Administracinė byla Nr. eAS-644-415/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02691-2021-6

                Procesinio sprendimo kategorija 43.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2021 m. spalio 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Vyriausybės atstovo Vilniaus ir Alytaus apskrityse atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m.  rugpjūčio 27  d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Vyriausybės atstovo Vilniaus ir Alytaus apskrityse prašymą atsakovui Vilniaus rajono savivaldybės tarybai dėl norminio administracinio akto teisėtumo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėjas Vyriausybės atstovas Vilniaus ir Alytaus apskrityse (toliau – ir pareiškėjas, ir Vyriausybės atstovas) padavė Vilniaus apygardos administraciniam teismui prašymą, kuriuo prašė ištirti, ar Vilniaus rajono savivaldybės tarybos priimto 2021 m. balandžio 30 d. sprendimo Nr. T3-110 „Dėl Prūdiškių socialinės globos namų perskaičiuotų geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų bazinių kainų nustatymo ir subsidijavimo“ (toliau – Sprendimas) 2 dalis, kuri numato geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo kainų subsidijavimą Vilniaus rajono savivaldybės biudžeto sąskaita, neprieštarauja Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau – ir VSĮ) 4 straipsnio 6 punkte įtvirtintam teisėtumo principui bei 16 straipsnio 2 dalies 37 punkte numatytai savivaldybės tarybos kompetencijai, Viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 straipsnio 4 punkte įtvirtintam įstatymo viršenybės principui bei Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo (toliau – ir GVTNTĮ) 10 straipsnio 7 daliai.

Pareiškėjas nurodė, kad Sprendimo 1 dalimi buvo nustatytos Prūdiškių socialinės globos namų perskaičiuotos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų bazines kainos (be pridėtinės vertės mokesčio), o Sprendimo 2 dalimi - subsidijuojamos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainos Prūdiškių socialinės globos namų vartotojams, kurie neturi įsiskolinimų už geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas daugiau kaip už tris mėnesius. Sprendimo 2.3 punkte numatyta, jog skirtumai tarp kainų, išvardytų Sprendimo 1.1, 1.1.1, 1.1.2, 1.2 papunkčiuose, ir kainų, išvardytų Sprendimo 2.1, 2.1.1, 2.1.2, 2.2 papunkčiuose, subsidijuojami iš Vilniaus rajono savivaldybės biudžeto lėšų.

Pareiškėjas tvirtina, kad Sprendimas yra norminis administracinis teisės aktas, nes yra sukuriantis elgesio taisykles; aktas priimtas viešojo administravimo subjekto, vykdančio administracinį reglamentavimą, įgyvendinant būtent viešojo administravimo įgaliojimus, t. y. jį priėmusiam subjektui tiesiogiai realizuojant valstybės valią ir nustatant elgesio taisykles, visuotinai privalomas tam tikrų visuomeninių santykių dalyviams, šiuo atveju geriamojo vandens vartotojams; aktas orientuotas į ateitį, t. y. skirtas taikyti ne vieną kartą; aktas adresuotas neapibrėžtam asmenų ratui arba ratui asmenų, apibūdintų rūšiniais požymiais, o tai, kad geriamoji vandens vartotojų kiekį galima apskaičiuoti, nepadaro akto individualiu; aktas?yra?privalomas visiems Prūdiškių socialinių globos namų teikiamo geriamojo vandens vartotojams; aktas yra paskelbtas laikantis norminių aktų paskelbimo tvarkos, t. y. aktas yra paskelbtas Teisės aktų registre.

Pasak pareiškėjo, nei VSĮ, nei GVTNTĮ nenumato teisės savivaldybės tarybai tvirtinti subsidijuojamas geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainas, o tuo labiau subsidijas už geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą padengti savivaldybės biudžeto sąskaita, taigi atsakovas, priimdamas ginčijamą Sprendimą, viršijo jam teisės aktų suteiktą kompetenciją.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo Vyriausybės atstovo pareiškimą ištirti atsakovo Vilniaus rajono savivaldybės tarybos Sprendimo 2 punkto teisėtumą.

Teismas vertino, jog pareiškėjas nepagrįstai ginčijamą aktą traktuoja norminiu administraciniu aktu, todėl nepagrįstai inicijuoja norminę administracinę bylą, dėl ko pareiškimas negali būti nagrinėjamas teismo Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 112 straipsnio pagrindu.

Aptardamas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje įtvirtintus norminio administracinio akto kriterijus, teismas pažymėjo, kad norminio administracinio akto požymiai yra vertinamieji, o pareiškėjo tam tikra apimtimi prašomas ištirti Sprendimas neatitinka daugumos norminio akto kriterijų, todėl nėra norminis administracinis aktas. Teismo nuomone, tai, kad Sprendimas prima facie vertinimu atitinka kai kuriuos norminio administracinio akto požymius (pvz., orientuotas į ateitį, t. y. bazinės kainos galioja 12 mėnesių, priimtas viešojo administravimo subjekto, aktas priimtas įgyvendinant viešojo administravimo įgaliojimus ir kt.), visiškai nereiškia, kad jis yra norminis. Veikiau priešingai – Sprendimas per definitionem (pagal apibrėžimą) atitinka VAĮ 2 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą administracinio sprendimo (teisės aktų reglamentuotu būdu ir (ar) forma išreikštą vienkartinę viešojo administravimo subjekto valią dėl teisės taikymo, privalomą ir skirtą konkrečiam asmeniui ar individualiai apibrėžtai asmenų grupei) apibrėžtį.

Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad Sprendimas, kaip ir bet kuris kitas teisės aktas, savo esme negali būti iš dalies norminis. Jis arba yra norminis administracinis aktas, arba, įvertinus visus minėtus vertinamuosius kriterijus, tokiu negali būti laikomas apskritai.

Teismas vertino, kad iš Sprendimo preambulės yra akivaizdu, kad Sprendimas yra priimtas ne tik įgyvendinant viešojo administravimo įgaliojimus (o tai nėra tik norminių aktų požymis), bet ir vadovaujantis administraciniu sprendimu – Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos 2021 m. kovo 19 d. nutarimu Nr. O3E-372 „Dėl Prūdiškių socialinės globos namų perskaičiuotų geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų bazinių kainų derinimo“ bei atsižvelgiant į individualų Prūdiškių socialinės globos namų 2021 m. kovo 19 d. raštą Nr. R-02-97 „Dėl perskaičiuotų geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų bazinių kainų derinimo“.

Teismas konstatavo, kad Sprendimo adresatas yra individualiais požymiais apibrėžtas juridinis asmuo – Prūdiškių socialinės globos namai. Iš viešai prieinamos informacijos (interneto adresas https://prudiskiusgn.lt/) nustatyta, kad Prūdiškių socialinės globos namai (kodas 190795841), iki 2010 m. liepos 1 d. buvęs Prūdiškių pensionatas, yra įstaiga prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, kurios paskirtis – užtikrinti ilgalaikę (trumpalaikę) socialinę globą suaugusiems asmenims su negalia, dėl kurios jie negali gyventi savarankiškai, naudotis kitomis bendruomenės paslaugomis ir kuriems būtina nuolatinė specialistų priežiūra. Globos namuose apgyvendinami asmenys, kuriems dėl proto negalios ar psichinių sutrikimų nustatytas 0–40 procentų darbingumo lygis, specialusis nuolatinės slaugos ar nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis arba nustatytas didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis. Teismas konstatavo, kad Sprendimo 2 punktu teikiamas subsidijavimas socialinės globos namų gyventojams visiškai neįrodo, kad Sprendimo adresatas būtų kitas nei Prūdiškių socialinės globos namai, ar, kad yra sukuriamos visuotinai privalomos daugkartinio taikymo teisės normos (įtvirtinamas atitinkamas teisinis reguliavimas (teisės normos)). Sprendime nėra bendro pobūdžio nurodymų tam tikrų visuomeninių santykių dalyviams. Teismo vertinimu, Sprendimas yra toks aktas, kuriame išreikštas teisės normų taikymo rezultatas konkrečiam asmeniui (Prūdiškių socialinės globos namams) ir turintis įtakos tik konkretaus asmens teisiniam statusui (teisėms ir pareigoms). Sprendimas nėra abstraktaus pobūdžio, jis yra konkretus.

Aptaręs požymius, kurie daro Sprendimą administraciniu sprendimu, bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką panašioje byloje, teismas darė išvadą, kad sprendimas gali būti skundžiamas ne inicijuojant abstrakčią norminę bylą, o galėtų būti skundžiamas įrodžius teisinį suinteresuotumą individualioje administracinėje byloje.

III.

Pareiškėjas Vyriausybės atstovas atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugpjūčio 27 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės, priimti nagrinėti pareiškėjo pareiškimą.

Pasak pareiškėjo, teismas skundžiamoje nutartyje nurodo, jog Sprendimo adresatas yra individualiais požymiais apibrėžtas juridinis asmuo – Prūdiškių socialinės globos namai. Taip pat teismo vertinimu, Sprendimas yra toks aktas, kuriame išreikštas teisės normų taikymo rezultatas konkrečiam asmeniui (Prūdiškių socialinės globos namams) ir turintis įtakos tik konkretaus asmens teisiniam statusui (teisėms ir pareigoms). Pareiškėjo nuomone, teismas netinkamai įvertino Sprendimo turinį ir klaidingai traktavo Sprendimo adresatą. Sprendimo adresatas yra ne Prūdiškių socialinės globos namai, o geriamojo vandens vartotojai, kuriems Prūdiškių socialinės globos namai, kaip vienas iš Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje veikiančių vandens tiekėjų, teikia geriamąjį vandenį ir nuotekų tvarkymo paslaugą.

Pareiškėjas atskirame skunde pažymi, kad kaip matyti iš Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos 2021 m. kovo 10 d. pažymos Nr. O5E-325 Prūdiškių socialinės globos namai geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas teikia patiems Prūdiškių globos namų gyvenamiesiems namams bei Prūdiškių kaimo gyventojams (5 daugiabučiams namams (36 butai) ir 4 individualiems namams). Taigi Sprendimo adresatų ratas yra apibūdintas rūšiniais požymiais – geriamojo vandens vartotojai, kas vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika yra vienas iš norminio teisės akto požymių.

Pareiškėjas nurodo, kad teismas skundžiamoje nutartyje remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi byloje Nr. eAS-614-968/2019, kurioje nagrinėjamas klausimas dėl laikinojo apgyvendinimo paslaugos teikimo perkėlimo iš vienos vietos į kitą, kas iš esmės yra vienkartinis veiksmas. Pareiškėjo nuomone faktinės aplinkybės nėra tapačios nagrinėjamu atveju, kadangi Sprendime nustatomos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo kainos ir su jomis susiję klausimai, t. y. daugkartinio taikymo aktas, skirtas taikyti į ateitį rūšiniais požymiais apibrėžtai adresatų grupei.

Pareiškėjas pabrėžia, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje analogiški savivaldybių tarybų priimti sprendimai, kuriais yra nustatomos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo kainos yra laikomi norminiais administraciniais teisės aktais, pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. sausio 4 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-1957-492/2015.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021  m.  rugpjūčio 27 d. nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo pareiškimą vadovaujantis ABTĮ  33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, teisėtumas ir pagrįstumas.

Administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka (ABTĮ 33 straipsnis 2 dalies 1 punktas). 

Vadovaujantis ABTĮ 112 straipsnio 2 dalimi, kad būtų ištirta, ar savivaldybių administravimo subjekto priimtas norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį teisės aktą, su pareiškimu į administracinį teismą turi teisę kreiptis ir savivaldybių veiklos priežiūrą vykdantys Vyriausybės atstovai. 

Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą padarydamas išvadą, kad pareiškėjo ginčijamas Sprendimas (jo dalis) pagal savo požymius nėra norminis administracinis aktas. Pareiškėjas Vyriausybės atstovas su pirmosios instancijos teismo nutartimi nesutinka ir prašo klausimą išspręsti iš esmės, priimti nagrinėti pareiškėjo pareiškimą.

Pagal VAĮ 2 straipsnio 9 dalį, norminis administracinis aktas – tai viešojo administravimo subjekto priimtas daugkartinio taikymo teisės aktas, nustatantis elgesio taisykles, skirtas individualiai neapibrėžtai asmenų grupei. Norminiams teisės aktams priskiriami rašytine forma išreikšti teisėkūros subjektų sprendimai (oficialūs rašytiniai dokumentai), kuriuose yra teisės normų. Juose įtvirtinti bendro pobūdžio nurodymai tam tikrų visuomeninių santykių dalyviams, orientuoti į ateitį ir numatyti taikyti daug kartų. Šie aktai adresuoti neapibrėžtam asmenų ratui arba adresuoti ratui asmenų, apibūdintų rūšiniais požymiais. Jie visada abstraktūs ir apjungia tipinėmis, rūšinėmis savybėmis panašius visuomeninius santykius, toliau veikia po realizavimo individualiuose santykiuose ir konkrečių asmenų elgesyje.

Teisės aktų norminį pobūdį apibūdina jų taikymo apimtis ir privalomumas (norminiai teisės aktai turi visuotinio privalomumo pobūdį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-678/2010, 2015 m. vasario 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-116-858/2015, 2020 m. spalio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-680-756/2020).

Pagal VAĮ 2 straipsnio 5 dalį, administracinis sprendimas – tai teisės aktų reglamentuotu būdu ir (ar) forma išreikšta vienkartinė viešojo administravimo subjekto valia dėl teisės taikymo, privaloma ir skirta konkrečiam asmeniui ar individualiai apibrėžtai asmenų grupei. Administracinis sprendimas yra įstatymo normų ar kitų hierarchiškai aukštesnės pakopos norminių teisės aktų normų taikymo priemonė tuo atžvilgiu, kad šis aktas turi būti pagrįstas inter alia (be kita ko) teisės aktų normomis (VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 6 punktas), o norminis administracinis aktas yra įstatymo normų taikymo aktas todėl, kad juo iš esmės nustatoma atitinkamo įstatymo normų įgyvendinimo tvarka ir sąlygos. Skiriamasis jų bruožas yra tas, kad norminiu administraciniu aktu, nepaisant minėto jo taikomojo pobūdžio, yra nustatomos teisės normos, o individualiu administraciniu aktu teisės normos yra išimtinai tik taikomos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-539-552/2016, 2021 m. gegužės 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-298-789/2021).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra išskiriami šie pagrindiniai oficialiai galiojančio norminio administracinio akto požymiai: 1) aktas sukuria elgesio taisykles – teisės normas; 2) aktas priimtas viešojo administravimo subjekto, vykdančio administracinį reglamentavimą; 3) aktas išdėsto bendro, abstraktaus pobūdžio nuostatas, kurios apjungia tipinėmis, rūšinėmis savybėmis panašius visuomeninius santykius; 4) aktas orientuojamas į ateitį; 5) aktas adresuotas neapibrėžtam asmenų ratui arba ratui asmenų, apibūdintų rūšiniais požymiais; 6) aktas yra visuotinai privalomas; 7) aktas paskelbiamas laikantis nustatytos norminių teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos (pvz., žr. 2017 m. birželio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. I-7-261/2017; 2017 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS‑1026‑624/2017; 2018 m. lapkričio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS‑773‑492/2018; 2019 m. sausio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eI-2-502/2019 ir kt.).

Konstatavus pirmųjų šešių požymių buvimą, konkretus teisės aktas pripažintinas norminio pobūdžio administraciniu aktu, o atitiktis septintajam požymiui yra tokio akto oficialaus galiojimo sąlyga (2018 m. spalio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. I-9-662/2018).

Teisėjų kolegija pastebi, kad dauguma minėtų požymių yra vertinamieji, todėl kiekvienu atveju teismas, spręsdamas, ar teisės aktas, dėl kurio teisėtumo ištyrimo yra kreiptasi į administracinį teismą, gali būti pripažintas norminiu administraciniu aktu, būtinai turi išsiaiškinti šiame teisės akte įtvirtintų elgesio taisyklių pobūdį, subjektų ratą, kuriems taikomas aktas, aktą priėmusio subjekto statusą bei kitas akto priėmimo aplinkybes (pvz., žr. 2013 m. liepos 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS756-533/2013).

Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo nutartyje išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad požymis, iš esmės lėmęs Sprendimo priskyrimą administraciniam sprendimui, buvo Sprendimo adresatas. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju Sprendimo adresatas yra konkretus subjektas - Prūdiškių socialinės globos namai. Tokia pirmosios instancijos teismo išvada nepagrįsta. Sprendimas yra skirtas rūšiniais požymiais apibrėžtų asmenų grupei. Subjektai, kuriems taikomas ginčo Sprendimas, yra geriamojo vandens tiekimo, nuotekų tvarkymo, nuotekų surinkimo ir nuotekų valymo paslaugų vartotojai, gyvenantys Prūdiškių socialinės globos namuose. Tai, jog ginčijamas aktas yra skirtas nedideliam subjektų ratui, savaime nedaro jo individualiu. Konkretus subjektų skaičius neturi įtakos akto norminiam pobūdžiui (2011 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS492-725/2011).

Sprendimo 2 dalimi numatomas geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo kainų subsidijavimas Vilniaus rajono savivaldybės biudžeto sąskaita, taigi jis nustato tam tikras teises subjektams, įgyvendinantiems Sprendime nustatytas sąlygas, t. y. sukuria tam tikras elgesio taisykles. Sprendimas yra priimtas viešojo administravimo funkcijas įgyvenančios institucijos – Vilniaus rajono savivaldybės tarybos, kuriai iš esmės būdinga norminių administracinių aktų leidyba. Sprendimas nustato bendro ir abstraktaus pobūdžio taisyklę - kada ir kokia subsidija bus taikoma geriamojo vandens tiekimo, nuotekų tvarkymo, nuotekų surinkimo ir nuotekų valymo paslaugų vartotojams. Taip pat Sprendimas atitinka požymį, kad jis yra orientuotas į ateitį, t. y. šiuo Sprendimu nustatyta, kad laikantis tam tikrų sąlygų (neturint įsiskolinimų už paslaugas 3 mėnesius) vartotojams bus taikomos subsidijos. Taip pat Sprendimui yra būdingas visuotinis privalomumas. Subjektai, įgyvendinę Sprendime nustatytas sąlygas (gyvenantys įstaigoje, neturintys 3 mėnesius iš eilės įsiskolinimų už paslaugas), gali pagrįstai tikėtis, kad jiems bus taikomas skundžiamas Sprendimas.

Teisėjų kolegija pastebi, kad byloje nėra ginčo, jog Sprendimas yra paskelbtas teisės aktų registre. 

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad Sprendimas pripažintinas norminiu administraciniu aktu, o pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo pareiškimą dėl norminio administracinio akto teisėtumo patikros, todėl pareiškėjo atskirasis skundas tenkinamas, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m.  rugpjūčio 27  d. nutartis panaikinama.

Pareiškėjas atskiruoju skundu reikalauja panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo 2021 m.  rugpjūčio 27  d. nutartį ir išspręsti pareiškimo priėmimo klausimą iš esmės.

Išspręsti pareiškimo priėmimo klausimą iš esmės apeliacinės instancijos teismas neturi teisinių pagrindų, nes šiuo atskiruoju skundu yra įvertinamas tik vienas iš teisinių pagrindų, dėl kurių pagal įstatymą atsisakoma priimti pareiškimą (skundą). Tik pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškimo priėmimo klausimą iš naujo, gali įvertinti, ar jis atitinka visus įstatyme nustatytus reikalavimus ir priimti procesinį sprendimą dėl jo priimtinumo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo Vyriausybės atstovo atskirąjį skundą patenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m.  rugpjūčio 27  d. nutartį panaikinti ir pareiškimo priėmimo klausimą perduoti iš naujo nagrinėti Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius