Baudžiamoji byla Nr. 2K-7-156-222/2020

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-36187-2019-0

Procesinio sprendimo kategorija 2.1.14

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. lapkričio 19 d.

Vilnius

        Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Pikelio (kolegijos pirmininkas), Arvydo Daugėlos, Artūro Pažarskio, Artūo Ridiko, Daivos Pranytės-Zalieckienės, Tomo Šeškausko ir Dalios Bajerčiūtės (pranešėja),

        sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,

        dalyvaujant prokurorui Sergejui Stulginskiui,

        teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. J. kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gruodžio 17 d. nutarties.

        Utenos apylinkės teismo 2019 m. spalio 3 d. nuosprendžiu V. J. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 2811 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu devyniems mėnesiams. Vadovaujantis BK 641 straipsniu, ši bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir nustatytas laisvės atėmimas šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 2 dalimi, paskirtoji bausmė iš dalies sudėta su Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 27 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta vienerių metų devynių mėnesių dvidešimt trijų dienų laisvės atėmimo bausme ir galutinė bausmė nustatyta laisvės atėmimas dvejiems metams dvidešimt trims dienoms. Vadovaujantis BK 68 straipsniu, V. J. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones dvejiems metams šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7 punktu, 3 dalimi, 72 straipsniu, V. J. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – transporto priemonės „Audi A6“ (duomenys neskelbtini) konfiskavimas. Prokuroro prašymas priteisti proceso išlaidas, patirtas Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Utenos apskrities VPK) dėl minėto automobilio priverstinio nuvežimo ir jo saugojimo, atmestas.

        Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gruodžio 17 d. nutartimi Utenos apylinkės teismo 2019 m. spalio 3 d. nuosprendis pakeistas: pripažintos automobilio „Audi A6“ (duomenys neskelbtini) priverstinio nuvežimo išlaidos – 108,90 Eur ir šio automobilio saugojimo išlaidos – po 2,42 Eur už kiekvieną parą nuo 2019 m. rugpjūčio 23 d. iki Utenos apylinkės teismo 2019 m. spalio 3 d. nuosprendžio įsiteisėjimo dienos – proceso išlaidomis ir jos priteistos iš nuteistojo V. J. Utenos apskrities VPK naudai. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

Išplėstinė teisėjų kolegija, išklausiusi prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

nustatė:

I. Bylos esmė

1.       V. J. nuteistas už tai, kad 2019 m. rugpjūčio 23 d. 20.15 val. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, nustatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Audi A6“ (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, esant 3,20 prom. neblaivumui.

II. Kasacinio skundo argumentai

2.       Kasaciniu skundu nuteistasis V. J. prašo pakeisti Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gruodžio 17 d. nutartį, panaikinant jos dalį dėl proceso išlaidų priteisimo. Kasatorius skunde nurodo:

2.1.                      Apeliacinės instancijos teismas padarė esminį baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimą, dėl to buvo suvaržytos nuteistojo teisės (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 369 straipsnio 3 dalis). Pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas pripažinti automobilio „Audi A6“ priverstinio nuvežimo ir jo saugojimo išlaidas, patirtas Utenos apskrities VPK, proceso išlaidomis, rėmėsi Panevėžio apygardos teismo nutartimi Nr. 1A-268-337/2018 kaip precedentu ir nurodė, kad proceso išlaidos turi būti realios, pagrįstos įrodymais, o Utenos apskrities VPK jokių įrodymų apie savo patirtas išlaidas nepateikė. Skundžiamą nutartį priėmęs teismas nepagrįstai nesivadovavo teismų praktika panašiose bylose (minėta Panevėžio apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-268-337/2018, Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-681-954/2019).

2.2.                      Nuteistasis V. J. (kasatorius) mano turintis mokėti už jam nesuteiktas paslaugas – už tai, kad jo vairuotą automobilį policijos pareigūnai nugabeno į privačią saugojimo aikštelę ir joje laikė pakankamai ilgą laiką, nors buvo aišku, kad automobilis bus konfiskuotas ir savininkas jo neatgaus, o per tą laiką jis į automobilį neturėjo jokių teisių, naudotis juo negalėjo. Automobilio nugabenimo ir saugojimo išlaidos gali būti padengtos pardavus konfiskuotą automobilį, taigi jų priteisimas iš kaltininko kaip proceso išlaidų yra nepagrįstas ir neteisingas.

III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

3.       Nuteistojo V. J. kasacinis skundas atmestinas.

Dėl proceso išlaidų (BPK 103, 105 straipsniai)

4.       Kasatorius V. J. (nuteistas pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį) skunde kelia klausimą dėl transporto priemonės (automobilio) priverstinio nuvežimo ir saugojimo išlaidų pripažinimo proceso išlaidomis. Be to, kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas įrodymais nepagrindė priteistų išlaidų realumo, o susidariusioje situacijoje jis turįs mokėti už jam nesuteiktas paslaugas, juolab tą laiką, kai automobilis buvo saugomas, juo naudotis negalėjęs. Be to, kasatoriaus manymu, šios išlaidos galėtų būti padengtos iš lėšų, gautų konfiskavus automobilį.

5.       Kasacinio skundo argumentai nepagrįsti.

6.       Pagal baudžiamojo proceso įstatymą proceso išlaidas, inter alia (be kita ko), sudaro daiktų laikymo ar persiuntimo išlaidos (BPK 103 straipsnio 5 punktas), taip pat kitos išlaidos, kurias turi proceso dalyviai ar teismas ir kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis (to paties straipsnio 6 punktas). Sumos, išleidžiamos daiktams, turintiems reikšmės nusikalstamai veikai tirti ar nagrinėti, laikyti ar persiųsti, gali būti susijusios ir su jų transportavimu, saugojimu. Pažymėtina, kad baudžiamajame procese daiktais, turinčiais reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, laikomi materialūs objektai, kurie buvo nusikalstamos veikos padarymo įrankiais ar priemonėmis, nusikalstamos veikos rezultatais arba ant kurių išliko nusikalstamos veikos pėdsakų, arba kurie buvo kaltininko nusikalstamų veikų objektais, taip pat visi kiti daiktai, kurie gali būti priemonės nusikalstamai veikai atskleisti ir kaltininkams nustatyti arba kaltinimui paneigti ar atsakomybei palengvinti (BPK 91 straipsnis). Tokiu daiktu – nusikaltimo padarymo priemone – teismų praktikoje pripažįstama transporto priemonė, kurią vairuodamas kaltininkas padaro nusikalstamą veiką, susijusią, pvz., su eismo saugumo taisyklių pažeidimu (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-392-699/2017, 2K-51-699/2018, 2K-80-511/2018, 2K-136-699/2018).

7.       Pažymėtina, kad eisme dalyvaujanti transporto priemonė yra didesnio pavojaus šaltinis. Dėl to, siekiant užtikrinti eismo saugumą, eismo dalyvių, kitų asmenų gyvybę, sveikatą ir turtą, svarbu, kad eismą kontroliuojantys kompetentingi pareigūnai, kai to reikia, imtųsi būtinų priemonių. Viena iš eismo saugumo užtikrinimo priemonių nustatyta Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje: priverstinai transporto priemonė gali būti nuvežama į ūkio subjekto, kuriam suteikta teisė verstis tokia ūkine komercine veikla, transporto priemonių stovėjimo aikštelę arba uždraudžiama transporto priemonei toliau važiuoti, jei transporto priemonės valdytojas, naudodamas transporto priemonę, sukelia grėsmę eismo dalyvių ar kitų asmenų sveikatai ar gyvybei arba trukdo saugiam transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui ir pažeidžia Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Taigi, nustatytas teisinis reguliavimas, kompetentingiems pareigūnams suteikiantis diskreciją nuspręsti priverstinai nuvežti transporto priemonę į saugojimo aikštelę, kai, atsižvelgiant į konkrečios situacijos aplinkybes, tai yra būtina; tai teisėta priemonė, taikoma įgyvendinant eismo saugumą, užkertant kelią galimoms nusikalstamoms veikoms.

8.       Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nuteistasis V. J. vairavo transporto priemonę – automobilį „Audi A6“, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, esant 3,20 promilės neblaivumui, t. y. sunkiam girtumo laipsniui. Policijos pareigūnams sulaikius nuteistąjį, įvykio vietoje nustačius jo neblaivumą, jo vairuotas automobilis tuoj pat po nusikaltimo padarymo buvo priverstinai nuvežtas saugoti į individualiai įmonei priklausančią saugojimo aikštelę. Taigi, bylos aplinkybės patvirtina, kad V. J. vairavo automobilį pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus, būdamas neblaivus, taip kėlė pavojų aplinkiniams, todėl jo vairuota transporto priemonė – nusikaltimo padarymo priemonė – buvo teisėtai priverstinai nuvežta į automobilių saugojimo aikštelę ir joje saugoma, o susidariusios automobilio nuvežimo (transportavimo) ir saugojimo (laikymo) išlaidos pagrįstai pripažintos proceso išlaidomis (BPK 103 straipsnio 5 punktas).

9.       Pagal BPK 105 straipsnio 1 dalį teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas vertėjui, ir išlaidas, patirtas atliekant nepilnamečio įtariamojo ar nepilnamečio kaltinamojo individualų vertinimą. Kitokių išimčių dėl galimo proceso išlaidų išieškojimo iš asmens, kuriam priimtas apkaltinamasis nuosprendis, BPK normos nenustato. Skundžiamą nutartį priėmęs apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad 2019 m. rugpjūčio 23 d. nuteistojo V. J. vairuoto automobilio „Audi A6“ transportavimo išlaidos iš įvykio vietos (duomenys neskelbtini) į saugojimo aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini), sudaro 108,90 Eur, o saugojimo išlaidos nuo 2019 m. rugpjūčio 23 d. iki pirmosios instancijos – Utenos apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo šis automobilis konfiskuotas, įsiteisėjimo dienos (t. y. iki 2019 m. gruodžio 17 d., kai buvo paskelbta apeliacinės instancijos teismo nutartis) sudaro po 2,42 Eur už kiekvieną parą. Apeliacinės instancijos teismas teisingai nusprendė, kad šios proceso išlaidos, vadovaujantis BPK 105 straipsnio 1 dalimi, išieškotinos iš nuteistojo V. J. Minėta, kad, gindami viešąjį interesą, eismo saugumą kontroliuojantys policijos pareigūnai turi teisę ir kartu pareigą imtis būtinų priemonių, iš jų – priverstinai nuvežti transporto priemonę (automobilį), jei jos valdytojas (pvz., vairuotojas) kelia grėsmę kitų asmenų saugumui, todėl tai nagrinėjamu atveju ir buvo padaryta. Neabejotina, kad tokioje situacijoje turto – automobilio – savininkas ar valdytojas turi būti užtikrintas, kad jo turtas bus saugomas nuo neteisėto sugadinimo, sunaikinimo ar praradimo, dėl to – šiuo konkrečiu atveju – tarp Utenos apskrities VPK ir ūkio subjekto (duomenys neskelbtini) individualios įmonės buvo sudaryta priverstinio transporto priemonės nuvežimo ir saugojimo paslaugų sutartis. Taigi, tiek priverstinis nuteistojo V. J. valdyto (vairuoto) automobilio nuvežimas, tiek saugojimas buvo būtinos ir proporcingos priemonės, jų taikymą suponavo teisei priešingas, pavojingas nuteistojo elgesys.

10.       Pažymėtina, kad šioje byloje priimtu pirmosios instancijos teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu, vadovaujantis BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punktu, V. J. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio „Audi A6“ konfiskavimas (šią nuosprendžio dalį apeliacinės instancijos teismas paliko nepakeistą). Turto, šiuo atveju – nusikaltimo padarymo priemonės, konfiskavimas – tai priverstinis neatlygintinas turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Šios baudžiamojo poveikio priemonės, skiriamos įstatymo nustatytais atvejais, paskirtis – padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pažymėta, kad turto konfiskavimo tikslas, be kita ko, išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamai veikai daryti, užkirsti kelią toliau naudoti šį turtą tokiais tikslais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-262-489/2017, 2K-315-303/2018 ir kt.). Atsižvelgiant į šias nuostatas, konstatuotina, kad proceso išlaidų padengimas iš lėšų, gautų realizavus konfiskuotą turtą – automobilį, kaip tai nurodoma kasaciniame skunde, prieštarauja šios baudžiamojo poveikio priemonės esmei ir paskirčiai, o BPK normos tokios galimybės ir nenustato.

11.       Be to, nepagrįsti ir kasacinio skundo argumentai, kad apeliacinės instancijos teismas, išieškodamas Utenos apskrities VPK naudai automobilio nuvežimo ir saugojimo išlaidas, šio sprendimo nepagrindė įrodymais. Iš bylos medžiagos ir skundžiamos teismo nutarties turinio matyti, kad, remiantis byloje esančiais dokumentais – priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktu, pirmiau minėta priverstinio transporto priemonių nuvežimo ir saugojimo paslaugų pirkimo–pardavimo sutartimi, kurioje, be kita ko, nurodyti nuvežimo ir saugojimo paslaugų įkainiai bei apmokėjimo sąlygos, nustatytas išlaidų už šias paslaugas dydis. Priešingai nei teigia kasatorius, automobilio nuvežimo ir saugojimo paslaugos buvo realiai suteiktos, jų dydis pagrįstas teismo įvertintais bylos įrodymais, o atitinkamas teismo sprendimas motyvuotas. Išlaidų realumo nepaneigia tai, kad teismo sprendimo jas išieškoti priėmimo metu Utenos apskrities VPK jų nebuvo apmokėjusi, nes, kaip nurodyta jau minėtoje paslaugų pirkimo–pardavimo sutartyje, transporto priemonės konfiskavimo atveju (kai transporto priemonė paimama valstybės nuosavybėn) ji saugoma iki atitinkamo teismo sprendimo priėmimo dienos, o Utenos apskrities VPK sumoka paslaugų teikėjai (duomenys neskelbtini) individualiai įmonei pagal sutartyje nurodytus įkainius susidariusią sumą per trisdešimt dienų nuo paslaugos perdavimo–priėmimo akto ir PVM sąskaitos faktūros gavimo dienos. Be to, šiuo atveju tai, kad teismas nenurodė apskaičiuotos išlaidų už automobilio saugojimą sumos, nėra esminis trūkumas; iš nurodytų konkrečių duomenų (laikotarpio ir paros įkainio) išieškotina suma yra pakankamai aiškiai apibrėžta (2,42 Eur x 117 parų = 283,14 Eur). Taigi, apeliacinės instancijos teismas tinkamai vadovavosi racionalumo, proceso ekonomiškumo kriterijais ir, priešingai nei teigia kasatorius, nepadarė esminių procesinių pažeidimų, galėjusių suvaržyti įstatymų garantuotas jo teises ir sukliudyti išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą (BPK 369 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamos situacijos kontekste pažymėtina ir tai, kad valstybės institucija – policijos įstaiga yra prisiėmusi įsipareigojimą ūkio subjektui apmokėti transporto priemonės nuvežimo ir saugojimo paslaugas, kurios sudaro prielaidas taikyti adekvačias priemones, užtikrinančias visuomenės saugumą nuo galimos nusikalstamos veikos, ir kai yra pagrindas taikyti tokias priemones, turi teisę baudžiamajame procese į atitinkamų išlaidų išieškojimą iš kalto asmens. Atsižvelgiant į šios bylos aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo sprendimas išieškoti iš nuteistojo V. J. proceso išlaidas laikytinas teisingu.

Išplėstinė teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

        Nuteistojo V. J. kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai                                                            Alvydas Pikelis

                                                                   Arvydas Daugėla

                                                                   Artūras Pažarskis

                                                                   Artūras Ridikas

                                                                   Daiva Pranytė-Zalieckienė

                                                                   Tomas Šeškauskas

                                                                   Dalia Bajerčiūtė