Civilinė byla Nr. 2-1928-920/2016;
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-07079-2015-1
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.1.2.4.1.3; 3.2.6.1

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. kovo 23 d.
Kaunas
Kauno apylinkės teismo teisėjas Linas Baublys, sekretoriaujant Sonatai Skučienei, dalyvaujant atsakovės UAB „Autonas LT“ atstovui advokatui Gintarui Dabkevičiui, atsakovo UAB „Gineso servisas“ atstovui V. R., žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį pareikštą atsakovams UAB „Gineso servisas“, UAB „Autonas LT“, trečiasis asmuo D. M., dėl nuostolių atlyginimo, palūkanų, bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Reikalavimų ir atsikirtimų santrauka
Kauno apylinkės teisme gautas ieškinys, kuriuo ieškovas prašo iš bendraatsakovių priteisti 12093,25 Eur nuostolių atlyginimą, 363 eur. žyminio mokesčio, 169,35 eur. dokumentų vertimo išlaidų, 6 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas už priteistą sumą (12093,25 Eur.) nuo bylos iškėlimo (2015-04-10) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo 6 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad 2013-11-08 Vokietijoje dėl trečiojo asmens D. M., vairavusio UAB „AUTONAS LT" priklausančią, UAB „GINESO SERVISAS" naudojamą transporto priemonę (duomenys neskelbtini), kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo padaryta žala. D. M. buvo samdomas abiejų bendraatsakovių ir minėtas eismo įvykis įvyko einant darbines pareigas. Lietuvos Respublikoje registruota transporto priemonė (duomenys neskelbtini), nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, kaip tai numato Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies, 41 straipsnio 3 ir 8 dalies nuostatos. Atsižvelgiant į tai, kad minėtas eismo įvykis įvyko VOKIETIJOJE (kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, kurios nacionalinis draudikų biuras pasirašė Biurų tarybos Vidaus nuostatus), kad jo metu žala buvo padaryta Lietuvos Respublikoje registruota, bet transporto priemonė valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdrausta, vadovaudamasis Biurų tarybos Vidaus nuostatais eismo įvykio valstybės - VOKIETIJOS nacionalinis draudikų biuras atlygino eismo įvykio metu padarytą žalą bei pateikė reikalavimą 12.093,25 EUR sumai ieškovui, t.y. transporto priemonės registracijos valstybės - Lietuvos nacionaliniam draudikų biurui. Tuo tarpu ieškovas, vadovaudamasis TPVCAPDĮ 17 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostatais, kad ieškovas moka išmoką eismo įvykio metu padarytą žalą atlyginusiam kitos vaistyto nacionaliniam draudikų biurui, atsižvelgdamas į Biurų tarybos Vidaus nuostatus ir į tos valstybės, kurioje įvyko eismo įvykis, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojančius teisės aktus, sumokėjo VOKIETIJOS nacionaliniam draudikų biurui reikalaujamus 12.093,25 EUR. Ieškovas, sumokėjęs VOKIETIJOS nacionaliniam draudikų biurui jo pareikalautą sumą, vadovaudamasis TPVCAPDĮ 23 straipsnyje įtvirtinta teise reikalauti grąžinti dėl padarytos administruotos žalos išmokėtą sumą iš atsakingo už žalos padarymą asmens (šiuo atveju – UAB „GINESO SERVISAS") arba asmens, neįvykdžiusio pareigos sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį (šiuo atveju - UAB „AUTONAS“ LT"), raštu kreipėsi į bendraatsakovius, reikalaudamas grąžinti VOKIETIJOS nacionaliniam draudikų biurui sumokėtus 12.093,25 EUR (41.755,57 Lt). Iki šio ieškinio teismui pateikimo dienos bendraatsakoviai reikalaujamos sumos ieškovui nesumokėjo. Bendraatsakovės UAB „AUTONAS“ pateiktas nuomos sutarties priedas negali būti vertinamas kaip įrodymas, pagrindžiantis bendraatsakovės teiginius, kadangi šis dokumentas akivaizdžiai neatitinka tikrovės. Nuomos sutarties priedą bendraatsakovė pateikė tik kartu su atsiliepimu į ieškinį, nors raštas dėl informacijos apie su bendraatsakovei priklausančia transporto priemone įvykusį eismo įvykį pateikimo buvo išsiųstas pastarajai dar 2014-09-22, o pretenzija dėl nuostolių atlyginimo - 2014-11-21. Nei į vieną iš paminėtų ieškovo raštų bendraatsakovė nereagavo. Pagal bendraatsakovės tariamai 2012-12-28 sudarytą transporto priemonių nuomos sutartį bei 2013-01-02 tariamai sudarytą papildomą susitarimą prie šios nuomos sutarties, buvo išnuomotas ir kitas vilkikas - (duomenys neskelbtini) Ieškovo 2014-09-08 ieškinio pagrindu Kauno apylinkės teisme buvo iškelta pagal teisinę prigimtį analogiška civilinė byla Nr. 2-21339-944/2014 - dėl neapdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu transporto priemonės (duomenys neskelbtini) vairuotojo (bendraatsakovės bei UAB „GINESO SERVISAS" darbuotojo) A. Ž. kaltės Vilniuje įvykusio eismo įvykio metu buvo padaryta 3.003,33 EUR dydžio žalą. Kadangi bendraatsakovė minėtam ieškiniui neprieštaravo, jokių nuomos, ar išperkamosios nuomos sutarčių (nors tokios tariamai buvo sudarytos) teismui nepateikė, ieškinys buvo patenkintas. Bendraatsakovės skolą išieškojo antstolis M. Petrovskis. Akivaizdu, kad jei bendraatsakovė realiai būtų sudariusi transporto priemonės (duomenys neskelbtini) lizingo (finansinės nuomos), ar išperkamosios nuomos sutartį, ji būtų pasinaudosi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse numatytomis teisėmis prieštarauti pateiktam ieškiniui, teikti atsiliepimą į ieškinį, prašyti peržiūrėti teismo sprendimą už akių, atnaujinti civilinę bylą ir pan. To bendraatsakovė nepadarė. Bendraatsakovė juridinių asmenų registre savo veiklą pagal ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių yra užregistravusi kodu 494100 - krovininis kelių transportas Tuo tarpu minėtame klasifikatoriuje tokios veiklos rūšys kaip transporto priemonių nuoma ir išperkamoji nuoma yra registruojamos visiškai kitais kodais. Akivaizdu, kad bendraatsakovė iš viso neturi teisės teikti lizingo (finansinės nuomos), ar išperkamosios nuomos paslaugų. VĮ „REGITRA" duomenimis, transporto priemonė (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise šiuo metu priklauso UAB „TRANSLOGUS" o ne bendraatsakovei, ar UAB „GINESO SERVISAS". Informacijos, kokiu būdu tariamai lizingo (finansinės nuomos) sutartimi UAB „GINESO SERVISAS" išnuomotas vilkikas buvo perduotas visiškai kitos įmonės nuosavybėn, bendraatsakovė nepateikia. Trečiasis asmuo eismo įvykio metu dirbo tiek bendraatsakovėje, tiek UAB „GINESO SERVISAS", todėl galima daryti pagrįstą išvadą, kad pastarosios įmonės itin glaudžiai susijusios. Be to, ir trečiasis asmuo savo atsiliepime į ieškinį nurodo, kad eismo įvykio metu bendraatsakovė buvo transporto priemonės (duomenys neskelbtini), savininkė. Bendraatsakovės pateiktos sutarties nuostatos labiau atitinka paprastai nuomos sutarčiai keliamus reikalavimus, t.y. labiau tikėtina, kad tarp bendraatsakovės ir UAB „GINESO SERVISAS" buvo susiklostę paprastos nuomos teisiniai santykiai. Trečiasis asmuo savo atsiliepime į ieškinį teigia, kad eismo įvykio metu dirbo ir bendraatsakovėje. Tą patvirtina ir SODROS duomenys. Abu bendraatsakoviai privalėjo tiek laikytis teisės aktų reikalavimų ir pasirūpinti, kad transporto priemonė (duomenys neskelbtini), būtų apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, turėjo ir galėjo pasidomėti trečiojo asmens vairuota transporto priemone padaryta žala, jos aplinkybėmis, esant prieštaravimams - teikti argumentuotus prašymus/paaiškinimus kompetentingoms Vokietijos institucijoms, tačiau to bendraatsakoviai nepadarė.
Kauno apylinkės teisme gautas atsakovo UAB „Autonas LT“ atsiliepimas į ieškinį, kuriuo atsakovas prašo ieškinį atmesti, kaip nepagrįstą. Nurodoma, kad dar 2013 m. sausio 2 d. tarp UAB „AUTONAS LT" ir UAB „GINESO servisas" buvo sudarytas papildomas priedas dėl vilkimo (duomenys neskelbtini), prie 2012 m. gruodžio 28 d. Transporto priemonių nuomos sutarties. Minėto 2013 m. sausio 2 d. priedo prie sutarties pagrindu, atsakovai sulygo, jog UAB „AUTONAS LT" perduoda UAB „GINESO servisas" naudotis vilkiką (duomenys neskelbtini), lizingo pagrindu bei tikslu, ir susitarė, kad lizingo įmokomis sumokėjus visą transporto priemonės kainą, transporto priemonės nuosavybės teisė pereis UAB „GINESO servisas". Taigi, akivaizdu, jog atsakovus sieja lizingo teisiniai santykiai. Todėl ieškovo pareikštas reikalavimas atsakovui UAB „AUTONAS LT", kaip transporto priemonės savininkui, neturi jokio teisinio pagrindo ir turi būti atmestas, nes pareigą apdrausti transporto priemonę tenka lizingo gavėjui, kuris ją ir naudoja, t.y. UAB „GINESO servisas". Nors eismo įvykio metu trečiąjį asmenį D. M., vairavusi neapdraustą transporto priemonę (duomenys neskelbtini), eismo įvykio metu siejo darbo teisiniai santykiai su abejais atsakovais, tačiau už eismo įvykį negali būti laikomas atsakingu atsakovas UAB „AUTONAS LT", nes eismo įvykio dieną (2013 m. lapkričio 8 d.) trečiasis asmuo D. M. pas atsakovą UAB „AUTONAS LT" turėjo papildomą poilsio dieną, suteiktą už darbą virš kasdienio darbo laiko trukmės, darbą poilsio ir švenčių dienomis. Todėl akivaizdu, kad eismo įvykio metu trečiasis asmuo D. M. pas atsakovą UAB „AUTONAS LT" jokių darbo funkcijų neatliko. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad išmokėdamas Vokietijos nacionaliniam draudikų biurui reikalaujamus 12 093,25 Eur, tinkamai rūpinosi ekonomišku žalos atlyginimo prievolės vykdymu ir pareikalavo iš Vokietijos nacionalinio draudikų biuro patikimų eismo įvykio metu patirtos žalos dydžio įrodymų. Glaudų ryšį tarp atsakovų ieškovas kildina iš fakto, jog eismo įvykio metu trečiasis asmuo dirbo tiek UAB „Autonas LT", tiek ir UAB „Gineso servisas". Atsakovai, kaip du atskiri ūkio subjektai, nėra ir negali būti laikomi susijusiomis įmonėmis, kadangi juos valdo skirtingi vienašmeniai valdymo organai (UAB „Autonas LT" direktoriaus pareigas eina D. G., o „Gineso servisas" - V. R.), įmonės priklauso skirtingiems juridinių asmenų dalyviams (akcininkams), be to įmonės viena kitos atžvilgiu nėra įgijusios akcijų ir nėra viena kitos akcininkės. Taigi atsakovai nėra teisiškai susijusios įmonės ir jokios įtakos vien kitos atžvilgiu neturi, o vien pats faktas, jog eismo įvykio metu trečiąjį asmenį siejo darbo teisiniai su abiem atsakovais, jokiu būdu neleidžia teigti apie atsakovų glaudų teisinį tarpusavio ryšį.
Kauno apylinkės teisme gautas trečiojo asmens D. M. atsiliepimas į ieškinį, kuriuo jis prašo ieškinį spręsti teismo nuožiūra. Nurodo, kad trečiasis asmuo eismo įvykio metu dirbo tiek UAB „Autonas LT", tiek UAB „GINESO SERVISAS. Transporto priemonės (duomenys neskelbtini) savininkas yra UAB „Autonas LT“, todėl būtent ši bendrovė buvo atsakinga už draudimo sutarties sudarymą.
Nustatytos bylos aplinkybės
Bylos medžiaga nustatyta, kad 2013-11-08 Vokietijoje dėl trečiojo asmens D. M., vairavusio UAB „AUTONAS LT" priklausančią, UAB „GINESO SERVISAS" naudojamą transporto priemonę (duomenys neskelbtini), kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo padaryta žala (t. I, b.l. 6-15). Lietuvos Respublikoje registruota transporto priemonė (duomenys neskelbtini), nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, kaip tai numato Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies, 41 straipsnio 3 ir 8 dalies nuostatos. VOKIETIJOS nacionalinis draudikų biuras atlygino eismo įvykio metu padarytą žalą bei pateikė reikalavimą 12093,25 EUR sumai ieškovui, t.y. transporto priemonės registracijos valstybės - Lietuvos nacionaliniam draudikų biurui (t. I, b.l. 36-39). Ieškovas sumokėjo VOKIETIJOS nacionaliniam draudikų biurui reikalaujamus 12.093,25 EUR (t. I, b.l. 40-41, 56). Ieškovas raštu kreipėsi su pretenzija į bendraatsakovius, reikalaudamas grąžinti VOKIETIJOS nacionaliniam draudikų biurui sumokėtus 12.093,25 EUR (41.755,57 Lt) (t. I, b.l. 57-58). Pagal 2012 m. gruodžio 28 d. Transporto priemonių nuomos sutartį tarp UAB „AUTONAS LT" ir UAB „GINESO servisas" dėl vilkiko (duomenys neskelbtini) atsakovai sulygo, jog UAB „AUTONAS LT" perduoda UAB „GINESO servisas" naudotis vilkiką (duomenys neskelbtini) (t. I, b.l. 114-116). Pagal 2013 m. sausio 2 d. tarp UAB „AUTONAS LT" ir UAB „GINESO servisas" sudarytą papildomą priedą dėl vilkiko (duomenys neskelbtini), prie 2012 m. gruodžio 28 d. Transporto priemonių nuomos sutarties atsakovai sulygo, jog UAB „AUTONAS LT" perduoda UAB „GINESO servisas" naudotis vilkiką (duomenys neskelbtini), lizingo pagrindu bei tikslu, ir susitarė, kad lizingo įmokomis sumokėjus visą transporto priemonės kainą, transporto priemonės nuosavybės teisė pereis UAB „GINESO servisas" (t. I, b.l. 83-84).
Remiantis byloje nustatytomis aplinkybėmis, teismas konstatuoja, kad ginčas tarp šalių kyla dėl 12093,25 Eur nuostolių atlyginimo regreso teise.
Aplinkybių teisinis įvertinimas
Dėl 12093,25 Eur nuostolių atlyginimo regreso teise
Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 4 str. nustatyta, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje naudojamos transporto priemonės privalo būti apdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Transporto priemonė, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, privalo būti apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu tol, kol ji yra įregistruota (4 straipsnio 1 dalis). Už draudimo sutarties sudarymą šio įstatymo 43 straipsnio nustatyta tvarka atsako transporto priemonės savininkas (toliau – atsakingas už draudimo sutarties sudarymą asmuo). Jeigu transporto priemonė naudojama asmens, kuris transporto priemonę naudoja pagal lizingo (finansinės nuomos), išperkamosios nuomos ar pagal kitą panašaus pobūdžio sutartį (toliau – lizingo sutartis), už draudimo sutarties sudarymą yra atsakingas šis asmuo (4 straipsnio 2 dalis).
Bylos medžiaga nustatyta, kad Ieškovas sumokėjo Vokietijos nacionaliniam draudikų biurui reikalaujamus 12093,25 EUR (t. I, b.l. 40-41, 56) po to, kai 2013-11-08 Vokietijoje dėl trečiojo asmens D. M., vairavusio UAB „AUTONAS LT" priklausančią, UAB „GINESO SERVISAS" naudojamą transporto priemonę (duomenys neskelbtini), kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo padaryta žala (t. I, b.l. 6-15), nes Lietuvos Respublikoje registruota transporto priemonė (duomenys neskelbtini), nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Ieškovas prašo iš bendraatsakovių solidariai priteisti 12093,25 Eur nuostolių atlyginimą. Atsakovas UAB „AUTONAS LT" nurodo, kad ieškovo pareikštas reikalavimas atsakovui UAB „AUTONAS LT", kaip transporto priemonės savininkui, neturi jokio teisinio pagrindo ir turi būti atmestas, nes pareiga apdrausti transporto priemonę tenka lizingo gavėjui, kuris ją ir naudoja, t.y. UAB „GINESO servisas". Atsakovas UAB „GINESO servisas" atsiliepimo į ieškinį byloje nepateikė, tačiau 2016 m. sausio 5 d. teismo nutartimi pripažinus UAB „GINESO servisas" atstovo direktoriaus V. R. dalyvavimą teismo posėdyje būtinu, nurodytas atstovas 2016-03-03 teismo posėdžio metu neneigė savo atstovaujamos įmonės pareigos apdrausti transporto priemonę, kylančios iš 2013 m. sausio 2 d. tarp UAB „AUTONAS LT" ir UAB „GINESO servisas" sudaryto papildomo priedo dėl vilkiko (duomenys neskelbtini), prie 2012 m. gruodžio 28 d. Transporto priemonių nuomos sutarties. Ieškovas dublike (t. I, b.l. 109-111) ir 2016-03-03 papildomuose paaiškinimuose, pateiktuose atnaujinus bylos nagrinėjimą iš esmės (t. II, b.l. 89-91), pateikė argumentus dėl 2013 m. sausio 2 d. tarp UAB „AUTONAS LT" ir UAB „GINESO servisas" sudaryto papildomo priedo pripažinimo negaliojančiu, t.y. tariamu sandoriu.
Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad ieškinyje nebuvo suformuluotas reikalavimas dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu. Tačiau atsakovui UAB „AUTONAS LT" kartu su atsiliepimui į ieškinį pateikus į bylą 2013 m. sausio 2 d. tarp UAB „AUTONAS LT" ir UAB „GINESO servisas" sudarytą papildomą priedą dėl vilkiko (duomenys neskelbtini), ieškovas dublike ir 2016-03-03 papildomuose paaiškinimuose pateikė argumentus, dėl kurių šis sandoris turėtų būti pripažintas negaliojančiu. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, o taip pat į Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 4 str. 2 d. nuostatas, pagal kurias yra paskirstoma atsakomybė dėl draudimo sutarties sudarymo tarp transporto priemonės savininko ir lizingo gavėjo, teismas pripažįsta būtinu ex offitio įvertinti 2013 m. sausio 2 d. tarp UAB „AUTONAS LT" ir UAB „GINESO servisas" sudarytą papildomą priedą dėl vilkiko (duomenys neskelbtini) galiojimo pagrindus, remiantis LR CK 1.86 str. 1 d. nuostata, kad tik dėl akių (neketinant sukurti teisinių pasekmių) sudarytas sandoris negalioja.
Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad pagal CK 1.86 straipsnį, kuriame pateikta tariamojo sandorio sąvoka, negalioja sandoris, sudarytas tik dėl akių, neketinant sukurti teisinių padarinių. Sudarydamos tokį sandorį šalys paprastai siekia sukurti tik išorinį tam tikrų teisinių santykių atsiradimo, pasikeitimo ar pabaigos vaizdą. Kasacinio teismo išaiškinta, kad toks sandoris turi paslėptą (neviešą) šalių suderintą sąlygą – išlygą, jog toks sandoris neturi teisinių padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. birželio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. P. v. R. J. P., Klaipėdos rajono savivaldybės valdyba, bylos Nr. 3K-3-341/2005; 2003 m. birželio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje O. D., J. D. v. E. A., bylos Nr. 3K-3-667/2003; kt.). Tariamojo sandorio (simuliacijos) šalių valia neturi defektų, nes sandorio šalys, sudarydamos sandorį, nesiekia sukurti kokių nors teisinių padarinių ir tą gerai žino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. spalio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. L. v. V. L. ir kt., bylos Nr. 3K-3-974/2000). Tam tikrais atvejais tokiais sandoriais siekiama neteisėtų tikslų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Star1 Airlines“ v. BUAB „Star Team Group“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-250/2014). Esminis tariamojo sandorio požymis yra tai, kad jis realiai nevykdomas. Įvykdytas sandoris negali būti laikomas tariamu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Amplitudė“ v. UAB „Radijo elektroninės sistemos“, bylos Nr. 3K-3-47/2006). Taigi, tokio sandorio negaliojimo pagrindas yra jo fiktyvumas. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad bylose dėl tariamojo sandorio padarinių taikymo galioja bendrosios civilinio proceso įrodinėjimo taisyklės: pareiga įrodyti sutarties tariamumą tenka ieškovui, t. y. šaliai, kuri tokia aplinkybe grindžia savo poziciją byloje, o realų ginčijamo sandorio vykdymą – atsakovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Mažoji svajonė“ v. BUAB „Svajonių pilis“, bylos Nr. 3K-3-210/2014; 2006 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. R. ir kt. v. J. T. ir kt., bylos Nr. 3K-3-191/2006). Bylose dėl sandorių pripažinimo tariamais, siekiant patvirtinti ar paneigti sandorio fiktyvumą, nustatinėjamos dvi pagrindinės faktinių aplinkybių grupės: pirma, ar atsirado sandorio teisinę prigimtį atitinkantys teisiniai padariniai – ar sandorio dalyviai realiai įgijo atitinkamas civilines teises ir pareigas; antra, kokia buvo tikroji sandorio šalių valia, jų elgesio motyvai ir tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. J. K. ir kt. V. A. B., bylos Nr. 3K-3-339/2012; 2008 m. birželio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. G. v. D. G., bylos Nr. 3K-3-337/2008; 2008 m. rugsėjo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Stateta“ v. R. A., bylos Nr. 3K-3-418/2008; kt.). Sprendžiant dėl šalių tikrųjų ketinimų sudarant sandorį, nereikia apsiriboti tam tikrų aplinkybių vertinimu, bet vertinti jas kompleksiškai – tik taip galima išsiaiškinti tikruosius šalių ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-248-686/2015).
Vertindamas nurodyto susitarimo pripažinimo negaliojančiu sąlygas, teismas remiasi byloje nustatytomis aplinkybėmis, įstatymo nuostatomis ir kasacinio teismo praktika.
Pagal kasacinio teismo praktiką, pareiga įrodyti sutarties tariamumą tenka ieškovui, t. y. šaliai, kuri tokia aplinkybe grindžia savo poziciją byloje. Ieškovas dublike nurodė, kad nuomos sutarties priedą bendraatsakovė UAB „AUTONAS LT" pateikė tik kartu su atsiliepimu į ieškinį, nors raštas dėl informacijos apie su bendraatsakovei priklausančia transporto priemone įvykusį eismo įvykį pateikimo buvo išsiųstas pastarajai dar 2014-09-22, o pretenzija dėl nuostolių atlyginimo. Nei į vieną iš paminėtų ieškovo raštų bendraatsakovė nereagavo (t. I., b.l. 110). VĮ „REGITRA" duomenimis, transporto priemonė (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise procesinių dokumentų pateikimo metu, t.y. 2015-06-02 priklausė UAB „TRANSLOGUS", o ne bendraatsakovei UAB „AUTONAS LT", ar UAB „GINESO SERVISAS". Informacijos, kokiu būdu tariamai lizingo (finansinės nuomos) sutartimi UAB „GINESO SERVISAS" išnuomotas vilkikas buvo perduotas visiškai kitos įmonės nuosavybėn, bendraatsakovė nepateikė (t. I., b.l. 110, 125). Trečiasis asmuo eismo įvykio metu dirbo tiek bendraatsakovėje, tiek UAB „GINESO SERVISAS", todėl galima daryti pagrįstą išvadą, kad pastarosios įmonės itin glaudžiai susijusios. Be to, ir trečiasis asmuo savo atsiliepime į ieškinį nurodė, kad eismo įvykio metu bendraatsakovė buvo transporto priemonės (duomenys neskelbtini) savininkė (t. I, b.l. 93, 110). Bendraatsakovės pateikta sutartis vertintina kritiškai tiek teisinės struktūros, tiek ekonominio naudingumo prasme, nes 2013-01-02 sutarties priede painiojamos lizingo finansinės nuomos) bei išperkamosios nuomos sąvokos, nors pastarosios veiklos rūšys skiriasi. Nors priedo 2 punkte kalbama apie nuosavybės teisės į sutarties objektą perdavimą perdavimo-priėmimo aktu, tačiau 6 punkte nurodoma, kad pasibaigus arba nutrūkus sutarčiai, nuomininkas privalo nedelsiant grąžinti transporto priemonę nuomotojui, t.y. nuosavybės teisė į nuomojamą transporto priemonę nuomininkui nepereina. pateiktas rašytinis įrodymas yra su trūkumais, kadangi jame yra ranka įrašytų pataisymų (CPK 202 straipsnio nuostatos). Sutartyje nieko nekalbama apie nuomininko teisę išpirkti transporto priemonę nenurodyta nei transporto priemonės vertė, kurią nuomininkas turi sumokėti, nei atsiskaitymo terminas ir pan. Tariamai lizingo (finansinės nuomos) sutartimi išnuomotos transporto priemonės (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė sutarties sudarymo metu buvo 38.635,31 EUR (133.400,00 Lt). Tuo tarpu mėnesinės įmokos už tariamą lizingą (finansinę nuomą) - 144,81 EUR (500,00 lt) + PVM. Neabejotina, kad civilinėje teisėje galioja sutarčių laisvės principas ir šalys turi teisę savo nuožiūra susitarti dėl mokėtinų lizingo įmokų dydžio, tačiau sunku ekonominės logikos požiūriu paaiškinti neterminuotą lizingo (finansinės nuomos), sutartį, pagal kurią, mokant nurodyto dydžio įmokas, teoriškai būtų galima išpirkti transporto priemonę (duomenys neskelbtini), tik po 22 metų (t. I, b.l. 110-111). Visas šias ieškovo nurodytas aplinkybes teismas vertina, kaip turinčias pakankamą pagrindą abejoti, ar nurodyta sutartimi buvo įgyvendintos kasacinio teismo nurodytos sąlygos, t.y. pirma, ar atsirado sandorio teisinę prigimtį atitinkantys teisiniai padariniai – ar sandorio dalyviai realiai įgijo atitinkamas civilines teises ir pareigas; antra, kokia buvo tikroji sandorio šalių valia, jų elgesio motyvai ir tikslai. Šias abejones dar labiau sustiprina ir ieškovo 2016-03-03 papildomuose paaiškinimuose nurodytos aplinkybės, kad nėra aišku, kokiu pagrindu transporto priemonę (duomenys neskelbtini), kurią tariamai išperkamosios nuomos sutarties pagrindu naudojo UAB „GINESO SERVISAS", draudė ne pastaroji bendrovė, o UAB „VALNESA" (t. II, b.l. 90, 93), be to D. R. (gim. 1973-05-30) ir V. R. (gim. 1966-01-01) yra broliai (t. II, b.l. 94). D. R. valdo 100 proc. UAB „AUTONAS LT" akcijų bei iki 2004-12-03 (t.y. tuo metu, kai tariamai buvo sudarytas papildomas susitarimas, pakeitęs nuomos sutartį į išperkamosios nuomos sutartį) buvo UAB „GINESO SERVISAS" direktorius. V. R. šiuo metu yra UAB „GINESO SERVISAS" direktorius (t. II, b.l. 95-110).
Pagal kasacinio teismo praktiką pareiga įrodyti realų ginčijamo sandorio vykdymą tenka atsakovui. Atsižvelgiant į tai, 2016 m. sausio 5 d. teismo nutartimi įpareigojus atsakovus pateikti teismui visus turimus duomenis apie 2013 m. sausio 2 d. tarp UAB „AUTONAS LT" ir UAB „GINESO servisas" sudaryto papildomo priedo prie 2012 m. gruodžio 28 d. Transporto priemonių nuomos sutarties sudarymą ir šio susitarimo vykdymą, UAB „AUTONAS LT" 2016-02-03 pateikė į bylą PVM sąskaitas faktūras (t. II, b.l. 47-76), tačiau nepateikė jokių šias PVM sąskaitas faktūras apmokėjimą patvirtinančių duomenų. Tai reiškia, kad atsakovas UAB „AUTONAS LT" neįrodė, kad ginčo sutartis buvo ne fiktyvi, o iš tiesų buvo realiai vykdoma, siekiant sukurti pagal sudarytą sutartį atsirandančias teisines pasekmes. Be to, 2016-03-03 teismo posėdžio metu apklaustas UAB „GINESO SERVISAS" direktorius V. R. nepateikė jokių realų ginčijamo sandorio vykdymą įrodančių duomenų, taip pat negalėjo pateikti jokių paaiškinimų dėl savo brolio vaidmens valdant UAB „AUTONAS LT". Taip pat UAB „GINESO SERVISAS" direktorius V. R. nurodė, kad įmonė faktiškai nevykdo jokios veiklos, bet yra atsakinga UAB „AUTONAS LT" dėl neįvykdytų įsipareigojimų ir jai padarytos žalos.
Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad sprendžiant dėl šalių tikrųjų ketinimų sudarant sandorį, nereikia apsiriboti tam tikrų aplinkybių vertinimu, bet vertinti jas kompleksiškai – tik taip galima išsiaiškinti tikruosius šalių ketinimus. Atsižvelgiant į tai, visas išdėstytas aplinkybes teismas vertina kaip iš esmės įrodančias, kad atsakovai ginčo sandorį sudarė tik dėl akių, t.y. neketinant sukurti teisinių pasekmių. Tokia išvada grindžiama faktais, kad pirma - atsakovai nepateikė jokių realų ginčijamo sandorio vykdymą įrodančių duomenų, antra - ginčijamą sandorį atsakovai pateikė tik su atsiliepimu į ieškinį, nors ieškovo pretenziją dėl nuostolių atlyginimo buvo gavę kur kas anksčiau, trečia – atsakovų įmonės yra itin glaudžiai susijusios, nes jų valdyme dalyvauja ar dalyvavo broliai Rutkauskai, be to – trečiasis asmuo D. M. autoįvykio metu buvo įdarbintas abiejų atsakovų įmonėse, ketvirta – ginčo sutartis vertintina kritiškai tiek teisinės struktūros, tiek ekonominio naudingumo prasme, penkta - transporto priemonės (duomenys neskelbtini) savininke tapo UAB „TRANSLOGUS“, šią transporto priemonę draudė įmonė UAB „VALNESA". Taip pat teismo įsitikinimą dėl ginčo sandorio sudarymo tik dėl akių, t.y. neketinant sukurti teisinių pasekmių, sustiprina ir Kauno apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1906-343/2015 pagal ieškovo LR transporto priemonių draudikų biuras ieškinį atsakovams UAB „Autonas LT“, UAB „Gineso servisas“ konstatuotos faktinės aplinkybės, kad teismo posėdžių metu atsakovės UAB „Gineso servisas“ atstovas su ieškiniu iš esmės sutiko, ginčą paliko spręsti teismo nuožiūra, nors dėl to ieškovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras iš atsakovės UAB „Gineso servisas“ buvo priteista 52 580,31 Eur nuostoliams atlyginti. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad ginčo sandorio tariamumas ir fiktyvumas pasireiškė tuo, jog vienas iš atsakovų UAB „AUTONAS LT" šiuo sandoriu siekė pasinaudoti Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 4 str. 2 d. nuostata bei visus esamus ar galimus nuostolius perkelti faktiškai veiklos nevykdančiai ar nevykdysiančiai įmonei UAB „GINESO SERVISAS". Tai reiškia, kad sandoris buvo sudarytas tik dėl akių, nesiekiant sukurti tikrųjų lizingo ar išperkamosios nuomos sandorio teisinių pasekmių. Todėl 2013 m. sausio 2 d. tarp UAB „AUTONAS LT" ir UAB „GINESO servisas" sudarytas papildomas priedas dėl vilkiko (duomenys neskelbtini), prie 2012 m. gruodžio 28 d. Transporto priemonių nuomos sutarties pripažintinas niekiniu ir negaliojančiu, abi sandorio šalys UAB „AUTONAS LT" ir UAB „GINESO servisas" privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusios pagal sandorį (restitucija), o jei negalima grąžinti to, ką šalys yra gavusios natūra, – atlyginti to vertę pinigais.
Atsižvelgiant į tai, kad 2013 m. sausio 2 d. tarp UAB „AUTONAS LT" ir UAB „GINESO servisas" sudarytas papildomas priedas dėl vilkimo (duomenys neskelbtini), prie 2012 m. gruodžio 28 d. Transporto priemonių nuomos sutarties yra pripažintas niekiniu ir negaliojančiu, teismas nagrinėja ieškinio reikalavimą dėl solidariosios atsakomybės taikymo.
Byloje nekyla ginčo dėl to, kad 2013-11-08 Vokietijoje dėl trečiojo asmens D. M., vairavusio UAB „Autonas LT" priklausančią transporto priemonę (duomenys neskelbtini), kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo padaryta žala (t. I, b.l. 6-15). Lietuvos Respublikoje registruota transporto priemonė (duomenys neskelbtini), nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, kaip tai numato Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies, 41 straipsnio 3 ir 8 dalies nuostatos. Vokietijos nacionalinis draudikų biuras atlygino eismo įvykio metu padarytą žalą bei pateikė reikalavimą 12093,25 EUR sumai ieškovui, t.y. transporto priemonės registracijos valstybės - Lietuvos nacionaliniam draudikų biurui (t. I, b.l. 36-39). Ieškovas sumokėjo Vokietijos nacionaliniam draudikų biurui reikalaujamus 12.093,25 EUR (t. I, b.l. 40-41, 56).
Pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 4 str. 2 d. už draudimo sutarties sudarymą šio įstatymo 43 straipsnio nustatyta tvarka atsako transporto priemonės savininkas, kuriuo 2013-11-08 autoįvykio metu buvo UAB „AUTONAS LT". Kasacinio teismo praktikoje, suformuluotoje 2008 m. birželio 16 d. civilinėje byloje Nr. 3K-3-325/2008, yra nurodyta, jog CK 6.6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Ji atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus. Nustatydamas solidariąją atsakomybę, apeliacinės instancijos teismas rėmėsi Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 4 straipsniu ir 23 straipsnio 1 dalimi. Dėl Įstatymo 4 straipsnio aiškinimo ir taikymo kasacinis teismas jau pasisakė. Toliau aiškintina Įstatymo 23 straipsnio 1 dalis. 2005 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/14/ RB iš dalies keičianti Tarybos direktyvas 72/166/EB, 84/5/EB, 88/357/EEB ir 90/232/EEB bei Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2000/26/EB, susijusias su motorinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu, 2 straipsnio 4 dalyje žalos atlyginimo reglamentavimą paliko valstybių narių nuožiūrai. Taigi, vertinant, kokia atsakomybė taikytina atsakovams, reikia vadovautis Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymu. Įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Biuras turi teisę reikalauti, jog atsakingas už žalos padarymą asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grąžintų dėl padarytos žalos išmokėtą sumą, jeigu išmoka buvo sumokėta pagal šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Pagal šią įstatymo nuostatą Biuras turi teisę iš kelių asmenų atsakovu pasirinkti bet kurį ir iš to asmens reikalauti sumokėtą išmoką tretiesiems asmenims, t. y. taikyti subrogaciją (plačiau apie subrogacijos taikymą aiškinimas suformuluotas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 24 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2005). Tokia įstatymo nuostata nenustatyta dalinė atsakomybė, nes tokios atsakomybės esmė yra ta, kad kiekvienas iš žalą padariusių asmenų atsako tik už žalos dalį, priklausomai nuo jo atliktų veiksmų, jų sukeltų pasekmių ir kaltės laipsnio. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2008 m. kovo 26 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-59/2008, konstatavo, kad dalinei atsakomybei pagrįsti turi būti protingas pagrindas. Išplėstinė teisėjų kolegija taip pat konstatavo, kad kai sprendžiama dėl dalinės atsakomybės taikymo, teismui itin svarbu kiek įmanoma visapusiškai, detaliai ir objektyviai įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes, kad būtų galima teisingiau nustatyti kiekvieno už žalą atsakingo asmens atsakomybės ir atlygintinos žalos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2006). Taigi vertinant, kokia atsakomybė (dalinė ar solidarioji) taikoma tuo atveju, kai yra reikalavimas, susijęs su žalos atlyginimu, atsakomybės taikymo pagrindą sudaro konkrečių veiksmų įvertinimas. Įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta maksimali transporto priemonės savininko ar valdytojo atsakomybė Biurui tuo atveju, kai šis sumoka išmoką dėl per eismo įvykį padarytos žalos nukentėjusiems tretiesiems asmenims. Įstatymo formuluotės aiškinimas kaip subjektų atsakomybės alternatyva, kai atsako vienas, pažeidęs teisės reikalavimus, bet neatsako kitas, neatitiktų nei dalinės, nei solidariosios atsakomybės taikymo kriterijų. Transporto priemonės nedraudimas tuo atveju, kai ją privaloma apdrausti, tokios transporto priemonės perdavimas naudoti ir jos naudojimas yra tyčiniai draudžiamųjų ir imperatyviųjų teisės normų reikalavimų pažeidimai. Taigi automobilio savininkės K. B. atsakomybė Biurui atsiranda ne dėl žalos padarymo, bet dėl to, kad neįvykdė įstatymo imperatyvo ir pažeidė draudžiamąją įstatymo normą. Tokiu atveju atsakovų K. B. ir A. G. solidarioji atsakomybė atsiranda ne iš CK 6.279 straipsnio normos, nustatančios atsakomybę už kelių asmenų bendrai padarytą žalą, bet iš Įstatymo. Kadangi šie asmenys pažeidė Įstatymo 4 straipsnio draudžiamųjų ir imperatyviųjų teisės normų reikalavimus ir dėl tokių pažeidimų buvo padaryta žala Biurui, tai apeliacinės instancijos teismas jų atžvilgiu pagrįstai taikė solidariąją atsakomybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-325/2008).
Remiantis Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo nuostatomis bei nurodyta kasacinio teismo praktika, taip pat atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdraustos transporto priemonės (duomenys neskelbtini) savininkas 2013-11-08 Vokietijoje įvykusio eismo įvykio metu buvo UAB „AUTONAS LT", o šią transporto priemonę 2012 m. gruodžio 28 d. Transporto priemonių nuomos sutarties pagrindu naudojo UAB „GINESO SERVISAS", teismas konstatuoja, kad ieškinio reikalavimas dėl solidariosios atsakomybės taikymo yra pagrįstas.
Vertinant atsakovo UAB „AUTONAS LT" nurodytas aplinkybes dėl to, kad ieškovas neįrodė Vokietijoje patirtos žalos dydžio, teismas pripažįsta pagrįstomis ieškovo nurodytas aplinkybes, jog abu bendraatsakoviai turėjo ir galėjo pasidomėti trečiojo asmens vairuota transporto priemone padaryta žala, jos aplinkybėmis, esant prieštaravimams - teikti argumentuotus prašymus/paaiškinimus kompetentingoms Vokietijos institucijoms, tačiau to bendraatsakoviai nepadarė. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškinio reikalavimas dėl 12093,25 Eur nuostolių atlyginimo regreso teise yra tenkintinas, iš bendraatsakovių UAB „AUTONAS LT" ir UAB „GINESO SERVISAS" ieškovo naudai yra priteistinas 12093,25 Eur nuostolių atlyginimas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Ieškinį tenkinus, iš atsakovių UAB „Autonas LT“ ir UAB „GINESO SERVISAS" lygiomis dalimis valstybės naudai priteistinos teismo turėtos 21,95 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu – po 10,97 Eur. iš kiekvieno atsakovo (CPK 88str.) (t. II, b. l. 2).
Teismas, vadovaudamasis LR CK 1.86 str., LR CPK 270 str.,
n u s p r e n d ž i a :
Ieškinį tenkinti visiškai.
Pripažinti 2013 m. sausio 2 d. tarp UAB „Autonas LT" (į.k. 302920769) ir UAB „Gineso servisas" (į.k. 132601565) sudarytą papildomą priedą dėl vilkiko (duomenys neskelbtini), prie 2012 m. gruodžio 28 d. Transporto priemonių nuomos sutarties pripažintinas niekiniu ir negaliojančiu, abi sandorio šalis UAB „Autonas LT" (į.k. 302920769) ir UAB „Gineso servisas" (į.k. 132601565) įpareigoti grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusios pagal sandorį (restitucija), o jei negalima grąžinti to, ką šalys yra gavusios natūra, – atlyginti to vertę pinigais.
Priteisti solidariai iš atsakovių UAB „Autonas LT" (į.k. 302920769) ir UAB „Gineso servisas" (į.k. 132601565) ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro (į.k. 125709291) naudai 12093,25 Eur. (dvylika tūkstančių devyniasdešimt tris eurus 25 ct.) nuostoliams atlyginti, 363 eur. (tris šimtus šešiasdešimt tris eurus) žyminio mokesčio, 169,35 eur. (šimtą šešiasdešimt devynis eurus 35 ct.) dokumentų vertimo išlaidų, 6 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas už priteistą sumą (12093,25 Eur.) nuo bylos iškėlimo (2015-04-10) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti iš atsakovės UAB „Autonas LT" (į.k. 302920769), valstybės naudai teismo turėtas išlaidos, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu – 10,97 Eur. (dešimt eurų 97 ct.), sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, įmokos kodas – 5660.
Priteisti iš atsakovės UAB „Gineso servisas" (į.k. 132601565), valstybės naudai teismo turėtas išlaidos, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu – 10,97 Eur. (dešimt eurų 97 ct.), sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, įmokos kodas – 5660.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.
Teisėjas Linas Baublys