Baudžiamoji byla Nr. 1-12-420/2011

Proceso Nr. 1-58-1-00253-2010-8

Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

1.1.7.2.6.; 1.1.7.2.7.; 1.1.8.3.; 1.1.8.6.2.;

1.1.8.10.1.; 1.1.8.10.3.; 1.2.14.1.2.2.; 1.1.4.2.;

1.2.14.5.1.; 1.2.18.2.; 1.2.18.3.; 2.3.6.4.5.

 

 

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. sausio 31 d.

Zarasai

 

Zarasų rajono apylinkės teismo teisėjas Vladimiras Kurasovas,

sekretoriaujant Audronei Jazgevičiūtei,

dalyvaujant prokurorui Tomui Januškevičiui,

gynėjams Juozui Bučinskui, Jonui Ramanauskui,

nukentėjusiesiems L. J., Ž. J., P. P.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. D., gimęs (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, nedirbantis, teistas 6 kartus:

1) (duomenys neskelbtini) pagal LR BK 225 str. 2 d., 250 str. 2 d., 146 str. 3 d. laisvės atėmimu 3 m., bausmės vykdymą atidedant 2 m.;

2) (duomenys neskelbtini) pagal LR BK 111 str. 2 d., 148 str. 2 d. laisvės atėmimu 9 m. su turto konfiskavimu, prijungiant neatliktą bausmę pagal (duomenys neskelbtini) nuosprendį, galutinė bausmė laisvės atėmimas 10 m. su turto konfiskavimu;

3) (duomenys neskelbtini) pagal LR BK 271 str. 2 d., 278 str. 1 d. laisvės atėmimu 2 m. su 1000 Lt konfiskavimu;

4) (duomenys neskelbtini) pagal LR BK 140 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 m. 2 mėn.;

5) (duomenys neskelbtini) pagal LR BK 180 str. 1 d. laisvės atėmimu 3 m. 3 mėn., subendrinant su (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu galutinė bausmė skirta 3 m. 3 mėn.;

6) (duomenys neskelbtini) pagal LR BK 138 str. 1 d. areštu keturiasdešimčiai parų, bausmę atlikęs, teistumai neišnykę, kaltinamas pagal LR BK 178 str. 2 d., 214 str. 1 d., 215 str. 1 d., 22 str. 1 d., 182 str. 1 d. ir 178 str. 2 d.; ir

R. P., gimęs (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), 8 klasių išsilavinimo, vedęs, nedirbantis, teistas (duomenys neskelbtini) pagal LR BK 135 str. 1 d., 62 str. 1 d., 3 d. 3 p. laisvės apribojimu 2 m., bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal LR BK 215 str. 1 d., 22 str. 1 d. ir 182 str. 1 d.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

 

n u s t a t ė :

 

Kaltinamasis V. D. padarė slaptą svetimo turto pagrobimą įsibraunant į patalpą ir neteisėtai įgijo bei laikė svetimą elektroninę mokėjimo priemonę ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis: 2010 m. rugpjūčio 22 d. tarp 01-02 val., išėmęs lango stiklą, įsibrovė į L. J. gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini) Zarasų m., iš kur slapta pagrobė vieną butelį 2 litrų talpos vyno „Kalėdinis“ 15 Lt vertės, tris butelius 0,7 litro talpos naminio vyno 39 Lt vertės (vieno butelio vertė 13 Lt), vieną butelį 0,5 litrų talpos naminio vyno 11 Lt vertės, šokoladą „Karūna“ 3,80 Lt vertės, priklausančius L. J., padarydamas jai 68,80 Lt turtinę žalą. Taip pat pagrobė „DnB NORD“ banko mokėjimo kortelę, priklausančią Ž. J., bei šios banko mokėjimo kortelės specialų banko išduotą voką su PIN kodu, kurią neteisėtai laikė iki 2010-08-22, maždaug 05.00 val., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto laiko, kol šią mokėjimo kortelę išmetė Utenos rajone, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje.

Be to, kaltinamieji V. D. ir R. P. neteisėtai panaudojo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis bei pasikėsino apgaule įgyti svetimą turtą: veikdami bendrininkų grupėje, 2010 m. rugpjūčio 22 d., apie 04.27 val., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą valandą, V. D., tikslu iš bankomato išsiimti pinigus nuo Ž. J. sąskaitos ir taip apgaulės būdu juos užvaldyti, perdavė R. P. pagrobtą svetimą, Ž. J. priklausančią, „DnB NORD“ mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) ir jos PIN kodą, o R. P., žinodamas, kad tai svetima mokėjimo kortelė, neteisėtai ją panaudodamas, iš bankomato ATM80106, esančio Basanavičiaus g. 127, Utena, priklausančio „NORDEA“ bankui, įvedęs PIN kodą ir tokiu būdu save pateikdamas kaip kortelės savininkę Ž. J., 04.27.18 val., pasikėsino išsiimti 100 Lt, 04.27.31 val. pasikėsino išsiimti 2000 Lt, 04.27.43 val. pasikėsino išsiimti 1000 Lt, 04.27.54 val. pasikėsino išsiimti 500 Lt, 04.28.03 val. pasikėsino išsiimti 300 Lt, 04.28.13 val. pasikėsino išsiimti 100 Lt, 04.28.20 val. pasikėsino išsiimti 40 Lt, tačiau iš sąskaitos nurodytų pinigų sumų nepaėmė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, nes banko sąskaitos likutis tam buvo nepakankamas. Tęsdami savo nusikalstamą veiką 04.36.57 val. dar kartą neteisėtai panaudojo šią mokėjimo kortelę, bankomate ATM90016, priklausančiame „DnB NORD“ bankui, esančiame Basanavičiaus g. 61, Utena, patikrinę sąskaitoje esantį likutį.

Be to, kaltinamasis V. D. padarė slaptą svetimo turto pagrobimą įsibraunant į patalpą: 2010 m. rugsėjo 2 d. apie 21.00 val., išmušdamas lango stiklą, įsibrovė į J. S. gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), Zarasų m, iš kur slapta pagrobė elektrinį pjūklą 500 Lt vertės, priklausantį P. P.. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje, išlauždamas pakabinamą spyną, įsibrovė į J. S. garažą, iš kur slapta pagrobė elektrinį grąžtą 100 Lt vertės, priklausantį P. P.. Tuo nukentėjusiajam P. P. padarė 600 Lt turtinę žalą.

 

Turto ir kortelės vagystė iš L. J. gyvenamojo namo.

 

Kaltinamasis V. D. kaltu prisipažino ir parodė, kad 2010 m. rugpjūčio mėnesio pabaigoje, tiksliai dienos neprisimena, sugalvojo įlįsti į Ž. J. mamos namą, esantį Zarasų m. Buvo tarp 01.00 ir 02.00 val. nakties. Į namą įlipo pro langą, praėjo per visus kambarius. Išvertęs daiktus, paėmė kelis butelius naminio vyno, vieną butelį vyno, pirktą parduotuvėje. Kitame kambaryje ant spintos rado banko kortelę, o prie jos buvo vokas su PIN kodu, todėl nutarė pavogti ir banko kortelę su PIN kodu. Virtuvėje šaldytuve rado šokolado plytelę ir ją taip pat pavogė. Vėliau, tą pačią naktį, Utenos m. bandė nuimti pinigus nuo šios banko kortelės, tačiau nustačius, kad pinigų sąskaitoje nėra, kortelę kartu su PIN kodu jis išmetė Utenos rajone. Dėl padaryto nuoširdžiai gailisi, kodėl todėl taip pasielgė paaiškinti negali.

Be kaltinamojo prisipažinimo jo kaltė šiame epizode įrodyta nukentėjusiųjų parodymais, kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais.

Nukentėjusioji L. J. parodė, kad 2010-08-22 apie 07.50 val., grįžo iš darbo namo ir pamatė išverstą batų dėžę. Apžiūrėjusi namus pastebėjo, kad išversti daiktai visuose kambariuose. Išimtas kambario lango stiklas. Pastebėjo, kad iš kambario nuo spintos pavogta dukters Ž. J. banko kortelė su PIN kodu. Iš spintos pavogti vyno buteliai, iš šaldytuvo pavogta šokolado plytelė „Karūna“. Dėl vagystės padaryta 68.80 Lt turtinė žala, dėl turto sugadinimo (lango stiklo) padaryta 35 Lt turtinė žala, taip pat padaryta neturtinė žalą, kurią ji įvertino 3000 Lt (I tomas, b. 1. 35-36, 38-39, 41-42).

Nukentėjusioji Ž. J. parodė, kad 2010 m. rugpjūčio mėnesio pabaigoje, jai būnant Airijoje, paskambino jos mama ir pasakė, kad pavogta jos banko kortelė su PIN kodu. Kortelėje pinigų nebuvo. Jai turtinė žala nepadaryta (I tomas, b. 1. 45-46).

Įvykio vietos apžiūros metu nustatyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), Zarasų m. Koridoriuje, virtuvėje, kambariuose išmėtyti daiktai, atidaryti stalčiai. Kambaryje prie sofos ir sienos padėtas lango rėmas. Iš likusio viengubo lango išimtas lango stiklas, išdaužtas orlaidės stiklas. Lauke, prie išimto lango stiklo, ant žemės yra stiklo šukių. Už 4.5 m nuo lango, prie vielinės tvoros, padėtas lango stiklas (I tomas, b. 1. 9-34). Kitas kaltinamasis R. P. parodė, jog būtent V. D. perdavė jam Ž. J. kortelę ir pasakė, kad ją pagrobė.

Tokiu būdu, byloje surinktais įrodymais įrodyta, kad kaltinamasis V. D. pro langą įsibrovė į L. J. priklausantį gyvenamąjį namą ir slapta pagrobė jai priklausančio turto už 68,80 Lt, taip pat pagrobė, t.y. neteisėtai įgijo „DnB NORD“ banko mokėjimo kortelę, priklausančią Ž. J., bei šios banko mokėjimo kortelės specialų banko išduotą voką su PIN kodu, kuriuos neteisėtai laikė iki paryčių, todėl jo veika šiame epizode pagal LR BK 178 str. 2 d. ir 214 str. 1 d. kvalifikuota teisingai.

 

Neteisėtas svetimos mokėjimo priemonės panaudojimas,

pasikėsinimas apgaule įgyti svetimą turtą.

 

Kaltinamasis V. D. kaltu prisipažino ir parodė, kad pavogęs kortelę norėjo nusiimti pinigų. Kadangi nemoka naudotis bankomatu, paskambino pažįstamam R. P. ir paprašė, kad jis nuvežtų į Uteną ir nuimtų nuo kortelės pinigus. R. P. pasakė, kad turi svetimą banko kortelę, ar sakė, kad ją pavogė, dabar nepamena. Banko kortelę ir voką su PIN kodu jis padavė R. P. ir jie abu nuėjo prie bankomato Utenos m. R. P. pats įdėjo banko kortelę į bankomatą ir kelis kartus bandė nuimti pinigus, vis mažėjančia tvarka, tačiau pinigų nebuvo. Tuomet jie abu nuvažiavo prie kito bankomato ir R. P., įdėjęs banko kortelę į bankomatą, pasakė, kad kortelėje pinigų nėra. Tuomet jie grįžo namo, važiuojant, kažkur Utenos rajone, banko kortelę kartu su PIN kodu jis išmetė. Dėl padaryto nuoširdžiai gailisi.

Kaltinamasis R. P. kaltu prisipažino ir parodė, kad 2010 m. vasaros pabaigoje, naktį, jam paskambino V. D. ir paprašė nuvežti į Uteną, pažadėjo sumokėti 50 Lt. V. D. paprašė nuimti pinigus iš bankomato, sakė, kad tai svetima kortelė. Jis patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie tai, kad V. D. jam sakė, kad ją pavogė. Pradėjo kortelę tikrinti berods nuo 2000 Lt, o tada sumą mažino, bandė gal 4-5 kartus, bet pinigų nedavė. Tada nuvažiavo į kitą bankomatą pažiūrėti likutį, sąskaitoje buvo tik keli centai. Kadangi bankomatuose yra įrengtos vaizdo stebėjimo kameros, prie bankomato dengė veidą megztiniu. Dėl padaryto nuoširdžiai gailisi.

Be kaltinamųjų prisipažinimo jų kaltė šiame epizode įrodyta nukentėjusiųjų parodymais, kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais.

Nukentėjusiosios L. J. ir Ž. J. parodė, kad 2010-08-22 naktį iš L. J. namų buvo pavogto Ž. J. banko kortelė su PIN kodu, kurioje pinigų nebuvo (I tomas, b. 1. 35-36, 38-39, 41-42, 45-46).

Iš AB „DnB NORD“ banko pateiktos ataskaitos apie mokėjimo kortelės Nr. (duomenys neskelbtini), išduotos Ž. J., panaudojimą laikotarpyje nuo 2010-08-21 matyti, kad 2010-08-22 su minėta mokėjimo kortele buvo atliekamos septynios operacijos AB „NORDEA“ priklausiančiame bankomate Nr. ATM80106, esančiame J. Basanavičiaus g. 127, Utenos m.: 2010-08-22 nuo 04:27:18 val. iki 04:28:30 val. iš bankomato bandyta paimti 100 Lt, 2000 Lt, 1000 Lt, 500 Lt, 300 Lt, 100 Lt, 40 Lt. Dar viena operacija su šia kortele buvo atlikta AB „DnB NORD“ priklausančiame bankomate Nr. ATM 90016, esančiame J. Basanavičiaus g. 61, Utenos m.: 2010-08-22, 04:36:57 val. patikrintas sąskaitos likutis (I tomas, b. 1. 53). Taip pat AB „DnB NORD“ bankas pateikė vaizdo medžiagą, esančią kompaktiniame diske iš bankomato ATM90016 vaizdo stebėjimo sistemos (I tomas, b. 1. 50-51), kurią apžiūrėjus nustatyta, kad šių operacijų atlikimo metu prie bankomato buvo priėję du žmonės, vienas jų dengė veidą megztiniu, netoliese stovėjo automobilis (I tomas, b. 1. 52). Iš AB „NORDEA“ banko pateiktų asmenų nuotraukų, 2010-08-22, 04.27 val., atlikusių operacijas bankomate, adresu J. Basanavičiaus g. 127, Utena, su mokėjimo kortele Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad prie bankomato buvo priėję du vyriškiai, vienas apsirengęs šviesiu megztiniu, kuriuo dengė veidą (I tomas, b. 1. 63-64).

Tokiu būdu, byloje surinktais įrodymais įrodyta, kad kaltinamieji V. D. ir R. P. neteisėtai panaudojo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis bei pasikėsino apgaule įgyti svetimą turtą, tačiau iš sąskaitos pinigų nepaėmė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, nes banko sąskaitoje nebuvo pinigų. Todėl jų veika šiame epizode pagal LR BK 215 str. 2 d., 22 str. 1 d. ir 182 str. 1 d. kvalifikuota teisingai.

 

P. P. priklausančio turto vagystė.

 

Kaltinamasis V. D. kaltu prisipažino ir parodė, kad 2010 m. rudenį, tiksliai dienos neprisimena, jis nuėjo prie pažįstamo P. P. namo ir nutarė padaryti ką nors negero, nes buvo su juo susipykęs. Priėjo prie namo lango ir norėdamas išstumti lango stiklą, jį sudaužė. Tuomet įlipo į namą ir iš namo pavogė elektrinį pjūklą. Išlipęs, nunešė pjūklą ir išmetė į prie namo buvusius krūmus. Dar sugalvojo įsibrauti į garažą, su laužtuvu išlaužė pakabinamą garažo durų spyną ir iš garažo pavogė elektrinį gręžtuvą, kurį taip pat kažkur išmetė toliau nuo namo. Tuomet nuėjo namo. Ryte pasakė savo sugyventinei L., kad ji nueitų prie P. namo ir paimtų daiktus, kad kai P. atvažiuos jam grąžinti. Larisa nuėjo ir atnešė namo tik pjūklą, drėlės nebebuvo. Dėl padaryto nuoširdžiai gailisi.

Be kaltinamojo prisipažinimo jo kaltė šiame epizode įrodyta nukentėjusiojo, liudytojų parodymais, kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais.

Nukentėjusysis P. P. parodė, kad gyvena Panevėžyje, į Zarasus atvažiuoja savaitgaliais, J. Š. name laiko savo daiktus. 2010-09-03 jam pranešė, kad išdaužtas namo stiklas ir atidarytas garažas. Jis pasigedo elektrinio pjūklo ir drėlės. Kitą dieną jam paskambino L. G. ir pasakė, kad elektrinis pjūklas yra pas ją, pjūklą jai atnešė V. D.. Jis pjūklą iš L. G. pasiėmė. Drėlę jam atidavė kaimynas D., kuris pasakė, kad drėlę rado netoli namų (I tomas, b. 1. 113-114, 117-118).

Liudytojas D. V. parodė, kad 2010 m. vasarą, tiksliai mėnesio ir dienos neprisimena, praeidamas pro pažįstamo P., kuris gyvena Panevėžio mieste, o Zarasų mieste netoli jo namo stato namą, pamatė, kad guli drėlė. Pagalvojo, kad gali būti P., todėl nusprendė drėlę paimti, kad niekas nepavogtų. Vėliai drėlę P. atidavė. Drėlę, kurią rado, nuo P. garažo gulėjo maždaug už 20 metrų (I tomas b.l. 122-123).

Liudytoja L. G. parodė, kad 2010 m. rugsėjo mėnesio pradžioje, tiksliai dienos neprisimena, namo atėjo V. D., jis buvo labai girtas ir pasakė „aš įlindau į P. garažą, jį išlaužiau ir paėmiau pjūklą“. Dar jis pasakė, kad paskambintų P. ir pasakytų, kad V. išlaužė garažą. Ji pasiėmė žibintuvėlį ir nuėjo prie P. namo, kuris yra netoli nuo jos namų, kad pažiūrėti ką ten padarė V.. Priėjusi prie P. namo, pamatė, kad netoli nuo namo esančio garažo gulėjo pjūklas. Ji pjūklą pasiėmė ir kitą dieną atidavė P.. (I tomas b.l. 124-125).

Įvykio vietos apžiūros metu nustatyta, kad įvykio vieta yra namas, esantis (duomenys neskelbtini), Zarasų m. Matyti atidarytas namo langas, vienas stiklas išdaužtas, stiklo šukės yra prie lango ant žemės. Garažo durys uždarytos. Prie garažo rasti ir paimti metalinis strypas, metalinis vamzdis su užlenktu galu bei pakabinama spyna su atidaryta ąsele (I tomas, b. 1. 89-103). Paimti daiktai apžiūrėti (I tomas, b. 1. 104), perduoti į saugojimo kamerą (I tomas, b. 1. 105-107).

Tokiu būdu, byloje surinktais įrodymais įrodyta, kad kaltinamasis V. D., išdaužės lango stiklą, įsibrovė į gyvenamąjį namą, iš kurio slapta pagrobė elektrinį pjūklą, bei, nulaužęs spyną, įsibrovė į garažą, iš kurio slapta pagrobė elektrinį grąžtą, priklausančius nukentėjusiajam P. P., todėl jo veika šiame epizode pagal LR BK 178 str. 2 d. kvalifikuota teisingai.

 

Kaltinamųjų atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės.

 

Kaltinamojo V. D. atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, padėjo išaiškinti nusikalstamą veiką (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Kaltinamasis jam inkriminuotus veiksmus pripažino nuo ikiteisminio tyrimo pradžios, paaiškino visas aplinkybes, parodymų nekeitė, ikiteisminio tyrimo neapsunkino. Taip pat nuo pirmos apklausos jis pareiškė, kad dėl padaryto nuoširdžiai gailisi. Teismui nėra pagrindo abejoti tokiais kaltinamojo parodymais. Jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, ir kad jis savo noru atlygino turtinę žalą nukentėjusiajai L. J. (BK 59 str. 1 d. 3 p.). Nors kaltinamasis, būdamas suimtas, pats to fiziškai ir nepadarė, tačiau žalą nukentėjusiajam kaltinamojo prašymu atlygino jo artimieji. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Teismas neturi pagrindo pripažinti jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 215 str. 1 d., 22 str. 1 d. 182 str. 1 d., padarė veikdamas bendrininkų grupe. Banko mokėjimo kortelę su tapatybės duomenimis jis pagrobė vienas, vienas juos laikė ir tik trumpam perdavė kitam kaltinamajam, kad pastarasis nuimtų pinigus, nes pats nemoka naudotis bankomatu. Teismo manymu, šie veiksmai neturėjo lemiamos įtakos nusikaltimų padarymui.

Analogiškais motyvais kaltinamojo R. P. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažintina yra tai, kad ji prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, padėjo išaiškinti nusikalstamą veiką (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

 

Bausmių skyrimo motyvai.

 

Skirdamas bausmę kaltinamajam V. D. teismas atsižvelgia į tai, kad jis šešis kartus teistas už tyčinius nusikaltimus, tame tarpe už turtinius ir vieną sunkų, teistumai neišnykę, šiuo nuosprendžiu nuteisiamas už keturių tyčinių apysunkių nusikaltimų padarymą ir pasikėsinimą padaryti vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 str.)  Todėl LR BK 27 str. prasme jis laikytinas recidyvistu ir jam skirtina laisvės atėmimo bausmė (BK 56 str. 1 d.). Kadangi ankstesni teistumai neišnykę, taikyti BK 75 str. nėra pagrindo. Parenkant bausmės dydį teismas atsižvelgia į tai, kad yra trys jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės – prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, padėjo išaiškinti nusikalstamas veikas, savo noru atlygino nukentėjusiajai turtinę žalą, nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, sutinka iš dalies atlyginti neturtinę žalą, baustas administracine tvarka, į priklausomybių ligų kabineto įskaitą neįrašytas, taip pat į aukščiau išdėstytus jo padarytų veikų ir asmenybę apibūdinančius duomenis. Įvertinęs nurodytas aplinkybes teismas laiko, jog bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam už visas nusikalstamas veikas nežymiai mažesnę bausmę, negu straipsnių sankcijose numatytų bausmių vidurkiai (BK 61 str.). Bausmė paskirtina atlikti pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 66 str., į bausmės laiką V. D. įskaitytinas suėmimo laikas nuo 2010 m. spalio 24 d. iki 2011 m. sausio 30 d. imtinai.

Skirdamas bausmę kaltinamajam R. P. teismas atsižvelgia į tai, kad jis anksčiau vieną kartą teistas, teistumas neišnykęs, padarė apysunkį nusikaltimą ir pasikėsino padaryti nesunkų nusikaltimą (BK 11 str.), jo vaidmuo šių nusikaltimų padaryme buvo antraeilis, kad prisipažino kaltu ir nuoširdžiai gailisi, padėjo išaiškinti nusikalstamas veikas, nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, nedirba, nėra įrašytas į priklausomybių ligų kabineto įskaitą, baustas administracine tvarka. Jam skirtinas trumpalaikis laisvės atėmimas – areštas (BK 49 str.). Parenkant bausmės dydį, teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, laiko, jog bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam nežymiai mažesnes bausmes, negu įstatymo numatyti bausmių vidurkiai (BK 61, 49 str.).

 

Civilinio ieškinio išsprendimas.

 

Byloje pareikštas nukentėjusiosios L. J. civilinis ieškinys dėl 3000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (b.l. 43). Byloje buvo pareikštas civilinis ieškinys ir dėl turtinės žalos atlyginimo, tačiau bylos nagrinėjimo metu turtinė žala L. J. buvo atlyginta.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 str. 10 d.). Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, kuris nagrinėjamas kartu su baudžiamąja byla (BPK 109 str.). Toks ieškinys įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau, kai kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 str.). Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 str. 1 d.).

Sprendžiant nukentėjusiosios civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, turi būti vadovaujamasi civiliniuose įstatymuose nurodytais kriterijais. Pagal civilinį įstatymą neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais (CK 6.250 str. 1 d.). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją kiekvienoje byloje, dėl kiekvieno nukentėjusiojo turi įvertinti teismas. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.).

Nukentėjusioji nurodė, jog jai padaryta neturtinė žala, nes ji patyrė emocinę traumą, išgyvenimus, jaučia baimę ir bijo viena nakvoti namuose. Byloje įrodyta, kad kaltinamasis V. D., išdauždamas lango stiklą, įsibrovė į L. J. gyvenamąjį namą ir slapta pagrobė jai priklausantį turtą, kurio vertė 68,80 Lt. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo ir fotolentelės matyti, kad išdaužtas namo lango stiklas, virtuvėje iš visų spintelių išmėtyti daiktai, maisto produktai, kai kas išpilta į kriauklę. Visuose kambariuose taip pat išmėtyti ant grindų drabužiai, patalinė, žaislai, vazos, gėlės ir kiti daiktai, padaryta didžiulė betvarkė. Teismas sutinka, kad dėl tokiu kaltinamojo veiksmų ir vagystės nukentėjusioji patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, baimę, ir tuo jai buvo padaryta neturtinė žala. Kadangi žala nukentėjusiajai atsirado dėl kaltinamojo padaryto nusikaltimo, ji turi teisę į žalos atlyginimą. Kartu teismas pažymi, kad nukentėjusiosios sveikata nebuvo sutrikdyta, turtinė žala jai padaryta nedidelė. Vien neigiami emociniai išgyvenimai savaime nesudaro pagrindo laikyti, kad nukentėjusiajai padaryta didelė neturtinė žala. Teismas taip pat konstatuoja, kad padarytas apysunkis nusikaltimas, kaltinamasis nedirba, neturi nekilnojamojo turto ir piniginių santaupų, dėl padaryto nuoširdžiai gailisi, atlygino turtinę žalą. Esant nurodytoms aplinkybėms ir vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, neturtinės žalos atlyginimas mažintinas iki 1000 Lt.

 

Daiktų, turinčių reikšmės bylai, klausimo išsprendimas.

 

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas išsprendžiamas vadovaujantis BPK 94 str. Įvykio vietos apžiūros metu rasti ir paimti metalinis strypas, metalinis vamzdis su užlenktu galu ir pakabinama spyna su atidaryta ąsele yra menkaverčiai daiktai ir negali būti sunaudoti, todėl sunaikintini (BPK 94 str. 1 d. 4 p.).

Teismas, vadovaudamasis LR BPK 297 – 298, 301 – 308 str.,

 

n u s p r e n d ž i a :

 

V. D. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. (L. J. turto vagystė) ir nuteisti laisvės atėmimu vieneriems metams ir trims mėnesiams.

Jį pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 214 str. 1 d. ir nuteisti laisvės atėmimu šešiems mėnesiams.

Jį pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 215 str. 1 d. ir nuteisti laisvės atėmimu vieneriems metams ir šešiems mėnesiams.

Jį pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. ir 182 str. 1 d. ir nuteisti laisvės atėmimu vieneriems metams.

Jį pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. (P. P. turto vagystė) ir nuteisti laisvės atėmimu vieneriems metams ir penkiems mėnesiams.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., bausmes pagal BK 178 str. 2 d. (už L. J. turto vagystę) ir BK 214 str. 1 d. subendrinti apėmimo būdu ir subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą vieneriems metams ir trims mėnesiams.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., bausmes pagal BK 215 str. 1 d. ir 22 str. 1 d. ir 182 str. 1 d. subendrinti apėmimo būdu ir subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą vieneriems metams ir šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., 6 d., apėmimo būdu subendrintas bausmes ir bausmę pagal BK 178 str. 2 d. (už P. P. turto vagystę) subendrinti iš dalies sudedant, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridėti švelnesnes bausmes ir galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą dvejiems metams ir aštuoniems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2011 m. sausio 31 d., į bausmės laiką, vadovaujantis BK 66 str., įskaityti suėmimo laiką nuo 2010 m. spalio 24 d. iki 2011 m. sausio 30 d. imtinai.

Kardomąją priemonę V. D. palikti suėmimą, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

R. P. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 215 str. 1 d. ir nuteisti areštu trisdešimt penkioms paroms.  

Jį pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. ir 182 str. 1 d. ir nuteisti areštu dvidešimt penkioms paroms.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., bausmes pagal BK 215 str. 1 d. ir 22 str. 1 d. ir 182 str. 1 d. subendrinti apėmimo būdu ir subendrintą bausmę paskirti areštą trisdešimt penkioms paroms.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio vykdymo dienos.

Kardomąją priemonę R. P. palikti rašytinį pasižadėjimą neišvykti, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Priteisti iš V. D. 1000 Lt (vieną tūkstantį litų) neturtinės žalos atlyginimui L. J..

Vadovaujantis BPK 94 str. 1 d. 4 p. metalinį strypą, metalinį vamzdį ir pakabinamą spyną sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o nuteistajam V. D. nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Zarasų rajono apylinkės teismą.

 

 

 

 

 

 

Teisėjas                                                                                           Vladimiras Kurasovas