Civilinė byla Nr. e2-240-1024/2021

Procesinis Nr. 2-33-3-01261-2020-5

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.6.8.11.1.; 3.1.7.6.; 3.1.7.11.;3.2.3.1.; 

3.2.6.1.

(S)

PLUNGĖS APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. liepos 12 d.

Plungė

Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų teisėja Ieva Juodviršytė,  

sekretoriaujant Zinai Pranskietienei,

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Plungės bioenergija“ atstovams direktoriui G. Š., advokato padėjėjai Karinai Pribylovai,

atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Plungės šilumos tinklai“ atstovams direktorei M. C., advokatui Sauliui Urbonavičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Plungės bioenergija“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Plungės šilumos tinklai“ dėl nuomos sutarties pratęsimo ir uždraudimo atlikti veiksmus, išvadą teikianti institucija Valstybinė energetikos reguliavimo taryba.

Teismas

n u s t a t ė:

1.       ieškovė kreipėsi į teismą ir patikslintu ieškiniu prašė pripažinti 2013 m. birželio 25 d. atsakovo ir ieškovo ilgalaikio materialiojo turto nuomos sutartį Nr. 1/2013 pratęsta iki 2020 - 2021 metų šildymo sezono pabaigos, t. y. iki 2021 m. balandžio 30 d. arba iki tol, kol Plungės savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu bus paskelbta 2020 - 2021 metų šildymo sezono pabaiga; pripažinti 2020 m. rugsėjo 14 d. šilumos pirkimo – pardavimo sutarties Nr. PŠT2020/09/09/14-01 nutraukimą neteisėtu; uždrausti atsakovui trukdyti ieškovui šilumos gamybos šaltinyje, esančiame patalpose adresu V. Mačernio g. 19, Plungėje, išteklių biržos operatoriaus BALTPOOL, UAB administruojamoje elektroninėje šilumos aukcionų sistemoje deklaruotais šilumos gamybos įrenginiais pagal 2020 m. rugsėjo 14 d. šilumos pirkimo – pardavimo sutartį Nr. PŠT2020/09/14-01 gaminti šilumos energiją ir ją perduoti į atsakovui priklausančius termofikacinius šilumos tinklus bei įpareigoti atsakovą priimti ieškovo gaminamą šilumą; priteisti ieškovui iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurių dydis bus pagrįstas bylos nagrinėjimo teisme metu.

2.       Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas advokatas Remigijus Bukėnas nurodė, kad atsisako patikslinto ieškinio pirmojo ir trečiojo reikalavimų, kadangi jie prarado aktualumą, nurodė, kad dviejų ieškinio reikalavimų atsisakymo pasekmės jiems žinomos. Patvirtino, kad palaiko patikslinto ieškinio reikalavimą pripažinti 2020 m. rugsėjo 14 d. šilumos pirkimo – pardavimo sutarties Nr. PŠT2020/09/09/14-01 nutraukimą neteisėtu.

3.       Ieškinyje nurodė, kad tarp ieškovo ir atsakovo 2013-06-25 buvo sudaryta ilgalaikio materialiojo turto nuomos sutartis Nr. 1/2013 (toliau – Nuomos sutartis) dėl patalpų, esančių V. Mačernio g. 19, Plungėje (toliau – Patalpos) nuomos. Nuomos sutartimi atsakovas perdavė ieškovui naudotis ir dūmtraukiu, esančiu žemės sklype adresu V. Mačernio g. 19, Plungėje (toliau – Žemės sklypas). Patalpose yra sumontuoti ieškovui nuosavybės teise priklausantys šilumos gamybos įrenginiai, kuriais ieškovas jau 20 metų gamina šilumos energiją Plungės miesto gyventojams ir tai darė 2020 - 2021 metų šildymo sezono metu. Ieškovas šilumą Plungės miesto gyventojams gamina ir į atsakovo termofikacinius tinklus perduoda šilumos pirkimo – pardavimo sutarčių, kurios kasmet sudaromos/atnaujinamos tarp atsakovo ir ieškovo, pagrindu. 2020-09-14 ieškovas ir atsakovas sudarė šilumos pirkimo – pardavimo sutartį Nr. PŠT2020/09/14-01 (toliau – Šilumos pirkimo sutartis), kurios 2 punkte yra nurodyta, kad sutarties objektas – šilumos energijos, pagamintos nepriklausomo šilumos gamintojo šilumos gamybos šaltinyje, esančiame Mačernio g. Nr. 19, Plungėje, supirkimas į atsakovo kaip šilumos tiekėjo termofikacinius šilumos tinklus. Ieškovas, adresu V. Mačernio g. 19, Plungė, nuosavybės teise valdo kitas patalpas, kuriose yra įrengta katilinė, tačiau ji nebuvo naudojama ieškovo vykdomoje šilumos gamybos veikloje, kadangi ją būtina modernizuoti. Ieškovas dalyvavo Europos sąjungos plėtros fondo finansuojamuose projektuose ir laimėjo finansavimą modernizuoti nuosavybės teise valdomus biokuro katilus. Įgyvendindamas Europos sąjungos plėtros fondo finansuojamus projektus, ieškovas šiuo metu atlieka jam nuosavybės teise priklausančiose patalpose esančios katilinės modernizavimo darbus - keičia šilumos gamybos įrenginius, įrengdamas du naujus biokuro katilus: 5 MW biokuro katilą Argus Flex 25 ir 3 MW galios katilą Argus Flex 25 (toliau – nauji katilai). Vadovaujantis Naudojimosi šilumos perdavimo tinklais sąlygų sąvade (toliau – Sąvadas) reikalavimais, prie šilumos tinklų prijungiami nepriklausomo šilumos gamintojo šilumos įrenginiai, atliekami prisijungimo darbai ir šilumos perdavimo tinklų saugumui užtikrinti būtini įrenginiai turi atitikti techninių norminių dokumentų reikalavimus, o pagal Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2014 m. spalio 24 d. įsakymu Nr. 1-261 patvirtintu Valstybinės kontrolės ir vartotojų energetikos įrenginių kontrolės tvarkos aprašo 9.6 punktą rekonstruotų, modernizuotų elektrinių ir katilinių, taip pat statinių, kuriuose sumontuotos energetikos inžinerinės sistemos bei energetikos įrenginiai, atitikties projektui bei tinkamumo naudoti pagal paskirtį nustatymui, yra tikrinami Tarybos atstovų. Šiuo tikslu ieškovas turi atlikti naujų katilų bandomąją eksploataciją (paleidimo – derinimo darbus), o atlikus bandomąją eksploataciją (paleidimo – derinimo darbus), gauti Tarybos patvirtinimą apie naujų katilų tinkamumą naudoti pagal paskirtį. 2020-12-03 atsakovas pateikė ieškovui raštą Nr. S-199, kuriuo pareikalavo iki 2020-12-10 atjungti naujus katilus nuo šilumos tiekimo sistemos ir pateikti informaciją, bei įspėjo apie vienašališką Šilumos pirkimo sutarties nutraukimą nuo 2020-12-25, jei informacija nebus pateikta, o nauji katilai nebus atjungti. 2020-12-10 Ieškovas pateikė atsakovui pranešimą, informuodamas jį apie naujų katilų technines charakteristikas. Pranešime ieškovas aiškiai išdėstė savo poziciją dėl atsakovo grasinimų nutraukti Šilumos pirkimo sutartį. Be to, ieškovas aiškiai nurodė, kad vykdydamas Šilumos pirkimo sutartį, šilumą gamins ginčo patalpose esančiais šilumos gamybos įrenginiais. 2020-12-23 ieškovas pateikė atsakovui pranešimą, kuriuo pakartotinai patvirtino, kad šilumos gamyba pagal Šilumos pirkimo sutartį yra gaminama įrenginiais Nr. 04.1.1-LVPA-K-112-02-0011 ir 04.1.1-LVPA-K-112-02-0013, kurie yra ginčo patalpose bei pažymėjo, kad naujų katilų bandomoji eksploatacija yra sustabdyta. Nurodo, kad atsakovo vienašalis Šilumos pirkimo sutarties nutraukimas yra neteisėtas nesant esminio Šilumos pirkimo sutarties pažeidimo. Ieškovo įsipareigojimai nustatyti Šilumos pirkimo sutarties 4.1 - 4.11 punktuose. Ieškovas savo įsipareigojimus, nustatytus Šilumos pirkimo sutartyje vykdė (ir toliau tebevykdo) tinkamai ir jokių esminių sutarties pažeidimų, kurių pagrindu Šilumos pirkimo sutartis galėtų būti nutraukta, neatliko. Ieškovas, vykdydamas Šilumos pirkimo sutartį, šilumą gamino ir toliau gamina šilumos gamybos įrenginiais VŠK KVGM 10-150 Nr.1 ir VŠK KVGM 10-150 Nr. 2, esančiais ginčo patalpose. Svarbu pažymėti, kad ieškovas, matydamas neadekvačią atsakovo reakciją į ieškovo vykdomą naujų katilų bandomąją eksploataciją, siekdamas neaštrinti konflikto, naujus įrenginius išjungė ir bandomąją eksploataciją nutraukė dar 2020 m. gruodžio 23 d. Dėl naujų katilų bandomosios eksploatacijos paaiškina, kad tarp atsakovo ir ieškovo iš esmės kilo nesutarimas dėl to, ar ieškovui, siekiant modernizuoti jau seniai egzistuojančią katilinę, kurioje senieji biokuro katilai yra keičiami naujais katilais, buvo reikalinga gauti Sąvade nurodytas prisijungimo (technines) sąlygas iš atsakovo. Ieškovas laikė, kad esant dar 2007 metais prie atsakovo termofikacinių tinklų prijungtai katilinei bei atliekant tik katilinės modernizaciją (katilų pakeitimą), jokios naujos prisijungimo sąlygos nėra reikalingos, kadangi šilumos gamybos vietos (katilinės) ir prisijungimo prie šilumos perdavimo taško parametrai (slėgis paduodamoje ir grįžtamoje linijose, slėgių skirtumai, minimalus ir maksimalus šilumnešio debitai, temperatūros grafikai ir kiti techniniai reikalavimai) nėra keičiami. Nei Šilumos pirkimo sutartis, nei Standartinių sąlygų aprašas nenustato, kokie sutarties pažeidimai yra laikomi esminiais, dėl kurių Šilumos pirkimo sutartis galėtų būti vienašališkai nutraukta. Vien tai, kad siekiant atlikti bandomąją naujų įrenginių eksploataciją laikinai buvo įjungti nauji katilai, nepaneigia to fakto, kad Šilumos pirkimo pardavimo sutartis visą laiką yra ir buvo vykdoma šilumą gaminant šilumos gamybos įrenginiais VŠK KVGM 10-150 Nr.1 ir VŠK KVGM 10-150 Nr. 2, esančiais ginčo patalpose. Atitinkamai naujų katilų įjungimas bandomosios eksploatacijos tikslais nėra ir negali būti laikomas esminiu sutarties pažeidimu, nes ieškovo įsipareigojimai gaminti šilumą pagal Šilumos pirkimo sutartimi apibrėžtas sąlygas niekaip nebuvo pažeisti. Be to, naujų katilų įjungimas nesukėlė absoliučiai jokios žalos ir(ar) neigiamų pasekmių atsakovui. Naujų katilų bandomosios eksploatacijos metu pagaminta šiluma ir kartu su šilumos gamybos įrenginiais VŠK KVGM 10-150 Nr.1 ir VŠK KVGM 10-150 Nr. 2 pagaminta šiluma buvo panaudota ir patiekta galutiniams vartotojams, o galutiniai vartotojai už šią patiektą šilumą sumokės atsakovui.

4.       Atsakovas pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti iš ieškovo visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad sutarčių dėl šilumos gamybos tarp nepriklausomo šilumos gamintojo (toliau – NŠG) ir tiekėjų sudarymą reguliuoja Standartinių šilumos pirkimo – pardavimo sutarčių su nepriklausomais šilumos gamintojais sąlygų aprašo, patvirtinto Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau – Komisija) 2013-05­24 nutarimu Nr. O3-181 „Dėl standartinių šilumos pirkimo –pardavimo sutarčių su nepriklausomais šilumos gamintojais sąlygų aprašo patvirtinimo“ (toliau – Standartinės sutarčių sąlygos). Standartinių sutarčių sąlygų III skyriuje nurodytos privalomos sutarties sąlygos, pagal kurias sutartyje, be kita ko, turi būti numatyti tiekiamos šilumos kokybiniai ir kiekybiniai rodikliai bei šilumos tiekimo rėžimas ir sąlygos. Siekiant pasirašyti šilumos pirkimo – pardavimo sutartį dėl šilumos gamybos, NŠG visų pirma turi įvykdyti su naujų šilumos gamybos įrenginių prijungimu prie tiekėjo šilumos perdavimo tinklo susijusius reikalavimus. Vienas iš tokių reikalavimų – privalomas kreipimasis raštu į šilumos tiekėją su prašymu išduoti prisijungimu prie šilumos perdavimo tinklo sąlygas, įtvirtintas Komisijos 2015-01-19 nutarimu Nr. O3-6 (toliau - Sąvadas) 17 p. Gavęs prisijungimo sąlygas, NŠG įgyja teisę kreiptis dėl preliminarios sutarties sudarymo šilumos gamybai ir supirkimui bandomosios eksploatacijos metu (Sąvado 46 p.). Be to, atsižvelgiant į Sąvado 61 p., NŠG, atlikę šilumos įrenginių modernizaciją, renovaciją ar naujų šilumos įrenginių bandomąją eksploataciją, per 30 kalendorinių dienų privalo patiekti šilumos tiekėjui atnaujintą Sąvado 60 p. nurodytą informaciją. Taip pat, prieš pasirašant šilumos pirkimo-pardavimo sutartį NŠG tiekėjui privalo patiekti šilumos įrenginių teisės aktų tvarka pripažinimo tinkamais naudoti dokumentą (statybos užbaigimo aktą) bei visą informaciją apie jo šilumos įrenginių techninius parametrus, galinčius turėti įtakos teikiamo šilumnešio parametrams, aprūpinimo šiluma sistemos eksploatacijai, taip pat šilumą gaminančių įrenginių trumpą charakteristiką. Atlikus visus privalomus teisės aktuose nurodytus veiksmus ir pasirašius šilumos pirkimo – pardavimo sutartį, NŠG dalyvauja šilumos aukcione, kurį reglamentuoja 2018-05-16 Komisijos nutarimas Nr. O3E-154 „Dėl Šilumos aukciono reglamento tvirtinimo“ (toliau – Aukciono reglamentas). Remiantis Aukciono reglamento 15 p., šilumos aukciono dalyvis (NŠG), kiekvieną kartą naudodamasis šilumos aukciono duomenų valdymo sistema ir teikdamas pavedimą pirkti arba pavedimą parduoti šilumą patvirtinta ir garantuoja BALTPOOL bei kitiems šilumos aukciono dalyviams, kad dalyvio anketoje nurodyti duomenys yra tikri, visapusiški ir teisingi. Tai reiškia, kad pateikęs pavedimą parduoti šilumą, NŠG negali gaminti ir parduoti šilumos kitais dalyvio anketoje nenumatytais ir pateiktame pavedime parduoti nurodytų teisės aktų neatitinkančiais šilumos gamybos įrenginiais. Kad tokia aukščiau aprašyta tvarka yra privaloma ir ieškovui savo 2020-12-02 ir 2020-12­31 raštuose patvirtino valstybinis reguliatorius - VERT. Kaip minėta, ieškovas šiuo metu valdo 4 šilumos gamybos įrenginius – naujus katilus (esančius ieškovo valdomose patalpose) ir senus katilus (esančius atsakovo patalpose). Atsakovas, sudarydamas Šilumos pirkimo – pardavimo sutartį, turėjo pagrįstą lūkestį, jog ieškovas gamins šilumą naujais katilais po to, kai juos teisės aktų nustatyta tvarka išbandys ir registruos, t. y. pripažins tinkamais naudotis. 2020 m. lapkričio mėn. vyko šilumos aukcionas BALTPOOL, kurio metu, buvo aukcionuojama šiluma 2021 m. sausio mėn. Šiame aukcione ieškovė savo dalyvio anketoje nurodė, kad šilumą gamins Naujais katilais („Argus Flex 25 Nr. 1 ir Argus Flex 25 Nr. 2). Tačiau VERT 2020-12-02 rašte patvirtino, kad ieškovas negalėjo dalyvauti šiame aukcione ir/ar parduoti pagamintos šilumos energijos naujais katilais, kurie 2020-12-31 BALTPOOL raštu netgi buvo pašalinti kaip neteisėtai deklaruoti katilai. Tokiu būdu atsakovui tapo žinoma, kad: (i) ieškovas, sudarydamas Šilumos sutartį, ketino gaminti šilumą naujais katilais nesilaikant teisės aktų reikalavimų, t. y. gaminti šilumą teisės aktų nustatyta tvarka neišbandytais katilais; ir (ii) ieškovas sudarydamas Šilumos sutartį ketino gaminti šilumą ir senaisiais katilais, nors nuomos sutartis nėra pratęsta. Bet kuriuo atveju, nepriklausomai nuo to, kokiais katilais ieškovas gamino šilumą, viena iš esminių Šilumos sutarties sąlygų yra teisėtai pagaminta šilumos energija. Šilumos sutarties vykdymo eigoje tapo aišku, kad ieškovas gamina šilumos energiją teisės aktų tvarka nesutvarkytais šilumos įrenginiais (naujais katilais), todėl atsakovas pagrįstai nutraukė tarp šalių sudarytą šilumos pirkimo – pardavimo sutartį.

5.       Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas Remigijus Bukėnas nurodė, kad palaiko patikslinto ieškinio reikalavimą pripažinti 2020 m. rugsėjo 14 d. šilumos pirkimo – pardavimo sutarties Nr. PŠT2020/09/09/14-01 nutraukimą neteisėtu, kitų dviejų ieškinio reikalavimų atsisako. Papildomai paaiškino, kad byloje pateikti 2021 m. vasario 23 d. ieškovo rašytiniai paaiškinimai yra vienas iš svarbiausių dokumentų pateiktų byloje, kuriame nurodyti ieškovo esminiai nesutikimo su VERT išvadose nurodytais argumentais. Konfliktas tarp šalių prasidėjo spalio mėnesį, kai prieš šildymo sezoną atsakovė visais savo veiksmais ėmėsi užkirsti kelią, kad ieškovė nepatiektų šilumos energijos ir tik byloje pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, šildymas buvo užtikrintas. Pradžioje vyko ginčas dėl nuomojamų patalpų, tačiau ieškovui adresu Mačernio g. g. 19, Plungėje, priklauso ne tik nuomojamos patalpos iš atsakovo, bet jose yra ir pačiam ieškovui nuosavybės teise priklausančios patalpos, tame tarpe ir katilinė, kurioje buvo atliekami modernizacijos darbai. Atliekant modernizacijos darbus, kurie buvo atlikti gavus Europos Sąjungos paramą, katilinėje vietoj buvusio garo katilo buvo pasatyti du nauji katilai. Atsakovas nusprendė, kad neva šie katilai buvo prijungti be jų žinios ir nesilaikius nustatytų reikalavimų, todėl nutraukė tarp šalių sudarytą šilumos pirkimo – pardavimo sutartį nuo 2020-12-25. Atsakovas motyvuoja, kad tai buvo esminis sutarties pažeidimas, tačiau atsakovas 2020-10-14 suderino rekonstrukcijų ir kapitalinių remontų planą 2020 – 2021 metams ir žinojo, kokie ir kada bus pajungti nauji katilai. Ieškovas, nenorėdamas aštrinti konflikto, 2020-12-23 sustabdė naujų katilų bandomąją eksploataciją. Pažymėjo, kad atsakovo pareiga yra deklaruoti BALTPOOL sistemoje įrenginių sąrašą, o atsakovas šios savo pareigos nevykdė. 2020 metų lapkričio mėnesį ieškovas deklaravo naujuosius katilus sausio mėnesiui, nes tikėjosi, kad nauji katilai jau bus pajungti ir bus tinkami naudojimui. Be to, atsakovas nurodo, kad neva tikėjosi, kad ieškovas gamins šilumą naujais katilais, tačiau savo visais veiksmais trukdė šiems savo lūkesčiams išsipildyti. Kai su ieškovu sudarė šilumos pirkimo sutartį, tai atsakovas nereikalavo gauti prisijungimo sąlygų, o kai jas išdavė, tai nepagrįstai jose įrašė reikalavimą dėl kamino. Naujų katilų pajungimas ir katilinės modernizacija nėra nauja statyba ir jiems nereikalingi atsakovo ir VERT nurodyti dokumentai, tai tik įrenginio komponento pakeitimas, naujų, modernesnių katilų pajungimas. VERT išvadas prašo teismo vertinti kritiškai, kadangi VERT dažnai patys sau prieštarauja, sąvokas aiškina nenuosekliai, jie nėra potencialūs šilumos gamintojai, kadangi jie jau yra šilumos gamintojai dabar. Šiuo atveju jokia sutarties sąlyga nebuvo pažeista, jokio esminio sutarties pažeidimo nebuvo, jie teikė sutartą kiekį šilumos energijos, jie sutartį vykdė tinkamai, o sutarties nutraukimas turi būti ultima ratio priemonė.

6.       Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė advokato padėjėja Karina Pribylova papildomai paaiškino, kad atsakovas išdavė naujas prisijungimo sąlygas, tačiau jokių reikšmingų techninių reikalavimų atsakovas jose nenustatė, o tikslas išduoti prisijungimo sąlygas buvo susijęs tik su tuo, kad sąlygose būtų įrašytas draudimas naudotis kaminu. Atsakovui jau po katilų pajungimo išdavus prisijungimo sąlygas, ieškovo atlikta šilumos gamybos įrenginių rekonstrukcija, įrengiant naujuosius katilus, atitiko išduotose prisijungimo sąlygose nustatytus reikalavimus, išskyrus atsakovės nustatytą draudimą naudotis jai priklausančiu kaminu.

7.       Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas direktorius G. Š. paaiškino, kad jis neišskiria, kuri šiluma yra bloga, kuri gera, ar šiluma tiekta per senus katilus ar naujus, ji buvo iš esmės patiekta ir buvo tinkama, o atsakovas šildydamas dujomis pažeidžia ir gamtosauginius reikalavimus, kadangi dujos išmeta daugiau CO2 nei jų gaminama šiluma.

8.       Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas advokatas Saulius Urbonavičius nurodė, kad su pareikštu reikalavimu nesutinka, papildomai paaiškino, kad nagrinėjamu atveju tarp šalių susiklostę santykiai reguliuojami viešosios teisės normomis ir yra griežtai reglamentuoti. Tarp šalių kilusius ginčus sprendžia VERT, kurios sprendimai šalims yra privalomi. Pati ieškovė nurodė, kad priimdama sprendimus dėl naujų katilų pajungimo konsultavosi su VERT ir rėmėsi jų išvadomis. 2020-11-17 atsakovas raštu kreipėsi į ieškovą su prašymu pateikti informaciją, kokiais katilais bus tiekiama šilumos energija, tačiau ieškovas į šį raštą neatsakė, neatsakė ir į kitus raštus. Atsakovas paprasčiausiai atsuko sklendę nesuderinęs su atsakovu ir pajungė naujus katilus. 2020-12-02 VERT pateikė paaiškinimą, kad naujais katilais ieškovas negali gaminti šilumos energijos ir kad atsakovas negalėjo su ieškovu sudaryti šilumos pirkimo – pardavimo sutarties. Naujų katilų pajungimas yra griežtai reglamentuotas teisės aktų, todėl ieškovui ir toliau vykdant pažeidimą, atsakovui neliko kitos išeities kaip tik nutraukti sutartį dėl esminio sutarties pažeidimo. VERT nurodė aiškią tvarką, kaip galima priduoti naujus katilus, o ieškovas šią tvarką piktybiškai ignoravo ir dabar nesutinka su VERT pateikta išvada byloje bei visaip bando paneigti joje išdėstytus argumentus. Pažymi, kad VERT yra ta institucija, kuri oficialiai aiškina teisės aktus, priima nutarimus, vykdo priežiūrą, sprendžia ginčus ir nesutinkant su jų sprendimais, juos galima skųsti administraciniam teismui, o šie teisiniai santykiai yra reguliuojami viešosios tesiės.

9.       Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas advokato padėjėjas Vytis Grybauskas papildė, kad nors ieškovė nurodė, kad ji tik galimai išbandė naujuosius katilus, tačiau pažymėjo, kad naujaisiais katilais iki pat 2020 m. gruodžio 24 dienos buvo pagaminta 38 procentai šilumos energijos. Nors ieškovo atstovas teigė, kad katilams išbandyti reikia minimaliai 72 valandų, tačiau katilai veikė ilgą laiką ir gamino šilumos energiją, todėl tai nebegali būti traktuojama tik kaip naujų katilų išbandymas, tai jau buvo šilumos gamyba.

10.       Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė direktorė M. C. paaiškino, kad ieškovas nebuvo linkęs bendradarbiauti su jais, savavališkai atsuko sklendę ir paleido naujuosius katilus, kurie net nebuvo priduoti teisės aktų nustatyta tvarka. Jų įmonė yra griežtai kontroliuojama, jie be VERT negali žengti nei žingsnio, o VERT pasakė, kad naujais katilais šiluma negalėjo būti gaminama, šiluma buvo gaminama neteisėtai, todėl tai yra esminis sutarties pažeidimas. Nors ieškovas su jų įmone derino rekonstrukcijų ir kapitalinių remontų planą 2020 – 2021 metams, tačiau ieškovas vis tiek turėjo pareigą informuoti juos, kada ir kokiais konkrečiais veiksmais tas planas yra vykdomas, be to, šis darbų suderinimo planas nepaneigia teisės aktų nustatytų reikalavimų naujų katilų pajungimui, o atsakovas šių reikalavimų nepaisė.

11.       Institucijos teikiančios išvadą Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (toliau – VERT) atstovas teismo posėdyje nedalyvauja, apie posėdžio vietą, datą ir laiką jiems pranešta tinkamai.  

Teismas

k o n s t a t u o j a:

Ieškinys atmestinas.    

Dėl dalies ieškinio reikalavimų atsisakymo

12.       Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas advokatas Remigijus Bukėnas nurodė, kad atsisako patikslinto ieškinio pirmojo ir trečiojo reikalavimų, t. y. atsisako reikalavimo pripažinti 2013 m. birželio 25 d. atsakovo ir ieškovo ilgalaikio materialiojo turto nuomos sutartį Nr. 1/2013 pratęsta iki 2020 - 2021 metų šildymo sezono pabaigos, bei reikalavimo uždrausti atsakovui trukdyti ieškovui pagal 2020 m. rugsėjo 14 d. šilumos pirkimo – pardavimo sutartį Nr. PŠT2020/09/14-01 gaminti šilumos energiją ir ją perduoti į atsakovui priklausančius termofikacinius šilumos tinklus bei įpareigoti atsakovą priimti ieškovo gaminamą šilumą. Nurodė, kad šių ieškinio reikalavimų atsisakymo teisinės pasekmės jiems žinomos.  

13.       Civiliniame procese galiojant dispozityvumo principui, šalys gali laisvai disponuoti savo procesinėmis teisėmis, tarp jų ir atsisakyti nuo ieškinio, t. y., pradėjus civilinį procesą, jį iniciavusiai šaliai nusprendus, kad nebenori tęsti bylos nagrinėjimo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 13 str., 42 str. 1 d.). Ieškovas teismo posėdžio metu žodžiu patvirtino, kad jam žinomos patikslinto ieškinio pirmojo ir trečiojo reikalavimų atsisakymo pasekmės, pateiktas atsisakymas neprieštarauja imperatyvioms teisės normoms ar viešajam interesui, todėl pareiškimas dėl patikslinto ieškinio pirmojo ir trečiojo reikalavimų atsisakymo priimtinas, civilinė byla šioje dalyje nutraukiama (CPK 42 str. 1, 2 d., 140 str. 1 d., 293 str. 1 d. 4 p.).

14.       Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas patvirtino, kad palaiko patikslinto ieškinio reikalavimą pripažinti 2020 m. rugsėjo 14 d. šilumos pirkimo – pardavimo sutarties Nr. PŠT2020/09/09/14-01 nutraukimą neteisėtu.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

15.       Bylos duomenimis nustatyta, kad 2020 m. rugsėjo 14 d. ieškovas ir atsakovas sudarė šilumos pirkimo – pardavimo sutartį Nr. PŠT2020/09/14-01 (toliau – Šilumos pirkimo sutartis), kurios 2 punkte yra nurodyta, kad sutarties objektas – šilumos energijos, pagamintos Nepriklausomo šilumos gamintojo šilumos gamybos šaltinyje, esančiame Mačernio g. Nr. 19, Plungėje, supirkimas į Šilumos tiekėjo termofikacinius šilumos tinklus.

16.       Tiek ieškovo, tiek atsakovo nuosavybės teise valdomos patalpos yra tuo pačiu adresu, V. Mačernio g. 19, Plungė.

17.       Ieškovas 2013 m. birželio 25 d. ilgalaikio materialiojo turto nuomos sutartimi Nr. 1/2013 nuomojosi iš atsakovo patalpas, esančias adresu V. Mačernio g. 19, Plungė (nuomos sutarties vykdymo pabaiga 2020-06-29). Šiose patalpose buvo sumontuoti ieškovui nuosavybės teise priklausantys šilumos gamybos įrenginiai (vadinamieji senieji katilai – VŠK KVGM 10-150 Nr.1 ir VŠK KVGM 10-150 Nr. 2), kuriais ieškovas gamino šilumos energiją Plungės miesto gyventojams ir tą ketino daryti 2020 – 2021 metų šildymo sezono metu.

18.       Ieškovas, adresu V. Mačernio g. 19, Plungė, nuosavybės teise valdo ir kitas patalpas, kurios priklauso nuosavybės teise ieškovui ir kuriose yra įrengta katilinė, tačiau ji nebuvo naudojama ieškovo vykdomoje šilumos gamybos veikloje. Taigi ieškovas valdo dvi katilines, esančias adresu V. Mačernio g. 19, Plungė: 1) katilinę, kurioje yra įrengti ir eksploatuojami ieškovui priklausantys šilumos gamybos įrenginiai (toliau – seni katilai); ši katilinė yra įrengta atsakovui priklausančiose yra ieškovui nuomotose patalpose; ir 2) katilinę, kuri yra įrengta ieškovui nuosavybės teise priklausančiose patalpose ir kurią ieškovas modernizavo.

19.       Ieškovas dalyvavo Europos sąjungos plėtros fondo finansuojamuose projektuose ir laimėjo finansavimą modernizuoti nuosavybės teise valdomus biokuro katilus. Įgyvendindamas Europos sąjungos plėtros fondo finansuojamus projektus Nr. 04.1.1-LVPA-K-112-02-0011, 04.1.1-LVPA-K-112-02-0013 (toliau – Projektai). Ieškovas nagrinėjamo ginčo laikotarpiu atliko jam nuosavybės teise priklausančiose patalpose esančios katilinės modernizavimo darbus – keitė šilumos gamybos įrenginius, įrengdamas du naujus biokuro katilus: 5 MW biokuro katilą Argus Flex 25 ir 3 MW galios katilą Argus Flex 25 (toliau – nauji katilai).

20.       2020 m. spalio 29 d. atsakovas pateikė ieškovui raštą Nr. 162, kuriame nurodė, kad gavo ieškovo raštą dėl planuojamos šilumos gamybos. Atsakovas norėdamas visiško aiškumo ir skaidrumo, prašo ieškovo paaiškinti, kokiais katilais ir kur ketina gaminti rašte nurodytą šilumos energiją.

21.       2020 m. spalio 30 d. ieškovas raštu Nr. 48 atsakydamas atsakovui į 2020-10-29 raštą Nr. 162, nurodo, kad kaip ir pastaruosius 20 metų, šilumos energiją ieškovas ketina gaminti ieškovui nuosavybės teise priklausančiais šilumos gamybos įrenginiais, esančiais Mačernio g. 19, Plungė.

22.       2020 m. lapkričio 17 d. atsakovas raštu Nr. S-192 kreipėsi į ieškovą su prašymu pateikti visą su naujaisiais katilais susijusią techninę dokumentaciją (nurodyti, kokiomis prisijungimo sąlygomis vadovausis prijungdami prie centrinio šildymo sistemos naujus katilus, ar bandomosios eksploatacijos darbus ketina vykdyti pagal Šilumos sutartį ir kita). Rašte taip pat nurodyta, kad gavę aukščiau nurodytą informaciją svarstys galimybę suderinti naujos katilinės ir jos įrenginių paleidimo – derinimo darbų vykdymą.

23.       2020 m. lapkričio 23 d. atsakovas kreipėsi į ieškovą elektroniniu paštu primindamas, kad 2020 m. lapkričio 17 d. išsiuntė ieškovui raštą dėl naujos katilinės paleidimo derinimo darbų, tačiau kol kas nesulaukė jokio atsakymo. Pakartotinai paklausė, kada ieškovas planuoja vykdyti naujos katilinės paleidimo darbus.

24.       2020 m. gruodžio 1 d. ieškovas pateikė atsakovui pranešimą dėl naujų šilumos gamybos įrenginių bandomosios eksploatacijos (paleidimo – derinimo ) darbų Nr. 58, kuriame nurodė, kad bendrovė atlieka nuosavybės teise valdomos katilinės modernizavimą keičiant šilumos gamybos įrenginius, t. y. įrengiant du naujus katilus. Šilumos gamybos vieta (katilinė), kuri yra modernizuojama keičiant biokuro katilus naujais biokuro katilais, buvo prijungta prie šilumos padavimo tinklų dar 2007 metais tuo metu galiojančių teisės aktų nustatyta tvarka. Keičiant biokuro katilus naujais biokuro katilais yra atliekama jau prijungtos šilumos gamybos vietos (katilinės) modernizacija keičiant tam tikrus katilinės technologinės įrangos komponentus – biokuro katilus ir tokiems modernizavimo darbams nėra reikalingos naujos prisijungimo sąlygos, kaip tai apibrėžta Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2015 m. sausio 19 d. nutarimu Nr. O3-6 patvirtintose Naudojimosi šilumos perdavimo tinklais sąlygų sąvade (toliau – Sąvadas). Taip pat pažymėjo, kad atliekant naujų biokuro katilų bandomosios eksploatacijos darbus, šiluma pagal Šilumos pirkimo sutartį toliau bus gaminama senaisiais katilais. Šiuo pranešimu ieškovas taip pat kreipėsi į VERT prašydami tarpininkauti ir paraginti atsakovą susilaikyti nuo bet kokių neteisėtų ir piktybiškų veiksmų, kliudančių bendrovei gaminti šilumą bei atliekant naujų biokatilų bandomosios eksploatacijos darbus.

25.       2020 m. gruodžio 2 d. VERT pateikė raštą Nr. R2-(ŠGK)-6485 ieškovui, atsakovui ir Plungės rajono savivaldybės administracijai, kuriame nurodė, kad sutartis negalėjo būti sudaryta dėl šilumos gamybos naujais įrenginiais, kadangi ieškovas neįvykdė su naujų šilumos gamybos įrenginių prijungimu prie atsakovo šilumos perdavimo tinklo susijusių reikalavimų. Kadangi Šilumos pirkimo sutartyje yra neatitikimų Standartinių šilumos pirkimo – pardavimo sutarčių su nepriklausomais šilumos gamintojais sąlygų aprašo, patvirtinto Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2013 m. gegužės 24 d. nutarimu O3-181 „Dėl Standartinių šilumos pirkimo – pardavimo sutarčių su nepriklausomais šilumos gamintojais sąlygų aprašo patvirtinimo (toliau – Standartinės sutarčių sąlygos) ir Sąvado nuostatoms, šie turi būti pašalinti siekiant tinkamai vykdyti teisės aktų reikalavimus, saugiai, patikimai ir mažiausiomis sąnaudomis aprūpinti vartotojus šiluma. Taip pat, pažymėjo, kad siekdamas dalyvauti aukcione dalyvio anketoje nurodytais naujais šilumos gamybos įrenginiais, ieškovas privalo būti išpildęs visus šiame rašte paminėtus Standartinių sutarčių sąlygų ir Sąvado reikalavimus.

26.       Atsakovas 2020 m. gruodžio 3 d. pranešimu Nr. S-199 informavo ieškovą, kad jeigu iki 2020-12-10 nebus nuo sistemos atjungti neteisėtai pajungti katilai, taip pat, jeigu nebus pateikta kita rašte prašoma informacija, vadovaudamiesi Šilumos pirkimo sutarties 8.3 punktu vienašališkai nutrauks Sutartį dėl esminio sutarties pažeidimo nuo 2020-12-25 00:00 val.

27.       2020 m. gruodžio 10 d. ieškovas pranešimu dėl naujų šilumos gamybos įrenginių techninių charakteristikų Nr. 59 informavo atsakovą, kad Šilumos gamybos vieta (katilinė), kuri yra modernizuojama keičiant biokuro katilus naujais biokuro katilais, buvo prijungta prie šilumos padavimo tinklų dar 2007 metais tuo metu galiojančių teisės aktų nustatyta tvarka. Keičiant biokuro katilus naujais biokuro katilais yra atliekama jau prijungtos šilumos gamybos vietos (katilinės) modernizacija keičiant tam tikrus katilinės technologinės įrangos komponentus – biokuro katilus, todėl tokiems katilinės modernizavimo darbams atlikti Sąvade nurodytos naujos prisijungimo sąlygos nėra reikalingos. Taip pat patvirtino, kad šiluma yra ir bus gaminama senaisiais katilais bei pateikė atsakovui šilumos gamybos įrenginių, galinčių turėti įtakos teikiamo šilumnešio parametrams ir aprūpinimo šiluma sistemos eksploatacijai, palyginamąsias charakteristikas.

28.       2020 m. gruodžio 11 d. atsakovas raštu Nr. S-206 dėl 2020-12-10 pranešimo dėl naujų šilumos gamybos įrenginių techninių charakteristikų Nr. 59 ieškovą informuoja, kad ieškovas vadovaujantis VERT išaiškinimais neturėjo teisės savavališkai pajungti naujų katilų prie centrinio šildymo sistemos ir negali jais gaminti bei tiekti šilumos energijos.

29.       2020 m. gruodžio 22 d. VERT raštu Nr. R2-(ŠGK)-6969 informavo BALTPOOL (kopijos išsiųstos ieškovui ir atsakovui), kad ieškovo ir atsakovo 2020 m. rugsėjo 14 d. pasirašytos šilumos pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu ieškovas negali gaminti ir parduoti šilumos naujais katilais; operatorius (toliau – BALTPOOL) turi pašalinti ieškovo deklaruotus naujus įrenginius iš aukciono sistemos iki kol ieškovas neįvykdė Sąvade numatytų su naujų šilumos gamybos įrenginių prisijungimu prie atsakovo šilumos perdavimo tinklo susijusių reikalavimų.

30.       2020 m. gruodžio 23 d. ieškovas pateikė atsakovui pranešimą Nr. 61 dėl naujų šilumos gamybos įrenginių techninių charakteristikų, kuriame nurodė, kad šilumos gamyba pagal Šilumos pirkimo sutartį yra gaminama įrenginiais Nr. 04.1.1-LVPA-K-112-02-0011 ir 04.1.1-LVPA-K-112-02-0013 (vadinami senieji katilai), taip pat nurodė, kad siekiant negilinti ginčo, naujų biokuro katilų bandomoji eksploatacija yra stabdoma iki atsakovo informacijos apie technines sąlygas pateikimo.

31.       2020 m. gruodžio 23 d. atsakovo direktorė M. C. elektroniniu paštu informuoja ieškovą, kad vienašalis Šilumos prikimo sutarties nutraukimas nėra atšaukiamas – sutartis nutraukiama nuo 2020 m. gruodžio 25 d., kadangi ieškovas laiku neištaisė 2020 m. gruodžio 3 d. rašte nurodytų pažeidimų.

32.       2020 m. gruodžio 31 d. VERT raštu Nr. R2-(ŠGK)-7134 informavo ieškovą ir atsakovą, kad ieškovas negali gaminti ir parduoti šilumos kitais dalyvio anketoje, aukciono sąlygose bei sutartyse nenumatytais šilumos gamybos įrenginiais. Atsakovui pareikalavus, ieškovas privalo nurodyti, kokie šilumos kiekiai buvo pagaminti deklaruotais įrenginiais, o atsakovas turi teisę sutartyje numatytomis sąlygomis atsiskaityti tik už tuos patiektos šilumos kiekius, kurie buvo pagaminti ir patiekti laikantis sutarties ir aukciono sąlygose numatyta tvarka.

Dėl Šilumos pirkimo pardavimo sutarties nutraukimo

33.       Ieškovė mano, kad atsakovas nepagrįstai vienašališkai nutraukė tarp šalių sudarytą sutartį, kadangi naujų katilų pajungimui nėra keliami reikalavimai gauti naujas prisijungimo sąlygas, atsakovas teigia, kad ieškovas neteisėtai gamino šilumos energiją naujais katilais, kurie nebuvo tinkamai prijungti teisės aktų nustatyta tvarka, todėl sutartis vienašališkai nutraukta pagrįstai.

34.       Nagrinėjamu atveju byloje sprendžiama dėl atsakovo pasirinkto teisių gynimo būdo – vienašališko sutarties nutraukimo – teisėtumo. Sprendžiant šį klausimą būtina nustatyti, kokiomis faktinėmis aplinkybėmis bei teisės normomis atsakovas grindė tokio teisių gynimo būdo pasirinkimą, ar toks pasirinktas teisių gynimo būdas pagal susiklosčiusią faktinę situaciją ir taikytinas teisės normas buvo leistinas.

35.       Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.189 straipsnio 1 dalis), todėl vienašalis sutarties nutraukimas galimas tik toje sutartyje ar įstatyme nustatytais atvejais. Sutarties nutraukimo, esant jos neįvykdymui, įskaitant netinkamą įvykdymą ir termino praleidimą, reglamentavimas CK įtvirtina tarptautinėje sutarčių teisėje pripažįstamo favor contractus (prioriteto sutarties vykdymui) principo taikymą nacionalinėje teisėje. Šis principas reiškia, kad šalys turi siekti išsaugoti sutartį, jeigu tai tik yra įmanoma, o sutarties nutraukimą naudoti tik kaip ultima ratio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-386-378/2018). Nutraukimo pagrindai turi būti realūs, jų tikrumas įrodytas, ir jie turėtų reikšti, kad sutarties tolesnis galiojimas sukeltų nukentėjusiai šaliai sutarties sudarymo metu nenumatytus turtinio ar asmeninio pobūdžio didelius praradimus. Vien tik formalus sutarties esminių nuostatų pažeidimas, jeigu neatsiranda neigiamų pasekmių (žalos) nukentėjusiai šaliai, paprastai leidžia daryti išvadą, kad esminio sutarties pažeidimo nebuvo, o nukentėjusios šalies rėmimasis tokia aplinkybe vienašališkai nutraukiant sutartį reiškia bandymą įrodyti tariamą ar apsimestinį sutarties nutraukimo pagrindą. Vienašalis sutarties nutraukimas kaip nukentėjusios šalies interesų savigynos priemonė įstatymų leidėjo yra įtvirtintas ir laikomas adekvačia reakcija į sutartį pažeidusios šalies elgesį, pasireiškusį esminiu sutarties pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-89/2014, 2018 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-386-378/2018).

36.       CK

37.       Tarp šalių sudarytos Šilumos pirkimo sutarties 2 punkte nustatyta, kad sutarties objektas yra šilumos energijos, pagamintos nepriklausomo šilumos gamintojo šilumos gamybos šaltinyje, esančiame Mačernio g. 19, Plungėje, supirkimas į šilumos tiekėjo termofikacinius šilumos tinklus. Nagrinėjamu atveju šalių sutartyje nebuvo numatyta, kas yra esminis sutarties pažeidimas, dėl kurio galėtų būti nutraukiama sutartis. Byloje ginčas iš esmės kilo dėl to, ar ieškovas prijungdamas prie centrinio šildymo sistemos tinklų du naujus katilus, pažeidė sutarties, sudarytos su atsakovu, nuostatas, ir jei taip, ar ieškovo padarytas pažeidimas laikytinas esminiu ir sudarančių pagrindą nutraukti ieškovo su atsakovu sudarytą Šilumos pirkimo sutartį. Ieškovo teigimu, ji tinkamai vykdė sutarties nuostatas, naujus katilus pajungė teisėtai, todėl nepadarė jokio pažeidimo, sudarančio pagrindą nutraukti su atsakovu sudarytą sutartį.

38.       Standartinių šilumos pirkimo – pardavimo sutarčių su nepriklausomais šilumos gamintojais sąlygų aprašo, patvirtinto Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2013 m. gegužės 24 d. nutarimu O3-181 „Dėl Standartinių šilumos pirkimo – pardavimo sutarčių su nepriklausomais šilumos gamintojais sąlygų aprašo patvirtinimo (toliau – Standartinės sutarčių sąlygų aprašas) 14.2 punkte nustatyta, kad sutartis gali būti nutraukta vienašališkai vienos iš šalių iniciatyva dėl kitos šalies kaltės, jeigu kita šalis iš esmės pažeidžia sutarties sąlygas ir padaryto pažeidimo nepašalina per 5 (penkias) darbo dienas (jeigu pagal pažeidimo pobūdį jį pašalinti per tokį terminą įmanoma) ar kitą šalių suderintą protingą terminą. Tokiu atveju sutartį nutraukiančioji šalis ją gali nutraukti tik įspėjusi raštu kitą šalį prieš 14 (keturiolika) kalendorinių dienų iki numatomo nutraukimo. Tokia pati Standartinių sutarčių sąlygų aprašo nuostata išdėstyta Šilumos pirkimo sutarties 8.3 punkte.

39.       Tarp šalių kilusio ginčo pobūdį ir teisinio santykio specifiką lemia tai, kad šilumos tiekimas yra viena iš valstybės reguliuojamų ūkinės veiklos sričių, kurios tinkamas įgyvendinimas yra viešasis interesas.

40.       Nagrinėjant ginčą į bylą buvo įtraukta valstybės institucija išvadai gauti – Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT). Ši institucija pasinaudojo galimybe pateikti savo nuomonę dėl ginčo, taip pat, šalys papildomai uždavė raštu klausimus šiai institucijai.

41.       VERT pateikė išvadą, kurioje nurodė, jog, Tarybos žiniomis ieškovas vykdo naujų katilų įrengimą V. Mačernio g. 19, Plungė pastate (unikalus pastato Nr. 4400-0997-1213), įrengiami du nauji 5,0 MW ir 3,0 MW galios biokuro katilai Justsen Argus Flex 25+700 (toliau – Nauji įrenginiai). Ieškovui siekiant su Atsakovu pasirašyti šilumos pirkimo–pardavimo sutartį dėl šilumos gamybos Naujais įrenginiais, ieškovas visų pirma turi įvykdyti su naujų šilumos gamybos įrenginių prijungimu prie atsakovo šilumos perdavimo tinklo susijusius reikalavimus kaip tai numatyta Naudojimosi šilumos perdavimo tinklais sąlygų sąvado, patvirtinto Komisijos 2015 m. sausio 19 d. nutarimu Nr. O3-6 „Dėl Naudojimosi šilumos perdavimo tinklais sąlygų sąvado patvirtinimo“ (toliau – Sąvadas) 7 punkte išdėstytoje tvarkoje. <...> Tarybos žiniomis ieškovas iki 2021 m vasario 17 d. nėra galiojančių teisės aktų nustatyta tvarka prijungęs Naujų įrenginių prie atsakovo valdomos šilumos tiekimo sistemos ir 2020 m. lapkričio mėn. organizuoto aukciono šilumos tiekimui 2021 m. sausio mėn. į Plungės m. šilumos tiekimo sistemą dalyvavo nesilaikydamas Šilumos aukciono reglamento, patvirtinto Komisijos 2018 m. gegužės 16 d. nutarimu Nr. O3E-154 „Dėl Šilumos aukciono reglamento tvirtinimo“, nustatytų reikalavimų, t. y. aukcione dalyvavo nesudaręs galiojančios šilumos pirkimo–pardavimo sutarties arba preliminarios šilumos pirkimo–pardavimo sutarties su atsakovu dėl šilumos gamybos ir pardavimo Naujais įrenginiais, ir taip pat BALTPOOL UAB pateikė klaidingus dalyvio anketos duomenis nurodydamas, kad dėl šilumos gamybos ir pardavimo Naujais įrenginiais su atsakovu yra sudaryta neterminuota šilumos pirkimo–pardavimo sutartis. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, darytina išvada, kad 2020 m. lapkričio mėn. BALTPOOL UAB organizuotame aukcione šilumos tiekimui 2021 m. sausio mėn. ieškovo teikto pasiūlymo pavedime nurodė įrenginius, kurių šilumos gamyba ir pardavimas nėra apibrėžtas ieškovo ir atsakovo šilumos pirkimo – pardavimo sutartimi, todėl šilumos gamyba ir pardavimas Naujais įrenginiais šiuo metu nėra galima. Kadangi daugiau pavedimų gaminti (parduoti) šilumą aukcione, vadovaujantis Supirkimo tvarkos 25.2.1 papunkčio reikalavimais ieškovas nebuvo pateikęs, vadinasi atsakovas Sąvado IX skyriaus nustatyta tvarka sudarydamas dispečerinio šilumos gamybos valdymo planus 2021 m. sausio mėn., neturėjo įtraukti ieškovo valdomų įrenginių.

42.       Kaip nurodyta šio sprendimo 28 punkte, 2020 m. gruodžio 2 d. VERT pateikė raštą Nr. R2-(ŠGK)-6485 ieškovui, atsakovui ir Plungės rajono savivaldybės administracijai, kuriame nurodė, siekiant pasirašyti šilumos pirkimo–pardavimo sutartį dėl šilumos gamybos naujais įrenginiais, NŠG visų pirma turi įvykdyti su naujų šilumos gamybos įrenginių prijungimu prie Tiekėjo šilumos perdavimo tinklo susijusius reikalavimus, vienas iš jų – privalo Naudojimosi šilumos perdavimo tinklais sąlygų sąvado, patvirtinto Komisijos 2015 m. sausio 19 d. nutarimu Nr. O3-6 „Dėl Naudojimosi šilumos perdavimo tinklais sąlygų sąvado patvirtinimo“ (toliau – Sąvadas) 17 punkte nustatyta tvarka raštu kreiptis į Tiekėją su prašymu išduoti prisijungimo prie šilumos perdavimo tinklo sąlygas. Šis prašymas turi būti pateiktas laikantis Sąvado 18 punkte nurodytų reikalavimų. NŠG gavęs prisijungimo prie šilumos perdavimo tinklo sąlygas, vadovaujantis Sąvado 46 punktu turi teisę kreiptis į Tiekėją dėl preliminarios šilumos pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, kurioje privalo būti pateikta visa Sąvado 50 punkte nurodyta informacija. Vadovaujantis Standartinių sutarčių sąlygų 8 punktu iki to laiko, kol bus sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis pagal individualiai aptartas sąlygas, Tiekėjo ir Gamintojo tarpusavio santykius reglamentuoja Supirkimo tvarka, Naudojimosi šilumos perdavimo tinklais sąlygų sąvadas, preliminari šilumos pirkimo–pardavimo sutartis ir Standartinės sutarčių sąlygos. Standartinių sutarčių sąlygų 9 punkte nurodyta, kad šilumos pirkimo–pardavimo sutartis pagal Standartines sutarčių sąlygas sudaroma esant šioms aplinkybėms: 9.1. gamintojas yra visiškai pasirengęs šilumos gamybos veiklai: atlikęs poveikio aplinkai vertinimą, jeigu to reikalauja galiojantys teisės aktai, ir gavęs visus reikiamus valstybės institucijų leidimus, pažymas, atestatus, aktus ir kitus dokumentus, būtinus šilumos gamybos veiklai vykdyti; 9.2. iki šilumos tiekimo pradžios šilumos tiekėjo nustatyta tvarka atliko ir sėkmingai užbaigė bandomąją eksploataciją (paleidimo–derinimo darbus), kurios rezultatus šalys patvirtina šalių pasirašomu bandomosios eksploatacijos užbaigimo aktu. Bandomosios eksploatacijos (paleidimo–derinimo darbų) planą šalys suderina likus ne mažiau kaip 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų iki bandomosios eksploatacijos (paleidimo–derinimo darbų) pradžios; 9.3. gamintojas sutarties ir teisės aktų nustatyta tvarka yra sumokėjęs gamintojo šilumos gamybos įrenginių prijungimo prie šilumos tiekėjo šilumos perdavimo tinklo išlaidas. Atkreiptinas dėmesys, kad Standartinių sutarčių sąlygų 9 punkte numatytos sutarties sudarymo aplinkybės mutatis mutandis yra taikomos ir asmenų, ketinančių plėtoti šilumos gamybą ir prisijungti prie šilumos perdavimo tinklų arba atliekančių bandomąją eksploataciją (paleidimo-derinimo darbus), atžvilgiu (Standartinių sutarčių sąlygų 10 punktas). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad prieš pasirašant preliminarią šilumos pirkimo–pardavimo sutartį, siekiant atlikti bandomąją eksploataciją (paleidimo–derinimo darbus), NŠG privalo Tiekėjui užtikrinti Standartinių sutarčių sąlygų 9 punkte numatytų aplinkybių įvykdymą, t. y.: 1. Visiškai pasirengti šilumos gamybos veiklai: atlikti poveikio aplinkai vertinimą, jeigu to reikalauja galiojantys teisės aktai, ir gauti visus reikiamus valstybės institucijų leidimus, pažymas, atestatus, aktus ir kitus dokumentus, būtinus šilumos gamybos veiklai vykdyti; 2. Bandomosios eksploatacijos (paleidimo–derinimo darbų) planą suderinti su Tiekėju likus ne mažiau kaip 20 (dvidešimčiai) kalendorinių dienų iki bandomosios eksploatacijos (paleidimo–derinimo darbų) pradžios; 3. Sutarties ir teisės aktų nustatyta tvarka sumokėti NŠG šilumos gamybos įrenginių prijungimo prie Tiekėjo šilumos perdavimo tinklo išlaidas. Preliminarios šilumos pirkimo–pardavimo sutarties galiojimo pasibaigimo terminu laikomas bandomosios eksploatacijos (paleidimo–derinimo) darbų baigimo akto pasirašymas. Įvertinus aukščiau pateiktą teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad prieš pradėdamas eksploatuoti naujai įrengtus šilumos gamybos įrenginius, NŠG turėtų įvykdyti aukščiau pateiktus Standartinių sutarčių sąlygų ir Sąvado reikalavimus.

43.       Šios VERT išvados dėl naujų katilų prijungimo ir jiems taikomų teisės aktų reikalavimų pakartotos ir tolimesniuose VERT raštuose – 2020 m. gruodžio 22 d. VERT raštas Nr. R2-(ŠGK)-6969; 2020 m. gruodžio 31 d. VERT raštas Nr. R2-(ŠGK)-7134; 2021 m. sausio 15 d. VERT raštas Nr. R2-(ŠGK)-329.

44.       Šioje byloje išvada teikianti institucija konstatavo, kad siekiant atlikti naujų šilumos gamybos įrenginių bandomąją eksploataciją, ieškovas visų pirma turi įvykdyti su naujų šilumos gamybos įrenginių prisijungimo prie atsakovo šilumos perdavimo tinklo susijusius reikalavimus, vienas iš jų – privalo Sąvado 17 punkte nustatytą tvarka raštu kreiptis į tiekėją su prašymu išduoti prisijungimo prie šilumos perdavimo tinklo sąlygas. Taip pat konstatavo, kad ieškovas, vykdydamas su atsakovu pasirašytos šilumos pirkimo pardavimo sutarties sąlygas, neturi teisės savavališkai, nesilaikydamas nurodytos tvarkos, prie atsakovo šilumos tiekimo sistemos prijungti naujų įrenginių. Ieškovui siekiant su atsakovu pasirašyti šilumos pirkimo – pardavimo sutartį dėl šilumos gamybos naujais katilais, ieškovas visų pirma turi įvykdyti su naujų šilumos gamybos įrenginių prijungimu prie atsakovo šilumos perdavimo tinklo susijusius reikalavimus kaip tai numatyta Sąvado išdėstytoje tvarkoje.

45.       Pažymėtina ir tai, kad šalims buvo suteikta galimybė raštu užduoti klausimus VERT, kurie 2021 m. kovo 5 d. teismo nutartimi buvo pateikti VERT. 2021 m. balandžio 26 d. VERT pateikė teismui atsakymus į teismo suformuluotus klausimus civilinėje byloje, kuriuose iš esmės pakartojo išvadoje bei kituose raštuose nurodytą informaciją, kad sistemiškai vertinant minėtų teisės aktų nuostatas, įrenginys biokuro katilas Justsen Argus Flex 25 yra šilumos šaltinis su įrenginių kompleksu, kuriame, deginant šiuo atveju biokurą, gaminama šiluma; ieškovas atlikęs prijungto šilumos gamybos įrenginio su įrenginių kompleksu rekonstravimo darbus, sukuria ir prie šilumos tiekimo sistemos prijungia naują, kitų techninių charakteristikų, šilumos gamybos įrenginį (Vietoje 10 MW sumontuota 8 MW); prieš pradėdamas eksploatuoti naujai įrengtus šilumos gamybos įrenginius, ieškovas turėtų įvykdyti aukščiau pateiktus Standartinių sutarčių sąlygų ir Sąvado reikalavimus; negalima eksploatuoti šilumos energijos gamybos įrenginių neatlikus bandomosios eksploatacijos, išskyrus atvejus, kai Sąvado 57 punkte nustatyta tvarka atliekama bandomoji eksploatacija, sudarius preliminarią šilumos pirkimo – pardavimo sutartį, bei suderinus bandymų planą. 

46.       Ieškovo nuomone, VERT pateikti išaiškinimai nėra privalomi teismui, be to, kai kuriais atvejais stokoja ne tik teisinio, tačiau ir loginio pagrindimo, o pateiktais atsakymais galimai tik siekiama pateisinti ankstesnes VERT neišsamias ir neapgalvotas išvadas.

47.       Pažymėtina, kad šioje byloje nėra sprendžiamas ginčas dėl viešojo administravimo subjekto priimtų sprendimų. Tuo atveju, jei ieškovas ar kiti suinteresuoti asmenys nesutinka su viešojo administravimo subjekto priimtais sprendimais, jie turi teisę šiuos sprendimus ginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Šiuo atveju, ieškovas nesutikdamas su VERT išaiškinimais, jų neskundė. Pažymėtina ir tai, kad šilumos gamybos veiklą reglamentuoja viešosios teisės normos, kurios yra imperatyvaus pobūdžio.

48.       Vertinant pateiktą VERT išvadą bei raštus, atsižvelgtina į VERT teisės aktuose numatytą kompetenciją. Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo (toliau – Energetikos įstatymas) 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad energetikos srityje veikiančių subjektų veiklą reguliuoja ir valstybinę energetikos priežiūrą bei kontrolę atlieka Taryba. Taryba yra Europos Sąjungos teisės aktuose, reglamentuojančiuose visuomeninius santykius energetikos sektoriuje, numatyta nacionalinė reguliavimo institucija, atliekanti energetikos objektų ir įrenginių valstybinę kontrolę visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, neatsižvelgiant į jų nuosavybės valdymo formą. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 7 d. nutarimu Nr. 1747 patvirtintų Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos nuostatų 1 punktą – valstybinė energetikos reguliavimo taryba yra nepriklausoma valstybės institucija, reguliuojanti energetikos, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo srityse veikiančių subjektų veiklą ir atliekanti valstybinę energetikos priežiūrą bei kontrolę. Nuostatų 17 punkte apibrėžti Tarybos veiklos tikslai – pagal kompetenciją atlikti veiklos šilumos, gamtinių dujų, naftos, centralizuotai tiekiamų suskystintų naftos dujų, elektros, atsinaujinančių išteklių energetikos ir geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sektoriuose valstybinio reguliavimo funkcijas, užtikrinti reguliuojamosios šilumos, gamtinių dujų, centralizuotai tiekiamų suskystintų naftos dujų, elektros, atsinaujinančių išteklių energetikos ir geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo veiklos vykdymo ir energetikos bei geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įmonių ir vartotojų teisių ir pareigų tinkamo įgyvendinimo priežiūrą ir kontrolę, sąžiningos konkurencijos laisvę energetikos, geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo sektoriuose taip pat atlikti energetikos objektų ir įrenginių valstybinę kontrolę visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, neatsižvelgiant į jų nuosavybės valdymo formą. Taryba išduoda energetikos veiklos, geriamojo vandens tiekimo ir (ar) nuotekų tvarkymo, energijos išteklių biržos operatoriaus licencijas ir leidimus juos keičia, sustabdo licencijų ir leidimų galiojimą, panaikina galiojimo sustabdymą, panaikina licencijų ir leidimų galiojimą, prižiūri ir kontroliuoja energetikos, geriamojo vandens tiekimo ir (ar) nuotekų tvarkymo įmonių licencijuojamą veiklą, taip pat informaciją apie leidimus ir licencijas, kuri nėra konfidenciali, viešai skelbia Tarybos interneto svetainėje.

49.       Taigi pateiktoje išvadoje išnagrinėti klausimai yra tiesiogiai susiję su VERT veiklos tikslais ir vykdomomis viešojo administravimo funkcijomis. Šioje byloje buvo sprendžiami specifinio pobūdžio klausimai, susiję su šilumos gamybos veikla, dėl ko tokia išvada buvo būtina. Šiuo atveju teismas sprendžia, kad VERT išvada bei raštai yra motyvuoti ir pagrįsti sisteminiu teisės aktų aiškinimu, išvada bei raštai pateikti įvertinus šio konkretaus šalių ginčo faktines aplinkybes bei visą byloje esančią medžiagą. Atsižvelgdamas į išdėstytą, į šios bylos dalyką, teismas daro išvadą, kad šioje byloje nėra pagrindo nesivadovauti pateikta VERT išvada bei kitais šios institucijos priimtais raštais, paneigiančiais ieškovo nuomonę, kad šiuo atveju naujų katilų pajungimui nėra reikalingos naujos prisijungimo sąlygos, kaip tai apibrėžta Sąvado nuostatose. Pabrėžtina, kad šios bylos dalykas nėra susijęs su viešojo administravimo subjekto sprendimų teisėtumo nagrinėjimu, teismas vadovaujasi VERT pateiktais sąvokų išaiškinimais bei teisės aktų nuostatų reguliuojamiems teisiniams santykiams tarp šalių nurodymu ir jų nekvestionuoja bei papildomai teisės aktų reikalavimų, keliamų naujų katilų pajungimui, neperrašinėja.

50.       Ieškovas byloje pateikė Vilniaus universiteto Teisės fakulteto Viešosios teisės katedros mokslininkės dr. A. J. – Vilienės teisinę nuomonę dėl teisinio reguliavimo, susijusio su Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2015 m. sausio 19 d. nutarimu Nr. O3-6 patvirtintame Naudojimosi šilumos perdavimo tinklais sąlygų sąvade nustatytomis nepriklausomo šilumos gamintojo pareigomis, susijusiomis atlikus šilumos gamybos įrenginių rekonstrukciją; bei teisinio reguliavimo, susijusio su Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2010 m. spalio 4 d. nutarimu Nr. O3-202 (Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2018 m. vasario 28 d. nutarimo Nr. O3E-54 redakcija) patvirtinto Šilumos gamybos ir (ar) supirkimo tvarkos ir sąlygų aprašo 15 (1) 5 punkto paskirtimi bei atsakomybe už šiame punkte nustatytų pareigų nevykdymu.

51.       CPK 177 straipsnio 1 dalis nustato, kad įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis.

52.       Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, ar įrodymas susijęs su byla, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku (tiesioginis ar netiesioginis, pirminis ar antrinis), ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2011). Teismų išvados dėl šalių reikalavimų ir atsikirtimų pagrįstumo turi būti grindžiamos tik tokiais įrodymais, kurie nekelia abejonių dėl jų patikimumo, sąsajumo ir leistinumo.

53.       Nagrinėjamu atveju ieškovo į bylą pateikta teisinė nuomonė nėra nei specialisto išvada, nei ekspertinė išvada, ši teisinė nuomonė vertinama kaip kita įrodinėjimo priemonių rūšis – paprasti rašytiniai įrodymai, kuriuose pateikta vienos iš sutartinių santykių šalies pozicija dėl susiklosčiusios situacijos subjektyvaus vertinimo, o dėl jų įrodomosios reikšmės spręstina visų kitų bylos įrodymų kontekste. Pagal CPK 185 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Taigi teismas vertindamas šios teisinės nuomonės įrodomąją reikšmę nagrinėjamu atveju, daro išvadą, kad pateiktoje teisinėje nuomonėje nurodyti atsakymai į klausimus prieštarauja byloje esantiems oficialiems rašytiniams įrodymams, be to, ši teisinė nuomonė nėra patikimas įrodymas byloje ta prasme, kad tai nėra subjektas, įgaliotas taikyti ir aiškinti teisę, be to, joje yra esminių prieštaravimų, paneigiančių VERT išvadas, kurios byloje yra pripažintos kaip patikimas įrodymas, todėl teismas pateikta teisine nuomone nesivadovauja kaip nepatikima bei paneigiančia oficialius byloje esančius rašytinius įrodymus.

54.       Ieškovas teigia, kad naujų katilų paleidimo ir derinimo darbus buvo suderinęs su atsakovu, pateikdamas atsakovui 2020 m. spalio 14 d. rekonstrukcijų ir kapitalinių remontų planą 2020 – 2021 m. Iš pateikto plano matyti, kad jame numatomi darbai: 1) garo katilinės įrenginių demontavimas 2020.09 – 2020-10; 2) naujų 3 ir 5 MW vandens šildymo katilų ir įrengimų montavimas 2020.10 – 2020.11; 3) naujų 3 ir 5 MW vandens šildymo katilų ir įrengimų paleidimas – derinimas 2020.11 – 2020.12; 4) dūmų kanalų ir ūlų valymo darbai 2021.07 – 2021.08.

55.       Šilumos pirkimo sutarties 4.10 punktas nustato, kad gamintojas (ieškovas) įsipareigoja kasmet iki spalio 15 d. pateikti tiekėjui (atsakovui) rekonstrukcijų bei kapitalinių remontų planus sekantiems metams. Taigi ieškovo atsakovui pateiktas 2020 m. spalio 14 d. raštas (planas) tik užtikrino vienos iš sutarties reikalavimų vykdymą, t. y. gamintojo įsipareigojimą tiekėjui pateikti rekonstrukcijų ir kapitalinių remontų planus. Kaip nurodo ir atsakovas, šio plano suderinimas su atsakovo darbuotojais dar nereiškia, kad ieškovas pažeisdamas teisės aktų reikalavimus gali imtis tokių rekonstrukcijos, modernizacijos darbų, kurių atlikimui yra reikalinga įgyvendinti nustatytus teisės aktų reikalavimus. Pats ieškovas teismo posėdžio nurodė ir patvirtino, kad vykdė naujų katilų bandomosios eksploatacijos darbus. Nors ieškovas nurodo, kad atsakovas tapatina naujų katilų bandymą ir naujų katilų nuolatinį eksploatavimą, tačiau teismas pažymi, kad tai vėl yra tik ieškovo siekis savaip interpretuoti teisės aktus bei VERT pateiktus išaiškinimus. Kaip buvo minėta, VERT konstatavo, kad prieš pradėdamas eksploatuoti naujai įrengtus šilumos gamybos įrenginius, ieškovas turėtų įvykdyti Standartinių sutarčių sąlygų ir Sąvado reikalavimus. VERT savo 2020 m. gruodžio 2 d. rašte taip pat atkreipė dėmesį, kad Standartinių sutarčių sąlygų 9 punkte numatytos sutarties sudarymo aplinkybės mutatis mutandis yra taikomos ir asmenų, ketinančių plėtoti šilumos gamybą ir prisijungti prie šilumos perdavimo tinklų arba atliekančių bandomąją eksploataciją (paleidimo – derinimo darbus), atžvilgiu (Standartinių sutarčių sąlygų 10 punktas); atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad prieš pasirašant preliminarią šilumos pirkimo –pardavimo sutartį, siekiant atlikti bandomąją eksploataciją (paleidimo–derinimo darbus), ieškovas privalo atsakovui užtikrinti Standartinių sutarčių sąlygų 9 punkte numatytų aplinkybių įvykdymą, tame tarpe ir bandomosios eksploatacijos (paleidimo–derinimo darbų) planą suderinti su Tiekėju likus ne mažiau kaip 20 (dvidešimčiai) kalendorinių dienų iki bandomosios eksploatacijos (paleidimo– derinimo darbų) pradžios. Taigi ieškovas negali šiuo atveju sutapatinti pagal Šilumos pirkimo sutartį atliekamos pareigos atsakovui kasmet iki spalio 15 d. pateikti rekonstrukcijų bei kapitalinių remontų planus sekantiems metams bei teisės aktuose nustatytų reikalavimų naujų katilų bandomajai eksploatacijai atlikti, kadangi kaip ir minėta, net ir naujų katilų pajungimui jų išbandymui privaloma atlikti eilę teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Nagrinėjamu atveju ieškovas atlikdamas bandomąją eksploataciją visiškai nepagrįstai vadovavosi Elektrinių ir elektros tinklų eksploatacijos taisyklėmis, patvirtintomis 2012 m. spalio 29 d. Lietuvos Respublikos energetikos ministro įsakymu Nr. 1-211, tuo padarydamas esminį sutarties pažeidimą.

56.       Ieškovas neneigia, kad naujų katilų bandomoji eksploatacija vyko lapkričio ir gruodžio mėnesiais, tačiau teigia, kad jais pagaminta šiluma sudarė labai mažą procentą bendrai visos pagamintos šilumos energijos. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju neturi reikšmės koks kiekis šilumos buvo pagamintas naujais katilais, jeigu juos prijungiant ir išbandant nebuvo laikytasi teisės aktų reikalavimų. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad VERT dar 2020 m. gruodžio 2 d. raštu informavo ieškovą, kad naujų katilų eksploatavimas yra negalimas neįvykdžius teisės aktuose numatytų reikalavimų, tačiau ieškovas naujus katilus atjungė tik 2020 m. gruodžio 23 d. ir patvirtino, kad gruodžio mėnesį naujais katilais pagamino 29,95 proc. viso šilumos kiekio. 2020-12-22 VERT raštu tik patvirtino, kad ieškovas negali gaminti ir parduoti šilumos naujais įrenginiais pagal tarp šalių pasirašytos Šilumos pirkimo sutarties pagrindu.

57.       Sprendžiant, ar sutarties nutraukimas yra teisėtas, be sutarties nutraukimo pagrindų identifikavimo taip pat svarbu įvertinti, ar sutartis nutraukta nustatyta tvarka. CK 6.218 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad CK 6.217 straipsnyje nustatytais pagrindais šalis gali nutraukti sutartį vienašališkai, apie sutarties nutraukimą pranešdama kita šaliai per sutartyje nustatytą terminą, o jeigu toks nenustatytas, prieš trisdešimt dienų. Taigi, ši taisyklė nustato du reikalavimus vienašaliam sutarties nutraukimui: 1) apie sutarties nutraukimą ne teismo tvarka būtina iš anksto pranešti kitai šaliai; 2) nustatytas terminas, per kurį turi būti atliktas pranešimas apie sutarties nutraukimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-72-916/2019, 20 punktas).

58.       Šilumos pirkimo sutarties 8.3 punkte nustatyta, kad sutartis gali būti nutraukta vienašališkai, bet kurios šalies iniciatyva, dėl kitos šalies kaltės, jeigu kita šalis iš esmės pažeidžia sutarties sąlygas ir padaryto pažeidimo nepašalina per 5 (penkias) darbo dienas ar kitą šalių suderintą terminą. Tokiu atveju nutraukiančioji šalis ją gali nutraukti tik įspėjus raštu kitą šalį prieš 14 (keturiolika) kalendorinių dienų iki numatomo nutraukimo. Atsakovas 2020 m. gruodžio 3 d. raštu nurodė ieškovui iki 2020 m. gruodžio 10 d. pateikti įrodymus apie tinkamą naujų katilų atjungimą ir įspėjo, kad sutartis bus vienašališkai nutraukta nuo 2020-12-25 00:00 val. Taigi, ieškovas, būdamas tinkamai įspėtas apie naujų katilų netinkamą eksploataciją tiek iš VERT, tiek iš atsakovo, vis tiek tęsė naujų katilų eksploataciją, kad ir bandomąją, tuo iš esmės pažeisdamas Šilumos pirkimo sutartį tiekdamas šilumą pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Negana to, būdamas įspėtas dėl naujų katilų netinkamos eksploatacijos, ieškovas planuodamas šilumos gamybą sausio mėnesiui BALTPOOL, UAB šilumos aukcione deklaravo naujus katilus pateikdama galiojančią Šilumos pirkimo sutartį, nors naujų katilų nebuvo tinkamai prijungęs. Nagrinėjamu atveju taip pat visiškai nėra skirtumo, kad nors ieškovas ir neturėjo pareigos deklaruoti BALTPOOL, UAB įrenginių, kuriais bus gaminama šilumos energija, teigdamas, kad šią pareigą turėjo atsakovas, tačiau jeigu jau ieškovas ėmėsi už atsakovą vykdyti pareigą, tai jis tą pareigą turi vykdyti tinkamai, o šiuo atveju ieškovas deklaravo naujus katilus, kurie buvo neprijungti teisės aktų nustatyta tvarka. VERT 2020-12-31 rašte Nr. R2-(ŠGK)-7134 nurodė, kad ieškovas, dalyvaudamas šilumos aukcione ir pateikęs pavedimą parduoti, kuriame nurodo šilumos kiekį (MWh), kurį ieškovas pagamins dalyvio pateiktame pavedime nurodytu šilumos gamybos įrenginiu ar įrenginiais, negali gaminti ir parduoti šilumos kitu dalyvio anketoje nenumatytu ir pateiktame pavedime parduoti nurodyto neatitinkančiu šilumos gamybos įrenginiu. Taryba pažymi, kad ieškovas apie šią tvarką jau buvo informuotas Tarybos 2020 m. spalio 26 d. raštu R2-(ŠGK)-5709. Taigi ieškovui neabejotinai buvo žinomas jos įsipareigojimas šilumą tiekti senaisiais katilais, kurie teisės aktų nustatyta tvarka yra techniškai tvarkingi ir pajungti laikantis teisės aktų reikalavimų.

59.       Ieškovas taip pat nurodo, kad nepriklausomam šilumos gamintojui gaminant šilumą keliais katilais, atskiros sutartys neturi būti sudaromos. Teismas pažymi, kad VERT atsakydamas į teismo suformuluotus klausimus nurodė, kad teisės aktai nenumato reikalavimų, kad turi būti sudaromos atskiros šilumos pirkimo – pardavimo sutartys, jei NŠG šilumą gamina skirtingais šilumos gamybos įrenginiais, tačiau naudoja vieną pagamintos šilumos apskaitos prietaisą, ar kiek šilumos prikimo – pardavimo sutarčių tarp NŠG ir šilumos tiekėjo turi būti sudaryta, jeigu NŠG šilumą gamina daugiau negu vienu katilu, tačiau naudoja vieną pagamintos šilumos apskaitos prietaisą. Ir nors VERT nurodo, kad nereikia sudaryti atskiros šilumos pirkimo – pardavimo sutarties skirtingiems šilumos gamybos įrenginiams, tačiau pažymėtina, kad preliminarioji sutartis paleidimo derinimo darbams atlikti naujiems šilumos gamybos įrenginiams yra privaloma, o šilumos pirkimo – pardavimo sutartis turi būti sudaryta pagal individualiai aptartas sąlygas. Taigi, šiuo atveju ieškovas tik įvykdęs teisės aktų reikalavimus naujiems katilams prijungti bei turėdamas preliminarią sutartį, gali su atsakovu susitarti, ar tarp šalių bus pasirašoma nauja šilumos pirkimo – pardavimo sutartis ar nauji katilai bus eksploatuojami pagal jau turimą su atsakovu šilumos pirkimo – pardavimo sutartį.

60.       Taip pat, ieškovas nurodo, kad jis yra nepriklausomas šilumos gamintojas ir jam netaikomos Sąvado nuostatos, kadangi sąvado nuostatos taikytinos potencialių šilumos gamintojų atžvilgiu. Teismas pažymi, kad Sąvado 1 – 3 punktuose nustatyta, kad Sąvadu siekiama sudaryti prielaidas įgyvendinti Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 1 straipsnio 2 dalį, 3 straipsnio 2 dalį, užtikrinant ekonomiškai ir techniškai pagrįstą, skaidrų ir nediskriminuojantį nepriklausomų šilumos gamintojų prijungimą prie šilumos perdavimo tinklų, nustatant darbo šilumos perdavimo tinkle taisykles ir tuo sudarant prielaidas pagrįstai konkurencijai tarp visų šilumos gamintojų, veikiančių tose pačiose šilumos tiekimo sistemose. Sąvado tikslas ? užtikrinti skaidrias ir nediskriminacines prijungimo ir naudojimosi šilumos perdavimo tinklais taisykles visiems asmenims, kurie verčiasi ar ketina verstis šilumos gamybos veikla centralizuoto šilumos tiekimo sistemose. Sąvadas taikomas asmenims, kurie verčiasi energetikos veikla šilumos energijos sektoriuje, įskaitant asmenis, ketinančius plėtoti šilumos energijos gamybą ir prisijungti prie šilumos perdavimo tinklų. Taigi, kaip nurodyta Sąvade, šio teisės akto nuostatos taikomos tiek nepriklausomų, tiek potencialių šilumos gamintojų atžvilgiu, t. y. tiek jau veikiantiems asmenims šilumos gamyboje, tiek dar tik ketinantiems veikti, šiuo atveju ir ieškovui, kuris jau verčiasi šilumos gamybos veikla.

61.       Kaip minėta šio sprendimo 15, 37 punktuose, Šilumos pirkimo sutarties objektas yra šilumos energijos supirkimas į atsakovo termofikacinius šilumos tinklus. Byloje kilo ginčas, ar ieškovas tinkamai tiekė šilumos energiją atsakovui. Nors Šilumos pirkimo sutartyje nėra numatyta, kas tai yra tinkamai patiekta šilumos energija, tačiau įvertinus ginčo sutarčių sąlygas galima daryti išvadą, kad ieškovo pareiga pagal sutartį yra užtikrinti nepertraukiamą ir kokybės reikalavimus atitinkantį šilumos energijos tiekimą. Pažymėtina, kad pagal ginčo sutarčių sąlygas ieškovas, be kita ko, įsipareigojo tiekti kokybišką šilumos energiją tinkamais prietaisais bei šias savo pareigas vykdyti nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų. Šilumos pirkimo sutarties 11 punkte nustatyta, kad vykdydamos savo sutartinius įsipareigojimus, šalys įsipareigoja vadovautis Lietuvos Respublikos įstatymais, Lietuvos Respublikos valstybinių institucijų norminiais aktais, nustatančiais šilumos ūkio valdymo, eksploatavimo, šilumos ir kitų išteklių naudojimo, apskaitos ir atsiskaitymo tvarka. Taigi teisės aktų nustatytų reikalavimų laikymasis taip pat buvo viena iš ieškovo pareigų vykdant ginčo sutartį. Šiuo atveju VERT konstatavo, kad nauji katilai nėra galiojančių teisės aktų nustatyta tvarka prijungti prie atsakovo valdomos šilumos tiekimo sistemos, t. y. nauji katilai buvo pajungti neteisėtai. Bendrasis teisės principas nustato, jog iš neteisės negali gimti teisė ir ieškovas, atlikdamas neteisėtus veiksmus, turi prisiimti iš to kylančias pasekmes. Pažymėtina, kaip nurodyta sprendimo 27 punkte, ieškovas atsakovo buvo įspėtas atjungti naujus katilus nuo centrinio šildymo sistemos, jam buvo žinoma ir VERT pozicija, tačiau ieškovas atkakliai laikėsi savo pozicijos, kad jam prisijungimo sąlygos nėra reikalingos ir jie vadovaujasi kitais teisės aktais nei nurodė VERT. Taigi ieškovas buvo įspėtas, kad pašalintų pažeidimą, o pažeidimo nepašalinus, sutartis šiuo atveju buvo nutraukta pagrįstai. Nors teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, kad nėra taip paprasta čia ir dabar imti ir atjungti naujus katilus, tačiau tai prieštarauja vėlesniems ieškovo teiginiams, kad naujų katilų pajungimui prie centrinio šildymo sistemos reikėjo tik sklendės atsukimo, ko pasekoje naujų katilų atjungimui taip pat reikalinga tik užsukti sklendę. Be to, ieškovas atsakydamas į atsakovo pranešimą dėl sutarties nutraukimo nenurodė, kad jiems reikalingas papildomas laikas naujų katilų atjungimui nuo centrinio šildymo sistemos, ieškovas šiame pranešime tik dar kartą nurodė, kad jiems naujų katilų pajungimui nereikia naujų prisijungimo sąlygų, taip pat, patvirtino, kad toliau šiluma bus gamina senaisiais katilais, nors byloje esantys duomenys patvirtina, kad iki pat 2020 m. gruodžio 23 d. buvo bandomi ir naujieji katilai.

62.       Ieškovas nurodo, kad VERT nei viename savo rašte nenurodė atsakovui nutraukti tarp šalių sudarytos sutarties, tačiau pažymėtina, kad VERT tokių išvadų pagal savo kompetenciją teikti negali, tai yra sutartiniai dviejų šalių santykiai, VERT pagal savo kompetenciją šiuo atveju teikė informaciją apie teisės aktuose įtvirtintą teisinį reglamentavimą dėl naujų katilų pajungimo bei teikė išvadą, kad ieškovas turi pareigą tinkamai vykdyti teisės aktų reikalavimus, norėdamas prijungti naujus katilus. Teismas, remdamasis VERT išvada bei kitais byloje esančiais raštais, sprendžia, kad šių duomenų pakanka ieškovo atlikto šilumos pirkimo sutarties pažeidimo konstatavimui. Pažymėtina ir tai, kad ieškovo nurodomos savos teisės aktų interpretacijos, sąvokų išaiškinimas ir kiti ieškovo nurodyti teiginiai bei paaiškinimai yra tik bandymas pateisinti teisės aktų nustatytų reikalavimų naujiems katilams pajungimo būtinumą. Sprendimo 45 punkte nurodytame VERT rašte yra išaiškintos sąvokos, kas tai yra potencialus šilumos gamintojas, kas yra naujas šilumos gamybos įrenginys, nurodyta, kokie teisės aktų reikalavimai keliami šilumos įrenginių modernizacijai. Šiuo atveju VERT teikė informaciją apie teisės aktuose įtvirtintą teisinį reglamentavimą, susijusį su susidariusia situacija, kaip minėta aukščiau, jos išvada ir paaiškinimais teismas neturi pagrindo nesivadovauti.

63.       Nagrinėjamu atveju teismas daro išvadą, kad atsakovas įrodė, kad ginčo sutarties nutraukimo pagrindai buvo realūs, jų tikrumas įrodytas ir atsakovas įrodinėjimo pareigą įvykdė, t. y. atsakovas įrodė, kad ieškovas naujus katilus prijungė prie atsakovo valdomos šilumos tiekimo sistemos nesilaikant galiojančių teisės aktų reikalavimų, taip sukeldamas grėsmę visai centrinio šildymo sistemai ir pažeisdamas teisės aktų reikalavimus, šis pažeidimas atsirado dėl ieškovo kaltės ir aplinkybė dėl naujų katilų neteisėto pajungimo buvo pakankama vienašališkam sutarties nutraukimui. Esant išdėstytoms aplinkybėms, ieškovo ieškinys pripažinti 2020 m. rugsėjo 14 d. šilumos pirkimo – pardavimo sutarties Nr. PŠT2020/09/09/14-01 nutraukimą neteisėtu atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 178, 185 straipsniai).

Dėl dalies ieškinio palikimo nenagrinėtu

64.       Atsakovas 2021 m. sausio 14 d. teikė teismui prašymą dėl dalies ieškovo ieškinio reikalavimų palikimo nenagrinėtu, nurodydamas, kad reikalavimas pripažinti Šilumos pirkimo sutarties nutraukimą neteisėtu turi būti nagrinėjamas VERT.

65.       Šilumos pirkimo sutarties 7.2 punkte nustatyta, kad ginčai dėl sutarties aiškinimo, vykdymo, sprendžiami tarpusavio susitarimu. Šalims nesutarus, ginčai sprendžiami Valstybinėje energetikos reguliavimo taryboje.

66.       Energetikos įstatymo 34 straipsnio 10 dalis nustato, kad Taryba ne teismo tvarka nagrinėja tarp energetikos įmonių kylančius ginčus dėl energetikos įmonių veiklos ar neveikimo tiekiant, skirstant, perduodant, laikant energiją, dėl teisės energetikos įmonėms pasinaudoti tinklais ir sistemomis nesuteikimo, dėl prisijungimo, energijos ir energijos išteklių tiekimo srautų balansavimo, kainų ir tarifų taikymo. Šie ginčai nagrinėjami pagal Tarybos patvirtintas energetikos įmonių ginčų nagrinėjimo taisykles. Be to, energetikos įmonės, vadovaudamosi šio įstatymo ir Lietuvos Respublikos civilinių ginčų taikinamojo tarpininkavimo įstatymo nuostatomis, turi teisę kreiptis į Tarybą, prašydamos joms tarpininkauti ir (ar) jas taikinti, kad ginčas dėl šio ar kitų energetikos srities įstatymų reglamentuojamų santykių būtų išspręstas taikiai. Taryba nustato savo taikinamojo tarpininkavimo taisykles.

67.       Nagrinėjamu atveju tarp šalių kilo ginčas dėl šilumos pirkimo sutarties nutraukimo, t. y. teisėtai ar neteisėtai buvo nutraukta ginčo sutartis. Šis reikalavimas nepatenka į Energetikos įstatymo 34 straipsnyje 10 dalyje nustatytą teisinį reglamentavimą, nes tarp šalių kilo ginčas dėl sutarties nutraukimo, ieškovas nekelia ginčo dėl energetikos įmonių veiklos ar neveikimo tiekiant, skirstant, perduodant, laikant energiją, dėl teisės energetikos įmonėms pasinaudoti tinklais ir sistemomis nesuteikimo, dėl prisijungimo, energijos ir energijos išteklių tiekimo srautų balansavimo, kainų ir tarifų taikymo, todėl pareikštam ginčui pirmiau aptarta ikiteisminė ginčų nagrinėjimo tvarka neprivaloma.

68.       Be to, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis ir CPK 5 straipsnis kiekvienam suinteresuotam asmeniui suteikia teisę kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Ši teisė negali būti paneigiama (Konstitucinio Teismo 2002 m. liepos 2 d., 2003 m. kovo 4 d., 2004 m. rugpjūčio 17 d. nutarimai), tačiau gali būti nustatoma speciali jos įgyvendinimo tvarka, pavyzdžiui, teisės aktais gali būti reglamentuota ikiteisminė ginčų sprendimo tvarka. Pažymėtina, kad pagal CPK 22 straipsnio 1 dalį privaloma išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka gali būti nustatyta tik įstatymų numatytais atvejais. Įstatyme nustatytos privalomos ikiteisminės ginčų sprendimo tvarkos nesilaikymas lemia tam tikrus teisinius padarinius – pareiškimas paliekamas nenagrinėtas, jei šia tvarka dar galima pasinaudoti (CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punktas), arba byla nutraukiama, jei šia tvarka pasinaudoti negalima (CPK 293 straipsnio 2 punktas). Teisės aktai neįtvirtina teisinių padarinių, kylančių tais atvejais, kai ikiteisminė ginčų sprendimo tvarka nustatoma šalių sudarytoje sutartyje. Nagrinėjamu atveju tarp šalių sudarytos Šilumos pirkimo sutartyje 7.2 punkte įtvirtinta sąlyga, kad šalims nesutarus, ginčai sprendžiami Valstybinėje energetikos reguliavimo taryboje, negali tapti teisės kreiptis į teismą ribojimu, kadangi Energetikos įstatyme 34 straipsnyje 10 dalyje įtvirtinta ikiteisminė ginčų nagrinėjimo tvarka tarp šalių kilusiam ginčui nėra privaloma. Priešinga išvada prieštarautų Konstitucinio Teismo doktrinai ir CPK 5 straipsnio 2 daliai, pagal kurią atsisakymas teisės kreiptis į teismą negalioja.

69.       Pažymėtina ir tai, kad CPK 24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu byloje sujungiami keli tarpusavyje susiję reikalavimai, iš kurių nors vienas yra priskirtas teismui, visi reikalavimai turi būti nagrinėjami teisme. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu iškyla abejonių arba galiojančių įstatymų kolizija dėl konkretaus ginčo priskyrimo teismui ar kitai institucijai, ginčas nagrinėjamas teisme. CPK 24 straipsniu, reglamentuojančiu bylos priskyrimo teismui prioritetą, siekiama užtikrinti asmenų teisę į teisminę gynybą ir jis taikytinas tais atvejais, kai dalis reikalavimų priskirtini teismo, o dalis kitų institucijų kompetencijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2014).    

70.       Šiuo atveju ieškovas pirminiu ieškiniu reiškė du reikalavimus, t. y. pripažinti 2013 m. birželio 25 d. atsakovo ir ieškovo ilgalaikio materialiojo turto nuomos sutartį Nr. 1/2013 pratęsta iki 2020 - 2021 metų šildymo sezono pabaigos, t. y. iki 2021 m. balandžio 30 d. arba iki tol, kol Plungės savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu bus paskelbta 2020 - 2021 metų šildymo sezono pabaiga; uždrausti atsakovui bet kokiomis priemonėmis trukdyti Ieškovui šilumos gamybos šaltinyje, esančiame patalpose adresu V. Mačernio g. 19, Plungėje, pagal 2020 m. rugsėjo 14 d. šilumos pirkimo - pardavimo sutartį Nr. PŠT2020/09/14-01 gaminti šilumos energiją ir ją perduoti į atsakovui priklausančius termofikacinius šilumos tinklus bei įpareigoti atsakovą priimti Ieškovo gaminamą šilumą. Ieškovas patikslintą ieškinį dėl Šilumos pirkimo pardavimo sutarties pateikė teismui jau išsprendus pirminio ieškinio priėmimo klausimą, patikslintu ieškiniu ieškovas taip pat reiškė ir pirminiame ieškinyje esančius reikalavimus, kurių nagrinėjimas buvo priskirtas teismui. Todėl ieškovo patikslintame ieškinyje pareikšti trys reikalavimai tarp jų ir dėl sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu pagal bylos priskyrimo teismui prioriteto taisyklę nagrinėtini teisme, nes kaip minėta, CPK 24 straipsnis nustato bylos priskyrimo teismui prioritetą, jeigu nors vienas iš pareikštų reikalavimų yra priskirtinas teismui, visi reikalavimai turi būti nagrinėjami teisme. Tai kad ieškovas bylos nagrinėjimo iš esmės metu atsisakė dviejų patikslinto ieškinio reikalavimų ir palaikė tik vieną reikalavimą, t. y. reikalavimą dėl Šilumos pirkimo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, nesudaro pagrindo ieškinį palikti nenagrinėtu, kadangi patikslintame ieškinyje buvo pareikšti kaip minėta trys reikalavimai ir tuo pagrindu patikslintas ieškinys buvo priimtas nagrinėti teisme.

71.       Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, atsakovo prašymas dėl dalies ieškovo ieškinio reikalavimų palikimo nenagrinėtu, atmetamas.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

72.       2020 m. lapkričio 4 d. Plungės apylinkės teismas nutartimi ieškovo prašymu taikė laikinąsias apsaugos priemones. Kadangi ieškinys atmestinas, taikytos laikinosios apsaugos priemonės panaikintinos sprendimui įsiteisėjus (CPK 150 str. 2 d.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

73.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Kadangi ieškinys atmestas, ieškovui jo bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos, o iš ieškovo atsakovui priteisiamos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos.

74.       Iš byloje pateikto atsakovo atstovo advokato padėjėjo Vyčio Grybausko prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, pinigų paėmimo kvito matyti, kad ieškovo atstovavimo išlaidas šioje byloje sudaro 9922 Eur. Šios išlaidos atitinka Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio, todėl atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, paruoštų procesinių dokumentų kiekį bei pobūdį, atstovavimo teismo posėdžiuose laiką, darytina išvada, kad jos yra būtinos ir pagrįstos (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 98 str.). Taip pat atsakovas paduodamas atskirąjį skundą sumokėjo 38 Eur žyminį mokestį. Viso atsakovui iš ieškovo priteistina 9960 Eur bylinėjimosi išlaidų.

75.       Ieškovui atsisakius dalies ieškinio reikalavimų, jam grąžintina 75 procentai žyminio mokesčio, sumokėto paduodant pradinį ieškinį, kurio reikalavimų ieškovas ir atsisakė (CPK 87 str. 2 d.). Ieškovas, paduodamas pirminį ieškinį, sumokėjo 225 Eur žyminio mokesčio, todėl jam grąžintina 168,75 Eur žyminio mokesčio.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 262 straipsnio 2 dalimi, 285 – 286 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a:

ieškinį atmesti.

Ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Plungės bioenergija“ pareiškimą dėl ieškinio dalies atsisakymo tenkinti, ieškovo atsisakymą dėl dalies ieškinio reikalavimų priimti ir civilinę bylą Nr. e2-240-1024/2021 dalyje dėl reikalavimų pripažinti 2013 m. birželio 25 d. atsakovo ir ieškovo ilgalaikio materialiojo turto nuomos sutartį Nr. 1/2013 pratęsta iki 2020 - 2021 metų šildymo sezono pabaigos, t. y. iki 2021 m. balandžio 30 d. arba iki tol, kol Plungės savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu bus paskelbta 2020 - 2021 metų šildymo sezono pabaiga; uždrausti atsakovui trukdyti ieškovui šilumos gamybos šaltinyje, esančiame patalpose adresu V. Mačernio g. 19, Plungėje, išteklių biržos operatoriaus BALTPOOL, UAB administruojamoje elektroninėje šilumos aukcionų sistemoje deklaruotais šilumos gamybos įrenginiais pagal 2020 m. rugsėjo 14 d. šilumos pirkimo - pardavimo sutartį Nr. PŠT2020/09/14-01 gaminti šilumos energiją ir ją perduoti į atsakovui priklausančius termofikacinius šilumos tinklus bei įpareigoti atsakovą priimti ieškovo gaminamą šilumą, nutraukti.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Plungės bioenergija“ 9960 Eur (devynis tūkstančius devynis šimtus šešiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Plungės šilumos tinklai“.

Plungės apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 4 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones sprendimui įsiteisėjus panaikinti.

Grąžinti ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Plungės bioenergija“, įmonės kodas 171695726, 168,75 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt aštuonis eurus 75 ct) žyminio mokesčio, sumokėto 2020-11-18 mokėjimo pavedimu SEB banke, mokėjimo nurodymo Nr. 1261. Žyminio mokesčio grąžinimą pavesti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas paduodant apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Plungės rūmus.

Teisėja                                                                                                                              Ieva Juodviršytė