Baudžiamoji byla Nr. 2K-56/2011

                                                                                                Procesinio sprendimo kategorijos:

                                                                                               2.1.15.3.1; 2.1.15.3.3.3; 2.6.4.6      

 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2011 m. vasario 15 d.

Vilnius

 

          Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Rimanto Baumilo, Antano Klimavičiaus ir pranešėjo Benedikto Stakausko,

sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,                            

dalyvaujant prokurorei Daivai Skorupskaitei-Lisauskienei,

gynėjai advokatei Eglei Mockienei,

nuteistajam R. D.,

nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui D. S.,

nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo atstovui advokatui Ričardui Suslavičiui,

teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. D., nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo D. S. bei jo atstovo advokato R. Suslavičiaus. kasacinius skundus dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 31 d. nuosprendžio bei Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 14 d. nuosprendžio.

Varėnos rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 31 d. nuosprendžiu R. D. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 3 dalį  laisvės atėmimu trejiems metams, pagal BK 300 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 5 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas trejiems metams, ją atliekant pataisos namuose.

Iš R. D. ir L. P. nukentėjusiajam D. S. priteista 256 400 Lt nusikaltimu padarytas turtinės žalos atlyginimui.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 14 d. nuosprendžiu pakeistas Varėnos rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 31 d. nuosprendis: R. D. pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 4 dalimis, ši bausmė subendrinta, iš dalies sudedant su pagal BK 300 straipsnio 1 dalį paskirta šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme, nustatant galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą vieneriems metams aštuoniems mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, šios bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams šešiems mėnesiams, skiriant įpareigojimą atlyginti nukentėjusiajam D. S. iš nuteistųjų R. D. ir L. P. solidariai priteistą turtinę žalą iki 2010 m. gruodžio 1 d. Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo D. S. pareikštą civilinį ieškinį patenkinus iš dalies, solidariai iš nuteistųjų R. D. ir L. P. jam priteistas 32 423,74 Lt  turtinės žalos atlyginimas. Kita pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis nepakeista.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas ir L. P., tačiau dėl jo kasacinis skundas nėra paduotas.

          Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešėjo pranešimą, nuteistojo R. D. ir jo gynėjo, prašiusių nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo D. S. bei jo atstovo skundą atmesti, o jo kasacinį skundą patenkinti, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo D. S. bei jo atstovo, prašiusių nuteistojo R. D. skundą atmesti, o jų skundą patenkinti, prokuroro, prašiusio nuteistojo skundą atmesti, o civilinio ieškovo  bei jo atstovo skundą patenkinti iš dalies, paaiškinimus,

 

n u s t a t ė :

 

R. D. apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad jis 2007 m. spalio 8 d., laikotarpiu nuo 10.00 val. iki 15.30 val., Varėnos r., Dargužių k., veikdamas kartu su L. P., iš S. S. priklausančios fermos teritorijos pagrobė svetimą turtą – D. S. priklausančius medžio pjuvenų granulių gamybos linijos įrengimus (pjuvenų dozatorių, sijojimo agregatą su varikliu, medienos padavimo į kapoklę transporterį ir kt.), taip padarydamas nukentėjusiajam D. S. 32 423,74 Lt turtinę žalą.

Be to, R. D. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad suklastojo tikrą dokumentą ir jį panaudojo, t. y. 2007 m. spalio 8 d., apie 16.20 val., Varėnos r., Dargužių k., suklastojo tikrą dokumentą, t. y. 2007 m. spalio 8 d. krovinio važtaraštyje Nr. 1, eilutėje ,,Krovinio siuntėjas“ įrašė svetimą vardą, pavardę, asmens kodą, eilutėje ,,Krovinį vežti perdavė“ įrašė svetimą vardą ir pavardę bei pasirašė ir tokį žinomai suklastotą tikrą dokumentą panaudojo t. y. perdavė UAB ,,Metransa“ vairuotojui R. V. dėl krovinio išvežimo.

Kasaciniu skundu nuteistasis R. D prašo panaikinti Varėnos rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 31 d. bei Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 14 d. nuosprendžių dalis dėl nukentėjusiojo D. S. civilinio ieškinio patenkinimo, solidariai iš kasatoriaus ir nuteistojo L. P. priteisiant 32 423,74 Lt turtinės žalos atlyginimą. Kasatoriaus nuomone, teismas neteisingai pritaikė BPK normas, reglamentuojančias civilinį ieškinį, jo pareiškimą ir išsprendimą (BPK 109, 112, 115 straipsniai). Byloje teismai nepagrįstai patenkino nukentėjusiojo reikalavimą atlyginti turtinę žalą, nors nukentėjusiojo civilinio ieškinio iš viso neturėjo nagrinėti, nes jis nebuvo pareikštas iki įrodymų tyrimo pradžios (BPK 112 straipsnio 1 dalis). Kasatorius nesutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad jo ir L. P. nukentėjusiajam padaryta turtinė žala sudaro 32 423,74 Lt. Nuteistojo manymu, pagrobtų daiktų vertė buvo nepagrįstai prilyginta padarytos turtinės žalos vertei, t. y. civilinio ieškinio dydžiui. Kadangi nebuvo galima tiksliai apskaičiuoti civilinio ieškinio, neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ir negavus papildomos medžiagos, teismai turėjo pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 straipsnis, 115 straipsnio 2 dalis). Netaikydami BPK 115 straipsnio 2 dalies nuostatų teismai suvaržė įstatymų garantuotas jo teises.   

Kasaciniu skundu nukentėjusysis ir civilinis ieškovas D. S. bei jo atstovas advokatas R. Suslavičius prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 14 d. nuosprendžio dalį dėl civilinio ieškinio ir palikti galioti Varėnos rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 31 d. nuosprendžio dalį, kuria civilinis ieškinys tenkintas visiškai – iš R. D. bei L. P. solidariai civiliniam ieškovui D. S. priteistas 256 400 Lt nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimas. Kasatorių manymu, Vilniaus apygardos teismas peržengė apeliacinių skundų ribas, nes R. D. apeliaciniame skunde reikalavimo dėl civilinio ieškinio netenkinimo ar sumažinimo nereiškė, o L. P. ginčijo pagrobto turto vertę tik kaip nusikalstamą veiką kvalifikuojantį požymį. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendis dėl civilinio ieškinio nemotyvuotas ir nepagrįstas, neatsižvelgta į CK normas, kurios taikytinos, sprendžiant žalos atlyginimo (nuostolių apskaičiavimo) klausimą (BPK 305 straipsnio 5 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nesivadovaudamas CK 6.249, 6.251 straipsniais, nepagrįstai pripažino, kad civilinio ieškovo D. S. patirta žala yra lygi pagrobtų daiktų vertei (įrenginių įsigijimo kainai – 32 423,74 Lt), taip pažeidė BPK 113 straipsnio 2 dalies nuostatas. Kasatoriai, remdamiesi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės normų, reglamentuojančių žalos atlyginimą, taikymo ir aiškinimo praktika, nurodo, kad pagrobto turto vertė nustatoma pagal daikto vidutinę rinkos vertę veikos padarymo metu, o ne pagal bendrai patirtą žalą, taip pat, kad turėtų būti kompensuojamas daiktų naudingumo netekimas. Apeliacinės instancijos teismas į šią praktiką neatsižvelgė, taip pažeisdamas konstitucinį jurisprudencijos tęstinumo principą (kasacinė nutartis Nr. 2K-196/2010). Kasatorių manymu, asmeniui nusikalstama veika padaryta žala gali būti didesnė, nei pavogtų daiktų vertė, baudžiamojoje byloje nustatyta kvalifikuojant nusikalstamą veiką (kasacinės nutartys Nr.:  3K-3-814/1999, 3K-3-258/2000). Skunde pabrėžiama, kad pagrįstai laikytina, jog žalos atlyginimo atveju siekiama ne kompensuoti prarasto daikto vertę pinigais, o atkurti nukentėjusiosios pusės turtinę padėtį, kuri buvo iki teisės pažeidimo. Apeliacinės instancijos teismas neįvertino aplinkybių, kad pavogti nesusidėvėję (tik vieną mėnesį naudoti) įrengimai buvo sugadinti nepataisomai, todėl, nesant galimybės sutaisyti pavogtus, sugadintus daiktus, civilinio ieškovo D. S. patirti nuostoliai visiškai bus atlyginti, tik jam įsigijus analogišką veikiančią įrangą. Kasatorių įsitikinimu, to padaryti už 32 423,74 Lt nebus įmanoma, nes pagrobtieji įrengimai buvo įsigyti iš bankrutuojančios įmonės, tai lėmė mažesnę jų kainą. Kasatorių nuomone, civiliniame ieškinyje nurodyti 256 400 Lt dydžio nuostoliai pagrįsti, be to, jie priežastiniu ryšiu susiję su nusikalstama veika.

Kasaciniai skundai tenkintini iš dalies.

 

Dėl byloje pareikšto civilinio ieškinio

 

Kasatoriaus D. S. ir jo atstovo prašymas priteisti turtinės žalos atlyginimą susijęs su pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, kuriuo konstatuota 256 400 Lt pagrobto turto vertė, teisėtumu. Su tokia suma susietas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas. Apeliacinės instancijos teismas, pakeisdamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį, iš nukentėjusiojo pagrobtą turtą įvertino 32 423,74 Lt, atitinkamai perkvalifikuodamas nuteistųjų padarytą nusikalstamą veiką. Tiek nuteistasis R. D., tiek nukentėjusysis ir civilinis ieškovas D. S. bei jo atstovas advokatas R. Suslavičius kasaciniuose skunduose kelia su civiliniu ieškiniu susijusius argumentus, neliesdami R. D. padarytos nusikalstamos veikos kvalifikacijos klausimo. Kasacinės instancijos teismas nagrinėja bylą pagal kasatorių nurodytas ribas, nes nėra pagrindo, dėl kurio jas reikėtų peržengti (BPK 376 straipsnis).

Civilinis ieškinys baudžiamajame procese – tai asmens, dėl nusikalstamos veikos patyrusio turtinės ar neturtinės žalos, reikalavimas įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims atlyginti padarytus nuostolius. Baudžiamojo proceso įstatyme nekeliami specialūs (imperatyvūs) reikalavimai civilinio ieškinio pareiškimo turiniui (BPK 112 straipsnis), tačiau teisė į žalos atlyginimą realiai gali būti įgyvendinta tik tuo atveju, kai ieškinio turinys informatyvus, proceso dalyviams suprantamas, jame išsamiai nurodytos aplinkybės ir įrodymai, kuriais grindžiamas materialinis reikalavimas. Netikslus ieškinio pareiškimo turinio suformulavimas, reikalingos informacijos apie padarytą žalą nepateikimas nagrinėjant bylą apsunkina civilinio ieškinio išsprendimo klausimą. Teismas, kaip ginčus sprendžianti institucija, gali suteikti efektyvią gynybą tik tuo atveju, kai į jį besikreipiantis asmuo pakankamai aiškiai formuluoja savo reikalavimą ir to reikalavimo pagrindą. BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad turtinė žala gali būti civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje dalykas, tačiau turtinės žalos samprata suformuluota CK 6.249 straipsnio 1 dalyje. Pagal šią teisės normą žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos. Nusikaltimų ir baudžiamųjų nusižengimų nuosavybei, turtinėms teisėms ir kt. bylose, kuriose nusikalstamos veikos (kėsinimosi) dalykas yra materialūs daiktai, veika kvalifikuojama pagal turto (daiktų) vertę, buvusią veikos padarymo metu, o nagrinėjant civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo, žalos dydis įvertinamas vadovaujantis nuostatomis, įtvirtintomis CK 6.249 straipsnio 5 dalyje. Pagal šią normą turtinė žala apskaičiuojama, remiantis prarasto ar sugadinto turto kainomis, galiojančiomis teismo sprendimo dėl žalos atlyginimo priėmimo dieną. Atskirais atvejais, siekiant išvengti nepagrįsto nukentėjusiojo praturtėjimo ar nevisiško žalos atlyginimo, vadovaujamasi kainomis, galiojusiomis žalos padarymo metu ar pareiškiant ieškinį (CK 6.249 straipsnio 5 dalis, 6.251 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, pakeisdamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir D. S. civilinį ieškinį tenkindamas iš dalies, t. y. priteisdamas jam 32 423,74 Lt turtinės žalos atlyginimą, nustatė tik pagrobto turo vertę ir vadovavosi 2007 m. spalio 3 d. pirkimo – pardavimo sutartimi, sudaryta likus penkioms dienoms iki įrengimų vagystės tarp nukentėjusiojo D. S. ir jo tėvo S. S. Iš nukentėjusiojo ieškinio pareiškimo matyti, kad, jo nuomone, reali nusikaltimu jam padaryta žala yra didesnė. Civiliniame ieškinyje yra nurodyta, kad turtinė žala padaryta ne tik dėl įrengimų pagrobimo, bet ir dėl jų sugadinimo. Vis dėlto ieškinio dalies dėl turto sužalojimo bei kitų išlaidų, susietų su gamybinės linijos atkūrimu, teismas nesvarstė. Kaip jau buvo minėta, turto sužalojimas yra laikomas turtine žala, kaip ir turto netekimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos (CK 6.249 straipsnio 1 dalyje), tačiau civilinis ieškovas ieškinio pareiškime neišskyrė ir nedetalizavo, kuo tas turto sužalojimas pasireiškė, nenurodė ir kokias išlaidas (tiesioginius nuostolius) dėl turto praradimo patyrė. Kolegija pažymi, kad žala nėra preziumuojama, todėl ją ir jos dydį privalo įrodyti ieškovas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą išdėstęs poziciją, kad, taikant BPK nuostatas, reglamentuojančias civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje pareiškimą ir nagrinėjimą, o būtent BPK 7 straipsnyje nurodytą taisyklę, kad bylos teisme nagrinėjamos laikantis rungimosi principo, BPK 113 straipsnio nuostatas apie ieškinio įrodinėjimą, tampa akivaizdu, jog ieškinio dydžio nustatymui esminę reikšmę turi paties nukentėjusiojo pozicija, kurią jis turi pagrįsti (kasacinė nutartis Nr. 2K-29/2009). Būtent tokio pagrįstumo nebuvimą konstatavo apeliacinės instancijos teismas, sumažindamas D. S. pirmosios instancijos teismo priteistos turtinės žalos atlyginimo dydį. Kolegija sutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad nustatydamas turtinės žalos dydį pirmosios instancijos teismas šį savo sprendimą motyvavo nepakankamai, tačiau ir apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl civilinio ieškinio yra ydinga, nes nėra nustatyta reali nukentėjusiajam padaryta žala. Tiksliai apskaičiuoti civilinio ieškinio nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nebuvo galima dėl nukentėjusiojo D. S. ieškinyje suformuluoto reikalavimo nekonkretumo, faktinio ieškinio pagrindo neapibrėžtumo. Toks civilinis ieškinys negalėjo būti patenkintas net iš dalies, nes efektyvi teisminė gynyba yra galima tik tuo atveju, kai į teismą besikreipiantis asmuo pakankamai aiškiai suformuluoja savo reikalavimą ir to reikalavimo pagrindą. Teismas įrodinėjimo procese yra  nešališkas arbitras ir neprivalo nustatyti aplinkybių, kurių nenurodo šalys ar kiti byloje dalyvaujantys asmenys. Teismo pareiga ištirti visus byloje esančius įrodymus ir juos įvertinti. Pagal BPK 115 straipsnio 2 dalį išimtiniais atvejais, kai negalima civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti, neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, civiliniam ieškovui pripažintina teisė į ieškinio patenkinimą, o klausimas dėl ieškinio dydžio perduotinas nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 straipsnio 2 dalis). Teismas šios normos netaikė, taip pat nepasiūlė ieškovui detaliau atskleisti civilinio ieškinio turinio, konkretizuoti materialinius teisinius reikalavimus (BPK 45, 268 straipsniai). Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje nepasisakyta dėl byloje esančių faktinių duomenų, patvirtinančių, kad nukentėjusysis D. S. iš UAB „Metransa“ atsiėmė 10 t supjaustytų gamybinės linijos detalių metalo (2007 m. spalio 10 d. D. S. prašymas ir  pakvitavimas) (t. 1, b. l. 126, 127). Teismai šių duomenų neanalizavo ir neįvertino, nors jie svarbūs, sprendžiant civilinio ieškinio dydžio nustatymo klausimą.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismas, baudžiamojoje byloje nagrinėdamas civilinį ieškinį, nesilaikė jį reglamentuojančių teisės normų. Šios priežastys sukliudė išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą dėl civilinio ieškinio (BPK 331 straipsnis). Padarytus baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus kolegija pripažįsta esminiais, turėjusiais įtakos teisėto ir pagrįsto sprendimo priėmimui, todėl apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio, taip pat pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl civilinio ieškinio BPK 369 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu naikintina, civiliniam ieškovui D. S. pripažįstant teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 straipsnio 2 dalis).

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi BPK 382 straipsnio 6 punktu,

         

n u t a r i a :

         

          Panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 14 d. ir Varėnos rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 31 d. nuosprendžių dalis dėl civilinio ieškinio. Civiliniam ieškovui D. S. pripažinti teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.

         

         

         

Teisėjai                                                                                                                Rimantas Baumilas

 

 

                                                                                                                            Antanas Klimavičius

 

 

                                                                                                                            Benediktas Stakauskas