Civilinė byla Nr. e2A-1076-324/2022
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-06024-2020-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.29.4; 3.3.1.14; 3.3.1.18.3
(S)
Kauno apygardos teismas
N u t a r t i s
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. spalio 17 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Gudynienės (kolegijos pirmininko, pranešėjo), Algimanto Kukalio ir Editos Šliumpienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų V. V. ir D. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų D. V. ir V. V. patikslintą ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „KOMP-AIR“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo bei atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „KOMP-AIR“ priešieškinį ieškovams D. V. ir V. V. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo M. V.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai V. V. (toliau – ir ieškovas) ir D. V. (toliau – ir ieškovė) (toliau ieškovas ir ieškovė kartu – ir ieškovai) patikslintu ieškiniu teismo prašė priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „KOMP-AIR“ (toliau – ir atsakovė): 1) ieškovo naudai 16 942,77 Eur skolą, 4 565,21 Eur palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas; 2) ieškovės naudai 1 882,53 Eur skolą, 611,42 Eur palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, jog atsakovė buvo įsteigta bankrutuojant įmonėms UAB „HIATAS“ ir UAB „AUTOHIATAS“, kurios priklausė ieškovui. Bankrutuojant minėtoms įmonėms ieškovas, siekdamas neprarasti bankrutavusių įmonių klientų ir per ilgametę patirtį sukauptų žinių, tuo metu dukros I. V. (šiuo metu V.) gyvenimo draugo M. V. (toliau – ir trečiasis asmuo) vardu įsteigė UAB „KOMP-AIR“. Trečiasis asmuo nuo 2010 m. lapkričio 10 d. yra atsakovės vienintelis akcininkas, o šiuo metu ir direktorius. Ieškovui de facto buvus atsakovės steigėju, dar 2012 metais buvo nuspręsta atsakovei iš BUAB „HIATAS“ įsigyti sandėlį (duomenys neskelbtini), esantį pastate 5F1/b, b. pl. 270,01 kv. m., 2002/2006 m. statybos (toliau – ir sandėlis) ir 280,2 kv. m. žemės sklypo nuomos teisę (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)). Ieškovas kaip atsakovės įgaliotas asmuo 2012 m. spalio 19 d. asmeniškai dalyvavo nekilnojamojo turto objekto varžytynėse. Parduodamo turto pradinė kaina 65 000 Lt + PVM, didžiausia pasiūlyta kaina – 65 000 Lt + PVM, varžytynių laimėtoja pripažinta atsakovė. Varžytynių dalyvio mokestis buvo sumokėtas piniginėmis lėšomis, kurias ieškovė (ieškovo sutuoktinė), tuo metu ėjusi UAB „KOMP-AIR“ administratorės pareigas, paskolino atsakovei 2012 m. spalio 18 d. paskolos sutartimi. 2012 m. spalio 26 d. tarp ieškovo ir atsakovės buvo sudaryta paskolos sutartis (toliau ir - 2012 m. spalio 26 d. paskolos sutartis), kuria ieškovas paskolino atsakovei, atstovaujamai direktoriaus M. V., 16 942,77 Eur (58 500 Lt). Paskolos sutarties 1 punkte nurodyta, kad UAB „KOM-AIR“ pasiskolina iš V. V. 58 500 litų (sandėlio (duomenys neskelbtini)pirkimui), kuriuos privalo grąžinti iki 2014 m. spalio 26 d.
3. Atsakovė atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad su patikslinto ieškinio dalimi dėl skolos priteisimo D. V. sutinka iš dalies, dėl likusios dalies teismo prašo ieškinį atmesti.
4. Nurodė, kad 2012 m. spalio mėn. ieškovė sumokėjo už atsakovę 6500 Lt varžytinių dalyvio mokestį, ši piniginė suma iki šiol ieškovei nėra grąžinta. Ieškovės, kaip varžytinių mokestis sumokėta pinigų suma, niekada nebuvo įforminta rašytine paskolos sutartimi, bendrovės buhalterijoje šio dokumento nebuvo. Šalys nebuvo susitarusios dėl paskolos sutarties sudarymo, paskolos termino, palūkanų, todėl palūkanos gali būti skaičiuojamos tik nuo momento, kai ieškovė pareikalavo grąžinti paskolą. Ieškovė po jos atleidimo iš UAB „KOMP-AIR“ 2019 m. liepos mėnesį, neatsiskaitė su atsakove ir yra jai skolinga 1622,94 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė yra skolinga atsakovei, ji niekada nėra pareikalavusi atsakovės grąžinti skolos, atsakovė, žinodama, kad vienarūšiai priešpriešiniai reikalavimai turėtų būti įskaityti, nesiėmė jokių aktyvių veiksmų ir dėl šios priežasties skola nebuvo grąžinta. Ieškovo reikalavimai yra nepagrįsti: atsakovė su ieškovu niekada nebuvo sudariusi ieškovo pateikiamos paskolos sutarties, šio dokumento autentiškumas atsakovei kelia pagrįstų abejonių, ieškovo pateikta paskolos sutartis niekada nebuvo įtraukta į bendrovės apskaitą. 2012 metais atsakovei paskolas buvo suteikę tik du fiziniai asmenys, t. y. D. V. (6500 Lt) ir atsakovės vadovas M. V. (58 500 Lt). Būtent trečiasis asmuo, o ne ieškovas suteikė atsakovei paskolą sandėlio įsigijimui iš varžytinių.
5. Atsakovė priešieškiniu teismo prašė ieškovės reikalavimą dėl skolos priteisimo tenkinti, o reikalavimą dėl palūkanų priteisimo atmesti; atsakovei iš ieškovės D. V. priteisti 1 622,94 Eur skolos ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; ieškovės priešpriešiniams reikalavimams taikyti įskaitymą; atsakovei iš ieškovo priteisti 92,97 Eur skolos ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; ieškovo reikalavimus dėl skolos ir palūkanų priteisimo atsakovei atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
6. Nurodė, kad ieškovus bei atsakovę siejo darbo santykiai. 2012 m. spalio mėn. ieškovė sumokėjo už atsakovę 6500 Lt varžytynių dalyvio mokestį. Minėta piniginė suma iki šiol ieškovei nebuvo grąžinta, todėl ši patikslinto ieškinio dalis yra pagrįsta. Atsakovės įsiskolinimas ieškovei ekvivalentas eurais yra 1882,53 Eur. Ieškovė 2019 m. liepos 11 d. buvo atleista iš UAB „Komp-Air“. Iš avanso apyskaitos žiniaraščių matyti, jog 2019 m. liepos mėnesio pabaigoje ieškovė atsakovei buvo skolinga 1 622,94 Eur sumą. Skolos suma yra nepakitusi iki šiol, tai patvirtina ir vėlesni avanso apyskaitos žiniaraščiai, todėl ieškovės 1 622,94 Eur skola yra priteistina atsakovei kaip buvusiai ieškovės darbdavei. Ieškovės atsakovei mokėtina 1 622,94 Eur skola pagal avansinę apyskaitą turėtų būti įskaitoma į atsakovės ieškovei mokėtiną paskolos sumą (1 882,53 Eur), tokiu būdu atsakovė turėtų ieškovei sumokėti likusią nepadengtą paskolos sumos dalį (259,59 Eur). Ieškovas taip pat yra skolingas atsakovei kaip buvęs darbuotojas ir atskaitingas asmuo. Ieškovo skola atsakovei sudaro 92,97 Eur.
7. Ieškovai atsiliepimu į priešieškinį su atsakovės reikalavimais nesutiko, teismo prašė jų netenkinti.
8. Nurodė, kad atsakovė pateikė teismui atskaitingų asmenų apyvartos žiniaraščius, tačiau nepateikė pirminių dokumentų, leidžiančių nustatyti, kokiu pagrindu atskaitingų asmenų apyvartos žiniaraščiai buvo parengti. Nagrinėjamu atveju tik 2016 m. birželio, liepos, rugsėjo mėnesių atskaitingų asmenų apyvartos žiniaraščiai pasirašyti MB „Moderni buhalterija“ buhalterės. Nurodytos aplinkybės leidžia pagrįstai įtarti, kad šiuose žiniaraščiuose pateikti duomenys prieštarauja bendrovės pirminiams dokumentams. Leistinų įrodymų, tokių kaip mokėjimo pavedimai, kasos pajamų (išlaidų) orderiai ir pan., kuriais būtų galima pripažinti, kad atsakovė yra atlikusi ūkinę operaciją ir ieškovei kaip atskaitingam asmeniui perdavusi 1 622,94 Eur sumą, byloje nėra. Atsakovė taip pat nepateikė atskaitingo asmens (ieškovės) avansinių apyskaitų, kurios atspindėtų ieškovei išmokėtų ir ieškovės grąžintų piniginių lėšų operacijas, kurios būtų suderintos su ieškove, operacijų tikrumą patvirtinant pačios ieškovės parašu. Ieškovė buvo atleista iš UAB „KOMP-AIR“ 2019 m. liepos 11 d., tačiau nutraukiant su ieškove darbo sutartį, nebuvo atliktas ieškovei priskaičiuoto ir išmokėto darbo užmokesčio, kitų su darbo santykiais susijusių išmokų ir tariamai pas ieškovę kaip atskaitingą asmenį esančių piniginių lėšų įskaitymas. Leistinų įrodymų, tokių kaip mokėjimo pavedimai, kasos pajamų (išlaidų) orderiai ir pan., kuriais būtų galima pripažinti, kad atsakovė yra atlikusi ūkinę operaciją ir ieškovui kaip atskaitingam asmeniui perdavusi 92,97 Eur, byloje nėra.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
9. Kauno apylinkės teismas 2022 m. balandžio 19 d. sprendimu patikslintą ieškinį tenkino iš dalies. Priešieškinį atmetė. Priteisė ieškovei iš atsakovės 1 882,53 Eur skolą, 611,42 Eur palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (2 493,95 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. balandžio 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pripažino 2012 m. spalio 26 d. paskolos sutartį, sudarytą tarp ieškovo ir atsakovės niekine ir negaliojančia nuo jos sudarymo momento. Kitus ieškinio reikalavimus atmetė. Priteisė atsakovei solidariai iš atsakovų 5 735,29 Eur bylinėjimosi išlaidas. Priteisė iš ieškovo valstybei 40,67 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Priteisė iš atsakovės valstybei 4,72 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Grąžino ieškovui V. V. 150 Eur, 2021 m. gruodžio 1 d. mokėjimo nurodymu Nr. 7 sumokėtus į Kauno apylinkės teismo depozitinę sąskaitą. Grąžino atsakovei 222,16 Eur, 2021 m. liepos 16 d. mokėjimo nurodymu Nr. 3457, sumokėtus į Kauno apylinkės teismo depozitinę sąskaitą civilinėje byloje.
10. Teismas nustatė, kad 2012 m. spalio 18 d. atsakovė, atstovaujama direktoriaus M. V., ir ieškovė sudarė paskolos sutartį, pagal kurią atsakovė pasiskolino iš ieškovės 6 500 Lt, kuriuos privalo grąžinti iki 2014 m. spalio 18 d. Paskola suteikiama be palūkanų (Sutarties 2 punktas). Atsakovė Valstybinei mokesčių inspekcijai 2013 m. gegužės 31 pateikė 2012 m. deklaraciją, forma FR0711, apie atsakovei suteiktą 6500 Lt paskolą ir trečiojo asmens suteiktą 58 500 Lt paskolą. Šioje deklaracijoje nėra duomenų, kad 58500 Lt paskolą atsakovei būtų suteikęs ieškovas. Iš 2012 m. spalio 26 d. atsakovės sąskaitos SEB banke Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo matyti, kad į sąskaitą buvo įskaitytos M. V. pervestos lėšos 22552,14 Eur, taip pat į sąskaitą įskaityta 22000 Lt. Byloje paskyrus ginčo objektu esančių sutarčių ekspertizę, Lietuvos teismo ekspertizės centro 2021 m. spalio 18 d. Nr. 11-1941 (21), 11-2290 (21) ekspertizės akte pateiktos išvados, kad 2012 m. spalio 18 d. paskolos sutartyje ties spausdintais įrašais „Paskolos davėjas:“ ir „Paskolos gavėjas:“ esantys parašai pasirašytas ant spausdintinio teksto; nustatyti, kada išspausdintas 2012 m. spalio 18 d. paskolos sutarties tekstas negalima, nes mokslinių metodikų, leidžiančių nustatyti spausdintų tekstų atlikimo laiką, nėra. 2012 m. spalio 26 d. paskolos sutartyje ties spausdintu įrašu „Paskolos gavėjas“ esantis parašas pasirašytas prieš išspausdinant testą, t. y. išspausdintas ant parašo. 2012 m. spalio 26 d. paskolos sutartyje esantys parašai yra pasirašyti skirtingais rašikliais, tačiau nustatyti, kada buvo pasirašytas parašas, esantis ties spausdintu įrašu „Paskolos gavėjas:“ negalima, nes Lietuvos teismo ekspertizės centras neturi įteisintos metodikos įrašų ir parašų parašymo (atlikimo) datai nustatyti. 2012 m. spalio 26 d. paskolos sutartyje ties spausdintu įrašu „Paskolos gavėjas:“ esantis parašas pasirašytas skirtingu metu nei parašas V. V. vardu, esantis ties spausdintu įrašu „Paskolos davėjas:“ (vienas prieš atspausdinant tekstą, kitas po to, jau atspausdinus tekstą), tačiau nustatytų yra parašai pasirašyti tą pačią dieną negalima, nes Lietuvos teismo ekspertizės centras neturi įteisintos metodikos įrašų ir parašų atlikimo datai nustatyti. Parašą, esantį 2012-10-26 paskolos sutartyje, ties spausdintu įrašu „Paskolos gavėjas:“, pasirašė M. V.
11. Teismas pažymėjo, jog šioje byloje vertinant apklaustų šalių, trečiojo asmens ir liudytojų parodymus, dėl subjektyviųjų veiksnių, darančių įtaką asmenų nurodomoms faktinėms aplinkybėms, yra pagrindas pripažinti jų parodymus nepatikimais ir jais nesiremti, todėl nagrinėjamoje byloje didesnę reikšmę teikė rašytiniams įrodymams, bet ne liudytojų ir šalių paaiškinimams.
12. Ieškovas, kuriam pagal kasacinio teismo suformuotą praktiką numatyta našta įrodyti paskolos dalyko perdavimo faktą, nepateikė jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių 58 500 Lt sumos perdavimą atsakovei ar jos vadovui trečiajam asmeniui. 2012 m. spalio 26 d. paskolos sutartyje taip pat nėra nurodyta, jog ieškovas perdavė pinigus, o atsakovės vadovas juo gavo. Įmonės Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktos deklaracijos nepatvirtina ieškovo suteiktos paskolos fakto, priešingai, užfiksuota, kad 58 500 Lt paskolą įmonei suteikė trečiasis asmuo. Ieškovas tik teismo posėdžio metu nurodė, kad pinigų sumą perdavė ir kad su ieškove pardavę butą (duomenys neskelbtini) turėjo galimybę tokią pinigų sumą paskolinti. Trečiasis asmuo nurodė, kad 45 000 Lt turtui įmonės vardu įsigyti jis pasiskolino iš tetos V. D., į bylą pateikė su ja sudarytą paskolos sutartį, šią aplinkybė paliudijo ir teismo posėdyje apklausta V. D. Teismas, vertindamas tiek ieškovo, tiek trečiojo asmens nurodytas galimybes suteikti paskolą įmonei pastato (duomenys neskelbtini) įsigijimui, sprendė, kad byloje esantys įrodymai iš dalies patvirtina abiejų asmenų galimybes 2012 m. tokią paskolą įmonei suteikti, tačiau našta įrodyti paskolos sumos perdavimo faktą byloje tenka ieškovui, o jis pakankamų įrodymų, leidžiančių konstatuoti paskolos sumos perdavimo atsakovei faktą į bylą nepateikė. Byloje neginčijant trečiojo asmens atsakovei suteiktos paskolos sutarties pagrįstumo, ginčo išsprendimui trečiojo asmens galimybė suteikti nurodyto dydžio paskolą lemiamos reikšmės neturi.
13. Teismo vertinimu, ieškovai, nurodydami, koks reikšmingas jiems buvo nekilnojamojo turto objektas (duomenys neskelbtini) ir poreikis jį įsigyti, nepateikė teismui objektyvių paaiškinimų, kodėl, jų teigimu, disponuodami pakankamomis piniginėmis lėšomis (nors ieškovo valdomos įmonės bankrutavo) minėtą objektą įsigijo ne savo arba dukters vardu (dėl sūnaus teikė įrodymus ir paaiškinimus, kad negyvena Lietuvoje), o perdavė trečiojo asmens įmonei tam, kad turtą įsigytų įmonė. Šios aplinkybės sudaro pagrindą teismui abejoti ieškovų sąžiningumu.
14. Nurodė, kad ekspertizės metu padaryta kategoriška išvada, kad 2012 m. spalio 26 d. paskolos sutartyje ties spausdintu įrašu „Paskolos gavėjas“ esantis parašas pasirašytas prieš išspausdinant tekstą, t. y. tekstas išspausdintas ant parašo. Tai patvirtina trečiojo asmens M. V. byloje nurodytas aplinkybes, kad tokios sutarties įmonės vardu jis nesudarė, ir leido teismui daryti išvadą, kad sutartis buvo suklastota, jos tekstą atspausdinus popieriaus lape, kuriame iš anksto buvo M. V. pasirašytas parašas. Kadangi 2012 m. spalio 26 d. paskolos sutartis tarp jame nurodytų asmenų iš tikrųjų nebuvo sudaryta, atsakovei prašant taikyti niekinio sandorio teisines pasekmes teismas konstatavo, kad ši paskolos sutartis yra niekinis sandoris ir negalioja nuo sudarymo momento, todėl ieškovo keliami reikalavimai priteisti skolą šio dokumento pagrindu negali būti laikomi pagrįstais.
15. Teismas nustatė, jog byloje nėra ginčo dėl 1 882,53 Eur skolos ieškovei priteisimo iš atsakovės. Trečiasis asmuo patvirtino, kad skola ieškovei nėra grąžinta. Teismas ieškovės reikalavimą dėl 1 882,53 Eur skolos priteisimo patenkino ir iš atsakovės priteisė 1 882,53 Eur skolą pagal 2012 m. spalio 18 d. paskolos sutartį. 2012 m. spalio 18 d. paskolos sutartimi šalys susitarė, kad paskolą atsakovė įsipareigojo grąžinti iki 2014 m. spalio 18 d. Esant nurodytoms aplinkybėms bei atsižvelgiant į kasacinio teismo formuojamą praktiką, atsakovei laikui negrąžinus paskolos sumos pagal 2012 m. spalio 18 d. paskolos sutartį, ieškovė turi pareigą pareikšti reikalavimą atsakovei įvykdyti prievolę natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma, todėl teismas tenkino ieškovės reikalavimą dėl 611,42 Eur palūkanų priteisimo. Kadangi atsakovė laiku neįvykdė prievolės, todėl teismas ieškovei iš atsakovės priteisė 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2020 m. balandžio 20 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis).
16. Nurodė, kad atsakovė savo 1 622,94 Eur ir 92,97 Eur dydžio reikalavimus ieškovams grindė išimtinai išvestiniais buhalterinės apskaitos dokumentais – avansinėmis apyskaitomis, kuriuose fiksuota atitinkama ieškovų skola įmonei, tačiau į bylą nepateikus jokių įrodymų, patvirtinančių šių sumų atsiradimo pagrindą, minėti išvestiniai įrodymai patys savaime nėra pakankami atsakovės 1 622,94 Eur ir 92,97 Eur reikalavimams patvirtinti. Trečiasis asmuo, būdamas įmonės vadovu, pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalį yra atsakingas už teisingą įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą, tinkamą dokumentų saugojimą, todėl negalėdamas teismui pateikti pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų, negali remtis savo paties pranešimu ikiteisminio tyrimo įstaigai apie jų dingimą iš sandėliuko. Dėl to teismas atmetė kaip neįrodytą atsakovės priešieškinio reikalavimą ieškovams dėl 1 622,94 Eur ir 92,97 Eur sumų priteisimo.
17. Nustatė, kad nagrinėjamoje byloje patikslinto ieškinio reikalavimas dėl skolos ir palūkanų priteisimo patenkintas 10,39 proc., o kita dalis (89,61 proc.) atmesta; priešieškinio reikalavimas dėl skolos priteisimo iš ieškovų atmestas 100 proc. Ieškovai byloje patyrė 7 723,85 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Atsižvelgiant į ieškovų naudai šioje byloje priimtus sprendimus, ši suma proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai priteista iš atsakovės, iš viso 802,51 Eur. Atsakovė patyrė 7 362,85 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai. Atsižvelgiant į atsakovės naudai šioje byloje priimtus sprendimus, teismas proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai solidariai priteisė iš ieškovų, iš viso 6 597,85 Eur. Ieškovai už ieškinio reikalavimus sumokėjo 578 Eur žyminio mokesčio. Ieškinį tenkinus iš dalies, teismas iš atsakovės priteisė 60,05 Eur žyminio mokesčio dalį. Priešieškinį atmetus, teismas atsakovės sumokėto 39 Eur žyminio mokesčio iš ieškovų nepriteisė. Vadovaujantis ekonomiškumo principu, šalims priteistinos sumos tarpusavyje įskaitytos ir atsakovei solidariai iš ieškovų priteista 5 735,29 Eur bylinėjimosi išlaidų.
18. Pirmosios instancijos teismas patyrė 45,35 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Atsižvelgiant į tai, kad patikslinto ieškinio dalis dėl ieškovo reikalavimų (89,61 proc.) atmesta, todėl teismas iš ieškovo valstybei priteisė 40,67 Eur (45,39×89,61 proc.), o kitą dalį (4,72 Eur) priteisė iš atsakovės.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
19. Apeliaciniu skundu ieškovai prašo: 1) panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 19 d. sprendimo dalį, kuria 2012 m. spalio 26 d. paskolos sutartis, sudaryta tarp ieškovo ir atsakovės pripažinta niekine ir negaliojančia nuo jos sudarymo momento; 2) panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 19 d. sprendimo dalį ir ieškovo patikslinto ieškinio reikalavimą tenkinti – priteisti ieškovui iš atsakovės 16 942,77 Eur skolą, 4 565,21 Eur palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas; 3) netenkinus ieškovo pirmojo apeliacinio skundo reikalavimo, Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 19 d. sprendimo dalį dėl atsakovei „KOMP-AIR“ solidariai iš ieškovų priteisiamų 5 735,29 Eur bylinėjimosi išlaidų pakeisti ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą - priteisti atsakovei iš ieškovo 875,23 Eur bylinėjimosi išlaidas; priteisti ieškovei iš atsakovės 2 896,44 Eur bylinėjimosi išlaidas; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai susiaurino įrodinėjimo dalyką vien iki aplinkybės, ar 2012 m. spalio 26 d. paskolos sutartyje įrašytas paskolos dalyko perdavimo atsakovei faktas, nustatymo, nesivadovaudamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika panašios kategorijos bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013, 2015 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-684-313/2015; 2014 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2014). Teismui kilo pareiga ne susiaurinti įrodinėjimo dalyką, bet išsiaiškinti ir tinkamai įvertinti tarp ieškovo ir atsakovės susiklosčiusių paskolinių teisinių santykių kilmę ir realumą, 2012 m. spalio 26 d. paskolos sutarties sudarymo aplinkybes.
1.2. 2012 m. spalio 26 d. rašytinėje paskolos sutartyje nesant tiesiogiai expressis verbis užfiksuoto sutarties dalyko (pinigų) perdavimo fakto, ši aplinkybė įrodinėtina (įrodinėjama) ne tik lingvistiniu sutarties turiniu („pasiskolina“), bet ir kitais įrodymais.
1.3. Teismas tinkamai neįvertino faktinių aplinkybių, kad ieškovų ir atsakovės sudarytos rašytinės paskolos sutartys savo esme ir tikslais susijusios ir tarpusavyje, ir su atsakovės steigimo aplinkybėmis bei ieškovo asmeniniu suinteresuotumu ir veikla pastarajam 2010 m. lapkričio 10 d. faktiškai įsteigus UAB “KOMP-AIR” ir vykdžius jos veiklą. Būtent ieškovas buvo suinteresuotas minėto sandėlio UAB “KOMP-AIR” iš savo bankrutuojančios įmonės UAB „HIATAS“ pirkimu, ką patvirtina bylos medžiagoje esantys rašytiniai įrodymai ir pačių ieškovų, liudytojos I. V. parodymai 2022 m. kovo 26 d. posėdžio metu.
1.4. Nepagrįsti teismo argumentai, kad ieškovai nepateikė objektyvių paaiškinimų, kodėl minėtą objektą įsigijo ne savo arba dukters vardu (dėl sūnaus teikė įrodymus ir paaiškinimus, kad negyvena Lietuvoje), o perdavė trečiojo asmens įmonei tam, kad turtą įgytų atsakovė. Teismas tinkamai neįvertino, kad bylos medžiagoje yra 2012 m. spalio 29 d. varžytynių aktas Nr. 8.1, kuriame nurodyta, kad varžytynių vykdytojas perduoda, o UAB „KOMP-AIR“, atstovaujama įgalioto asmens V. V., veikiančio pagal 2012 m. spalio 18 d. įgaliojimą Nr. 8-03, priima nuosavybėn sandėlį (duomenys neskelbtini), ir 280,2 kv. m. žemės sklypo nuomos teisę, kurio kaina 65 000 litų. Varžytynių akte nurodyta, kad visa suma už nupirktą turtą sumokėta 2012 m. spalio 29 d. Varžytynių aktas pasirašytas varžytinių vykdytojo administratorės Ž. J. ir ieškovo. Ieškovo asmeninį suinteresuotumą įgyti sandėlį patvirtina ir 2012 m. spalio 29 d. PVM sąskaita faktūra, serija HIA Nr. 0063, iš kurios matyti, kad sąskaitą gavo pirkėjo UAB „KOMP-AIR“ įgaliotas asmuo V. V., kuris ir atsiskaitė pagal šią sąskaitą. Teismas nepasisakė dėl šių rašytinių įrodymų. Priešingu atveju keliamas hipotetinis klausimas, koks motyvas ieškovui buvo aktyviai veikti atsakovės vardu, dalyvauti nekilnojamojo turto varžytinėse, atlikti aktyvius varžytinių dalyviui ir laimėtojui priskiriamus veiksmus, jei būtų buvęs nesuinteresuotas asmuo.
1.5. Teismas nevertino, kad ieškovo turėtą suinteresuotumą sandėlio įgijimu patvirtina ir tai, jog pirminis ieškovo sumanymas buvo sūnaus M. V. vardu įgyti sandėlį. Šiuo tikslu Kauno miesto 12-ojo notarų biuro notarė D. V. 2012 m. gegužės 7 d. buvo patvirtinusi tam skirtą įgaliojimą. Teismas nepagrįstai nurodė, neva ieškovai dėl sūnaus M. V. teikė paaiškinimus, kad minėtas asmuo negyvena Lietuvoje, neva dėl šių priežasčių buvo atsisakyta sumanymo įgyti sandėlį sūnaus vardu. Tačiau ieškovai 2022 m. sausio 26 d. posėdžio metu paaiškino, kad M. V. nurodytu laikotarpiu gyveno užsienyje, jo ta pati pavardė, tad šio sumanymo buvo atsisakyta ir nuspręsta, kad sandėlis bus įgytas ieškovo de facto įsteigtos įmonės vardu, kurios akcininkas buvo dukros sutuoktinis, siekiant išvengti akivaizdžių sąsajų su ieškovo asmeniu ar jo šeimos nariais.
1.6. Tarp ieškovo ir atsakovės susiklosčiusių paskolinių teisinių santykių kilmę ir realumą, taigi ir 2012 m. spalio 26 d. paskolos sutarties sudarymo aplinkybes ir pinigų perdavimą, patvirtina ir kiti rašytiniai įrodymai, kurių teismas nepagrįstai nevertino. 2012 m. lapkričio 29 d. Techninio aptarnavimo sutartis Nr. 7.4- 15496 buvo sudaryta dėl objekto adresu (duomenys neskelbtini), apsaugos sistemų priežiūros ir aptarnavimo. Priede Nr. 1 prie 2012 m. lapkričio 29 d. sutarties Nr. 7.4-15496 kaip atsakingo asmens nurodytas ne UAB „KOMP-AIR“ direktoriaus M. V., o ieškovo, kuris nurodytu laikotarpiu net nedirbo bendrovėje, mobilaus ryšio telefono numeris su prierašu V. Būtent ieškovas buvo suinteresuotas ir rūpinosi atsakovės įgyto objekto apsaugos sistemos techninės priežiūros įrengimu ir palaikymu, tokiu būdu įgyvendindamas savo kaip savininko teises ir pareigas.
1.7. Atsakovė, neigdama ieškovo perduotų piniginių lėšų faktą, pateikė tik AB SEB banko išrašą, kuriame matomi du 2012 m. spalio 26 d. mokėjimai: 22 552 Lt mokėjimas, kurį atliko fizinis asmuo M. V.; 22 000 Lt mokėjimas, kurį atliko mokėtojas UAB „KOMP-AIR“ (lėšų įskaitymas į savo sąskaitą). Atsakovė nepateikė jokių įrodymų – kasos išlaidų/pajamų orderių, pinigų priėmimo – perdavimo akto, kurie pagrįstų, kad M. V. kaip fizinis asmuo perdavė pinigines lėšas atsakovei savo tariamai sudarytos 2012 m. spalio 26 d. paskolos sutarties pagrindu. AB SEB banko sąskaitos išrašas tik patvirtina, kad 22 000 Lt mokėjimas yra atliktas ir mokėtojas nurodytas UAB „KOMP-AIR“, o ne trečiasis asmuo.
1.8. Varžytynių dalyvio mokesčio sumokėjimas ieškovės lėšomis leidžia objektyviai tikėti, kad 2012 m. spalio 26 d. paskolos sutartimi paskolintos piniginės lėšos atsakovės nuosavybėn buvo perduotos grynaisiais pinigais atsakovės buveinėje adresu (duomenys neskelbtini), dalyvaujant abiem ieškovams ir trečiajam asmeniui. Liudytoja I. V. 2022 m. kovo 28 d. posėdžio metu parodė, kad jai buvo žinoma tiek iš trečiojo asmens M. V., tiek iš ieškovų, jog ieškovo paskolintos piniginės lėšos buvo perduotos trečiajam asmeniui M. V. Ieškovė taip pat paaiškino, kad ieškovui perdavus pinigus trečiajam asmeniui, jis, būdamas atsakovės direktorius, minėtas pinigines lėšas turėjo įnešti ir įnešė į atsakovės banko sąskaitą. Teismas nepagrįstai nesivadovavo liudytojų ir ieškovų parodymais, nors CK 1.93 straipsnio 6 dalis nurodo, kad teismas gali netaikyti draudimo remtis liudytojų parodymais, jeigu tai prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams.
1.9. Teismas, netinkamai vertindamas įrodymus, pažeidė CPK 185 straipsnyje suformuluotas įrodymų vertinimo taisykles, įrodymų vertinimą negrindė tikėtinumo taisykle - nesuteikė didesnę įrodomąją galią tiems įrodymams, kurie suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę, nesprendė, kodėl vienas įrodymas lemia didesnę tikimybę negu kiti įrodymai.
1.10. Teismas padarė nepagrįstas išvadas, kad Ekspertizės akto išvada patvirtina trečiojo asmens nurodytas aplinkybes, jog sutartis buvo suklastota. Teismas kaip nepagrįstus turėjo vertinti atsakovės ir trečiojo asmens argumentus, neva atsakovė su ieškovu niekada nebuvo sudarę rašytinės 2012 m. spalio 26 d. paskolos sutarties, neva ieškovai ir trečiasis asmuo dirbo kartu bendrovėje, todėl ieškovai disponavo tuščiais trečiojo asmens pasirašytais lapais, ant kurių esant poreikiui būdavo atspausdinami bendrovės dokumentai, jei trečiasis asmuo jų fiziškai negalėdavo pasirašyti. Teismas nevertino, kad dėl sandėlio pirkimo sudarytos dvi rašytinės paskolos sutartys – 2012 m. spalio 18 d., spalio 26 d. – tarpusavyje yra esmingai susijusios. Rašytinės 2012 m. spalio 18 d. paskolos sutarties sudarymo faktas leidžia objektyviai patvirtinti, kad buvo sudaryta ir rašytinė 2012 m. spalio 26 d. paskolos sutartis, nes priešingu atveju ieškovei nebūtų buvę jokio tikslo skolinti pinigines lėšas atsakovei varžytynių dalyvio mokesčiui sumokėti. Trečiojo asmens nesąžiningumą patvirtina faktas, kad atsakovė 2020 m. gegužės 7 d. atsiliepimo į patikslintą ieškinį 6 punkte, 2020 m. birželio 16 d. tripliko 8 punkte nurodė, jog 2012 m. spalio 18 d. paskolos sutarties atsakovė su ieškove niekada nėra sudariusi. Atsakovė savo procesiniuose dokumentuose nurodė, neva ieškovės kaip varžytinių dalyvio mokestis sumokėta pinigų suma nebuvo įforminta rašytine paskolos sutartimi, bendrovės buhalterijoje šio dokumento nebuvo, neva atsakovės direktorius 2012 m. spalio 18 d. paskolos sutarties dokumento nėra pasirašęs. Dėl šių motyvų teismas turėjo kritiškai vertinti trečiojo asmens nurodytus argumentus, neva ieškovai disponavo tuščiais lapais su trečiojo asmens parašais. Ieškovai žodinių paaiškinimų metu nurodė, kad jie niekada nedisponavo tuščiais trečiojo asmens pasirašytais lapais, negalėjo būti tokios situacijos, kad ieškovai ant tuščių lapų būtų spausdinę tam tikrus atsakovės dokumentus, juose jau esant atsakovės direktoriaus parašui. Nors trečiasis asmuo deklaravo, kad bendrovėje buvo nusistovėjusi praktika, kad buvo paliekami tušti lapai su jo kaip direktoriaus parašais, tačiau siekiant pagrįsti nurodytas aplinkybes nepateikė jokio kito dokumento, kuris būtų galėjęs patvirtinti šias aplinkybes.
1.11. Trečiojo asmens palaikoma pozicija jo ir ieškovų dukters I. santuokos nutraukimo byloje Nr. e2-1200-1087/2022, neigiant ieškovą esant UAB „KOMP-AIR“ steigėju ir vieninteliu akcininku, suponuoja trečiojo asmens galimai atliktus nesąžiningus veiksmus ir dėl 2012 m. spalio 26 d. rašytinės paskolos sutarties, kurios originalus egzempliorius, ieškovams dirbus UAB „KOMP-AIR“, visą laiką buvo įmonės buveinėje. Iki atsakovei atleidžiant ieškovę 2019 m. liepos 11 d., ieškovo turėtas 2012 m. spalio 26 d. paskolos sutarties originalas buvo laikomas atsakovės buveinės patalpose adresu (duomenys neskelbtini), kuriose buvo ieškovės darbo vieta. Atsižvelgiant į aplinkybes, kad dar 2019 m. vasario 22 d. ieškovų dukra kreipėsi su ieškiniu dėl santuokos su trečiuoju asmeniu nutraukimo, šalių santykiai iki ieškovės atleidimo buvo itin komplikuoti, juolab kad 2019 m. balandžio 8 d. ieškovas kreipėsi į Kauno apylinkės teismą su ieškiniu dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir reiškė reikalavimą pripažinti ieškovą UAB „KOMP-AIR“ steigėju ir 100 proc. akcininku (civilinė byla Nr. e2-1200-1087/2022), kartu su ieškiniu pateikdamas ir rašytines 2012 m. spalio 18 d., 2012 m. spalio 26 d. paskolos sutartis. Trečiasis asmuo, kurio dispozicijoje buvo rašytinė 2012 m. spalio 26 d. paskolos sutartis, turėjo galimybę pakeisti rašytinę 2012 m. spalio 26 d. paskolos sutartį, atlikti tam tikrus neteisėtus pakeitimus, pakeisti sutarties egzempliorių siekiant pagerinti savo procesinę padėtį inicijuotuose teisminiuose ginčuose. Tikėti trečiojo asmens nesąžiningumu leidžia ir faktas, kad atsakovė ekspertizės atlikimui nepateikė ieškovo rašytinės 2012 m. spalio 26 d. paskolos sutarties 2-ojo originalaus egzemplioriaus, nors tokiu dokumentu, ieškovų žiniomis, disponavo ir disponuoja. Šiame kontekste teismas turėjo įvertinti, kad ekspertai nenustatė rašytinės 2012 m. spalio 26 d. paskolos sutarties sukūrimo laiko, autoriaus, kuris spausdino sutarties tekstą, dėl ko teismas abejones trečiojo asmens sąžiningumu turėjo vertinti kaip pagrįstas.
1.12. 2022 m. sausio 26 d. posėdžio metu ieškovė paaiškino, kad turi išsaugojusi garso įrašus, kuriuose užfiksuotas ieškovės pokalbis su trečiuoju asmeniu. Pokalbio metu trečiasis asmuo pripažino, kad sandėlis priklauso ieškovams ir kalba apie šio objekto perleidimą ieškovams. Teismas šių duomenų nevertino.
1.13. Kauno apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-12637-877/2019 pagal ieškovo M. V. ieškinį atsakovei D. V. dėl skolos priteisimo. 2019 m. birželio 12 d. posėdžio metu ieškovo M. V. atstovė neginčijo 2012 m. spalio 18 d., 2012 m. spalio 26 d. paskolos sutarčių egzistavimo: „Norime atkreipti gerbiamo teismo dėmesį, jog paskolos sutartys yra sudarytos 2012 m. spalio mėnesį. Šias paskolos sutartis pats V. yra pateikęs kitoje civilinėje byloje, kuri nagrinėjama Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose santuokos nutraukimo byloje ir V. šiomis sutartis įrodinėja tai, kad jis su savo žmona D. V. investavo į UAB „Komp-air“ kaip į savo verslą. Šitos paskolos sutartys sudarytos su M. V. ne kaip su fiziniu asmeniu, o yra sudarytos su uždarąja akcine bendrove, tai yra visiškai skirtingi asmenys.“ (2019 m. birželio 12 d. teismo posėdžio garso įrašo 2:37 min., teikto prašymo priedas Nr. 2). Duodamas paaiškinimus teismui ir atsakydamas į teismo ir ieškovės D. V. atstovės klausimus, civilinės bylos Nr. e2-12637-877/2019 ieškovas M. V. net neužsiminė ir nenurodė, priešingai nei palaikoma pozicija šioje nagrinėjamoje byloje, kad rašytinės 2012 m. spalio 18 d. ir 2012 m. spalio 26 d. paskolos sutartys yra suklastotos, niekada nebuvo sudarytos ir atsakovės direktoriaus M. V. pasirašytos.
1.14. Pirmosios instancijos teismas nevertino ir civilinės bylos Nr. e2-12637-877/2019 2019 m. spalio 11 d. posėdžio garso įrašo, kuriame trečiasis asmuo teikė paaiškinimus ir atsakė į atsakovės atstovės klausimus: „Jūs nuo 2010 metų esat steigėjas ir akcininkas bendrovės, taip. Byloje yra dokumentai, kad jūsų vadovaujama bendrovė skolinosi lėšas taip pat iš atsakovės. Gal pasakytumėte, ar jūsų, įmonės sprendimas priimtas <...>. (2019 m. spalio 11 d. posėdžio garso įrašo 17:56 min.). Ieškovas M. V. nurodė: „Prie ko čia įmonės reikalai ir skolos priteisimas.“ Atsakovės D. V. atstovė: „Kodėl tada pats nefinansavote bendrovės, o vat nutarėte skolintis iš asmenų, kuriems materialiai apskritai buvo skolinti sudėtinga.“ (2019 m. spalio 11 d. posėdžio garso įrašo 18:25 min.). Ieškovas M. V.: „Nežinau, gal tuo metu jiems nebuvo materialiai sudėtinga. Kelintais tai metais, tai buvo dešimtais metais, ane, ar dvyliktais metais, <...> tuo metu gal jiems nebuvo materialiai sunku. Ir tai yra ne aš skolinausi, o įmonė skolinosi. Koks tai yra skirtumas įmonė iš ko skolinasi, ar iš manęs, ar iš D., ar iš dar ko nors.“ (pateikto 2019 m. spalio 11 d. posėdžio garso įrašo 18:33 min.). Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 31 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-12637-877/2019 16 punkte teismas konstatavo, kad „Atsakovė kaip įrodymą, jog ji ir anksčiau skolino pinigus ieškovui pateikė dvi paskolos sutartis, sudarytas tarp UAB „KOMP-AIR“, atstovaujamos direktoriaus M. V. ir D. V., kuriomis D. V. įmonei 2012 m. spalio 8 d. paskolino 6 500,00 Lt, o 2012 m. spalio 26 d. paskolino 58 500,00 Lt. Atsakovės poziciją byloje patvirtino liudytojai V. V. ir I. V..” Atkreiptinas dėmesys, kad civilinės bylos Nr. e2-12637-877/2019 ieškovas M. V. teikė 2019 m. gruodžio 2 d. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 31 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-12637-877/2019, tačiau ir savo apeliaciniame skunde nepasisakė dėl šių ieškovės D. V. į bylą pateiktų ir teismo 2019 m. spalio 31 d. sprendime įvertintų rašytinių įrodymų, nekėlė jokių abejonių dėl 2012 m. spalio 18 d., 2012 m. spalio 26 d. paskolos sutarčių egzistavimo, taigi jas pripažino.
1.15. Teismas remiantis tik Ekspertizės akto duomenų interpretacijomis, nevertinant paminėtų objektyvių aplinkybių, negalėjo padaryti išvados, kad 2012 m. spalio 26 d. paskolos sutartis yra suklastota. Teismas nepagrįstai nurodo, neva Ekspertizės aktas, kuriame suformuluotas kategoriškas atsakymas, yra pripažįstama tiesioginiu įrodymu. CPK 185 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus šiame kodekse nustatytas išimtis. Pagal CPK 218 straipsnį, eksperto išvada teismui neprivaloma ir įvertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-587/2006; 2008 m. gegužės 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-236/2008).
1.16. Teismas nepagrįstai nevertino, kad rašytinės 2012 m. spalio 18 d. paskolos sutarties egzistavimą patvirtina atsakovės pateiktas UAB „KOMP-AIR“ 2012 m. apyvartos žiniaraštis, ilgalaikės paskolos, sąskaita Nr. 4013.
1.17. 2012 m. spalio 26 d. rašytinės paskolos egzistavimą patvirtino ir faktas, kad atsakovė, ginčydama šios rašytinės paskolos sutarties egzistavimą, nepateikė jokių tiesioginių įrodymų, kurie pagrįstų atsakovės ir trečiojo asmens tariamai sudarytos ir į bylą pateiktos 2012 m. spalio 26 d. paskolos sutarties sudarymą. Teismas neįvertino, kad, ginčydama ieškovų sudarytų rašytinių paskolos sutarčių egzistavimą, atsakovė pateikia beveik analogišką 2012 m. spalio 26 d. paskolos sutartį tarp atsakovės, atstovaujamos direktoriaus M. V., ir fizinio asmens M. V. Atsakovės pateikta ta pačia data datuojama 2012 m. spalio 26 d. paskolos sutartis neatitinka UAB „KOMP-AIR“, kurioje administratore nuo 2011 m. birželio 2 d. dirbo ieškovė, vidaus raštvedybos praktikos. Ieškovė patvirtino, kad UAB „KOMP-AIR“ pasirašant sutartis, UAB „KOMP-AIR“ interesus įgaliojimo pagrindu visuomet atstovaudavo administratorė D. V. Ieškovai pagrįstai įtaria, kad 2012 m. spalio 26 d. paskolos sutartis buvo formaliai parengta ieškovams kreipusis į teismą su ieškiniu. Trečiasis asmuo nepateikė šios tariamai sudarytos rašytinės paskolos sutarties originalo. Trečiasis asmuo 2019 m. lapkričio mėn. kreipėsi į policiją su pareiškimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo savo sutuoktinės I. V. atžvilgiu, pastarajai atvykus iš minėto sandėliuko pasiimti dukros E. V. rogučių ir kalėdinės eglutės žaisliukų, siekdamas dirbtinai kriminalizuoti sutuoktinės elgesį, nepagrįstai nurodydamas, neva yra dingę ir atsakovės dokumentai. Tikėti rašytinės 2012 m. spalio 26 d. paskolos sutarties buvimu ir paskolos dalyko perdavimu leidžia ir trečiojo asmens pateikta 2012 m. rugsėjo 25 d. paskolos sutarties kopija, neva fizinis asmuo M. V. iš savo tetos V. D. pasiskolino 45 000 Lt (13 032 Eur), kuriuos vėliau paskolino atsakovei. Trečiasis asmuo nepateikė daugiau jokių įrodymų, ar turėjo galimybę sukaupti trūkstamą 13 500 Lt sumą ir juos paskolinti atsakovei. Paskolinių santykių nebuvimą ir paskolos sutarties dalyko neperdavimą patvirtina ir liudytojos V. D. parodymai 2022 m. sausio 26 d. posėdžio metu, kad būdama pedagoge, pensininke ir iš mokytojos darbo užmokesčio sukaupusi tariamas santaupas ir jas paskolinusi sūnėnui, beveik 10 metų nereikalavo grąžinti skolos, nurodžiusi, kad jai iki šiol nereikėjo tariamai 2012 m. rugsėjo 25 d. paskolintų piniginių lėšų (45 000 Lt (13 032 Eur)). Liudytojos V. D. turtinė padėtis, vykdyta profesinė veikla verčia abejoti jos duotų paaiškinimų objektyvumu. Trečiasis asmuo nepateikė jokių įrodymų, kurie būtų patvirtinę V. D. finansinę galimybę paskolinti pinigus, nepateikė ir jokių rašytinių įrodymų, kad minėtos piniginės lėšos (13 032 Eur) 2012 m. rugsėjo 25 d. buvo jam perduotos.
1.18. Nesutiktina su teismo argumentais, neva atsakovės Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktos deklaracijos nepatvirtina ieškovo suteiktos paskolos fakto, priešingai, neva deklaracijoje užfiksuota, kad 58 500 Lt paskolą atsakovei suteikė trečiasis asmuo. Sutiktina su skundžiamame sprendime dėstomais argumentais, kurie susiję su išvestinių buhalterinės atskaitomybės dokumentų vertinimu, tačiau sprendime cituojama praktika yra aktuali ir vertinant atsakovės pateiktą 2013 m. gegužės 31 d. VMI deklaracijos formą FR0177. Deklaracija yra išvestinis dokumentas, įmonė teikia ne pirminius apskaitos dokumentus, o institucijai (valstybinei mokesčių inspekcijai) teikia jau apskaitytus duomenis apie juridinių asmenų (įmonių) duomenis apie fiziniams asmenims (gyventojams) suteiktas, iš jų gautas ir grąžintas paskolas. Deklaraciją rengia ir duomenis pateikia pati įmonė. Tai savaime nepatvirtina ir atsakovė nepateikė jokių rašytinių įrodymų (tariamai 2012 m. spalio 26 d. tarp atsakovės ir trečiojo asmens sudarytos paskolos sutarties originalo), kurie patvirtintų būtent trečiojo asmens, o ne ieškovo atsakovei faktiškai perduotas pinigines lėšas.
1.19. Pirmosios instancijos teismas neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad patikslinto ieškinio dalis dėl skolos ir palūkanų priteisimo patenkintas 10,39 proc., o likusi dalis (89,61 proc. reikalavimų) atmesta, ir remiantis šiomis neteisingomis proporcijomis atliko bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Byloje buvo nagrinėjamas ne tik ieškovų patikslintas ieškinys, kuriame buvo reiškiami du savarankiški ieškovų reikalavimai atsakovei, tačiau ir atsakovės priešieškinis, kuriuo atsakovė reiškė du savarankiškus reikalavimus. Atsakovės priešieškinis buvo atmestas visiškai, tačiau skirstant bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių nevertino. Nagrinėjamoje byloje ieškovų ieškinio ir atsakovės priešieškinio reikalavimai sudaro 100 proc. byloje pareikštų reikalavimų (50 proc. reikalavimų sudaro ieškovės D. V. savarankiškas reikalavimas (25 proc.) ir ieškovo V. V. savarankiškas reikalavimas (25 proc.); 50 proc. sudaro atsakovės du savarankiški reikalavimai). Teismui atmetus ieškovo reikalavimą ir visiškai patenkinus ieškovės reikalavimą, ieškovei iš atsakovės turėjo būti priteistos 1 930,96 Eur bylinėjimosi išlaidos. Teismui atmetus ieškovo reikalavimą dėl skolos ir palūkanų priteisimo, atsakovei, patyrusiai iš viso 7 362,85 Eur atstovavimo išlaidas, iš ieškovo turėjo būti priteistos 1 840,71 Eur bylinėjimosi išlaidos. Teismui visiškai atmetus atsakovės priešieškinio savarankiškus reikalavimus, ieškovams iš atsakovės turėjo būti priteistos 1930,96 Eur bylinėjimosi išlaidos arba skaičiuojant atskirai po 965,48 Eur bylinėjimosi išlaidos kiekvienam. Šalims priteistinos sumos turėjo būti tarpusavyje įskaitomos, ieškovei priteisiant iš atsakovės 2 896,44 Eur bylinėjimosi išlaidas, atsakovei priteisiant iš ieškovo 875,23 Eur bylinėjimosi išlaidas.
20. Atsakovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
2.1. Remdamasis ekspertizės išvadomis ir kasacinio teismo praktika, pagal kurią eksperto išvada, kuria suformuluotas kategoriškas atsakymas į teismo pateiktą klausimą, pripažįstama tiesioginiu įrodymu, taip pat byloje surinktų įrodymu visetu, teismas teisingai sprendė, kad tariamas kreditorius (ieškovas) neįrodė, jog paskolą suteikė, neįrodė pinigų perdavimo fakto.
2.2. Teismas pagrįstai nurodė, jog ieškovas nepateikė jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių 58 500 Lt sumos perdavimą atsakovei ar jos vadovui trečiajam asmeniui. 2012 m. spalio 26 d. paskolos sutartyje taip pat nėra nurodyta, jog ieškovas perdavė pinigus, o atsakovės vadovas juo gavo. Įmonės Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktos deklaracijos nepatvirtina ieškovo suteiktos paskolos fakto, priešingai - užfiksuota, kad 58 500 Lt paskolą įmonei suteikė M. V.. <...> Trečiasis asmuo nurodė, kad 45000 Lt turtui įmonės vardu įsigyti jis pasiskolino iš tetos V. D., į bylą pateikė su ja sudarytą paskolos sutartį, šią aplinkybė paliudijo ir teismo posėdyje apklausta V. D., teigusi, kad minėtą pinigų sumą ji sukaupė visą gyvenimą dirbusi mokytoja ir gyvenusi santuokoje, be to, jos sutuoktinis yra paveldėjęs motinos nekilnojamąjį turtą ir jį pardavęs.“ (Sprendimo 26 punktas).
2.3. Ieškovai apeliaciniame skunde nekvestionuoja ir net nemėgina paneigti itin kategoriškų ir akivaizdžių Ekspertizės išvadų, apsiribojama deklaratyviais teiginiais, neva teismas negalėjo padaryti išvados, kad ginčo paskolos sutartis yra suklastota ir kad eksperto išvada teismui neprivaloma. Nenurodoma, kuo konkrečiai teismas neva galėjo ir turėjo motyvuoti sprendime nesutikimą su kategoriškomis Ekspertizės išvadomis.
2.4. Apeliantai nepateikė jokios versijos apie tai, kokiu būdu ir kokiomis aplinkybėmis pas juos galėjo atsirasti paskolos sutartis, kurioje pirmiausiai ant lapo yra padedamas vienos iš šalių parašas, o vėliau atspausdinamas pats paskolos sutarties tekstas ir galiausiai pasirašo menamas „paskolos davėjas“.
2.5. Atsakovė ir trečiasis asmuo paneigė 2012 m. spalio 26 d. paskolos sutarties kilmės teisėtumą Ekspertizės išvadomis ir kitais gretutiniais įrodymais, o ieškovai į bylą nepateikė tariamą pinigų perdavimo faktą patvirtinančių duomenų. Atsakovės bei trečiojo asmens teiginiai dėl faktinių piniginių lėšų šaltinių sandėlio įsigijimui buvo nuosekliai pagrįsti nuo ginčo nagrinėjimo pradžios.
2.6. Apeliantai skunde nurodo daug prieštaringų ir iškraipytų faktinių aplinkybių, pvz., teigia, jog neva atsakovės direktorius nenuosekliai neigė abi paskolos sutartis tarp ieškovų ir atsakovės, neva 2012 m. spalio 18 d. paskolos sutarties sudarymo faktas leidžia objektyviai patvirtinti, kad buvo sudaryta ir rašytinė 2012 m. spalio 26 d. sutartis. Tai tėra ieškovų mėginimai sukurti priešingas byloje nustatytiems faktams interpretacijas ir yra akivaizdžiai netikslūs, neobjektyvūs ir neteisingi. Trečiajam asmeniui ieškovai nurodė, jog jie patys lėšų sandėliui įsigyti neturi ir reikalingą pinigų sumą turėtų susirasti pats atsakovės direktorius. Būtent dėl šios priežasties trečiasis asmuo kreipėsi finansinės pagalbos į artimus šeimos narius, konkrečiai tetą V. D., kuri geranoriškai sutiko padėti.
2.7. Vien tik esant akivaizdžiam įsitikinimui dėl 2012 m. spalio 26 d. sutarties fiktyvumo, pagrįstų įtarimų trečiajam asmeniui kilo ir dėl 2012 m. spalio 18 d. paskolos sutarties su ieškove autentiškumo, nors ieškovės įmokėtos sumos dydžio ir fakto trečiasis asmuo niekada neginčijo ir pripažino ją esant visiškai pagrįsta visuose procesiniuose dokumentuose.
2.8. Apeliaciniame skunde mėginama sukelti abejones dėl V. D. kaip pedagogės, pensininkės galėjimo suteikti 45 000 Lt (13 032 Eur) paskolą sūnėnui M. V. 2012 m. rugsėjo 25 d. paskolos sutartimi. Dėl šių aplinkybių liudytoja V. D. apklausiama teismo posėdyje paaiškino, jog ji ir savo vaikams siūlė paskolinti turimus pinigus (tame tarpe ir jos sutuoktinio paveldėtus pardavus nekilnojamąjį turtą), tačiau jos vaikai atsisakė priimti pinigus iš mamos, siekdami savarankiškai rūpintis nuosavomis prievolėmis.
2.9. Būtent apeliantų patikintas, jog reikėsią pinigų būtent sandėlio išpirkimui, trečiasis asmuo ir dėjo visas reikalingas pastangas gauti reikalingą sumą iki numatytų varžytynių, nes jas laimėjus ieškoti finansavimo būtų neatsakinga ir neracionalu. Ta aplinkybė, kad ieškovė sumokėjo varžytinių dalyvio mokestį (6 500 Lt), tik patvirtina, jog jai jau buvo žinomas faktas, jog trečiasis asmuo turi reikiamą sumą įmonei sandėlio įsigijimui už varžytynėse siūlomą kainą. Apeliantų nurodyta aplinkybė ir paaiškinimas, jog iš pradžių buvo ketinama sandėlį įsigyti jų sūnaus vardu pagal pastarojo išduotą notarinį 2012 m. gegužės 7 d. įgaliojimą, tačiau neva dėl to, jog šis gyveno užsienyje ir jo „buvo ta pati kaip ir ieškovo pavardė, <...> šio sumanymo buvo atsisakyta“, paneigia pačių ieškovų versiją, kadangi įgaliojimas tam ir yra sudaromas, jog būtų galima įgyti įgaliotojo vardu nekilnojamąjį objektą net ir pastarajam esant užsienyje. Tai, jog sumanymo įsigyti sandėlį M. V. vardu visgi buvo atsisakyta, pagrindžia faktą, jog apeliantai patys neturėjo reikalingų lėšų sandėliui įsigyti tiek savo, tiek savo šeimos narių vardu.
2.10. Ieškovai nurodo, neva atsakovės pateiktas AB SEB banko išrašas, kuriame matomi du 2012 m. spalio 26 d. mokėjimai: 22 52 Lt mokėjimas, kurį atliko fizinis asmuo M. V. ir 22 000 Lt mokėjimas, kurį atliko mokėtojas UAB „KOMP-AIR“ (lėšų įskaitymas į savo sąskaitą), nepagrindžia fakto, jog būtent trečiasis asmuo kaip fizinis asmuo perdavė lėšas savo valdomai įmonei. Nurodyti du atlikti įnašai būtent ir atitinka iš V. D. faktiškai gautos pinigų sumos dydį (beveik 45 000 Lt) ir pagrindžia atsakovės nuosekliai įrodinėtą aplinkybę (kuri yra užfiksuota ir įmonės buhalteriniuose dokumentuose), jog būtent trečiasis asmuo 2012 m. spalio 26 d. paskolos sutartimi suteikė reikiamą sumą UAB „KOMP-AIR“ Sandėliui įsigyti.
2.11. Byloje esant nenuginčytiems rašytiniams įrodymams (t. y.: (1) AB SEB banko išrašui; (2) 2013 m. gegužės 31 d. VMI deklaracijos formai FR0177, kurioje nuodyta, kad 2012 metais atsakovei paskolas buvo suteikę tik du fiziniai asmenys, t. y. D. V. (6 500 Lt) ir atsakovės direktorius M. V. (58 500 Lt); (3) 2012 m. rugsėjo 25 d. paskolos sutarčiai tarp V. D. ir M. V. bei (4) 2012 m. spalio 26 d. paskolos sutarčiai, kuria trečiasis asmuo, kaip fizinis asmuo, paskolino 58 500 Lt sumą atsakovei, o ekspertizės išvadomis kategoriškai nustačius, jog ginčo paskolos sutartis, kurios pagrindu ieškovas kildina savo piniginius reikalavimus atsakovei, nėra tikras dokumentas, nekyla jokių abejonių dėl ieškovo ieškininio reikalavimo akivaizdaus nepagrįstumo.
2.12. Ieškovai iki teisminių procesų pradžios nebuvo pateikę tariamos ginčo 2012 m. spalio 26 d. paskolos sutarties originalo nei atsakovei, nei trečiajam asmeniui. Ieškovė, nors ir buvo ilgametė atsakovės darbuotoja, atsakinga, be kita ko, ir už dokumentacijos tvarkymą, niekada nekvestionavo fakto, jog įmonės turimų įsipareigojimų sąrašuose nebuvo užfiksuota paskolos sutartis, kuria ieškovas neva buvo suteikęs atsakovei, atstovaujamai M. V., 58 500 Lt dydžio paskolą.
2.13. Apeliaciniame skunde minimi ir cituojami telefoninių pokalbių garso įrašai, kuriuose trečiasis asmuo nurodo, kad pats statosi sandėlį ir kad jį pasistačius ieškovai „atgaus savo viską“, teįrodo ir taip akivaizdžią ir atsakovės bei trečiojo asmens niekada neneigtą aplinkybę, jog sandėlis, esantis (duomenys neskelbtini), prieš jį įsigyjant UAB „KOMP-AIR“ buvo valdomas UAB „HIATUS“, kurio vienas iš akcininkų buvo ieškovas V. V., taip pat tai, jog ieškovai turėjo interesų šį sandėlį ateityje vėl valdyti ir todėl reikalavo jiems „grąžinti“ sandėlį. Tuo tarpu atsakovė ketino geranoriškai savo veiklą vykdyti kitose patalpose ir sandėlį perleisti suinteresuotumą dėl jo visad reiškusiems ieškovams, kaip tuometiniams uošviams. Visgi paminėtos aplinkybės niekaip neįrodo jokių ieškovų keliamų versijų ir juo labiau paskolos iš ieškovo menamo gavimo.
2.14. Teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, pagrįstai bylinėjimosi išlaidas paskirstė pagal faktiškai patenkintų ir atmestų šalių turtinių reikalavimų apimtį. Atsakovė nuo pat pradžių pripažino skolos ieškovei faktą, o visas ginčas byloje buvo susijęs su ieškovo reikalavimo priteisti skolą pagal niekinę paskolos sutartį nagrinėjimui. Bylos eigoje nustačius šios paskolos fiktyvumą akivaizdu, jog siekis priteisti menamą skolą niekinio dokumento pagrindu negali būti laikomas sąžiningu, toks procesinis elgesys byloje nelaikytinas tinkamu. Šios aplinkybės laikytinos reikšmingomis ir kertinėmis sprendžiant bylinėjimosi išlaidų naštos paskirstymo klausimą ir toks akivaizdžiai nesąžiningas ieškovų procesinis elgesys yra tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijęs su kitos šalies – atsakovo bylinėjimosi išlaidų susidarymu.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
21. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
22. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.
23. Apeliacijos objektas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovo reikalavimą dėl skolos grąžinimo, ar tinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
24. Nesutiktina su apeliantu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai susiaurino įrodinėjimo dalyką vien iki aplinkybės, ar 2012 m. spalio 26 d. paskolos sutartyje yra įrašytas paskolos dalyko perdavimo atsakovei faktas, nesiaiškindamas tarp ieškovo ir atsakovės susiklosčiusių paskolinių teisinių santykių kilmės ir realumo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, jokios apeliantų nurodytos aplinkybės ginčo paskolos suteikimo nepatvirtina.
25. Atmestinas apelianto teiginys, kad ginčo paskolos sumos perdavimą atsakovei įrodo įrašas „pasiskolina“ 2012 m. spalio 26 d. rašytinėje paskolos sutartyje (lingvistinis sutarties turinys). Remdamasis byloje atliktos dokumento – 2012 m. spalio 26 d. paskolos sutarties – ekspertizės kategoriška išvada teismas konstatavo, kad šioje paskolos sutartyje ties spausdintu įrašu „Paskolos gavėjas“ esantis parašas pasirašytas prieš išspausdinant tekstą, t. y. tekstas išspausdintas ant parašo, kas patvirtina trečiojo asmens M. V. byloje nurodytas aplinkybes, jog tokios sutarties įmonės vardu jis nesudarė. Dėl to teismas padarė išvadą, kad sutartis buvo suklastota jos tekstą atspausdinus popieriaus lape, kuriame iš anksto buvo M. V. pasirašytas parašas, todėl ieškovo reikalavimai priteisti skolą suklastoto dokumento pagrindu negali būti laikomi pagrįstais ( 2012 m. spalio 26 d. paskolos sutartis yra niekinė, nes nebuvo sudaryta).
26. Kadangi paskolos sutartis buvo suklastota, joje esančio teksto lingvistinis aiškinimas neturi teisinės reikšmės.
27. Apeliaciniame skunde nurodoma ginčo teisinių santykių kilmė ir apelianto suinteresuotumas atsakovės vardu įsigyti sandėlį yra detaliai atskleista aprašomojoje pirmosios instancijos teismo sprendimo dalyje bei motyvuojamosios dalies 15 punkte, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien tai nepatvirtina, jog 2012 m. spalio 26 d. ieškovas atsakovei per trečiąjį asmenį perdavė (paskolino) 58 500 litų. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad ieškovų deklaruojamas nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), reikšmingumas ieškovų šeimai objektyviai niekaip nepagrindžia jų sprendimo šį turtą įsigyti juridinio asmens – jų žento vadovaujamos įmonės – vardu. Apelianto nurodoma pirmosios instancijos sprendimo kritika, kodėl sandėlio jis neįsigijo savo arba dukters vardu, grindžiama buvimu faktiniu UAB „KOMP-AIR“ steigėju, atsiskaitymu už varžytynių metu įsigytą turtą pagal 2012 m. spalio 29 d. PVM sąskaitą-faktūrą HIA Nr. 0063, siekiu išvengti akivaizdžių sąsajų su ieškovo asmeniu bei ieškovo, kaip atsakingo asmens, nurodymu sandėlio 2012 m. lapkričio 29 d. Techninio aptarnavimo sutartyje, patvirtina ne asmeninį jo suinteresuotumą įsigyti šį sandėlį, o tik faktą, kad sudarant pirkimo-pardavimo sandorį ieškovas veikė kaip UAB „KOMP-AIR“ atstovas. Ieškovo atstovavimas turto įgijėjui neeliminavo pastarojo nuosavybės teisės nei jos įgijimo, nei vėlesnio įgyvendinimo metu (CK 2.137, 2.140, 6.756 straipsniai). UAB „KOMP-AIR“ steigimo aplinkybes ieškovas įrodinėja savo dukters ir trečiojo asmens santuokos nutraukimo byloje, tačiau ši byla nebaigta, o apeliacine tvarka vertinamoje byloje nurodomo fakto jis neįrodė, atsakovė ir trečiasis asmuo to nepripažįsta. Kita vertus, teisėjų kolegijos nuomone, ketinimas perimti bankrutavusios įmonės turtą, perkeliant jį į kitą savo įsteigtą įmonę, nepatvirtintų ieškovo kaip paskolos davėjo sąžiningumo, ką jis ir pripažįsta teigdamas apie siekį išvengti akivaizdžių sąsajų su savo asmeniu.
28. Jei ir būtų galima sutikti su apeliantu, kad jis buvo suinteresuotas paskolinti pinigų atsakovei sandėlio įgijimui, tai nesudaro pagrindo padaryti išvadą apie ginčo paskolos suteikimą ir pritarti apeliantui, jog 2012 m. spalio 26 d. paskolos sutartis nebuvo suklastota.
29. Pastarąjį pirmosios instancijos teismo vertinimą apeliantas kritikuoja remdamasis tuo, kad buvo sudaryta rašytinė 2012 m. spalio 18 d. paskolos sutartis dėl varžytynių dalyvio mokesčio paskolos sumos, kurios pasirašymą trečiasis asmuo neigė, todėl kritiškai turėtų būti vertinami ir jo paaiškinimai apie tai, jog ieškovas disponavo tuščiais lapais su trečiojo asmens parašais; jei 2012 m. spalio 26 d. paskolos sutartis būtų fiktyvi, nebūtų buvę tikslo skolinti pinigų varžytynių dalyvio mokesčiui.
30. Apeliantas nepagrįstai nurodo, jog atsakovė ir trečiasis asmuo neigė abi paskolos sutartis. Trečiasis asmuo byloje tvirtino esąs tikras dėl to, kad niekada nepasirašė paskolos sutarties su ieškovu dėl 58 500 litų paskolos sumos ir tokių pinigų iš ieškovo negavo, tačiau dėl prieš dešimt metų sudarytos paskolos sutarties sudarymo aplinkybių, kuriomis jo vadovaujamai įmonei buvo paskolinta varžytynių mokesčio dydžio suma, trečiasis asmuo nurodė tik tai, jog tokios sutarties nebuvo buhalterijoje (apie tai skunde teigia ir apeliantai), tačiau patį paskolos faktą pripažino viso bylos proceso metu, taigi apelianto nurodoma aplinkybė nesudaro pagrindo atmesti trečiojo asmens paaiškinimus apie įmonėje buvusius tuščius lapus su jo parašais.
31. Dėl to, kad varžytynių dalyvio mokestį atsakovė sumokėjo ieškovės paskolintais pinigais, tarp šalių nebuvo ginčo, tačiau priešingai nei teigia apeliantas, 2012 m. spalio 18 d. paskolos sutarties sudarymas niekaip objektyviai nepagrindžia, jog 2012 m. spalio 26 d. ieškovas grynais pinigais perdavė trečiajam asmeniui ginčo paskolos sumą. Anot apelianto, pinigų perdavimą patvirtina ieškovų paaiškinimai ir jų dukters liudytojos I. V. parodymai (pažymėtina, kad I. V. nurodė pinigų perdavimo nemačiusi, jai apie tai sakę ieškovai ir trečiasis asmuo). Pasisakydama dėl pastarųjų įrodymų teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, pagrįstu apeliacine tvarka tikrinamame sprendime nurodyta kasacinio teismo praktika dėl byloje surinktų faktinių duomenų įrodomosios vertės, pagal kurią rašytiniai įrodymai vertinami kaip aiškesni ir patikimesni nei liudytojų parodymai, juolab atsižvelgiant į ieškovų ir liudytojos giminystės santykius ir jų priešiškumą trečiajam asmeniui (nuo 2019 m. vasario mėn. vyksta liudytojos ir trečiojo asmens santuokos nutraukimo byla) bei byloje nustatytą faktą, kad rašytinė paskolos sutartis, kuria ieškovas įrodinėjo paskolos faktą, yra suklastota (CPK 185 straipsnis, 184 straipsnio 2 dalis). Rašytinio įrodymo suklastojimo faktą teismas pagrindė dokumento ekspertizės išvada, su kuria apeliantas nesutinka ne ginčydamas šią išvadą, ne kvestionuodamas mokslo metodais nustatytus kategoriškus faktus, ekspertizę atlikusių eksperčių kvalifikaciją, ekspertizės atlikimo teisėtumą ir pan., o tik deklaratyviai teigdamas, kad eksperto išvada teismui neprivaloma ir turi būti vertinama kartu su kitais įrodymais bei remdamasis savo įžvalgomis apie tikslo paskolinti pinigus varžytynių dalyvio mokesčiui nebuvimą tuo atveju, jei vėliau nebūtų skolinęs ir pinigų turto įsigijimui. Šiuos ieškovo tikslus paneigė trečiasis asmuo, paaiškinęs, kad jam ieškovai nurodė neturintys lėšų sandėliui įsigyti ir kad reikalingą pinigų sumą turėtų susirasti jis pats, dėl ko ir kreipęsis finansinės pagalbos į tetą V. D., kuri sutiko padėti. Kita vertus, apeliantai nepateikė jokios versijos apie tai, kokiu būdu ir kokiomis aplinkybėmis pas juos galėjo atsirasti paskolos sutartis, kurioje pirmiausiai ant lapo yra padedamas paskolos gavėjos parašas, vėliau ant šio parašo atspausdinamas paskolos sutarties tekstas ir galiausiai pasirašo ieškovas kaip paskolos davėjas. Apeliacinio skundo argumentai apie ekspertizės akto duomenų interpretacijas, kurias neva paneigia kitos objektyvios aplinkybės, atmestini kaip yra nepagrįsti.
32. Ginčo paskolos suteikimo fakto nepatvirtina ir apelianto nurodomi duomenys iš Kauno apylinkės teismo išnagrinėtos civilinės bylos Nr. e2-12634-877/2019 pagal ieškovo M. V. ieškinį atsakovei D. V. dėl skolos priteisimo. Toje byloje ieškovas prašė priteisti iš atsakovės 25 700,00 Eur skolą ir procesines palūkanas. Ieškovas nurodė, kad 2017 m. gruodžio – 2018 metų liepos mėnesiais jis bankiniais pavedimais pervedė ir grynais pinigais atsakovei suteikė 25 700,00 Eur paskolą, tai patvirtina šalių pasirašytas paskolos raštelis. Teismas ieškinį atmetė konstatavęs, jog skolos raštelis neatitinka įstatymo numatytų privalomų rašytinės sandorio formos reikalavimų. Bylos nagrinėjimo dalykas nebuvo susijęs su apeliacine tvarka vertinamomis aplinkybėmis, todėl su nagrinėjamos bylos kontekstu negali būti siejamas nei apelianto nurodomas ieškovo paaiškinimas 2019 m. spalio 11 d. teismo posėdyje (jame abstrakčiai kalbama apie skolinimąsi), nei 2019 m. spalio 31 d. teismo sprendimo 16 punktas, kuriame nurodoma, jog „Atsakovė byloje pateikė duomenis, patvirtinančius, kad ji 2017 m. birželio 5 d. pardavė savo butą (duomenys neskelbtini), už 53 000,00 Eur, taigi 2017 metų antroje pusėje ji pinigų turėjo ir galėjo juos paskolinti. Atsakovė kaip įrodymą, jog ji ir anksčiau skolino pinigus ieškovui pateikė dvi paskolos sutartis, sudarytas tarp UAB „KOMP-AIR“, atstovaujamos direktoriaus M. V. ir D. V., kuriomis D. V. įmonei 2012 m. spalio 8 d. paskolino 6 500,00 Lt, o 2012 m. spalio 26 d. paskolino 58 500,00 Lt (el. b. l. 2-83). Atsakovės poziciją byloje patvirtino liudytojai V. V. ir I. V.“ Matyti, kad šiame punkte teismas išdėstė atsakovės argumentus, tačiau tai nėra teismo prejudicine tvarka konstatuotas faktas apie 2012 m. spalio 26 d. sutartimi ieškovo bendrovei „KOMP-AIR“ paskolintus pinigus – 58 500,00 Lt paskola nebuvo bylos nagrinėjimo dalykas, o apeliacine tvarka vertinamoje byloje nustatyta, kad 2012 m. spalio 26 d. paskolos sutartis nebuvo sudaryta.
33. Ginčo paskolos suteikimo neįrodo ir apeliaciniame skunde nurodomi telefoninių pokalbių garso įrašai, kuriuose trečiasis asmuo nurodo, kad statosi sandėlį ir kad jį pasistačius ieškovai „atgaus savo viską“. Sutiktina su atsakove, jog tai pagrindžia tik jos neginčijamą aplinkybę, kad sandėlis (duomenys neskelbtini), prieš jį įsigyjant UAB „KOMP-AIR“ buvo valdomas UAB „HIATUS“, kurio vienas iš akcininkų buvo ieškovas, taip pat tai, kad ieškovai turėjo interesų šį sandėlį ateityje vėl valdyti ir todėl reikalavo jiems grąžinti sandėlį. Atsakovė ketino savo veiklą vykdyti kitose patalpose ir sandėlį perleisti juo suinteresuotiems ieškovams (tuometiniams trečiojo asmens uošviams). Šios aplinkybės neįrodo, kad 2012 m. spalio 26 d. ieškovas atsakovei paskolino 58 500 litų.
34. Atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad 2013 m. gegužės 31 d. VMI deklaracijos forma FR0177 nepaneigia ieškovo ir atsakovės sudarytos paskolos sutarties ir piniginių lėšų perdavimo, nes atsakovė nepateikė jos ir trečiojo asmens 2012 m. spalio 26 d. sudarytos 58 500 litų paskolos sutarties originalo kaip pirminio apskaitos dokumento. Minėta, jog ieškovas neįrodė paskolos grynaisiais pinigais perdavimo trečiajam asmeniui, todėl nėra pagrindo laikyti, kad 2012 m. spalio 26 d. į atsakovės sąskaitą SEB banke Nr. (duomenys neskelbtini) įskaitytos M. V. pervestos lėšos 22552,14 Eur bei sąskaitą įskaityti 22000 Lt (DOK- 54197 priedas Nr. 2) yra ginčo paskolos pinigai. Ieškovas ginčo teisenos tvarka nekvestionavo 2012 m. spalio 26 d. atsakovės ir trečiojo asmens sudarytos 58 500 litų paskolos sutarties, todėl apeliacijos dalyko įvertinimui nėra reikšmingi jo teiginiai apie nebuvimą įrodymų (kasos pajamų/išlaidų orderių, pinigų perdavimo-priėmimo akto), kurie pagrįstų, kad trečiasis asmuo perdavė atsakovei ne ieškovo, o trečiojo asmens atsakovei paskolintą pinigų sumą. Apeliantas neginčijo ir trečiojo asmens bei V. D. 2012 m. rugsėjo 25 d. sudarytos paskolos sutarties, todėl nepasisakytina dėl teisiškai nereikšmingų jo argumentų apie tariamą šių paskolinių santykių pobūdį. Kadangi paskolos suteikimą ieškovas įrodinėjo suklastota paskolos sutartimi ir joks kitas objektyvus įrodymas nepatvirtina pinigų perdavimo, apelianto nurodomos aplinkybės apie minimų asmenų sudarytas paskolos sutartis bet kokiu atveju nesudaro pagrindo daryti net ir tikėtiną išvadą, kad 2012 m. spalio 26 d. ieškovas perdavė trečiajam asmeniui 58 500 litų. Šiame kontekste svarbi ir aplinkybė, kad ilgametė atsakovės darbuotoja ieškovė, buvusi atsakinga už dokumentacijos tvarkymą, niekada neginčijo fakto, jog įmonės turimų įsipareigojimų sąrašuose nebuvo užfiksuota paskolos sutartis, kuria ieškovas neva buvo suteikęs atsakovei, atstovaujamai M. V., 58 500 Lt dydžio paskolą.
35. Įvertinusi visus apeliacinio skundo motyvus teisėjų kolegija konstatuoja, kad kiti skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi, todėl apeliacinės instancijos teismo jų neanalizuoja. Bylos esmė yra ta, kad atsakovė ir trečiasis asmuo ekspertizės išvadomis ir kitais atsakovės atsiskaitymą už varžytynių metu įsigytą sandėlį patvirtinančiais įrodymais paneigė ieškovo ieškinio pagrindu esančios 2012 m. spalio 26 d. rašytinės paskolos sutarties teisėtumą, o ieškovai nei bylos proceso pirmosios instancijos teisme metu, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė jokių pinigų perdavimo faktą patvirtinančių įrodymų, apeliacinį skundą faktiškai grįsdami tik pirmosios instancijos teisme nurodytų ir teismo nustatytų aplinkybių kartojimu bei įrodymų vertinimo kritika, dėl kurios iš esmės jau pasisakyta. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010). Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; V. de H. v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).
Apeliacinės instancijos teismo išvados
36. Pripažinęs, jog ieškovo reikalavimas atsakovei yra neįrodytas, pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl jis iš esmės nekeistinas (CPK 263 straipsnis). Tačiau apeliantai iš dalies pagrįstai teigia, kad paskirstydamas bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino fakto, jog buvo visiškai atmestas atsakovės priešieškinis, kuriuo ji prašė priteisti iš ieškovės 1 715,91 (1 622,94 + 92,97) Eur skolą. Atsižvelgiant į tai, kad ši aplinkybė nekeičia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl patenkintos ir atmestos patikslinto ieškinio dalies (10 ir 90 proc.), kad pagrindinis ginčas yra susijęs su ieškovo reikalavimu priteisti skolą pagal niekinę paskolos sutartį, kad ieškovų patirtos bylinėjimosi išlaidos yra bendros, todėl negalima atskirai apskaičiuoti ieškovės turėtų advokatų pagalbos išlaidų pagal jos pareikštą reikalavimą, teisėjų kolegija sprendžia dėl bylinėjimosi išlaidų korekcijos atsakovės patirtas advokatų pagalbos išlaidas sumažinant suma, sumokėta už priešieškinio parengimą ir su priešieškinio palaikymu susijusį atstovavimą.
37. Už priešieškinio parengimą atsakovė sumokėjo 325 (150+175) Eur pagal PVM sąskaitą faktūrą JP Nr. 007657, 400 Eur pagal PVM sąskaitą faktūrą JP Nr. 007715 advokatų pagalbos išlaidų, iš viso 725 Eur; už atstovavimą pagal šias PVM sąskaitas faktūras: 502,15 Eur pagal JP 008236, 332,75 Eur pagal JP 008997, 429,55 Eur pagal JP 009079, 250 Eur pagal JP 009452, 786,50 Eur pagal JP Nr. 009638, 375,10 pagal JP 009854, 242 Eur pagal ISSASK 004633, iš viso 2918,05 Eur. Nesant galimybės identifikuoti su atstovavimu pagal priešieškinį susijusių išlaidų, atsižvelgiant į pirmesniame nutarties punkte nurodytą esminį ginčo pobūdį ir tai, jog atskirų išlaidų dydis apeliantų nėra ginčijamas, laikytina, kad su priešieškiniu susijusios atstovavimo išlaidos sudaro 1/3 dalį (972,68 Eur) visų atstovavimo išlaidų. Tuo remiantis atsakovės patirtų advokatų pagalbos išlaidų suma laikytina 5 665,17 Eur (7 362,85-725-972,68), 90 proc. šios sumos dalis sudaro 5 076,55 Eur. Sprendimo dėl bylinėjimosi išlaidų dalis pakeistina, atsakovei iš ieškovų priteistą sumą sumažinant iki 5 098,65 Eur (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
38. Apeliacinės instancijos teisme ieškovai patyrė 1 306,8 Eur atstovavimo išlaidų, atsakovė – 986,15 Eur atstovavimo išlaidų. Jos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose „Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteisiamo užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Šios išlaidos tarp šalių paskirstytinos atsižvelgiant į tai, kad materialiniai apeliantų reikalavimai netenkinami, 11 proc. sumažinamos atsakovei iš ieškovės priteistos bylinėjimosi išlaidos (5098,65x100/5735,29), todėl apeliantams iš atsakovės priteistina 144 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme (1306,8x11/100), atsakovei iš apeliantų – 862 Eur šios paskirties bylinėjimosi išlaidų (968,15x89/100). Pritaikius tarpusavio reikalavimo įskaitymo institutą, atsakovei iš apeliantų priteistina 718 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
n u t a r i a :
Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 19 d. sprendimą pakeisti, sumažinant atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „KOMP-AIR“, juridinio asmens kodas 302562553, iš ieškovų D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidas iki 5 098,65 Eur (penkių tūkstančių devyniasdešimt aštuonių eurų 65 centų).
Likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti uždarajai akcinei bendrovei „KOMP-AIR“, juridinio asmens kodas 302562553, solidariai iš D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 862 Eur (aštuonis šimtus šešiasdešimt du) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjai Virginija Gudynienė
Algimantas Kukalis
Edita Šliumpienė