Civilinė byla Nr. e2S-178-657/2026

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01388-2024-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.9.1.3; 3.1.18.2.6; 3.3.1.14.; 3.3.1.19.2; 3.3.2.5

       (S)

Kauno apygardos teismas

Nutartis

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. kovo 19 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Žibutė Budžienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės uždarosios akcinės bendrovės „Kauno švara“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2025 m. spalio 10 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės I. J. patikslintą ieškinį atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl rašto panaikinimo ir veiksmų uždraudimo.

Teismas

nustatė:

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovė I. J. patikslintu ieškiniu atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl rašto panaikinimo ir veiksmų uždraudimo prašė panaikinti atsakovės (duomenys neskelbtini) raštą „Dėl tujų gyvatvorės” Nr. (duomenys neskelbtini) bei Kauno miesto savivaldybės administracijos filialo (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) raštą „Dėl tujų gyvatvorės ir tvoros pašalinimo” Nr. (duomenys neskelbtini); uždrausti atsakovei (kaip užsakovui) iškirsti (pašalinti) tujų gyvatvorę augančią (duomenys neskelbtini) gatvės teritorijoje greta (duomenys neskelbtini) gatvės (duomenys neskelbtini) namų valdos neatlikus viso (duomenys neskelbtini) mikrorajono gatvių tinklo želdinių sutvarkymo projektavimo: neatlikus esamų želdinių (kurie nepatenka į privačių teritorijų ribas) privalomo inventorizavimo, neparengus esamų želdinių sutvarkymo projekto ir jį nepristačius viešajam svarstymui visuomenei.

2.       Patikslinto ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui teismas 2025 m. kovo 25 d. nutartimi nutarė taikyti laikinąją apsaugos priemonę – uždrausti atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai imtis bet kokių veiksmų siekiant iškirsti (pašalinti) tujų gyvatvorę augančią (duomenys neskelbtini) gatvės teritorijoje greta (duomenys neskelbtini) numerio namų valda iki tol, kol įsiteisės byloje priimtas sprendimas.

3.       Teismas nustatęs aplinkybes, jog šalia ieškovei priklausančio žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), UAB „Kauno švara“ darbuotojai vykdė veiksmus, kurie yra uždrausti byloje pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis, t. y. nukirto (pašalino) tujų gyvatvorę bei įvertinęs, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis draudžiamus veiksmus atliko ne atsakovė, o UAB „Kauno švara“, nutarė 500 Eur baudą už laikinosiomis apsaugos priemonėmis nustatytų apribojimų pažeidimą skirti UAB „Kauno švara“, ją išieškant iš įmonės vadovo.

4.       UAB „Kauno švara“ pateikė teismui prašymą dėl paskirtos baudos panaikinimo. Prašyme nurodė, kad UAB „Kauno švara“ atliko teisėtus veiksmus – pašalino valstybinėje žemėje esančias kliūtis viešųjų darbų atlikimui (2014 m. lapkričio 6 d. sprendimu Nr. T-559 patvirtintų „Kauno miesto tvarkymo ir švaros taisyklės“ (Taisyklės) 25.14 p.), UAB „Kauno švara” neturėjo pareigos vykdyti nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nes nėra šios bylos šalis ir (ar) proceso dalyvis; UAB „Kauno švara“ yra savarankiškas juridinis asmuo neatsakantis pagal savo dalyvio prievoles; bauda nepagrįstai išieškoma iš UAB „Kauno švara“ vadovo. Teismas 2025 m. spalio 10 d. nutartimi prašymo netenkino.

II.       Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5.       Kauno apylinkės teismas 2025 m. spalio 10 d. nutartimi UAB „Kauno švara“ prašymą dėl paskirtos baudos panaikinimo atmetė.

6.       Teismas nustatė, kad byloje nepaisant 2025 m. kovo 25 d. pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, kuriomis uždrausta imtis veiksmų siekiant pašalinti tujų gyvatvorę, 2025 m. rugsėjo 15 d. tujų gyvatvorė buvo pašalinta (nupjauta). Kadangi laikinosios apsaugos priemonės tuo metu galiojo ir nebuvo panaikintos, teismas konstatavo aiškų jų pažeidimo faktą.

7.       Teismas pažymėjo, kad pagal Civilinio proceso kodekso 18 straipsnį teismo nutartys ir kiti procesiniai sprendimai yra privalomi visiems asmenims, nepriklausomai nuo to, ar jie dalyvavo byloje. Tai reiškia, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti vykdomos ne tik proceso šalims, bet ir tretiesiems asmenims. Todėl aplinkybė, kad UAB „Kauno švara“ nėra šios civilinės bylos šalis, neatleidžia jos nuo pareigos laikytis teismo nustatyto draudimo. Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad UAB „Kauno švara“ buvo informuota apie taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Be to, vienintelis bendrovės akcininkas yra Kauno miesto savivaldybė, kuriai buvo žinoma apie taikytas apsaugos priemones ir kuri pati buvo inicijavusi jų panaikinimo klausimą. Tai leido teismui daryti išvadą, kad draudimas bendrovei buvo žinomas.

8.       Vertindamas UAB „Kauno švara“ argumentą, kad ji vykdė tik savivaldybės užsakymą šienauti vejas, teismas pažymėjo, jog pateikti dokumentai nepatvirtina, kad užsakymas apėmė būtent tujų ar kitų krūmų išrovimą. Be to, pateikti priedai nebuvo tinkamai pasirašyti, todėl kilo abejonių dėl jų turinio ir pateikimo aplinkybių. Teismas taip pat konstatavo, kad neįrodyta, jog vejų šienavimas negalėjo būti atliktas nepašalinant tujų.

9.       Spręsdamas dėl baudos panaikinimo, teismas vadovavosi CPK 107 straipsniu ir pažymėjo, kad nors įstatymas nenumato konkrečių baudos panaikinimo kriterijų, sprendžiant šį klausimą turi būti vadovaujamasi teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais. Įvertinęs pažeidimo pobūdį, aplinkybių visumą ir tai, kad laikinosios apsaugos priemonės buvo sąmoningai pažeistos, teismas nenustatė pagrindo baudą panaikinti ar sumažinti. Pasisakydamas dėl baudos išieškojimo iš juridinio asmens vadovo, teismas nurodė, kad tokia išieškojimo tvarka atitinka civilinio proceso normas ir yra skirta užtikrinti proceso efektyvumą bei teismo sprendimų privalomumą. Todėl argumentai dėl neteisėto baudos nukreipimo į bendrovės vadovą buvo pripažinti nepagrįstais.

III.       Atskirojo skundo teisiniai argumentai

10.       Atskiruoju skundu apeliantė UAB „Kauno švara“ prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2025 m. spalio 10 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti UAB „Kauno švara“ skirtą 500 Eur baudą. Atskirajame skunde apeliantė nurodo šiuos argumentus:

10.1.                      Teismas pažeidė dispozityvumo, lygiateisiškumo ir rungimosi principus (CPK 12 str., 13 str., 17 str.), nes ieškovė prašė skirti baudą Kauno miesto savivaldybės administracijai, tačiau teismas savo iniciatyva paskyrė baudą UAB „Kauno švara“, kuri byloje nedalyvauja jokiu procesiniu statusu, nebuvo informuota apie prašymą skirti baudą, negalėjo susipažinti su jo motyvais ir pateikti atsikirtimų. Tokiu būdu bendrovei buvo atimta teisė į gynybą ir galimybė dalyvauti procese lygiomis teisėmis su kitais proceso dalyviais. Teismas negali peržengti šalių nustatytų ginčo ribų ir spręsti dėl asmens, kurio atsakomybės niekas nereikalavo, t. y. teismas sprendė dėl asmenų, neįtrauktų į bylą, teisių ir pareigų. Taigi egzistuoja absoliutus nutarties negaliojimo pagrindas. Kadangi bendrovė nebuvo bylos šalis ar trečiasis asmuo, nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių jai nesukėlė teisinių pasekmių. Vien tai, kad ieškovai persiuntė nutartį, nesukūrė UAB „Kauno švara“ pareigos ją vykdyti.

10.2.                      UAB „Kauno švara“ neatliko jokių neteisėtų veiksmų. Bendrovė vykdė Kauno miesto savivaldybės administracijos užsakymą šienauti vejas valstybinėje žemėje ir pašalino kliūtis (tujas), kurios trukdė darbams atlikti. Tujos buvo pašalintos iš valstybinės žemės, nepažeidžiant privačios nuosavybės, ir tai buvo būtina tinkamai miesto infrastruktūros priežiūrai, todėl nebuvo jokio realaus pažeidimo, už kurį galėtų būti taikoma CPK 106 straipsnyje numatyta bauda.

10.3.                      UAB „Kauno švara“ yra savarankiškas juridinis asmuo ir pagal CK 2.50 straipsnį neatsako pagal savo dalyvio prievoles. Bendrovė negali būti laikoma atsakinga už savivaldybės (akcininko ar savivaldybės administracijos) veiksmus ar prievoles. Bauda nepagrįstai nukreipta išieškoti iš juridinio asmens vadovo. Kadangi bauda skirta juridiniam asmeniui, o ne vadovui asmeniškai, jos išieškojimas iš vadovo lėšų neatitinka CPK 106 straipsnio 3 dalies ir yra neteisėtas.

11.       Ieškovė pateiktame atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė, jog su skundu nesutinka, prašė jį atmesti. Taip pat išreiškė prašymą pakartotinai išnagrinėti baudos skyrimą atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai už teismo nustatytos laikinosios apsaugos priemonės pažeidimą ir skirti atsakovei maksimalią 300 Eur baudą už kiekvieną teismo taikytų laikinųjų apsaugos priemonių pažeidimo dieną, nustatant, kad paskirta bauda skaičiuojama už kiekvieną dieną iki laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo pabaigos. Atsiliepime nurodė šiuos nesutikimo su atskiruoju skundu argumentus:

11.1.                      Baudos skyrimas už laikinųjų apsaugos priemonių pažeidimą nėra ieškovės teisių gynimo būdas, o teismo diskrecijos įgyvendinimas. Ieškovės prašymas skirti baudą laikytinas tik informacijos apie galimą laikinųjų apsaugos priemonių pažeidimą pateikimu, todėl dispozityvumo principas šiuo atveju netaikomas ir negali riboti teismo teisės skirti baudą. Apeliantė turėjo visas galimybes ginti savo teises: ji pateikė prašymą panaikinti baudą, šis prašymas buvo išnagrinėtas, taip pat pasinaudota teise apskųsti nutartį apeliacine tvarka, dalyvaujant advokatui, todėl teisės į teisminę gynybą, rungimosi ir šalių lygiateisiškumo principai nebuvo pažeisti.

11.2.                      Apeliantės nurodytas absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas netaikytinas, nes paskirta bauda yra procesinė, o ne materialinė teisė ar pareiga, todėl teismo nutartis nebuvo priimta sprendžiant dėl byloje nedalyvaujančių asmenų materialiųjų teisių ar pareigų. Nesutiktina su argumentu, jog UAB „Kauno švara“ neprivalėjo laikytis nutarties dėl laikinųjų apsaugo priemonių taikymo, nes ji nebuvo bylos šalis. Atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija faktiškai veikia per pavaldžias ir rangovines įmones, todėl teismo draudimas apima ir jas, priešingu atveju laikinosios apsaugos priemonės netektų realios teisinės prasmės.

Teismas

konstatuoja:

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 str.).

13.       Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nutarta atmesti UAB „Kauno švara“ prašymą dėl 2025 m. rugsėjo 19 d. paskirtos baudos už 2025 m. spalio 10 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių pažeidimą, panaikinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

14.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Kauno apylinkės teismas 2025 m. kovo 25 d. patikslinto ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui nutarė taikyti laikinąją apsaugos priemonę – uždrausti atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai imtis bet kokių veiksmų siekiant iškirsti (pašalinti) tujų gyvatvorę, augančią (duomenys neskelbtini) gatvės teritorijoje greta (duomenys neskelbtini) numerio namų valda, iki tol, kol įsiteisės byloje priimtas sprendimas. Nors atsakovė 2025 m. liepos 4 d. pateikė prašymą panaikinti nutartimi byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones, 2025 m. liepos 18 d. nutartimi teismas atmetė pareiškėjos prašymą, o 2025 m. rugpjūčio 27 d. Šiaulių apygardos teismas apeliacine tvarka išnagrinėjęs pareiškėjos pateiktą atskirąjį skundą, 2025 m. liepos 18 d. nutartį nutartimi paliko nepakeistą.

15.       Teismui nustačius, jog 2025 m. kovo 25 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės buvo pažeistos, t. y. tujų gyvatvorė, auganti (duomenys neskelbtini) gatvės teritorijoje greta (duomenys neskelbtini) numerio namų valda, buvo pašalintos (iškirstos), 2025 m. rugsėjo 19 d. nutartyje konstatavo, jog minėtą pažeidimą faktiškai atliko UAB „Kauno švara“ darbuotojai, o pačiai įmonei buvo žinoma apie nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, todėl nutarė už laikinosiomis apsaugos priemonėmis nustatytų apribojimų pažeidimą skirti 500 Eur baudą UAB „Kauno švara“, baudą išieškant iš įmonės vadovo.

16.       UAB „Kauno švara“ pateiktame teismui prašyme dėl paskirtos baudos panaikinimo ne tik, kad nurodė, jog UAB „Kauno švara“ atliko teisėtus veiksmus – pašalino valstybinėje žemėje esančias kliūtis viešųjų darbų atlikimui, tačiau taip pat prašymą grindė argumentais, jog UAB „Kauno švara” neturėjo pareigos vykdyti nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nes nėra šios bylos šalis ir (ar) proceso dalyvis; nurodė, jog įmonė yra savarankiškas juridinis asmuo neatsakantis pagal savo dalyvio prievoles bei, jog bauda nepagrįstai išieškoma iš UAB „Kauno švara“ vadovo.

17.       Pirmosios instancijos teismas grįsdamas nutartį dėl minėto prašymo netenkinimo, nurodė, jog teismo nutartys ir kiti procesiniai sprendimai yra privalomi visiems asmenims, nepriklausomai nuo to, ar jie dalyvavo byloje, UAB „Kauno švara“ buvo informuota apie nutartį, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, taip pat įmonė neįrodė, kad jos teisėtai, kaip teigia pati įmonė, atliekami darbai (vejų šienavimas) negalėjo būti atlikti nepašalinus tujų.

18.       Apeliantė UAB „Kauno švara“ atskirąjį skundą grindžia argumentais, jog laikinosios apsaugos priemonės buvo taikytos tik Kauno miesto savivaldybės administracijai, o ne UAB „Kauno švara“; pastaroji nebuvo bylos šalis ar trečiasis asmuo, todėl nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių jai nesukėlė teisinių pasekmių; ji nebuvo informuota apie prašymą skirti baudą, negalėjo susipažinti su jo motyvais ir pateikti atsikirtimų, todėl tokiu būdu bendrovei buvo atimta teisė į gynybą ir galimybė dalyvauti procese lygiomis teisėmis su kitais proceso dalyviais, taigi egzistuoja absoliutus nutarties negaliojimo pagrindas (CPK 329 str. 2 d. 2 p.), nes teismas sprendė dėl asmenų, neįtrauktų į bylą, teisių ir pareigų.

19.       Nagrinėjamu atveju ginčo, jog 2025 m. kovo 25 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės – draudimas atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai imtis bet kokių veiksmų siekiant iškirsti (pašalinti) tujų gyvatvorę, augančią (duomenys neskelbtini) gatvės teritorijoje greta (duomenys neskelbtini) numerio namų valdos, iki tol, kol įsiteisės byloje priimtas sprendimas, buvo pažeistos, nėra. Taip pat nėra ginčo ir dėl aplinkybių, jog tujų gyvatvorę, augančią (duomenys neskelbtini) gatvės teritorijoje greta (duomenys neskelbtini) numerio namų valdos, pašalino (iškirto) UAB „Kauno švara“. Šiuo atveju ginčas kyla ar teismas, nustatęs nutartimi atsakovei taikytų laikinųjų apsaugos priemonių pažeidimą, pagrįstai nustatė kaltininką ir atsisakė atmesti juridinio asmens prašymą panaikinti baudą, kuomet bauda byloje buvo skirta nedalyvaujančiam jokiu procesiniu statusu juridiniam asmeniui.

20.       Civilinio proceso kodeksas nenumato nutarties, kuria skiriama bauda, apskundimo galimybės. Visgi asmuo, kuriam paskirta bauda, per keturiolika dienų nuo nutarties priėmimo gali prašyti teismą, paskyrusį baudą, ją panaikinti ar sumažinti (CPK 107 str. 1 d.). Atskiruoju skundu gali būti skundžiama teismo nutartis, kuria pareiškimas panaikinti ar sumažinti baudą atmetamas (CPK 107 str. 2 d.). Atsižvelgiant į tokį reglamentavimą, vertinant skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, be kita ko, turi būti nustatyta ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, kuriomis reglamentuojamas baudos skyrimas ir, ar pagrįstai apeliantei UAB „Kauno švara“ buvo skirta bauda už laikinųjų apsaugos priemonių pažeidimą, baudą išieškant iš šios įmonės vadovo.

21.       CPK 18 straipsnyje įtvirtina, jog įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog šia norma nustatyta bendroji nuostata, kad įsiteisėjusio teismo sprendimo negali nepaisyti asmenys, dalyvaujantys teisiniuose santykiuose. Teismo sprendimo privalomumas visiems asmenims visų pirma reiškia jo privalomumą dalyvavusiems byloje asmenims. Įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas nedalyvavusiems byloje asmenims ta prasme, kad jie turi elgtis taip, kaip to reikalauja įsiteisėjęs teismo sprendimas (pvz., registro funkcijas atliekanti įmonė privalo įregistruoti teismo sprendimu nustatytus reikšmingus faktus; sprendimas pripažinti asmenį neveiksniu yra privalomas visiems asmenims, kuriems reikia nustatyti asmens statusą, ir pan.). Tačiau teismo sprendimo privalomumo principas nereiškia, kad teismo sprendimu gali būti nuspręsta dėl nedalyvaujančių byloje asmenų teisių ir pareigų (Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. lapkričio 11 d. nutartis 3K-3-584-378/2015).

22.       Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užkirsti kelią tam, kad teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas (CPK 144 str. 1 d.). Byloje galimų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių rūšis nurodo CPK 145 straipsnio 1 dalis. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs Kauno apylinkės teismo 2025 m. kovo 25 d. nutarties turinį, pritaria pirmosios instancijos teismui, jog šia nutartimi paskirta laikinoji apsaugos priemonė atitinka CPK 145 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytą šių priemonių rūšį – draudimą imtis tam tikrų veiksmų. Taigi darytina išvada, kad šia laikinąja apsaugos priemone buvo siekiama apsaugoti ieškovės teises ir užkirsti kelią atsakovei imtis bet kokių veiksmų siekiant iškirsti (pašalinti) tujų gyvatvorę, augančią (duomenys neskelbtini) gatvės teritorijoje greta (duomenys neskelbtini) numerio namų valda, iki tol, kol įsiteisės byloje priimtas sprendimas.

23.       CPK 145 straipsnio, reglamentuojančio laikinųjų apsaugos priemonių rūšis, jų taikymą ir atsakomybę už teismo nustatytus draudimus, 9 dalyje įtvirtinta, kad už šio straipsnio 1 dalies 6, 7, 8 ir 12 punktuose nustatytų apribojimų pažeidimą kaltiems asmenims teismo nutartimi gali būti skiriama iki trijų šimtų eurų bauda už kiekvieną pažeidimo dieną. Aukščiausias Teismas yra pažymėjęs, kad esant viešajam interesui teismas, nustatęs, kad nevykdomos laikinosios apsaugos priemonės, nurodytos CPK 145 straipsnio 1 dalies 6, 7, 8, 12 punktuose, gali ir savo iniciatyva paskirti baudą kaltam asmeniui CPK 145 straipsnio 9 dalies pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-199-248/2017). Atsižvelgiant į šį išaiškinimą, apeliacinės instancijos teismas atmesta apeliantės argumentą, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė dispozityvumo principą, nes ieškovė prašė skirti baudą Kauno miesto savivaldybės administracijai, tačiau teismas savo iniciatyva paskyrė baudą UAB „Kauno švara“, kuri byloje nedalyvauja jokiu procesiniu statusu.

24.       Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas, aiškindamas teisę, taiko įvairius aiškinimo metodus ir taisykles, juos pasirinkdamas ir derindamas pagal tai, kokiame teisės akte įtvirtinta aiškintina teisės norma ar normos, atsižvelgdamas į šio teisės akto reglamentuojamų santykių sritį, poreikio aiškinti konkrečią teisės normą priežastis ir kitas svarbias aplinkybes. Teisės doktrinoje ir praktikoje pripažįstama ir taikoma nemažai skirtingų ir kartu tarpusavyje susijusių teisės aiškinimo metodų – lingvistinis (gramatinis), sisteminis, teleologinis, lyginamasis, istorinis, loginis, bendrųjų teisės principų, kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2011; 2024 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-170-823/2024). Teisės normų turinys aiškinamas vadovaujantis bendraisiais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 str. 4 d., CPK 3 str. 1 d.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat ne kartą yra pasisakęs, kad teismai privalo aiškinti ir taikyti teisės normas atsižvelgdami į jų sisteminius ryšius su kitomis teisės normomis bei į teisės normų tikslus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1999 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-50/1999; 2003 m. vasario 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2003).

25.       Atsižvelgiant į laikinųjų apsaugos priemonių paskirtį ir tikslus, darytina išvada, kad įstatymų leidėjas sąmoningai susiejo baudą su tomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis (CPK 145 str. 1 d. 6, 7, 8 ir 12 p.), kurių veiksmingumas tiesiogiai priklauso nuo asmens elgesio, t. y. draudimų ar įpareigojimų laikymosi. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog sistemiškai vertinant CPK 145 straipsnio 9 dalies normą kartu su CPK 145 straipsnio 1 dalimi, matyti, kad atsakomybė siejama būtent su šioje dalyje numatytų laikinųjų apsaugos priemonių – konkrečių draudimų ar apribojimų – pažeidimu, todėl jos subjektu gali būti tik tie asmenys, kuriems teismo nutartimi buvo nustatytos atitinkamos pareigos ar draudimai arba kurie privalėjo jų laikytis. Pasisakant teleologiniu požiūriu, darytina išvada, jog tokia norma siekiama užtikrinti teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių veiksmingumą ir užkirsti kelią jos ignoravimui, todėl sankcijos taikymas yra nukreiptas į tuos asmenis, kurių elgesys gali lemti šios nutarties nevykdymą. Logiškai aiškinant normą taip pat akivaizdu, kad kaltė ir atsakomybė gali atsirasti tik tuomet, kai asmeniui egzistuoja konkreti pareiga ar draudimas ir jis turi realią galimybę jų laikytis, tačiau to nedaro, todėl asmenys, kuriems teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių nenustatė jokių pareigų ar apribojimų, negali būti laikomi „kaltais asmenimis“ CPK 145 straipsnio 9 dalies prasme. Taigi taikant sisteminį, teleologinį ir loginį teisės aiškinimo metodus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad CPK 145 straipsnio 9 dalyje vartojama sąvoka „kalti asmenys“ negali būti aiškinama plečiamai kaip apimanti bet kuriuos asmenis.

26.       Nors iš byloje nustatytų aplinkybių nėra pagrindo paneigti pirmosios instancijos išvados, kad UAB „Kauno švara“ buvo žinoma apie priimtą nutartį, ir kad nutartyje nustatytą draudimą atliko būtent ši įmonė, tačiau pirmosios instancijos teismas tinkamai nesiaiškino visų reikšmingų aplinkybių. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad UAB „Kauno švara“ vienintelis akcininkas yra Kauno miesto savivaldybė, tačiau pažymėtina ir susitiktina su apeliantės argumentu, jog juridinis asmuo neatsako pagal juridinio asmens dalyvio prievoles, o pastarasis neatsako pagal juridinio asmens prievoles, išskyrus įstatymuose arba juridinio asmens steigimo dokumentuose numatytus atvejus (CK 2.50 str. 2 d.). Visgi Kauno miesto savivaldybė, įgyvendindama savivaldybei teisės aktų priskirtas viešųjų teritorijų priežiūros ir tvarkymo funkcijas, per savivaldybės administracijos padalinius teikia nurodymus savivaldybės valdomai UAB „Kauno švara“ dėl miesto aplinkos tvarkymo, viešųjų erdvių priežiūros darbus, įskaitant želdynų ir vejų priežiūrą, jų šienavimą, teritorijų tvarkymą ir kt. (Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 str. 26 p., 15 str. 2 d. 16 p., 33 str. 3 d. 4 p.). Pirmosios instancijos teismas spręsdamas atsakomybės klausimą dėl pažeistų laikinųjų apsaugos priemonių nepagrįstai perkėlė įrodinėjimo naštą ieškovei, nurodęs, jog ieškovės atstovas nepateikė įrodymų, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis uždraustus veiksmus atliko atsakovė, ar kitas asmuo jos nurodymu. Šiuo atveju pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl baudos skyrimo už laikinųjų apsaugos priemonių pažeidimą ieškovė turi įrodyti faktą, kad pastarosios buvo pažeistos, tačiau ne tai, jog pažeidimą padarė atsakovė ar asmuo, kuriam buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Atkreiptinas dėmesys, jog pirmosios instancijos teismas pasisakydamas dėl UAB „Kauno švara“ pateikto įrodymo, jog 2025 m. rugsėjo 4 d. UAB „Kauno švara“ gavo Kauno miesto savivaldybės administracijos užsakymą Nr. (SB)E3R-389 „Dėl vejų šienavimo paslaugų rugsėjo mėn.“, kuriame, nurodyta atlikti šienavimo darbus valstybinėje žemėje esančioje (duomenys neskelbtini) g., nurodė, jog: pirma, matyti, kad užsakymas atlikti šienavimo paslaugas buvo, tačiau, neaišku, ar užsakymas atlikti vejų šienavimą mažąja technika apima ir tujų (krūmų) išrovimą, t. y. neaiškus užsakymo turinys, antra, minėtas priedas nėra tinkamai pasirašytas, todėl negalima spręsti dėl to, kada užsakymas buvo pateiktas, kas jį pateikė ir pan. Tačiau šiuo atveju pažymėtina, kad nors pirmosios instancijos teismas įpareigojo atsakovę pateikti informaciją, kad atsakovė, laikydamasi teismo 2025 m. kovo 25 d. nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių nustatytų ribojimų, jokių administracinių sprendimų dėl tujų pašalinimo nėra priėmusi ar veiksmų atlikusi, atsakovei 2025 m. rugsėjo 17 d. pateikus informacinio pobūdžio raštą, neva paneigiantį, jog ji ėmėsi, kokių nors veiksmų siekiant pašalinti tujas, tačiau minėtame rašte atsakovė nepaaiškino bei apskritai nenurodė, jokių aplinkybių dėl UAB „Kauno švara“ gauto Kauno miesto savivaldybės administracijos užsakymo, o pats rašto turinys savaime nepaneigia, jog atsakovė tokių veiksmų nesiėmė. Pirmosios instancijos teismas dėl esamų aplinkybių prieštaringumo nesiaiškino ir prieštaravimų nepašalino, tik deklaratyviai nurodė, jog atsakovė pateikė informaciją, jog jokių administracinių sprendimų dėl tujų pašalinimo nėra priėmusi ar veiksmų atlikusi, o UAB „Kauno švara“ pateiktą užsakymą vertino kaip neaiškų, taip suteikdama atsakovės raštui didesnę įrodomąją galią be jokio teisinio pagrindo. Taigi darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl baudos skyrimo už laikinųjų apsaugos priemonių pažeidimą tinkamai neanalizavo ar atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija organizavo savo veiklą taip, kad nutartis nebūtų pažeista bei netyrė aplinkybių ar atsakovė užtikrino, kad jai pavaldūs asmenys nevykdytų draudžiamų veiksmų.

27.       Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai skyrė baudą UAB „Kauno švara“, nes jai nutartimi nebuvo nustatyti jokie draudimai, o teismas spręsdamas kaltės klausimą už laikinųjų apsaugos priemonių pažeidimą tinkamai visų reikšmingų aplinkybių neištyrė. Aplinkybės, jog įmonė buvo informuota apie šias laikinąsias apsaugos priemone, t. y. apie priimtus draudimus atsakovei imtis veiksmų, ar kad įmonė dalyvauja kitoje civilinėje byloje, kurioje atsakovais yra tiek Kauno miesto savivaldybės administracija, tiek ir UAB „Kauno švara”, ir kurioje faktinės aplinkybės, susijusios su teismo taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis, sudaro vieną iš ieškinio pagrindų, nėra teisiškai reikšmingos sprendžiant baudos skyrimo klausimą CPK 145 straipsnio 9 dalies pagrindu nagrinėjamoje byloje ir nesudaro pagrindo konstatuoti, kad UAB „Kauno švara“ yra atsakinga už laikinųjų apsaugos priemonių pažeidimą. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šios aplinkybės galėtų būti reikšmingos sprendžiant atsakovės atsakomybės klausimą, teismui tinkamai įvertinus aplinkybes, ar atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija organizavo savo veiklą taip, kad nutartis nebūtų pažeista ir / ar ši nutartis nebuvo pažeista apeinant draudimą per trečiuosius asmenis.

28.       Ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą taip pat prašė pakartotinai išnagrinėti baudos skyrimą atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai už teismo nustatytos laikinosios apsaugos priemonės pažeidimą ir skirti atsakovei maksimalią 300 Eur baudą už kiekvieną teismo taikytų laikinųjų apsaugos priemonių pažeidimo dieną, nustatant, kad paskirta bauda skaičiuojama už kiekvieną dieną iki laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo pabaigos. Atsižvelgiant į tai, kad toks prašymo išnagrinėjimas prieštarautų tiek apeliacinės instancijos paskirčiai, tiek ir dalyvaujančių byloje asmenų teisei į apeliaciją po to, kai tokį prašymą iš esmės išnagrinėja pirmosios instancijos teismas, ieškovei išaiškinama, kad šio prašymo nagrinėjimas nepriklauso apeliacinės instancijos teismo kompetencijai.

29.       Apeliacinės instancijos teismo anksčiau nurodytais motyvais atsakyta į esminius atskirojo skundo argumentus. Kiti skundo argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl teismas dėl jų nepasisako. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; kt.).

30.       

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria: 

Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2025 m. spalio 10 d ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti uždarajai akcinei bendrovei „Kauno švara“ skirtą 500 Eur (penkių šimtų eurų) baudą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja                                                                                          Žibutė Budžienė