Adm. byla Nr. ATP-156-648/2012
Teisminio proceso Nr.: 4-01-3-04004-2011-0 Procesinio sprendimo kategorija: 50.2.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2012 m. sausio 24 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Artūras Pažarskis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal nukentėjusiojo A. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 22 d. nutarties, kuria netenkintas nukentėjusiojo A. M. skundas ir paliktas galioti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Administracinės komisijos 2011 m. rugpjūčio 25 d. nutarimas nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos ATPK 188 str., nesant A. K. veiksmuose administracinio teisės pažeidimo sudėties,
n u s t a t ė :
A. K. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad ji 2011-06-08, 13 val., (duomenys neskelbtini) k., Vilniaus r., esančioje sodyboje, kurią 2010-12-21 pardavė A. M. ir I. M., keitė svetimo būsto spynas, taip apsunkindama teisėtiems savininkams galimybę disponuoti turtu.
Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Administracinės komisija (toliau – Administracinė komisija) 2011-08-25 nutarimu nutraukė administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos ATPK 188 str., nesant A. K. veiksmuose administracinio teisės pažeidimo sudėties.
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011-11-22 nutartimi netenkino nukentėjusiojo A. M. skundo ir paliko galioti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Administracinės komisijos 2011-08-25 nutarimą.
Nukentėjusysis A. M. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-11-22 nutartį bei Administracinės komisijos 2011-08-25 nutarimą ir priimti naują nutarimą – nubausti A. K. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 188 str.
Nurodo, kad administracinio teisės pažeidimo byloje nustatyta, jog žemės sklypas, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) bei pastatas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagal 2010-12-21 nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį teisėtai perėjo nuosavybės teise sutuoktiniams I. M. ir A. M.. Pagal sutarties 2.1 punktą, turtas buvo parduotas už 401 000 Lt. Pirkėjai sumokėjo šią sumą vekseliais ir mokėjimo pavedimu į nurodytą sąskaitą. Teismo posėdžio metu A. K. pripažino, kad A. M. yra sumokėjęs jai 271 000 Lt ir 9 000 Lt, išrašė vekselį 130 000 Lt, taip pat sumokėjo 30 000 Lt užstatą. Akivaizdu, kad remiantis nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartimi, buvo atsiskaityta su A. K. iki 2011-01-11. Todėl teismas neteisingai aiškina atsiskaitymo už nekilnojamąjį turtą momentą teigdamas, kad pirkėjai iki šiol nėra galutinai atsiskaitę su pardavėja. Be to, teismas, darydamas tokią išvadą, peržengė administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribas, kadangi šis klausimas patenka į civilinių santykių sritį. Tik iš teismo nutarties buvo sužinota, kad A. K. pažeidinėja sutartį ir piktybiškai notarui nepatvirtina skolininko įsipareigojimo įvykdymo fakto. Tai ji turėjo padaryti iki 2011-01-25. Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.64 str. 3 d., jeigu kreditorius laikomas pažeidusiu prievole, skolininkas nepripažįstamas jos nepažeidusiu. A. K. nevykdo sutarties ir neteisėtai yra užvaldžiusi jai svetimą nuosavybę. 2011-12-12 buvo kreiptasi į notarą, kad jis patvirtintų, jog pirkėjai yra visiškai atsiskaitę pagal pirkimo-pardavimo sutartį. Notaras išdavė liudijimą, patvirtinantį šį faktą.
Pasak apelianto, 2010-12-21 nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties 5.1. punktas nustato, kad ši sutartis yra laikoma priėmimo-perdavimo aktu ir turtas laikomas perduotu nuo 2010-12-21. Taigi, nuo šios dienos pirkėjai yra teisėti turto savininkai. Jų nuosavybės teisė buvo įregistruota Nekilnojamojo turto registre. Pažymi, kad 2011-07-21 nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą yra konstatuota, kad A. M. ir I. M. minėtas nekilnojamasis turtas yra nesvetimas.
Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad tiek Administracinė komisija, tiek teismas neteisingai aiškino disponavimo teisės apimtį. Faktas, kad valdymo ir naudojimosi teisės buvo visiškai perėjusios A. M. ir I. M., yra neginčijamai įrodytas. A. K., perleisdama nekilnojamojo turto nuosavybės teisę ir vėliau perduodama raktus, aiškiai atsisakė savo, kaip savininkės, teisių į nekilnojamąjį turtą. Todėl A. K., keisdama spynas, neteisėtai užvaldė nekilnojamąjį turtą. Be to, pati ji pripažino, kad minėtu turtu naudojosi daugiau kaip 8 mėnesius, nors žinojo, jog ji neturi teisės tapti daikto valdytoja, kadangi kitas asmuo turi daugiau teisių į jos neteisėtai užvaldytą daiktą.
Šioje administracinio teisės pažeidimo byloje nepagrįstai remtasi 2010-12-21 nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties 5.3 punktu, pagal kurį pirkėjams iki tinkamo ir galutinio atsiskaitymo su pardavėja draudžiama disponuoti nekilnojamuoju turtu. Teisė disponuoti turtu yra suprantama kaip asmens teisė parduoti jį, išnuomoti, įkeisti ar kitokiu įstatymo leidžiamu būdu juo disponuoti. Pagal nekilnojamojo turto registro išrašą, A. M. ir I. M. yra numatyta sąlyga neperleisti turto tretiesiems asmenims. Be to, pardavėja prarado teisę drausti jiems disponuoti turtu nuo to momento, kai su ja buvo visiškai atsiskaityta. A. K. policijoje vykusios apklausos metu, o vėliau ir teismo posėdyje pripažino, kad 2011-01-11 jai buvo pervesta į asmeninę sąskaitą 271 000 Lt. Ji taip pat teigia, kad 2010-12-21 pas notarę buvo išrašyti vekseliai. Tokie atsiskaitymai pripažintini tinkamais pagal Lietuvos Respublikos CK teisės normas. Atkreipia dėmesį, kad antstolio atliktų faktų konstatavimo protokole užfiksuota, jog A. K. yra išsikrausčiusi iš sodybos. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, A. K., savavališkai pakeisdama spynas ir neteisėtai nuo 2011-03-03 naudodamasi nekilnojamuoju turtu, t. y. taip vykdydama savo tariamą teisę, savavaldžiavo, kas atitinka Lietuvos Respublikos ATPK 188 str. įtvirtintą pažeidimo sudėtį.
Administracinė komisija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jo netenkinti. Nurodo, kad nutarimas nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą buvo priimtas įvertinus visus šioje byloje surinktus įrodymus. A. M. nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių faktus, kad buvo galutinai atsiskaityta su A. K. už perkamą turtą ir ši elgėsi neteisėtai, pažeisdama pirkėjų teises ir teisėtus interesus, taip padarydama Lietuvos Respublikos ATPK 188 str. numatytą teisės pažeidimą.
A. K. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jo netenkinti. Nurodo, kad A. M. nepagrįstai sutapatina vekselių išrašymą su prievolės atsiskaityti už perkamą daiktą įvykdymu. Pagal nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį, atsiskaitymo priemonės yra litai, o šioje sutartyje nurodyti vekseliai ir mokėjimo pavedimas į pardavėjos sąskaitą yra tik atsiskaitymo būdai. Apie tokią atsiskaitymo tvarką ji patvirtino ir teismo posėdyje. Todėl dalis pinigų buvo gauta iš Kaišiadorių kredito unijos, o 130 000 Lt turėjo būti sumokėti per 13 mėnesių mokant kiekvieno mėnesio 28 d. po 10 000 Lt. Vekseliai buvo pasirašyti Kaišiadorių rajono 2-ojo notarų biure, nes po vekselių išrašymo buvo pasirašyta nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis. Pažymi, kad šios sutarties 5.4 punktas įtvirtinta, jog A. K. įsipareigoja išsikelti iš parduoto gyvenamojo namo ir kitų statinių su visa savo manta bei perduoti statinių raktus pirkėjams visiškai įvykdžius visus skolinius įsipareigojimus, numatytus sutarties 2-me skyriuje. Taigi, pirkėjai A. M. ir I. M. apribojo savo nuosavybės teisę ir leido jai valdyti bei disponuoti jų įsigytu turtu. Apeliantas nepateikė jokių įrodymų, kad I. M. išrašyti vekseliai buvo/yra apmokėti. Be to, A. M. yra žinoma, kad vekseliai yra dingę ir dėl jų vagystės pradėtas ikiteisminis tyrimas Vilniaus miesto apylinkės prokuratūroje. Pagal nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties 2.1.4. punktą, visišką ir galutinį atsiskaitymą už perkamą turtą patvirtina notaras, vadovaudamasis pardavėjo patvirtinimu apie atsiskaitymą. Būtent ji privalėjo patvirtinti skolinio įsipareigojimo įvykdymo faktą per 10 darbo dienų nuo skolinio įsipareigojimo įvykdymo dienos, o ne pirkėjai. A. M. ir I. M. neįvykdė savo skolinio įsipareigojimo, todėl ji (A. K.) pagrįstai nepateikė notarui patvirtinimo apie atsiskaitymą.
A. K. taip pat nurodo, kad A. M. nepagrįstai teigia, jog ji, perduodama sodybos raktus, aiškiai atsisakė savo, kaip valdytojos, teisių į daiktą. Ji perdavė raktų dublikatus tik dėl to, jog pirkėjai nuolat prašydavo sudaryti galimybę atvykti bent savaitgaliais į sodybą. Tačiau A. M. ir I. M., piktnaudžiaudami jos gerumu, 2011 m. vasario mėnesį pakeitė durų spynas, o raktų nuo naujų spynų jai neperdavė. Tokiais pirkėjų veiksmais buvo pažeistos jos, kaip pastatų teisėtos valdytojos, teisės, apribota galimybė naudotis ir disponuoti savo turtu, kuris buvo sodybos viduje. Kadangi A. M. ir I. M. vengė bendrauti su ja, neperdavė raktų nuo pakeistų durų spynų, todėl ji 2011-03-03, dalyvaujant antstoliui, pakeitė durų spynas. Tokią teisę ji turėjo, kadangi būtent pirkėjai neteisėtai ir nepagrįstai apribojo jos valdymo teisę. Taigi, sodyba su visais joje buvusiais jos daiktais buvo jos valdyme iki 2011-08-03, kol sodyba sudegė. Apeliacinio skundo teiginį, kad ji buvo išsikrausčiusi su visais daiktais iš sodybos, paneigia 2011-03-03 antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas ir jo priedai.
Nukentėjusiojo A. M. apeliacinis skundas netenkinamas.
Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas, kurio turiniui keliami reikalavimai reglamentuoti ATPK 260 straipsnyje, yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu ir būtent šiuo kaltinimu yra apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos. Teismų praktikoje taip pat laikomasi nuostatų, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t. y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas. Priešingu atveju, negali būti laikoma, kad administracinio teisės pažeidimo protokole yra nurodyta pažeidimo esmė. Protokolas surašomas tam, kad asmuo galėtų gintis nuo kaltinimo. Tačiau gintis nuo pareikšto kaltinimo yra įmanoma, kai iš administracinio teisės pažeidimo protokolo galima suvokti, už kokią veiką yra norima taikyti administracinę atsakomybę (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N756-135/2008, N444-340/2008).
A. K. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad ji 2011-06-08, 13 val., (duomenys neskelbtini) k., Vilniaus r., esančioje sodyboje, kurią 2012-21 pardavė A. M. ir I. M., keitė svetimo būsto spynas, taip apsunkindama teisėtiems savininkams galimybę disponuoti turtu. Ji kaltinama padariusi Lietuvos Respublikos ATPK 188 str. numatytą teisės pažeidimą. Šis straipsnis įtvirtina administracinę atsakomybę už savavališką, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, vykdymą savo tikros ar tariamos teisės, ginčijamos kito asmens, nepadariusio esminės žalos piliečių teisėms ar teisėtiems interesams arba valstybinėms ar visuomeninėms įmonėms, įstaigoms arba organizacijoms.
2010-12-21 nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartimi pardavėja A. K. įsipareigojo parduoti, o pirkėjai I. M. ir A. M. įsipareigojo nupirkti žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) kaime, Vilniaus rajone, su šiame žemės sklype esančiais statiniais – gyvenamuoju namu ir ūkiniu pastatu (Sutarties 1.1. p.) (b.l. 19-23). Sutarties 5.4. punktas įtvirtina, kad A. K. įsipareigoja išsikelti iš parduoto gyvenamojo namo ir kitų statinių su visa manta ir perduoti statinių raktus I. M. ir A. M. visiškai įvykdžius visus skolinius įsipareigojimus, numatytus šios sutarties 2-me skyriuje. Taigi, paminėta sutarties nuostata įtvirtina tarp sutarties šalių atsiradusius faktinius panaudos santykius iki visiško nekilnojamojo turto pirkėjų atsiskaitymo su A. K.. Pagal sutarties 2.1.4. punktą, visišką ir galutinį atsiskaitymą už perkamą turtą patvirtina notaras, vadovaudamasis A. K. patvirtinimu apie atsiskaitymą. A. K. privalo patvirtinti skolinio įsipareigojimo įvykdymo faktą pagal šią sutartį per 10 dienų nuo skolinio įsipareigojimo įvykdymo dienos. Administracinio teisės pažeidimo byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad notaras išdavė liudijimą pagal A. K. patvirtinimą, jog I. M. ir A. M. visiškai atsiskaitė už nupirktą nekilnojamąjį turtą. A. K. taip pat neigia, kad pirkėjai visiškai atsiskaitė su ja. Iš to seka, kad remiantis nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties 5.4. punktu, A. K. turėjo teisę gyventi sodyboje ir naudotis kitais statiniais administracinio teisės pažeidimo protokole inkriminuotu laiku. Priešingai nei teigia apeliantas, faktinių aplinkybių konstatavimo protokole neužfiksuota, kad A. K. dar 2011-03-09 buvo išsikrausčiusi iš sodybos (b.l. 73-74).
Iš A. K. pareiškimo, papildomo rašytinio paaiškinimo ir jos duotų parodymų matyti, jog atvykusi į sodybą, ji negalėjo patekti į sandėliuką, kadangi buvo savavališkai pakeista sandėliuko spyna. Dėl šios priežasties 2011-06-08 buvo iškviestas meistras ir pakeista sandėliuko spyna (b.l. 41-47, 51). Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos ATPK 188 str. numatytas administracinis teisės pažeidimas padaromas tyčia. Administracinis teisės pažeidimas laikomas padarytu tyčia, jeigu jį padaręs asmuo suprato priešingą teisei savo veikimo arba neveikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo arba nors ir nenorėjo šių pasekmių, bet sąmoningai leido joms kilti (Lietuvos Respublikos ATPK 10 str.). Šioje byloje nustatyta, kad tarp A. K. bei pirkėjų I. M. ir A. M. iškilo ginčas dėl visiško atsiskaitymo už nekilnojamąjį turtą, A. K. teigiant, kad pirkėjai nesumokėjo visos sutartos sumos, todėl jos nuomone, nepagrįstai jai neleidžiama naudotis sodyba ir kitais statiniais. Kaip minėta, administracinio teisės pažeidimo byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad pirkėjai visiškai atsiskaitė su A. K. 2010-12-21 nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, A. K. veiksmai, t. y. sandėliuko spynos pakeitimas, nelaikytini tyčiniais Lietuvos Respublikos ATPK 188 str. prasme, kadangi ji tokiu būdu gynė galimai pažeistas savo teises, nes jai nebuvo sudarytos sąlygos naudotis patalpomis, kaip tai numato sutarties 5.4. punktas. Pažymėtina, kad priešingai nei nurodoma administracinio teisės pažeidimo protokole, nėra jokių įrodymų, kad A. K. būtent 2011-06-08 keitė sodybos, esančios (duomenys neskelbtini) k., Vilniaus r., spynas. Todėl apeliacinės instancijos teismas apskritai nepasisako dėl tokio kaltinimo.
A. K. kaltinama tuo, kad ji savo veiksmais apsunkino teisėtiems savininkams galimybę disponuoti turtu. Lietuvos Respublikos CK 4.37 str. 1 d. numatyta, kad nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Taigi, nuosavybės teisės turinį sudaro teisės: 1) valdymas; 2) naudojimas; 3) disponavimas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad valdymas – kaip nuosavybės teisės turinio elementas – reiškia galimybę turėti daiktą savo žinioje ir teisę daryti jam fizinį ir ūkinį poveikį. Naudojimas pagal nuosavybių teisės nuostatas suprantamas kaip naudos iš daikto gavimas, o nauda – kaip daikto ekonominis reikšmingumas. Disponavimas turtu – tai galimybė sudaryti sandorius dėl daikto, kuriais nusprendžiamas jo teisinis likimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-480/2006). Remiantis tokiu išaiškinimu, turto savininkas, disponuodamas savo turtu, turi teisę keisti jo teisinę padėtį, t. y. parduoti turtą, išnuomoti jį, įkeisti ir pan. Vien patalpų spynų pakeitimas savaime nepaneigia savininko teisės sudaryti sandorius dėl patalpų teisinės padėties pakeitimo. Todėl A. K. inkriminuoti veiksmai niekaip neapsunkino I. M. ir A. M. įgyvendinti vienos iš nuosavybės teisės turinį sudarančių teisių – disponavimo. Atkreiptinas dėmesys, kad nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties 5.3. punkte numatyta, jog I. M. ir A. M. iki tinkamo ir galutinio atsiskaitymo su A. K. pagal šią sutartį draudžiama disponuoti turtu: be raštiško A. K. sutikimo, išskyrus šio turto įkeitimą Kaišiadorių kredito unijai kredito, kuris bus naudojamas turto pirkimo kainai apmokėti, grąžinimui užtikrinti. Taigi, nesant visiško atsiskaitymo su A. K., pirkėjams yra apribota disponavimo teisė su įsigytu nekilnojamuoju turtu.
Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, naikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-11-22 nutarties bei Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Administracinės komisijos 2011-08-25 nutarimo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30212 str. 1 d. 1 p.,
n u t a r ė:
Palikti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 22 d. nutartį ir Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Administracinės komisijos 2011 m. rugpjūčio 25 d. nutarimą nepakeistus bei nukentėjusiojo A. M. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjas Artūras Pažarskis