Baudžiamoji byla Nr. 2K-298/2009

                                                                       Procesinio sprendimo kategorija 1.2.27.1. (S)

 

 

 

 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

                                                     2009 m. rugsėjo 29 d.

Vilnius

 

 

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkės Dalios Bajerčiūtės, Rimanto Baumilo ir pranešėjo Tomo Šeškausko,

sekretoriaujant Dianai Šataitytei,

dalyvaujant prokurorui Gintautui Paškevičiui,

gynėjui, advokatui Stasiui Zabitai,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. G. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 27 d. nuosprendžio, kuriuo panaikinta Marijampolės rajono apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 16 d. nuosprendžio dalis dėl L. G. išteisinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 286 straipsnį ir priimtas naujas apkaltinamasis nuosprendis – L. G. nuteistas pagal BK 286 straipsnį laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteistas D. M., tačiau ši nuosprendžio dalis kasacine tvarka neskundžiama.

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 16 d. nuosprendžiu L. G. ir D. M. pagal BK 286 straipsnį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, gynėjo, prašiusio kasacinį skundą patenkinti, paaiškinimų,

 

n u s t a t ė:

 

L. G. nuteistas už tai, kad 2007 m. rugpjūčio 11 d., apie 10 val., automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje Kalvarijoje, Suvalkų g., prie UAB „Kratonas“ parduotuvės pastato Nr. 21, bendrai veikdamas su Ž. C., G. G. ir D. M., panaudodami fizinį smurtą ir grasindami tuoj pat jį panaudoti, pasipriešino pareigas einantiems valstybės tarnautojams – (duomenys neskelbtini) patruliui K. B. ir (duomenys neskelbtini) patruliui A. V., o būtent: policijos pareigūnams sustabdžius D. M. vairuojamą automobilį BMW 520 (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir teisėtai reikalaujant, kad D. M., kuris neturėdamas teisės vairavo motorinę transporto priemonę bei vežė daugiau žmonių nei numatyta transporto priemonės techninėje charakteristikoje, eitų į policijos tarnybinį automobilį jo padarytų teisės pažeidimų dokumentams įforminti, o Ž. C. sugriebus pareigūną K. B. už uniformos, jį stumdant bei mėginant ranka jam suduoti smūgį, G. G. sugriebus pareigūną K. B. už rankos ir po to žodžiu grasinant tuoj pat panaudoti fizinį smurtą bei iš automobilio BMW 520 (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) bagažinės paimant tyrimo metu nenustatytą daiktą, panašų į metalinį strypą, D. M. rankomis stumiant pareigūną A. V., L. G. rankomis suėmė už pečių ir traukė pareigūną A. V., t. y. taip L. G., panaudodamas fizinį smurtą, pasipriešino valstybės tarnautojams.

Kauno apygardos teismas, panaikindamas Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendį, motyvavo tuo, kad pirmosios instancijos teismo išvados ir motyvai, padaryti išteisinant L. G., prieštarauja bylos duomenims ir yra neteisingi. Apylinkės teismas nepagrįstai vertino L. G. veiksmus kaip administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 187 straipsnyje, neteisingai konstatavo, kad L. G. veiksmai negali būti vertinami kaip fizinis smurtas ar grasinimas jį panaudoti, kaip yra numatyta nusikaltimo, esančio BK 286 straipsnyje, sudėtyje.

Nuteistasis L. G. kasaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 27 d. nuosprendį ir palikti galioti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 16 d. nuosprendį. Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismo apkaltinamasis nuosprendis nepagrįstas, neteisėtas, prieštarauja teisingumo, protingumo kriterijams, Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijoms, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio nuostatoms bei priimtas netinkamai pritaikius baudžiamąjį įstatymą – BK 286 straipsnį. Apeliacinės instancijos teismas neteisingai įvertino ir interpretavo L. G. veiksmus bei nepagrįstai nepasisakė dėl BK 31 straipsnio normų taikymo, nes pagal byloje surinktus įrodymus matyti, kad L. G. veiksmai buvo netyčiniai, susiklosčiusioje situacijoje įvykdyti spontaniškai, užkirtę kelią kitų nuteistųjų neteisėtiems veiksmams. Teismas, pažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalį, neišanalizavo ir neįvertino visų įrodymų, nuosprendyje esančias išvadas grindė nuteistajam nepalankiais įrodymais, atmesdamas kitus byloje esančius įrodymus, neatsižvelgė į nusikaltimo pobūdį ir sunkumo laipsnį, bylą išnagrinėjo paviršutiniškai bei neobjektyviai. Teismas taip pat neįvertino inkriminuotos nusikalstamos veikos subjektyviųjų (tiesioginės tyčios nebuvimo) ir objektyviųjų (visų nuteistojo veiksmų konflikto metu) požymių, todėl neteisingai kvalifikavo L. G. veiksmus pagal BK 286 straipsnį. Kasatorius įsitikinęs, kad kiti nuteistieji ir jis nebuvo susitarę veikti, o iš jo atliktų veiksmų matyti, kad jis užkirto kelią kitų nuteistųjų neteisėtiems veiksmams. Pateikdamas kasacinių nutarčių pavydžius kasatorius daro išvadą, kad pagal susiklosčiusią teismų praktiką, pasipriešinimas įsodinimui į tarnybinį automobilį ir plūdimas necenzūriniais žodžiais užtraukia tik administracinę atsakomybę, ir atkreipia dėmesį į tai, kad teismas tinkamai nemotyvavo fizinio smurto panaudojimo fakto, todėl neaišku, kodėl nuteistųjų veika buvo pripažinta ne administraciniu teisės pažeidimu, numatytu ATPK 187 straipsnio 1 dalyje, o nusikaltimu.

 

Nuteistojo L. G. kasacinis skundas atmestinas.

 

Dėl BK 286 straipsnio taikymo

 

Kasatorius skunde nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai kvalifikavo jo veiką pagal šį baudžiamąjį įstatymą, nenustatė jo veikoje tiesioginės tyčios, neįvertino veiksmų prieš A. V. aktyvumo, jų pobūdžio ir tikslo, neatribojo L. G. veikos nuo administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 187 straipsnio 1 dalyje.

BK 286 straipsnis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui. Šis straipsnis nustato baudžiamąją atsakomybę ir tais atvejais, kai panaudojant fizinį smurtą ar grasinimą tokį smurtą tuoj pat panaudoti pasipriešinama teisėtai savo pareigas atliekančiam policijos pareigūnui.

Kauno apygardos teismas, tikrindamas, ar teisingai ir pagrįstai pirmosios instancijos teismas L. G. veikoje neįžvelgė BK 286 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėties, atliko įrodymų tyrimą, aiškinosi, kodėl tarp policijos pareigūnų ir kitų iš sustabdyto automobilio BMW išlipusių asmenų kilo konfliktinė situacija, detalizavo policijos pareigūnų bei L. G. ir D. M. veiksmus įvykio metu. Teismas nuosprendyje remdamasis įrodymų tyrimo rezultatais nustatė fizinio smurto panaudojimo aplinkybes ir padarė pagrįstą išvadą, kad pasipriešinimas policijos pareigūnų atliekamam D. M. administraciniam sulaikymui buvo padarytas bendromis kelių asmenų pastangomis.

Siekdamas išlaisvinti D. M., matydamas, kad Ž. C. naudoja fizinį smurtą prieš policijos pareigūną K. B., L. G., panaudodamas fizinį smurtą, pasipriešino kitam tarnybines pareigas atliekančiam policijos pareigūnui – A. V. Šio pasipriešinimo metu D. M. rankomis stūmė nukentėjusįjį A. V., o L. G. suėmė pastarąjį nukentėjusįjį už pečių ir traukė jį. Nors L. G. panaudotas smurto veiksmas nesukėlė nukentėjusiajam sveikatos sutrikdymo ir atliekant šį veiksmą buvo pasipriešinta neintensyviai, tačiau toks poelgis laikytinas pavojingu, nes juo prisidėta prie grupės asmenų padaryto bendro pasipriešinimo dviem policijos pareigūnams. Nuosprendyje teismas motyvuotai pasisakė, kodėl L. G. smurtiniai veiksmai prieš viešosios policijos patrulius negali būti vertinami kaip veiksmai, užtraukiantys tik administracinę atsakomybę už pasipriešinimą policijos pareigūnui, einančiam jiems pavestas viešosios tvarkos saugojimo pareigas. Priešingai negu nustatyta šioje byloje, ATPK 187 straipsnio 1 dalyje numatyti pasipriešinimo veiksmai nustatomi tada, kai savo pobūdžiu jie nesiekia tokio pavojingumo laipsnio, už kurį atsiranda baudžiamoji atsakomybė (ATPK 9 straipsnio 2 dalis). Teismų praktikoje išaiškinta, kad administracinę atsakomybę užtraukia tokie atvejai, kai kaltininkas priešinasi policijos pareigūnui nenaudodamas fizinio smurto ir negrasindamas jį tuoj pat panaudoti, pvz., grasina susidoroti ateityje, padaryti materialinės žalos, nepaklūsta teisėtiems nurodymams ir jų nevykdo (kasacinės nutartys Nr. 2K-336/2007, 2K-802/2007). Vertinant L. G. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, atkreiptinas dėmesys į tai, kad agresyviai nusiteikusių bendrininkų padaryti smurtiniai veiksmai turėjo realų neigiamą poveikį viešąją tvarką užtikrinančių policijos pareigūnų veiklai: D. M. padaryti administraciniai teisės pažeidimai negalėjo būti užfiksuoti, grupei asmenų aktyviai naudojant jėgą, visiškai negerbiant policijos pareigūnų, keikiant juos, grasinant juos tuojau pat sumušti, nukentėjusiųjų atliekami teisėti administracinio sulaikymo veiksmai buvo nutraukti.

Apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje nurodyta, kad bendrininkų padarytas nusikaltimas tyčinis, jie veikė vieninga tyčia. Iš teismo nustatytų bylos aplinkybių akivaizdžiai matyti, kad nuteistasis L. G. suprato, jog priešinasi teisėtiems policijos pareigūnų veiksmams, suvokė, kad veikia bendrai su kitais asmenimis, ir norėjo taip veikti, todėl jo veika padaryta tiesiogine tyčia. Kasacinio skundo teiginiai dėl BK 31 straipsnio taikymo yra visiškai nepagrįsti. Byloje nėra duomenų apie šiame straipsnyje numatytą aplinkybę, šalinančią baudžiamąją atsakomybę. Iš nustatytų bylos aplinkybių neišplaukia, kad L. G. panaudojo fizinį smurtą prieš vieną iš nukentėjusiųjų siekdamas pašalinti pavojų kitiems asmenims, kurio nebuvo galima išvengti kitokiomis priemonėmis, ir padarė mažesnę žalą negu ta, kurios siekta išvengti. Priešingai negu teigiama kasaciniame skunde, byloje nustatyta, kad L. G. siekė atitraukti nukentėjusįjį A. V. ne nuo norėjusio paimti geležinį daiktą iš automobilio bagažinės savo brolio G. G., o nuo sulaikomo ir besipriešinančio sodinimui į tarnybinį automobilį D. M.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad apeliacinės instancijos teismas, nepažeisdamas BPK reikalavimų, taip pat kitų teisės normų, numatančių teisę į teisingą teismą, pakartotinai kruopščiai ištyrė byloje surinktus įrodymus, juos įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnyje esančių įrodymų vertinimo taisyklių, išsiaiškino reikšmingas veikos kvalifikavimui bylos aplinkybes ir pagrįstai konstatavo, kad L. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 286 straipsnyje.

Todėl kolegija konstatuoja, kad Kauno apygardos teismas teisiškai įvertindamas šio nuteistojo pasipriešinimo veiksmus, pritaikė tinkamą baudžiamąjį įstatymą.

 

Dėl skunde nurodytų kasacinio teismo jurisprudencijos pavyzdžių

 

Kasaciniame skunde taip pat remiamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika ir bandoma atkreipti dėmesį, kad L. G. veikos kvalifikavimas pagal BK 286 straipsnį tokios praktikos neatitinka. Atsakydama į tokius skundo teiginius, kolegija pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimai dėl baudžiamojo įstatymo taikymo konkrečiose bylose taikytini tik teismams nagrinėjant panašias savo faktinėmis aplinkybėmis bylas. Šiuo atveju visų pirma konstatuotina, kad nė vienoje iš kasatoriaus skunde nurodytų kasacinės instancijos teismo nutarčių (Nr. 2K-542/2005, 2K-370/2005, 2K-206/2007, 2K-336/2007, 2K-566/2007, 2K-802/2007) pasipriešinimas policijos pareigūnams, teismui sprendžiant atribojimo tarp baudžiamosios atsakomybės ir administracinės atsakomybės klausimą, nėra įvertintas kaip administracinis teisės pažeidimas, numatytas ATPK 187 straipsnio 1 dalyje. Antra, nė viename iš kasatoriaus pateikiamų teismo praktikos pavyzdžių nėra teisiškai įvertinamos tapačios ar net panašios faktinės aplinkybės, negu nustatytos šioje byloje, kai teisėtai vykdantiems savo pareigas policijos pareigūnams bendrininkaudama pasipriešina grupė asmenų. Todėl nėra pagrindo teigti, kad esant nagrinėjamoje byloje nustatytoms aplinkybėms L. G. patraukimas baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 286 straipsnį prieštarautų teismų praktikai.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu

 

n u t a r i a :

 

 

Nuteistojo L. G. kasacinį skundą atmesti.

 

 

 

Teisėjai                                                                                                 Dalia Bajerčiūtė

 

 

Rimantas Baumilas

 

 

Tomas Šeškauskas