Civilinė byla Nr. 2S-623-357/2018
Teisminio proceso Nr. 2-70-3-03753-2018-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.1.1.;
3.1.18.1.1.2.; 3.3.2.3.; 3.3.2.5. (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. rugpjūčio 28 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Bartašienė,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininkės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Truckaida“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. birželio 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal kreditorės UAB „Atsiauta” pareiškimą dėl skolos, delspinigių ir bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininkės UAB „Truckaida“.
Teismas
n u s t a t ė:
- Ginčo esmė
- Kreditorė UAB „Atsiauta” pateikė pareiškimą dėl 55 560,94 Eur skolos, 2 988,15 Eur delspinigių ir bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininkės UAB „Truckaida“. Kreditorė savo reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti skolininkei UAB „Truckaida“ priklausančią nuosavybę bei nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą.
- Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2018 m. birželio 7 d. nutartimi kreditorės prašymą tenkino – nutarė areštuoti ne didesnei kaip 58549,09 Eur sumai skolininkei UAB „Truckaida“ priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, turtines teises, uždraudžiant šį turtą išnuomoti, perduoti panaudai, parduoti ar kitaip perleisti nuosavybės teisę į jį bei jį įkeisti, jeigu tokio turto nėra arba jo nepakanka, areštuoti pinigines lėšas, esančias jo kasoje, visose atsiskaitomosiose banko sąskaitose, uždraudžiant atlikti bet kokius mokėjimus, nustatant, jog leidžiama skolininkui iš areštuotų piniginių lėšų atsiskaityti su kreditore UAB „Atsiauta“, bei vykdyti atsiskaitymus, susijusius su darbo santykiais, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba ir Valstybine mokesčių inspekcija.
- Kreditorė UAB „Atsiauta“ pateikė teismui prašymą panaikinti laikinąsias apsaugos priemones skolininkės UAB „Truckaida“ banko sąskaitoms, kadangi skolininkė negali vykdyti įsipareigojimų bankui dėl periodinių lizingo įmokų už automobilius. Laikinąsias apsaugos priemones nekilnojamam ir kilnojamam turtui palikti galioti.
I. P. instancijos teismo nutarties esmė
- Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2018 m. birželio 19 d. nutartimi pakeitė Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. birželio 7 d. nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastą. Panaikino laikinąsias apsaugos priemones – areštą skolininkės UAB „Truckaida“ piniginėms lėšoms, esančioms kasoje, visose atsiskaitomosiose banko sąskaitose, uždraudžiant atlikti bet kokius mokėjimus. Likusioje dalyje areštą, taikytą Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. birželio 7 d. nutartimi, paliko galioti.
- Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kreditorius pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių masto sumažinimo, nes skolininkas neturi galimybės tenkinti būtiniausių savo poreikių susijusių su įsipareigojimais bankui, sprendė, kad yra pakankamas pagrindas pakeisti teismo 2018 m. birželio 7 d. nutartimi skolininko atžvilgiu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
- Atskiruoju skundu skolininkė UAB „Truckaida“ prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. birželio 7 d. nutartį ir Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. birželio 19 d. nutartį dalyje, kuria areštuotas ne didesnei kaip 58,549,09 Eur sumai skolininkei UAB „Truckaida“ priklausantis kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas, turtinės teisės, uždraudžiant šį turtą išnuomoti, perduoti panaudai, parduoti ar kitaip perleisti nuosavybės teisę į jį bei jį įkeisti, ir kreditoriaus prašymą atmesti. L. Š. apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. birželio 19 d. nutarties dalį palikti nepakeistą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
6.1. Skundžiamos nutarties turinio analizė suponuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas kreditoriaus prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo skolininkės atžvilgiu, nevertino tiek prima facie ieškinio pagrįstumo, tiek skolininkės finansinės padėties bei šalių interesų pusiausvyrą lemiančios aplinkybės, kad skolininkė yra pateikusi lizingo paraišką rinkos klientams, kurios bankas netvirtina dėl pritaikyto turto arešto.
6.2. Skolininkė 2018-06-15 mokėjimo nurodymu yra sumokėjusi kreditorei 10 000 Eur, esant teismo palankiam sprendimui, pavyktų įvykdyti išieškojimą ir be turto arešto, kurio mastas jau nebeatitinka faktinių duomenų.
6.3. Didelė ieškinio suma nėra besąlygiškas pagrindas konstatuoti grėsmę ieškovui galimai palankaus sprendimo įvykdymui. Be to, įvertinus skolininkės balansą, galima daryti išvadą kad likusi 48549,09 Eur suma skolininkei nėra didelė.
6.4. Skolininkė Citadelės bankui pateikė Lizingo paraišką verslo klientui, kuria patvirtina, jog ketina įsigyti transporto priemonę. Tačiau dėl skolininkės turto ir turtinių teisų arešto, kredito įstaiga tikėtina priims neigiamą sprendimą ir nebefinansuos lizingo sutarties. Be to, turto apsunkinimas areštu neigiamai atsiliepia skolininkės, kaip verslininkės reputacijai. Iš to seka, kad skolininkės atžvilgiu pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra neproporcingos ir varžo skolininkės teisų daugiau nei būtina teisėtam tikslui pasiekti.
6.5. Taikytos laikinosios apsaugos priemonės neužtikrina dalyvaujančių byloje šalių lygiateisiškumo principo ir jų interesų pusiausvyos. Todėl teismas, įvertindamas teikiamus naujus duomenis, kurie nebuvo žinomi, areštuojant turtą turėtų užtikrinti šalių interesų pusiausvyrą ir turto areštą panaikinti.
- Atsiliepimu į atskirąjį skundą kreditorė UAB „Atsiauta“ prašo atskirojo skundo netenkinti, skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:
7.1. Priteistina iš skolininkės kreditorei suma yra 58549,09 Eur, kas sąlygoja, jog net ir pelningai veikiančiam juridiniam asmeniui ši suma didelė. Skolininkė iki šio skundo neteikė teismui jokių duomenų apie savo turtinę padėtį, todėl teismas negalėjo objektyviai vertinti, ar skolininkės turtinė padėtis yra pakankamai gera patenkinti kreditorės reikalavimą, ar ne.
7.2. Skolininkė nepateikė jokių duomenų, įrodančių, jog ji yra pateikusi bankui Lizingo paraišką verslo klientams, kurios bankas netvirtina dėl pritaikyto turto arešto. Skolininkė tik pateikė Lizingo paraiškos verslo klientams kopiją, kuri užpildyta, tačiau yra nepasirašyta įgalioto asmens.
7.3. Iš viešai prieinamų duomenų matyti, jog skolininkė turi sunkumų net ir vykdant nedidelių sumų atsiskaitymus. Skolininkė nuolat vėluoja atsiskaityti su Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba.
7.4. Skolininkė nurodė, jog 2018 m. birželio 15 d. mokėjimo nurodymu yra sumokėjusi kreditorei 10 000 Eur, kas sąlygoja, jog skolą pripažįsta, tačiau akivaizdžiai vengia ją grąžinti. Nors skolininkė ir nurodė, jog esama skola jai yra nedidelė, tačiau nepateikė jokių pagrįstų argumentų bei įrodymų, kodėl skolos, kuri yra susidariusi jau nuo 2017 m. liepos 31 d. iki šiol negalėjo padengti.
7.5. Vien balanso pateikimas neįrodo, jog skolininkės padėtis gera. Priešingai, iš skolininkės pateiktų duomenų matyti, jog likusi 48549,09 Eur suma jai yra labai didelė.
Apeliacinės instancijos teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
- Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Nagrinėjamu atveju absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
- Byloje kilo ginčas dėl teismo nutarties, kuria pakeistas laikinųjų apsaugos priemonių mastas, teisėtumo ir pagrįstumo.
- Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas, dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad, nesiėmus šių priemonių, būsimo galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Be to, CPK 145 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos, vadovaujantis ekonomiškumo principu, kuris reiškia, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais arba taikyti tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek tai būtina ir pakanka užtikrinti įvykdymą būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui.
- CPK 148 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas gali dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu pakeisti vieną laikinąją apsaugos priemonę kita.
- Apeliantės teigimu, teismo nutartis pakeisti laikinųjų apsaugos priemonių mastą yra neteisėta, nes teismas nevertino prima facie ieškinio pagrįstumo, tiek skolininkės finansinės padėties bei šalių interesų pusiausvyrą lemiančios aplinkybės, kad skolininkė yra pateikusi lizingo paraišką, kurios bankas netvirtina dėl pritaikyto turto arešto. Be to, teismas taip pat nevertino tos aplinkybės, jog skolininkė 2018 m. birželio 15 d. mokėjimo nurodymu yra sumokėjusi kreditorei 10 000 Eur.
- Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas dėl teismo nutarties, kuria sumažintas laikinųjų apsaugos priemonių mastas, teisėtumo ir pagrįstumo, todėl teismas Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. birželio 7 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo nevertina. Atsižvelgiant į tai, apeliantės argumentas, kad teismas nevertino prima facie ieškinio pagrįstumo atmestinas, pažymint, kad apeliantės nurodyta aplinkybė apie 2018 m. birželio 15 d. mokėjimo nurodymu sumokėtą kreditorei 10 000 Eur skolos dalį, patvirtina kreditorės pareikšto reikalavimo pripažinimą.
- Sutiktina su kreditorės atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytu argumentu, kad skolininkė iki šio skundo neteikė teismui jokių duomenų apie savo turtinę padėtį, todėl teismas negalėjo objektyviai vertinti, ar skolininkės turtinė padėtis yra pakankamai gera patenkinti kreditorės reikalavimą, ar ne. Skundžiamos nutarties priėmimo dieną teismas taip pat neturėjo duomenų apie skolininkės 2018 m. birželio 15 d. mokėjimo nurodymu kreditorei sumokėtą10 000 Eur sumą. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad kreditorei pateikus prašymą panaikinti laikinąsias apsaugos priemones skolininkės banko sąskaitoms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pakeitė laikinųjų apsaugos priemonių mastą, palikdamas galioti areštą skolininkės nekilnojamam ir kilnojamam turtui. Laikinųjų apsaugos priemonių masto sumažinimas atitiko šalių procesinio lygiateisiškumo, proporcingumo, ekonomiškumo, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus (CPK 3 str. 1 d., 17 str., 145 str. 2 d.).
- Teismo vertinimu, apeliantės su atskiruoju skundu pateikta banko Lizingo paraiškos verslo klientams kopija, nepatvirtina apeliantės nurodytos aplinkybės, kad bankas netvirtins šios paraiškos dėl pritaikyto turto arešto.
- Iš viešai prieinamų duomenų matyti, kad apeliantė nuo 2018-06-18 turėjo 3137,21 Eur socialinio draudimo skolą, nuo 2018-06-26 – 3043,06 Eur socialinio draudimo skolą, nuo 2018-06-27 - 2841,58 Eur socialinio draudimo skolą, nuo 2018-06-28 socialinio draudimo įsiskolinimų neturėjo, nuo 2018-07-17 – 3397,03 Eur socialinio draudimo skolą, nuo 2018-07-25 socialinio draudimo įsiskolinimų neturėjo, nuo 2018-07-31 – 49,76 Eur socialinio draudimo skolą, nuo 2018-08-17 iki 2018-08-21 – 3832,37 Eur socialinio draudimo skolą. Iš su atskiruoju skundu teismui pateiktos 2018-01-01 – 2018-03-31 balanso kopijos matyti, kad įmonės turtas sudarė 398 147 Eur, per vienerius metus mokėtinos sumos sudarė 140 326 Eur, po vienerių metų mokėtinos sumos sudarė 182 442 Eur. Iš 2018-01-01 - 2018-03-31 pelno (nuostolių) akto kopijos matyti, jog įmonės ataskaitinio laikotarpio grynasis pelnas sudarė 4223 Eur. Teismas neturi patikimų duomenų apie kitus įmonės kreditorius bei apie pradelstų įsipareigojimų sumas, tačiau iš apeliantės Lizingo paraiškos kopijos matyti, jog apeliantė nurodė, kad jos debitoriniai įsipareigojimų sudarė 15 253 Eur, o kreditoriniai – 71 707 Eur (b. l. 33-37, 39-40). Įvertinęs šiuos duomenis, apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės argumentu, kad apeliantei sumokėjus kreditoriui 10 000 Eur sumą, likusi 48549,09 Eur mokėtina suma jai nėra didelė.
- Apeliantė teigia, kad turto arešto mastas jau nebeatitinka faktinių duomenų, nes apeliantė 2018 m. birželio 15 d. mokėjimo nurodymu yra sumokėjusi kreditorei 10 000 Eur. Pažymėtina, kad remiantis CPK 148 straipsnio 1 dalimi, apeliantė (skolininkė) gali kreiptis į pirmosios instancijos teismą su prašymu pakeisti laikinąsias apsaugos priemones.
- Dėl kitų apeliantės atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas išsamiau nepasisako, kadangi pagal kasacinio teismo praktiką įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010).
- CPK 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Iš byloje pateiktų dokumentų matyti, kad atsiliepimą į apeliantės atskirąjį skundą pasirašė kreditorės UAB „Atsiauta” direktorius S. R.. Iš 2018 m liepos 5 d. sąskaitos kopijos matyti, kad sąskaita už atsiliepimo į atskirąjį skundą 150 Eur sumai kreditorei UAB „Atsiauta“ išrašyta advokato padėjėjos E. K.-K.. Iš pinigų priėmimo kvito kopijos, serija ABU Nr. 3319102, matyti, kad pinigų priėmimo kvitą 150 Eur sumai išrašė ir apmokėjimą priėmė advokato padėjėja E. K.-K. (b. l. 50-51.)
- Vadovaujantis Advokatūros įstatymo 48 straipsnio 1 dalimi, klientas su advokatu, advokatais ar advokatų profesine bendrija dėl teisinių paslaugų susitaria pasirašydami sutartį. Pažymėtina, kad advokato padėjėjas turi teisę atstovauti kliento interesams teismuose tik tuo atveju, kai yra rašytinis advokato (praktikos vadovo) leidimas atstovauti konkrečioje byloje, o kitose institucijose – rašytiniu advokato (praktikos vadovo) sutikimu. Tačiau advokato padėjėjas atstovauti gali tik pirmosios instancijos teismuose ir ne anksčiau kaip po vienerių metų nuo advokato padėjėjo praktikos pradžios (Advokatūros įstatymo 34 str. 2 d.). Pagal nuosekliai plėtojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką į atstovavimo sampratą patenka teisinių, taip pat ir procesinių dokumentų ar jų projektų rengimo, paslaugų teikimas, nes atstovavimas yra ne tik atstovo dalyvavimas teismo posėdžiuose, bet ir kiti jo atliekami veiksmai (procesinių dokumentų rengimas, pasirašymas, pateikimas teismui, teisinės konsultacijos, įvairūs paklausimai įstaigoms ir organizacijoms ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-106-248/2016, 18 punktas). Nagrinėjamu atveju, byloje nėra įrodymu, patvirtinančių apie kreditorės UAB „Atsiauta“ sudarytą teisinių paslaugų sutartį su advokatu, advokatais ar advokatų profesine bendrija, todėl iš apeliantės kreditorei apeliacinėje instancijoje patirtos 150 Eur bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
- Dėl išdėstyto, Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. birželio 19 d. nutartis paliekama nepakeista, o apeliantės atskirasis skundas atmetamas.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
n u t a r i a:
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. birželio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėja Rasa Bartašienė