Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [A-756-432-11].doc
Bylos nr.: A-756-432-11
Bylos rūšis: administracinė byla
Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Alytaus apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdyba 191012465 pareiškėjas
Kategorijos:
Administracinės bylos, kylančios iš ginčų dėl teisės viešojo ar vidaus administravimo srityje
Bylos dėl civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų
ADMINISTRACINĖS BYLOS, KYLANČIOS IŠ GINČŲ DĖL TEISĖS VIEŠOJO AR VIDAUS ADMINISTRAVIMO SRITYJE
Valstybės tarnyba
Kiti tarnybiniai ginčai

Apeliacinės instancijos teismo

Administracinė byla Nr. A756-432/2011

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-460-2009-5

                                                Procesinio sprendimo kategorija 16.8.

 (S)

 

 

 LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2011 m. kovo 25 d.

Vilnius

 

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto ir Vaidos Urmonaitės- Maculevičienės (pranešėja),

sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei,

dalyvaujant pareiškėjo atstovams K. N., advokatui V. K.,

atsakovui G. D.,  

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo G. D. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. balandžio 1 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Alytaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos skundą atsakovui G. D. dėl turtinės žalos atlyginimo.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

I.

 

Pareiškėjas Alytaus apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdyba kreipėsi su skundu į Kauno apygardos administracinį teismą prašydamas priteisti iš atsakovo G. D. 129 081 Lt turtinės žalos atlyginimą. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti jam iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pareiškėjas skunde nurodė, kad 2008 m. birželio 6 d. apie 15 val. 17 min.  Alytaus apskrities priešgaisrinėje gelbėjimo valdyboje buvo gautas pranešimas apie gaisrą AB „Astra“ patalpose, todėl į gaisro vietą buvo išsiųstas budinčios pamainos gelbėjimo ekipažas, kuriam buvo priskirtas ir ugniagesys gelbėtojas G. D.. G. D., važiuodamas į gaisrą į AB „Astra“ su autokeltuvu RENAULT Kerax (AKA-42 (410.42 SKYLIFT), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apie 15 val. 20 min. Alytaus mieste, Ulonų gatvėje, ties namu Nr. 2, sankryžoje nepasirinko saugaus greičio ir, keisdamas važiavimo kryptį, nesuvaldė automobilio, dėl to automobilis užvažiavo ant gatvės bortelio, atsitrenkė į kelio ženklą, užkabino medį ir, nulaužęs tris medžius, apvirto ant dešiniojo šono. Įvykio metu buvo sugadintas ne tik kelio ženklas bei nulaužti medžiai, bet ir stipriai apgadintas Alytaus apskrities priešgaisrinei  gelbėjimo valdybai priklausantis specialios paskirties automobilis RENAULT Kerax (AKA-42 (410.42 SKYLIFT), valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Į eismo įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai nustatė, kad G. D. automobilį vairavo būdamas neblaivus – jam buvo nustatytas 0,83 promilės girtumas. Alytaus rajono apylinkės teismo 2008 m. birželio 17 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6.-1251-470/2008 A. D. už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 3 dalyje numatytą pažeidimą buvo paskirta 4 000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams. Kadangi autoįvykio metu G. D., būdamas statutinis valstybės tarnautojas, vykdė savo tarnybines funkcijas, nagrinėjamu atveju taikytina Vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 25 straipsnio 2 dalis, numatanti, kad už vidaus reikalų įstaigai, kitai valstybės ar savivaldybių institucijai padarytą žalą pareigūnai įstatymų nustatyta tvarka traukiami materialinėn atsakomybėn. Alytaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdyba, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnio 1 dalimi ir šio straipsnio 4 dalies 2 punktu, 2008 m. birželio 16 d. kreipėsi į nepriklausomą turto vertintoją J. P. dėl padarytos turtinės žalos dydžio nustatymo. J. P. 2008 m. birželio 16 d. nustatė, kad pareiškėjui priklausančio automobilio atkuriamoji vertė yra 125 039 Lt. Be to, už vertinimo paslaugas pareiškėjas sumokėjo J. P. individualiai įmonei 472 Lt. Minėtas automobilis buvo suremontuotas pareiškėjo lėšomis. Už remonto darbus pareiškėjas sumokėjo UAB „Skuba“ 20 196,70 Lt, o AB „Astra“ – 99 000 Lt. Už atliktus papildomus remonto darbus pareiškėjas sumokėjo AB „Astra“ dar 3 570 Lt. Be to, automobilio gamintojų firmai „Bronto Skylift“ už atliktą automobilio remonto darbų kalkuliaciją bei darbuotojų komandiruotę į Lietuvą buvo sumokėta 5 842 Lt. Todėl bendra pareiškėjo patirtos turtinės žalos suma yra 129 081 Lt. Pareiškėjo nuomone, nagrinėjamu atveju yra visos sąlygos B. D. deliktinei civilinei atsakomybei (CK 6.245 straipsnio 4 dalis) bei darbuotojo materialinei atsakomybei (Lietuvos Respublikos darbo kodekso 246 straipsnis) atsirasti: 1) žala ir nuostoliai (CK 6.249 straipsnis); 2) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 3) priežastinis ryšys (CK 6.247 straipsnis); 4) kaltė (CK 6.248 straipsnis); 5) G. D. žalos padarymo metu buvo susijęs su pareiškėju tarnybiniais (darbo) santykiais; 6) pareiškėjui padaryta žala buvo susijusi su G. D. tarnybine (darbo) veikla.

Atsakovas G. D. prašė atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą. Atsakovas nurodė, kad 2008 m. birželio 6 d. 15 val. 17 min. jis pagal užduotį vyko į AB „Astra“ kilusį gaisrą. Tačiau jam buvo paskirta ne įprasta gaisrinė transporto priemonė, o nauja vienintelė Lietuvoje sunkiasvorė (apie 30 tonų) speciali gaisrinė transporto priemonė – RENAULT Kerax (AKA-42 (410.42 SKYLIFT), valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Specialios paskirties automobilis RENAULT Kerax (AKA-42 (410.42 SKYLIFT) priskiriamas didesnio pavojaus įrenginiams, kuriems valdyti yra reikalingos specialios žinios ir apmokymas. Dėl didelio svorio automobilio valdymas yra itin sudėtingas ir nėra tapatus tokios pat rūšies, bet mažesnio svorio analogiškos paskirties automobilių valdymui. Tačiau jis nebuvo apmokytas vairuoti tokią transporto priemonę ir niekada nebuvo jos vairavęs. Tokiu būdu pareiškėjas neįvykdė Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatytos pareigos. Atestacijos pažymėjimas Nr. 3528/2008-05-16 patvirtina, kad pareiškėjui suteikta teisė dirbti savaeigių keltuvų mašinistu, t. y. jis apmokytas dirbti tik su pačiu keltuvu (gaisrinio automobilio įrenginiu), o ne vairuoti (valdyti) sunkiasvorį gaisrinį automobilį. Nagrinėjamu atveju automobilis apvirto dėl to, kad atsakovas nežinojo jo techninių savybių ir nemokėjo juo tinkamai naudotis. Atsakovo nuomone, automobilis RENAULT Kerax (AKA-42 (410.42 SKYLIFT) iš viso negalėjo būti naudojamas  važiuojant į įvykio vietą, nes nei vienas Alytaus apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdybos darbuotojas nebuvo apmokytas važiuoti juo ekstremaliomis sąlygomis. Dėl to minėtas automobilis yra praktiškai nenaudojamas. Atsakovas taip pat nurodė, kad 2008 m. birželio 6 d. jo emocinė - psichologinė būsena buvo itin sudėtinga, nes prieš tai keletą naktų jis slaugė pasiligojusią motiną A. A. D., kuri naktį iš birželio 6 dienos į birželio 7 dieną mirė. Birželio 6 dienos rytą jam paskambino sesuo, kuri pranešė apie pablogėjusią motinos būklę, dėl ko jis vartojo raminamuosius vaistus. Ši aplinkybė visiems buvo žinoma. Pareiškėjas privalėjo atsižvelgti į atsakovo psichologinę būklę ir nušalinti jį nuo darbo, tačiau to nepadarė. Be to, birželio 6 dieną pusė pamainos buvo išsiųsta į Vilnių tikrintis sveikatos, todėl atsakovas negalėjo prašyti išleisti jį iš darbo. Po autoįvykio atsakovo neblaivumas (0,83 promilės) buvo nustatytas neįvertinus 5 proc. paklaidos. Be to, alkotesterio rodmenis galėjo įtakoti ir iškreipti atsakovo vartoti raminamieji vaistai ir prieš pat autoįvykį išgertas nedidelis kiekis (apie 100 g) mikso. Tačiau po autoįvykio buvo atsisakyta paimti atsakovo kraujo mėginį tyrimui. Atsakovo nuomone, autoįvykį nulėmė ne jo pavartotas nedidelis kiekis alkoholio, o ta aplinkybė, kad jis nebuvo supažindintas su automobilio techniniais duomenimis bei instrukcijomis ir nebuvo apmokytas jo vairuoti. Dėl nurodytų aplinkybių pareiškėjo reikalavimas priteisti iš atsakovo 129 081 Lt turtinės žalos atlyginimą turėtų būti atmestas arba, vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 257 straipsnio 5 dalimi, žalos atlyginimo dydis turėtų būti sumažintas. Atsakovas pažymėjo, kad per visą tarnybos laikotarpį jis neturėjo nuobaudų, buvo ne vieną kartą skatintas, buvo vertinamas kaip geras ir darbštus tarnautojas. Nutraukus darbo sutartį, jis prarado pajamas ir teisę gauti pareigūno pensiją. Jo materialinė padėtis šiuo metu yra itin sunki, jis dirba UAB „G&S Lietuva“ ir gauna tik 790,75 Lt darbo užmokestį kas mėnesį. Nekilnojamojo turto jis neturi. Jo vardu yra įregistruotas automobilis AUDI 80 (valstybinis Nr. EAR 394), kuris yra parduotas tretiesiems asmenims, tačiau neperregistruotas. 

 

II.

 

Kauno apygardos administracinis teismas 2010 m. balandžio 1 d. sprendimu patenkino pareiškėjo skundą: priteisė pareiškėjui iš atsakovo G. D. 129 081 Lt žalos atlyginimą ir 2 616 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Teismas sprendime nurodė, jog byloje nustatyta, kad 2008 m. birželio 6 d. 15 val. 20 min. Alytaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 1-osios komandos ugniagesys gelbėtojas vidaus tarnybos vyresnysis puskarininkis G. D., tarnybos metu vykdamas į gaisrą AB „Astra“ tarnybiniu automobiliu RENAULT Kerax 410.42, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Ulonų gatve, Alytaus mieste, ties namu Nr. 2, būdamas neblaivus (jam nustatytas 0,83 promilės girtumas), nepasirinko saugaus greičio ir, keisdamas važiavimo kryptį, nesuvaldė automobilio, atsitrenkė juo į šaligatvio bortą ir į kelio ženklą. Po to G. D. vairuojamas automobilis, nulaužęs tris medžius, apvirto (t. I, b. l. 16-17, 28-30; t. II, b. l. 56). Eismo įvykio metu buvo apgadintas automobilis RENAULT Kerax 410.42, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir Alytaus apskrities priešgaisrinei gelbėjimo valdybai padaryta materialinė žala (t. I, b. l. 33-87). Alytaus rajono apylinkės teismo 2008 m. birželio 17 d. nutarimu G. D. už ATPK 127 straipsnio 3 dalyje numatytą pažeidimą paskirta 4 000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams (t. I, b. l. 16). Šio nutarimo atsakovas neskundė. Alytaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininko pareigas 1. e. vidaus tarnybos pulkininkas leitenantas K. N. 2008 m. birželio 7 d., gavęs V. Š. 2008 m. birželio 6 d. pranešimą „Dėl autoįvykio“, davė nurodymą atlikti tarnybinį tyrimą dėl Alytaus m. 1 -osios komandos budinčios pamainos ugniagesio gelbėtojo vidaus tarnybos vyresniojo puskarininkio G. D. galimo tarnybinio nusižengimo. 2008 m. liepos 27 d. tarnybinio patikrinimo  išvadoje konstatuota, kad G. D., būdamas neblaivus, tarnybos metu sukėlė autoavariją bei apgadino autokeltuvą AKA-42 (410.42SKYLIFT), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tokiu būdu pažemindamas pareigūno vardą (t. I, b. l. 28-30).

Statuto 2 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pareigūnų tarnybos santykius reglamentuoja Statutas, vidaus reikalų įstaigų veiklą reglamentuojantys įstatymai ir kiti teisės aktai. Statuto 25 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad už vidaus reikalų įstaigai padarytą žalą pareigūnai įstatymų nustatyta tvarka traukiami materialinėn atsakomybėn. Materialinės atsakomybės pagrindai, sąlygos ir tvarka Statute ir kituose vidaus reikalų įstaigų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose nesureguliuoti, todėl taikytinas Valstybės tarnybos įstatymas, kurio 4 straipsnio 2 dalis nustato, kad statutiniams valstybės tarnautojams šio įstatymo 16 straipsnio 4 ir 5 dalys, 19 straipsnio 2 ir 3 dalys, 39 straipsnio 1 dalis, 43 straipsnio 5 dalies 9 punktas ir šio įstatymo VI skyrius taikomi be išlygų. Kitos šio įstatymo nuostatos statutiniams valstybės tarnautojams taikomos tiek, kiek jų statuso nereglamentuoja statutai. Pagal Valstybės tarnybos įstatymo 5 straipsnį, darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai bei kiti teisės aktai valstybės tarnautojams taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja šis įstatymas. Valstybės tarnybos įstatymo 32 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės tarnautojas turi atlyginti savo neteisėta kalta veika valstybės institucijai ir įstaigai padarytą tiesioginę materialinę žalą. Tiesioginė materialinė žala yra tiesioginiai nuostoliai. Nuostoliai – žala išreikšta pinigais (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo 32 straipsnio 2 dalimi, valstybės tarnautojas atlygina visą šio straipsnio 1 dalyje nurodytą žalą, jeigu ją padarė atlikdamas vidaus administravimo veiklą, tačiau atlygintinos žalos dydis negali viršyti 6 vidutinių valstybės tarnautojo darbo užmokesčių. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 2 straipsnio 2 dalį, vidaus administravimas – tai administravimo veikla, kuria užtikrinamas valstybės ar vietos savivaldos konkrečios institucijos, įstaigos, tarnybos ar organizacijos funkcionavimas (struktūros tvarkymas, personalo valdymas, turimų materialinių - finansinių išteklių tvarkymas ir valdymas), kad ji galėtų tinkamai vykdyti priskirtus viešojo administravimo ar kitos valstybinės veiklos uždavinius. Todėl Valstybės tarnybos įstatymo 32 straipsnio 2 dalis taikytina tik asmenims, kurių veikla užtikrinamas valstybės ar vietos savivaldos konkrečios institucijos, įstaigos, tarnybos ar organizacijos funkcionavimas. Pagal Alytaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos budinčios pamainos ugniagesio gelbėtojo pareigybės aprašymą, patvirtintą Alytaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininko 2008 m. gegužės 12 d. įsakymu Nr. 1-28 (t. I, b. l. 22-23), G. D. vidaus administravimo veiklos, kaip ji apibrėžiama ABTĮ 2 straipsnio 2 dalyje, nevykdė, todėl jo, kaip valstybės tarnautojo, materialinės atsakomybės teisinis pagrindas yra Valstybės tarnybos įstatymo 32 straipsnio 1 dalis. Be to, tiek, kiek šios atsakomybės nereguliuoja Statutas ir Valstybės tarnybos įstatymas, taikytinas DK (Valstybės tarnybos įstatymo 5 straipsnis). Valstybės tarnybos įstatymo 32 straipsnio 1 dalyje nenustatytos atlygintinos žalos ribos, todėl šiuo atveju taikytinas DK 254 straipsnis, numatantis, kad darbuotojas privalo atlyginti visą padarytą žalą, bet ne daugiau kaip jo trijų vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio, išskyrus atvejus, nustatytus DK 255 straipsnyje. DK 255 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta, kad darbuotojas privalo atlyginti visą žalą, jei ji padaryta neblaivaus arba apsvaigusio nuo narkotinių ar toksinių medžiagų darbuotojo. G. D. yra statutinis valstybės tarnautojas - Alytaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 1-osios komandos ugniagesys gelbėtojas vidaus tarnybos vyresnysis puskarininkis (t. I, b. l. 26, 32). Jo kaltė įrodyta Alytaus rajono apylinkės teismo 2008 m. birželio 17 d. nutarimu. Šiuo atveju G. D. kaltės forma esminės reikšmės neturi, nes pagal DK 255 straipsnio 1 dalies 6 punktą, jei darbuotojas žalą padarė neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotinių ar toksinių medžiagų, jis privalo atlyginti visą žalą.

Pareiškėjui padaryta žala sudaro 129 081 Lt (t. I, b. l. 35, 50-52, 60, 72, 75). Šią sumą pareiškėjas sumokėjo. Atsakovas nepateikė teismui įrodymų, pagrindžiančių kitokį žalos dydį, todėl nustatant žalos dydį turi būti remiamasi pareiškėjo pateiktais įrodymais. Atsakovo teiginys, kad pareiškėjas privalėjo įvertinti automobilio technines savybes ir apmokyti atsakovą vairuoti šį automobilį, yra nepagrįstas. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog G. D., turinčiam teisę vairuoti BC kategorijos transporto priemones (t. II, b. l. 123-124), 2008 m. gegužės 16 d. yra išduotas Savaeigių keltuvų mašinisto kvalifikacijos pažymėjimas Nr. 025900 (t. I, b. l. 20) bei atestacijos pažymėjimas Nr. 3528, kuris suteikia teisę dirbti savaeigių keltuvų mašinistu (t. I, b. l. 21). Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie LR VRM Ugniagesių gelbėtojų mokyklos viršininko 2008 m. gegužės 16 d. įsakymu Nr. M-107 G. D. suteikta savaeigių keltuvų mašinisto kvalifikacija (t. I, b. l. 132). Alytaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 1-osios komandos viršininko 2008 m. gegužės 16 d. įsakyme Nr. 1 „Dėl automobilio AKA - 42(410.42 SKYLIFT) Renault Kerax valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvedimo kovinei parengčiai“ nurodyta, jog automobilį vairuoti ir dirbti su keltuvu gali pareigūnai, išvardinti Ugniagesių gelbėtojų mokyklos viršininko 2008 m. gegužės 16 d. įsakyme Nr. M-107 „Dėl savaeigių keltuvų mašinistų kvalifikacijos suteikimo“ (t. I, b. l. 135). Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas E. B. nurodė, kad 2008 m. birželio 6 d. G. D. neminėjo savo emocinės būklės ir šeimyninių aplinkybių. Jokio G. D. prašymo dėl blogos savijautos nebuvo gauta. G. D. nuo pamainos pradžios žinojo, kad reikės vairuoti autokeltuvą, ir nesakė, kad neturi vairavimo patirties. Tą dieną 14 val. 35 min. E. B. su G. D. trumpai bendravo, tačiau iš išvaizdos ir elgesio nieko įtartino nepastebėjo. Prasidėjus rikiuotei, pasakomi dienos uždaviniai ir darbai, taip pat sprendžiami klausimai dėl sveikatos. Jei ugniagesys turi tam tikrų nusiskundimų, apie tai turi informuoti savo tiesioginį viršininką. Birželio 6 dieną jokių nusiskundimų, klausimų nebuvo (t. I, b. l. 148-149). Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento surašyta tarnybinio patikrinimo išvada (t. I, b. l. 146-157), kad autokeltuvas į incidentą Pulko g. vykti neprivalėjo, ir konstatuoti Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos parengties organizavimo nuostatų pažeidimai bei biudžetinės įstaigos buhalterinės apskaitos organizavimo pažeidimai nagrinėjamu atveju žalos atsiradimo neįtakojo. DK 257 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad atlygintinos žalos dydis gali būti mažintinas, atsižvelgiant į aplinkybes, lėmusias žalos atsiradimą, taip pat atsakovo turtinę padėtį. Šiuo atveju nėra ginčo dėl žalos dydžio – atsakovas pripažino, jog pareiškėjui padaryta 129 081 Lt žala, tačiau prašė sumažinti jos atlyginimo dydį, atsižvelgiant į jo nurodytas aplinkybes. Atsižvelgiant į tai, kad teismui nebuvo pateikti įrodymai, pagrindžiantys, jog atlygintinos žalos dydis galėtų būti mažintinas dėl atsakovo sunkios turtinės padėties, taip pat atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, atlygintinos žalos dydis nemažintinas. Todėl pareiškėjo reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas.

 

III.

 

Apeliaciniu skundu atsakovas G. D. prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. balandžio 1 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti arba sumažinti žalos atlyginimo dydį. Atsakovas nurodo, kad žalos atsiradimą nagrinėjamu atveju lėmė ne jo neblaivumas (0,83 promilės) ir ne saugaus greičio nepasirinkimas (posūkyje jis vairavo tik 20-40 km/h greičiu), o kiti veiksniai, už kuriuos yra atsakingas pareiškėjas. Konkrečios darbo priemonės saugaus naudojimo reikalavimai nustatomi darbo priemonės dokumentuose. Juos kartu su darbo priemone pateikia gamintojas. Remiantis gamintojo instrukcija, pareiškėjas privalėjo parengti lokalines instrukcijas ir instruktuoti atsakovą, kaip saugiai dirbti su automobiliu. Specialios paskirties automobilis RENAULT Kerax AKA - 42(410.42 SKYLIFT) priskiriamas didesnio pavojaus įrenginiams, kuriems valdyti yra reikalingos specialios žinios ir apmokymas. Dėl didelio svorio automobilio valdymas yra itin sudėtingas ir nėra tapatus tokios pat rūšies, bet mažesnio svorio analogiškos paskirties automobilių valdymui. Atestacijos pažymėjimas Nr. 3528/2008-05-16 patvirtina, kad atsakovas buvo apmokytas dirbti tik su pačiu keltuvu (gaisrinio automobilio įrenginiu). Šiuo atveju pareiškėjas nevykdė DK 25 straipsnio 1 dalies 6 punkte ir 262 straipsnio 4 dalyje nustatytų reikalavimų. Vadovaujantis DK 264 straipsniu, pareiškėjas privalėjo įvertinti galimą riziką dėl minėto automobilio techninių savybių pagal Profesinės rizikos vertinimo nuostatus ir imtis priemonių šiai rizikai sumažinti arba ją pašalinti. Minėto automobilio instrukcijoje yra įspėjimas dėl padidėjusių automobilio išsikišimų, taip pat įspėjimas dėl sunkio centro aukščio ir važiavimo aukščio. Instrukcijoje nurodoma, kad dėl sunkio centro aukščio sukimosi manevras yra pavojingas. Tačiau su aukščiau nurodyta instrukcija atsakovas nebuvo supažindintas iki teismo posėdžio dienos. Tokiu būdu, atsakovas nebuvo parengtas dirbti su tokio tipo mechanizmu. Be to, atsakovo tiesioginis viršininkas E. B., žinodamas apie jo psichologinę - emocinę būseną (atsakovas išgyveno dėl mirštančios motinos), neįvykdė Statuto 28 straipsnio nustatytos pareigos ir nenušalino jo nuo darbo. E. B. 2008 m. birželio 10 d. tarnybiniame pranešime nurodė, kad žinojo apie sunkią atsakovo motinos būklę, ir, įvertinęs atsakovo psichologinę būklę, pripažino, kad jis negali komplektuoti narų automobilio. Tačiau E. B. nepagrįstai nusprendė, kad atsakovas galės tinkamai vairuoti sunkiasvorį automobilį, kurio vairavimo patirties jis neturėjo. E. B. teismo posėdyje patvirtino, kad pakeitė automobilio priskyrimą, apie ką pareiškėjas buvo informuotas tik prieš pat incidentą. Tokiu būdu E. B. pažeidė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktoriaus 2006 m. sausio 16 d. įsakymu Nr. 1-25 patvirtintų Gelbėjimo tarnybos parengties organizavimo nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 26.2 punkto reikalavimus. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas, atlikęs tarnybinį patikrinimą dėl Alytaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos pareigūnų tarnybinių nusižengimų, 2008 m. liepos 31 d. išvadoje Nr. 6-195 konstatavo, kad 2008 m. birželio 6 d. pareiškėjas netinkamai organizavo darbą: 1) A. V., kuriam tą dieną buvo priskirtas automobilis RENAULT Kerax AKA - 42(410.42 SKYLIFT), ir V. Č. buvo išleisti į Vilnių profilaktiniam sveikatos patikrinimui, dėl ko nebuvo užtikrinta technikos ir įrangos parengtis; 2) dispečerė D. V. išsiuntė ne tas priešgaisrines pajėgas (ne tą gaisrinį automobilį) ir ne tuo adresu (išsiuntė į Ulonų gatvę, o privalėjo išsiųsti į Pulko gatvę); 3) vyresnysis specialistas V. Š. pažeidė Nuostatų 16.5 punkto reikalavimą nuolat tikrinti pamainos pareigūnų ir darbuotojų parengties organizavimą bei jų pasirengimą likviduoti incidentus, už ką jam buvo paskirta nuobauda – pastaba; 4) komandos viršininko pavaduotojas V. K. pažeidė Nuostatų 6.1 punkto reikalavimus organizuoti ir kontroliuoti komandos pareigūnų darbą, tikrinti budinčių pamainų tarnybą bei pasirengimą incidentų likvidavimui, už ką jam buvo skirta nuobauda – pastaba; 5) komandos viršininkas R. B. pažeidė Nuostatų 20.1 punkto reikalavimus kontroliuoti, kaip komandos ir pamainos pareigūnai laikosi vidaus tvarkos taisyklių (R. B. savo 2008 m. birželio 10 d. paaiškinime nurodė, kad žinojo apie blogą atsakovo motinos sveikatą), už ką jam buvo paskirta nuobauda – papeikimas; 6) viršininkas K. R. pažeidė pareigybės instrukcijos 6.5 punktą, nustatantį pareigą tikrinti budinčių pamainų tarnybą bei pasirengimą incidentų likvidavimui, už ką jam buvo paskirta nuobauda – papeikimas; 7) viršininko pavaduotojas K. N., laikinai eidamas padalinio vadovo pareigas, aplaidžiai vykdė Nuostatų 8 punkto reikalavimus, už ką jam buvo paskirta nuobauda – griežtas papeikimas. Atsakovo nuomone, žala nagrinėjamu atveju atsirado ir dėl aukščiau nurodytų pareigūnų kaltų veiksmų. DK 247 straipsnyje nustatyta, kad jei žalai atsirasti sudarė sąlygas nukentėjusiojo kaltė – didelis neatsargumas – žalos atlyginimas yra mažinamas arba reikalavimas atlyginti žalą yra atmetamas. Pagal CK 6.282 straipsnį, tuo atveju, kai paties nukentėjusiojo asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai atsižvelgiant į nukentėjusiojo asmens kaltės dydį, žalos atlyginimas gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas. Tačiau teismas nagrinėjamu atveju visiškai nevertino paties pareiškėjo kaltės. Nagrinėjamu atveju atsakovas, žinodamas, kad nėra pakankamos psichologinės būsenos, vykdė vadovybės nurodymus ir vyko į incidentą dėl būtinojo reikalingumo, nes vadovybė vienintelį pamainoje esantį asmenį, galintį vairuoti minėtą automobilį, – A. V. neteisėtai išleido į Vilnių sveikatos patikrinimui. DK 257 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad atsižvelgiant į aplinkybes, lėmusias žalos atsiradimą, taip pat į atsakingo už žalą asmens turtinę padėtį, žala gali būti sumažinta. Pateikti dokumentai įrodo, kad visą tarnybos laikotarpį atsakovas neturėjo nuobaudų, buvo ne vieną kartą skatintas, buvo vertinamas kaip geras ir darbštus tarnautojas. Nutraukus darbo sutartį, jis prarado pajamas ir teisę gauti pareigūno pensiją. Jo materialinė padėtis šiuo metu yra itin sunki, jis dirba UAB „G&S Lietuva“ ir gauna tik 790,75 Lt darbo užmokestį kas mėnesį. Nekilnojamojo turto jis neturi. Jo vardu yra įregistruotas automobilis AUDI 80 (valstybinis Nr. EAR 394), kuris yra parduotas tretiesiems asmenims. Jis turi išlaikyti dukterį, kuri studijuoja Vytauto Didžiojo Universiteto Teisės fakultete dieniniame skyriuje. Alytaus rajono apylinkės teismo 2008 m. birželio 17 d. nutarimu atsakovui už Kelių eismo taisyklių pažeidimus buvo paskirta didelė – 4 000 Lt bauda. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pateikta įrodymų, patvirtinančių sunkią atsakovo turtinę padėtį ir leidžiančių sumažinti žalos atlyginimo dydį.

Atsiliepimu į atsakovo G. D. apeliacinį skundą pareiškėjas Alytaus apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdyba prašo palikti Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. balandžio 1 d. sprendimą nepakeistą, o atsakovo apeliacinį skundą atmesti. Pareiškėjo nuomone, teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, tinkamai aiškino ir taikė ginčo santykius reglamentuojančias materialinės teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a:

 

IV.

 

Apeliacinis skundas atmestinas.

Byloje nustatyta, kad 2008 m. birželio 6 d. 15 val. 20 min. Alytaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 1-osios komandos ugniagesys gelbėtojas vidaus tarnybos vyresnysis puskarininkis G. D., būdamas neblaivus (jam nustatytas 0,83 promilių girtumas), tarnybos metu vykdamas į gaisrą AB „Astra“ tarnybiniu automobiliu RENAULT Kerax 410.42, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Ulonų gatvėje, Alytaus mieste, ties namu Nr. 2, nepasirinko saugaus greičio ir, keisdamas važiavimo kryptį, nesuvaldė automobilio, kuris atsitrenkė į šaligatvio kraštą ir į kelio ženklą. Po to G. D. vairuojamas automobilis, nulaužęs tris medžius, apvirto. Eismo įvykio metu buvo apgadintas Alytaus apskrities priešgaisrinei gelbėjimo valdybai priklausantis automobilis RENAULT Kerax 410.42, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (t. I, b. l. 16-17, 28-30, 33-87; t. II, b. l. 56). Dėl to Alytaus apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdyba patyrė 129 081 Lt materialinę žalą (t. I, b. l. 35, 50-52, 60, 72, 75, 76, 79, 81, 83-84, 87). Byloje iš esmės nėra ginčo dėl šių aplinkybių. Dėl aukščiau nurodyto eismo įvykio G. D. 2008 m. birželio 6 d. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, kuriame G. D. veika buvo kvalifikuota pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 3 dalį, numatančią atsakomybę už neblaivaus (girto) asmens padarytą Kelių eismo taisyklių pažeidimą, sukėlusį kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą arba nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių ar kitokio turto sugadinimą (apgadinimą) (t. I, b. l. 11-12). Alytaus rajono apylinkės teismas 2008 m. birželio 17 d. nutarimu pripažino, kad šiuo atveju G. D. pažeidė Kelių eismo taisyklių 68 ir 172 punktų reikalavimus ir padarė Administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą. Šiuo Alytaus rajono apylinkės teismo nutarimu G. D. už Administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 3 dalyje numatytą pažeidimą skirta 4 000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams (t. I, 16-17).  Alytaus rajono apylinkės teismo 2008 m. birželio 17 d. nutarimas yra įsiteisėjęs. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad žalos atsiradimą pareiškėjui šiuo atveju tiesiogiai sąlygojo G. D., tarnybos metu vairavusio Alytaus apskrities priešgaisrinei gelbėjimo valdybai priklausantį automobilį, padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas.

Vidaus tarnybos statuto 5 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pareigūnų tarnybos santykius reglamentuoja šis Statutas, vidaus reikalų įstaigų veiklą reglamentuojantys įstatymai ir kiti teisės aktai. Vidaus tarnybos statuto 25 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad už vidaus reikalų įstaigai, kitai valstybės ar savivaldybių institucijai padarytą žalą pareigūnai įstatymų nustatyta tvarka traukiami materialinėn atsakomybėn. Kadangi Vidaus tarnybos statutas ir kiti vidaus tarnybos veiklą reglamentuojantys įstatymai nereglamentuoja pareigūnų materialinės atsakomybės pagrindų, sąlygų ir tvarkos, pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju taikytinos Valstybės tarnybos įstatymo nuostatos. Pagal Valstybės tarnybos įstatymo 4 straipsnio 2 dalį, statutiniams valstybės tarnautojams šio įstatymo 16 straipsnio 4 ir 5 dalys, 19 straipsnio 2 ir 3 dalys, 39 straipsnio 1 dalis, 43 straipsnio 5 dalies 9 punktas ir šio įstatymo VI skyrius taikomi be išlygų. Kitos šio įstatymo nuostatos statutiniams valstybės tarnautojams taikomos tiek, kiek jų statuso nereglamentuoja statutai. Pagal Valstybės tarnybos įstatymo 5 straipsnį, darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai bei kiti teisės aktai valstybės tarnautojams taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja šis įstatymas. Valstybės tarnybos įstatymo 32 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės tarnautojas turi atlyginti savo neteisėta kalta veika valstybės institucijai ir įstaigai padarytą tiesioginę materialinę žalą. Valstybės tarnybos įstatymo 32 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybės tarnautojas turi atlyginti visą šio straipsnio 1 dalyje nurodytą žalą, jeigu ją padarė atlikdamas vidaus administravimo veiklą, tačiau atlygintinos žalos dydis negali viršyti 6 vidutinių valstybės tarnautojo darbo užmokesčių. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs Alytaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininko 2008 m. gegužės 12 d. įsakymu Nr. 1-28 patvirtintą Alytaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos budinčios pamainos ugniagesio gelbėtojo pareigybės aprašymą (t. I, b. l. 22-23), pagrįstai konstatavo, kad  G. D. vidaus administravimo veiklos, kaip ji apibrėžiama Administracinių bylų teisenos įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje, nevykdė, todėl jo, kaip valstybės tarnautojo, materialinės atsakomybės teisinis pagrindas yra Valstybės tarnybos įstatymo 32 straipsnio 1 dalis. Kadangi Valstybės tarnybos įstatymo 32 straipsnio 1 dalyje nenustatytos atlygintinos žalos ribos, pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad šiuo atveju taikytinas Darbo kodekso 254 straipsnis. Šiame Darbo kodekso straipsnyje numatyta, kad  darbuotojas privalo atlyginti visą padarytą žalą, bet ne daugiau kaip jo trijų vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio, išskyrus atvejus, nustatytus šio kodekso 255 straipsnyje. Pagal Darbo kodekso 255 straipsnio 1 dalies 6 punktą, darbuotojas privalo atlyginti visą žalą, jei ji padaryta neblaivaus arba apsvaigusio nuo narkotinių ar toksinių medžiagų darbuotojo. Byloje yra įrodyta, kad materialinę žalą Alytaus apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdybai G. D. padarė būdamas neblaivus. Kaip jau buvo minėta, jam buvo nustatytas 0,83 promilių girtumas. Todėl pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai padarė išvadą, kad šiuo atveju G. D. privalo atlyginti Alytaus apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdybai visą jo padarytą žalą.

Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad pareiškėjui suteikta teisė vairuoti B ir C kategorijų transporto priemones (t. I, b. l. 18). Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Ugniagesių gelbėtojų mokyklos viršininko 2008 m. gegužės 16 d. įsakymu Nr. M-107, atsižvelgiant į Ugniagesių gelbėtojų mokyklos egzaminų komisijos 2008 m. gegužės 16 d. protokolą Nr. 71, G. D., kaip ir jo apeliaciniame skunde minimam A. V., buvo suteikta savaeigių keltuvų mašinistų kvalifikacija (t. I, b. l. 132). Pareiškėjui 2008 m. gegužės 16 d. buvo išduotas savaeigių keltuvų mašinistų kvalifikacijos pažymėjimas Nr. V025900 ir atestacijos pažymėjimas Nr. 3528, suteikiantys teisę dirbti savaeigių keltuvų mašinistu (t. I, b. l. 20, 21). Alytaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 1-osios komandos viršininko 2008 m. gegužės 16 d. įsakyme Nr. 1 „Dėl automobilio AKA-42(410.42 SKYLIFT) RENAULT KERAX valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvedimo kovinei parengčiai“ nustatyta, kad šį automobilį vairuoti ir dirbti su keltuvu gali pareigūnai, išvadinti Ugniagesių gelbėtojų mokyklos viršininko 2008 m. gegužės 16 d. įsakyme Nr. M-107 (t. I, b. l. 135). Kaip matyti iš bylos medžiagos, savaeigių keltuvų mašinistų kvalifikacija buvo suteikta pareigūnams, išlaikiusiems atitinkamus egzaminus po Ugniagesių gelbėtojų mokyklos organizuotų mokymų, kuriuos sudarė teorinė dalis ir praktiniai užsiėmimai. Minėtus mokymus vykdęs T. J., apklaustas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu kaip liudytojas, patvirtino, kad mokymo metu pareigūnai buvo supažindinti su automobilio AKA-42(410.42 SKYLIFT) RENAULT KERAX saugos ir darbo instrukcija, pareigūnams buvo paaiškinti šio automobilio techniniai ypatumai, taip pat jo vairavimo ypatumai (t. II, b. l. 161-162). Visi šie įrodymai paneigia apelianto teiginius, kad jis buvo apmokytas dirbti tik su paties keltuvo įrenginiu ir nebuvo apmokytas vairuoti minėto automobilio. Šie įrodymai taip pat yra pagrindas atmesti pareiškėjo teiginį, kad 2008 m. birželio 6 d. pamainoje buvo tik vienas asmuo, galintis vairuoti šį automobilį – A. V., kuris buvo išsiųstas į Vilnių sveikatos patikrinimui.

Apelianto teigimu, 2008 m. birželio 6 d. jo psichologinė būsena buvo labai sunki dėl žymiai pablogėjusios jo sunkiai sirgusios motinos sveikatos, todėl jis tą dieną turėjo būti nušalintas nuo darbo. Dėl šio argumento pažymėtina, kad, kaip matyti iš Alytaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Alytaus 1-osios komandos viršininko R. B. rašytinių paaiškinimų, likus 2-3 savaitėms iki minėto eismo įvykio, atsižvelgiant į G. D. motinos sveikatos būklę, G. D. buvo pasiūlyta suteikti atostogų, tačiau G. D. tokių atostogų atsisakė. Budėjimo metu 2008 m. birželio 6 d. G. D. į R. B. nesikreipė ir nieko neminėjo apie motinos sveikatos pablogėjimą bei savo psichologinę būseną. R. B. teigimu, G. D. būsena nurodytą dieną jokių įtarimų nekėlė (t. I, b. l. 175-176, 177-178). Kaip matyti iš G. D. 2008 m. birželio 6 d. rašytinio paaiškinimo, alkoholinio mikso jis išgėrė per pietus (t. I, b. l. 143). Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklaustas E. B., kuris 2008 m. birželio 6 d. buvo pirmos pamainos vadas (t. I, b. l. 24), taip pat nurodė, kad tą dieną 7 val. 30 min., prasidėjus rikiuotei, kurios metu dalinamos užduotys ir priimami darbuotojų prašymai bei nusiskundimai, G. D. neužsiminė apie savo būseną (t. II, b. l. 147-148). Todėl šiuo atveju, prasidėjus pamainos darbui, darbdavys neturėjo pagrindo nušalinti G. D. nuo darbo. Kaip matyti iš bylos medžiagos, apie savo psichologinę būseną G. D. nepranešė vadovybei ir įpusėjus darbo dienai.

Apelianto minimoje 2008 m. liepos 31 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 6-195 konstatuoti kitų Alytaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos pareigūnų padaryti pažeidimai, susiję su šios valdybos darbo organizavimu, nagrinėjamu atveju neturėjo įtakos pareiškėjo prašomos atlyginti žalos atsiradimui. Kaip jau buvo minėta, byloje yra įrodyta, kad nagrinėjamu atveju žalos atsiradimą sąlygojo būtent G. D. tarnybos metu, vykdant savo tiesiogines tarnybines pareigas, padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas.

Darbo kodekso 257 straipsnio 5 dalis numato, kad atlygintinos žalos dydis gali būti sumažintas atsižvelgiant į aplinkybes, lėmusias žalos atsiradimą, taip pat į atsakovo turtinę padėtį, išskyrus atvejus, kai žala padaroma tyčia. G. D. teigimu, jo turtinė padėtis yra sunki, todėl, vadovaujantis šiomis Darbo kodekso nuostatomis, atlygintinos žalos dydis turėtų būti sumažintas.

Tačiau G. D. nepateikė nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui metinės gyventojo (šeimos) turto deklaracijos, kuri galėtų patvirtinti sunkią G. D. turtinę padėtį. Tuo tarpu G. D. pateikti dokumentai (t. I, b. l. 115-117; t. II, b. l. 130, 156) neatspindi jo realios turtinės padėties. Todėl pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju visiškai pagrįstai nesumažino atlygintinos žalos dydžio. 

            Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, nustatė visas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, tinkamai taikė ginčo santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatas ir teisėtai bei pagrįstai priteisė iš G. D. Alytaus apskrities priešgaisrinei gelbėjimo valdybai 129 081 Lt turtinės žalos atlyginimą. Tenkinti apeliacinį skundą nėra pagrindo.

Atsižvelgdamas į teismui pateiktus įrodymus, patvirtinančius pareiškėjo turėtas teismo išlaidas (t. II, b. l. 153-155), bei byloje pareiškėjui teiktas teisines paslaugas ir vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio nuostatomis bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų 8.2, 8.16, 8.18, 9 punktais, pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė pareiškėjui iš atsakovo G. D. 2 616 Lt teismo išlaidų, turėtų nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, atlyginimą.

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

 

n u t a r i a :

 

Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. balandžio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo G. D. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

 

 

Teisėjai                                                                            Anatolijus Baranovas

 

                                                                                        Artūras Drigotas

 

                                                                                        Vaida Urmonaitė-Maculevičienė