Civilinė byla Nr. 3K-7-363/2012 (S)

                   Teisminio proceso Nr. 2-07-3-06804-2009-1

     Procesinio sprendimo kategorijos: 

                 75.8; 109; 121.19.2

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. lapkričio 15 d.

Vilnius             

              Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:  Dangutės Ambrasienės, Virgilijaus Grabinsko, Janinos Januškienės, Česlovo Jokūbausko (kolegijos pirmininkas), Janinos Stripeikienės, Vinco Versecko (pranešėjas) ir Prano Žeimio,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo G. A. kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 8 d. nutarties ir Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. liepos 14 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės E. A. ieškinį atsakovui G. A. dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei, kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų, bendraieškovės E. A. ieškinio reikalavimą priteisti jai reikalingą išlaikymą ir atsakovo G. A. priešieškinį ieškovei dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų; byloje dalyvaujanti institucija, duodanti išvadą byloje – Šiaulių m. savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

              Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

                                                                      I. Ginčo esmė

Byloje iškilo klausimai dėl teismo teisės tvirtinti sutuoktinių sudarytą susitarimą dėl turto padalijimo iki pateikiant teismui ieškinį dėl santuokos nutraukimo ir dėl teismo teisės tvirtinti sutuoktinių sudarytą susitarimą dėl turto padalijimo bylos dėl santuokos nutraukimo nagrinėjimo metu.           

Ieškovė prašė nutraukti santuoką esant sutuoktinio atsakovo kaltei, nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su motina, priteisti vaikams išlaikymą, padalyti santuokoje įgytą turtą pagal jos pageidavimą.

Atsakovas pateikė priešieškinį, prašydamas santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, taip pat išspręsti kitus su santuokos nutraukimu susijusius klausimus, tarp jų priteisti jam asmeninės nuosavybės teise 4/6 dalis gyvenamojo namo ir žemės sklypo, taip pat dirbtuves su kiemo statiniais, kitą kilnojamąjį turtą, o ieškovei priteisti iš jo 102 236 Lt kompensaciją už jai tenkančią mažesnę turto dalį, įpareigojant atsakovą šią kompensaciją sumokėti per 12 mėnesių nuo teismo sprendimo dienos. Apskaičiuojant ieškovei priteistinos kompensacijos dydį, atsakovas prašė teismo atsižvelgti į jam likusias vykdyti ir santuokoje įgytas prievoles kreditoriams AB ,,Ūkio bankas“,                     N. A., UAB ,,Gitana“, UAB ,,Robidalis“, D. J. ir įskaityti ieškovei tenkančių skolų dalį į jai tenkančią kompensaciją.

                            II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

Šiaulių miesto apylinkės teismas 2011 m. liepos 14 d. sprendimu tenkino dalį ieškinio ir priešieškinio: ieškovo ir atsakovo sudarytą santuoką nutraukė dėl atsakovo kaltės; šalims paliko A. ir A. pavardes; po santuokos nutraukimo nepilnamečių vaikų E. A. ir A. A. gyvenamąją vietą nustatė su motina ir nurodė, jog atsakovas bendrauja su vaikais ir dalyvauja juos auklėjant be apribojimų; priteisė iš atsakovo nepilnamečiams vaikams išlaikyti po 500 Lt kiekvienam periodinių išmokų iki vaikų pilnametystės; bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomą turtą padalijo taip – atsakovui priteisė asmeninės nuosavybės teisėmis 3/6 dalis žemės sklypo ir gyvenamojo namo su kitais statiniais, kurių bendra vertė 180 000 Lt, esančių (duomenys neskelbtini), dirbtuves su kitais statiniais, kurių bendra vertė 260 000 Lt, esančius (duomenys neskelbtini), individualią įmonę, įmonės kodas 145111981,  su jai priklausančiomis lėšomis ir turtu (bendra turto vertė                   35 654,41 Lt), taip pat iš ieškovės atsakovo naudai 20 000 Lt kompensaciją, atsakovo išmokėtą ieškovei pagal 2009 m. liepos 2 d. taikos sutartį; nustatė, kad atsakovui asmeninės nuosavybės teisėmis priklauso lengvasis automobilis ,,Nissan Patrol“; ieškovei iš atsakovo priteisė 90 000 Lt kompensaciją už atsakovui atitenkančią namo ir žemės sklypo dalį; 130 000 Lt kompensaciją už atsakovui atitenkančią dirbtuvių dalį; 17 827,21 Lt kompensaciją už atsakovui priteistą įmonės ir jos turto dalį; 150 Lt kompensaciją už atsakovo parduotus medžioklinius šautuvus, 12 759,90 Lt už atsakovui išmokėtą draudimo išmoką; taip pat 5000 Lt neturtinės žalos. Teismas įpareigojo atsakovą sprendimui įsiteisėjus teismo priteistą 235 737,11 Lt kompensaciją sumokėti lygiomis dalimis kiekvieną mėnesį iki paskutinės einamojo mėnesio dienos per 24 mėnesius, mokant ir         5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo nesumokėtos sumos iki visiško skolos sumokėjimo. Teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus tiek ieškovės, tiek atsakovo kaltę dėl iširusios santuokos, padarė išvadą, kad dėl santuokos iširimo yra kaltas atsakovas. Kadangi byloje nustatytas atsakovo psichologinio ir fizinio smurto naudojimas prieš ieškovę, tai teismas laikė, kad tokie veiksmai lėmė ieškovės emocinį skausmą ir pažeminimą, todėl, atsižvelgęs į atsakovo kaltės laipsnį, jo turtinę padėtį, gyvenimo santuokoje trukmę, priteisė jai 5000 Lt neturtinės žalos. Sutuoktiniams sutarus ir nepilnamečiams vaikams pageidaujant, vaikų gyvenamąją vietą teismas nustatė su motina. Nors ieškovė prašė priteisti vaikų išlaikymui po 800 Lt per mėnesį, o atsakovas – 350 Lt, teismas, atsižvelgęs į tai, kad vaikai gyvena Ispanijoje, motina gauna nedideles pajamas, atsakovo pajamos yra pakankamos, sprendė, jog tėvas turi prisiimti didesnę dalį išlaidų vaikams išlaikyti, todėl kiekvienam priteisė po 500 Lt periodinių išmokų.

Teismas nustatė, kad santuokos metu įsigytas šis turtas – 4/6 dalys žemės sklypo ir gyvenamojo namo (2/6 dalys žemės sklypo ir gyvenamojo namo asmeninės nuosavybės teise priklauso atsakovui), dirbtuvės su kitais statiniais, individuali įmonė, įregistruota atsakovo; transporto priemonės, kilnojamasis turtas ir įsipareigojimai kreditoriams. Sutuoktiniai 2009 m. liepos 2 d. sudarė taikos sutartį, kurioje išsprendė jiems priklausančio kilnojamojo ir nekilnojamojo, taip pat kreditorių reikalavimų pasidalijimo klausimą. Kadangi šalys bylos nagrinėjimo metu nepateikė teismui pareiškimų dėl jos negaliojimo, tai teismas laikė, kad ji yra galiojanti, ir, dalydamas turtą, į ją atsižvelgė.

Atsakovas santuokos metu (1995 m. gegužės 29 d.) įsteigė savo vardu individualią įmonę. Atsižvelgęs į įmonės veiklos pobūdį, atsakovo tiesioginį dalyvavimą versle ir įmonės valdymo procese, įmonę ir jo turtą priteisė atsakovui, o ieškovei už jai priklausančio turto dalį – kompensaciją. Bylos duomenimis, atsakovas asmeninės nuosavybės teise valdo 2/6 dalis, o abu sutuoktiniai bendrosios jungtinės nuosavybės teise – 4/6 dalis namo ir žemės sklypo. Teismas, analizuodamas ieškovės prašymą dalijant turtą nukrypti nuo lygių dalių principo, atsižvelgė į dalytino turto rūšį, atsakovo teisių į žemės sklypą ir gyvenamąjį namą apimtį, šalių gaunamas pajamas, jų tarpusavio santykius iki santuokos nutraukimo, vaikams priteisto išlaikymo iš atsakovo dydį, ir pan., sprendė, kad byloje nėra realaus poreikio ir teisinio pagrindo nukrypti nuo šio principo. Tokiai išvadai pagrįsti teismas nurodė šias aplinkybes: sutuoktiniai žemės sklypo ir gyvenamojo namo dalis įsigijo iš atsakovo motinos, šį namą statė atsakovo tėvai; lėšos nekilnojamiesiems daiktams įsigyti buvo gautos ir iš individualios įmonės veiklos, kuriai vadovavo būtent atsakovas; nepilnamečiams vaikams išlaikyti atsakovas yra įpareigotas mokėti pakankamas pragyventi Ispanijoje išmokas; sutuoktinių santykiai ir atsakovo kaltė dėl santuokos iširimo nereikalauja atskirai apsaugoti nepilnamečių vaikų nuo neigiamos tėvo įtakos; ieškovė yra gana jauna, sveika ir išlaikymo iš atsakovo nereikalauja. Netenkinęs prašymo nukrypti nuo lygių dalių principo, teismas sutuoktiniams priklausančio namo ir žemės sklypo dalį priteisė atsakovui, o ieškovei – piniginę kompensaciją, nes turtui atidalyti reikalingos didelės investicijos, turi būti užtikrinama nepilnamečių vaikų interesų apsauga. Dalytino turto vertę teismas nustatė pagal nepriklausomų turto vertintojų atliktą šių nekilnojamųjų daiktų įvertinimą. Teismas nurodė, kad šalys šioje byloje kėlė klausimą dėl santuokoje įgyto nekilnojamojo turto padalijimo, todėl laikė, jog jos išreiškė valią pakeisti kai kurias 2009 m. liepos 2 d. rašytinės taikos sutarties sąlygas (dėl nekilnojamojo turto perdalijimo) ir tenkino tokį jų reikalavimą. Teismas taip pat pažymėjo, kad po taikos sutarties sudarymo šalys nesikreipė į notarą dėl jos patvirtinimo, o teismas be teisinio pagrindo nepagrįstai atsisakė ją tvirtinti, todėl pakartotinis jų prašymas negali būti netenkinamas.

Pagal bylos įrodymus dirbtuvės ir kiti statiniai bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso abiem sutuoktiniams. Atsakovas, kaip individualios įmonės savininkas, šiame pastate vykdo gamybinę veiklą, ir tai yra vienintelis jo pragyvenimo šaltinis, todėl šis turtas jam priteistinas natūra, o ieškovei – kompensacija.

Teismas pažymėjo, kad šalys dėl kilnojamojo turto padalijimo susitarė 2009 m. liepos 2 d. sudaryta taikos sutartimi. Kadangi taikos sutartis dėl šio turto padalijimo galioja, šalys jos įstatymo nustatyta tvarka nenutraukė, tai teismas rėmėsi joje užfiksuotais faktais dėl kilnojamųjų daiktų pripažinimo asmenine kiekvieno sutuoktinio nuosavybe, jų neįtraukė į dalytino turto sąrašą ir nedalijo. Siekdamas ateityje išvengti nesusipratimų dėl lengvojo automobilio ,,Nissan Patrol“, registruoto atsakovo vardu, teismas  sprendimo rezoliucinėje dalyje, vadovaudamasis taikos sutartimi, nurodė, kad jis priklauso atsakovui asmeninės nuosavybės teise. Santuokos metu atsakovo vardu buvo įgyti trys medžiokliniai šautuvai, kurie teismo sprendimo priėmimo dieną parduoti, todėl teismas ieškovei  priteisė kompensaciją. Sutuoktiniams santuokos metu draudikas išmokėjo 25 519,80 Lt draudimo išmokos už šeimos automobilio ,,Chrysler Sebring“ sugadinimą, todėl ieškovei priteisė pusę gautos išmokos.

Teismas pažymėjo, kad atsakovas priešieškinyje nurodė sutuoktinių kreditorius, tačiau prievoles kreditoriams padalijo atsižvelgdamas į šalių sudarytos taikos sutarties sąlygas. Teismas tenkino atsakovo priešieškinio reikalavimą iš ieškovei tenkančios piniginės kompensacijos dalies atimti 20 000 Lt, kurie jai buvo perduoti sudarius taikos sutartį, nes šalių prašymu ir šiuo teismo sprendimu kitaip nei taikos sutartyje perdalijamas šalims priklausantis nekilnojamasis turtas, taip pat reikalavimą perdalyti įsipareigojimus sutuoktinių kreditoriams.

              Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011 m. gruodžio 8 d. nutartimi tenkino dalį atsakovo ir ieškovės apeliacinių skundų, Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. liepos 14 d. sprendimo dalį dėl žemės sklypo ir gyvenamojo namo padalijimo pakeitė ir priteisė atsakovui asmeninės nuosavybės teise 4/6 dalis žemės sklypo ir namo, o ieškovei –          90 000 Lt kompensaciją. Kolegija nutartyje nurodė, kad teismas tinkamai vertino byloje surinktų įrodymų visumą ir konstatavo, jog atsakovas, naudodamas smurtą, netinkamai elgėsi su sutuoktine, todėl pagrįstai nutraukė santuoką dėl atsakovo kaltės. Pirmosios instancijos teismas, kolegijos nuomone, spręsdamas dėl priteistino išlaikymo vaikams dydžio, tinkamai vertino tėvų turtinę padėtį ir priteisė ją atitinkantį išlaikymą vaikams. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos vertinimu, teismas pripažinęs, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, pagrįstai tenkino dalį ieškovės reikalavimo atlyginti neturtinę žalą, nepažeidė teismų praktikos šios kategorijos bylose. Kolegija, įvertinusi šios bylos įrodymus, pakeitė sprendimo dalį dėl žemės sklypo ir gyvenamojo namo ir atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisė 4/6 dalis žemės sklypo ir gyvenamojo namo, o ieškovei – 90 000 Lt kompensaciją už atsakovui atitenkančią jos turto dalį. Kolegija sutiko su teismo išvada netenkinti atsakovo prašymo sumažinti 6000 Lt ieškovei tenkančios kompensacijos dalį dėl N. A. padarytos žalos atlyginimo, nes ieškovės padaryta žala yra asmeninė, o ne bendra prievolė. Ji neturi ryšio su sutuoktinių turto padalijimu ir kompensacijos priteisimu. Kolegija nurodė, kad šalys sudarė taikos sutartį, kuria išreiškė savo valią, ir ji šalims turi įstatymo galią. Vien dėl to, kad ji nepatvirtinta teismo, negalima vienašališkai jos atsisakyti, išskyrus tuos atvejus, kai egzistuoja įstatyme ir (ar) sutartyje numatytas sutarties negaliojimo arba nutraukimo pagrindas. Nors šalys procesiniuose dokumentuose kelia kreditorių reikalavimų perdalijimo klausimą, tačiau dėl šios dalies reikalavimų sutarties sąlygos yra galiojančios ir pakartotinai jas peržiūrėti nėra teisinio pagrindo. Dėl to kolegija sprendė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė priešieškinio reikalavimus dėl įsipareigojimų kreditoriams tarp sutuoktinių perdalijimo, juolab kad atsakovas šia sutartimi pripažino, jog skola N. A. ir D. J. pripažintina jo asmenine skola.

                            III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

              Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. liepos 14 d. sprendimo dalį dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, priteistos kompensacijos mokėjimo išdėstymo, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 8 d. nutartį ir perduoti šią bylos dalį pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

              1. Dėl sutuoktinių sudarytos taikos sutarties teisinių padarinių. Kasatorius teigia, kad teismai, pasisakydami dėl dalytinų šalių prievolių, išimtinai vadovavosi kasatoriaus ir ieškovės 2009 m. liepos 2 d. sudaryta taikos sutartimi. Tačiau dalydamas šalių nekilnojamąjį turtą, šioje sutartyje užfiksuota šalių valia nesirėmė ir turtą dalijo kitaip, nei joje buvo numačiusios šalys. Bendrosios solidariosios sutuoktinių prievolės kreditoriams buvo paliktos vykdyti atsakovui, atitinkamai nemažinant ieškovei priteistinos kompensacijos. Taigi, teismai, vadovaudamiesi šalių sudaryta taikos sutartimi, buvo nenuoseklūs, ignoravo kasatoriaus argumentus, kad taikos sutartimi jis prisiėmė asmeniškai vykdyti prievoles kreditoriams tik dėl to, jog jam teko didesnė bendro turto dalis, o ieškovei – mažesnė kompensacija. Kasatoriaus nuomone, teismai šiuo atveju pažeidė CK 1.93 straipsnio 3 dalies, 3.59 straipsnio normas. Tam, kad taikos sutartis galiotų, ją reikia patvirtinti notarine tvarka. Šalių sutartis nėra patvirtinta notaro, todėl negalioja. Teismai, remdamiesi negaliojančia sutartimi, nukrypo nuo teismų praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-208/2011; 2009 m. gruodžio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-580/2009).

              2. Dėl santuokoje įgytų prievolių pobūdžio. Kasatoriaus nuomone, teismai pažeidė CK 3.109 straipsnio 1 dalies 2, 3, 5 punktų normas ir ieškovės naudai priteisė per didelę kompensaciją už jai tenkančią turto dalį. Įmonė ir iš jos veiklos gaunamos pajamos yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus tiesėjų kolegijos 2011 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2011; kt.). Teismai konstatavo, kad kasatoriaus įmonė yra bendras sutuoktinių turtas. Taigi, šiam bendram turtui tvarkyti patirtos išlaidos ir prisiimti įsipareigojimai pagal 2007 m. rugsėjo 28 d. ir 2008 m. vasario 11 d. paskolos sutartis, 2004 m. liepos 21 d. kredito sutartį, su UAB ,,Gitana“ pasirašytą paskolos sutartį privalėtų būti pripažįstamos solidariosiomis sutuoktinių prievolėmis, vykdytomis iš bendro sutuoktinių turto.  Teismai, pasisakydami dėl sutuoktinių įmonėje esamo turto ir įsipareigojimų, buvo nenuoseklūs. Teismui pateikti duomenys, kad iš paskolos sutartimi gautų pinigų buvo įsigyti automobilių remontui reikalingi įrenginiai. Iš šių sutarčių kylančias prievoles teismai ne tik nepagrįstai pripažino kasatoriaus asmeninėmis prievolėmis, tačiau už 2007 m. rugsėjo 28 d. ir 2008 m. vasario 11 d. paskolos sutarčių lėšomis įgytą turtą ieškovei priteisė 17 827,21 Lt kompensaciją. Kasatoriaus nuomone, jeigu paskolos laikytinos jo asmeninėmis, tai jų pagrindu įgytas turtas taip pat yra asmeninė kasatoriaus nuosavybė.

              Kasatorius nurodo, kad 2007 m. gruodžio 19 d. su AB Ūkio banku sudarė vartojimo sutartį, kreditas panaudotas šeimos gyvenamajam namui remontuoti, t. y. namų ūkio išlaikymui prisiimti įsipareigojimai privalo būti pripažįstami solidariosiomis sutuoktinių prievolėmis, vykdytinomis iš bendro turto. Nors teismai pripažino, kad 4/6 dalys priteistinos kasatoriui, o ieškovei – kompensacija už kasatoriui tenkančią jos turto dalį, tačiau nesumažino ieškovei priteistos kompensacijos  atitinkama ieškovei tenkančio kredito dalimi (12 749,98 Lt). Dėl to teismai pažeidė CK 3.103 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Kasatoriaus įsitikinimu, prievolės, kylančios iš vartojimo kredito sutarties, 2007 m. rugsėjo 28 d., 2008 m. vasario 11 d. paskolos sutarčių, 2004 m. liepos    21 d. kredito  sutarties, su UAB ,,Gitana“ pasirašytos paskolos sutarties, laikytinos bendrosiomis solidariosiomis sutuoktinių prievolėmis, nes kasatorius, sudarydamas šias sutartis, veikė šeimos interesais – siekė išsaugoti ir plėtoti šeimos verslą, suteikti palankias gyvenimo sąlygas šeimos nariams.

              3. Dėl įrodinėjimo dalyko sutuoktinių turto (prievolių) dalijimo byloje. Kasatorius teigia, kad teismai nesilaikė kasacinio teismo suformuotos praktikos dėl įrodinėjimo dalyko nustatant, kokiais atvejais vieno sutuoktinio vardu prisiimtos prievolės gali būti pripažįstamos bendrosiomis solidariosiomis abiejų sutuoktinių prievolėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-50/2011; 2009 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-567/2009; kt.), nenagrinėjo prievolių, kylančių iš vartojimo kredito sutarties, 2007 m. rugsėjo 28 d. ir 2008 m. vasario 11 d. paskolos sutarčių pobūdžio, šeimos finansinių poreikių ir jų tenkinimo galimybių, apsiribojo negaliojančios taikos sutarties aiškinimu. Nenagrinėdami tokių aplinkybių, teismai negalėjo pasisakyti, asmeninio ar bendro pobūdžio yra šios prievolės.

              4. Dėl kreditorių įtraukimo į bylą trečiaisiais asmenimis. Kasatorius teigia, kad priešieškinyje nurodė bendrus sutuoktinių kreditorius, tačiau teismai jų neįtraukė į bylą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų. Dėl to teismai nukrypo nuo teismų praktikos CK 3.126 straipsnio ir CPK 47 straipsnio aiškinimo ir taikymo klausimu. Nagrinėjamu atveju kreditoriai nereiškė prieštaravimo, kad kasatorius asmeniškai įvykdys prisiimtas prievoles, todėl šie asmenys turėjo būti įtraukti į bylą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų. Teismai, pasisakydami, kad prievoles kasatorius asmeniškai įvykdys kreditoriams, pasisakė dėl neįtrauktų į bylą asmenų teisių ir pareigų. Kasatoriaus nuomone, įtraukus šiuos asmenis trečiaisiais asmenimis, būtų išsamiau ištirtas šiems kreditoriams vykdytinų prievolių pobūdis, sandorių sudarymo būtinybė, tenkinant šeimos poreikius.

              Atsiliepime į kasacinį skundą ieškovė prašo atsakovės kasacinį skundą atmesti, o skundžiamus teismų sprendimą bei nutartį palikti nepakeistus. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

              1. Dėl sutuoktinių sudarytos taikos sutarties teisinių padarinių. Ieškovė, nesutikdama su kasacinio skundo argumentais, teigia, kad teismai santuokoje įgyto turto dalijimo būdą siejo su šalių sudaryta taikos sutartimi. Teismai konstatavo, kad nors ši sutartis teismo nepatvirtinta, tačiau yra galiojanti, šalims turi įstatymo galią ir turi būti vykdoma. Be to, kasatorius šios sutarties galiojimo neginčijo. Sutartis buvo pateikta teismui tvirtinti, kai pirmą kartą ieškovė siekė nutraukti santuoką, tačiau, šalims laikinai susitaikius, ginčą siekė išspręsti šalių susitarimu. Vėliau vėl pašlijus sutuoktinių santykiams, ieškovė iš naujo kreipėsi į teismą dėl santuokos nutraukimo, prašydama iš naujo išspręsti ir turtinį ginčą. Kadangi pagal CK 1.74 straipsnio nuostatą daiktinių teisių į nekilnojamąjį turtą sandoriai turi būti sudaromi notarine forma, tai negaliojančia laikytina tik taikos sutarties dalis dėl nekilnojamojo turto padalijimo – kita sutarties dalis (dėl kilnojamojo turto ir įsipareigojimo kreditoriams) galioja. Taigi, teismai, dalydami šalių nekilnojamąjį turtą, negalėjo remtis šia sutartimi, tačiau sprendžiant dėl kilnojamojo ir įsipareigojimų kreditoriams pobūdžio turėjo teisę vadovautis taikos sutartyje išreikšta šalių valia. Ieškovė pažymi, kad kasatorius nepagrįstai nurodo, kad įgyto turto padalijimas turi būti tvirtinamas tik notarine tvarka. Kadangi šalių santuoka nutraukiama ne vieno sutuoktinio prašymu, o dėl vieno sutuoktinio kaltės, tai šalių ginčui taikytinos CK trečiosios knygos ketvirtojo skirsnio nuostatos. Pagal CK 3.116 straipsnį santuokoje įgytas turtas gali būti padalijamas šalių susitarimu ar teismo sprendimu. Kadangi šalims leidžiama susitarti, tai sutuoktiniai taikos sutartimi susitarė dėl kilnojamųjų daiktų padalijimo ir įsipareigojimų kreditoriams vykdymo.

2. Dėl santuokoje įgytų prievolių pobūdžio. Ieškovė nurodo, kad teismai, spręsdami klausimą dėl skolų kreditoriams padalijimo, šalių prievolių kreditoriams nemodifikavo, jų vykdymo nekeitė, tačiau paliko galioti taikos sutartimi užfiksuotą šalių susitarimą. Ieškovė atkreipia dėmesį į tai, kad nors šalys pasirašė sutartį dėl prievolių kreditoriams vykdymo, tačiau teismai aiškinosi šių prievolių pobūdį. Ieškovė pripažino, kad kreditoriams AB ,,Ūkio bankas“ ir UAB ,,Gitana“ ji yra solidarioji skolininkė, tačiau šalys susitarė, kad prievoles jiems vykdys kasatorius, be teisės ateityje reikalauti šių sumų iš ieškovės. Taigi, kasatorius sutiko prievoles vykdyti asmeniškai. Ieškovė pažymi, kad kasatorius, teigdamas, jog ieškovė yra solidarioji kreditorės N. A. skolininkė, turėjo įrodyti, kad paskolos sutartys buvo sudarytos šeimos interesais.  Pagal bylos medžiagą šios paskolos pagrindu gauti pinigai buvo įnešti į įmonės sąskaitą. Ieškovės nuomone, įmonės balanse padarytas įrašas, kad automobilių remontui įsigyti įrenginiai panaudojant paskolą, nesudaro pagrindo tikėti tokio įrašo pagrįstumu. Ieškovė nurodė, kad teismai padarė pagrįstą išvadą, jog skola N. A. yra asmeninė kasatoriaus prievolė. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad D. J. neturi pretenzijų dėl paskolos – nesant skolos bylos nagrinėjimo metu, negali būti sprendžiamas šis įsipareigojimas dalijant sutuoktinių turtą. Be to, byloje nepateikta duomenų apie įsipareigojimą UAB ,,Robidalis“, todėl, neįrodžius prievolės, negali būti sprendžiamas jo padalijimas. Dėl to ieškovė daro išvadą, kad teismai, remdamiesi bylos įrodymais, nepažeidė CK 3,109 straipsnio 1 dalies 2, 3, 5 punktų ir nenukrypo nuo CPK 376 straipsnio 1 dalies normos aiškinio ir taikymo.

3. Dėl įrodinėjimo dalyko sutuoktinių turto (prievolių) dalijimo byloje. Ieškovės nuomone, teismai aiškinosi sutuoktinių prievolių pobūdį. Ieškovė pažymi, kad kasatorius turėjo galimybių žemesnės instancijos teismuose pateikti įrodymus, patvirtinančius sandorių sudarymo būtinybę, ar įrodymus, patvirtinančius, kad gautos lėšos iš kreditorių buvo panaudotos šeimos interesais.

4. Dėl kreditorių įtraukimo į bylą trečiaisiais asmenimis. Ieškovė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į šalių sudarytos taikos sutartį, kurioje buvo išspręstas klausimas dėl įsipareigojimų kreditoriams vykdymo, todėl pakartotinai šių prievolių tarp sutuoktinių nedalijo. Be to, visi kreditoriai buvo informuoti apie santuokos nutraukimą, nė vienas kreditorius nepageidavo įstoti į procesą, todėl CK 3.126 straipsnio nuostatos nebuvo pažeistos. Byloje kasatoriaus pateikti įrodymai, kad kreditoriui AB ,,Ūkio bankas“ yra priimtinos taikos sutarties sąlygos, kad prievolę asmeniškai įvykdys kasatorius. Kreditorė N. A. taip pat žinojo apie procesą, dalyvavo jame kaip liudytoja ir nesiekė būti įtraukta į procesą trečiuoju asmeniu. Pažymima ir tai, kad, net ir įtraukus kreditorius į procesą, vykdytinų prievolių pobūdis nepasikeistų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

                                          IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl sutuoktinių sudaryto susitarimo dėl turto padalijimo  iki pateikiant teismui ieškinį nutraukti santuoką ir  nagrinėjant santuokos nutraukimo  bylą tvirtinimo tvarkos 

              Bendrieji šeimos santykių teisinio reglamentavimo principai ir santuokos sudarymo, jos galiojimo bei nutraukimo pagrindai ir tvarka, sutuoktinių turtinės ir asmeninės neturtinės teisės, vaikų kilmės nustatymas ir pan. reglamentuojami CK trečiosios knygos normose. Kitų Civilinio kodekso knygų ir kitų civilinių įstatymų normos šeimos santykiams taikomos tiek, kiek jos   nereglamentuojamos šios knygos normose (CK 3.1 straipsnio 2 dalis). Taigi šeimos instituto ypatumai lemia jų teisinio reglamentavimo savitumą. Santuokos sutarties specifika, nepilnamečių vaikų interesų apsauga, sutuoktinių asmeninių, turtinių teisių bei pareigų ypatumai ir kitų teisės   institutų svarba suponuoja nuoseklų, detalų, dažnai imperatyvų šeimos teisinių santykių reglamentavimą, todėl civilinės teisės normos, kuriose nustatyti kiti civilinės teisės institutai ar teisės analogija, taikomos išskirtiniais atvejais, kai jie nereglamentuojami CK trečiosios knygos normose.

              Šeimos teisinius santykius reglamentuojančiose teisės normose nustatyta, kad santuoka gali būti nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutarimu, vieno sutuoktinio prašymu arba dėl sutuoktinių (sutuoktinio) kaltės (CK 3.49 straipsnio 2 dalis). Nepriklausomai nuo to, kokiu CK 3.49 straipsnio 2 dalyje nustatytu būdu nutraukiama santuoka, teismas be kitų privalomų spręsti santuokos nutraukimo padarinių visais atvejais privalo išspręsti bendro turto padalijimo klausimą (CK 3.53 straipsnio 3 dalis, 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis). Šis įstatymo reikalavimas netaikomas, jeigu turtas padalytas bendru sutuoktinių sutarimu, patvirtintu notarine tvarka (CK 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis).

Santuoka dėl vieno sutuoktinio kaltės nutraukiama ieškinio teisenos tvarka (CK 3.62 straipsnio 1 dalis). Ieškinyje dėl santuokos nutraukimo be kitų reikalavimų turi būti nurodyti duomenys apie bendrą sutuoktinių turtą ir suformuluotas reikalavimas jį padalyti, išskyrus       atvejį, kai sutuoktiniai turtą yra pasidaliję notaro patvirtinta sutartimi arba kai sutuoktiniai dalytino turto neturi (CPK 382 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Taigi, šeimos teisinius santykius reglamentuojančiose materialiosios ir proceso teisės normose nustatyta, kad sutuoktinis, kreipdamasis į teismą dėl santuokos nutraukimo ieškinio teisenos tvarka, turi procesinę pareigą pateikti (suformuluoti) reikalavimus dėl santuokos nutraukimo padarinių, tarp jų dėl santuokinio turto padalijimo būdo. Tačiau kartu šiomis normomis leidžiama sutuoktiniams iki ieškinio teismui pateikimo susitarti dėl tarpusavio turtinių teisių ir pareigų po santuokos nutraukimo gera valia ir sudaryti susitarimą dėl santuokos nutraukimo teisinių padarinių. Pažymėtina, kad sutuoktiniai, iki ieškinio pateikimo taikiai spręsdami santuokos nutraukimo padarinių klausimą, susitarimą dėl turto pasidalijimo privalo patvirtinti notarine tvarka.

Byloje nustatyta, kad šalys 2009 m. liepos 2 d. sudarė taikos sutartį, kuria susitarė dėl santuokoje įgyto kilnojamojo ir nekilnojamojo turto bei įsiskolinimų kreditoriams pasidalijimo; ši sutartis notarine tvarka nebuvo patvirtinta; dėl šios sutarties patvirtinimo šalys kreipėsi į teismą, tačiau šis atsisakė priimti tokį sutuoktinių prašymą patvirtinti taikos sutartį dėl santuokoje įgyto turto padalijimo ir grąžino jį pateikusiems asmenims. Išplėstinė teisėjų kolegija, vadovaudamasi aptartomis teisės normomis, pažymi, kad turto padalijimo sutuoktinių sutarimu tvarka iki ieškinio teismui pateikimo yra reglamentuota – toks sutuoktinių susitarimas turi būti patvirtintas notarine tvarka. Taikos sutarties institutą reglamentuojančios  normos (CK 6.983 straipsnis) šiuo atveju netaikomos. Taigi teismas neturi teisinio pagrindo kartu su ieškiniu ar be jo priimti notarine tvarka nepatvirtinto sutuoktinių susitarimo dėl turto padalijimo bei kitų santuokos nuraukimo padarinių ir jo tvirtinti – jeigu sutuoktiniai iki kreipimosi į teismą taikiai sutarė dėl visų ar dalies santuokos nutraukimo padarinių, tai pagal pasiekto susitarimo sąlygas turi sudaryti susitarimą ir jį patvirtinti notarine tvarka (CK 3.1 straipsnio 2 dalis, 3.55 – 3.72 straipsniai).                 

CK 3.116 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vieno sutuoktinio, bendru abiejų arba jų kreditorių reikalavimu turtas, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, gali būti padalytas sutuoktiniams jų susitarimu arba teismo sprendimu. Pirmiau minėta, kad pagal šeimos teisinius santykius reglamentuojančias normas sutuoktinių susitarimas dėl turto padalijimo, jeigu jis sudarytas iki teikiant teismui ieškinį dėl santuokos nutraukimo, turi būti patvirtintas notarine tvarka (CK 3.59, 3.62 straipsniai, CPK 382 straipsnis). Pažymėtina, kad šiose normose nedraudžiama sutuoktiniams taikiai susitarti pasidalyti turtą ir nagrinėjant santuokos nutraukimo bylą. Aptartose CK trečiosios knygos normose (CK 3.55–3.72 straipsniuose) nereglamentuojama santuokos nutraukimo bylos nagrinėjimo eigoje pasiekto sutuoktinių susitarimo dėl turto padalijimo tvirtinimo tvarka – ji reglamentuojama CPK normose. CPK 140 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad šalys bet kurioje bylos proceso stadijoje gali nuspręsti baigti bylą taikos sutartimi. Tokios procesinės teisės įgyvendinimas atitinka CK trečios knygos normose nustatytas galimybes sutuoktiniams savo sutarimu reglamentuoti tarpusavio santykių sukūrimą, pakeitimą ir pabaigą (CK 3.5 straipsnio 4 dalis). Dėl to išplėstinė teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylos dėl santuokos nutraukimo nagrinėjimo ieškinio teisena metu sutuoktiniai turi teisę sudaryti taikos sutartį dėl turto, jo dalies padalijimo ar kitų santuokos nutraukimo padarinių ir prašyti teismą ją tvirtinti, o teismas gali tokią sutartį patvirtinti (CPK 140 straipsnio 3, 4 dalys). Tokiu atveju teismas, gavęs sutuoktinių taikiu sutarimu sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo visų ar dalies padarinių, taip, kaip ir nagrinėdamas sutuoktinių prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir tvirtindamas sutartį dėl santuokos nutraukimo padarinių, turi tikrinti, ar sutartis neprieštarauja imperatyviosioms teisės normoms, nepažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų, taip pat vieno iš sutuoktinių teisių ir teisėtų interesų (CK 3.53 straipsnio 4 dalis). Nenustatęs pažeidimų, dėl kurių sutartis negalėtų būti tvirtinama, teismas išaiškina bylos šalims sutarties patvirtinimo padarinius ir, priimdamas sprendimą dėl santuokos nutraukimo, ją tvirtina. Priimamo sprendimo rezoliucinėje dalyje teismas nurodo, kad tvirtina sutuoktinių sutartį (sutarimą) dėl visų ar dalies santuokos nutraukimo padarinių, išdėsto sutarties turinį ir šią bylos dalį nutraukia (CPK 140 straipsnio 3 dalis, 293 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Nagrinėjamu atveju šalys 2009 m. liepos 2 d. sudarė turto padalijimo sutartį, kuria sutarė dėl dalytino santuokoje įgyto turto kiekio, dalijimo būdo, naudojimosi turtu ir skolų kreditoriams grąžinimo tvarkos, tačiau sutartis iki ieškinio pateikimo notarine tvarka nebuvo patvirtinta.      Pareikšdamos ieškinį ir priešieškinį šioje byloje, šalys šioje byloje neprašė jos tvirtinti ar remtis pasiektu susitarimu  ir tiek ieškovė, tiek kasatorius nurodė kitokius nei buvo sutarta taikos sutartyje reikalavimus dėl turto padalijimo. Pirmosios instancijos teismas šalių įgytą santuokoje nekilnojamąjį turtą padalijo vertindamas įrodymus pagal pareikštus reikalavimus, tačiau, spręsdamas dėl sutuoktinių kilnojamojo turto ir piniginių prievolių kreditoriams padalijimo, vadovavosi šalių sudarytos taikos sutarties sąlygomis. Priimdamas sprendimą, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad šalių sudarytai taikos sutarties daliai dėl nekilnojamojo turto padalijimo yra privaloma notarinė forma (CK 1.74 straipsnis), kurios nebuvo laikytasi, todėl laikė šią sutarties dalį neįgijus teisinės galios, tačiau kitas taikos sutarties dalis – dėl kilnojamojo turto ir piniginių prievolių pasidalijimo – teismas pripažino galiojančiomis ir privalomomis sutarties šalims, todėl, iš esmės nespręsdamas dėl skolų pobūdžio ir jų padalijimo tarp sutuoktinių būdo, pinigines prievoles pagal šalių susitarimo sąlygas paliko kasatoriui; kilnojamąjį turtą dalijo taip pat pagal susitarimo sąlygas. Apeliacinės instancijos teismas su tokia pirmosios instancijos teismo išvada sutiko.

Remdamasi pirmiau aptartu teisiniu reglamentavimu, išplėstinė teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas šalių ginčui dėl santuokoje įgyto turto padalijimo išspręsti netinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias sutuoktinių turto padalijimą ir susitarimo dėl turto padalijimo patvirtinimo tvarką, ir neištaisė pirmosios instancijos teismo padaryto netinkamo normų taikymo pažeidimo. Pirma, byloje nustatyta, kad šalys, sudarydamos 2009 m. taikos sutartį, susitarė dėl santuokoje įgyto turto, piniginių prievolių padalijimo, tačiau ji nebuvo įstatymo nustatyta tvarka patvirtinta ir neįgijo šalims pirmiau nurodytos galios, o šioje byloje reikšdami reikalavimus nė vienas sutuoktinių neprašė ja, kaip vientisu dokumentu, remtis, turtą prašė dalyti kitaip nei buvo sutarę taikos sutartimi, t. y. šalys atsisakė anksčiau susitarto turto pasidalijimo būdo. Antra, sutartis dėl turto padalijimo yra šalių tarpusavio nuolaidų būdu pasiektas susitarimas dėl kilusio ginčo, neturintis faktų konstatuojamos reikšmės, todėl teismas, spręsdamas turto padalijimo klausimus, neturėjo teisinio pagrindo remtis sutarties sąlyga, kad kasatorius pripažįsta ir prisiima sau bendrą sutuoktinių piniginę prievolę, kaip faktu. Pažymėtina, kad sutartis dėl turto padalijimo yra vientisas dokumentas, kurio sąlygos tarpusavyje tiesiogiai susijusios ir lemia viena kitą, todėl negali būti skaidoma į dalis, vieną jos dalį pripažįstant galiojančia, kitą – negaliojančia.

Išplėstinė teisėjų kolegija, apibendrindama tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad tiek pirmosios instancijos teismas, tiek apeliacinės instancijos teismas, dalydami santuokoje įgytą turtą, netinkamai aiškino aptartas teisės normas ir neatskleidė bylos esmės, todėl tiek sprendimo, tiek nutarties dalys dėl turto padalijimo yra naikintinos ir ši bylos dalis grąžintina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 360 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad šalys, pareikšdamos reikalavimus šioje byloje, pakeitė taikos sutartyje nustatytą savo valią dėl turto padalijimo ir neprašė teismo dalyti turtą pagal pasiektą susitarimą, teismas, nagrinėdamas bylos dalį dėl turto ir įsipareigojimų kreditoriams padalijimo, turi iš naujo tirti ir vertinti visas su nekilnojamojo, kilnojamojo turto ir įsipareigojimų kreditoriams padalijimu susijusias aplinkybes pagal byloje esančius įrodymus ir ieškinyje bei priešieškinyje pareikštus reikalavimus.

Dėl  kreditorių procesinės padėties santuokoje įgyto turto padalijimo bylose

CK 3.126 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis, pareiškęs ieškinį dėl turto padalijimo, privalo ieškinyje nurodyti jam žinomus bendrus sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius ir apie bylos iškėlimą jiems pranešti, nusiųsdamas pareiškimo dėl ieškinio kopiją. Šioje normoje nustatyta tokia sutuoktinio pareiga užtikrina kreditorių teisę žinoti apie pradėtą sutuoktinių turto padalijimo procesą teisme ir leidžia kreditoriams veiksmingai įgyvendinti savo turtinių interesų apsaugą – įstoti į bylą trečiaisiais asmenimis ir įgyti tokias pačias procesines teises kaip ieškinį dėl turto padalijimo pareiškęs sutuoktinis, nes sutuoktinių turto padalijimas gali neigiamai paveikti jų turtinius interesus (CK 3.126 straipsnio 1 dalis). Reikalavimas pareiškime ar ieškinyje dėl santuokos nutraukimo nurodyti kreditorius nustatytas ir CPK normose, reglamentuojančiose procesinio dokumento dėl santuokos nutraukimo turinį (CPK 382 straipsnio 5 punktas, 539 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad turto padalijimo bylose, kuriose pareikštas sutuoktinių reikalavimas padalyti bendras dalines prievoles, kreditoriai trauktini dalyvaujančiais byloje asmenimis, nes tokio reikalavimo išsprendimas turi įtakos kreditorių teisėms ir pareigoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje R. A. v. A. A., bylos Nr. 3K-P-186/2010). Plenarinės sesijos išaiškinta ir tai, kad sutuoktinių kreditorių procesinė padėtis gali būti skirtinga priklausomai nuo nagrinėjamų ginčų ir pareikštų reikalavimų pobūdžio –  tais atvejais, kai tarp sutuoktinių ir kreditoriaus nėra ginčo dėl prievolės pobūdžio bei padalijimo ir į bylą pateikiamas kreditoriaus sutikimas dėl pareikšto reikalavimo padalyti prievolę, kreditoriai traukiami į bylą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų; tokiais asmenimis į bylą traukiami ir solidarųjį reikalavimą į sutuoktinius turintys kreditoriai, išreiškę savo sutikimą dėl prievolių modifikavimo.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, nes teismas neįtraukė į bylą trečiaisiais asmenimis sutuoktinių kreditorių. Išplėstinė teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad bylos nagrinėjimo metu šalys nereiškė prašymo įtraukti kreditorius byloje dalyvaujančiais asmenimis, tačiau pažymi, kad kasatorius, teikdamas byloje priešieškinį, nurodė šiuos kreditorius: UAB Ūkio banką, UAB ,,Robidalis“,  N. A., UAB „Gitana“, D. J. Pagal CK 3.126 straipsnio 2 dalies nuostatą sutuoktinis, pareiškęs ieškinį dėl turto padalijimo, privalo nurodyti kreditorius ir apie bylos iškėlimą jiems pranešti, nusiųsdamas jiems ieškinio (taip pat ir priešieškinio) kopiją. Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų apie tai, kad ieškinio ir priešieškinio šioje byloje kopijos būtų nusiųstos sutuoktinių kreditoriams – kasatoriaus pateiktas prie priešieškinio 2009 m. birželio 11 d. pranešimas apie santuokos nutraukimą patvirtina, kad kreditoriams buvo pranešta apie kitos bylos, kurioje ieškinį (taip pat anksčiau aptartą taikos sutartį) buvo pateikęs šioje byloje atsakovu dalyvaujantis kasatorius, tačiau byla palikta nenagrinėta, nagrinėjimą. Teismas netikrino ir nenustatė, ar sutuoktiniai įvykdė CK 3.126 straipsnio 2 dalyje nustatytą pareigą. Dėl to išplėstinė teisėjų kolegija konstatuoja, kad sutuoktinių kreditoriai apie šią bylą nebuvo informuoti CK 3.126 straipsnyje nustatyta tvarka, neišaiškinta jų pozicija dėl sutuoktinių piniginių prievolių kreditoriams paskirstymo byloje, todėl pirmosios instancijos teismas, padalydamas šalių turtą ir prievoles kreditoriams, nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų – padalijo sutuoktinių skolas, neįtraukęs dalyvaujančiais (trečiaisiais) asmenimis sutuoktinių kreditorių. Teismas neturi teisės spręsti dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų (CPK 266 straipsnis). Tai yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas), kuris taip pat sudaro pagrindą išplėstinei teisėjų kolegijai naikinti teismų procesinius sprendimus ir bylą grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 360 straipsnis).

Dėl kitų kasacinio skundo argumentų išplėstinė teisėjų kolegija nepasisako, nes jie nesudaro CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatyto pagrindo.

Dėl išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, priteisimo

Kasacinio teismo išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, ir kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas) šioje byloje yra 52,33 Lt. Išplėstinei teisėjų kolegijai nusprendus bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, paskirstymo klausimas paliktinas spręsti teismui kartu su kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymu (CPK 93 straipsnis).

              Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 360, 362 straipsniais,

n u t a r i a :

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 8 d. nutarties ir Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. liepos 14 d. sprendimo dalis dėl santuokoje įgyto turto padalijimo panaikinti ir grąžinti šią bylos dalį Šiaulių miesto apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.

Kitas Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio   8 d.  nutarties ir Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. liepos 14 d. sprendimo dalis palikti nepakeistas. 

              Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                                                                        Dangutė Ambrasienė

                                                                                                                                      Virgilijus Grabinskas

                                                                                                                                      Janina Januškienė

Česlovas Jokūbauskas

        Janina Stripeikienė

        Vincas Verseckas

        Pranas Žeimys