Civilinė byla Nr. 2A-1242-560/2021
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.18.1.; 2.6.1.5.; 3.2.3.6.1.2.4.; 3.2.4.9.6.1.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. birželio 22 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Visvaldo Kazakiūno, Dainiaus Rinkevičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Almos Urbanavičienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo E. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 26 d. galutinio sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Agro“ ieškinį atsakovui E. G. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo R. G..
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Baltic Agro“ kreipėsi į teismą ir prašė priteisti iš atsakovo 4 278,02 Eur skolos, 309,38 Eur delspinigius, 8 procentų dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas su atsakovu sudarė Pirkimo – pardavimo sutartį Nr. PPN/150616/MČ162, kurios pagrindu ieškovas pardavė atsakovui prekių su suteikė užsakytų paslaugų, o atsakovas įsipareigojo apmokėti už parduotas prekes ir suteiktas paslaugas sutartyje numatyta tvarka ir terminais. Ieškovas pardavė atsakovui jo nurodytas prekes bei suteikė užsakytas paslaugas ir išrašė jam PVM sąskaitas faktūras apmokėjimui. Ieškovas pardavė atsakovui prekių ir suteikė paslaugų už 4 278,02 Eur sumą, atsakovas nesumokėjo už prekes.
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. rugpjūčio 28 d. preliminariu sprendimu ieškinį tenkino ir priteisė ieškovo naudai ir atsakovo 4 278,02 Eur skolos, 309,38 Eur delspinigius, 8 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir 976,50 Eur bylinėjimosi išlaidas.
3. Atsakovas E. G. pateikė prieštaravimus dėl preliminaraus sprendimo ir pateikto ieškinio, kuriuose su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti bei panaikinti preliminarų sprendimą. Nurodė, kad pirkimo – pardavimo sutartis buvo pasirašyta ne atsakovo, o R. G., kuris suklastojo atsakovo parašą. Taip pat ir PVM sąskaitos faktūros bei krovinių važtaraščiai pasirašyti ne atsakovo. Atsakovas teigia, kad jis yra ūkininkas ir 2013 m. rugpjūčio 13 d. yra davęs trečiajam asmeniui R. G. notaro patvirtintą įgaliojimą jo vardu tvarkyti ūkio reikalus. Įgaliojimas buvo išduotas 5 metų laikotarpiui ir jo galiojimas baigėsi 2018 m. rugpjūčio 13 d. Įgaliojimas nebuvo pratęstas, kadangi pašlijo atsakovo ir trečiojo asmens santykiai. Atsakovas teigia nežinojęs apie ieškovo išrašytas PVM sąskaitas faktūras, nebuvo davęs pritarimo jose nurodytų prekių įsigijimui. Įgaliotinis privalo elgtis sąžiningai ir rūpestingai, kad tai geriausiai atitiktų įgaliotojo interesus. Jeigu įgaliotinis, sudarydamas sutartį, neatskleidžia, kad veikia atstovaujamojo vardu, tai iš sandorio teisės ir pareigos atsiranda atstovaujamajam tik tuo atveju, kai kita šalis iš sandorio sudarymo aplinkybių turėjo suprasti, kad sandorį sudaro su atstovu arba kai tai šaliai asmuo, su kuriuo sudaromas sandoris, neturėjo jokios reikšmės. Jeigu sandorį kito asmens vardu sudaro tokios teisės neturintis asmuo, tai toks sandoris teisines pasekmes sukelia atstovaujamajam tik tuomet, jeigu jis tokį sandorį patvirtina. Šiuo atveju atsakovas prekių pirkimui nepritarė.
4. Ieškovas pateikė atsiliepimą į atsakovo prieštaravimus, kuriuo prašė atmesti prieštaravimus ir palikti galioti preliminarų sprendimą. Nurodė, kad ieškovas su atsakovu bendradarbiauja jau ilgą laiką – nuo 2013 m. buvo sudaromos sutartys dėl prekių pirkimo ir pardavimo, kurių pagrindu ieškovas parduodavo prekes, o atsakovas jas įsigydavo žemės ūkio veiklai vykdyti. 2015 m. šalys sudarė sutartį, kurios pagrindu už parduotas prekes atsakovas nėra atsiskaitęs. Atsakovas ūkininkauja su savo šeimos nariais – broliu R. G. ir sūnumi M. G., kurie taip pat yra ieškovo klientai. Ieškovas visą sutarties galiojimo laikotarpį neturėjo pagrindo abejoti, jog sutartis būtų pasirašyta ne atsakovo, atsakovas už parduotas prekes atsiskaitydavo iš savo banko sąskaitos. Jeigu ir pasitvirtintų aplinkybės, jog sutartį sudarė ne pats atsakovas, ieškovas nurodo, jog apie tokios sutarties egzistavimą atsakovas neabejotinai žinojo ir jai pritarė. Atsakovas vykdė sudarytą sutartį priimdamas prekes ir už jas atsiskaitydamas, todėl laikytina, jog patvirtino sandorį kaip jam priimtiną. Atsakovo teiginiai, kad krovinio važtaraščiai pasirašyti ne atsakovo nepagrįsti jokiais įrodymais, tuo labiau, kad prekės buvo pristatomos atsakovo gyvenamosios vietos adresu. Be to, 2019 m. sausio 25 d. ieškovas su atsakovu E. G., trečiuoju asmeniu R. G. ir M. G. sudarė Laidavimo sutartį, kuriuos pagrindu visi asmenys laidavo už vienas kito prievoles ieškovui. Taigi atsakovui tikrai turėjo būti žinoma apie prekių pirkimo – pardavimo sutartį bei jos pagrindu įsigyjamas prekes. Be to, net ir pasitvirtinus aplinkybėms, kad sutartį bei krovinio važtaraščius pasirašė ne atsakovas, o jo brolis R. G., atsakovas turi prievolę atsiskaityti su ieškovu Laidavimo sutarties pagrindu.
5. Trečiasis asmuo terminą pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad kartu su atsakovu iki 2020 metų vykdė bendrą ūkinę veiklą. Nors yra įregistravę atskirus ūkius, tačiau jų ūkiai bendradarbiavo, naudodavosi bendra technika ir ūkiniais pastatais. Nuo 2002 m. atsakovas išduodavo įgaliojimus trečiajam asmeniui. Trečiasis asmuo tvarkė visus ūkio reikalus, dokumentaciją ir dirbo visus žemės ūkio darbus. Tęstinis įgaliojimas baigėsi 2018 m. rugpjūčio 13 d. Atsakovas pats neišreiškė valios ūkininkauti be trečiojo asmens pagalbos, todėl trečiasis asmuo ir toliau valdė atsakovo ūkį, priimdamas visus su jo valdymu susijusius sprendimus. Trečiasis asmuo pasirašė sutartį su ieškovu, tačiau tuo metu dar galiojo atsakovo išduotas įgaliojimas. Visos prekės buvo perkamos atsakovo ūkio reikmėms ir naudojamos atsakovo ūkyje. Taip pat trečiasis asmuo pasirašė ir ant krovinio važtaraščių, kadangi atsakovas neūkininkavo ir iš esmės visus ūkio valdymo klausimus buvo patikėjęs trečiajam asmeniui. Atsakovo teiginiai, kad jis nieko nežinojo apie sudarytą sutartį ir įsigytas prekes yra nepagrįsti. Šias aplinkybes patvirtina ir 2019 m. sausio 25 d. sudaryta Laidavimo sutartis, kurios pagrindu atsakovas laidavo už trečiojo asmens bei M. G. ūkių įsipareigojimų įvykdymą, o pastarieji atitinkamai už atsakovo prievolių tinkamą įvykdymą. Pagal neapmokėtas PVM sąskaitas faktūras buvo įsigytos augalų apsaugos priemonės bei rapsų sėklos, kurios buvo sunaudotos atsakovo ūkyje. Atsakovas pats ūkininkauti pradėjo tik 2019 m. gruodžio mėnesį, kai 2019 m. derlius jau buvo nuimtas ir pasėtos žieminės kultūros 2020 m. derliui. Valstybinė mokesčių inspekcija patvirtino, jog atsakovas ieškovo išrašytas PVM sąskaitas yra įtraukęs į savo ūkio apskaitą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. sausio 26 d. galutiniu sprendimu paliko nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 28 d. preliminarų sprendimą ir ieškovui iš atsakovo papildomai priteisė 1 028,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, trečiajam asmeniui iš atsakovo priteisė 1 016 Eur bylinėjimosi išlaidų, valstybei iš atsakovo priteisė 35,25 Eur bylinėjimosi išlaidų.
7. Teismas nurodė, kad ieškovas su atsakovu 2015 m. birželio 10 d. sudarė Pirkimo – pardavimo sutartį Nr. PPN/150616/MČ162, kurios pagrindu ieškovas įsipareigojo parduoti atsakovui prekes ir suteikti paslaugas, o atsakovas įsipareigojo apmokėti už parduotas prekes ir suteiktas paslaugas Sutartyje numatyta tvarka ir terminais. Atsakovui buvo išrašytos PVM sąskaitos faktūros Nr. SS369172, Nr. SS380282 ir Nr. SS389453, kurios yra apmokėtos dalinai. Šalys neginčija fakto, kad likusi skolos suma pagal ieškovo išrašytas ir atsakovo neapmokėtas sąskaitas faktūras yra 4 278,02 Eur. Atsakovas 2013 m. rugpjūčio 13 d. buvo davęs trečiajam asmeniui R. G. notaro patvirtintą įgaliojimą jo vardu tvarkyti ūkio reikalus. Įgaliojimas buvo išduotas 5 metų laikotarpiui, todėl jo galiojimas baigėsi 2018 m. rugpjūčio 13 d. Byloje nėra ginčo, kad įgaliojimas nebuvo pratęstas. Byloje kyla ginčas dėl trečiojo asmens atsakovo vardu pirktų prekių apmokėjimo, kai trečiojo asmens įgaliojimas buvo pasibaigęs. Byloje nėra ginčo, jog iki ginčo sąskaitų išrašymo atsakovo ūkį tvarkė, pirko prekes bei jas naudojo atsakovo ūkyje trečiasis asmuo ir atsakovas jam jokių priekaištų dėl prekių pirkimo pagal sudarytą Sutartį su ieškovu nereiškė. Sutartis buvo vykdoma eilę metų per įgaliotą asmenį – trečiąjį asmenį R. G.. Trečiasis asmuo ir atsakovas yra artimais giminystės ryšiais susiję asmenys – broliai, todėl tarp jų buvo didelis pasitikėjimas.
8. Atsakovas savarankiškai savo ūkyje tvarkytis pradėjo 2019 m. pabaigoje. Ieškovas nurodė, jog laikotarpiu nuo 2015 birželio 10 dienos iki 2018 rugpjūčio 13 dienos atsakovui E. G. buvo išrašytos 37 PVM sąskaitos-faktūros atsiskaitymui už jo įsigytas prekes iš ieškovo, kurias priėmė trečiasis asmuo. Visos atsakovo vardu pateiktos sąskaitos buvo apmokėtos, priekaištų dėl prekių pristatymo ar Sutarties vykdymo atsakovas ieškovui nereiškė. Iš atsakovo bankinių mokėjimų, atliktų laikotarpiu nuo 2018 m. spalio 19 d. iki 2019 m. rugsėjo 26 d. (atlikti 7 mokėjimai) matyti, kad iš asmeninės atsakovo sąskaitos buvo apmokėta už ieškovo atsakovui pagal ginčo Sutartį pateiktas prekes, kurios užsakytos ir pateiktos analogiškai, t. y. nepasirašytos atsakovo asmeniškai, bet veikiant per trečiąjį asmenį. Laikotarpiu nuo 2018 rugpjūčio 13 d., t. y. įgaliojimo pabaigos, iki 2019 rugpjūčio 12 d. dienos atsakovui buvo parduota prekių ir išrašytos 7 PVM sąskaitos-faktūros už 17 718,80 Eur sumą. Atsakovo neapmokėtos PVM sąskaitos faktūros yra Nr. SS369172, Nr. SS380282 ir Nr. SS389453 4 278,02 Eur sumai. Iš dalies apmokėta ir viena ginčo sąskaitų, t. y. sąskaita Nr. SS369172, kurios suma 2 814,02 Eur yra apmokėta iš dalies ir likusi nepamokėta pagal šią sąskaita suma yra 1 607,55 Eur. Ieškovo pateikti mokėjimo nurodymai po įgaliojimo pasibaigimo dienos patvirtina, jog ir po įgaliojimo trečiajam asmeniui pabaigos atsakovo vardu buvo užsakomos prekės, pristatomos atsakovo Sutartyje nurodytu gyvenamosios vietos adresu bei už jas apmokama šalių sutartu terminu. Sutarties 3.2 punkte šalys susitarė, jog jeigu pirkėjas per 10 dienų nuo PVM sąskaitos faktūros už prekes išsiuntimo pirkėjui, pardavėjui nepateikia rašytinių pastabų dėl išrašytos PVM sąskaitos-faktūros, šalių susitarimu tokia PVM sąskaita faktūra laikoma patvirtinta pirkėjo. Atsakovas nei po 2018 m. rugpjūčio 13 d. nei iki ieškinio teismui pateikimo dienos jokių pretenzijų ar priekaištų dėl pateiktų PVM sąskaitų faktūrų ieškovui nepareiškė. Atsakovas iš dalies apmokėjo ir vieną iš ginčo sąskaitų. Jokių pastabų, priekaištų dėl pateiktų prekių, jų pristatymo vietos, važtaraščių pasirašymo atsakovas ieškovui niekada nereiškė.
9. Prieštaravimuose atsakovas deklaratyviai nurodo teisės normas, reglamentuojančias sandorio per atstovą sudarymą bei jo galiojimą ir prieštarauja pats sau teigdamas, jog suteikė trečiajam asmeniui įgaliojimą veikti jo vardu ir tuo pačiu nurodydamas, kad nesutinka su sudaryta Sutartimi bei jos pagrindu parduotomis prekėmis pagal PVM sąskaitas faktūras Nr. SS369172, Nr. SS380282 ir Nr. SS389453. Atsakovas, iki 2018 m. rugpjūčio 13 d. tinkamai vykdęs Sutartį, nepranešė ieškovui apie įgaliojimo pasibaigimą, nors prekes užsakinėdavo ir pirkdavo bei už jas sumokėdavo įprasta tarp šalių susiklosčiusia praktika. Kadangi byloje yra nustatytos aplinkybės, jog atsakovo vardu Sutartį pasirašė trečiasis asmuo, kuris turėjo įgaliojimą vykdyti atsakovo ūkio veiklą, sudaryti reikalingas sutartis ir pan., aplinkybė, kad atsakovas nepasirašė Sutarties asmeniškai neturi teisinės reikšmės, nes ji pasirašyta įgalioto asmens ir atsakovas, vykdydamas Sutartį, patvirtino ją. Byloje nagrinėjamam tariamo atstovavimo teisiniam santykiui nustatyti ir atsakovo atsakomybei atsirasti pakanka nustatyti, jog ieškovas turėjo pakankamą pagrindą manyti, jog prekes užsako ir perka atsakovas. Gautų prekių panaudojimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Augalų apsaugos priemonių naudojimo žurnalas patvirtina aplinkybes, kad iš ieškovo įsigytos augalų apsaugos priemonės pagal ginčo sąskaitas buvo sunaudotos atsakovo ūkyje, todėl nėra pagrindo daryti išvados, kad atsakovas apie prekių pirkimą nežinojo ir nepatvirtino tokio sandorio. Atvirkščiai, atsakovo teiginiai, kad jis prekių iš ieškovo nepirko ir nepatvirtino jų nupirkimo pagal ginčo sąskaitas yra paneigiami kitais byloje esančiais įrodymais – dar 2019 m. sausio 25 d. sudarytomis Laidavimo sutartimis kiekviena iš šalių laidavo už kito asmens prievoles ieškovui. Buhalterinės apskaitos dokumentus atsakovas atgavo 2020 m. kovo mėn., tačiau dėl nepagrįstai išrašytų PVM sąskaitų faktūrų priekaištų ieškovui iki ieškinio pateikimo teisme nepareiškė. Reikalavimo grąžinti nepagrįstai iš dalies apmokėtą ginčo sąskaitą, atsakovas nepareiškė. Valstybinei mokesčių inspekcijai pridėtinės vertės mokesčio registrui atsakovo yra pateiktos ginčo sąskaitos, o atsakovas, atgavęs buhalterinius dokumentus, nėra pateikęs Valstybinei mokesčių inspekcijai duomenų patikslinimų apie neteisingą sąskaitų pateikimą. Teismas darė išvadą, jog atsakovas apie prekių pirkimą iš ieškovo žinojo ir tokiems veiksmams pritarė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
10. Atsakovas E. G. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 26 d. galutinį sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
11. Nurodo, kad 2015 m. birželio 10 d. Pirkimo-pardavimo sutartis Nr. PPN/150616/MČ162 yra niekinė. Iš byloje esančios sutarties turinio akivaizdžiai matyti, kad jos šalys yra ieškovė ir atsakovas. Trečias asmuo savo paaiškinimuose pripažino, kad sutartį sudarė savo iniciatyva, nurodė joje atsakovo duomenis ir ją pasirašė už atsakovą, neatskleisdamas esminės aplinkybės, kad jis veikia pagal įgaliojimą. Trečiojo asmens veiksmai (parašas suklastotas imituojant atsakovo parašą) ir ieškovės elgesys sudarant Sutartį sudaro pagrindą spręsti, kad Sutartis sudaryta pažeidžiant sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principą (CK 1.5 straipsnis), taip prieštaraujant imperatyvioms įstatymo normoms (CK 1.80 straipsnio 1 dalis) dėl ko sutartis laikytina niekine ir negaliojančia nuo jos sudarymo momento. Atsakovas, nurodydamas teismui jo parašų klastojimo krovinių važtaraščiuose 2020 m. lapkričio 16 d. kreipėsi su prašymu skirti dokumentinę ekspertizę. Teismas 2020 m. lapkričio 23 d. nutartimi prašymą skirti dokumentinę ekspertizę atmetė, motyvuodamas tuo, kad trečiasis asmuo pripažįsta, kad jis pasirašė Sutartį ir krovinio važtaraščius. Teismas nesuteikė galimybės atsakovui įrodyti, kad parašai yra suklastoti imituojant atsakovo parašus. Toks įrodymas patvirtintų atsakovo tvirtinimus, kad trečiasis asmuo veikė be jo žinios, turėdamas tyčią turinčia nusikalstamo veikos požymių.
12. Pareiškimo pagrindu 2020 m. spalio 16 d. Kėdainių rajono policijos komisariate pradėtas ikiteisminis tyrimas. 2020 m. spalio 20 d. atsakovas prašė teismo sustabdyti šią civilinę bylą, tačiau teismas šį atsakovo prašymą atmetė. Atsakovas paaiškinimuose teismui teigė, kad tokia bendra veikla nebuvo įmanoma dėl ūkininko ūkio veiklos specifikos. Tiek atsakovas, tiek trečiasis asmuo užsiėmė grūdinių kultūrų auginimu, todėl užaugintų grūdų ar kitų kultūrų kiekius būtų sunku individualizuoti, atsiranda pagrindas piktnaudžiavimui, susidaro prielaidos ginčui dėl gauto kiekvieno ūkio derliaus kokybės, jo vertės ir pelno pasidalinimo. Atsakovas savo ūkio priežiūrą pavedė ūkininkui R. G., siekiant, kad trečiasis asmuo, prižiūrėdamas atsakovo ūkį, atribotų jam priklausančių žemės ūkio naudmenų, technikos ir pastatų eksploatavimo nuo trečio asmens analogiško turto ir ūkininkavimo rezultatų. Ūkiai nebuvo valdomi bendrai. Teismas atsakovo, trečiojo asmens ir M. G. bendradarbiavimą vertino šališkai, prieštaraujant atsakovo pateiktų visumos įrodymų prasmei. Teismas neatsižvelgė į įrodymais pagrįstą aplinkybę, kad atsakovas iki 2020 m. kovo 9 d. visiškai nedisponavo jo ūkio buhalterine ir kita su ūkio veikla susijusia dokumentacija. Atsakovas dokumentus atgavo 2020 m. kovo 9 d. Ginčo sąskaitos išrašytos 2019 m. balandžio 24 d. – 2019 m. rugpjūčio 12 d. laikotarpiu, kada atsakovas neturėjo prieigos prie jo ūkio buhalterinės apskaitos dokumentų, todėl negalėjo žinoti apie jų egzistavimą ir tuo labiau registruoti Valstybinėje mokesčių inspekcijoje. Trečiasis asmuo sutarties preambulėje nenurodo, kad veikia atsakovo duoto įgaliojimo pagrindu. Teismo išvada, kad trečiasis asmuo veikė atsakovo interesais, yra nelogiška. Tokie trečiojo asmens veiksmai turi nusikalstamų veikų požymių.
13. Visiškai nepagrįstas tvirtinimas, kad 2017 m. sausio 2 d. Panaudos sutartis patvirtina šalių ūkių bendradarbiavimą. 2017 m. sausio 2 d. atsakovo įgalioto asmens su pačiu savimi sudaryta Panaudos sutartis yra neteisėta, prieštaraujanti CK 2.134 straipsnio 1 dalies nuostatai. 2013 m. rugpjūčio 13 d. atsakovo įgaliojimo išdavimas irgi prieštarauja bendro ūkininkavimo tarp šalių santykių vertinimui. 2020 m. rugpjūčio 1 d. atsakovas raštu kreipėsi į ieškovę su prašymu pateikti Sutarties, PVM sąskaitų faktūrų originalų kopijas. Prašomų dokumentų kopijų ieškovė atsakovui nepateikė. Atsakovas nežinojo apie ginčijamų prekių užsakymą, jų kaip krovinio pristatymą trečiajam asmeniui, krovinio priėmimą pasirašant trečiajam asmeniui klastojant atsakovo parašą. Ieškovė neįrodė, kad prekės nurodytos krovinio važtaraščiuose buvo perduotos nurodytam krovinio važtaraščiuose pirkėjui - atsakovui. Teismas visiškai nevertino ieškovės teiginių, kad jos darbuotojai pažįsta atsakovą, trečią asmenį ir ūkininką M. G..
14. Ieškovė UAB „Baltic Agro“ pateikė atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad tikroji neatsiskaitymo už įsigytas prekes priežastis yra tarp brolių, o taip pat ir tarp atsakovo bei jo sūnaus M. G. 2019 metų pabaigoje kilęs konfliktas, kurio priežasčių ieškovė nežino. Ieškovė gali patvirtinti, jog šie artimi giminaičiai ne tik ilgus metus kartu ūkininkavo, tačiau iki 2019 metų pabaigos ir itin gerai tarpusavyje sutarė. Nors formaliai jie turėjo atskirus, kiekvienas savo vardu registruotus, ūkius, tačiau faktiškai visi trys ūkiai buvo tvarkomi ir dirbami bendromis jėgomis. Visų jų ūkių derlius (grūdai) buvo laikomas tame pačiame sandėlyje, priklausančiame atsakovui. Į bylą ieškovė pateikė ne tik su atsakovu sudarytą Pirkimo-pardavimo sutartį, tačiau ir 2019 sausio 25 d. sudarytą Laidavimo sutartį, pasirašytą tarp kreditoriaus UAB „Baltic Agro“ ir skolininkų/laiduotojų E., R. ir M. G.. Net jei ir būtų taip, kad prekes įsigijo ne atsakovas, o trečiasis asmuo, atsakovas vis tiek turėtų pareigą sumokėti skolą ieškovei už prekes bei delspinigius Laidavimo sutarties pagrindu. Atsakovui neabejotinai buvo žinoma apie pirkimo-pardavimo sutarties sudarymą, jis ją ne vienerius metus tinkamai vykdė, tokiais savo veiksmais patvirtindamas sandorį. Nuolatinis ir ilgalaikis bendradarbiavimas su atsakovu prasidėjo dar 2013 metais. Kadangi ieškovę su atsakovu siejo ilgametis tarpusavio bendradarbiavimas, tai šalis siejo ir atitinkami pasitikėjimo santykiai. Tai, jog 2015 metų pirkimo-pardavimo sutartį pasirašė ne pats atsakovas, o jo brolis, ieškovei tapo žinoma tik iš šioje civilinėje byloje pateiktų procesinių dokumentų. Ieškovės agronomė-konsultantė 2015 metais į šių ūkininkų namus atvežė 2015 metų pirkimo-pardavimo sutartis, kurių sąlygas šalys iki tol suderino abipusių derybų būdu, ir paliko jas pasirašyti. Pasirašytos sutartys ieškovės darbuotojai buvo grąžintos po keleto dienų.
15. Atsakovui nuolat būdavo parduodamos prekės, už kurias atsiskaityti pardavėjas yra išrašęs ne vieną dešimtį PVM sąskaitų - faktūrų. Už visas iki 2019 balandžio 24 dienos įsigytas prekes atsakovas atsiskaitydavo ir ieškovė su šiuo klientu iš esmės jokių didesnių problemų neturėjo. Apeliaciniame skunde atsakovas pateikia naują poziciją, jog sutartis neva yra niekinė. Tokia atsakovo pozicija yra sunkiai suvokiama, nes jis nuo pat Sutarties sudarymo 2015 metais iki 2019 metų pabaigos Sutartį vykdė. Už prekes atsiskaitydavo pats atsakovas. Atsakovui apie jo vardu sudalytą Sutartį bei jos pagrindu iš ieškovės perkamas prekes buvo žinoma ir tokiems veiksmams jis pritarė. Faktas, jog atsakovas pasirašė 2019 sausio 25 d. Laidavimo sutartį, kurioje yra ne tik tiesiogiai nurodyta jo sudaryta 2015 metų Sutartis, tačiau ir įvardintas tuo metu buvęs E. G. įsiskolinimas tos Sutarties pagrindu, neabejotinai paneigia bet kokias apelianto interpretacijas apie tariamą nežinojimą apie Sutartį. Teigti, jog Sutartis yra niekinis sandoris, apskritai nėra jokio teisinio pagrindo, ir tai gali būti vertinama nebent tik kaip nesąžiningas atsakovo siekis išvengti atsiskaitymo už įsigytas prekes. Bet kuris apdairus ir rūpestingas asmuo (tuo labiau, profesionalus verslininkas), gavęs PVM sąskaitą-faktūrą už prekes, kurių jis nepirko ir kurių negavo, iškart apie tai praneštų sąskaitą išrašiusiam pardavėjui, o ne tokią sąskaitą įtrauktų į savo buhalterinę apskaitą bei įregistruotų Gaunamų PVM sąskaitų registre. Atsakovui neabejotinai buvo žinoma apie konkrečiai šių prekių užsakymą ir tinkamą jų pristatymą, o už šias prekes pardavėjo išrašytas sąskaitas įtraukdamas į savo ūkio buhalterinę apskaitą, tokiam sandoriui atsakovas pritarė, dėl ko jis turi neabejotiną pareigą už šias prekes atsiskaityti.
16. Ginčo PVM sąskaitos-faktūros už prekes ieškovės buvo išrašytos ženkliai anksčiau, nei atsakovas nutraukė paslaugų teikimo sutartį su jo buhalterinę apskaitą tvarkiusią įmone. Net jau ir pats asmeniškai turėdamas visus buhalterinės apskaitos dokumentus, taip kurių buvo ir pardavėjo UAB „Baltic Agro“ išrašytos ginčo PVM sąskaitos-faktūros, ūkininkas E. G. vis tiek nereiškė jokių pastabų ir/ar nesutikimų šias sąskaitas išrašiusiam pardavėjui dėl prekių, nurodytų šiose sąskaitose įsigijimo. Prekės pagal ginčo PVM sąskaitas-faktūras tikrai buvo gautos ir panaudotos išimtinai atsakovo ūkio reikmėms. Atsakovas E. G. 2020 metų vasarą pardavęs rapsų derlių gavo pajamas, tačiau atsiskaityti už rapsų sėklas, iš kurių šis derlius jam užaugo, kažkodėl vengia. Jog nors atsakovo trečiajam asmeniui išduotas įgaliojimas ir baigėsi 2018 m. rugpjūčio 13 d., tačiau trečiasis asmuo visus atsakovo ūkio reikalus tvarkė ir toliau. Atsakovas iš savo banko sąskaitos, jau pasibaigus įgaliojimo terminui ir toliau atsiskaitinėjo už prekes su ieškove. Atsakovas niekada neinformavo UAB „Baltic Agro“, jog jo brolis nebeturi teisės atsakovo ūkio vardu užsakinėti prekių. Byloje nėra ginčo dėl to, kas pasirašė Krovinio važtaraščius, visiškai nesuprantama, kodėl anot apelianto turėjo būti skiriama ekspertizė, kuri šiuo konkrečiu atveju tik būtų užvilkinusi civilinės bylos nagrinėjimą ir nepagrįstai padidinusi šalių bylinėjimosi išlaidas.
17. Trečiasis asmuo R. G. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašė apeliacinį skundą atmesti Nurodė, kad atsakovas dėl sudarytos pirkimo-pardavimo sutarties ne tik nenukentėjo, tačiau kartu ieškovės parduotų prekių pagalba iš vykdomos ūkinės veiklos uždirbo pajamas. Atsakovas papildomai užtikrindamas pagal pirkimo-pardavimo sutartį prisiimamas prievoles pasirašė laidavimo sutartį, kas paneigia atsakovo dėstomas aplinkybes, jog jis apie pirkimo- pardavimo sutartį nieko nežinojo ir jos nenorėjo sudaryti. Atsakovas jo pateiktame apeliaciniame skunde niekaip nepagrindžia, kokią reikšmę šiuo metu atliekamas ikiteisminis tyrimas turėtų šios bylos rezultatui, todėl atsakovo argumentai dėl šios bylos sustabdymo būtinumo yra nepagrįsti. Atsakovas neigdamas, kad atsakovas, jo sūnus ir trečiasis asmuo bendradarbiavo vykdydami ūkinę veiklą, nepaaiškino kokiu pagrindu atsakovas naudojosi M. G. ir trečiojo asmens žemės ūkio technika, kieno žemės ūkio technika naudojosi vykdydamas žemės ūkio veiklą, jeigu jis M. G. ir atsakovo ūkine technika nesinaudojo. Atsakovas siekia išvengti atsiskaityti su ieškove už jos parduotas prekes bei susigrąžinti pridėtinės vertės mokestį, kurio atsakovas nėra sumokėjęs. Atsakovas niekaip nepaaiškina dėl kokių priežasčių jis pasirašė laidavimo sutartį, jeigu jis apie šios sutarties sudarymą nieko nežinojo ir jos sudaryti nenorėjo. Atsakovas į bylą nepateikė jokių įrodymų, iš kurių būtų matoma, jos jis yra ginčijęs pirkimo-pardavimo sutartį ar pareiškęs kokias nors pretenzijas ieškovei dėl jos parduotų prekių. Teismas teisingai nustatė ir išnagrinėjo šios bylos aplinkybes, atsakovo apeliaciniame skunde pateikti argumentai yra nepagrįsti.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkinamas.
18. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Dėl byloje nustatytų aplinkybių
19. Byloje nustatyta, kad ieškovas su atsakovu 2015 m. birželio 10 d. sudarė Pirkimo – pardavimo sutartį Nr. PPN/150616/MČ162. Sutarties pagrindu ieškovas įsipareigojo parduoti atsakovui prekių ir suteikti paslaugas, o atsakovas įsipareigojo apmokėti už parduotas prekes ir suteiktas paslaugas Sutartyje numatyta tvarka ir terminais. Atsakovui buvo išrašytos PVM sąskaitos faktūros Nr. SS369172, Nr. SS380282 ir Nr. SS389453, kurios yra apmokėtos dalinai. Šalys neginčija fakto, kad likusi skolos suma pagal ieškovo išrašytas ir atsakovo neapmokėtas sąskaitas faktūras yra 4 278,02 Eur. Byloje nustatyta, kad atsakovas 2013 m. rugpjūčio 13 d. buvo davęs trečiajam asmeniui R. G. notaro patvirtintą įgaliojimą jo vardu tvarkyti ūkio reikalus. Įgaliojimas buvo išduotas 5 metų laikotarpiui, jo galiojimas baigėsi 2018 m. rugpjūčio 13 d., galiojimo terminas pratęstas nebuvo.
Dėl apeliacinio skundo argumentų
20. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir nurodo, jog 2015 m. birželio 10 d. sudaryta Pirkimo – pardavimo sutartis yra niekinė. Bylos nagrinėjamo ribas apibrėžia ieškinio dalykas ir pagrindas bei atsiliepime į ieškinį nurodyti atsikirtimo pagrindai. Pirmosios instancijos teismas nagrinėja bylą būtent bylos šalių nustatytose ginčo ribose. CPK 312 straipsnio įtvirtinta bylos ribų apeliacinės instancijos teisme taisyklė, pagal kurią apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. CPK 306 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Nurodytos teisės normos užtikrina, kad apeliacinės instancijos teismas patikrintų pirmosios instancijos teismo sprendimą ir nagrinėtų apeliacine tvarka bylą tik tokios apimties, kokią ją nagrinėjo pirmosios instancijos teismas. Priešingu atveju, apeliacinės instancijos teismas, vertindamas naujus šalių argumentus ir aplinkybes, kuriomis nebuvo remtasi bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nagrinėtų bylą naujais aspektais, kas neatitiktų apeliacinio proceso paskirties - patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Teismų praktikoje išaiškinta, kad CPK įtvirtintas ribotos apeliacijos modelis reiškia, kad apeliacinės instancijos teisme negalima kelti jokių naujų reikalavimų ar juos grįsti naujomis aplinkybėmis, kurių nevertino pirmosios instancijos teismas. Apeliacinis procesas nėra skirtas ginčo nagrinėjimo pakartojimui, jo paskirtis yra kita, t. y. pirmosios instancijos teismo padarytų teisės ir (ar) fakto klaidų ištaisymas, juolab kad ir bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme vyksta pagal specialias taisykles, kurios įrodinėjimo apimtimi nėra identiškos procesui pirmosios instancijos teisme (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gegužės 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-275-464/2017). Įstatymų leidėjo įtvirtintas draudimas apeliacinės instancijos teisme reikšti naujus reikalavimus bei teikti naujus įrodymus taip pat reiškia ir draudimą remtis naujomis aplinkybėmis, dėl kurių nepasisakė / kurių netyrė pirmosios instancijos teismas (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-578-464/2016). Nagrinėjamu atveju, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme atsakovas neteikė argumentų ir įrodymų, susijusių su sutarties galiojimu, dėl ko pirmosios instancijos teismas tokių aplinkybių netyrė. Šių argumentų atsakovui neteikus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, atsakovas jais negali remtis apeliaciniame procese. Tokiu būdu apeliacinės instancijos teismas nevertina ir nepasisako dėl atsakovo argumentų susijusių su sandorio galiojimu.
21. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kadangi teismas netenkino atsakovo prašymo dėl teismo ekspertizės skyrimo. Kasacinis teismas, formuodamas teisės taikymo ir aiškinimo praktiką, ne kartą yra nurodęs, jog tam, kad išsiaiškintų byloje nagrinėjamus klausimus, kuriems reikia specialių žinių, teismas gali skirti ekspertizę (CPK 212 straipsnis). Tačiau ekspertizės skyrimas turi būti pagrįstas ne spėjimu, bet teismo įsitikinimu, kad jos atlikimas yra tikslingas, atsižvelgiant į pagrindinį proceso tikslą – teisingai ir tinkamai išnagrinėti bylą laikantis proceso koncentracijos ir ekonomiškumo, kooperacijos ir kitų proceso principų pusiausvyros (CPK 2 straipsnis, 7 straipsnio 1 dalis, 8, 17, 21 ir kiti straipsniai). CPK 185 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas vienodas visų įrodymų teisinės galios principas reiškia, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis. Eksperto išvada nepriskirtina tokioms išimtims. Taigi, tais atvejais, kai byloje keliamas ekspertizės skyrimo klausimas, teismas jį sprendžia ne tik vadovaudamasis CPK 212 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, bet ir bendraisiais teisės principais, atsižvelgdamas į šalių reikalavimus ir atsikirtimus, juos pagrindžiančių įrodymų pobūdį, taip pat įvertina galimą įtaką teisingam bylos išsprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2014 m. vasario 14 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-29-2014). Tokiu atveju, kai prašymas skirti byloje ekspertizę grindžiamas tik spėlionėmis ir abejonėmis, o ne pagrįstu įsitikinimu, jog tam tikrų byloje kilusių klausimų išsiaiškinimui yra būtinos specialios žinios, teismas turi pagrindą prašymo skirti ekspertizę netenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2013). Teisėjų kolegijos vertinimu nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, jog Pirkimo-pardavimo sutartį už atsakovą pasirašė trečiasis asmuo – tą byloje pripažįsta pats trečiasis asmuo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovo prašoma skirti dokumentinė ekspertizė patvirtins aplinkybes, dėl kurių nėra ginčo byloje, todėl šį atsakovo prašymą pagrįstai atsisakė tenkinti.
22. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, todėl, kad teismas netenkino atsakovo prašymo dėl bylos sustabdymo. Atsakovas prašė stabdyti bylą iki bus baigtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-41475-20. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pripažįstama, kad CPK 163 straipsnio 3 punkte įtvirtintas privalomo civilinės bylos sustabdymo pagrindas taikomas tada, kai tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje neišnagrinėtoje byloje yra prejudicinis ar kitas tiesioginis teisinis ryšys, t. y. kai kitoje byloje nustatyti faktai turės teisinę reikšmę priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje; negalimumas išnagrinėti civilinę bylą iki bus išnagrinėta kita byla paaiškinamas tuo, kad teismas pats negali nustatyti faktų, kurie nustatomi kitoje byloje, kurioje nustatyti faktai turės teisinę reikšmę priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-06-28 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-332/2012; 2016-12-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-523-469/2016; kt.). Kasacinis teismas nuosekliai laikosi pozicijos, kad ikiteisminis tyrimas nėra pagrindas privalomai sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą. Ikiteisminis tyrimas gali būti tik fakultatyvus bylos sustabdymo pagrindas pagal CPK 164 straipsnio 4 punktą, bet tokiu atveju turi būti kruopščiai vertinama civilinio proceso tvarka nagrinėjamo ginčo ir ikiteisminio tyrimo metu nustatinėjamų aplinkybių tiesioginis ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-03-29 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-238/2006; 2007-09-25 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-339/2007; 2008-01-25 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2008; 2008-02-15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2008; 2014-05-30 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-297/2014). Šiame kontekste teisėjų kolegija nurodo, kad be to, jog ikiteisminis tyrimas negalėjo tapti privalomuoju bylos sustabdymo pagrindu, pirmosios instancijos teismas negalėjo vertinti ir to, ar egzistuoja fakultatyvus pagrindas bylai stabdyti, nes atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, ikiteisminio tyrimo sąsajumą su nagrinėjama byla.
23. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas šališkai vertino atsakovo, trečiojo asmens ir M. G. bendradarbiavimą, prieštaraujant atsakovo pateiktų įrodymų visumai. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo argumentu nesutinka ir pažymi, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis, iš esmės kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, tačiau nepagrindžia teiginių, jog teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs teisės normas ar netinkamai jas taikęs. Apeliantas teigia, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovas iki 2020 m. kovo 9 d. visiškai nedisponavo jo ūkio buhalterine ir kita su ūkio veikla susijusia dokumentacija, tačiau iš skundžiamo teismo sprendimo matyti, jog teismas išsamiai analizavo byloje esančią medžiagą ir vertino visus esančius neaiškumus. Apeliantas iš esmės nesutinka su tokiu teismo sprendimu ir siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu faktinės aplinkybės būtų nustatytos kitaip, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Įrodymų vertinimas iš esmės yra teismo (teisėjo) nepriklausomumo išraiška. Nesant duomenų, jog teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias nuostatas, kitokia apelianto nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio ir vertinimo neduoda pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, pagrįstomis ne tik apelianto nurodytais įrodymais, bet ir visa bylos medžiaga. Nuodugni pirmosios instancijos teismui pateiktų procesinių dokumentų, teismo išdėstytų motyvų analizė neleidžia daryti išvados, jog kažkurios reikšmingos aplinkybės arba su jomis susiję įrodymai, pagrindžiantys ieškovo ieškinio reikalavimus, teismo nebuvo įvertinti. Teismo sprendimas yra išsamiai motyvuotas ir priimtas išanalizavus bylos medžiagą ir grindžiamas byloje esančiais įrodymais. Tai, kad teismas atskirai nepasisakė dėl kai kurių byloje esančių įrodymų, nereiškia, jog teismas jų neanalizavo. Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai išnagrinėjo byloje esančius įrodymus ir šalių paaiškinimus ir darė pagrįstą išvadą, jog atsakovas apie prekių pirkimą iš ieškovo žinojo ir tokiems veiksmams pritarė. Teisėjų kolegija išanalizavusi bylos medžiagą, nenustatė aplinkybių, kurios leistų abejoti pirmosios instancijos teismo nešališkumu (CPK 6, 65, 66 straipsniai).
24. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis nurodytomis aplinkybėmis sprendžia, jog pagrindo tenkinti apeliantos apeliacinį skundą bei panaikinti ar pakeisti skundžiamą sprendimą šio apeliacinio skundo motyvais nėra (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme
25. Atsižvelgiant į apeliacinės instancijos teismo procesinį sprendimą, yra pagrindas ieškovės UAB „Baltic Agro“ ir trečiojo asmens prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, priteisimo tenkinti, iš atsakovo ieškovės naudai priteisiant 1 815 Eur, o trečiojo asmens naudai - 580,80 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teismas
n u t a r i a :
Atsakovo E. G. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 26 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo E. G. ieškovės UAB „Baltic Agro“ naudai 1 815 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti iš atsakovo E. G. trečiojo asmens R. G. naudai 580,80 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjai Visvaldas Kazakiūnas
Dainius Rinkevičius
Alma Urbanavičienė