Administracinė byla Nr. eA-2603-662/2021
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03300-2020-3
Procesinio sprendimo kategorija 29.1.3
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. rugsėjo 1 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Stasio Gagio ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gruodžio 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. L. skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I.
1. Pareiškėjas V. L. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2020 m. rugsėjo 9 d. sprendimo Nr. 21R-738(AG-640/04-2020) (toliau – ir Komisijos sprendimas) dalį, kuria buvo atmesta kaip nepagrįsta pareiškėjo skundo dalis dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Agentūra, NMA, atsakovas) 2020 m. liepos 9 d. sprendimo panaikinimo, bei klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti Agentūros 2020 m. liepos 9 d. sprendimą Nr. SKP-30 „Dėl paramos gavėjui V. L. išmokėtos paramos dalies susigrąžinimo“ (toliau – ir Agentūros sprendimas) bei priteisti pareiškėjui patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Pareiškėjas skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:
2.1. Pareiškėjas dėl Agentūros sprendimo Komisijai 2020 m. rugpjūčio 10 d pateikė skundą, kuriuo prašė jį panaikinti, taip pat panaikinti Agentūros 2020 m. liepos 17 d. rašto reikalavimą pareiškėjui pervesti į Agentūros sąskaitą 102 979,95 Eur sumą. Komisija sprendimu pareiškėjo skundo dalį dėl Agentūros sprendimo panaikinimo atmetė, o dalį dėl skundo reikalavimo panaikinti Agentūros 2020 m. liepos 17 d. raštą nutraukė;
2.2. Agentūros sprendime buvo padaryta išvada, jog „Paramos gavėjas neįgyvendino projekto taip, kaip aprašyta paraiškoje, t. y. neužbaigė statyti pastatų, jų nepritaikė projekte numatytai veiklai vykdyti, minėtuose pastatuose nevykdė (nevykdo) projekte numatytos veiklos, t. y. neteikia nakvynės ir pusryčių paslaugų“. Tokia išvada yra nepagrįsta, kadangi tiek 2010 m. gegužės 21 d. paramos paraiška Nr. 3VĮ-KV-10-1-002478-PR001 (toliau – ir Paraiška), tiek 2010 m. gegužės 21 d. tipiniu verslo planu pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos“ Nr. 3VĮ-KV-10-1-002478-PR001 (toliau – ir Verslo planas) pareiškėjas buvo įsipareigojęs įrengti kaimo turizmo sodybą ir joje vykdyti apgyvendinimo ir pusryčių paslaugų veiklą, tačiau minėtuose dokumentuose nebuvo įpareigojimo, jog apgyvendinimas ir pusryčiai būtų vykdomi visuose pastatuose ir įrengtuose statiniuose. Pareiškėjo įsipareigojimas buvo nakvynės ir pusryčių paslaugų teikimas. Be to, kokybiškai apgyvendinimo ir pusryčių paslaugų teikimo veiklai vykdyti būtina turėti pagalbines patalpas. Nei Paraiškoje, nei Verslo plane nebuvo nustatyta jokių konkrečių įsipareigojimų, kokio masto, kiekio ir kokiuose konkrečiuose pastatuose tiesiogiai turi būti apgyvendinti sodybos svečiai;
2.3. Paramos paraiškas, jų teisingumą ir pagrįstumą vertinta Agentūra ir Žemės ūkio ministerija (toliau – ir Ministerija) keliais vertinimo etapais, o paraiškos pagrįstumą iš esmės patvirtina Agentūros paruošta ir pateikta pasirašymui paramos sutartis. Po teisinio ginčo, vykusio 2010–2012 m., kuriame atsakovu buvo Ministerija, o trečiuoju asmeniu Agentūra, pareiškėjo pateikta Paraiška ir Verslo planas paramai gauti buvo patvirtinti bei Agentūra 2012 m. spalio 29 d. sudarė Paramos sutartį. Taigi, nėra jokio pagrindo išvadai, kad pareiškėjas pažeidė savo įsipareigojimus, todėl Agentūros Sprendimas yra nepagrįstas ir neteisingas;
2.4. Tiek Vilniaus apygardos administracinis teismas, tiek Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) akcentavo, jog esminis pareiškėjo įsipareigojimas yra būtent nakvynės ir pusryčių paslaugų teikimas konkrečioje kaimo teritorijoje. Po teisminio ginčo, vykusio 2010–2012 m., paraiškėjo pateikta Paraiška ir Verslo planas paramai gauti buvo patvirtinti, niekaip nekoreguojant atliktinų statybos darbų apimties, o Agentūra su pareiškėju sudarė Paramos sutartį. Ministerija minėto ginčo eigoje pateikė išaiškinimą, jog pagalbiniuose ūkiniuose pastatuose negali būti tiesiogiai teikiamos apgyvendinimo paslaugos, jog ginčas buvo kilęs dėl to, ar pareiškėjas galės įrengti 14 nakvynės vietų pagrindiniame name, pažymėjo, jog pagal teismų išaiškinimą šį klausimą iš esmės turės išspręsti savivaldybė ar jos įgaliota institucija projekto vykdymo eigoje, teigė, jog po minėto teisminio ginčo pareiškėjo Paraiška ir Verslo planas buvo patvirtinti ir su juo sudaryta Paramos sutartis;
2.5. Pareiškėjas galėjo tikėtis ir tikėjosi, jog vykdydamas Projektą jis yra įsipareigojęs pagrindiniame name įrengti 14 nakvojimo vietų, kadangi tai buvo aptariama Ministerijos ir Agentūros teisminiame ginče, po kurio pareiškėjo Paraiška ir Verslo planas buvo patvirtinti bei su juo sudaryta sutartis. Šį įsipareigojimą pareiškėjas įvykdė ir dėl to byloje nėra ginčo – gyvenamajame name buvo įrengti 5 kambariai, kuriuose buvo įrengta 15 nakvynės vietų, šios korekcijos atliktos vietoje garažo įrengiant virtuvę ir tokių būdu atlaisvinant daugiau vietos nakvynės vietų įrengimui. Apgyvendinimo ir pusryčių paslaugų veikla iki šiol yra vykdoma sėkmingai ir iš jos gaunamos stabilios pajamos. Todėl pareiškėjo atžvilgiu buvo nepagrįstai pritaikyta sankcija už tai, kad nakvynės paslaugos tiesiogiai nėra teikiamos ūkiniuose pastatuose, nors pati Ministerija minėto teisinio ginčo metu buvo išaiškinusi bei tai patvirtina aktualus teisinis reglamentavimas, jog tiesiogiai apgyvendinimo paslaugos net negali būti teikiamos ūkiniuose pastatuose;
2.6. Agentūra ir Komisija skundžiamus sprendimus iš esmės grindžia pareiškėjo 2012 m. liepos 25 d. rašytiniais paaiškinimais, bei, neva, su jais pateiktame patikslintame 2010 m. gegužės 12 d. verslo plane nurodytomis pajamų prognozėmis. Pareiškėjo rašytiniuose paaiškinimuose nurodytą teiginį, jog „ūkinėje veikloje bus naudojami 5 namo kambariai ir 2 namukai; juose bus teikiamos nakvynės ir pusryčių paslaugos“, Agentūra ir Komisija nepagrįstai traktuoja kaip pareiškėjo įsipareigojimą nakvynės paslaugas tiesiogiai teikti ir ūkiniuose pastatuose, kadangi šiais savo paaiškinimais pareiškėjas nurodė tai, jog nakvynės ir pusryčių paslaugų teikimo veikloje apskritai bus naudojami gyvenamasis namas bei du pagalbiniai ūkiniai pastatai, juo labiau, kad pati Ministerija projekto vertinimo eigoje buvo išaiškinusi, jog ūkiniuose pastatuose nakvynės ir pusryčių paslaugos negali būti teikiamos;
2.7. Agentūra sprendime nurodo, jog kartu su pareiškėjo 2012 m. liepos 25 d. rašytiniais paaiškinimais buvo pateiktas 2010 m. gegužės 12 d. patikslintas Verslo planas, tačiau nėra galimybės patikrinti šių teiginių, nes jame nenurodyta, kad tai patikslintas Verslo planas, jame nurodyta jo sudarymo data yra ankstesnė, nei Agentūrai pateikto ir vertinto 2010 m. gegužės 21 d. Verslo plano ir pačios Paraiškos, taip pat ant Verslo plano nėra jokių žymų, kada jis tiksliai buvo pateiktas ir kada buvo priimtas. Nei Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos administravimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 3D-153 (toliau – ir Administravimo taisyklės), nei Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos“ įgyvendinimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 3D-583 (toliau – ir Įgyvendinimo taisyklės) nėra numatyta procesinė galimybė pateikti patikslintą verslo planą, neteikiant naujos paraiškos ir kitų būtinų dokumentų paramai gauti. Taip pat nei Administravimo taisyklėse, nei Įgyvendinimo taisyklėse nėra tokio instituto kaip patikslintas ar pakoreguotas verslo planas, o pats projektas įvardintas kaip visuma tarpusavyje tampriai susijusių dokumentų;
2.8. Nesuprantama, kokiu dokumentu turi vadovautis tiek pareiškėjas, tiek Agentūra, oficialiai kartu su Paraiška pateiktu Verslo planu, ar neaišku kokiomis aplinkybėmis Agentūros priimtu prie projekto dokumentų visumos prijungtu dokumentu – 2010 m. gegužės 12 d. Verslo planu. Pareiškėjas kvestionuoja, ar toks dokumentas gali pakeisti oficialiai pateiktų dokumentų įsipareigojimų apimtį, pavyzdžiui, jeigu tokiame dokumente būtų nurodyta kitokia veikla, nei nurodyta pateiktoje Paraiškoje, Verslo plane – ar tai reikštų, jog ir parama suteikta tokiai naujai veiklai vykdyti. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo išvadai, jog minėtas dokumentas laikytinas pareiškėjo pateiktos Paraiškos ir (ar) projekto sudedamąja dalimi, juo labiau, pačioje Paramos sutartyje nėra jokių nuorodų į tai, kad Paramos sutartis sudaryta patikslinto ar pakoreguoto Verslo plano pagrindu;
2.9. Net ir vertinant 2010 m. gegužės 12 d. Verslo planą, jame nurodyti tie patys projekto tikslai, uždaviniai ir siekiai. Papildomai nurodytos tik prognozės, jog pagrindines pajamas planuojama gauti iš nakvynės ir pusryčių teikimo gyvenamojo namo 5 kambariuose ir papildomos prognozės (gauti pajamų iš viename ūkiniame pastate įrengtų dviejų nakvynės vietų);
2.10. LVAT 2012 m. vasario 2 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-492-408/2012 išaiškino, jog finansinių prognozių prielaidų sudarymo vertinimas reiškia preliminarų duomenų pagrįstumo ištyrimą, nes projektui nėra keliami tie reikalavimai, kurie keliami realiai pradedamai veiklai. Pati Ministerija 2011 m. liepos 28 d. pateikė išaiškinimą, kurį patvirtina ir aktualus teisinis reglamentavimas, jog ūkinis pastatas nėra skirtas žmonėms gyventi ir nakvoti, todėl pareiškėjo prognozuojamos gauti pajamos iš namelių nuomos yra nepagrįstos. Tai reiškia, kad prognozės gauti apgyvendinimo ir nakvynės paslaugų pajamas kompetentingų institucijų buvo paneigtos kaip nepagrįstos dar paraiškos tinkamumo gauti paramą stadijoje, tačiau tai nesudarė jokių kliūčių Agentūrai ir Ministerijai, dalyvaujančioms paraiškų pagrįstumo vertinimo procese, patvirtinti pareiškėjo pateiktą paraišką ir verslo planą bei su pareiškėju sudaryti Paramos sutartį, be jokių statybos darbų apimties koregavimų ir pakeitimų. Taip pat projekto tinkamumo paramai gauti proceso eigoje Ministerija padarė išvadą, jog pareiškėjas negalės gyvenamajame name įrengti 14 nakvynės vietų, nepažeisdamas higienos normų, tuo pati apibrėždama vertintinas projekto apgyvendinimo paslaugų apimtis, kadangi būtent šias Ministerijos padarytas išvadas pareiškėjas privalėjo kvestionuoti ir (ar) paneigti kilusiame ankstesniame teisminiame ginče, siekdamas, kad jo projektas būtų pripažintas tinkamu paramai gauti. Tai pareiškėjui pavyko padaryti, kadangi bylą nagrinėję teismai sprendė, jog galėjimas (negalėjimas) įrengti 14 nakvynės vietų paaiškės projekto vykdymo procese. 2018 m. spalio 1 d. rašytiniuose paaiškinimuose pareiškėjas nurodė, jog apgyvendinimo veikla, kaip nurodyta projekte, vykdoma pagrindiniame name, kuriame yra įrengta 15 miegamų vietų, virtuvė su visa reikalinga buitine technika ir kt. 2019 m. spalio 29 d. rašytiniuose paaiškinimuose paaiškino, jog taip pat pastatyti du ūkiniai pastatai, iš kurių vienas pritaikytas laikyti įvairiam inventoriui. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės buvo patvirtintos daugybės Agentūros atstovų atliktų patikrų vietoje metu;
2.11. Pareiškėjas yra sukūręs techninę bazę paslaugų teikimui. Gyvenamajame name yra 15 nakvynės vietų, kurių pakanka kokybiškam apgyvendinimui ir pusryčių teikimui. Tai taip pat nereiškia, jog ūkiniai pastatai nėra naudojami paslaugų teikimo vietoje. Vienas ūkinis pastatas yra skirtas sandėliavimo funkcijoms atlikti, o kitas pusryčių klientams ruošimui;
2.12. Administravimo taisyklių 153, 156 ir 159 punktuose nustatyto teisinio reglamentavimo kontekste per visą pareiškėjo, kaip paramos gavėjo, atliekamų statybos darbų laikotarpį iki 2019 m. spalio 29 d., Agentūra, vykdydama projekto vykdymo kontrolės funkciją ir atlikusi daugybę patikrinimų vietoje, pareiškėjo atžvilgiu nenustatė jokių pažeidimų bei netaikė jokių finansinių apribojimų ir (ar) sankcijų. Visa parama buvo išmokėta patirtų išlaidų kompensavimo būdu už konkrečius, realius ir būtinus veiklai vykdyti statybos darbus, t. y. iš pradžių pareiškėjas privalėjo užsakyti statybos darbus, patirti dėl jų išlaidas, pateikti Agentūrai mokėjimo prašymą su patirtas išlaidas patvirtinančiais dokumentais, sulaukti Agentūros dokumentų įvertinimo ir patikrinimo atlikimo vietoje ir tik po to galėjo tikėtis gauti prašomą paramos sumą. Minėtų patikrinimų, kurie buvo atliekami statybos darbų atlikimo laikotarpiu, kiekvieno pareiškėjo Agentūrai pateikto mokėjimo prašymo dėl paramos gavimo atžvilgiu, nebuvo nustatyta jokių pažeidimų, dėl kurių būtų buvęs pagrindas nemokėti prašomos paramos, be kita ko, ir už ūkinių pastatų statybą;
2.13. Iš visų patikrinimų, tik Agentūros 2018 m. liepos 17–23 d. patikrinimo ataskaitoje buvo padarytos išvados dėl pareiškėjo galimai daromo pažeidimo, nurodant, jog pagrindinis gyvenamasis namas yra įrengtas visiškai, tinkamas veiklos vykdymui ir jame vykdomai veiklai, o 2 ūkiniai pastatai nėra baigti įrengti ir juose negali būti vykdomos nakvynės ir pusryčių teikimo paslaugos, nors ir pažymint, jog ūkiniame pastate yra įrengtas vienas kambarys. Net keturi Agentūros tikrintojai 2015–2018 m. laikotarpiu po patikrinimų vietoje padarė išvadas, jog pareiškėjas tinkamai vykdo savo įsipareigojimus, teikdamas apgyvendinimo ir pusryčių paslaugas. Tuo tarpu kiti du Agentūros tikrintojai 2018–2019 m. padarė išvadą, jog pareiškėjas, nors ir tinkamai vykdo apgyvendinimo ir pusryčių paslaugas gyvenamajame name įrengtuose 5 kambariuose bei 15 nakvynės vietų, tačiau nebaigė įrengti ir neteikia apgyvendinimo ir pusryčių ūkiniuose pastatuose, nors tokios paslaugos pagal pačios Ministerijos pateiktą išaiškinimą ir aktualų teisinį reglamentavimą net negali būti teikiamos tokio pobūdžio pastatuose. Pareiškėjas negalėjo būti įsipareigojęs vykdyti įstatymais uždraustą veiklą, taip pat ūkiniai pastatai buvo baigti statyti 2014 m. gegužės 30 d. bei Nekilnojamo turto registre įregistruoti 2014 m.;
2.14. Pareiškėjo atžvilgiu negali būti taikoma finansinė sankcija už tai, kad jis, esą, nevykdo įstatymais uždraustos veiklos, remiantis tik prognozėmis apie planuojamas gauti pajamas, kurios jau Paraiškos vertinimo procese pačios Ministerijos buvo pripažintos nepagrįstomis ir neteisingomis, tačiau nesudarė pagrindo nesuteikti paramos pareiškėjui;
2.15. Agentūros sprendime nurodoma, jog pažeidimai nustatyti pačios pirmosios 2015 m. balandžio 27 d. patikros metu, pažeidimai buvo nustatomi ir vėlesnių patikrų metų. Tačiau pažeidimai konstatuoti tik 2018–2019 m. patikrų metų;
2.16. Agentūra turėjo sužinoti apie pareiškėjo daromą pažeidimą 2015 m. balandžio 27 d. atlikus pirmą patikrinimą vietoje. Pati Agentūra nurodo, jog tokių pažeidimų atžvilgiu taikytinas 4 metų senaties terminas. Agentūra taip pat nurodė, jog senaties termino eiga nutrūksta, jeigu kompetentinga institucija imasi bet kokio su pažeidimo tyrimu ar teisminiu nagrinėjimu susijusio veiksmo, apie kurį pranešama atitinkamam asmeniui. Tai reiškia, kad sankcija, atsižvelgus į vėlesnių Agentūros atliktų patikrų laikotarpius, pareiškėjo atžvilgiu vėliausiai galėjo būti pritaikyta iki 2019 m. gegužės 20 d., tačiau ji buvo pritaikyta tik 2020 m. liepos 9 d., pasibaigus programos vykdymo ir jos kontrolės laikotarpiui ir minėtam senaties terminui;
2.17. Agentūra sprendimu pritaikė 102 979,95 Eur išmokėtos paramos susigražinimo sankciją. Agentūra sprendime paaiškino, kad ši paramos sumą buvo skirta ūkinių pastatų statybai. Agentūra nei prie sprendimo, nei Komisijai nepateikė sprendime nurodytus dokumentus, kuriais grindžiamas skirtos sankcijos apskaičiavimas. Todėl nėra objektyvios galimybės patikrinti, įvertinti ir sutikti su sankcijos dydžio apskaičiavimu ir (ar) nustatymu;
2.18. Agentūros sprendime klaidingai nurodoma, jog parama buvo skirta dviejų ūkinių pastatų pastatymui, kadangi iš tikrųjų parama iš esmės buvo skirta vieno ūkinio pastato statybai, kitas ūkinis pastatas paramos skyrimo laikotarpiu jau buvo praktiškai pastatytas ir jo užbaigimui buvo skirta nereikšminga paramos dalis.
3. Atsakovas NMA atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti šiais pagrindiniais argumentais:
3.1. Pareiškėjas neįgyvendino projekto taip, kaip aprašyta Paraiškoje (Verslo plane), t. y. neužbaigė statyti pastatų ir jų nepritaikė projekte numatytai veiklai vykdyti, minėtuose pastatuose nevykdė (nevykdo) projekte numatytos veiklos t. y. neteikia nakvynės ir pusryčių paslaugų. 2014 m. birželio 2 d. pareiškėjas pateikė galutinį mokėjimo prašymą bei užbaigto projekto ataskaitą. Nuo šios dienos pareiškėjas visuose pastatuose turėjo vykdyti projekte numatytą veiklą. NMA, 2015 m. balandžio 27 d. atlikusi patikrą projekto įgyvendinimo vietoje, nustatė, kad pareiškėjas užsiima projekte numatyta veikla. Iš minėtos patikros metu užfiksuotų nuotraukose faktinių aplinkybių matyti, kad visiškai įrengtas tik 1 pastatas, kiti du pastatai nėra visiškai įrengti, neužbaigti statybos ir įrengimo darbai, jie nepritaikyti projekte numatytai veiklai vykdyti. 2017 m. balandžio 11 d. ir 2018 m. balandžio 9–19 d. patikrų rezultatai sutapo su 2015 m. balandžio 27 d. rezultatais;
3.2. 2018 m. liepos 17–23 d. NMA, atlikusi patikrą projekto įgyvendinimo vietoje, nustatė, kad pastate yra visiškai įrengta tiek išorė, tiek vidus. Pareiškėjo teigimu, pastate gyvena gyventojai, bet patikrinimo metu jie buvo išvykę. Veiklos vykdymas grindžiamas pareiškėjo pateiktomis PVM sąskaitomis faktūromis. Patikrinimo metu nustatyta, kad ūkio pastato vidus nėra baigtas įrengti. Pastatas nėra tinkamas projekte numatytai veiklai vykdyti. Apžiūrint kitą ūkio pastatą taip pat nustatyta, kad pastatas nėra baigtas įrengti ir jis netinka projekte numatytai veiklai vykdyti. NMA, 2019 m. spalio 25–29 d. atlikusi patikrą projekto įgyvendinimo vietoje, nustatė, kad ūkiniai pastatai nėra visiškai įrengti, todėl netinkami nakvynės ir pusryčių paslaugoms teikti. Atsižvelgiant į patikrų metu nustatytus faktus, pagal protingo žmogaus kriterijų veikla ūkiniuose pastatuose, kurie nėra įrengti, negalėtų būti vykdoma;
3.3. Projekto kontrolės laikotarpis – penkerių arba septynerių metų laikotarpis nuo paramos sutarties pasirašymo dienos, per kurį tikrinama, kaip paramos gavėjas laikosi projekte numatytų įsipareigojimų. Septynerių metų terminas taikomas tik tuo atveju, kai Projektų atrankos komiteto rekomendacijoje skirti paramą nurodoma, kad projektas turi būti įtrauktas į rizikingų projektų sąrašą. NMA 2013 m. vasario 28 d. raštu informavo pareiškėją, kad projektas yra įtraukiamas į rizikingų projektų sąrašą ir projektui skirtas 7 metų priežiūros laikotarpis nuo Paramos sutarties pasirašymo, t. y. nuo 2012 m. spalio 29 d. iki 2019 m. spalio 29 d. Tai reiškia, kad pareiškėjas iki 2019 m. spalio 29 d. privalėjo laikytis projekte ir Paramos sutartyje numatytų įsipareigojimų. Be to, kai nustatoma, kad iki projekto priežiūros laikotarpio pabaigos, t. y. 2019 m. spalio 29 d., pareiškėjas padarė su projektu susijusį pažeidimą, pagal Tarybos reglamento Nr. 2988/95 dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos (toliau – ir Reglamentas Nr. 2988/95) 3 straipsnį, patraukimo atsakomybėn senaties terminas – 4 metai nuo tada, kai buvo padarytas pažeidimas, t. y. sankciją galima taikyti per 4 metus nuo pažeidimo padarymo momento;
3.4. Įgyvendinimo taisyklių 66 punkte ir Administravimo taisyklių 17 punkte įtvirtinto teisinio reglamentavimo kontekste, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas visa apimtimi neįvykdė Paraiškoje (Verslo plane) numatytų įsipareigojimų, susijusių su projekto rezultatais ir pasiekimais, t. y. neužbaigė statyti (neįrengė) dviejų iš trijų pastatų, jų nepritaikė projekte numatytai veiklai vykdyti bei minėtuose pastatuose nevykdė projekte numatytos veiklos, t. y. nesuteikė nakvynės ir pusryčių paslaugų, tad iš dalies įgyvendino Projektą, taikytina ne pati griežčiausia sankcija (visos paramos susigrąžinimo sankcija, nutraukiant Paramos sutartį), o paramos dalies susigrąžinimo sankcija ta dalimi, kuri buvo skirta pastatų statybai. Vadovaujantis Įgyvendinimo taisyklių 66 punktu, Administravimo taisyklių 197.3.1, 197.3.2 ir 197.3.14 punktais, Paramos sutarties 27.4, 27.5, 27.20 punktais, Pažeidimų administravimo taisyklių 17 punktu, Paramos sutarties 21.1 punktu, Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnio 1 dalimi, Reglamento Nr. 2988/95 4 straipsnio 1 ir 3 dalimis, pareiškėjui taikytina dalies išmokėtos 102 979,95 Eur paramos susigrąžinimo sankcija. Šiam sprendimui pritarė ir Ministerija;
3.5. Komisijos sprendimas yra išsamus, pagrįstas ir motyvuotas. Komisijos sprendimu tinkamai vertintas faktas, jog pats pareiškėjas pateikė pakoreguotą Verslo planą, kurio 5 lape aprašytos atskirai visuose trijuose pastatuose planuojamų teikti nakvynės ir pusryčių kainos, planuojamas aptarnauti klientų skaičius, planuojamos pajamos. NMA pritaria Komisijos sprendimo išvadai, kad pareiškėjas 2013 m. spalio 22 d. pateikė raštą NMA, kuriame nurodė, jog teikia statybos darbų rangos sutartis, o taip pat ir žiniaraščius, kuriuose nurodytos išlaidos ir dvejiems pastatams. Komisija pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas 2014 m. birželio 2 d. pateikė galutinį mokėjimo prašymą ir išlaidas pagrindžiančius dokumentus, kurie apima ir išlaidas, skirtas įrengti dvejiems ginčo statiniams. Nėra abejonių, kad pareiškėjas, įgyvendindamas projektą, siekė gauti paramą visų trijų pastatų statybai, o tai, kad pareiškėjas du pastatus įregistravo kaip ūkinės paskirties, įvertinus, kad jie yra ūkio paskirties žemėje, nekeičia ginčo esmės ir negali susiaurinti pareiškėjo įsipareigojimų. Komisija teisingai nurodė, kad nors Paramos sutartis pasirašyta 2012 m., tačiau tik baigiantis kontrolės laikotarpiui pareiškėjas neigė priimtų įsipareigojimų apimtį. Komisija sprendimu akcentavo, jog ginčui nėra svarbios aplinkybės, dėl ko nėra užbaigti dviejų pastatų statybos užbaigimo darbai;
3.6. Pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad nuo 2012 spalio 19 d. paramos sutarties pasirašymo iki 2014 m. gegužės 30 d. ir net privalomai nekeistinos veiklos laikotarpį iki 2019 m. spalio 29 d. Agentūra paramos gavėjui netaikė jokių finansinių apribojimų ir (ar) sutartinių sankcijų. Tai, kad anksčiau nebuvo taikytos sankcijos, savaime nereiškia, kad NMA negali atlikti savo tiesioginių funkcijų ir tikrinti, ar tinkamai yra įgyvendintas projektas;
3.7. Skunde pateiktais argumentais pareiškėjas galimai siekia suklaidinti teismą, nurodęs, kad jo kontrolės laikotarpis truko iki 2019 m. spalio 29 d. Nors projekto kontrolės laikotarpis ir yra pasibaigęs, tai nereiškia, kad NMA, nustačiusi pažeidimus, negali imtis priemonių išmokėtos paramos susigrąžinimui. Šiuo atveju pažeidimo tyrimas buvo pradėtas dar nepasibaigus kontrolės laikotarpiui ir sprendimas taikyti sankciją priimtas nesuėjus patraukimo atsakomybėn senaties terminui, o ir pačiam pareiškėjui buvo žinoma apie pradėtą tyrimą. Šiuo atveju senaties terminas yra ketveri metai, tačiau ketveri metai yra skaičiuojami nuo padaryto pažeidimo datos, be to, senatis nutrūksta, jei imamasi bet kokio su pažeidimo tyrimu susijusio veiksmo;
3.8. Pareiškėjas siaurinamai aiškina pagal Paramos sutartį prisiimtus įsipareigojimus. Pareiškėjas siekė įrodyti, kad jis neprivalėjo naudoti ūkinių pastatų projekto veikloje, tačiau tai paneigia ir paties pareiškėjo teikti duomenys NMA. Pareiškėjas 2012 m. liepos 25 d. rašte nurodė, kad „veikloje bus naudojami 5 namo kambariai ir 2 namukai. Juose bus teikiamos nakvynės ir pusryčių paslaugos“. Su minėtu raštu pareiškėjas pateikė ir pakoreguotą Verslo planą, kurio 5 lape buvo aprašytos atskirai visuose trijuose pastatuose planuojamų teikti nakvynės ir pusryčių kainos, planuojamas aptarnauti klientų skaičius, planuojamos pajamos. Taip pat pareiškėjas dar 2013 m. spalio 22 d. pateikė raštą NMA, kuriame nurodė, kad teikia statybos darbų rangos sutartis – pareiškėjas pateikė žiniaraščius, kuriuose nurodė išlaidas ūkiniams pastatams. Taigi investuojant į ūkinius pastatus šie turėjo būti naudojami projekto veikloje, tačiau ne kartą patikrų metų nustatyta, kad investicijos realiai neatliktos;
3.9. Skunde nurodyta, kad įsipareigojimai dėl kurių neįvykdymo pareiškėjui gali būti taikomos sankcijos, privalo aiškiai ir konkrečiai būti nustatytos trijuose dokumentuose: Paraiškoje, Verslo plane bei Paramos sutartyje. Pareiškėjas sąmoningai siekia nutylėti, kad jis pats pateikė pakoreguotą Verslo planą, kurio 5 lape aprašytos atskirai visuose trijuose pastatuose planuojamų teikti nakvynės ir pusryčių kainos, planuojamas aptarnauti klientų skaičius, planuojamos pajamos. Taip pat Paramos sutartis pasirašyta 2012 m. spalio 29 d., o patikslintas Verslo planas pareiškėjo buvo pateiktas 2012 m. liepos 25 d. raštu, todėl nesuprantama, kodėl pareiškėjas nemini šio fakto, nes pakoreguotas Verslo planas yra neatskiriama pačios paraiškos dalis. Paramos sutarties forma yra patvirtintos formos dokumentas, kuriame nurodomi pagrindiniai aspektai – paramos sutartį sudariusios šalys, sutarties dalykas, teisės aktai, prisiimti įsipareigojimai ir kitos aplinkybės. Taigi neteisinga lyginti Paramos sutartį ir Paraišką su Verslo planu ir visais kitais dokumentais, nes Paramos sutartyje nėra perkeltas visas Paraiškos ir (ar) Verslo plano turinys;
3.10. Pareiškėjas teigia, kad nebuvo nustatyta jokių konkrečių kriterijų, susijusių su tokių paslaugų teikimo mastu, kiekiu ir konkrečia vieta. Pareiškėjas siekia paneigti jo paties prisiimtus įsipareigojimus. Svarbu tai, kad buvo aiškiai sutarta, kur bus vykdoma veikla ir kokiu mastu ji bus vykdoma – tai pats pareiškėjas nurodė pateikdamas Paraišką ir patikslintą Verslo planą. Konkreti vieta yra nurodyta ir pačioje Paraiškoje, priešingu atveju Paraiška be nurodytos projekto įgyvendinimo vietos apskritai būtų atmesta;
3.11. Pareiškėjo skunde pateikiami su ginču nesusiję argumentai, kurie nėra aktualūs šioje byloje. Ankstesnis ginčas buvo susijęs su tuo, kad paraiška buvo atmesta kaip netinkama paramai gauti, tačiau nei vienas bylą nagrinėjęs teismas nenurodė, kad Paraiškoje pareiškėjas buvo įsipareigojęs veiklą vykdyti tik viename pastate. Skundo teiginiai, kad teismai konstatavo, kad projektas yra susijęs su nakvynės ir pusryčių veikla, nesusiję su faktu, kokius įsipareigojimus pareiškėjas prisiėmė Paramos sutartimi, nes tuo metu Paramos sutartis nebuvo sudaryta;
3.12. Skunde teigiama, kad pareiškėjas turėjo pagrįstų lūkesčių – tikėjosi, kad jo veikla bus vykdoma tik pagrindiniame pastate. Nei Ministerija, nei NMA tokių garantijų nesuteikė, todėl pareiškėjas negalėjo turėti jokių pagrįstų ir teisėtų lūkesčių. Taip pat lieka neaišku, kokiu pagrindu pareiškėjas teigia, kad tikėjosi, jog jis veiklą turi vykdyti tik pagrindiniame pastate, jei pats nurodė, kad bus naudojami visi trys pastatai;
3.13. Pareiškėjas pateikia Administravimo taisyklių interpretacijas, kurios nėra pagrįstos jokiomis teisės aktų nuostatomis. Pareiškėjas teigia, kad pakoregavus Verslo planą Paraiška turėjo būti datuojama kita data, tačiau 2010 m. gegužės 12 d. Verslo plane nėra nurodyta, jog tai yra patikslintas Verslo planas. Po paklausimų pareiškėjai gali teikti prašytą informaciją, duomenis, pagrindimus, paskaičiavimus, patikslintą paraišką ir (ar) verslo planą, tačiau po patikslinimų nėra atnaujinama nei paraiškos, nei kitų dokumentų data;
3.14. Ginčo dalykas yra tai, kad pats pareiškėjas nurodė, kad du pastatai bus naudojami pusryčių ir nakvynės paslaugų teikime, todėl šie pastatai taip ir turėjo būti naudojami. Jeigu pareiškėjas šių pastatų net ir neplanavo naudoti veiklos vykdyme – tokios išlaidos nėra finansuojamos ir pareiškėjas neturėjo prašyti finansuoti šių išlaidų. Nesutiktina su skundo dalimi, kurioje teigiama, kad „Daugkartiniai Agentūros patikrinimai taip pat patvirtina, jog ir pačios Agentūros tikrintojai ilgą laikotarpį nelaikė pareiškėjo pažeidėju“. Patikras vietoje atliekantys darbuotojai nepriima sprendimų nei dėl tinkamų finansuoti išlaidų, nei dėl pažeidimų. NMA tikrintojai patikras atlieka vykdydami savo tarnybines funkcijas bei vadovaudamiesi objektyvumo, proporcingumo ir nepiktnaudžiavimo valdžia principais. Patikrų vietoje metu darbuotojai tik surenka aplinkybes pagrindžiančius įrodymus, tačiau nepriima sprendimų. Patikros vietoje ataskaita yra objektyvus, oficialus, rašytinis dokumentas. Jos pagrįstumu ir objektyvumu nėra jokio pagrindo abejoti, nes nustatyti pažeidimai ir patikros vietoje ataskaita užpildyta vadovaujantis teisės aktais, tvarkingai ir tinkamai, taip pat prie patikros vietoje ataskaitoje pridėtos nuotraukos. Už tinkamą patikros atlikimą vietoje yra atsakinga NMA ir tai yra vienas iš paramos administravimo etapų. Lietuvos Respublikos administracinių teismų praktikoje yra pripažįstama, jog patikros vietoje yra vienas iš paramos administravimo etapų, todėl patikros metu nustatyti pažeidimai, jeigu jie nebuvo nuginčyti ar paneigti, yra pagrindas priimamiems sprendimams;
3.15. Vertinant likusią skundo dalį, pastebima, kad pareiškėjas pats ginčija savo prisiimtus įsipareigojimus. Jei pareiškėjas nesiekė veiklos vykdyti dvejuose pastatuose, o ją siekė vykdyti tik viename pastate, tokiu atveju neturėjo prašyti finansuoti dviejų kitų pastatų, nes jie nėra susiję su projekte vykdoma veikla;
3.16. Įvertinus skundo turinį susidarė dviprasmiška situacija, nes, anot pareiškėjo, turi būti finansuojami su veikla nesusiję pastatai. Pareiškėjas prašė jam sudaryti išskirtines sąlygas, lyginant su kitais asmenimis – finansuoti išlaidas, nors statiniuose nėra vykdoma veikla. Šiuo atveju NMA vadovavosi lygiateisiškumo principu. NMA negali iš pareiškėjo nesusigrąžinti paramos dėl įsitikinimo, kad jis neprivalo visų investicijų naudoti projekte numatytai veiklai;
3.17. Veikla yra vykdoma tuomet, kai pagal paskirtį naudojamos investicijos. Pareiškėjas sąmoningai siekia nukreipti dėmesį nuo ginčo dalyko – šiuo atveju nėra keliamas klausimas dėl gaunamų pajamų iš veiklos, jos registracijos faktų ir t. t., tačiau šiuo atveju ginčo dalykas – aplinkybė, kad pareiškėjas visa apimtimi neįvykdė Paraiškoje (Verslo plane) numatytų įsipareigojimų, susijusių su projekto rezultatais ir pasiekimais, t. y. neužbaigė statyti dvejų pastatų iš trijų pastatų, jų nepritaikė projekte numatytai veiklai vykdyti, bei minėtuose pastatuose nevykdė numatytos veiklos, todėl iš dalies įgyvendino projektą, taigi taikytina ne pati griežčiausia sankcija (visos pramos susigrąžinimo sankcija, nutraukiant Paramos sutartį), o paramos dalies susigrąžinimo sankcija ta dalimi, kuri buvo skirta pastatų statybai;
3.18. Skunde pateikiami pasikartojantys argumentai, kad patikrų vietoje metu nustatyta, kad veikla yra vykdoma ir paslaugos yra teikiamos. Tai, kad veikla yra vykdoma pagrindiniame name nėra nei sprendimo, nei ginčo dalykas, kadangi sankcija taikoma už tai, kad du pastatai, kuriems skirta parama nebuvo pritaikyti projekte numatytos veiklos vykdymui bei minėtuose pastatuose nebuvo vykdoma projekte numatyta veikla, t. y. pareiškėjas neteikė nakvynės ir pusryčių paslaugų;
3.19. Skunde pareiškėjas taip pat teigia, kad NMA Sprendimas yra nepagrįstas, neteisingai apskaičiuota sankcija, tačiau skundžiamame sprendime nuosekliai, detaliai ir motyvuotai aprašyta, kodėl susigrąžinama dalis paramos;
3.20. Tai, kad pareiškėjas planavo teikti paslaugas ir dvejuose namukuose, patvirtina ir jo paties 2012 m. gegužės 4 d. pateikta informacija. Pareiškėjas taip pat pridėjo ir dviejų namukų brėžinius, kuriuose nurodoma „Neprieštaraujama dėl patalpų pritaikymo kaimo turizmo reikmėms. Suprojektuotas pagalbinio ūkio pastato patalpos į tinkamos kaimo turizmo paslaugai teikti, pertvarkius jas pagal Lietuvos higienos normą. Patalpų Nr. 6,1,3 paskirtis gali būti keičiama į kambarius, o patalpa Nr. 4 į WC su dušu“. Taigi, dar prieš Paramos sutarties pasirašymą, pareiškėjas pateikė rašytinius dokumentus, kuriuose aiškiai nurodyta, kad pastatuose buvo planuojama teikti nakvynės ir pusryčių paslaugas, o dviejų namelių paskirtį pritaikyti konkrečiai gyvenamosioms patalpoms. Skunde pateikiami pasikartojantys, neaktualūs, plečiamai aiškinami argumentai, vietoje to, kad būtų koncentruojamasi į ginčo dalyką. Pareiškėjas, pasirašydamas Paramos sutartį, žinojo prisiimtus įsipareigojimus ir kaip projektas turi būti įgyvendintas, privalėjo įsipareigojimų laikytis. Pareiškėjo nesutikimas su pažeidimu nereiškia, kad pažeidimas nebuvo padarytas. Pažeidimo dalykas – finansuoti pastatai, kurie nėra pritaikyti projekte numatytos veiklos vykdymui bei minėtuose pastatuose numatytos veiklos nevykdymas, t. y. nakvynės ir pusryčių paslaugų neteikimas. Jei pareiškėjas neketino dviejuose pastatuose vykdyti veiklos, neturėjo prašyti jiems paramos, tačiau pateikė patikslintą Verslo planą, kuriame aiškiai nurodė, kad ten ketina vykdyti veiklą;
3.21. Jeigu būtų finansuojami du ginčo pastatai, susidarytų teisiškai ydinga situacija, kadangi būtų finansuojamos ir su projektu nesusijusios išlaidos. Pareiškėjas teikia vienas kitam prieštaraujančius teiginius – vienu atveju teigia, kad neprivalėjo įrengti ūkinių pastatų, kitu atveju nurodo, kad ten nebuvo būtinybės gyventi klientams, dar kitu atveju tikina, kad ūkiniai pastatai yra baigti įrengti. NMA ne kartą užfiksavo, kad nepabaigti vidaus įrengimo darbai, o pats pareiškėjas nurodė, kad viename iš ūkinių pastatų jis pats ir gyvena. Taigi susidaro situacija, kad NMA turi finansuoti pastatus, kuriuose pareiškėjas sau įsirengia gyvenamąsias patalpas, kas prieštarauja paramos skyrimo tikslams.
II.
4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. gruodžio 10 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
5. Teismas iš bylos duomenų nustatė:
5.1. Pareiškėjas 2010 m. gegužės 21 d. Agentūrai pateikė Paraišką. Paraiškos III skyriaus „Informacija apie projektą, kuriam prašoma paramos“ 4 punkto 2.1 papunktyje nurodyta, kad „Projekte numatyta veiklos rūšis: ne žemės ūkio paslaugos, teikiamos Lietuvos Respublikos teritorijoje (55.20 Nakvynės ir pusryčių paslaugų teikimas, kai šias paslaugas teikia fiziniai asmenys (ūkininkai)“. Numatoma pagrindinė ūkinės veiklos sritis – 55.20 – poilsiautojų ir kita trumpalaikio apgyvendinimo veikla;
5.2. Dėl pareiškėjo pateiktos projekto paramai gauti Paraiškos bei jo dokumentų pagrįstumo kilo teisminis ginčas, kurio metu Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. liepos 14 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-2316-562/2011 nepritarė Ministerijos padarytai išvadai, jog projektas yra netinkamas paramai gauti, ir įpareigojo Ministeriją grąžinti pareiškėjo Paraišką dėl paramos projektui vertinti Agentūrai pakartotinai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. vasario 2 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-492-408/2012 paliko galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą;
5.3. Agentūra su pareiškėju 2012 m. spalio 29 d. sudarė 2007–2013 metų Lietuvos kaimo plėtros programos priemonės „Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos“ paramos sutartį Nr. 3VĮ-KV-10-1-002478-PR001;
5.4. Į bylą yra pateikta užsakomosios patikros vietoje ataskaita Nr. 58, iš kurios matyti, jog patikra adresu: (duomenys neskelbtini), buvo atlikta 2015 m. balandžio 27 d. Ataskaitoje, be kita ko, pažymėta, jog paramos gavėjas užsiima projekte numatyta veikla; ataskaitoje pažeidimų nenurodyta. Prie ataskaitos buvo pridėtos fotonuotraukos;
5.5. Patikra vietoje buvo atlikta taip pat 2016 m. kovo 2 d. („Paraiškos patikros vietoje ataskaita pagal priemonę „Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos“), patikrinimo metu neatitikimų nenustatyta. Ataskaitos skiltyje „Pastabos ir paaiškinimai“ patikrinimą vietoje atlikęs specialistas nurodė, jog projekte numatyta veikla – nakvynės paslaugų teikimas su pusryčiais – yra vykdoma. Prie ataskaitos pridėtos taip pat fotonuotraukos;
5.6. Projekto patikrinimas vietoje buvo atliktas taip pat 2017 m. balandžio 11 d. („Rizikingų projektų pagal KPP priemonės patikros vietoje ataskaita“). Patikros vietoje metu pažeidimų nenustatyta, prie ataskaitos pridėtos fotonuotraukos;
5.7. Į bylą yra pateikta taip pat patikrinimo vietoje, atlikto 2018 m. liepos 17 d., ataskaita, kurioje pažymėta, jog paramos gavėjas neužsiima remiama veikla, nurodyta projekte. Pastabose nurodyta, jog „<...> atvykus į projekto įgyvendinimo vietą kur teikiama „nakvynės ir pusryčių“ paslauga sodybos pastatai buvo užrakinti. Paskambinus telefonu pareiškėjui jis pareiškė, kad tą dieną atvykti negali. Patikrinimas buvo tęsiamas susitarus kitą dieną <...>. Paramos gavėjas projekte numatęs vykdyti „nakvynės ir pusryčių“ paslaugas trijuose pastatuose, t. y. pagrindiniame „gyvenamasis namas“ <...>, ūkio pastate <...> ir kitame ūkio pastate <...>. Visi pastatai yra 100 % baigtumas <...>“. Ataskaitoje nurodyta, jog gyvenamasis namas buvo pilnai įrengtas, pareiškėjas nurodė, jog jame gyvena gyventojai, kurie patikrinimo metu buvo išvykę. Patikrinimo metu apžiūrint ūkinį pastatą nustatyta, kad pastato vidaus įrengimas yra nebaigtas (vidaus apdaila, elektros instaliacija, nebaigtos įrenginėti komunikacijos. Pastato palėpė taip pat nebuvo įrengta). Ataskaitoje konstatuota, jog pastatas yra netinkamas projekte numatytai veiklai vykdyti. Tęsiant patikrą nustatyta, kad kito ūkinio pastato įrengimas taip pat nebaigtas – neįrengtas įėjimas į pastatą, nebaigti elektros instaliacijos darbai. Pareiškėjas nurodė, jog šiame pastate gyvena jis pats. Ataskaitoje nurodyta, jog pastato apdailos darbai buvo nebaigti, nebuvo įrengtas vonios kambarys, neįrengtos komunikacijos, palėpė nebuvo įrengta. Konstatuota, jog ir šis ūkinis pastatas yra netinkamas projekte numatytai veiklai vykdyti. Prie ataskaitos pridėtos fotonuotraukos;
5.8. Patikra vietoje buvo atlikta taip pat 2019 m. spalio 25 d. Ataskaitos pastabose nurodyta, jog gyvenamajame name yra įrengti 5 miegamieji kambariai su 15 lovų, virtuvė, bendras kambarys, vonios kambarys, tualetai. Namas tinkamas svečių apgyvendinimui, buvo pateiktos sąskaitos-faktūros, išrašytos po paskutinės patikros. Tačiau ūkiniai pastatai yra nepilnai įrengti, todėl yra netinkami nakvynės ir pusryčių paslaugų teikimui. Pagrindiniame pastate sudarytos sąlygos teikti pusryčius, tačiau pareiškėjas nepateikė jokių tai įrodančių duomenų, t. y. maisto pirkimo sąskaitų, čekių ar kitų dokumentų. Prie pastatų yra įrengtas šiltnamis, uogynai, daržas (užima apie 1 arą) iš kurio galima tiekti kai kuriuos produktus maitinimui (daržoves, uogas), tačiau tai negali užtikrinti pilno produktų tiekimo pusryčiams. Prie ataskaitos buvo pridėtos fotonuotraukos (Komisijos bylos 2 t., b. l. 50–66);
5.9. 2020 m. liepos 9 d. buvo priimtas nagrinėjamoje byloje prašomas panaikinti Agentūros sprendimas, kuriuo pareiškėjui pritaikyta 102 979,95 Eur paramos susigrąžinimo sankcija. Agentūros Sprendime nurodyta, jog pareiškėjas neįgyvendino projekto taip, kaip aprašyta Paraiškoje (Verslo plane), t. y. neužbaigė statyti (atlikti statybos ir įrengimo darbus) pastatų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)), nepritaikė jų Projekte numatytai veiklai vykdyti (nakvynės ir pusryčių paslaugoms teikti), minėtuose pastatuose nevykdė (nevykdo) projekte numatytos veiklos, t. y. neteikia nakvynės ir pusryčių paslaugų. Sprendime nurodyta, jog pareiškėjas 2012 m. liepos 25 d. raštu nurodė, jog ūkinėje veikloje bus naudojami 5 namo kambariai ir 2 namukai. Juose bus teikiamos nakvynės ir pusryčių paslaugos. Su minėtu raštu pareiškėjas pateikė pakoreguotą Verslo planą, kurio 5 lape buvo aprašytos atskirai visuose trijuose pastatuose planuojamų teikti nakvynės ir pusryčių paslaugų kainos, planuojamas aptarnauti klientų skaičius, planuojamos pajamos. Atsižvelgus į patikrų metu nustatytus faktus, Agentūra konstatavo, jog pagal protingo žmogaus kriterijų (bonus pater familias) veikla ūkiniuose pastatuose, kurie nėra įrengti, negalėtų būti vykdoma. Sprendime nurodyta, jog pareiškėjas iki 2019 m. spalio 29 d. privalėjo laikytis Projekto ir Paramos sutartyje numatytų įsipareigojimų. Sprendime taip pat pažymėta, jog kai nustatoma, kad iki projekto priežiūros laikotarpio pabaigos, t. y. iki 2019 m. spalio 29 d., paramos gavėjas būtų padaręs su projektu susijusį pažeidimą, pagal Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnį patraukimo atsakomybėn senaties terminas – ketveri metai nuo tada, kai buvo padarytas pažeidimas, t. y. sankciją galima taikyti per 4 metus nuo pažeidimo padarymo momento;
5.10. Agentūros sprendime konstatuota, jog pareiškėjas dviejų pastatų iš trijų nėra visiškai įrengęs, neužbaigė statybos ir įrengimo darbų (neatlikta pastatų vidaus apdaila, pastatų patalpose sandėliuojamos statybinės medžiagos, įrankiai ir t. t.), jie nepritaikyti projekte numatytai veiklai (teikti nakvynės ir pusryčių paslaugas) vykdyti bei pareiškėjas ūkiniuose pastatuose nevykdė projekte numatytos veiklos. Tokiu būdu pareiškėjas pažeidė paramos sutarties 1.1, 17.1, 17.2 ir 17.3 papunkčius, Įgyvendinimo taisyklių 20.13 ir 25.1 papunktį bei Administravimo taisyklių 187 punktą, 5.9 papunktį, 190 punktą ir 197 punktą;
5.11. Apie sprendimą ir susidariusią skolą pareiškėjas informuotas Agentūros 2020 m. liepos 17 d. raštu Nr. BRK-5063 „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“;
5.12. Nesutikdamas su Agentūros sprendimu, pareiškėjas pateikė skundą Komisijai, kuri nagrinėjamoje byloje skundžiamu 2020 m. rugsėjo 9 d. sprendimu bylos dalį dėl reikalavimo panaikinti Agentūros 2020 m. liepos 17 d. raštą Nr. BRK-5063 nutraukė, likusioje dalyje pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą;
5.13. Pareiškėjas tikino, kad pastatai buvo įregistruoti kaip ūkio pastatai, kurie laikytini negyvenamaisiais namais ir turi pagalbinę namo gyventojų poreikių tenkinimo paskirtį. Pasak pareiškėjo, reikalavimas ūkiniuose pastatuose sudaryti sąlygas nakvoti ir pusryčiauti, yra nepagrįstas. Komisija su šiais pareiškėjo argumentais nesutiko ir pažymėjo, jog pareiškėjas siaurinamai interpretuoja visumą su Paraiška pateiktų dokumentų, o taip pat atliktų patikrų, kuriomis, be kita ko, grindžiamas sprendimas, nustatytus faktus. Komisija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, konstatavo, jog nekyla abejonių, kad pareiškėjas, įgyvendindamas tikslinį Projektą, siekė gauti paramą ir pastatų (be kita ko, ir ūkinių) statyboms bei rekonstrukcijai. Aplinkybė, kad pareiškėjas statinius įregistravo kaip ūkio paskirties, įvertinus, kad jie yra ūkio paskirties žemėje, nekeičia ginčo esmės ir negali susiaurinti pareiškėjo prisiimtų įsipareigojimų. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų ginčijęs patikrų rezultatus. Patikrų metu užfiksuoti duomenys rodo, jog pastatai nebuvo tinkami apgyvendinimo paslaugoms teikti. Pareiškėjas tik vėlesniuose paaiškinimuose pradėjo teigti, jog ūkiniuose pastatuose negali būti teikiamos apgyvendinimo ir maitinimo paslaugos. Nors sutartis buvo pasirašyta 2012 m., tačiau tik baigiantis kontrolės periodo laikotarpiui, pareiškėjas neigė prisiimtų įsipareigojimų apimtį. Be to, Paraiška (patikslintas Verslo planas) patvirtina, kad ir namukuose pareiškėjas įsipareigojo teikti paslaugas. Tokia pareiškėjo pozicija yra nenuosekli. Jis nepateikė jokių duomenų atsakovei ar Komisijai, kurie paneigtų byloje esančius oficialius. Komisija akcentavo, kad ginčo dėl name, kuriame yra įrengti 5 kambariai ir 15 lovų, teikiamų apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų nėra. Ginčui nėra reikšmingos aplinkybės, dėl ko nebaigti įrenginėti ūkiniai pastatai;
5.14. Dėl senaties sprendime pasisakyta, jog atsakovas, Komisijos įsitikinimu, remdamasis tuo, kad Reglamente įtvirtintas 4 metų terminas yra skaičiuojamas nuo pažeidimo padarymo pradžios – šiuo atveju pažeidimas yra tęstinio pobūdžio, nes truko iki pat projekto kontrolės pabaigos, nebuvo kliūtis, atlikti teisinius veiksmus, priimant sprendimą susigrąžinti lėšas, baigus įgyvendinti Projektą. Pareiškėjas žinojo apie pradėtą pažeidimo tyrimą. Atsakovo išvada yra pagrįsta tiek tinkamu faktinių aplinkybių ištyrimu, tiek ir teisiniu argumentavimu;
5.15. Atsakovas, Komisijos įsitikinimu, pagrįstai nustatė Paramos sutarties, Administravimo bei Įgyvendinimo taisyklių pažeidimus ir atitinkamai turėjo teisinį pagrindą taikyti pareiškėjui sankciją. Atsakovas, įvertinęs tai, kad pareiškėjas visa apimtimi neįvykdė Paraiškoje (Verslo plane) su pareiškėjo patikslinimais, pateiktais 2012 m. liepos 25 d., numatytų įsipareigojimų, susijusių su Projekto rezultatais ir pasiekimais, t. y. neužbaigė statyti (neįrengė) dviejų pastatų ir jų nepritaikė projekte numatytai veiklai vykdyti (nakvynės ir pusryčių paslaugoms teikti) bei minėtuose pastatuose nevykdė (nevykdo) projekte numatytos veiklos, ir todėl, kad iš dalies įgyvendino projektą, taikė ne pačią griežčiausią sankciją, o paramos dalies susigrąžinimo sankcija ta dalimi, kuri buvo konkrečiai skirta pastatams statyti (įrengti).
6. Teismas, akcentuodamas Administravimo taisyklių 3.22, 183.2, 197.3.14, 253.2 ir 253.13 papunkčiuose, 197 punkte, Įgyvendinimo taisyklių 1.13 papunktyje, 72 punkte įtvirtintą teisinį reglamentavimą, pažymėjo, kad pareiškėjas (paramos gavėjas) įsipareigojo įgyvendinti projektą „Nakvynės ir pusryčių paslaugų teikimas (duomenys neskelbtini)“ nepažeisdamas Sutarties sąlygų, Europos Bendrijos ir Lietuvos Respublikos teisės aktų, kiek jie susiję su projekto įgyvendinimu, reikalavimų. Atsakovas pritaikė sankciją pagal Administravimo taisyklių 253.2 punktą, nes pareiškėjas nesilaikė su parama susijusių įsipareigojimų. Pareiškėjas neįgyvendino projekto taip, kaip aprašyta Paraiškoje ir Verslo plane, t. y. neužbaigė statyti pastatų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), jų nepritaikė projekte numatytai veiklai vykdyti (nakvynės ir pusryčių paslaugoms teikti), minėtuose pastatuose nevykdė projekte numatytos veiklos, t. y. neteikė nakvynės ir pusryčių paslaugų. Paramos sutarties 17.1 punkte numatyta, kad pareiškėjas privalo siekdamas numatytų projekto rezultatų, tikslų ir uždavinių, įsipareigojo įgyvendinti projektą taip, kaip numatyta Sutartyje, aprašyta Paraiškoje ir Verslo Plane, t. y. atlikti visų trijų pastatų statybas ir juos pritaikyti Projekte numatytos veiklos vykdymui, bei nuo galutinio mokėjimo prašymo ir projekto įgyvendinimo galutinės ataskaitos pateikimo datos, t. y. 2014 m. birželio 2 d., vykdyti projekte numatytą veiklą.
7. Teismas atmetė skundo argumentą, kad tiek Paraiška, tiek Verslo planas įrodo, kad pareiškėjas buvo įsipareigojęs įrengti kaimo turizmo sodybą ir joje vykdyti apgyvendinimo ir pusryčių paslaugų veiklą, tačiau nebuvo įsipareigota, jog apgyvendinimas ir pusryčiai bus vykdomi visuose pastatuose ir įrengtuose statiniuose. Teismas nurodė, kad pareiškėjas 2012 m. liepos 25 d. raštu, atsakydamas į Agentūros 2012 m. birželio 29 d. paklausimą Nr. S-PP-0073107 „Dėl reikiamų dokumentų pateikimo/duomenų tikslinimo“, informavo, kad ūkinėje veikloje bus naudojami 5 namo kambariai ir 2 namukai ir juose bus teikiamos nakvynės ir pusryčių paslaugos. Pareiškėjas 2012 m. liepos 25 d. taip pat pateikė pakoreguotą Verslo planą, kuriame buvo nurodytos visuose pastatuose planuojamų teikti nakvynės ir pusryčių kainos.
8. Teismas atmetė skundo argumentus, kad: Agentūra, priimdama Sprendimą, nurodė, kad su pareiškėjo 2012 m. liepos 25 d. rašytiniais paaiškinimais buvo pateiktas ir 2010 m. gegužės 12 d. patikslintas planas, bet Verslo plane nebuvo nurodyta, kad tai patikslintas Verslo planas, jame nurodyta jo sudarymo data yra ankstesnė nei Agentūrai pateikto ir vertinto 2010 m. gegužės 21 d.; nei Administravimo taisyklės, nei Įgyvendinimo taisyklių nuostatos nenumato galimybės pateikti patikslintą verslo planą. Teismas dėl šių argumentų pažymėjo, kad pareiškėjo su patikslintu Verslo planu pateiktame 2012 m. liepos 25 d. rašytiniame paaiškinime (3 punkte) nurodyta, kad pareiškėjas pateikia ir pakoreguotą Verslo planą. Be to, patikslintas Verslo planas buvo pateiktas 2012 m. liepos 25 d., o Paramos sutartis buvo pasirašyta 2012 m. spalio 29 d. Prieš pasirašant sutartį atsakovas vertino visus paramai gauti skirtus dokumentus. Pareiškėjas patikslintą Verslo planą pateikė su 2012 m. liepos 25 d. rašytiniais paaiškinimais atsakydamas į Agentūros 2012 m. birželio 29 d. paklausimą „Dėl reikiamų dokumentų pateikimo/duomenų tikslinimo“, todėl Administravimo taisyklių 37 punkte nustatyto reglamentavimo kontekste patikslintas Verslo planas galėjo būti pateiktas.
9. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju aktualu tai, kad, pasibaigus paramos gavėjo atliekamų darbų laikotarpiui, pareiškėjas neįvykdė projekto taip, kaip aprašyta Paraiškoje bei verslo plane, t. y. neužbaigė statyti pastatų, jų nepritaikė projekte numatytai veiklai vykdyti ir minėtuose pastatuose nevykdė projekte numatytos veiklos, t. y. neteikė nakvynės ir pusryčių paslaugų.
10. Teismas nurodė, kad Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnio 1 dalies kontekste ieškinio senaties terminas nėra suėjęs. Patraukimo atsakomybėn terminas – ketveri metai nuo tada, kada buvo padarytas pažeidimas. Jeigu pažeidimai daromi nuolat ir pakartotinai, senaties terminas skaičiuojamas nuo tos dienos, kai pažeidimas buvo baigtas. Šiuo atveju pažeidimas buvo padarytas vykdant daugiametę programą, todėl senaties terminas nesibaigia, tol, kol visiškai nebaigiama programa. Šiuo atveju Projektas tęsėsi iki 2019 m. spalio 29 d., todėl ir senaties terminas skaičiuotinas nuo šios dienos.
11. Teismas akcentavo, kad Administravimo taisyklių 197 punkto pagrindu pareiškėjui buvo pritaikytas paramos dalies susigrąžinimas, nes jis visa apimtimi neįvykdė Paraiškoje, Verslo plane ir kituose dokumentuose numatytų įsipareigojimų, susijusių su Projektu, t. y. nepabaigė ir neįrengė dviejų pastatų iš trijų projekto pastatų, jų nepritaikė projekte numatytai veiklai vykdyti (nakvynės ir pusryčių paslaugoms teikti) bei projekte numatytos veiklos nevykdė. Pareiškėjas projektą įgyvendino iš dalies.
12. Teismas, įvertinęs teisinius pagrindus, kuriais vadovaujantis pareiškėjui buvo skirta sankcija, atmetė pareiškėjo argumentą, kad Agentūros Sprendimas dėl sankcijos dydžio yra nepagrįstas. Teismas nurodė, kad Agentūra, priimdama Sprendimą, išsamiai motyvavo, kaip nustatė sankcijos dydį. Agentūra taikė paramos susigrąžinimo sankciją ta dalimi, kuri buvo skirta pastatų, kurių pareiškėjas neužbaigė statyti ir neįrengė, bei nepritaikė jų projekte numatytai veiklai ir veiklos juose nevykdė, statybos išlaidų sumai, t. y. 102 979,95 Eur. Teismas dėl pritaikytų pareiškėjo atžvilgiu sankcijų proporcingumo pažymėjo, kad įvertinus tai, kad parama buvo skirta nakvynės ir pusryčių paslaugų tiekimui 3 pastatuose, o pareiškėjas dviejų iš jų neužbaigė statyti, jų nepritaikė projekte numatytai veiklai vykdyti ir minėtuose pastatuose projekte numatytos veiklos nevykdė, todėl pareiškėjo atžvilgiu taikytina sankcija yra adekvati ir proporcinga.
13. Teismas priėjo prie išvados, kad Agentūra objektyviai atsižvelgė į pareiškėjo įvykdyto pažeidimo sunkumą, pobūdį, tinkamai įvertino aplinkybes, turėjusias įtakos pažeidimo padarymui, todėl Agentūros sprendimas pritaikyti pareiškėjui paramos dalies (102 979,95 Eur) susigrąžinimo sankciją yra teisėtas ir pagrįstas, atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme (toliau – ir VAĮ) numatytus reikalavimus ir jo naikinti nėra teisinio pagrindo. Atitinkamai laikytinas teisėtu ir pagrįstu Komisijos sprendimas.
14. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalimi, netenkino pareiškėjo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo.
III.
15. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo į administracinę bylą trečiuoju asmeniu įtraukti Žemės ūkio ministeriją prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gruodžio 10 d. sprendimą ir bylą išnagrinėti iš esmės, tenkinant skundo reikalavimą bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
16. Pareiškėjas, akcentuodamas ginčui reikšmingas faktines aplinkybes, nesutikimą su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir prašymą dėl Ministerijos įtraukimo į bylą trečiuoju suinteresuotu asmeniu grindžia analogiškais pirmosios instancijos teismui skunde nurodytais argumentais, papildomai akcentuodamas:
16.1. Teismas neįvertino, kad Agentūros sprendime nenurodyta jokių argumentų dėl pareiškėjui parinkto konkretaus sankcijos dydžio, t. y. skirta sankcija nebuvo individualizuota, išsamiai nebuvo aptarti Administravimo taisyklių 17 punkte nustatyti kriterijai (padaryto pažeidimo sunkumas, pobūdis, aplinkybės, turėjusios įtakos pažeidimo padarymui), todėl ginčijamas Agentūros sprendimas neatitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų, dėl ko negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu. Pareiškėjas neturi objektyvios galimybės patikrinti, įvertinti ir / ar sutikti su sankcijos dydžio apskaičiavimu ir / ar nustatymu. Be to, Agentūra nesudarė pareiškėjui galimybės pašalinti nustatytus pažeidimus, jei tokia informacija disponavo, o pats pareiškėjas net 4 patikrų (keturis metus) metu netgi nežinojo ir nebuvo informuotas, kad daro kažkokį pažeidimą. Jau pirmos patikros metu Agentūros specialistai turėjo prievolę ir pareigą pateikti išaiškinimus pašalinti trūkumus, jei jie tokius būtų nustatę;
16.2. Teismas iš esmės rėmėsi Komisijos sprendime išdėstytais argumentais, juos atkartodamas, tačiau savarankiško ginčo aplinkybių vertinimo neatliko. Išskirtinai vadovavosi tikrovės neatitinkančiais duomenimis, pareiškėjo pateiktų argumentų visumos ir dokumentų tinkamai neišnagrinėjo. Teismo sprendimas pažeidžia pareiškėjo teisėtą lūkestį dėl efektyvios teisės į teisminę gynybą, jos realizacijos. Teismas netinkamai taikė proceso teisės normas, neatsižvelgė į pateiktus dokumentus bei įrodymus, todėl byla buvo išspręsta neteisingai. Teismas nevertino ir to fakto, kad pasibaigus projekto įgyvendinimo terminui, pareiškėjui buvo išduotas leidimas veiklai vykdyti, patvirtinantis galimybę teikti paslaugas, nevertino aplinkybių, patvirtinančių realų paslaugų teikimą. Teismas netinkamai įvertino pateiktus skundo argumentus, neatsakė į esminius klausimus, padarė nepagrįstas išvadas, nors privalėjo atlikti visapusišką dokumentų vertinimą, išnagrinėti ginčą iš esmės ir tik tada priimti sprendimą.
17. Atsakovas NMA atsiliepime į apeliacinį skundą, akcentuodamas ginčui reikšmingas faktines aplinkybes, pritardamas pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvams ir išvadoms, nesutikimą su apeliaciniu skundu grindžia analogiškais pirmosios instancijos teismui atsiliepime į skundą nurodytais argumentais, papildomai akcentuodamas:
17.1. Teismas įvertino visus pareiškėjo argumentus ir paaiškinimus, rašytinius įrodymus, atliko teisinės bazės analizę. Teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Apeliaciniame skunde neįvardinama, dėl kokių konkrečių argumentų teismas nepasisakė. Apeliacinis skundas yra deklaratyvaus pobūdžio, jame išdėstyti pasikartojantys, ginčui neaktualūs argumentai;
17.2. Pareiškėjas siekia įteigti, jog tikėjosi, kad jo veikla bus vykdoma tik pagrindiniame pastate. Tačiau sprendžiant dėl teisėtų lūkesčių principo pažeidimo institucijos turi būti suteikusios asmenims konkrečias garantijas, dėl kurių neįvykdymo gali atsirasti tam tikrų teisinių pasekmių. Agentūra tokių garantijų pareiškėjui nesuteikė, todėl pareiškėjas negalėjo turėti jokių pagrįstų ir teisėtų lūkesčių. Neaišku, kokiu pagrindu pareiškėjas teigia, kad tikėjosi, jog jis veiklą turi vykdyti tik pagrindiniame pastate, jei pats aiškiai nurodė, kad bus naudojami visi trys pastatai ir prašė paramos visų trijų pastatų statybai. Agentūros sprendimas priimtas atliktų patikrų ataskaitų, kurios pareiškėjo nebuvo apskųstos, pagrindu, susigrąžinant išmokėtos paramos dalį už du pastatus, nes pareiškėjas, net neketindamas juose vykdyti veiklos, šios paramos neturėjo prašyti. Agentūros sprendimas atitinka VAĮ individualiam teisės aktui keliamus reikalavimus, jame nuosekliai, detaliai ir motyvuotai aprašyta, kodėl susigrąžinama dalis paramos;
17.3. Skundžiamą sprendimą priėmė Agentūra, todėl nėra aišku, kokiu tikslu siekiama trečiuoju suinteresuotu asmeniu į bylą įtraukti Ministeriją. Ministerija tik peržiūrėjo Agentūros atliktą pažeidimo tyrimą, atskiro tyrimo neatliko, o tik nurodė, kad Agentūros išvados teisingos;
17.4. Pareiškėjas, pasirašydamas Paramos sutartį, žinojo prisiimtus įsipareigojimus ir kaip projektas turi būti įgyvendintas, privalėjo įsipareigojimų laikytis. Pareiškėjo nesutikimas su pažeidimu nereiškia, kad pažeidimas nebuvo padarytas. Pažeidimo dalykas – finansuoti pastatai, kurie nėra pritaikyti projekte numatytos veiklos vykdymui (nakvynės ir pusryčių paslaugų teikimui) bei minėtuose pastatuose pareiškėjas nevykdė projekte numatytos veiklos, t. y. neteikė nakvynės ir pusryčių paslaugų. Jei pareiškėjas net neketino dviejuose pastatuose vykdyti veiklos, neturėjo prašyti jiems paramos, tačiau vietoje to pateikė patikslintą Verslo planą, kur aiškiai nurodė, kad ten ketina vykdyti veiklą. Jeigu būtų finansuojami du ginčo pastatai, susidarytų teisiškai ydinga situacija, kad finansuojamos ir su projektu nesusijusios išlaidos;
17.5. Pareiškėjas teikia vienas kitam prieštaraujančius teiginius – vienu atveju teigia, kad neprivalėjo įrengti ūkinių pastatų, kitu atveju teigia, kad ten nebuvo būtinybės gyventi klientams, dar kitu atveju nurodo, kad ūkiniai pastatai yra baigti įrengti (100 proc. baigtumas). Agentūra ne kartą užfiksavo, kad nepabaigti vidaus įrengimo darbai, o pats pareiškėjas nurodė, kad viename iš ūkinių pastatų jis pats ir gyvena. Taigi, susidaro situacija, kad Agentūra turi finansuoti pastatus, kuriuose pareiškėjas sau įsirengia gyvenamąsias patalpas, kas akivaizdžiai prieštarauja paramos skyrimo tikslams. Parama siekiama skatinti ekonomikos augimą, konkurencingumą, o ne pareiškėjams finansuoti gyvenamųjų pastatų statybą / įrengimą.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV.
18. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2020 m. liepos 9 d. sprendimo Nr. SKP-30 „Dėl paramos gavėjui V. L. išmokėtos paramos dalies susigrąžinimo“ teisėtumo ir pagrįstumo.
19. Pirmosios instancijos teismas 2020 m. gruodžio 10 d. sprendimu V. L. skundą atmetė kaip nepagrįstą. Teismas konstatavo, kad Agentūra objektyviai atsižvelgė į pareiškėjo įvykdyto pažeidimo sunkumą, pobūdį, tinkamai įvertino aplinkybes, turėjusias įtakos pažeidimo padarymui, todėl Agentūros sprendimas pritaikyti pareiškėjui paramos dalies (102 979,95 Eur) susigrąžinimo sankciją yra teisėtas ir pagrįstas, atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme numatytus reikalavimus ir jo naikinti nėra teisinio pagrindo. Atitinkamai laikytinas teisėtu ir pagrįstu Lietuvos administracinių ginčų komisijos sprendimas.
20. Pareiškėjas su anksčiau minėtu teismo sprendimu nesutinka, apeliaciniame skunde prašo jį panaikinti. Teigia, jog teismas netinkamai įvertino skundo argumentus, neatsakė į bylai esminius klausimus, todėl padarė nepagrįstas išvadas, nors privalėjo atlikti visapusišką dokumentų vertinimą, išnagrinėti ginčą iš esmės ir tik tada priimti sprendimą.
21. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
22. Ginčo teisinius santykius reguliuoja 1995 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamento Nr. 2988/95 dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos, Lietuvos Respublikоs Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 137 patvirtintų Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisyklių, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. 3D-583 patvirtintų Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos“ įgyvendinimo taisyklių, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 3D-153 patvirtintų Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos administravimo taisyklių ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2010 m. vasario 5 d. įsakymu Nr. 3D-80 patvirtintų Teisės aktų nuostatų pažeidimų, susijusių su Europos žemės ūkio garantijų fondo, Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir Europos žuvininkystės fondo priemonių įgyvendinimu, administravimo taisyklių nuostatos.
23. Byloje nustatyta, kad tarp pareiškėjo ir atsakovo 2012 m. spalio 29 d. pasirašyta paramos sutartis Nr. 3VĮ-KV-10-1-002478-PR001. Pagal Paramos sutarties 1.1 punktą, pareiškėjas įsipareigojo įgyvendinti projektą Nr. 3VĮ-KV-10-1-002478-PR001 „Nakvynės ir pusryčių paslaugų teikimas (duomenys neskelbtini)“, nepažeisdamas Paramos sutarties sąlygų, Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktų, kiek jie susiję su projekto įgyvendinimu, reikalavimų.
24. Atlikusi patikrinimus, Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos nustatė, kad V. L. neįgyvendino Projekto taip, kaip aprašyta Paraiškoje (Verslo plane), t. y. neužbaigė statyti (atlikti statybos ir įrengimo darbus) pastatų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), jų nepritaikė Projekte numatytai veiklai vykdyti (nakvynės ir pusryčių paslaugoms teikti), minėtuose pastatuose nevykdė/nevykdo Projekte numatytos veiklos, t. y. neteikia nakvynės ir pusryčių paslaugų.
25. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjas 2014 m. birželio 2 d. pateikė galutinį mokėjimo prašymą bei užbaigto Projekto ataskaitą ir nuo šios datos Pareiškėjas visuose pastatuose (pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) turėjo vykdyti Projekte numatytą veiklą, t. y. teikti nakvynės ir pusryčių paslaugas. 2015 m. balandžio 27 d. atliktos patikros Projekto įgyvendinimo vietoje (ataskaita Nr. 58) metu nustatyta, kad pareiškėjas dalinai užsiima Projekte numatyta veikla. Veiklos vykdymo faktą patvirtino pateiktos PVM sąskaitos faktūros. Iš minėtos patikros metu užfiksuotų nuotraukose faktinių aplinkybių taip pat nustatyta, kad visiškai įrengtas tik 1 pastatas (pastatas – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), o kiti du pastatai nėra visiškai įrengti, neužbaigti statybos ir įrengimo darbai (neatlikta pastatų vidaus apdaila, pastatų patalpose sandėliuojamos statybinės medžiagos, įrankiai ir t. t.), jie nepritaikyti Projekte numatytai veiklai (teikti nakvynės ir pusryčių paslaugas) vykdyti. Analogiška situacija fiksuota ir Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2017 m. balandžio 11 d., 2018 m. balandžio 9–19 d., 2018 m. liepos 17–23 d. ir 2019 m. spalio 25–29 d. atliktų patikrų metu.
26. Be to, ir pats V. L. raštiškai paaiškinimais patvirtino (2018 m. spalio 1 d. raštas (reg. Nr. BR5.1-13984) bei 2019 m. spalio 29 d. raštas (reg. Nr. BR5.1-15497)), jog du pastatai (pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) nėra visiškai įrengti, neužbaigti statybos ir įrengimo darbai (neatlikta pastatų vidaus apdaila, pastatų patalpose sandėliuojamos statybinės medžiagos, įrankiai ir t. t.), jie nepritaikyti Projekte numatytai veiklai (teikti nakvynės ir pusryčių paslaugas) vykdyti bei juose (dviejuose minėtuose pastatuose) nevykdė Projekte numatytos veiklos (teikti nakvynės ir pusryčių paslaugas).
27. Bylos dokumentai vienareikšmiškai patvirtina, kad V. L., pateikdamas patikslintą Verslo planą, nurodė, jog pagalbinio ūkio patalpos bus pertvarkytos kaimo turizmo reikmėms ir ten jis vykdys veiklą (teiks nakvybės ir pusryčių paslaugas), todėl atmestini pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, kad jis nebuvo įsipareigojęs įrengti ūkinių pastatų ir ten teikti atitinkamas paslaugas. Kita vertus, priešingu atveju neaišku ir nelogiška, kodėl tada pareiškėjas prašė finansuoti pagalbinio ūkio pastatų, nesusijusių su vykdoma veikla, finansavimą, t. y. siekė gauti paramą jų statybai.
28. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas iš dalies įgyvendino Projektą, vadovaujantis Įgyvendinimo taisyklių 66 punktu, Administravimo taisyklių 197.3.1, 197.3.2 ir 197.3.14 punktais, Paramos sutarties 27.4, 27.5, 27.20 punktais, Pažeidimų administravimo taisyklių 17 punktu, Paramos sutarties 21.1 punktu, Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnio 1 dalimi, Reglamento Nr. 2988/95 4 straipsnio 1 ir 3 dalimis, pagrįstai taikyta ne pati griežčiausia sankcija (visos paramos susigrąžinimo sankcija, nutraukiant Paramos sutartį), o paramos dalies susigrąžinimo sankcija ta dalimi, kuri buvo skirta pastatų (pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) statybai (įrengti)), t. y. dalies išmokėtos 102 979,95 Eur paramos susigrąžinimo sankcija.
29. Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos atliktų patikrinimų metu eilę metų fiksavo, jog du pastatai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) iki paskutinio patikrinimo (2019 m. spalio 25–29 d.) nebuvo įrengti, pareiškėjas netgi iki nurodytos datos jų neįstengė įrengti bei veikla šiuose dviejuose pastatuose nebuvo vykdoma, nors pareiškėjas buvo įsipareigojęs, todėl pagrįstai nustatytas pažeidimas ir taikyta proporcinga sankcija. Šie bylos įrodymai paneigia V. L. apeliacinio skundo argumentus, kad priežiūros laikotarpiu (7 metus) kiekvienais metais buvo atliekami atsakovo patikrinimai vietoje dėl veiklos vykdymo ir, priešingai nei nurodoma Agentūros sprendime, ilgą laiką, beveik iki Projekto įvykdymo pabaigos, nebuvo nustatyta jokių pažeidimų, dėl kurių būtų pagrindas jam skirti kokią nors sankciją.
30. Pirmosios instancijos teismas sprendime išsamiai pasisakė dėl taikytos sankcijos dydžio (proporcingumo), dėl patraukimo atsakomybėn senaties termino, dėl įsipareigojimo nakvynės ir pusryčių paslaugas vykdyti visuose pastatuose bei Verslo plano pakoregavimo ir pateikimo ir pan. Atkreiptinas dėmesys, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Šiais aspektais pabrėžtina, jog priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas sprendime nuosekliai išdėstė, kokiais įrodymais grindžiamos teismo išvados, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino teismo posėdyje ištirtus duomenis ir padarė teisės aktų nuostatas bei faktines aplinkybes atitinkančias išvadas, todėl apeliacinės instancijos teismas šioje dalyje pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams ir jų nebekartoja.
31. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino pateiktus skundo argumentus, neatsakė į bylai esminius klausimus, todėl padarė nepagrįstas išvadas. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo aspektu, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas ABTĮ 56 straipsnio 7 dalies nuostatų nepažeidė. Pažymėtina, jog tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino pareiškėjo pateiktus argumentus ir bylos duomenis ar jiems nepritarė (su jais nesutiko), nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančiomis teisės normomis nepagrįstas išvadas.
32. Teismo sprendimas gali būti panaikintas, remiantis ABTĮ 146 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, tuo atveju, jei pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ir pareigų. Šioje byloje priimtas sprendimas pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyto trečiojo suinteresuoto asmens teisėms ir pareigoms (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai) poveikio nedaro, todėl šis pareiškėjos apeliacinio skundo argumentas/prašymas yra nepagrįstas.
33. Kiti V. L. apeliacinio skundo argumentai, susiję tiek su skundžiamo teismo sprendimu, tiek su ginčijamų aktų teisėtumu ir pagrįstumu, nagrinėjamam ginčui nėra reikšmingi, todėl dėl jų nepasisakoma.
34. Įvertinusi faktinę situaciją ir teisinį reguliavimą, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas teisingai vertino, jog Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2020 m. liepos 9 d. sprendimas Nr. SKP-30 „Dėl paramos gavėjui V. L. išmokėtos paramos dalies susigrąžinimo“ ir Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2020 m. rugsėjo 9 d. sprendimas Nr. 21R-738(AG-640/04-2020) yra pagrįsti ir teisėti.
35. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios ir proceso teisės normas. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas sprendimas yra pagrįstas faktinėmis bylos aplinkybėmis ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo V. L. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gruodžio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Audrius Bakaveckas
Stasys Gagys
Gintaras Kryževičius