Administracinė byla Nr. eAS-300-815/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00895-2021-0

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.4

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2021 m. gegužės 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Ernesto Spruogio (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.

Pareiškėjas T. G. 2021 m. kovo 21 d. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti: 1) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos, – 1 700 Eur neturtinei žalai atlyginti; 2) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, – 1 700 Eur neturtinei žalai atlyginti; 3) 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. kovo 26 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo T. G. skundą.

Teismas nustatė, jog pagal pareiškėjo T. G. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Seimo kanceliarijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo jau yra nagrinėjama administracinė byla Nr. eI2-2622-331/2021. Priėmus pareiškėjo skundą, būtų nagrinėjamas identiškas skundas tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, todėl yra pagrindas atsisakyti priimti skundą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 str. 2 d. 6 p.).

III.

Pareiškėjas T. G. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 26 d. nutartį ir perduoti skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas paaiškina, jog jis kelia ginčą dėl Teisingumo ministerijos pasiūlyto ir įstatymų leidėjo patvirtinto teisinio reguliavimo, nenumatančio galimybės apskųsti Specialiosios teisėjų kolegijos nutartį dėl bylos rūšinio teismingumo klausimų sprendimo (ABTĮ 22 str. 5 d., Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 36 str. 5 d.). Pareiškėjas apžvelgia nesutikimo su minėtu teisiniu reguliavimu argumentus, bendrosios kompetencijos teismui pateikto skundo nagrinėjimo aplinkybes, reiškia pretenzijas dėl to, kad jis negalėjo dalyvauti klausimo dėl bylos rūšinio teismingumo nagrinėjime, byla administraciniame teisme nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, teismų darbuotojai uždelsė atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus, pareiškėjui apribota galimybė teikti prašymą ištirti norminio administracinio akto teisėtumą, ir kt. Pastebi, kad skundžiamoje nutartyje teismas nepasisakė dėl nagrinėjamu atveju paduoto skundo ir skundo administracinėje byloje Nr. eI2-2622-331/2021 dalyko ir pagrindo, todėl, pareiškėjo nuomone, nutartis neaiški ir nesuprantama. Teismas bylos faktus nustatė klaidingai, apsiribodamas abstrakčiu aplinkybių pateikimu. Pareiškėjo įsitikinimu, administracinėje byloje Nr. eI2-2622-331/2021 nagrinėjamas ginčas nėra identiškas jo inicijuojamam naujam teisminiam ginčui, pavyzdžiui, paduotame skunde atsakovo atstovu nurodyta ir Teisingumo ministerija, kaip įstatymo projekto, kuriame įtvirtinta galbūt antikonstitucinė teisės norma, rengėja.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV.

Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ji neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles.

ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje išvardyti atvejai, kai administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), tarp jų – teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (6 p.). Šiame kontekste akcentuotina, kad bylos iškėlimas teisme sukelia lis pendens (laukianti byla) teisinius padarinius, t. y. pareiškėjas praranda teisę pareikšti tapatų skundą kitam teismui, o kitas teismas negali nagrinėti tapačios bylos, kuri jau yra iškelta ir nagrinėjama teisme. Lis pendens yra neigiama teisės kreiptis į teismą prielaida, neleidžianti nagrinėti teisme tapačios bylos, jeigu ją jau nagrinėja kitas teismas. Ši taisyklė yra susijusi su teismo sprendimo res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas) galia, teismo sprendimo privalomumo principu, tačiau ji taikoma tik tuomet, kai viename teisme jau yra iškelta byla, o kitas teismas sprendžia analogiškos bylos iškėlimo klausimą ar nagrinėja analogišką bylą ir nustato kitos tapačios bylos nagrinėjimo teisme faktą 
(žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-128-492/2017, 2017 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje
Nr. eAS-992-756/2017).

Pagal dispozityvumo principą, administracinių bylų teisenoje bylos nagrinėjimo dalyką,
t. y. savo pažeistos teisės ar įstatymo saugomo intereso gynybos būdą bei apimtį, nustato pareiškėjas, skunde suformuluodamas savo materialųjį teisinį reikalavimą (skundo dalyką) bei nurodydamas aplinkybes, kurioms grindžia savo reikalavimą (skundo pagrindą). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą pabrėžė, kad skundai gali būti pripažinti tapačiais tik tuomet, kai yra tapatūs visi trys elementai: šalys, skundo dalykas ir skundo pagrindas (žr., pvz., 2008 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-54/2008, 2018 m. rugsėjo 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-615-624/2018). Teismas, atsisakydamas priimti skundą pagal ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 6 punktą, turi ne tik nustatyti, kad yra identiškos bylos šalys ir skundo dalykas, bet ir įsitikinti dėl skundo pagrindo tapatumo, t. y. privalo tinkamai (detaliai ir sistemiškai) įvertinti kiekvienos skundo argumentų grupės pakartotinumą, kad dėl jo išvadų nekiltų pagrįstų abejonių (žr., pvz., 2017 m. rugsėjo 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-748-1062/2017, 2020 m. kovo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-217-822/2020). Teismas, spręsdamas dėl skundo dalyko ir pagrindo tapatumo, vertina, ar pareiškėjas inicijuoja ginčą teisme dėl tapačių teisinių santykių ir siekia iš esmės tapačių teisinių pasekmių. Vien tik lingvistiniai reikalavimo suformulavimo skirtumai nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad ginčas yra ne dėl to paties dalyko ir ne tuo pačiu pagrindu (žr., pvz., 2016 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje
Nr. AS-278-575/2016, 2020 m. sausio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-30-415/2020).

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą, nustatęs, kad pagal pareiškėjo T. G. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Seimo kanceliarijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo Vilniaus apygardos administraciniame teisme jau yra nagrinėjama byla Nr. eI2-2622-331/2021. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog paduotas skundas yra tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, tačiau skundžiamoje nutartyje pasisakė tik dėl nagrinėjamu atveju pareiškėjo siekiamo inicijuoti ginčo ir ginčo administracinėje byloje Nr. eI2-2622-331/2021 šalių. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sutinka su atskirojo skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas skundo priėmimo klausimą išsprendė formaliai, įvertino ne visus skundo elementus, ne visi esminiai nutarties motyvai yra atskleisti minėtoje nutartyje ir dėl to ji neaiški, nesuprantama. Be to, pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl aplinkybės, jog nagrinėjamu atveju paduotame skunde pareiškėjas atsakovo Lietuvos valstybės atstovu nurodė ne tik Seimo kanceliariją, bet ir Teisingumo ministeriją, būtent į pastarąją instituciją tiesiogiai nukreiptas vienas iš materialiųjų skundo reikalavimų. Taigi, pirmosios instancijos teismas netinkamai įgyvendino savo pareigą motyvuoti priimamą procesinį sprendimą.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl skundžiama nutartis neatitinka tokiam procesiniam teismo sprendimui keliamų reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo atskirasis skundas tenkinamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama, skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio
4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo T. G. atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 26 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai        Ričardas Piličiauskas

        Ernestas Spruogis

        Vaida Urmonaitė-Maculevičienė