymiai: jos griežtai formuluoja paliepimą ir neleidžia paliepimo suprasti dviprasmiškai, tai reiškia, kad jų išraiškos forma – kategoriški paliepimai, veiksmų aprašymas ir jų atlikimo eiga, nurodytų veiksmų draudimas, teisės normų įgyvendinimo sąlygos ir būdai. Taigi  sprendžiant, ar  elgesio taisyklė yra kategoriška ir teisinių santykių subjektai nuo jos nukrypti negali, lingvistinės išraiškos priemonės – žodžiai „draudžiama“, „neturi teisės“, „privalo būti“ ir pan., aiškiausiai parodo teisės normos imperatyvųjį pobūdį. Tačiau kai teisės normoje nėra taip aiškiai išreikšto imperatyvo, sprendžiant dėl normos imperatyvumo, įvertinami tam tikros teisės normos tikslai, objektas ir interesai, kuriuos ta teisės norma gina, taip pat tos teisės normos sisteminiai ryšiai su kitomis normomis ir t. t. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-480/2010; 2011 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2011; 2014 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-511/2014; Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-435-241/2017).

27. Nurodytų normos imperatyvumą apibrėžiančių nuostatų kontekste, teisėjų kolegija vertina ABĮ 54 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą teisės normą, kurioje nustatyta, kad bendrovė savas akcijas gali įsigyti VAS sprendimu, kuriame be kita ko, būtent 5 punkte, turi būti nurodyta: savų akcijų pardavimo tvarka ir minimali pardavimo kaina. Papildomai nurodyta, kad pardavimo tvarka turi užtikrinti lygias galimybes visiems akcininkams įsigyti bendrovės akcijų. Kaip matyti, iš ABĮ 54 straipsnio 2 dalies formuluočių, teisės normoje nėra aiškiai išreikšto imperatyvo „privalo būti“, „neturi teisės kitaip nei nustatyta“, „draudžiama kitaip nei nustatyta“, „privalo užtikrinti“. Joje yra nurodyta „turi būti“ ir „turi užtikrinti“. Minėta šios nutarties 26 punkte, kad nesant aiškiai išreikšto imperatyvo, sprendžiant dėl normos imperatyvumo, įvertinami tam tikros teisės normos tikslai, objektas ir interesai, kuriuos ta teisės norma gina, taip pat tos teisės normos sisteminiai ryšiai su kitomis normomis ir pan. ABĮ 54 straipsnio 2 dalies teisės normos tikslai – nustatyti kokiu būdu (VAS sprendimu) ir tvarka (kas turi būti nurodyta sprendime) bendrovė gali įsigyti savų akcijų ir jas parduoti (5 punktas), parduodant akcijas, pardavimo tvarka turi užtikrinti lygias galimybes visiems akcininkams įsigyti bendrovės akcijų. Taigi iš nurodytos normos formuluotės „turi būti“, atsižvelgiant į teisės normos tikslus, taip pat interesus, kuriuos ta teisės norma gina bei sisteminį ryšį su kitomis įstatymo normomis – ABĮ nėra įtvirtinta imperatyvo dėl įsigytų savų akcijų privalomojo akcijų pardavimo (perleidimo), todėl laikytina, kad tuo pačiu ir nėra privaloma iš anksto numatyti prieš įsigyjant akcijas (jeigu neketinama iš kart įsigijus jas parduoti), jų pardavimo tvarkos ir kainos, iš ko seka, kad ABĮ 54 straipsnio 2 dalies 5 punktas, nėra imperatyvus.  Ir jeigu nėra galimybės iš anksto nustatyti akcijų pardavimo tvarkos ir minimalios pardavimo kainos prieš ilgą laiką, kuomet net neaišku, kiek savų akcijų bus supirkta, kada tiksliai ir ar jų pardavimo procesas bus inicijuotas, kokia bus įmonės, kurios akcijomis prekiaujama viešai (kokia ir yra bendrovė), akcijų rinkos kaina jų pardavimo metu ir pan., logiška, kad VAS sprendimu yra suteikiama teisė bendrovės valdybai vėliau nustatyti detalesnę savų akcijų supirkimo/įsigijimo/pardavimo tvarką ir sąlygas, atsižvelgiant į bendrovės akcininkų sprendime nustatytus savų akcijų supirkimo kriterijus bei kitas aplinkybes, kas ir buvo nurodyta 2010-04-19 ir 2012-04-27 VAS sprendimų 1.6., 6. punktuose 5 papunkčiuose (I t., 10, 12 b. l.), vėliau detalizuota 2016-10-28 VAS sprendimo 4 punkte ir pakeista 2016-12-29 VAS sprendimo 2 punkte. Ir ši tvarka, turi užtikrinti lygias galimybes visiems akcininkams įsigyti akcijų.

28. Ieškovai teigia, kad 2016-10-28 ir 2016-12-29 VAS sprendimų dalys pažeidžia imperatyvias įstatymų nuostatas, jų teises, teisėtus interesus, ir neužtikrina lygių galimybių visiems akcininkams įsigyti akcijų. Iš 2016-10-28 VAS sprendimo 4 punkto matyti, kad bendrovės turimos akcijos bus skiriamos bendrovės darbuotojų skatinimui, siekiant, kad jie prisidėtų prie geresnių bendrovės rezultatų siekimo, išskyrus darbuotojus, kurie yra bendrovės stebėtojų tarybos ar valdybos nariai, arba bendrovės vadovas, taip pat darbuotojus, kurie yra bendrovės akcininkai <...>. Iš 2016-12-29 VAS sprendimo 2 punkto matyti, kad galimos 3 akcijų pardavimo/perleidimo alternatyvos: 1) savų akcijų pardavimas bendrovės akcininkams; 2) savų akcijų pardavimas bendrovės darbuotojams, išskyrus darbuotojus, kurie yra bendrovės stebėtojų tarybos ar valdybos nariai arba bendrovės vadovas, taip pat darbuotojus, kurie yra bendrovės akcininkai; 3) savų akcijų perleidimas, mainant jas, bendrovei įsigyjant kitų įmonių akcijas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482-687/2015).

29. Sutiktina su atsakovės argumentais, kad pagal 2016-12-29 VAS sprendimo 2 punktą, viena galima alternatyva - savų akcijų pardavimas bendrovės akcininkams, niekaip neriboja bendrovės akcininkų lygių galimybių įgyti bendrovės akcijų, todėl akivaizdu, kad nepažeidžia ABĮ 54 str. 2 d. 5 p. nuostatų. Antra galima alternatyva - savų akcijų pardavimas bendrovės darbuotojams. Trečia alternatyva -  savų akcijų perleidimas, mainant jas, bendrovei įsigyjant kitų įmonių akcijas, išskyrus darbuotojus, kurie yra bendrovės stebėtojų tarybos ar valdybos nariai arba bendrovės vadovas, taip pat darbuotojus, kurie yra bendrovės akcininkai, ABĮ 54 str. 2 d. 5 p. taip pat nėra pažeidžiama, kadangi abiem šiais (antru ir trečiu) atveju lygios akcininkų galimybės užtikrinamos per tai, kad nei vienam akcininkui nebus suteikta teisė įsigyti akcijų. Taigi yra užtikrinama lygiateisiška akcininkų padėtis ir nei vienas bendrovės akcininkas nėra diskriminuojamas kito bendrovės akcininko atžvilgiu. Antru atveju, akcijos būtų suteikiamos išimtinai darbuotojams bendrovės darbuotojų skatinimo akcijomis tvarkoje nustatytomis sąlygomis; Trečiu atveju - bendrovė mainydama savo akcijas į kitų įmonių akcijas didintų savo turimą turtą.

30. Pažymėtina, kad įstatyme nustatytu balsų kiekiu visuotiniame akcininkų susirinkime priimtas sprendimas atšaukti pirmumo teise visiems be išimties akcininkams (lygiateisiškumo principas), nelaikytinas neproporcinga ar smulkiųjų akcininkų interesus pažeidžiančia priemone. Jeigu tam tikra teisė nesuteikiama nei vienam konkrečios bendrovės akcininkui, jų lygiateisiškumas nėra pažeidžiamas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2014 m. kovo 14 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2A-480/2014). Taigi, visiems bendrovės akcininkams neturint teisės įsigyti bendrovės perleidžiamų savų akcijų, lygiateisiškumo principas ir atitinkamai ABĮ 54 str. 2 d. 5 p. nuostata nėra pažeidžiami, todėl ieškovų teiginiai dėl ABI 54 str. 2 d. 5 p. pažeidimo neturi nei teisinio, nei faktinio pagrindo.

31. Teisėjų kolegijos nuomone, bendrovės 2016-10-28 ir 2016-12-29 VAS sprendimuose nustatyta detalesnė alternatyvi akcijų pardavimo (perleidimo, mainymo) tvarka, negali būti traktuotina kaip pažeidimas. Juo labiau, kaip jau ir minėta, sprendžiant dėl normos imperatyvumo, taip pat įvertinami ir ginamos teisės normos sisteminiai ryšiai su kitomis normomis. Kaip antai, pagal ABĮ 54 straipsnio 1 dalį, bendrovė turi teisę įsigyti savas akcijas pati ar per asmenį, veikiantį savo vardu, bet dėl šios bendrovės interesų, šiame straipsnyje nustatyta tvarka. Bendrovės interesai yra užtikrinami per jos įstatuose numatytus veiklos tikslus – tai įstatuose numatytas veiklos organizavimas ir vykdymas, siekiant pajamų ir pelno gavimo, ne tik akcininkų turtinių interesų bet ir darbuotojų interesų derinimo tenkinimo (Įstatų 2.2. p., 1 t., 30 b. l.).

Dėl akcininkų susirinkimų sprendimų pripažinimo negaliojančiais sąlygų ir 2016-10-28 ir 2016-12-29 VAS sprendimų panaikinimo teisėtumo

32. Ieškovai teigia, kad jie įrodė visas visuotinio akcininkų susirinkimų sprendimų pripažinti negaliojančiais sąlygas: pažeistos imperatyvios teisės normos, nutarimo priėmimas pažeidė akcininko teises ar teisėtus interesus ir pažeidimo negalima pašalinti kitaip, tik pripažinus VAS sprendimus negaliojančiais. Savo argumentus grindžia tuo, kad pažeistos ABĮ 54 straipsnio 2 d. nurodytos imperatyvios teisės normos dėl ko atsirado imperatyvi pareiga vykdyti ABĮ 54 str. 11 d. įtvirtintą procedūrą ir dėl šių priežasčių, ieškovų teigimu, 2010-04-19 ir 2012-04-27 sprendimais įsigytos akcijos jau turėjo būti anuliuotos. Ieškovų nuomone, jog 2016-10-28 ir 2016-12-29 VAS sprendimų dalys dėl šių akcijų apskritai negalėjo būti priimtos. Taip pat ieškovai mano, kad tokiais veiksmais bendrovė pažeidė akcininkų teisės ir teisėtus interesus, numatytus ABĮ 16 straipsnyje, be to, tokia netinkama bendrovės veikla, esantys įstatymų pažeidimai lemia žalą, kuri pasireiškia tuo, kad krenta bendrovės įvaizdis, patrauklumas investuotojams, o tai, sąlygoja akcijų vertės kritimą. Ieškovai įsitikinę, kad nėra kito būdo pažeidimui pašalinti, kaip tik kreiptis į teismą dėl ginčijamų VAS sprendimo dalių pripažinimo negaliojančiomis, nes tokią teisę galimybę įstatymo leidėjas numatė tam, jog kiekvienas ūkio subjekto veikloje dalyvaujantis akcininkas galėtų apginti savo interesus. Ieškovų nuomone, priimtų ginčijamų 2016-10-28 ir 2016-12-29 VAS sprendimų dalimis, bendrovės pozicija yra nukreipta į netinkamai įsigytų savų akcijų pardavimą ar kitokį perleidimą tretiesiems asmenims. Apeliacinio teismo vertinimu, tokie ieškovų argumentai dėl VAS sprendimų pripažinimo negaliojančiais sąlygų atitikimo keliamiems reikalavimams yra deklaratyvūs ir nepakankamai pagrįsti.

33. Pasisakydamas dėl visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimų pripažinimo negaliojančiais instituto, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra atkreipęs dėmesį į dvejopą jo paskirtį. Pirma, suteikiant teisę ginčyti tokius sprendimus, siekiama apginti suinteresuotų asmenų, kurių teisės buvo pažeistos, interesus bei viešąjį interesą. Antra, detalus sprendimų nuginčijimo reglamentavimas (trumpi senaties terminai, nuginčijimo pagrindų baigtinio sąrašo nustatymas) leidžia daryti išvadą, kad šis institutas taip pat skirtas bendrovei ir už ginčijamų sprendimų priėmimą balsavusių akcininkų interesams apsaugoti. Visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimų pripažinimas negaliojančiais be pakankamo pagrindo gali sustabdyti bendrovės veiklą, padaryti jai ar akcininkams nuostolių. Dėl to, sprendžiant ginčus dėl visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimų pripažinimo negaliojančiais, būtina atsižvelgti į abu šio instituto tikslus ir siekti akcininkų ir bendrovės interesų pusiausvyros. Visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai gali būti pripažinti negaliojančiais tik tuo atveju, jeigu buvo pažeistos ABĮ imperatyviosios normos, reglamentuojančios susirinkimo sušaukimą, eigą ar sprendimų priėmimą, taip pat kai šie pažeidimai lėmė bendrovės ar viešojo intereso pažeidimą ir pažeidimo padarinių negalima pašalinti niekaip kitaip, kaip tik pripažįstant sprendimus negaliojančiais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-114/2006; 2015 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482-687/2015).

34. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog yra pagrindas pripažinti neteisėtais AB „Žemaitijos pienas“ 2016 m. spalio 28 d. ir 2016 m. gruodžio 29 d. VAS sprendimus, nes jais bandoma ištaisyti 2010-04-19 ir 2012-04-27 VAS sprendimais padarytus pažeidimus (nebuvo laikomasi ABĮ 54 straipsnio 1 ir 2 dalies turinio reikalavimų, juos laikė imperatyviais). Teisėjų kolegija, šiuo atveju, priešingai nei mano ieškovai, pritaria atsakovės argumentams, kad ABĮ neįpareigoja VAS sprendimu visų ABĮ 54 str. 2 d. nustatytų sąlygų priimti vieno susirinkimo metu. Įmonei siekiant supirkti savas akcijas, o vėliau jas perleisti (jeigu visgi būtų nuspręsta savas akcijas perleisti), VAS turi nuspręsti dėl visų ABĮ 54 str. 2 d. nurodytų klausimų, susijusių su savų akcijų supirkimu ir perleidimu. Tačiau ši ar jokios kitos ABĮ ar kitų nagrinėjamoje situacijoje taikytinų teisės aktų nuostatos nenurodo ir neįpareigoja visas sąlygas aptarti vieno ir to paties susirinkimo metu. ABĮ taip pat nėra nuostatų, kurios draustų visuotiniam akcininkų susirinkimui keisti ar tikslinti savo priimtus su tuo susijusius sprendimus (susirinkimui persigalvoti ir neanuliuoti įgytų akcijų, tačiau jas perleisti tretiesiems asmenims arba atvirkščiai).

35. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šios nutarties 25-27 punktuose pripažinta, kad ABĮ 54 straipsnio 2 dalies normos nėra imperatyvios, be, to, nutarties 24 punkte nustatyta, kad ginčyti 2010-04-19 ir 2012-04-27 VAS sprendimus, yra praleistas senaties terminas. Kaip realiai 2016-10-28 ir 2016-12-29 sprendimų dalys, kuriais detalizuota ir keista disponavimo akcijomis, ankstesnių 2010-04-19 ir 2012-04-27 sprendimų 1.6 ir 6 dalies 5 punktuose aptarta tvarka (jiems ginčyti be visa ko yra suėjęs senaties terminas), pažeidė konkrečiai ieškovų teises ir teisėtus interesus ir kokią žalą jie patyrė, ieškovai nenurodė. Ieškovų abstrakti formuluotė, jog „netinkama bendrovės veikla, esantys įstatymų pažeidimai lemia žalą, kuri pasireiškia tuo, kad krenta bendrovės įvaizdis, patrauklumas investuotojams, o tai, sąlygoja akcijų vertės kritimą“, nei įrodo realios žalos buvimą, nei pagrindžia visuotinio akcininkų susirinkimų sprendimų pripažinimo negaliojančiais sąlygų visumos egzistavimą.

36. ABĮ reglamentuoja civilinius teisinius santykius, kuriems būdingas dispozityvumo principas. Taigi, ABĮ nesant tiesiogiai įtvirtinto draudimo sprendimus dėl savų akcijų įsigijimo ir jų pardavimo (jeigu yra nusprendžiama įgytas savas akcijas parduoti ar nustatyti kitokią perleidimo tvarką) priimti keliuose susirinkimuose, darytina išvada, kad taip daryti galima (principas viskas, kas neuždrausta pozityviosios teisės normų, leidžiama). Visuotinis akcininkų susirinkimas turi diskrecijos teisę priimti sprendimą dėl savų akcijų pardavimo (įskaitant pardavimo tvarkos ir minimalios kainos tvirtinimo klausimus) vėlesniuose sprendimuose. Svarbu tai, kad visi sprendimai dėl savų akcijų supirkimo (ABĮ 54 str. 2 d. 1-4 p.) būtų priimti iki savų akcijų supirkimo pradžios, o sprendimai dėl savų akcijų perleidimo (ABĮ 54 str. 2 d. 5 p.) iki jų perleidimo pradžios (priėmus sprendimą perleisti akcijas tretiesiems asmenims), kas nagrinėjamu atveju ir buvo padaryta.

37. Šios nutarties 19 punkte pripažinta, kad pirmosios instancijos teismui neatsirado pareigos taikyti ABĮ 54 straipsnio 11 dalyje numatytų padarinių, be to yra suėjusi senatis ginčyti 2010-04-19 ir 2012-04-27 VAS sprendimus. Taip pat nustatyta, jog ABĮ 54 straipsnio 2 dalies 5 punkto norma nėra imperatyvi, ir kad ABĮ nuostatos imperatyviai nedraudžia VAS sprendimuose numatyti alternatyvią akcijų perleidimo (pardavimo) tvarką (t. y. akcijų pardavimo akcininkams, bendrovės darbuotojams ar jas mainyti į kitas akcijas), užtikrinant lygias visų akcininkų galimybes. Taigi, atsižvelgdama į įstatyme įtvirtintą baigtinį VAS sprendimų pripažinimo negaliojančiais pagrindų sąrašą, ir į formuojamą kasacinio teismo praktiką, teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo, nagrinėjamu atveju, ieškovų ginčijamos 2016-10-28 ir 2016-12-29 VAS sprendimų dalys nepažeidžia imperatyvių įstatymo nuostatų, kurios sukeltų neigiamus padarinius bendrovei, jos akcininkams ar viešajam interesui, kas atitinkamai lemia, jog nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo naikinti 2016-10-28 ir 2016-12-29 VAS sprendimų dalių.

38. Dar kartą pabrėžtina, kad pagal ABĮ 54 straipsnio 1 dalį, bendrovė turi teisę įsigyti savas akcijas pati ar per asmenį, veikiantį savo vardu, bet dėl šios bendrovės interesų, šiame straipsnyje nustatyta tvarka. Bendrovės interesai yra užtikrinami per jos įstatuose numatytus veiklos tikslus – tai įstatuose numatytas veiklos organizavimas ir vykdymas, siekiant pajamų ir pelno gavimo, ne tik akcininkų turtinių interesų bet ir darbuotojų interesų derinimo tenkinimo (Įstatų 2. 2. Punktas). Taigi 2016-10-28 ir 2016-12-29 VAS sprendimų dalys dėl AB „Žemaitijos pienas“ turimų savų akcijų pardavimo tvarkos ir minimalios pardavimo kainos nustatymo, kurias ieškovai prašo panaikinti, teisėjų kolegijos nuomone, užtikrina tiek bendrovės, tiek daugumos akcininkų turtinius, tiek darbuotojų interesus.

39. Apeliaciniame skunde atsakovė kelia klausimą dėl to, jog teismas nusprendė dėl byloje nedalyvavusių asmenų A. P. ir R. P. teisių ir pareigų. Šie atsakovės argumentai atmestini kaip nepagrįsti, kadangi sprendimas ir jo motyvai neturi jokios išankstinės prejudicinės galios nurodytų trečiųjų asmenų teisių ar pareigų apimčiai.

40. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai ir neteisingai taikė materialiąsias teisės normas – ABĮ 19 str., 54 str. 2 d., 11 d. nuostatas bei CK normas dėl ieškinio senaties, kas sąlygojo neteisėto ir nepagrįsto sprendimo priėmimą. Skundžiamas pirmosios instancijos teismo 2017 m. rugpjūčio 17 d. sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas – ieškovų V. P. ir Investuotojų asociacijos ieškinys atmetamas.

41. Ieškinį atmetus, Telšių rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 9 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės, kuriomis uždraudžiama atsakovo AB „Žemaitijos pienas“ valdymo organams 2.070.621 paprastosioms vardinėms akcijoms (ISIN kodas LT0000121865, nominali vertė 600480,09 Eur) įgyvendinti 2016-10-28 visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimą toje apimtyje, kuri numato: „[...] nustatyti, kad bendrovės turimos savos akcijos bus skiriamos bendrovės darbuotojų skatinimui, siekiant, kad jie prisidėtų prie geresnių bendrovės rezultatų siekimo, ir jas bus siekiama parduoti bendrovės darbuotojams, išskyrus darbuotojus, kurie yra bendrovės stebėtojų tarybos ar valdybos nariai arba bendrovės vadovas, taip pat darbuotojus, kurie yra bendrovės akcininkai. [...] Nustatyti minimalią bendrovės turimų savų akcijų pardavimo darbuotojams kainą, kuri bus ne mažesnė už bendrovės akcijų nominalią vertę. [...] Pavesti bendrovės valdybai organizuoti savų akcijų pardavimą bendrovės darbuotojams, nustatyti detalią akcijų pardavimo tvarką, laiką, akcijų skaičių ir galutinę kainą, taip pat atlikti kitus su tuo susijusius veiksmus, laikantis šiame sprendime nustatytų sąlygų ir Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo nustatytų reikalavimų“; vykdyti 2016-12-29 visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimą Nr. 2 „Dėl nuosavų (savų) akcijų supirkimo tikslų ir pardavimo tvarkos pakeitimo“, panaikinamos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

42. Pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinus ir priėmus naują sprendimą, yra perskirstomos šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos. Atsakovė patyrė 9945,22 Eur teisinės pagalbos išlaidų  pirmosios instancijos teisme ir 300 Eur už apeliacinio skundo padavimą, viso 10245,22 Eur (2 t., 111-113 b. l.).  Apeliacinį skundą tenkinus ir priėmus naują sprendimą – ieškovų ieškinį atmetus, iš jų lygiomis dalimis priteistina po 5122,61 Eur (penkis tūkstančius vieną šimtą dvidešimt du eurus 61 ct) bylinėjimosi išlaidų atsakovui AB „Žemaitijos pienas“ ir po 12,46 Eur (dvylika eurų 46 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei.

       Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str., 326 str. 1 d. 4 p., 331 str.,

n u t a r i a :

              Panaikinti Telšių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.

              Ieškovų ieškinį atmesti.

              Priteisti iš ieškovų V. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) ir Investuotojų asociacijos (juridinio asmens kodas duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis po 5122,61 Eur (penkis tūkstančius vieną šimtą dvidešimt du eurus 61 ct) bylinėjimosi išlaidų atsakovo AB „Žemaitijos pienas“ (juridinio asmens kodas 180240752) naudai.

              Priteisti iš ieškovų V. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir Investuotojų asociacijos (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) lygiomis dalimis po 12,46 Eur (dvylika eurų 46 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei.

              Panaikinti Telšių rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 9 d. nutartimi taikytas atsakovui AB „Žemaitijos pienas“ laikinąsias apsaugos priemones.

                Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                                                                              Egidijus Mockevičius

                                                                                                                      Irena Stasiūnienė

                                                                                                                      Rasa Bartašienė