Civilinė byla Nr. e2-19-939/2018

Teisminio proceso Nr. 2-34-3-01523-2016-2

                                   Procesinio sprendimo kategorija:

                                                     2.6,10.5.2.; 2.6.10.2.;

                                                             3.2.3.1.; 3.2.6.1.;                                                                                    (S)

ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. sausio 9 d.

Prienai

Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų teisėja Laima Lubauskienė,

sekretoriaujant Jolitai Matulienei,

dalyvaujant ieškovei M. B. K., jos atstovėms advokatėms Dianai Višinskienei, Astai Kakoškinai, jos atstovei pagal pavedimą R. R., atsakovei I. K., jos atstovei advokatei Rasai Gradauskienei,

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės M. B. K. ieškinį atsakovei I. K. dėl turtinės žalos (nuostolių) atlyginimo.

Teismas

n u s t a t ė:

Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo jos naudai iš atsakovės priteisti 21 313,00 eurų dydžio nuostolius, penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė ieškovės sūnus R. K., kurio palikimą priėmė sutuoktinė I. K. (atsakovė) ir antros eilės įpėdinė jo motina M.B. K. (ieškovė). Atsakovė (duomenys neskelbtini) Kauno apygardos teismo nutartimi buvo paskirta mirusiojo ūkininko R. K. ūkio turto administratore, tačiau faktiškai atsakovė turtą pradėjo valdyti nuo 2015-10-28 ir savo veiksmais darė ir iki šiol daro ūkiui žalą. Advokatų kontoros ,,Konsus“ specialisto konsultacinėje išvadoje konstatuota jog nuo 2015-01-01 iki 2016-06-30 ūkininko R. K. ūkio nuosavas kapitalas sumažėjo 42626,00 eurų. Atsakovei deliktinė atsakomybė kyla ir kaip įpėdinei, ir kaip įpėdinei, administruojančiai visą ūkininko ūkį. Neteisėti veiksmai - po ūkininko R. K. mirties atsakovė perėmė vienasmeniškai, nedalyvaujant kitai paveldėtojai, be inventorizacinės komisijos, be inventorizacijos, be turto administratoriaus pakyrimo; atsakovė negalėjo savo asmeninėje sąskaitoje tvarkyti R. K. ūkio lėšų, tačiau atsakovė buvo pervedusi ūkio lėšas į savo asmeninę sąskaitą, galimai nesumokėjo biudžetui priklausančių mokesčių; nepateikti duomenys kur buvo panaudoti 13077,54 eurai nuimti nuo sąskaitų banke, jie nebuvo užpajamuoti į kasą, nesurašyti kasos pajamų orderiai. Per kasos dokumentų apskaitą, atsakovė turėjo parodyti, kur šie pinigai panaudoti. Neaišku kam buvo mokami atlyginimai, kur panaudoti išgryninti pinigai; neaišku už kokias paslaugas atsakovė sumokėjo 123,42 eurus Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybai Prienų biurui 2015-11-15, jeigu R. K. (duomenys neskelbtini) jo sudaryta sutartis su minėta tarnyba buvo nutraukta (duomenys neskelbtini) mirus R. K.; laikotarpiu nuo 2015-08-01 iki 2016-08-21 apskaityta pardavimų 22334,83 eurų sumai į banko sąskaitą pateko tik 5586,22 eurai, neaišku kur pateko 16748,61 eurai t.y. ar jie buvo apskaityti kaip R. K. ūkio turtas. Laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2016-08-31nerastos pinigų įplaukos 20080,54 eurų sumai, todėl negalima daryti išvados, kad minėta pinigų suma buvo apskaityta kaip R. K. ūkio turtas. Nėra pagrįstumo ar 49906,69 eurai (13077,54+16748,61+20080,54) buvo apskaityti kaip R. K. ūkio turtas; atsakovė neužtiktino normalaus ūkio funkcionavimo, jos veiksmų neteisėtumą ir ūkio nepriežiūrą įrodo 2016-09-05 antstolio M. P. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas. Protokole užfiksuota, kad du pastatai buvo neužrakinti, pirmoje fermoje buvo laikomi veršiukai, jų garduose buvo sutryptų šiaudų, mėšlo sankaupų. Vidury fermos išdaužytas lango stiklas, aplink mėtosi stiklo šukės, girdyklose likęs užsistovėjęs vanduo, girdyklos nevalytos. Prie antros fermos aplinka nesutvarkyta, žolė nenupjauta, nerakintoje fermoje paliktas krautuvas, gardas nevalytas, mėšlas neišmėžtas. Teritorija tarp fermų nešienauta, sumestos padangos, metalo laužas, betono luitai. Patirtų nuostolių dydis - iš pateiktų balansų matyti, kad nuo 2015-01-01 iki 2016-06-30 R. K. nuosavas kapitalas sumažėjo 42626 eurais. Priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Atsakovė atliko ypač daug neteisėtų veiksmų - neteikė jokių ataskaitų; neinventorizavo ūkio turto; ne kartą sumaišė savo asmeninį ūkį su ūkininko ūkiu turtu, neteisingai ir netinkamai tvarkė ūkio buhalterinę apskaitą; laikotarpiu (duomenys neskelbtini) – 2016-08-30 nėra pagrįstumo ar 49906,69 eurai buvo apskaityti kaip R. K. ūkio turtas; neužtikrino normalaus ūkio funkcionavimo. Dėl to nuosavas kapitalas sumažėjo 42626,00 eurų, todėl ieškovė prašo ½ dalies. Kaltė - atsakovė padarė neteisėtus veiksmus, kuriais buvo padaryta žala ūkiui. Nesilaikė įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytų reikalavimų, administruojant didelės vertės ūkininko ūkiui dėl to buvo padaryta žala kitai ūkio įpėdiniai – ieškovei (t.1, b.l.1-15).

Ieškovė 2017-08-21 teismo posėdyje prašė ieškinį tenkinti ir paaiškino, kad atsakovė jos marti, kuri po jos sūnaus R. K. mirties nualino jo ūkį, todėl prašo atlyginti žalą. Atsakovė užgrobė visą ūkį, su ja nieko nederina, be jos žinios padidino darbuotojams atlyginimus, nesitaria su ja dėl technikos skolinimo, jos pirkimo. Nori, kad atsakovė atsisakytų turto.

Ieškovė 2017-10-31 teismo posėdyje prašė ieškinį tenkinti bei nurodė, kad ūkis bankrutuoja, žemė nualinta, niekas nepasėta, visur piktžolės, per mažai prikulta, nėra pašaro, sumažėjęs ūkio pelnas. Ūkiu rūpinsis darbininkai ir jos anūkas A., o atsakovė ūkiu nesirūpina, jai rūpi tik pinigai.

Ieškovės atstovė advokatė Asta Kakoškina 2017-10-31 ir 2017-12-06 teismo posėdžiuose paaiškino, kad ieškinys grindžiamas tuo, kad turto administratorės valdymo metu, t. y. nuo 2015 m. spalio 28 d. iki 2016 m. rugpjūčio 29 d. sumažėjo nuosavas kapitalas 42626 Eur. Kadangi bylos šalys yra ūkio bendraturtės lygiomis dalimis, ieškovė prašo iš atsakovės priteisti ½ dalį sumažėjusio nuosavo kapitalo dydžio, t.y. 21313 Eur. Kaip 2017 m. rugpjūčio 31 d. įvykusio teismo posėdžio metu paaiškino buhalterė, nuosavo kapitalo sumažėjimą gali įtakoti arba pelno sumažėjimas, arba ilgalaikio turto nusidėvėjimas. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad ūkio nuosavas kapitalas sumažėjęs dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, nulėmusių ūkio pelno sumažėjimą. Atsakovės pateikta Lietuvos žemės ūkio tarnybos parengta finansinių rodiklių analizę, kurios penktame puslapyje yra pateikti finansiniai ūkio rodikliai. 2014 metais ūkį valdė R. K., 2015 - 2016 metais ūkį pradėjo administruoti atsakovė. Ūkį pradėjus administruoti atsakovei I. K., jo pelningumas ženkliai sumažėjo. 2014 metais ūkio grynasis pelningumas buvo 0,34, kai panašių ūkių grynojo pelningumo vidurkis buvo 0,29, t. y. vadovaujant R. K. ūkis buvo geresnės padėties negu kiti panašūs ūkiai. Kai ūkį pradėjo administruoti I. K., jo grynasis pelningumas 2015 metais buvo 0,03, 2016 metais buvo 0,05, kai tuo tarpu kitų ūkių vidurkis yra 0,36. Administruojant ūkį I. K., jo grynasis pelningumas sumažėjo net 85 procentais. Pelno sumažėjimas lėmė nuosavo kapitalo sumažėjimą. Nuosavo kapitalo sumažėjimui įtakos neturi ilgalaikio turto nusidėvėjimas, tai patvirtina finansinių rodiklių analizė, kad ilgalaikio turto nusidėvėjimas tiek 2014, tiek 2015 metais, tiek 2016 metais buvo beveik toks pats – apie 30 000 Eur. Tuo tarpu pelnas prieš apmokestinimą valdant R. K. buvo 36000, o valdant I. K. 2015 metais buvo 2 000, 2016 metais buvo – 4 000. 2014-2016 metų grynojo pelno sumažėjimas 88 procentai. Atsakovė yra sumaišiusi savo asmenines lėšas su ūkio lėšomis, dėl to gali būti susidaręs toks turtinės žalos dydis. Šią aplinkybę patvirtina atsakovės pateiktas 2017 metų banko sąskaitos išrašas, iš kurio matyti, kad banko sąskaitoje esant virš 40 000 Eur, atsakovė įnešinėja savo asmenines lėšas į sąskaitą, pavyzdžiui – 2017 m. sausio 24 d. įneša 100 Eur, 2017 m. kovo mėnesį įneša 12,00 Eur, po to -27,00 Eur, 2017 m. rugpjūčio 30 d. įneša 500,00 Eur, nors sąskaitoje tuo metu likutis yra 32 000 Eur. Ieškinys reiškiamas, kad atsakovė, netinkamai vykdydama turto administratorės pareigas, nulėmė turtinės žalos kilimą, susidarymą ūkyje. Žala galėjo kilti dar ir dėlto, kad I. K. pradėjus administruoti turtą, nebuvo atlikta inventorizacija, todėl nėra aišku, kokį konkrečiai turtą atsakovė perėmė valdyti. Atsakovė, vykdydama savo veiklą, patiria tikrai dideles sąnaudas, ženkliai didesnes nei R. K. valdymo metais.

Atsakovė I. K. pateikė atsiliepimą kuriuo prašo ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ieškovė nurodo analogiškas aplinkybes bei dokumentus, kuriuos jau buvo nurodžiusi ir kuriuos jau išnagrinėjo ir įvertino Kauno apygardos teismas civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) bei pripažino nepagrįstais. Ieškinio nepagrįstumą patvirtina faktas, kad  neteisėtus veiksmus vertina pagal vienintelį rašytinį dokumentą - ,,Konsus“ advokatų kontoros parengta 2016-09-27 R. K. ūkio Konsultacinė išvada, kuris surašytas pažeidžiant imperatyvias įstatymo nuostatas. Pagal LR advokatūros įstatymą, advokatų profesinė bendrija negali verstis kita negu teisinių paslaugų teikimas veikla, o šioje išvadoje buvo atliktas buhalterinis tyrimas ir pateiktos išvados susijusios su ekonominiais skaičiavimasis. Išvadą surašė advokatų kontoroje dirbanti ir ekonominį išsilavinimą turinti, specialistė E. T., kuri nėra ekspertė. Išvada surašyta palanki ieškovei ir prieštaraujanti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos, Valstybinė mokesčių inspekcijos atliktiems tyrimams.

Atsakovės ir ūkininko R. K. ūkio veiklą tyrė valstybinės institucijos – Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie VRM Alytaus skyrius, Klaipėdos apskrities Valstybinė mokesčių inspekcija Šilutės poskyris, Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūra, valstybinė darbo inspekcija, Veterinarijos tarnyba, kurios atsakovės veiksmuose nenustatė jokių finansinių nusikaltimų požymių, neteisingos buhalterinės apskaitos vedimo, mokestinių ir kitokių pažeidimų.

Ieškovės ieškinyje apskaičiuota žala remiantis R. K. 2015-01-01 ir 2016-06-30 laikotarpių balansų skirtumu t.y. sumažėjusio ūkio kapitalu – 42626 Eur. Tačiau iš tiesų pagal minėtus balansus nuosavas kapitalas sumažėjo – 2287 Eur (214024 Eur – 211737 Eur). Kauno apygardos teismas (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), Kauno apygardos teismas (duomenys neskelbtini) nutartimi, Lietuvos apeliacinis teismas (duomenys neskelbtini) nutartimi jau konstatavo, kad atsakovei valdant R. K. ūkį, ūkio turtinė padėtis iš esmės nesikeitė. Ūkininko ūkio veikla yra specifinė, gaunamos pajamos, nuosavas ir kitas kapitalas nuolatos kinta, nes nuolat perkami kilnojamieji daiktai, gaunamas pelnas investuojamas į ūkio plėtrą, gyvuliai perkami ir parduodami, mokamas atlyginimas darbuotojams, dėl to nuosavas kapitalas net ir valdant R. K. nebuvo pastovus ir nuolat kito.

,,Konsus“ advokatų kontoros konsultacinę išvadą ieškovė buvo pateikusi nagrinėjant civilinę bylą Nr. (duomenys neskelbtini), siekdama įrodyti atsakovės neteisėtus veiksmus, administruojant ūkį. Lietuvos apeliacinis teismas (duomenys neskelbtini) nutartimi, minėtą išvadą analizavo, vertino ir pažymėjo, kad išvada nepaneigia teismo nustatytos išvados dėl atsakovės sąžiningumo vykdant ūkio administratorės pareigas. Be to, teismai konstatavo, kad atsakovės vykdoma veikla ir veiksmai užtikrina ūkio tęstinumą, plėtrą ir tinkamą veiklos vykdymą ir jokios žalos ūkiui nepadarė. Kauno apygardos ir Lietuvos apeliacinis teismai pasisakė, kad aplinkybės, jog atsakovė gyvulius persirašė savo vardu patvirtina siekį užtikrinti ūkio tęstinumą, o ne kaip ieškovė tvirtino sumažinti paveldimo turto apimtį.

Dėl neteisėtų atsakovės veiksmų sumaišant savo turtą su ūkio turtu teismai pasisakė, kad R. K. priklausančius gyvulius atsakovė persirašė ne kaip savininkė, o kaip jų laikytoja, nes pagal galiojančius teisės aktus gyvuliai negali būti be laikytojo. (duomenys neskelbtini) Kauno apygardos nutartyje (civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)) nurodyta, kad atsakovės atidaryta banko sąskaita, kurią atsakovė naudojo ūkio reikalams, nepatvirtina, kad ji siekia savo turtą sujungti su ūkininko ūkio turtu, nes tik atidarius sąskaitą atsakovė galėjo užtikrinti ūkininko ūkio finansinės veiklos tęstinumą. Atsakovė neturėdama paveldėjimo teisės liudijimo, negalėjo banko sąskaitos atidaryti R. K. ūkininko ūkio vardu ar toliau naudotis mirusiojo R. K. banko sąskaitą.

Neteisėti atsakovės veiksmai siejami ir su antstolio M. P. 2016-05-17 ir 2016-06-16 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolais, dėl kurių taip pat pasisakyta Kauno apygardos teismo (duomenys neskelbtini) nutartyje, kad dėl protokole užfiksuotos aplinkybės negali lemti išvados dėl atsakovės netinkamo ūkio priežiūros, nes natūralu, jog kasdieninėje ūkio veikloje gali išdužti stiklas ar galvijams gali reikti veterinarinės pagalbos.

Atsakovė teisiškai administratore buvo paskirta nuo 2016-08-30, o iki to laiko ji faktiškai prižiūrėjo ir administravo ūkį, tačiau jos padėtis, teisės ir pareigos buvo neapibrėžtos ir ieškovės nuolat ginčijamos.

Ieškovė nepateikė jokių duomenų, jog atsakovė administruodama R. K. ūkininko ūkį atliko neteisėtus veiksmus ir padarė ūkiui žalą. Neteisėtų veiksmų nenustatė ir institucijos, atlikusios tyrimus – FNTT, VMI, prokuratūra, teismai nagrinėję ieškovės prašymus ir skundus dėl tų pačių argumentų. Vien tik faktas, kad R. K. ūkininko ūkio nuosavas kapitalas laikotarpiu 2015-01-01 – 2016-06-30 sumažėjo 1 procentu (2287 Eur), nereiškia, kad yra žala ūkiui, o tai yra natūralus reiškinys, vykdant bet kokią veiklą (t.2, b.l.46-53)

Atsakovė I. K. 2017-08-21 teismo posėdyje paaiškino, kad po vyro R. K. mirties ji dirbo ūkyje, o ieškovė rašė skundus įvairioms institucijoms. Ieškinyje nuostoliai paskaičiuoti nuo 2015-01-01, o R. K. žuvo – (duomenys neskelbtini). Pastaruoju laiku ūkyje niekas neperkama tik reikia priekabos, o prie R. K. buvo perkama technika. Esant poreikiui buvo įdarbintas dar vienas darbininkas, viso dirba keturi žmonės. Darbininkams buvo pakeltas atlyginimas.

Atsakovė 2017-08-21 posėdžio metu pateikė paaiškinimus raštu (t.3, b.l.78-81) dėl 49906,69 eurų (13077,54 eurai +16748,61 eurai  (laikotarpiu (duomenys neskelbtini) – 2015-12-31) +20080,54 eurai (laikotarpiu 2016-01-01 – 2016-08-31) ir nurodė, kad visi pinigai už parduotus gyvulius, pieną yra apskaityti kaip R. K. ūkio turtas bei pateikė tai patvirtinančius apskaitos dokumentus (t.3, b.l.84-110)

Atsakovė 2017-11-29 teismo posėdyje paaiškino, kad po vyro R. K. mirties, metus laiko ji rūpinosi ūkiu, nors ir nebuvo paskirta turto administratore, nes gyvulius reikėjo prižiūrėti. Ji savo vardu atidarė banke sąskaitą Nr.(duomenys neskelbtini) Swedbank AB, kurią naudojo ūkio reikalams. Mano, kad kapitalo sumažėjimą galėjo lemti paties R. K. nustatytos nusidėvėjimo normos, įtakos galėjo turėti ūkyje, dirbantiems darbuotojams padidinti atlyginimai. Be to, po R. K. mirties 2015 metais nebuvo gautos subsidijos. 2015,2016 metais buvo mažos pieno supirkimo kainos. Pasėliai prižiūrėti, nes 2016 metais buvo gautos išmokos už juos. Ūkio buhalteriją tvarko Lietuvos Žemės ūkio konsultavimo tarnybos. Ji pati fiziškai dirba ūkyje, o ieškovė neprisideda. R. K. buvo daug nupirkęs technikos. Šiais metais ji nupirko dvi priekabas, reikalingas ūkio veiklai. Perka daugiau medikamentų gyvuliams. Ieškovė rašė skundus Veterinarinei tarnybai dėl gyvulių nuodijimo, tačiau pažeidimų nebuvo nustatyta. Taip pat skundus rašė įvairioms institucijoms. Ji nusipirko žemės sklypus iš savo asmeninių lėšų ir juos naudoja ūkio reikmėms. Būna, kad ūkio reikmėms skirtą banko mokėjimo kortelę, netyčia panaudoja savo asmeniniams reikalams, todėl vėliau pinigus perveda.

Atsakovė 2017-12-06 teismo posėdyje paaiškino, kad iš ūkio melžiamų karvių pieno parduodama panašiai kaip ir ankstesniais metais. Ieškovės vaikaitis teismo nutartimi buvo paskirtas ūkio administratoriumi. Ūkio inventorizacija nebuvo atlikta, tačiau jos prašymu antstolis surašė turtą, o gyvulių registraciją vykdo Verslo informavimo centras. 2016-02-17 ji įregistravo savo vardu žemės ūkio valdą kaip valdytoja, nes kitaip negalėjo deklaruoti pasėlių ir tuomet dar nebuvo paskirta ūkio administratore. Tačiau ji savo ūkio kaip ūkininkė neturi.

Atsakovės I. K. atstovė advokatė Rasa Gradauskienė 2017-12-16 teismo posėdyje prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovė kaltinama, kad neteikė ataskaitų apie finansinę ūkio padėtį, tačiau ataskaitų neteikimas nedaro ūkui žalos. Žala įrodinėjama nuosavo kapitalo sumažėjimu, remiamasi ,,Konsus“ išvada, kurioje nurodyta, kad nuosavas kapitalas laikotarpiu nuo 2015 metų sausio mėn. iki 2016 metų birželio mėnesio sumažėjo 42000 eurų. Neginčytinai nustatyta, kad pats ūkininkas R. K. nustatė dideles nusidėvėjimo normas, tai patvirtino liudytojai, kurie veda ūkio buhalterinę apskaitą ir ataskaitos. Nusidėvėjimo normos apsprendžia per kiek laiko bus į išlaidas nurašytas turtas. Kuo didesnės išlaidos, tuo mažesnis pelnas. Kai mažėja pelnas, mažėja ir nuosavas kapitalas. Pagrindinis rodiklis, kuris įtakoja nuosavo kapitalo sumažėjimą tai, kad R. K. nustatė dideles technikos nusidėvėjimo normas. (duomenys neskelbtini) Kauno apygardos teismas savo nutartyje (kur buvo sprendžiamas ieškovės prašymas dėl sprendimo vykdymo išdėstymo) pasisakė, kad ieškovės pateikta finansinių rodiklių analizė, nepatvirtino, kad dalijant paveldimą turtą ūkis bus bevertis, o priešingai ūkio turtas sudaro 373 037 Eur, bei padidėję piniginės lėšos. Ūkio nuosmukis buvo 2015 metai, buvo didelis nuosavo kapitalo kritimas. 2015 metų rudenį po ūkininko R. K. mirties, atsakovė toliau rūpinosi ūku, nors ir nebuvo paskirta administratore. Prie ūkio bandė prisidėti ieškovės anūkas, tačiau trumpai. Nuosavo kapitalo sumažėjimą ūkyje lėmė tai, kad 2015 metais ūkis negavo dotacijų ir tai, kad buvo nustatytos didelės turto nusidėvėjimo normos. 2016 metais ūkio padėtis normalizavosi. 2014 m, 2015 metų iki rugsėjo mėnesio ūkį valdė pats R. K., todėl 2015 m t.y. 2/3 metų laikytini kaip R. K. veiklos rezultatas. 2015 metų grynasis pelningumas, lyginant su 2014 metais buvo tik 2000 eurų. Atsakovės kaltės dėl to nėra. 2016 m grynasis pelningumas buvo aukštesnis lyginant su 2015 metais, 2016 metų pabaigoje ūkis turėjo 40 000 Eur apyvartinių lėšų. Nekilnojamas turtas liko toks pats, ūkis prižiūrimas, gyvulių kiekis toks pats, lėšų sąskaitoje yra daugiau. Atsakovė buhalterinės apskaitos pati neveda. Ieškovė buvo apskundusi atsakovę visoms įmanomoms institucijos t.y. darbo inspekcijai, Valstybinei mokesčių inspekcijai, finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybai, kuriuos tyrė ūkio finansinę veiklą ir pažeidimų nenustatė. Šioje byloje keliami analogiški klausimai dėl atsakovės netinkamo administravimo, turto sumaišymo, gyvulių skaičiaus kurie buvo nagrinėjami Kauno apygardos teismo civilinėje byloje tarp tų pačių šalių. Iš pateiktų balansų matyti, kad ūkio padėtis yra panaši, atsakovė užtikrina ūkio tęstinumą. Ieškovė neįrodinėja, kad sumažėjo turto vertė, transporto priemonių, gyvulių, o pinigų sąskaitoje daugiau. Neįrodytas joks neteisėtas atsakovės veiksmas, būdingas žalos atsiradimui. Atsakovės pinigų išėmimas ir įnešimas į sąskaitą niekaip neįtakojo ūkio finansinės veiklos. Atsakovės naudojimas asmeninio resurso ūkio veiklai nėra priežastiniame ryšyje su nuosavo kapitalo sumažėjimu.

Liudytoja L. S. 2017-08-21 teismo posėdyje paaiškino, kad ji dirba Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Prienų biure ūkio apskaitos konsultante. Ji veda ūkininko R. K. ūkio buhalterinę apskaitą. Apskaitos dokumentus pristatydavo R. K., o po jo mirties I. K.. Ūkio veiklai įtakos turi oro sąlygos, pieno supirkimo kainos, kuriuos 2015-2016 metais buvo mažos, net dalis ūkininkų išpardavė gyvulius. 2017 metais pieno supirkimo kainos jau yra palankesnės. Dėl pieno supirkimo kainų ūkio finansinė padėtis gali sumažėti. Po ūkininko R. K. mirties, atsižvelgiant į pieno supirkimo kainas, ūkis funkcionuoja normaliai, skolų neturi, mokesčius susimoka. Pagal 2016 metų gruodžio 31 dienos pelno nuostolių ataskaitą, 2016 metais ūkis turėjo 4306 Eur grynojo pelno, o prieš tai buvusiais finansiniais metais – uždirbta 2000 Eur gryno pelno. Tai galėjo būti dėl to, kad mirus ūkininkui R. K. nebuvo pervestos dotacijos ir subsidijos. R. K. pagrindinės pajamos yra iš gyvulininkystės. Nuosavo kapitalo dydį, didžiąja dalimi lemia ilgalaikio turto (pvz. žemės ūkio technikos, pastatų) nusidėvėjimas, įtakoja narių įnašai bei veiklos rezultatas. Vien tik nuosavo kapitalo sumažėjimas nelemia, kad I. K. išvaistė ūkio turtą. Jos vedamą ūkio apskaitą, pagal Kvarinskienės skundus tikrino finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba, valstybinė mokesčių inspekcija. I. K. yra PVM mokėtoja. Ūkininkas yra individualus asmuo, jo kasa neatskirta, jo pinigai yra bendri su jo asmeniniais pinigais. I. K. į ūkį įneštos lėšos apskaitomos kaip jos asmeninės lėšos, šių sumų balanse nesimato.

Liudytojas M. N. 2017-11-29 teismo posėdyje paaiškino, kad jis dirba Lietuvos Žemės ūkio konsultavimo tarnybos apskaitos ekonomikos konsultantu ir jis atliko R. K. ūkio finansinę analizę. R. K. ūkio grynasis pelningumas yra sumažėjęs. Sumažėjimą gali lemti pajamų sumažėjimas, patirtos sąnaudos. Pastebėjo, kad yra sumažėję kintamos sąnaudos, kurios priklauso nuo gamybos, tai gali reikšti, kad  pašarai pagaminami savo darbu nesamdant paslaugų. Parduodamo pieno kiekis beveik nesikeitė. Sąnaudų sumažėjimas rodo, kad ūkyje siekiama pasiekti kuo geresnį rezultatą. Pastovios sąnaudos labiausiai įtakoja ilgalaikio turto nusidėvėjimas. R. K. investavo didelę pinigų sumą į ilgalaikį turtą, kuriam buvo nustatytas trumpas turto nusidėvėjimo laikotarpis. Ūkininkai dažnai nustato minimalų 5 metų laikotarpį, kad vėl galėtų keisti techniką nauja modernia, kuriai nereikėtų remonto sąnaudų. Turto nusidėvėjimo suma patenka į pastovias sąnaudas ir šia suma mažėja grynas pelnas, dėl to mažėja nuosavas kapitalas ir grynasis pelningumas, kaip grynojo pelno koeficientas, taip pat tampa mažesnis. Iš R. K. ūkio ilgalaikio turto sąrašo matyti, kad nustatyti minimalūs nusidėvėjimo terminai. Minimalios nusidėvėjimo normos nustatytos įstatymu, pvz. traktoriams – 5 metai, pastatams – 20 metų. Finansiniai rodikliai rodo, kad ūkis nėra blogos finansinės būklės, tačiau pelnas mažas, dėl ilgalaikio turto, nes ataskaitoje jis nurodė, kad nusidėvėjimas sudaro 54 procentus pardavimo pajamų. 2014 metais grynasis pelnas buvo apie 35000, 2015 metais – apie 2000, ir šis skirtumas tarp pelnų kažkiek panašus į nuosavo kapitalo pokytį, taip pat turto pokyčiai ir įtakojo nuosavo kapitalo pokytį. Šiuo atveju pelnas sumažėjo, jo nuomone, dėl pardavimo pajamų sumažėjimo, nes 2014 metais buvo 82000 Eur, 2015 – 59000 Eur, pokytį lėmė pieno kainų pokyčiai. 2014 metais dotacijų buvo gauta 24000, o 2015 metais – 8000. Tie du skaičiai įtakojo grynojo pelno sumažėjimą. Dotacijos nepasikeitė tiek, kad padengtų negaunamų pajamų kiekį, t.y. dotacijų dydžiai pakito pora procentų, o supirkimo kainos sumažėjo stipriai. 2014 metais K. ūkio pieno pardavimo kaina už toną buvo 290 Eur (29 ct už litrą), 2015 metais – 210,77 Eur už toną (21 ct už litrą), 2016 metais - 199,80 Eur už toną (20 ct už litrą). Kituose ūkiuose buvo panašios kainos, bet pardavimo kaina taip pat priklauso nuo parduoto pieno kiekio. Rengdamas finansinių rodiklių ataskaitą jis rėmėsi ūkio finansinėmis ataskaitomis, ilgalaikio turto sąrašu, materialinių vertybių sąrašu. Ūkis gyvulininkystės, todėl priklausomas nuo produkcijos pardavimų. Mėsos ir pieno pardavimo kainos buvo sumažėję. Pieno kiekis nagrinėjamu laikotarpiu parduotas panašus. Piniginių sumų nuėmimas nuo sąskaitos turėtų įtakos nuosavo kapitalo sumažėjimui, jei pinigai nebūtų įnešti į sąskaitą atgal.

Ieškinys atmestinas.

Bylos duomenimis, šalių paaiškinimas nustatyta, kad po palikėjo ieškovės sūnaus, o atsakovės sutuoktinio R. K. (duomenys neskelbtini) mirties, jo palikimą priėmė jo sutuoktinė atsakovė I. K. ir jo motina ieškovė M. B. K. (t.1. b.l.189). Palikėjo R. K. vardu yra registruotas ūkininko ūkis. Tarp šalių buvo kilęs ginčas dėl turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe jungtinės veiklos pagrindu, kurį nagrinėjo Kauno apygardos teismas. Nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), Kauno apygardos teismas nutartimi (duomenys neskelbtini) iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos uždraudė Prienų rajono 3-ojo notaro biuro notarei Astai Banienei išduoti paveldėjimo teisės liudijimą po R. K. mirties (t.2. b.l. 82-85). (duomenys neskelbtini) Kauno apygardos teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal ieškovės M. B. K. ieškinį atsakovei I. K. dėl turto pripažinimo bendraują daline nuosavybe jungtinės veiklos pagrindu, ieškinį atmetė (t.2,b.l.67-81). Lietuvos apeliacinis teismas nutartimi (duomenys neskelbtini) paliko (duomenys neskelbtini) Kauno apygardos teismo sprendimą nepakeistu (t.3, b.l.158-174). Jau minėtoje civilinėje byloje (duomenys neskelbtini) Kauno apygardos teismo nutartimi, I. K. prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atsakovė I. K. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo paskirta R. K. ūkininko ūkio turto administratore (t.1, b.l. 115,116).

          Iš išdėstyto matyti, kad atsakovė I. K. palikėjo R. K. ūkio administratore buvo paskirta  po metų laiko po R. K. mirties t.y. (duomenys neskelbtini), o R. K. mirė (duomenys neskelbtini) (t.1. b.l.188). Ieškovė ieškinyje nurodė, kad atsakovė faktiškai palikėjo turtą pradėjo valdyti nuo 2015-10-28. Atsakovė atsiliepime ir teismo posėdžiuose pripažino, kad ji kaip įstatyminė įpėdinė iš karto po sutuoktinio mirties pradėjo prižiūrėti ūkį, nes tai lėmė gyvulininkystės ūkio specifika, iš karto reikėjo gyvulius prižiūrėti, šerti, melžti karves. Iš bylos medžiagos matyti, kad (duomenys neskelbtini) Prienų rajono teismo nutartimi pagal pareiškėjos M.B. K. prašymą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) laikinu R. K. ūkio administratoriumi buvo paskirtas A. J. R., kurio paskyrimas administratoriumi buvo panaikintas (duomenys neskelbtini) Prienų rajono apylinkės teismo nutartimi, pagal I. K. atskirąjį skundą (t.1, b.l.115,116). 

           Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 21 313,00 Eur nuostolių atlyginimo už padarytą žalą palikėjo R. K. ūkiui jį administruojant, ir savo reikalavimą grindžia: civilinės teisės principais, kito asmens turto administravimo, palikimo administravimo, deliktinės atsakomybės normomis.

Pagal civilinės atsakomybės sampratą civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas, o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (CK 6.245 straipsnio 1 dalis). Civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti įstatyme įtvirtintas jos kilimo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė ir atlieka kompensacinį vaidmenį. Civilinė atsakomybė atsiranda esant asmens, įpareigoto atlikti atitinkamus veiksmus ar nuo jų susilaikyti, neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, kaltei dėl šių neteisėtų veiksmų padarymo ar neveikimo, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp veiksmų ar neveikimo ir atsiradusios žalos.

Civilinės atsakomybės rūšis – sutartinė atsakomybė – atsiranda už sutartinės prievolės neįvykdymą arba netinkamą įvykdymą ar pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.256 straipsnio 1 dalis). Netinkamas sutartinių prievolių vykdymas yra teisinis pagrindas sutartinei atsakomybei kilti – neteisėtai veikianti šalis privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas. Kita rūšis – deliktinė atsakomybė – yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais (CK 6.245 straipsnio 4 dalis). Deliktinė atsakomybė kyla iš asmens neteisėtais veiksmais (neveikimu) padaromos žalos. Deliktinei atsakomybei atsirasti turi būti įrodytos visos būtinosios tokios atsakomybės atsiradimo sąlygos.

Nagrinėjamoje byloje keliamas deliktinės atsakomybės klausimas. Pagrindinė deliktinės civilinės atsakomybės funkcija yra kompensacinė. Tai reiškia, kad civilinė atsakomybė yra skirta grąžinti nukentėjusį asmenį į ankstesnę (iki delikto padarymo) padėtį. Nuostolių kaip piniginės žalos išraiškos turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo dėl padarytos žalos prarado, nes toks atlyginimas atitiktų žalos kompensavimo funkciją.

Deliktinės civilinės atsakomybės pagrindinės taisyklės suformuluotos CK 6.263 straipsnyje, kuriame įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios įstatyme įtvirtintos rūpestingumo pareigos pažeidimas suponuoja deliktinės civilinės atsakomybės atsiradimą.

Pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

Nagrinėjamu atveju, ieškovė savo reikalavimus atsakovei kildina iš atsakovės veiksmų, kuriais padarė žalą R. K. ūkiui. Ieškovė nurodė, jog atsakovės neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad po ūkininko R. K. mirties atsakovė perėmė ūkį vienasmeniškai, nedalyvaujant kitai paveldėtojai, be inventorizacinės komisijos, be inventorizacijos, be turto administratoriaus pakyrimo; atsakovė savo asmeninėje sąskaitoje tvarkė R. K. ūkio lėšas, buvo pervedusi ūkio lėšas į savo asmeninę sąskaitą, galimai nesumokėjo biudžetui priklausančių mokesčių; nepateikė duomenų kur buvo panaudoti 13077,54 eurai nuimti nuo sąskaitų banke; neaišku už kokias paslaugas atsakovė sumokėjo 123,42 eurus Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybai Prienų biurui 2015-11-15, jeigu R. K. 2015-05-13 jo sudaryta sutartis su minėta tarnyba buvo nutraukta (duomenys neskelbtini) mirus R. K.. Nėra pagrįstumo ar 49906,69 eurai (13077,54+16748,61+20080,54) buvo apskaityti kaip R. K. ūkio turtas; atsakovė neužtiktino normalaus ūkio funkcionavimo, jos veiksmų neteisėtumą ir ūkio nepriežiūrą įrodo 2016-09-05 antstolio M. P. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas.

Atsakovė atsiliepime ir teismo posėdžiuose nesutiko su pareikštu ieškiniu ir nurodė, kad ji savo veiksmais nepadarė jokios žalos ūkininko R. K. ūkiui bei patvirtino, kad jai ir ieškovei nepavyko geruoju susitarti dėl ūkio priežiūros, todėl tarp jų vyksta teisminiai ginčai, santykiai konfliktiniai. Atsakovė nurodė, kad ji nuo pat pradžių prižiūrėjo ūkį, juo rūpinosi, pati fiziškai dirbo, o ieškovė nuolat ją skundė įvairioms institucijoms. Bylos duomenys, šalių paaiškinimai patvirtina, kad ieškovė rašė skundus įvairiomis institucijoms dėl atsakovės, administruojančios R. K. ūkį, veiklos. 

(Duomenys neskelbtini) Alytaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą pagal pareiškėjos M.B. K. atstovės advokatės D.Višinskienės pareiškimą. Nutarime nurodyta, kad I. K. veiksmuose nėra nusikalstamos veikos, numatytos baudžiamojo kodekso 183 str.1 d. (turto pasisavinimas), 222 str. 1 d. (apgaulingo apskaitos tvarkymo), 310 str. 1 d. (žiauraus elgesio su gyvūnais) požymių. (t.2, b.l.58-66)

(Duomenys neskelbtini) Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba Kauno valdybos nusikalstamų veikų tyrimo skyrius priėmė nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl veikų numatytų baudžiamojo kodekso 183 str. 2 d. (turto pasisavinimas) ir 222 str. 1 d (apgaulingas apskaitos vedimas). Nutarime nurodyta, kad M.B. K. atstovės D.Višinskienės teiginiai grįsti subjektyviomis prielaidomis, spėjimais ir nors buvo pateikta 2016-09-27 konsultacinė išvada dėl R. K. ūkio veiklos, tačiau joje nesiremta visais įvykio patikslinimo metu gautais kasos ir pirminiais apskaitos dokumentais, banko sąskaitos išrašais, todėl išvadoje nurodyti teiginiai neatitinka objektyvių R. K. ūkio buhalterinės apskaitos vedimo aplinkybių. Įvykio patikslinimo metu nebuvo nenustatyta, kad I. K. gaunamų piniginių lėšų nepagrindžia jokiais apskaitos dokumentais, kad neįtraukia į ūkio apskaitą ir kitaip apgaulingai tvarko R. K. ūkio buhalterinę apskaitą (t.2, b.l.136-138).

(Duomenys neskelbtini) Klaipėdos apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos Operatyvaus patikrinimo pažymoje užfiksuota, kad operatyvaus patikrinimo metu nustatyta, kad jog I. K. Metinėje pajamų deklaracijoje už 2015 metus deklaruotos 5085,80 Eur iš žemės ūkio veiklos gauti pardavus mirusiojo sutuoktinio R. K. gyvulius negali būti pripažinti I. K. ir neturėjo būti deklaruoti, 2016-11-16 I. K. patikslino metinę pajamų deklaraciją ir ištaisė neatitikimus. (t.2, b. 158,159).

          Aukščiau nurodyti duomenys patvirtina, kad atsakovės veiksmuose valstybinės institucijos, nagrinėdamos ieškovės pareiškimus (skundus) nenustatė jokių atsakovės neteisėtų veiksmų, jos atžvilgiu netaikė sankcijų už ūkio priežiūrą reglamentuojančių teisės aktų nesilaikymą, nenustatė, kad atsakovė nebūtų sumokėjusi mokesčių valstybei, o dėl metinėje pajamų deklaracijoje už 2015 metus deklaruotos 5085,80 Eur sumos atsakovė patikslino metinę deklaraciją, ištaisydama neatitikimus.

         Atsakovė pripažino, kad nebuvo atlikta ūkio inventorizacija po R. K. mirties, o ieškovė atsakovės ūkio perėmimą valdyti vienasmeniškai bei inventorizacinės komisijos, be inventorizacijos laiko atsakovės neteisėtais veiksmais. Tiek ieškovė, tiek atsakovė patvirtino, kad po netikėtos ūkininko R. K. mirties ūkyje kilo suirutė. Atsakovė nurodė, kad ji jau tą pačią dieną po sutuoktinio R. K. mirties pradėjo rūpintis ūkiu, nes reikėjo prižiūrėti gyvulius, juos šerti, melžti karves. Teismas sprendžia, kad ūkio specifika t.y. jos biologinis turtas – ūkio gyvuliai, kuriems reikalinga nepertraukiama priežiūra, lėmė, kad ir be inventorizacijos jais reikėjo iš karto rūpintis. Pažymėtina, kad ieškovė, būdama ūkio įpėdinė, turėjo teisę inicijuoti ūkio inventorizaciją, tačiau byloje tokie duomenys nepateikti. Atsakovė, nors ir nebūdama paskirta administratore, ėmėsi priemonių, kad būtų užfiksuotas ūkyje rastas turtas, dėl to jos pavedimu, buvo surašytas 2015-09-29 antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, ir užfiksuota rasti žemės ūkio padargai, žemės ūkio technika, automobiliai, motociklai fermų bei sodybos teritorijoje, esančiuose neskelbtini) (t.1, b.l.84-110). Byloje nėra duomenų, kad ieškovė ginčytų minėtame antstolės R. G. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuotas aplinkybes. Todėl aplinkybė, kad atsakovė ūkį pradėjo prižiūrėti, juo rūpintis be inventorizacijos, be inventorizacinės komisijos, neduoda pagrindo išvadai, kad atsakovės veiksmai buvo neteisėti, nes 2015-09-29 antstolė R. G., atsakovės I. K. pavedimu, faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu užfiksavo ūkyje rastus žemės ūkio padargus, žemės ūkio techniką automobilius, motociklus, o auginami gyvūnai registruojami Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro, gyvūnų registre (tinklapis www.vic.lt). Atkreiptinas dėmesius, kad atsakovė pradėjo R. K. ūkiu rūpintis iš karto po pastarojo mirties, kaip paveldėtoja, t.y. faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, o R. K. ūkio administratore buvo paskirta tik po metų laiko po palikėjo mirties, todėl inventorizacijos atlikimas po metų laiko po R. K. mirties, neatitiktų buvusios realios situacijos.

            Ieškovė teigia, kad atsakovės veiksmų neteisėtumą patvirtina ir tai, kad atsakovė savo asmeninėje sąskaitoje tvarkė R. K. ūkio lėšas. Bylos duomenimis nustatyta, kad I. K. savo vardu atidarė sąskaitą Swedbank AB Nr. (duomenys neskelbtini), kuri buvo skirta paveldimo ūkio piniginių lėšų tvarkymui. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovė buvo pasinaudojusi, aukščiau minėtoje sąskaitoje, esančiomis piniginėmis lėšomis savo asmeniniams poreikiams. Pažymėtina, kad Kauno apygardos teismas nagrinėdamas civilinę bylą Nr. (duomenys neskelbtini) tarp tų pačių šalių kilusį ginčą dėl to paties paveldimo R. K. ūkio, (duomenys neskelbtini) nutartyse nurodė, tai, kad atsakovė atidarė atskirą banko sąskaitą savaime nepatvirtina, kad ji siekia savo turtą sujungti su ūkio turtu, nes tik atidarius atskirą banko sąskaitą atsakovė galėjo užtikrinti ūkininko ūkio finansinės veiklos tęstinumą bei kad atsakovė perrašydama ūkio gyvulius savo vardu nesiekė sumažinti ūkio apimties, o esant galiojantiems teisės aktams gyvuliai negali būti be laikytojo, o tokie atsakovės veiksmai patvirtina, kad atsakovė siekia užtikrinti ūkio tęstinumą. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė R. K. ūkio administratore teismo buvo paskirta tik (duomenys neskelbtini), todėl atsakovės savo vardu atskiros sąskaitos atidarymas, ūkio piniginių lėšų tvarkymui, buvo atliktas siekiant spęsti susidariusią situaciją po ūkininko R. K. mirties. Kaip žinoma, atidarius sąskaitą, joje savaime negali būti pinigų, todėl siekiant vykdyti ūkio veiklą, natūralu, kad atsakovė į sąskaitą įneša savo asmenines lėšas. Atsakovė pripažino ir sąskaitos išrašas patvirtina, kad atsakovė ne kartą yra nuėmusi ir įnešusi pinigines lėšas į savo sąskaitą, kurioje buvo tvarkoma ūkio piniginės lėšos. Atsakovė nurodė, kad ne kartą yra panaudojusi ūkio tvarkymui skirtas lėšas, dėl apsirikimo, sumaišydama minėtos sąskaitos mokėjimo kortelę su savo asmeninėmis mokėjimo kortelėmis, tačiau vėliau pinigus perveda į ūkio sąskaitą ir kad dėl to nėra padariusi ūkiui žalos.

Ieškovė nurodo, kad atsakovė nepateikė duomenų kur buvo panaudoti 13077,54 eurai nuimti nuo sąskaitų banke; neaišku už kokias paslaugas atsakovė sumokėjo 123,42 eurus Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybai Prienų biurui 2015-11-15, jeigu R. K. 2015-05-13 jo sudaryta sutartis su minėta tarnyba buvo nutraukta (duomenys neskelbtini) mirus R. K.; laikotarpiu nuo 2015-08-01 iki 2016-08-21 apskaityta pardavimų 22334,83 eurų sumai į banko sąskaitą pateko tik 5586,22 eurai, neaišku kur pateko 16748,61 eurai t.y. ar jie buvo apskaityti kaip R. K. ūkio turtas. Laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2016-08-31nerastos pinigų įplaukos 20080,54 eurų sumai, todėl negalima daryti išvados, kad minėta pinigų suma buvo apskaityta kaip R. K. ūkio turtas. Nėra pagrįstumo ar 49906,69 eurai (13077,54+16748,61+20080,54) buvo apskaityti kaip R. K. ūkio turtas. Šių duomenų pagrįstumą ieškovė grindžia prie ieškinio pridėtu Advokatų kontoros ,,Konsus“ specialistės E. T. konsultacine išvada, surašyta 2016-09-27. Atsakovė teismo posėdyje paaiškino, kad 123,42 eurus sumokėjo Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybai Prienų biurui už R. K. ūkio apskaitos vedimą. Biuro specialistai, apklausti teismo posėdžiuose patvirtino, kad po R. K. mirties ir toliau vedė jo ūkio apskaitą. Atsakovė I. K. 2017-08-21 teismo posėdyje pateikė rašytinius paaiškinimus bei jos paaiškinimus, patvirtinančius apskaitos dokumentus ir pagrindė, kad visi pinigai gauti už parduotus gyvulius, pieną yra apskaityti kaip R. K. ūkio turtas. Atsakovės nurodytas aplinkybes patvirtina Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Kauno apygardos valdybos nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus atliktas tyrimas pagal M.B. K. atstovės advokatės D.Višinskienės pareiškimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo I. K. atžvilgiu dėl jos veiksmų administruojant R. K. ūkį. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyboje buvo pateikta ir 2016-09-27 Advokatų kontoros ,,Konsus“ konsultacinė išvada. 2016-10-21 Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Kauno valdybos nusikalstamų veikų tyrimo skyrius priėmė nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl veikų numatytų Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 183 str. 2 d. (turto pasisavinimas) ir 222 str. 1 d (apgaulingas apskaitos vedimas) bei nurodė, kad M. B. K. atstovės D.Višinskienės teiginiai grįsti subjektyviomis prielaidomis, spėjimais ir kad 2016-09-27 konsultacinėje išvadoje nesiremta visais įvykio patikslinimo metu gautais kasos ir pirminiais apskaitos dokumentais, banko sąskaitos išrašais, kuriuos pateikė I. K., todėl išvadoje nurodyti teiginiai neatitinka objektyvių R. K. ūkio buhalterinės apskaitos vedimo aplinkybių. Įvykio patikslinimo metu buvo nustatyta, kad I. K. gaunamas pinigines lėšas pagrindė apskaitos dokumentais (t.2, b.l.136-138).

Ieškovė nurodo, kad atsakovė neužtiktino normalaus ūkio funkcionavimo, jos veiksmų neteisėtumą ir ūkio nepriežiūrą įrodo 2016-09-05 antstolio M. P. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, kuriame užfiksuota, kad du pastatai buvo neužrakinti, pirmoje fermoje buvo laikomi veršiukai, jų garduose buvo sutryptų šiaudų, mėšlo sankaupų. Vidury fermos išdaužytas lango stiklas, aplink mėtosi stiklo šukės, girdyklose likęs užsistovėjęs vanduo, girdyklos nevalytos. Prie antros fermos aplinka nesutvarkyta, žolė nenupjauta, nerakintoje fermoje paliktas krautuvas, gardas nevalytas, mėšlas neišmėžtas. Teritorija tarp fermų nešienauta, sumestos padangos, metalo laužas, betono luitai. 2016-09-05 antstolio M. P. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu (t.1, b.l.42-52) užfiksuota, kad fermos garde, kur laikomi veršiukai, pridėta šiaudų, kurie yra sutrypti, yra mėšlo sankaupų, išdaužtas fermos langas, girdyklose likęs senas vanduo, girdyklos nevalytos, prie antros fermos nesutvarkyta aplinka, nenušienauta, sumestos padangos, betono luitai. Bylos eigoje ieškovė pateikė dar vieną 2017-09-28 antstolio M. P. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą (t.3, b.l.134-144), kuriame užfiksuota, kad R. K. ūkio laukai ir fermos neprižiūrimos t.y. sklypas užsėtas žiemkenčiais, tačiau nenukultas, kitas sklypas nešienautas, fermoje ant grindinio išbarstyti šiaudai, veršiukų gardas nepaklotas šiaudais, šalia fermų sukrauti žolės ritiniai, apvilkti polietileno plėvele, kituose sklypuose nukultas laukas, nearta žemė, palikti šiaudų ritiniai. Teismas sprendžia, kad faktinių aplinkybių konstatavimo protokolai, nepatvirtina kad atsakovė neužtikrina normalaus ūkio funkcionavimo, kas turėtų būti vertinama kaip jos veiksmų neteisėtumas ir įrodytų ūkio nepriežiūrą. Antstolio protokoluose yra užfiksuota du kartus - 2016-09-05 ir 2017-09-28 matytos aplinkybės, kurios realiai atspindi tik tuo metu esamą situaciją ir jo nustatytų aplinkybių nepavirtina kiti duomenys, kurie leistų padaryti išvadą, kad girdyklose buvo senas vanduo, nevalytas gardas, nenukulti laukai ir pan., dėl ko valstybės institucijos nustatytų pažeidimus ir atsakovei taikytų sankcijas už gyvulių ir žemės netinkamą priežiūrą. Be to, nagrinėjamoje byloje aktualus laikotarpis yra iki 2016-06-30, todėl 2016-09-05 ir 2017-09-28 antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolai, nagrinėjamos bylos laikotarpiu nėra reikšmingi.

Esant nurodytoms aplinkybės darytina išvada, kad neįrodyta viena iš civilinės atsakomybės sąlyga – neteisėti atsakovės veiksmai.

Ieškovė ieškinyje nurodė, kad iš ūkininko R. K. ūkio balansų nuo 2015-01-01 iki 2016-06-30 matyti, kad ūkio nuosavas kapitalas sumažėjo 42 626 Eur. Nuosavo kapitalo sumažėjimą suponavo 49 906,69 Eur įplaukos neaišku kur patekę. Advokatų kontoros ,,Konsus“ R. K. ūkio konsultacinėje išvadoje nurodyta, kad pagal pateiktus duomenis nėra pagrįstumo ar 49906,69 eurai buvo apskaityti kaip R. K. ūkio turtas. Iš balansų matyti, kad nuo 2015-01-01 iki 2016-06-30 R. K. ūkio nuosavas kapitalas sumažėjo 42626,00 eurais ir galima daryti prielaidą, kad 49906,69 eurų nežinia kur patekusių įplaukų galėjo suponuoti nuosavo kapitalo sumažėjimą (t.1, b.l.124-138).

         Ieškovė ieškinį grindžia R. K. ūkio nuosavo kapitalo sumažėjimu, todėl iš atsakovės prašo priteisti pusę sumažėjusio nuosavo kapitalo dydžio t.y. 21,313,00 Eur.

         Iš bylos duomenų matyti, kad 2015-12-31 R. K. ūkio balansas už laikotarpį 2015-01-01 - 2015-12-31 ir 2016-06-30 R. K. ūkio balansas už laikotarpį nuo 2016-01-01 iki 2016-06-30, patvirtina nuosavo kapitalo sumažėjimą. 2014 m. nuosavo kapitalo dydis – 254 363 Eur,  2015 m – 214 024 Eur, 2016 metų už 6 mėnesius (laikotarpiu nuo 2016 -01-01 iki 2016-06-30) – 211 737 Eur. Ieškovė nuosavo kapitalo sumažėjimą paskaičiavo išvestu skirtumu (254 363 Eur – 211 737 Eur) už laikotarpį nuo 2015-01-01 iki 2016-06-30, kuris sudaro 42 626 Eur (t.1. b.l.161-164).

            Be to, kas nurodyta ieškinyje, ieškovės atstovė papildomai 2017-10-31 ir 2017-12-06 teismo posėdžiuose prašė ieškinį tenkinti ir nurodė, kad R. K. ūkio nuosavas kapitalas sumažėjo atsakovės ūkio administravimo laikotarpiu ir nurodė, kad nuosavas kapitalas sumažėjo dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, nulėmusių ūkio pelno sumažėjimą. Ieškovė remiasi ne tik Advokatų kontoros ,,Konsus“ R. K. ūkio konsultacine išvada, bet ir atsakovės pateikta Lietuvos žemės ūkio tarnybos parengta finansinių rodiklių analize iš kur matyti, kad ūkį pradėjus administruoti atsakovei ūkio pelningumas ženkliai sumažėjo nuo 0,34 (2014 metais) iki 0,03 (2015 metais), t.y. sumažėjo 85 procentais. Nuosavo kapitalo sumažėjimą nulėmė pelno sumažėjimas, dėl to ieškovė patyrė žalą, o ilgalaikio turto nusidėvėjimas neturi jokios įtakos nuosavo kapitalo sumažėjimui. Dėl to atsakinga atsakovė, kuri yra sumaišiusi savo asmenines lėšas su ūkio lėšomis, tai verčia abejoti atsakovės sąžiningumu. Atsakovė patiria daug didesnes sąnaudas, nei R. K., dėl to sumažėjo pelnas.

          Bylos nagrinėjimo eigoje atsakovė pateikė Lietuvos Žemės ūkio konsultavimo tarnybos 2016 metų R. K. finansinių rodiklių analizę (t.3, bl.145-157, 176-187) ir R. B. (turinčios IAB pažymėjimą, kad turi 4 laipsnio Apskaitos pagal tarptautinius standartus diplomą su pagyrimu) atlikta R. K. ūkio 2012-2016 metų finansinė analizė (t.7, b.l.2-19). Nors ieškovė teigia, kad nuosavo kapitalo sumažėjimui įtakos neturi turto nusidėvėjimas, tačiau abejose finansinėse analizėse, jas atlikę specialistai teigia, kad ilgalaikio turto nusidėvėjimas labai įtakojo ūkio veikos rezultatus. Ūkio apskaitos konsultantas M. N., atlikęs finansinių rodiklių analizę, bei apklaustas teismo posėdyje liudytoju, nurodė, jog nuosavo kapitalo pokytis pirmiausia įvyko dėl  ilgalaikio turto nusidėvėjimo, kuris 2015 m. buvo 31173 Eur, 2016 m. – 33053 Eur. Nusidėvėjimo skaičiavimo normos buvo patvirtintos R. K., kurių niekaip neįtakojo I. K.. Ilgalaikio turto nusidėvėjimas sudaro 54 procentus visų veiklos pajamų, kas įtakoja, kad labai didelės pastoviosios sąnaudos, kurios realiai dėl veiklos vykdymo niekaip nekinta. Taip pat pastebėta, kad labai sumažėję kintamos sąnaudos palyginus su 2014 metais buvo 95733 Eur, 2015 metais – 70681 Eur, 2016 m – 63136 Eur. Ūkio apskaitos konsultantas M. N. finansinėje analizėje padarė išvadą, kad nuosavo kapitalo pokytį lėmė neteisingai nustatytas ilgalaikio turto nusidėvėjimo laikas, kuris apskaitoje dėvisi greičiau negu ilgalaikis turtas gali realiai nusidėvėti bei pasaulinės pieno kainos mažėjimas.

            R. B. finansinėje analizėje teigia, kad pelningumo rodiklis yra labiausiai veiklą apibūdintais rodiklis. Pelno ryšys ypač tamprus su pardavimo pajamomis, turtu ir nuosavu kapitalu. Išanalizavus R. K. ūkio sąnaudų struktūrą matyti, kad mažai kintant pardavimo apimtims, ypač paskutinių dviejų metų pelningumo rodiklį labai įtakoja ilgalaikio turto nusidėvėjimo sąnaudos, kurios sudaro apie 55 procentus nuo pardavimo pajamų. Skolos rodiklis išliko labai žemas, todėl nuosavo kapitalo pelningumas yra taip pat labai žemas – investuotas kapitalas duoda labai mažą dalį pinigų grąžos. Įvertinus ūkio finansinius rodiklius konstatuotina, kad nėra pastebėta veiklos nuokrypių. Negeneruojant pakankamai pardavimo pajamų, nuosavo kapitalo pokytis neišvengiamai mažės dėl pastovių nusidėvėjimo sąnaudų. Galima kreiptis į mokesčių administratorių, kad leistų pakeisti ūkio veiklos pradžioje nustatytus ilgalaikio turto dėvėjimo normatyvus, tačiau šis keitimas pareikalaus papildomų finansinių sąnaudų visą perskaičiuotą ilgalaikio turto dėvėjimo laikotarpį.

           Bylos duomenimis, liudytojų L. S., M. N. parodymais, kurie veda ūkio buhalterinę apskaitą ir daro ataskaitas, ilgalaikio turto sąrašas (t.3, b.l.10-22) patvirtina, ūkininkas R. K. nustatė trumpiausias turto nusidėvėjimo normas: pastatams ir statiniams - 20 metų, įrenginiams – 4 arba 5 metus, derliaus nuėmimo technikai – 5 metus ir pan. Kaip nurodyta finansinėse analizėse, dėl minėtų pastovių nusidėvėjimo sąnaudų, nuosavas kapitalas mažės. Teismas sprendžia, kad atsakovė nėra atsakingą už susidariusią situaciją, nes būtent  ūkio veikos rezultatus labai lemia pastovios nusidėvėjimo sąnaudos. Kaip minėta turto nusidėvėjimo normas nustatė pats ūkininkas R. K., todėl atsakovė nėra atsakinga už turto nusidėvėjimo normų nustatymą. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė žalą paskaičiavo laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2016-06-30. Tačiau 2015 metais, ūkį valdė pats ūkininkas iki savo mirties t.y. iki (duomenys neskelbtini). Ieškovė ieškinyje nurodė, kad atsakovė faktiškai valdė ūkį nuo 2015-10-28 t.y. du mėnesius. Todėl dėl ūkyje susidariusios padėties, kad mirus ūkininkui R. K. nebuvo gautos dotacijos, kad atsakovė 2015 metais ūkį faktiškai valdė trumpą laiką, nėra atsakinga atsakovė. R. K. ūkio finansinių rodiklių analizėje už 2016 metus matyti, kad 2015 metais dotacijų gauta – (duomenys neskelbtini) Eur, 2016 metais – (duomenys neskelbtini) Eur, ūkio turtas 2015 metais – (duomenys neskelbtini) Eur, 2016 m – (duomenys neskelbtini) Eur. Finansinių rodiklių analizes duomenys patvirtina, kad atsakovės ūkio valdymo 2016 metais padidėjo grynasis pelnas iki 4306 Eur, palyginus su 2015 metais – 2078 Eur. Atsakovės I. K. Swedbank sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašas už laikotarpį nuo 2017-01-01 iki 2017-10-26 patvirtina, kad padidėjo piniginės lėšos: 2017-01-01 piniginis likutis – 40306,64 Eur, o 2017-10-25 – 64801,06 Eur. (t.3, bl.145-157, 176-187). Finansinių rodiklių analizė patvirtina, kad R. K. ūkis funkcionuoja normaliai. 

            Be to, kad R. K. ūkio pelningumą labai įtakoją ilgalaikio turto nusidėvėjimo sąnaudos, ūkio veiklos specifika, kad ūkis yra gyvulininkystės ūkis, ūkio veiklą lemia ir politiniai bei ekonominiai veiksniai, klimato sąlygos, žemės ūkio produkcijos supirkimo kainos. Liudytojas M. N. patvirtino, kad R. K. ūkio pieno pardavimo kainos mažėjo t.y. 2014 metais 29 ct už litrą, 2015 metais –21 ct už litrą, 2016 metais - 20 ct už litrą.

             Iš byloje nustatytų aplinkybių darytina išvada, kad šioje byloje neįrodyta atsakovės neteisėti veiksmai, o tai yra viena iš civilinės atsakomybės sąlygų. Bylos duomenimis nustatyta, kad R. K. ūkio nuosavas kapitalas laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2016-06-60 sumažėjo ir tai patvirtina minėtų laikotarpių balansai. Nors nuosavo kapitalo sumažėjimas yra nustatytas, tačiau teismo vertinimu, nuosavo kapitalo sumažėjimas, nėra priežastiniame ryšyje su atsakovės veiksmais, nes nenustatyta atsakovės veiksmų neteisėtumas, kuris galėjo lemti ūkio nuosavo kapitalo sumažėjimą. Atsakovės piniginių lėšų sumaišymas, neįtakojo ūkio finansinės veiklos, nes atsakovė iš ūkio veikos (jos vardu atsidarytos sąskaitos), panaudotas pinigines lėšas, pervedė atgal į minėtą sąskaitą. Ieškovė nurodė, kad sistemiškai kartojosi atsakovės neteisėti veiksmai: ataskaitų neteikimas, turto neinventorizavimas, atsakovės asmeninio turto sumaišymas su ūkio turtu, netinkamas ūkio buhalterinės apskaitos tvarkymas, neužtikrinimas normalaus ūkio funkcionavimo. Išnagrinėjus bylą, laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) (po ūkininko R. K. mirties dienos) iki 2016-06-30 nenustatyti atsakovės neteisėti veiksmai, lėmę R. K. ūkio minėtu laikotarpiu nuosavo kapitalo sumažėjimą ir atsakovės kaltė. Pats faktas, kad atsakovė neteikė ataskaitų, neinventorizavo turto, žalos atsiradimui įtakos neturi. Byloje nustatyta, kad ūkio buhalterinę apskaitą iki R. K. mirties ir po to vedė Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Prienų biuro specialistai. Liudytojai L. S. ir M. N., teismo posėdyje patvirtino, kad ūkio finansiniai rodikliai rodo, kad ūkio valdymą perėmus I. K., ūkio finansinė padėtis nėra bloga, ūkis funkcionuoja normaliai. Esant tokiomis aplinkybėmis, nepaneigtas atsakovės sąžiningumas, apdairus elgesys prižiūrint ūkį. Ieškovė neįrodė, kad atsakovė nesilaikė įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytų reikalavimų, administruojant ūkininko R. K. ūkį, dėl to padarė žalą ieškovei, kaip kitai ūkio įpėdinei. Pažymėtina, kad Kauno apygardos teismas, nagrinėdamas civilinė bylą Nr. (duomenys neskelbtini), nustatė, kad atsakovė I. K., užtikrino ūkio tęstinumą ir prisiėmė atsakomybę už paveldimo turto priežiūrą, toliau vykdė ūkinę finansinę veiklą. Teismas, sprendžia, kad ieškovė nepateikė tokių duomenų, iš kurių būtų galima padaryti priešingą išvadą, kad atsakovė neužtikrino normalaus ūkio funkcionavimo.

           Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad ieškinys neįrodytas, nenustačius atsakovės neteisėtų veiksmų (neveikimo), todėl dėl jos veiksmų nėra padaryta žala (nuostoliai) ieškovei, nenustatytas priežastinis ryšys tarp atsakovės veiksmų ir nuosavo kapitalo sumažėjimo, bei nenustatyta I. K. kaltė. Todėl ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Ieškinys atmestas visiškai, atsakovei priteistinos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos. Atsakovė patyrė 2800 Eurų bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro susipažinimas su byla, atsiliepimo ieškinį ir atskirąjį skundą surašymas, atstovavimo išlaidos (t.2, b.l.160-163, t.7, b.l.76,77). Šios išlaidos priteistinos atsakovei iš ieškovės.

Kadangi ieškinys atmestas, o ieškovei 2017-03-09 teismo nutartimi (t.2, b.l.26,27) atidėtas dalies žyminio mokesčio sumokėjimas (439,00 Eur) iki teismo sprendimo priėmimo, iš ieškovės valstybei priteistina 439,00 Eur žyminis mokestis (LR CPK 93,96 str.)

Teismas vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259,260,270 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a:

        Ieškinį atmesti.

        Priteisti iš ieškovės M. B. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei I. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2800 EUR (du tūkstančius aštuonis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

           Priteisti iš ieškovės M. B. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 439,00 Eur (keturis šimtus trisdešimt devynis eurus).

            Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.

Teisėja                                                                                                             Laima Lubauskienė