Administracinė byla Nr. A756-432/2011
Teisminio proceso Nr. 3-62-3-460-2009-5
Procesinio sprendimo
kategorija 16.8.
(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. kovo 25 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų
kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (kolegijos
pirmininkas), Artūro Drigoto ir Vaidos Urmonaitės- Maculevičienės (pranešėja),
sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei,
dalyvaujant pareiškėjo atstovams K.
N., advokatui V. K.,
atsakovui G. D.,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę
bylą pagal atsakovo G. D. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos
administracinio teismo 2010 m. balandžio 1 d. sprendimo administracinėje byloje
pagal pareiškėjo Alytaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos skundą atsakovui
G. D. dėl turtinės žalos atlyginimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I.
Pareiškėjas Alytaus
apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdyba kreipėsi su skundu į Kauno apygardos
administracinį teismą prašydamas priteisti iš atsakovo G. D. 129
081 Lt turtinės žalos atlyginimą. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti jam iš
atsakovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pareiškėjas skunde nurodė, kad 2008
m. birželio 6 d. apie 15 val. 17 min. Alytaus apskrities priešgaisrinėje
gelbėjimo valdyboje buvo gautas pranešimas apie gaisrą AB „Astra“ patalpose,
todėl į gaisro vietą buvo išsiųstas budinčios pamainos gelbėjimo ekipažas,
kuriam buvo priskirtas ir ugniagesys gelbėtojas G. D.. G. D., važiuodamas į gaisrą į AB „Astra“ su autokeltuvu RENAULT Kerax (AKA-42 (410.42 SKYLIFT), valst.
Nr. (duomenys neskelbtini), apie 15 val. 20 min.
Alytaus mieste, Ulonų gatvėje, ties namu Nr. 2, sankryžoje nepasirinko saugaus
greičio ir, keisdamas važiavimo kryptį, nesuvaldė automobilio, dėl to
automobilis užvažiavo ant gatvės bortelio, atsitrenkė į kelio ženklą, užkabino
medį ir, nulaužęs tris medžius, apvirto ant dešiniojo
šono. Įvykio metu buvo sugadintas ne tik kelio ženklas bei nulaužti medžiai,
bet ir stipriai apgadintas Alytaus apskrities priešgaisrinei gelbėjimo
valdybai priklausantis specialios paskirties automobilis RENAULT Kerax (AKA-42
(410.42 SKYLIFT), valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Į
eismo įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai nustatė, kad G.
D. automobilį vairavo būdamas neblaivus – jam buvo nustatytas 0,83 promilės
girtumas. Alytaus rajono apylinkės teismo 2008 m. birželio 17 d. nutarimu
administracinio teisės pažeidimo byloje Nr.
A2.6.-1251-470/2008 A. D. už Lietuvos Respublikos administracinių
teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 3 dalyje
numatytą pažeidimą buvo paskirta 4 000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto
priemones atėmimu trejiems metams. Kadangi autoįvykio metu G.
D., būdamas statutinis valstybės tarnautojas, vykdė savo tarnybines
funkcijas, nagrinėjamu atveju taikytina Vidaus tarnybos statuto (toliau – ir
Statutas) 25 straipsnio 2 dalis, numatanti, kad už vidaus reikalų įstaigai,
kitai valstybės ar savivaldybių institucijai padarytą žalą pareigūnai įstatymų
nustatyta tvarka traukiami materialinėn atsakomybėn. Alytaus apskrities
priešgaisrinės gelbėjimo valdyba, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio
kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnio 1 dalimi ir šio straipsnio 4
dalies 2 punktu, 2008 m. birželio 16 d. kreipėsi į nepriklausomą turto
vertintoją J. P. dėl padarytos turtinės žalos dydžio
nustatymo. J. P. 2008 m. birželio 16 d. nustatė, kad
pareiškėjui priklausančio automobilio atkuriamoji vertė yra 125 039 Lt. Be to,
už vertinimo paslaugas pareiškėjas sumokėjo J. P. individualiai
įmonei 472 Lt. Minėtas automobilis buvo suremontuotas
pareiškėjo lėšomis. Už remonto
darbus pareiškėjas sumokėjo UAB „Skuba“ 20 196,70 Lt, o AB „Astra“ – 99 000
Lt. Už atliktus papildomus remonto darbus pareiškėjas sumokėjo AB „Astra“ dar 3
570 Lt. Be to, automobilio gamintojų firmai „Bronto Skylift“ už atliktą
automobilio remonto darbų kalkuliaciją bei darbuotojų komandiruotę į Lietuvą
buvo sumokėta 5 842 Lt. Todėl bendra
pareiškėjo patirtos turtinės žalos suma yra 129 081 Lt. Pareiškėjo
nuomone, nagrinėjamu atveju yra visos sąlygos B. D. deliktinei
civilinei atsakomybei (CK 6.245 straipsnio 4 dalis) bei darbuotojo materialinei
atsakomybei (Lietuvos Respublikos darbo kodekso 246 straipsnis) atsirasti: 1) žala
ir nuostoliai (CK 6.249 straipsnis); 2) neteisėti veiksmai (CK 6.246
straipsnis); 3) priežastinis ryšys (CK 6.247 straipsnis); 4) kaltė (CK 6.248
straipsnis); 5) G. D. žalos padarymo metu buvo susijęs su
pareiškėju tarnybiniais (darbo) santykiais; 6) pareiškėjui padaryta žala buvo
susijusi su G. D. tarnybine (darbo) veikla.
Atsakovas G. D. prašė atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą. Atsakovas
nurodė, kad 2008 m. birželio 6 d. 15 val. 17 min. jis pagal užduotį vyko į AB
„Astra“ kilusį gaisrą. Tačiau jam buvo paskirta ne įprasta gaisrinė transporto
priemonė, o nauja vienintelė Lietuvoje sunkiasvorė (apie 30 tonų) speciali
gaisrinė transporto priemonė – RENAULT Kerax (AKA-42 (410.42 SKYLIFT), valst.
Nr. (duomenys neskelbtini). Specialios paskirties automobilis
RENAULT Kerax (AKA-42 (410.42 SKYLIFT) priskiriamas didesnio pavojaus
įrenginiams, kuriems valdyti yra reikalingos specialios žinios ir apmokymas.
Dėl didelio svorio automobilio valdymas yra itin sudėtingas ir nėra tapatus
tokios pat rūšies, bet mažesnio svorio analogiškos paskirties automobilių
valdymui. Tačiau jis nebuvo apmokytas vairuoti tokią transporto priemonę ir
niekada nebuvo jos vairavęs. Tokiu būdu pareiškėjas neįvykdė Lietuvos
Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 6
punkte nustatytos pareigos. Atestacijos pažymėjimas Nr. 3528/2008-05-16
patvirtina, kad pareiškėjui suteikta teisė dirbti savaeigių keltuvų mašinistu,
t. y. jis apmokytas dirbti tik su pačiu keltuvu (gaisrinio automobilio
įrenginiu), o ne vairuoti (valdyti) sunkiasvorį gaisrinį automobilį. Nagrinėjamu
atveju automobilis apvirto dėl to, kad atsakovas nežinojo jo techninių savybių
ir nemokėjo juo tinkamai naudotis. Atsakovo nuomone, automobilis RENAULT Kerax
(AKA-42 (410.42 SKYLIFT) iš viso negalėjo būti naudojamas važiuojant į įvykio
vietą, nes nei vienas Alytaus apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdybos darbuotojas
nebuvo apmokytas važiuoti juo ekstremaliomis sąlygomis. Dėl to minėtas
automobilis yra praktiškai nenaudojamas. Atsakovas taip pat nurodė, kad 2008 m.
birželio 6 d. jo emocinė - psichologinė būsena buvo itin sudėtinga, nes prieš
tai keletą naktų jis slaugė pasiligojusią motiną A. A. D.,
kuri naktį iš birželio 6 dienos į birželio 7 dieną mirė. Birželio 6 dienos rytą
jam paskambino sesuo, kuri pranešė apie pablogėjusią motinos būklę, dėl ko jis
vartojo raminamuosius vaistus. Ši aplinkybė visiems buvo žinoma. Pareiškėjas
privalėjo atsižvelgti į atsakovo psichologinę būklę ir nušalinti jį nuo darbo,
tačiau to nepadarė. Be to, birželio 6 dieną pusė pamainos buvo išsiųsta į
Vilnių tikrintis sveikatos, todėl atsakovas negalėjo prašyti išleisti jį iš
darbo. Po autoįvykio atsakovo neblaivumas (0,83 promilės) buvo nustatytas
neįvertinus 5 proc. paklaidos. Be to, alkotesterio rodmenis galėjo įtakoti ir
iškreipti atsakovo vartoti raminamieji vaistai ir prieš pat autoįvykį išgertas
nedidelis kiekis (apie 100 g) mikso. Tačiau po autoįvykio buvo atsisakyta
paimti atsakovo kraujo mėginį tyrimui. Atsakovo nuomone, autoįvykį nulėmė ne jo
pavartotas nedidelis kiekis alkoholio, o ta aplinkybė, kad jis nebuvo
supažindintas su automobilio techniniais duomenimis bei instrukcijomis ir
nebuvo apmokytas jo vairuoti. Dėl nurodytų aplinkybių pareiškėjo reikalavimas
priteisti iš atsakovo 129 081 Lt turtinės žalos atlyginimą turėtų būti atmestas
arba, vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK)
257 straipsnio 5 dalimi, žalos atlyginimo dydis turėtų būti sumažintas. Atsakovas
pažymėjo, kad per visą tarnybos laikotarpį jis neturėjo nuobaudų, buvo ne vieną
kartą skatintas, buvo vertinamas kaip geras ir darbštus tarnautojas. Nutraukus
darbo sutartį, jis prarado pajamas ir teisę gauti pareigūno pensiją. Jo
materialinė padėtis šiuo metu yra itin sunki, jis dirba UAB „G&S Lietuva“
ir gauna tik 790,75 Lt darbo užmokestį kas
mėnesį. Nekilnojamojo turto jis neturi. Jo vardu yra įregistruotas
automobilis AUDI 80 (valstybinis Nr. EAR 394), kuris yra parduotas tretiesiems asmenims, tačiau neperregistruotas.
II.
Kauno apygardos administracinis teismas 2010 m. balandžio
1 d. sprendimu patenkino pareiškėjo skundą: priteisė pareiškėjui iš atsakovo G. D. 129 081 Lt žalos atlyginimą ir 2 616 Lt bylinėjimosi
išlaidų atlyginimą. Teismas sprendime nurodė, jog byloje nustatyta, kad 2008 m.
birželio 6 d. 15 val. 20 min. Alytaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo
valdybos 1-osios komandos ugniagesys gelbėtojas vidaus tarnybos vyresnysis
puskarininkis G. D., tarnybos metu vykdamas į gaisrą AB
„Astra“ tarnybiniu automobiliu RENAULT
Kerax 410.42, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Ulonų
gatve, Alytaus mieste, ties namu Nr. 2, būdamas neblaivus (jam nustatytas 0,83
promilės girtumas), nepasirinko saugaus greičio ir, keisdamas važiavimo kryptį,
nesuvaldė automobilio, atsitrenkė juo į šaligatvio bortą ir į kelio ženklą. Po
to G. D. vairuojamas automobilis,
nulaužęs tris medžius, apvirto (t. I, b. l. 16-17, 28-30; t. II, b. l. 56).
Eismo įvykio metu buvo apgadintas automobilis RENAULT Kerax 410.42,
valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir Alytaus apskrities
priešgaisrinei gelbėjimo valdybai padaryta materialinė žala (t. I, b. l.
33-87). Alytaus rajono apylinkės teismo 2008 m. birželio 17 d. nutarimu G. D. už ATPK 127 straipsnio 3 dalyje numatytą pažeidimą paskirta
4 000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams (t.
I, b. l. 16). Šio nutarimo atsakovas neskundė. Alytaus apskrities
priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininko pareigas 1. e. vidaus tarnybos
pulkininkas leitenantas K. N. 2008 m. birželio 7 d.,
gavęs V. Š. 2008 m. birželio 6 d. pranešimą „Dėl autoįvykio“, davė nurodymą atlikti tarnybinį tyrimą dėl
Alytaus m. 1 -osios komandos budinčios pamainos ugniagesio gelbėtojo
vidaus tarnybos vyresniojo puskarininkio G. D. galimo
tarnybinio nusižengimo. 2008 m. liepos 27 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje
konstatuota, kad G. D., būdamas neblaivus, tarnybos metu
sukėlė autoavariją bei apgadino autokeltuvą AKA-42 (410.42SKYLIFT), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tokiu būdu pažemindamas pareigūno
vardą (t. I, b. l. 28-30).
Statuto 2 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad
pareigūnų tarnybos santykius reglamentuoja Statutas, vidaus reikalų įstaigų
veiklą reglamentuojantys įstatymai ir kiti teisės aktai. Statuto 25 straipsnio
2 dalyje nurodyta, kad už vidaus reikalų įstaigai padarytą žalą pareigūnai įstatymų
nustatyta tvarka traukiami materialinėn atsakomybėn. Materialinės atsakomybės
pagrindai, sąlygos ir tvarka Statute ir kituose vidaus reikalų įstaigų veiklą
reglamentuojančiuose įstatymuose nesureguliuoti, todėl taikytinas Valstybės
tarnybos įstatymas, kurio 4 straipsnio 2 dalis nustato, kad statutiniams
valstybės tarnautojams šio įstatymo 16 straipsnio 4 ir 5 dalys, 19 straipsnio 2
ir 3 dalys, 39 straipsnio 1 dalis, 43 straipsnio 5 dalies 9 punktas ir šio įstatymo
VI skyrius taikomi be išlygų. Kitos šio įstatymo nuostatos statutiniams
valstybės tarnautojams taikomos tiek, kiek jų statuso nereglamentuoja statutai.
Pagal Valstybės tarnybos įstatymo 5 straipsnį, darbo santykius ir socialines
garantijas reglamentuojantys įstatymai bei kiti teisės aktai valstybės
tarnautojams taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų
nereglamentuoja šis įstatymas. Valstybės tarnybos įstatymo 32 straipsnio 1
dalyje nustatyta, kad valstybės tarnautojas turi atlyginti savo neteisėta kalta
veika valstybės institucijai ir įstaigai padarytą tiesioginę materialinę žalą.
Tiesioginė materialinė žala yra tiesioginiai nuostoliai. Nuostoliai – žala
išreikšta pinigais (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis Valstybės
tarnybos įstatymo 32 straipsnio 2 dalimi, valstybės tarnautojas atlygina visą
šio straipsnio 1 dalyje nurodytą žalą, jeigu ją padarė atlikdamas vidaus
administravimo veiklą, tačiau atlygintinos žalos dydis negali viršyti 6
vidutinių valstybės tarnautojo darbo užmokesčių. Pagal Administracinių bylų
teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 2 straipsnio 2 dalį, vidaus
administravimas – tai administravimo veikla, kuria užtikrinamas valstybės ar
vietos savivaldos konkrečios institucijos, įstaigos, tarnybos ar organizacijos
funkcionavimas (struktūros tvarkymas, personalo valdymas, turimų materialinių -
finansinių išteklių tvarkymas ir valdymas), kad ji galėtų tinkamai vykdyti
priskirtus viešojo administravimo ar kitos valstybinės veiklos uždavinius.
Todėl Valstybės tarnybos įstatymo 32 straipsnio 2 dalis taikytina tik asmenims,
kurių veikla užtikrinamas valstybės ar vietos savivaldos konkrečios
institucijos, įstaigos, tarnybos ar organizacijos funkcionavimas. Pagal Alytaus
priešgaisrinės gelbėjimo valdybos budinčios pamainos ugniagesio gelbėtojo
pareigybės aprašymą, patvirtintą Alytaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos
viršininko 2008 m. gegužės 12 d. įsakymu
Nr. 1-28 (t. I, b. l. 22-23), G. D. vidaus administravimo
veiklos, kaip ji apibrėžiama ABTĮ 2 straipsnio 2 dalyje, nevykdė, todėl
jo, kaip valstybės tarnautojo, materialinės atsakomybės teisinis pagrindas yra
Valstybės tarnybos įstatymo 32 straipsnio 1 dalis. Be to, tiek, kiek šios
atsakomybės nereguliuoja Statutas ir Valstybės tarnybos įstatymas, taikytinas DK
(Valstybės tarnybos įstatymo 5 straipsnis). Valstybės tarnybos įstatymo 32
straipsnio 1 dalyje nenustatytos atlygintinos žalos ribos, todėl šiuo atveju taikytinas
DK 254 straipsnis, numatantis, kad darbuotojas privalo atlyginti visą padarytą
žalą, bet ne daugiau kaip jo trijų vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio,
išskyrus atvejus, nustatytus DK 255 straipsnyje. DK 255 straipsnio 1 dalies 6
punkte numatyta, kad darbuotojas privalo atlyginti visą žalą, jei ji padaryta
neblaivaus arba apsvaigusio nuo narkotinių ar toksinių medžiagų darbuotojo. G. D. yra statutinis valstybės tarnautojas - Alytaus
apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 1-osios komandos ugniagesys
gelbėtojas vidaus tarnybos vyresnysis puskarininkis (t. I, b. l. 26, 32). Jo kaltė
įrodyta Alytaus rajono apylinkės teismo 2008 m. birželio 17 d. nutarimu. Šiuo
atveju G. D. kaltės forma esminės reikšmės neturi, nes pagal
DK 255 straipsnio 1 dalies 6 punktą, jei darbuotojas žalą padarė neblaivus arba
apsvaigęs nuo narkotinių ar toksinių medžiagų, jis privalo atlyginti visą žalą.
Pareiškėjui padaryta žala sudaro 129 081 Lt (t. I,
b. l. 35, 50-52, 60, 72, 75). Šią sumą pareiškėjas sumokėjo. Atsakovas
nepateikė teismui įrodymų, pagrindžiančių kitokį žalos dydį, todėl nustatant
žalos dydį turi būti remiamasi pareiškėjo pateiktais įrodymais. Atsakovo
teiginys, kad pareiškėjas privalėjo įvertinti automobilio technines savybes ir apmokyti atsakovą vairuoti šį automobilį, yra
nepagrįstas. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog G.
D., turinčiam teisę vairuoti BC kategorijos transporto priemones (t. II, b.
l. 123-124), 2008 m. gegužės 16 d. yra išduotas Savaeigių keltuvų mašinisto
kvalifikacijos pažymėjimas Nr. 025900 (t. I, b. l. 20) bei atestacijos
pažymėjimas Nr. 3528, kuris suteikia teisę dirbti
savaeigių keltuvų mašinistu (t. I, b. l. 21). Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo
departamento prie LR VRM Ugniagesių gelbėtojų mokyklos viršininko 2008 m. gegužės 16 d. įsakymu Nr. M-107 G. D. suteikta savaeigių
keltuvų mašinisto kvalifikacija (t. I, b. l. 132). Alytaus apskrities
priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 1-osios komandos viršininko 2008 m. gegužės
16 d. įsakyme Nr. 1 „Dėl automobilio AKA - 42(410.42 SKYLIFT) Renault Kerax
valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvedimo kovinei parengčiai“
nurodyta, jog automobilį vairuoti ir dirbti su keltuvu gali pareigūnai, išvardinti
Ugniagesių gelbėtojų mokyklos viršininko 2008 m. gegužės 16 d. įsakyme Nr.
M-107 „Dėl savaeigių keltuvų mašinistų kvalifikacijos suteikimo“ (t. I, b. l.
135). Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas E. B. nurodė,
kad 2008 m. birželio 6 d. G. D. neminėjo savo emocinės
būklės ir šeimyninių aplinkybių. Jokio G. D. prašymo dėl
blogos savijautos nebuvo gauta. G. D. nuo pamainos
pradžios žinojo, kad reikės vairuoti autokeltuvą, ir nesakė, kad neturi
vairavimo patirties. Tą dieną 14 val. 35 min. E. B. su G. D. trumpai bendravo, tačiau iš išvaizdos ir elgesio nieko
įtartino nepastebėjo. Prasidėjus rikiuotei, pasakomi dienos uždaviniai ir
darbai, taip pat sprendžiami klausimai dėl sveikatos. Jei ugniagesys turi tam
tikrų nusiskundimų, apie tai turi informuoti savo tiesioginį viršininką. Birželio 6 dieną jokių nusiskundimų, klausimų
nebuvo (t. I, b. l. 148-149). Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo
departamento surašyta tarnybinio patikrinimo išvada (t. I, b. l. 146-157), kad
autokeltuvas į incidentą Pulko g. vykti neprivalėjo, ir konstatuoti
Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos parengties organizavimo nuostatų pažeidimai
bei biudžetinės įstaigos buhalterinės apskaitos organizavimo pažeidimai
nagrinėjamu atveju žalos atsiradimo neįtakojo. DK 257 straipsnio 5 dalyje nustatyta,
kad atlygintinos žalos dydis gali būti mažintinas, atsižvelgiant į aplinkybes,
lėmusias žalos atsiradimą, taip pat atsakovo turtinę padėtį. Šiuo atveju nėra
ginčo dėl žalos dydžio – atsakovas pripažino, jog pareiškėjui padaryta 129 081
Lt žala, tačiau prašė sumažinti jos atlyginimo dydį, atsižvelgiant į jo
nurodytas aplinkybes. Atsižvelgiant į tai, kad teismui nebuvo pateikti
įrodymai, pagrindžiantys, jog atlygintinos žalos dydis galėtų būti mažintinas
dėl atsakovo sunkios turtinės padėties, taip pat atsižvelgiant į nustatytas
aplinkybes, atlygintinos žalos dydis nemažintinas. Todėl pareiškėjo
reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas.
III.
Apeliaciniu skundu atsakovas
G. D. prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio
teismo 2010 m. balandžio 1 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo
skundą atmesti arba sumažinti žalos atlyginimo dydį. Atsakovas nurodo, kad žalos
atsiradimą nagrinėjamu atveju lėmė ne jo neblaivumas (0,83 promilės) ir ne
saugaus greičio nepasirinkimas (posūkyje jis vairavo tik 20-40 km/h greičiu), o
kiti veiksniai, už kuriuos yra atsakingas pareiškėjas. Konkrečios darbo
priemonės saugaus naudojimo reikalavimai nustatomi darbo priemonės
dokumentuose. Juos kartu su darbo priemone pateikia gamintojas. Remiantis
gamintojo instrukcija, pareiškėjas privalėjo parengti lokalines instrukcijas ir
instruktuoti atsakovą, kaip saugiai dirbti su automobiliu. Specialios
paskirties automobilis RENAULT Kerax AKA -
42(410.42 SKYLIFT) priskiriamas didesnio pavojaus įrenginiams, kuriems
valdyti yra reikalingos specialios žinios ir apmokymas. Dėl didelio svorio
automobilio valdymas yra itin sudėtingas ir nėra tapatus tokios pat rūšies, bet
mažesnio svorio analogiškos paskirties automobilių valdymui. Atestacijos
pažymėjimas Nr. 3528/2008-05-16 patvirtina, kad atsakovas buvo apmokytas dirbti
tik su pačiu keltuvu (gaisrinio automobilio įrenginiu). Šiuo atveju pareiškėjas
nevykdė DK 25 straipsnio 1 dalies 6 punkte ir 262 straipsnio 4 dalyje nustatytų
reikalavimų. Vadovaujantis DK 264 straipsniu, pareiškėjas privalėjo įvertinti
galimą riziką dėl minėto automobilio techninių savybių pagal Profesinės rizikos
vertinimo nuostatus ir imtis priemonių šiai rizikai sumažinti arba ją
pašalinti. Minėto automobilio instrukcijoje yra įspėjimas dėl padidėjusių
automobilio išsikišimų, taip pat įspėjimas dėl sunkio centro aukščio ir
važiavimo aukščio. Instrukcijoje nurodoma, kad dėl sunkio centro aukščio
sukimosi manevras yra pavojingas. Tačiau su aukščiau nurodyta instrukcija
atsakovas nebuvo supažindintas iki teismo posėdžio dienos. Tokiu būdu,
atsakovas nebuvo parengtas dirbti su tokio tipo mechanizmu. Be to, atsakovo
tiesioginis viršininkas E. B., žinodamas apie jo psichologinę
- emocinę būseną (atsakovas išgyveno dėl mirštančios motinos), neįvykdė Statuto
28 straipsnio nustatytos pareigos ir nenušalino jo nuo darbo. E.
B. 2008 m. birželio 10 d. tarnybiniame pranešime nurodė, kad žinojo apie
sunkią atsakovo motinos būklę, ir, įvertinęs atsakovo psichologinę būklę,
pripažino, kad jis negali komplektuoti narų automobilio. Tačiau E.
B. nepagrįstai nusprendė, kad atsakovas galės tinkamai vairuoti sunkiasvorį
automobilį, kurio vairavimo patirties jis neturėjo. E. B. teismo
posėdyje patvirtino, kad pakeitė automobilio priskyrimą, apie ką pareiškėjas
buvo informuotas tik prieš pat incidentą. Tokiu būdu E. B. pažeidė
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktoriaus 2006 m. sausio
16 d. įsakymu Nr. 1-25 patvirtintų Gelbėjimo tarnybos parengties organizavimo
nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 26.2 punkto reikalavimus.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas, atlikęs tarnybinį
patikrinimą dėl Alytaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos pareigūnų
tarnybinių nusižengimų, 2008 m. liepos 31 d. išvadoje Nr. 6-195 konstatavo, kad
2008 m. birželio 6 d. pareiškėjas netinkamai organizavo darbą: 1) A. V., kuriam tą dieną buvo priskirtas automobilis RENAULT
Kerax AKA - 42(410.42 SKYLIFT), ir V. Č. buvo išleisti į Vilnių profilaktiniam sveikatos
patikrinimui, dėl ko nebuvo užtikrinta technikos ir įrangos parengtis; 2) dispečerė
D. V. išsiuntė ne tas priešgaisrines pajėgas (ne tą
gaisrinį automobilį) ir ne tuo adresu (išsiuntė į Ulonų gatvę, o privalėjo išsiųsti
į Pulko gatvę); 3) vyresnysis specialistas V. Š. pažeidė
Nuostatų 16.5 punkto reikalavimą nuolat tikrinti pamainos pareigūnų ir
darbuotojų parengties organizavimą bei jų pasirengimą likviduoti incidentus, už
ką jam buvo paskirta nuobauda – pastaba; 4) komandos viršininko pavaduotojas V. K. pažeidė Nuostatų 6.1 punkto reikalavimus organizuoti
ir kontroliuoti komandos pareigūnų darbą, tikrinti budinčių pamainų tarnybą bei
pasirengimą incidentų likvidavimui, už ką jam buvo skirta nuobauda – pastaba;
5) komandos viršininkas R. B. pažeidė Nuostatų 20.1
punkto reikalavimus kontroliuoti, kaip komandos ir pamainos pareigūnai laikosi
vidaus tvarkos taisyklių (R. B. savo 2008 m. birželio 10 d.
paaiškinime nurodė, kad žinojo apie blogą atsakovo motinos sveikatą), už ką jam
buvo paskirta nuobauda – papeikimas; 6) viršininkas K. R. pažeidė
pareigybės instrukcijos 6.5 punktą, nustatantį pareigą tikrinti budinčių
pamainų tarnybą bei pasirengimą incidentų likvidavimui, už ką jam buvo paskirta
nuobauda – papeikimas; 7) viršininko pavaduotojas K. N., laikinai
eidamas padalinio vadovo pareigas, aplaidžiai vykdė Nuostatų 8 punkto
reikalavimus, už ką jam buvo paskirta nuobauda – griežtas papeikimas. Atsakovo
nuomone, žala nagrinėjamu atveju atsirado ir dėl aukščiau nurodytų pareigūnų
kaltų veiksmų. DK 247 straipsnyje nustatyta, kad jei žalai atsirasti sudarė
sąlygas nukentėjusiojo kaltė – didelis neatsargumas – žalos atlyginimas yra
mažinamas arba reikalavimas atlyginti žalą yra atmetamas. Pagal CK 6.282
straipsnį, tuo atveju, kai paties nukentėjusiojo asmens didelis neatsargumas
padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai atsižvelgiant į nukentėjusiojo
asmens kaltės dydį, žalos atlyginimas gali būti sumažintas arba reikalavimas
atlyginti žalą gali būti atmestas. Tačiau teismas nagrinėjamu atveju visiškai
nevertino paties pareiškėjo kaltės. Nagrinėjamu atveju atsakovas, žinodamas,
kad nėra pakankamos psichologinės būsenos, vykdė vadovybės nurodymus ir vyko į
incidentą dėl būtinojo reikalingumo, nes vadovybė vienintelį pamainoje esantį asmenį,
galintį vairuoti minėtą automobilį, – A. V. neteisėtai
išleido į Vilnių sveikatos patikrinimui. DK 257 straipsnio 5 dalyje nustatyta,
kad atsižvelgiant į aplinkybes, lėmusias žalos atsiradimą, taip pat į atsakingo
už žalą asmens turtinę padėtį, žala gali būti sumažinta. Pateikti dokumentai
įrodo, kad visą tarnybos laikotarpį atsakovas neturėjo nuobaudų, buvo ne vieną kartą
skatintas, buvo vertinamas kaip geras ir darbštus tarnautojas. Nutraukus darbo
sutartį, jis prarado pajamas ir teisę gauti pareigūno pensiją. Jo materialinė padėtis
šiuo metu yra itin sunki, jis dirba UAB „G&S Lietuva“ ir gauna tik 790,75 Lt darbo užmokestį kas mėnesį.
Nekilnojamojo turto jis neturi. Jo vardu yra įregistruotas automobilis
AUDI 80 (valstybinis Nr. EAR 394), kuris
yra parduotas tretiesiems asmenims. Jis turi išlaikyti dukterį, kuri studijuoja
Vytauto Didžiojo Universiteto Teisės fakultete dieniniame skyriuje. Alytaus
rajono apylinkės teismo 2008 m. birželio 17 d. nutarimu atsakovui už Kelių
eismo taisyklių pažeidimus buvo paskirta didelė – 4 000 Lt bauda. Teismas
nepagrįstai konstatavo, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pateikta įrodymų,
patvirtinančių sunkią atsakovo turtinę padėtį ir leidžiančių sumažinti žalos
atlyginimo dydį.
Atsiliepimu į atsakovo G. D. apeliacinį skundą pareiškėjas Alytaus apskrities priešgaisrinė
gelbėjimo valdyba prašo palikti Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m.
balandžio 1 d. sprendimą nepakeistą, o atsakovo apeliacinį skundą atmesti.
Pareiškėjo nuomone, teismas tinkamai įvertino byloje
esančius įrodymus, tinkamai aiškino ir taikė ginčo santykius reglamentuojančias
materialinės teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą.
Teisėjų kolegija
k
o n s t a t u o j a:
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Byloje nustatyta, kad 2008 m. birželio 6 d. 15 val. 20
min. Alytaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 1-osios komandos
ugniagesys gelbėtojas vidaus tarnybos vyresnysis puskarininkis G.
D., būdamas neblaivus (jam nustatytas 0,83 promilių girtumas), tarnybos metu vykdamas į gaisrą AB
„Astra“ tarnybiniu automobiliu RENAULT
Kerax 410.42, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Ulonų
gatvėje, Alytaus mieste, ties namu Nr. 2, nepasirinko saugaus greičio ir,
keisdamas važiavimo kryptį, nesuvaldė automobilio, kuris atsitrenkė į
šaligatvio kraštą ir į kelio ženklą. Po to G. D. vairuojamas
automobilis, nulaužęs tris medžius,
apvirto. Eismo įvykio metu buvo apgadintas Alytaus apskrities
priešgaisrinei gelbėjimo valdybai priklausantis automobilis RENAULT Kerax
410.42, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (t. I, b. l. 16-17, 28-30, 33-87; t. II, b. l.
56). Dėl to Alytaus apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdyba patyrė
129 081 Lt materialinę žalą (t. I, b. l. 35, 50-52, 60, 72, 75, 76, 79, 81,
83-84, 87). Byloje iš esmės nėra ginčo dėl šių aplinkybių. Dėl aukščiau
nurodyto eismo įvykio G. D. 2008 m. birželio 6 d. buvo
surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, kuriame G.
D. veika buvo kvalifikuota pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso
127 straipsnio 3 dalį, numatančią atsakomybę už neblaivaus (girto) asmens
padarytą Kelių eismo taisyklių pažeidimą, sukėlusį kitų asmenų nežymų sveikatos
sutrikdymą arba nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių,
krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių ar kitokio turto sugadinimą
(apgadinimą) (t. I, b. l. 11-12). Alytaus rajono apylinkės teismas 2008 m.
birželio 17 d. nutarimu pripažino, kad šiuo atveju G. D. pažeidė
Kelių eismo taisyklių 68 ir 172 punktų reikalavimus ir padarė Administracinių
teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį teisės
pažeidimą. Šiuo Alytaus rajono apylinkės teismo nutarimu G. D.
už Administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 3 dalyje
numatytą pažeidimą skirta 4 000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto
priemones atėmimu trejiems metams (t. I, 16-17). Alytaus rajono apylinkės
teismo 2008 m. birželio 17 d. nutarimas yra įsiteisėjęs. Teisėjų kolegijai
nekyla abejonių, kad žalos atsiradimą pareiškėjui šiuo atveju tiesiogiai
sąlygojo G. D., tarnybos metu vairavusio Alytaus
apskrities priešgaisrinei gelbėjimo valdybai priklausantį automobilį, padarytas
Kelių eismo taisyklių pažeidimas.
Vidaus tarnybos statuto 5 straipsnio 2 dalyje
numatyta, kad pareigūnų tarnybos santykius reglamentuoja šis Statutas, vidaus
reikalų įstaigų veiklą reglamentuojantys įstatymai ir kiti teisės aktai. Vidaus
tarnybos statuto 25 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad už vidaus reikalų
įstaigai, kitai valstybės ar savivaldybių institucijai padarytą žalą pareigūnai
įstatymų nustatyta tvarka traukiami materialinėn atsakomybėn. Kadangi Vidaus
tarnybos statutas ir kiti vidaus tarnybos veiklą reglamentuojantys įstatymai
nereglamentuoja pareigūnų materialinės atsakomybės pagrindų, sąlygų ir tvarkos,
pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju
taikytinos Valstybės tarnybos įstatymo nuostatos. Pagal Valstybės tarnybos
įstatymo 4 straipsnio 2 dalį, statutiniams valstybės tarnautojams šio įstatymo
16 straipsnio 4 ir 5 dalys, 19 straipsnio 2 ir 3 dalys, 39 straipsnio 1 dalis,
43 straipsnio 5 dalies 9 punktas ir šio įstatymo VI skyrius taikomi be išlygų.
Kitos šio įstatymo nuostatos statutiniams valstybės tarnautojams taikomos tiek,
kiek jų statuso nereglamentuoja statutai. Pagal Valstybės tarnybos įstatymo 5
straipsnį, darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai
bei kiti teisės aktai valstybės tarnautojams taikomi tiek, kiek jų statuso ir
socialinių garantijų nereglamentuoja šis įstatymas. Valstybės tarnybos įstatymo
32 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės tarnautojas turi atlyginti savo
neteisėta kalta veika valstybės institucijai ir įstaigai padarytą tiesioginę
materialinę žalą. Valstybės tarnybos įstatymo 32 straipsnio 2 dalyje nustatyta,
kad valstybės tarnautojas turi atlyginti visą šio straipsnio 1 dalyje nurodytą
žalą, jeigu ją padarė atlikdamas vidaus administravimo veiklą, tačiau
atlygintinos žalos dydis negali viršyti 6 vidutinių valstybės tarnautojo darbo
užmokesčių. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs Alytaus priešgaisrinės
gelbėjimo valdybos viršininko 2008 m.
gegužės 12 d. įsakymu Nr. 1-28 patvirtintą Alytaus priešgaisrinės
gelbėjimo valdybos budinčios pamainos ugniagesio gelbėtojo pareigybės aprašymą
(t. I, b. l. 22-23), pagrįstai konstatavo, kad G. D. vidaus administravimo veiklos, kaip ji apibrėžiama Administracinių
bylų teisenos įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje, nevykdė, todėl jo, kaip valstybės
tarnautojo, materialinės atsakomybės teisinis pagrindas yra Valstybės tarnybos
įstatymo 32 straipsnio 1 dalis. Kadangi Valstybės tarnybos įstatymo 32
straipsnio 1 dalyje nenustatytos atlygintinos žalos ribos, pirmosios
instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad šiuo atveju taikytinas Darbo
kodekso 254 straipsnis. Šiame Darbo kodekso straipsnyje numatyta, kad darbuotojas
privalo atlyginti visą padarytą žalą, bet ne daugiau kaip jo trijų vidutinių
mėnesinių darbo užmokesčių dydžio, išskyrus atvejus, nustatytus šio kodekso 255
straipsnyje. Pagal Darbo kodekso 255 straipsnio 1 dalies 6 punktą, darbuotojas
privalo atlyginti visą žalą, jei ji padaryta neblaivaus arba apsvaigusio nuo
narkotinių ar toksinių medžiagų darbuotojo. Byloje yra įrodyta, kad materialinę
žalą Alytaus apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdybai G. D.
padarė būdamas neblaivus. Kaip jau buvo minėta, jam buvo nustatytas 0,83
promilių girtumas. Todėl pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai
padarė išvadą, kad šiuo atveju G. D. privalo atlyginti Alytaus
apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdybai visą jo padarytą žalą.
Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad pareiškėjui
suteikta teisė vairuoti B ir C kategorijų transporto priemones (t. I, b. l.
18). Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Lietuvos
Respublikos vidaus reikalų ministerijos Ugniagesių gelbėtojų mokyklos
viršininko 2008 m. gegužės 16 d. įsakymu Nr. M-107, atsižvelgiant į Ugniagesių
gelbėtojų mokyklos egzaminų komisijos 2008 m. gegužės 16 d. protokolą Nr. 71, G. D., kaip ir jo apeliaciniame skunde minimam A. V., buvo suteikta savaeigių keltuvų mašinistų
kvalifikacija (t. I, b. l. 132). Pareiškėjui 2008 m. gegužės 16 d. buvo
išduotas savaeigių keltuvų mašinistų kvalifikacijos pažymėjimas Nr. V025900 ir
atestacijos pažymėjimas Nr. 3528, suteikiantys teisę dirbti savaeigių keltuvų
mašinistu (t. I, b. l. 20, 21). Alytaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo
valdybos 1-osios komandos viršininko 2008 m. gegužės 16 d. įsakyme Nr. 1 „Dėl
automobilio AKA-42(410.42 SKYLIFT) RENAULT KERAX valst. Nr. (duomenys
neskelbtini) įvedimo kovinei parengčiai“ nustatyta, kad šį automobilį vairuoti
ir dirbti su keltuvu gali pareigūnai, išvadinti Ugniagesių gelbėtojų
mokyklos viršininko 2008 m. gegužės 16 d. įsakyme Nr. M-107 (t. I, b. l. 135). Kaip
matyti iš bylos medžiagos, savaeigių keltuvų mašinistų kvalifikacija buvo
suteikta pareigūnams, išlaikiusiems atitinkamus egzaminus po Ugniagesių gelbėtojų
mokyklos organizuotų mokymų, kuriuos sudarė teorinė dalis ir praktiniai
užsiėmimai. Minėtus mokymus vykdęs T. J., apklaustas
pirmosios instancijos teismo posėdžio metu kaip liudytojas, patvirtino, kad mokymo
metu pareigūnai buvo supažindinti su automobilio AKA-42(410.42 SKYLIFT) RENAULT
KERAX saugos ir darbo instrukcija, pareigūnams buvo paaiškinti šio automobilio techniniai
ypatumai, taip pat jo vairavimo ypatumai (t. II, b. l. 161-162). Visi šie
įrodymai paneigia apelianto teiginius, kad jis buvo apmokytas dirbti tik su
paties keltuvo įrenginiu ir nebuvo apmokytas vairuoti minėto automobilio. Šie
įrodymai taip pat yra pagrindas atmesti pareiškėjo teiginį, kad 2008 m.
birželio 6 d. pamainoje buvo tik vienas asmuo, galintis vairuoti šį automobilį
– A. V., kuris buvo išsiųstas į Vilnių sveikatos
patikrinimui.
Apelianto teigimu, 2008 m. birželio 6 d. jo
psichologinė būsena buvo labai sunki dėl žymiai pablogėjusios jo sunkiai
sirgusios motinos sveikatos, todėl jis tą dieną turėjo būti nušalintas nuo
darbo. Dėl šio argumento pažymėtina, kad, kaip matyti iš Alytaus apskrities
priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Alytaus 1-osios komandos viršininko R. B. rašytinių paaiškinimų, likus 2-3 savaitėms iki minėto
eismo įvykio, atsižvelgiant į G. D. motinos sveikatos būklę,
G. D. buvo pasiūlyta suteikti atostogų, tačiau G. D. tokių atostogų atsisakė. Budėjimo metu 2008 m. birželio
6 d. G. D. į R. B. nesikreipė ir
nieko neminėjo apie motinos sveikatos pablogėjimą bei savo psichologinę būseną.
R. B. teigimu, G. D. būsena nurodytą
dieną jokių įtarimų nekėlė (t. I, b. l. 175-176, 177-178). Kaip matyti iš G. D. 2008 m. birželio 6 d. rašytinio paaiškinimo,
alkoholinio mikso jis išgėrė per pietus (t. I, b. l. 143). Pirmosios
instancijos teismo posėdžio metu apklaustas E. B., kuris
2008 m. birželio 6 d. buvo pirmos pamainos vadas (t. I, b. l. 24), taip pat
nurodė, kad tą dieną 7 val. 30 min., prasidėjus rikiuotei, kurios metu dalinamos
užduotys ir priimami darbuotojų prašymai bei nusiskundimai, G.
D. neužsiminė apie savo būseną (t. II, b. l. 147-148). Todėl šiuo atveju,
prasidėjus pamainos darbui, darbdavys neturėjo pagrindo nušalinti G. D. nuo darbo. Kaip matyti iš bylos medžiagos, apie savo
psichologinę būseną G. D. nepranešė vadovybei ir įpusėjus
darbo dienai.
Apelianto minimoje 2008 m. liepos 31 d. tarnybinio
patikrinimo išvadoje Nr. 6-195 konstatuoti kitų Alytaus apskrities
priešgaisrinės gelbėjimo valdybos pareigūnų padaryti pažeidimai, susiję su šios
valdybos darbo organizavimu, nagrinėjamu atveju neturėjo įtakos pareiškėjo prašomos
atlyginti žalos atsiradimui. Kaip jau buvo minėta, byloje yra įrodyta, kad nagrinėjamu
atveju žalos atsiradimą sąlygojo būtent G. D. tarnybos
metu, vykdant savo tiesiogines tarnybines pareigas, padarytas Kelių eismo
taisyklių pažeidimas.
Darbo kodekso 257 straipsnio 5 dalis numato, kad
atlygintinos žalos dydis gali būti sumažintas atsižvelgiant į aplinkybes,
lėmusias žalos atsiradimą, taip pat į atsakovo turtinę padėtį, išskyrus
atvejus, kai žala padaroma tyčia. G. D. teigimu, jo
turtinė padėtis yra sunki, todėl, vadovaujantis šiomis Darbo kodekso
nuostatomis, atlygintinos žalos dydis turėtų būti sumažintas.
Tačiau
G. D. nepateikė nei pirmosios instancijos teismui, nei
apeliacinės instancijos teismui metinės gyventojo (šeimos) turto deklaracijos, kuri
galėtų patvirtinti sunkią G. D. turtinę padėtį. Tuo tarpu
G. D. pateikti dokumentai (t. I, b. l. 115-117; t. II, b.
l. 130, 156) neatspindi jo realios turtinės padėties. Todėl pirmosios
instancijos teismas nagrinėjamu atveju visiškai pagrįstai nesumažino
atlygintinos žalos dydžio.
Teisėjų
kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino
byloje surinktus įrodymus, nustatė visas turinčias reikšmės bylai aplinkybes,
tinkamai taikė ginčo santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatas ir
teisėtai bei pagrįstai priteisė iš G. D. Alytaus
apskrities priešgaisrinei gelbėjimo valdybai 129 081 Lt turtinės žalos
atlyginimą. Tenkinti apeliacinį skundą nėra pagrindo.
Atsižvelgdamas į teismui pateiktus įrodymus,
patvirtinančius pareiškėjo turėtas teismo išlaidas (t. II, b. l. 153-155), bei
byloje pareiškėjui teiktas teisines paslaugas ir vadovaudamasis Administracinių
bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio nuostatomis bei Lietuvos Respublikos
teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų
Rekomendacijų 8.2, 8.16, 8.18, 9 punktais, pirmosios instancijos teismas
pagrįstai priteisė pareiškėjui iš atsakovo G. D. 2 616 Lt
teismo išlaidų, turėtų nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme,
atlyginimą.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos
įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a :
Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. balandžio 1 d.
sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo G. D. apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai
Anatolijus Baranovas
Artūras Drigotas
Vaida
Urmonaitė-Maculevičienė