KAUNO APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. birželio 17 d.
Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Asta Žeromskytė-Stanienė,
sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei S. R.,
dalyvaujant ieškovo Lietuvos kriminalinės policijos biuro atstovei A. G., trečiajam asmeniui A. N., atsakovui Š. K. ir jo atstovui advokato padėjėjui K. P.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos kriminalinės policijos biuro patikslintą ieškinį atsakovui Š. K. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų ir esantis ieškovo pusėje, – A. N..
Teismas
nustatė:
I. Ieškovo reikalavimai, argumentai
1. Ieškovas Lietuvos kriminalinės policijos biuras (toliau – ieškovas) pateikė patikslintą ieškinį, prašydamas priteisti iš atsakovo Š. K. (toliau – atsakovas) 10 318,30 Eur turtinę žalą, atsiradusią išmokėjus policijos pareigūnui A. N. piniginę kompensaciją.
2. Ieškovas nurodė šias faktines aplinkybes:
2.1. (duomenys neskelbtini) Lietuvos kriminalinės policijos biure (toliau – ir LKPB) gautas LKPB (duomenys neskelbtini)viršininko A. P. tarnybinis pranešimas Reg. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo informuota, kad (duomenys neskelbtini) LKPB (duomenys neskelbtini) vyresnysis specialistas A. N. buvo sužalotas tarnybos metu, vykdant LKPB Sunkaus ir organizuoto nusikalstamumo (duomenys neskelbtini) valdybos užduotį Nr. (duomenys neskelbtini).
2.2. Nuolatinė nelaimingų atsitikimų tyrimų komisija, sudaryta (duomenys neskelbtini) Lietuvos kriminalinės policijos biuro viršininko įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), atliko tyrimą, kuris baigtas (duomenys neskelbtini) surašius nelaimingo atsitikimo tyrimo išvadą Nr. (duomenys neskelbtini). Išvadoje (duomenys neskelbtini) įvykis pripažintas nelaimingu atsitikimu tarnyboje, nes pareigūnas buvo sužalotas tarnybos metu, vykdant tarnybines funkcijas.
2.3. Vadovaujantis Nelaimingų atsitikimų tarnyboje, nelaimingų atsitikimų pakeliui į tarnybą ar iš tarnybos, taip pat nelaimingų atsitikimų profesinio ar įvadinio mokymo metu bei profesinių ligų tyrimo ir apskaitos tvarkos aprašo 55.1. punktu, buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas, siekiant nustatyti, ar A. N. patirta trauma yra susijusi su tarnybinių pareigų atlikimu ar pareigūno statusu, ar tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su didesniu pavojumi ar didesne rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai.
2.4. Tarnybinio patikrinimo metu nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) A. N., vykdydamas tarnybinę užduotį, apie 22 val. 50 min. adresu (duomenys neskelbtini), pastebėjo tris asmenis (vyrus), galimai vykdančius nusikalstamą veiką, susijusią su kontrabandinių prekių disponavimu. Bandant sulaikyti minėtus asmenis, šie pradėjo bėgti. A. N., buvęs šalia teritorijos ir pamatęs link jo atbėgančius tris įtariamuosius, sušuko „Stok, policija“, tačiau asmenys į pareigūno reikalavimą nereagavo ir bėgo toliau. A. N., siekdamas sulaikyti asmenis ir bėgdamas iš paskos, sugriebė vieną iš įtariamųjų (Š. K.). Įtariamasis aktyviais veiksmais priešinosi sulaikymui, todėl pareigūnas panaudojo kovinių imtynių veiksmus, sulaikymo metu kartu su sulaikomu asmeniu nugriuvo ant žemės. Netrukus po sulaikymo pribėgo pareigūnas L. J., kuris uždėjo antrankius ir nuvedė sulaikytą asmenį (Š. K.) prie krovininio vilkiko. Vyriausiasis tyrėjas V. R. ir vyriausiasis tyrėjas T. B., pamatę, kad asmuo yra sulaikytas, nubėgo paskui kitus du bėgančius įtariamuosius. Po sulaikymo veiksmų A. N. pajuto skausmą dešinės rankos srityje. Dėl sužalojimo A. N., jausdamas stiprų skausmą dešinės rankos srityje, (duomenys neskelbtini) apie
00 val. 15 min. kreipėsi į viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės Priėmimo skubios pagalbos ir traumų skyrių, kur jam buvo suteikta pirmoji medicinos pagalba ir nustatytas dešinės rankos penktojo delnikaulio lūžis.
2.5. Pateikti medicininiai dokumentai įrodo, jog A. N. dėl patirto sužalojimo (duomenys neskelbtini) 00 val. 15 min. kreipėsi į medicinos įstaigą ir atlikus medicinos apžiūrą, nustatyta dešinės plaštakos 2-jų krypčių ro: V delnikaulio diafizės lūžis su kampine dislokacija (TLK-10-AM - S62.32); riešo ir plaštakos dalių žaizda (S61.88). Pareigūnui nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas. Tolesnį gydymą pareigūnas tęsė (duomenys neskelbtini).
2.6. (duomenys neskelbtini) Pažymoje apie pakenkimo sveikatai sunkumą Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) Pažymoje apie pakenkimo sveikatai sunkumą
Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad, vadovaujantis Sunkių pakenkimų sveikatai klasifikacinių požymių sąrašu, nurodytas pakenkimas sveikatai priskiriamas prie lengvo laipsnio sveikatos sutrikdymo.
2.7. Tarnybinio patikrinimo metu buvo nustatyta, kad vyriausiasis specialistas A. N. (duomenys neskelbtini) sužalojimą patyrė, atlikdamas tarnybines pareigas, kai tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su didesniu pavojumi ir rizika jo sveikatai ar gyvybei.
2.8. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Centrinė medicinos ekspertizės komisija (toliau – CMEK) nustatė, kad A. N. sveikatos sutrikdymas priskiriamas prie lengvo laipsnio sveikatos sutrikdymo.
2.9. Lietuvos kriminalinės policijos biuro viršininkas, vadovaudamasis
- Vidaus tarnybos statuto 59 straipsnio 3 dalies 7 punktu,
- Kompensacijos dydžių nustatymo vidaus tarnybos sistemos pareigūnų ir kursantų lengvo sveikatos sutrikdymo atvejais tvarkos aprašo 3.7. punktu,
- Kompensacijų, mokėtinų pareigūno ar kursanto mirties ar sveikatos sutrikdymo atvejais, išmokėjimo ir jų išieškojimo iš žalą padariusio asmens policijos įstaigos, kuri išmokėjo kompensaciją, naudai tvarkos aprašo 8, 14 ir 15 punktų nuostatomis,
atsižvelgdamas į
- LKPB (duomenys neskelbtini) tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Lietuvos kriminalinės policijos biuro pareigūno A. N. sužalojimo tarnybos metu“,
- (duomenys neskelbtini) Specializuotosios medicininės ekspertizės pažymą Nr. (duomenys neskelbtini),
pripažino, kad A. N. sužalojimą patyrė tarnybos metu, atlikdamas tarnybines pareigas ir nusprendė išmokėti A. N. 4,66 mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensaciją.
2.10. Lietuvos kriminalinės policijos biuras, išmokėjęs valstybės lėšomis apdraustam policijos pareigūnui A. N. kompensaciją dėl sveikatos sutrikdymo, įgyja atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakingą už žalą asmenį Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.290 straipsnio pagrindu.
2.11. Lietuvos kriminalinės policijos biuras sumokėjo 10 318,30 Eur dydžio piniginę kompensaciją pareigūnui A. N. ir tokiu būdu patyrė nuostolius. Valstybės įstaiga turi regreso teisę į žalos padariusį asmenį sužalotam pareigūnui atlygintos žalos dydžiu (CK 6.251 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnio 2 dalis).
2.12. Ieškovo vertinimu, byloje yra visos atsakovo civilinei atsakomybei kilti būtinos civilinės atsakomybės sąlygos (CK 6.245–6.250 straipsniai):
- atsakovas, įvykio metu pasipriešindamas policijos pareigūnui, vykdančiam savo tarnybinės pareigas, atliko neteisėtus veiksmus (CK 6.246 straipsnis);
- atsakovo veiksmus ir pareigūno sveikatos sutrikdymą sieja priežastinis ryšys, t. y. dėl atsakovo neteisėtų veiksmų buvo sutrikdyta pareigūno A. N. sveikata;
- dėl sužalojimų pareigūnas A. N. (duomenys neskelbtini) kreipėsi į medicinos įstaigą, kur jam buvo diagnozuotas dešinės plaštakos V delnikaulio lūžis, taip pat diagnozuotos kitų riešo ir plaštakos dalių žaizdos (TLK-10-AM S.62.32, S61.88). Nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) A. N. buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas. Pareigūno nedarbingumo laikotarpis truko 54 dienas;
- atsakovo kaltės forma – tyčia, nes jis, nepaklusdamas policijos pareigūno reikalavimams, aktyviais veiksmais priešinosi, siekdamas išvengti sulaikymo, todėl sužalojo pareigūną A. N. (CK 6.248 straipsnis);
- dėl šių veiksmų buvo sutrikdyta pareigūno sveikata, tuo padarant pareigūnui žalą (CK 6.249 straipsnis).
3. Ieškovas 2024 m. kovo 12 d. byloje pateikė dubliką, kuriuo palaikė patikslintame ieškinyje išdėstytas aplinkybes, prašė patikslintą ieškinį tenkinti. Papildomai nurodė, šias aplinkybes:
3.1. Ieškovas nurodė nesutinkantis su atsakovo teiginiais, jog dėl pareigūno sužalojimo atsakovas nėra kaltas, nes, išgirdęs pareigūno įspėjimą „stok, policija“, jis iš karto sustojo. Nurodė, jog atsakovas bėgo nuo policijos pareigūnų, nepakluso policijos pareigūno reikalavimui sustoti, siekė išvengti sulaikymo, gal ir nenorėjo, kad kiltų kažkokios pasekmės, bet policijos pareigūnas buvo sužalotas, todėl toks atsakovo elgesys neatitinka protingo, pareigingo bei sąžiningo asmens elgesio standartų. Todėl yra pakankamas pagrindas konstatuoti atsakovo kaltę dėl kilusių pasekmių.
3.2. Pareigūnui A. N. padaryta žala buvo kompensuota iš valstybės biudžeto alternatyviu žalos kompensavimo būdu, nustatytu Vidaus tarnybos statuto
59 straipsnio 3 dalies 7 punkte ir įgyvendintas specifine draudimo teisinių santykių forma – privalomuoju statutinių vidaus tarnybos pareigūnų ir kitų kategorijų asmenų sveikatos ir gyvybės draudimu. Dėl tarnybos nukentėjusiems policijos darbuotojams iš valstybės lėšų mokamų kompensacijų sistema laikytina valstybinio socialinio draudimo rūšimi, nes policijos įstaigos tam tikra prasme vykdo socialinio draudimo įstaigų funkciją. Todėl pagal analogiją taikytina CK 6.290 straipsnio 3 dalis, kurioje nustatyta draudimo išmokas išmokėjusių socialinių draudimo įstaigų regreso teisė į žalą padariusį asmenį.
3.3. Nelaimingų atsitikimų tyrimo komisijai atlikus įvykio tyrimą ir nustačius, kad pareigūnas nukentėjo tarnybos metu, pradėtas tarnybinis patikrinimas. Atlikus patikrinimą ir pripažinus, kad pareigūnas sužalotas atliekant tarnybines pareigas, kai tarnybinių pareigų atlikimas susijęs su didesniu pavojumi ar didesne rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, pareigūnas siunčiamas į CMEK. A. N. CMEK (duomenys neskelbtini) pažymoje nustatytas lengvo laipsnio sveikatos sutrikdymas, kurio atveju pareigūnui išmokama 0,78–9,31 mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija (Vidaus tarnybos statuto 59 straipsnio 3 dalies 7 punktas). Sveikatos sutrikdymo pobūdis atitiko Kompensacijos dydžių nustatymo vidaus tarnybos sistemos pareigūnų ir kursantų lengvo sveikatos sutrikdymo atvejais tvarkos aprašo 3.7. punktą, todėl buvo išmokėta 4,66 mėnesių pareigūno vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija.
4. Ieškovo atstovė A. G. teismo posėdžio metu palaikė patikslintame ieškinyje išdėstytus argumentus, prašė patikslintą ieškinį tenkinti visiškai ir atsakydama į teismo bei atsakovo atstovo klausimus pateikė šiuos žodinius paaiškinimus:
4.1. Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų (nepaklusus teisėtiems policijos pareigūnų reikalavimams) atsakovui atsirado civilinė atsakomybė (Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Asmenys buvo sulaikyti dėl nusikalstamos veikos padarymo. Atsakovas turėjo numatyti, kad nepaklusus pareigūno teisėtiems reikalavimams jam gali atsirasti pareiga atlyginti žalą.
4.2. Atsakovas nebuvo patrauktas nei administracine, nei baudžiamąja atsakomybe dėl nepaklusimo teisėtiems policijos pareigūno reikalavimams. Atsakovo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos veikos (kontrabandos) ir (duomenys neskelbtini) priimtas nuosprendis, atsakovas pripažintas kaltu, nuosprendis dar nėra įsiteisėjęs.
4.3. Pareigūno nedarbingumo laikotarpis truko nuo (duomenys neskelbtini) 00 val. 15 min. iki (duomenys neskelbtini). Vidutinis pareigūno A. N. vienos dienos darbo užmokestis sudaro 105,44 Eur. Dėl šio įvykio pareigūnas A. N. gavo ieškovo nurodytą kompensaciją ir nedarbingumo (ligos) išmoką iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos. Atstovė pažymėjo, jog, atlikus nelaimingo atsitikimo tyrimą, buvo siunčiama nelaimingų atsitikimo tyrimo išvada į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą dėl įvykio pripažinimo draudžiamuoju įvykiu; pareigūnui buvo sumokėtas 100 procentų dydžio darbo užmokestis.
4.4. Įstaigai išmokėjus kompensaciją pareigūnui, šis netenka teisės reikalauti papildomų išmokų iš kalto asmens. Patikslintu ieškiniu reiškiamas reikalavimas regreso tvarka sudaro turtinės žalos atlyginimą. Atsakovo kaltės forma – netiesioginė tyčia.
4.5. Atsakovo neteisėti veiksmai – nepaklusimas policijos pareigūnų reikalavimams (asmuo bėgo ir nereagavo į komandą „stok“), siekis išvengti sulaikymo.
4.6. Žalos vertinimo dydžio procedūroje galimai kaltas asmuo nedalyvauja. Pareigūno A. N. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) tarnybiniai pranešimai ir juose nurodomos aplinkybės yra viena kitą papildančios, patikslinančios.
II. Trečiojo asmens, esančio ieškovo pusėje, pozicija byloje
5. Trečiasis asmuo A. N. į bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu ieškovo pusėje įtrauktas 2024 m. gegužės 27 d. vykusio teismo posėdžio metu žodine nutartimi, patenkinus atsakovo atstovo prašymą. Trečiasis asmuo teismo posėdžio metu sutiko byloje dalyvauti, nurodė nesinaudosiantis teise pateikti atsiliepimą į patikslintą ieškinį. Teismui pasitikslinus, ar trečiasis asmuo, jo manymu, gebės byloje tinkamai sau atstovauti, nurodė, kad tuo aspektu nėra kliūčių; pažymėjo, kad yra įgijęs teisės bakalauro laipsnį.
6. Trečiasis asmuo teismo posėdžio metu nurodė, jog sutinka su patikslintu ieškiniu ir, atsakydamas į teismo bei šalių atstovų klausimus, pateikė šiuos žodinius paaiškinimus:
6.1. Nurodė, jog kartu su LKPB Sunkaus ir organizuoto nusikalstamumo tyrimo (toliau – SONT) (duomenys neskelbtini) pareigūnais vykdė operaciją. Operacijos vadovas V. R. jam nurodė stebėti tam tikrą teritorijos dalį. Operacijos metu A. N. vilkėjo taktinius rūbus, neatspindinčius šviesos. Pareigūnas paaiškino matęs tris asmenis, stovinčius prie vilkiko; puspriekabės tentas tuo metu buvo atidengtas; matė tris asmenis, kurie galimai darė nusikalstamą veiką. Tada išgirdo atvažiuojančius automobilius, šūksnius ir pastebėjo tris bėgančius asmenis. Asmenys bėgo didelėje teritorijoje jo pusės link; pirmiausia jis įsitikino, kiek asmenų bėga ir kuria kryptimi bėga, kad galėtų pranešti šią informaciją kitiems kolegoms; tuo metu buvo visiškai tamsu; pareigūnas priėmė sprendimą, kad reikia sulaikyti bent vieną asmenį, kuris galimai dalyvavo darant nusikalstamą veiką. Trečiasis asmuo pažymėjo, jog trys asmenys bėgo nuo kitų pareigūnų į jo pusę. Jis suriko „Stok, policija“, bėgo iš paskos ir sugriebė artimiausiai esantį asmenį; už kurios vietos sugriebė tiksliai negali atsakyti; tai galėjo būti petys, ranka, rūbai. Sulaikymo metu pareigūnas kartu su įtariamuoju griuvo, įtariamasis bandė atsikelti, pareigūnas jį prispaudė ant žemės, kad neatsikeltų, bandė sugriebti įtariamojo ranką, nematė, nei kokio ūgio, nei sudėjimo įtariamasis yra, bandė kontroliuoti jo ranką, įvyko trumpos grumtynės, jis parsivertė įtariamąjį ir bandė sučiupti ranką. Kitų asmenų, šaukiančių žodžius „Š., sustok“, negirdėjo. Tada atbėgo kolegos iš SONT (duomenys neskelbtini) valdybos ir uždėjo įtariamajam antrankius. Sulaikymo metu pareigūnui A. N. įstrigo batas į purvą; momentu, kai buvo sulaikinėjamas ir perduodamas kolegoms įtariamasis, A. N. avėsi batą. Tarp komandos davimo „Stok, policija“ ir asmens sugriebimo praėjo galimai apie
10–15 sekundžių, tačiau tiksliai pasakyti negali, nes viskas vyko labai greitai. A. N. nurodė asmeniškai kitų dalyvavusių pareigūnų nepažįstantis, nes vykdė tik bendrą operaciją. Posėdžio metu pareigūnas negalėjo identifikuoti, ar sulaikomas (sulaikytas) asmuo buvo tas pats asmuo, kuris dalyvauja teismo posėdyje (atsakovas Š. K.), nes uždėjus antrankius įtariamajam, jį perėmė kiti pareigūnai, be to, buvo tamsu. A. N. nurodė, kad pareigūno nurodymų sulaikomas asmuo nevykdė, komandos sustoti nevykdė, bėgo toliau ir tik parvertus pavyko įtariamąjį sustabdyti. A. N. nurodė neatsimenantis, ar sulaikomas asmuo kažką sakė. Tarnybinius pranešimus A. N. nurodė rašęs po to, kai prasidėjo žalos administravimo procedūros dėl kompensacijos. Turtinę žalą SODRA jam atlygino, išmokėjo išmokas. Asmuo nurodė galimai patyręs neturtinę žalą, nes jam buvo atliktos dvi delnikaulio operacijos. Pirmosios operacijos metu įstatyti strypai, kurie turėjo kaulą atstatyti į teisingą padėtį. Pirmoji operacija nebuvo sėkminga, todėl buvo atlikta ir antroji operacija. Antrosios operacijos metu buvo įdėta plokštelė, kad kaulas sugytų. Gumbą (guzą) A. N. rankoje pastebėjo tada, kai pasitraukė nuo įtariamojo, apsivalė servetėle, nes buvo visas purvinas, suprato, kad ranka galimai yra lūžusi. A. N. nurodė, kad nedarbingumo laikotarpiu išmokas, padengusias turtinę žalą, atlygino SODRA; papildomas, nors ir nedideles, išlaidas turėjo tik dėl nuskausminamųjų vaistų įsigijimo; operacijos buvo atliktos valstybės lėšomis.
III. Atsakovo atsiliepimo į patikslintą ieškinį, tripliko argumentai
7. Atsakovas 2024 m. vasario 19 d. byloje pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė patikslintą ieškinį atmesti.
8. Atsakovas atsiliepime nurodė šias aplinkybes:
8.1. Šiuo metu Kauno apygardos teisme yra nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje atsakovas yra kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 25 straipsnio 3 dalyje ir 199 straipsnio 3 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje, 1992 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje. Byloje nėra įsiteisėjęs apkaltinamasis nuosprendis.
8.2. Atsakovo veiksmuose nėra visų civilinei atsakomybei kilti būtinų sąlygų, kadangi atsakovas nepadarė jokių neteisėtų kaltų veiksmų, kurie galėtų sąlygoti ieškovui kilusią žalą.
8.3. Įvykio metu atsakovas, išgirdęs tėvo šūksnį „bėgam“, visiškai instinktyviai pradėjo bėgti, nes išsigando. Tačiau nubėgus 30 metrų, išgirdo iš priekio sklindantį šūksnį „Stok, policija“; atsakovas iš karto sustojo ir pakėlė rankas į viršų. Tuo metu tamsoje pamatė artėjantį žmogaus siluetą, kuris, bėgdamas link jo, griuvo ir suaimanavo; tuo metu atsakovas jokių aktyvių veiksmų neatliko, o tik stovėjo išsigandęs ir laukė, kol policija uždės antrankius. Pareigūnas pats griuvo, likus 10–15 metrų iki atsakovo. Prie atsakovo pribėgęs pareigūnas pradėjo jį keikti, kad sužalojo ranką, tačiau jis pasakė, kad nesipriešino ir prašė nemušti. Netrukus prie jų pribėgo kitas pareigūnas ir uždėjo antrankius, nors jis visiškai nesipriešino; iš antrankių uždėjusio pareigūno sulaukė dar keleto smūgių ir žodžių „kitą kart nebėgiosi“. Tuo metu atsakovas buvo jauno amžiaus, išsigandęs ir iš išgąsčio sulaikomas net pravirko.
8.4. Byloje yra tik visiškai subjektyvaus turinio tarnybiniai pranešimai, kurių nepakanka atsakovo neteisėtiems veiksmams pagrįsti.
8.5. Atsakovo atžvilgiu atitinkamos institucijos tyrimų pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 506 straipsnį už pareigūno teisėto reikalavimo nevykdymą nepradėjo.
8.6. Ieškovo prievolė mokėti socialinio draudimo išmoką nukentėjusiajam pareigūnui atsiranda viešosios teisės normų pagrindu, t. y. valstybė savanoriškai prisiima pareigą mokėti socialines išmokas, kurių dydis nustatomas, atsižvelgiant į valstybės lėšomis draudžiamų interesų svarbą, valstybės biudžeto galimybes ir kitus reikšmingus kriterijus, tačiau ši prievolė saisto tik valstybės institucijas, bet ne privačius asmenis, dėl to nėra pagrindo išvadai, kad pareigūną sužalojęs asmuo turėjo suvokti tokių savo veiksmų padarinius ir privalo prisiimti prievolę atlyginti specialiaisiais teisės aktais nustatyto dydžio žalą. Taigi, pareigūną sužalojusio asmens atsakomybė nustatoma pagal CK normas, o ne specialiųjų teisės aktų, reglamentuojančių policijos pareigūnams išmokamas kompensacijas jų sveikatos sutrikdymo atveju, pagrindu.
8.7. Policijos pareigūnui A. N. išmokėta 4,66 mėnesinių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija buvo apskaičiuota, vadovaujantis viešosios teisės aktų reikalavimais ir nesiejant kompensacijos dydžio su realiu pareigūno nedarbingumo laikotarpiu, už kurį jis negavo pajamų. Todėl kyla abejonių, ar realiai patirta žala atitinka išmokėtą kompensaciją. Byloje nėra įrodymų, leidžiančių individualizuoti susižalojusiam pareigūnui padarytos žalos apimtį.
8.8. Į regresinį reikalavimą turėtų būti įskaitytos tik nukentėjusiajam atlyginamos jo negautos pajamos, šiuo atveju nedarbingumo pašalpa, bet ne socialinio draudimo išmokos, nes nuostoliai, patirti dėl socialinio draudimo išmokų mokėjimo, yra policijos įstaigos vykdomos socialinės funkcijos padarinys, nesusijęs su žalos padarymo faktu.
9. Atsakovas 2024 m. balandžio 4 d. byloje pateikė tripliką, kuriame nurodė, jog palaiko atsiliepime nurodytas aplinkybes, prašė patikslintą ieškinį atmesti. Papildomai nurodė šias aplinkybes:
9.1. Jeigu pareigūnas būtų prieš atsakovą panaudojęs fizinę jėgą dėl atsakovo aktyvaus priešinimosi, pareigūno tarnybinis pranešimas būtų parengtas nedelsiant ir pridėtas prie baudžiamosios bylos, kurioje atsakovui pareikšti kaltinimai dėl nusikalstamų veikų padarymo. Tačiau tokio pranešimo baudžiamojoje byloje nėra. Tarnybinis pranešimas rengtas jau nagrinėjant klausimą dėl kompensacijos gavimo iš valstybės, todėl jį laikyti kaip objektyvų duomenį, pagrindžiantį atsakovo neteisėtus veiksmus, būtų neteisinga.
10. Atsakovas Š. K. teismo posėdžio metu palaikė atsiliepime, triplike išdėstytus argumentus, prašė patikslintą ieškinį atmesti. Papildomai atsakovas nurodė, jog įvykio metu krovė cigaretes iš vilkiko ir pamatė į teritoriją greitai įvažiuojančias mašinas; pradėjo šalintis nuo vilkiko apie 20–30 metrų; išgirdo žodžius „stok, policija“; išgirdo tėvo žodžius „Stok, Š.“; atsakovas nurodė po tėvo žodžių sustojęs. Pribėgę pareigūnai uždėjo antrankius, atsakovas pajuto smūgius kumščiais į galvą. Ant veido, po akimi liko mėlynė, ištino žandas; areštinėje atsakovas buvo nufotografuotas. Įvykio metu buvo tamsu, atsakovas buvo išsigandęs. Atsakovas neigė, kad sulaikymo metu vyko grumtynės su pareigūnu; pareigūnui nesipriešinta. Pareigūną A. N. atsakovas nurodė matantis pirmą kartą, jo neatsimena. Po sulaikymo atsakovą nuvedė prie vilkiko ir paguldė ant žemės. Apie ieškovo reikalavimą atsakovas sužinojo tik po bylos iškėlimo,
o baudžiamojoje byloje jokių reikalavimų dėl žalos atlyginimo nebuvo. Baudžiamojoje byloje nebuvo tirtos aplinkybės dėl atsakovo pasipriešinimo policijos pareigūnams.
11. Atsakovo atstovas advokato padėjėjas K. P. teismo posėdžio metu palaikė atsiliepime ir triplike nurodytas aplinkybes, prašė patikslintą ieškinį atmesti. Papildomai nurodė, jog ieškovas, prašydamas priteisti išmokėtą kompensaciją, vadovaujasi viešosios teisės normomis. Atstovas atkreipė dėmesį į tai, kad jei sulaikant priešinamasi policijos pareigūnui, turi būti pareigūno tarnybinis pranešimas. Šiuo atveju tokio tarnybinio pranešimo nebuvo. Atsakovo atžvilgiu nebuvo užvesta nei administracinė, nei baudžiamoji byla dėl pasipriešinimo policijos pareigūnui. Abejonės kyla ir dėl trečiojo asmens parodymų patikimumo. Atstovas akcentavo, kad pareigūnas nurodė, jog Š. K. sulaikė pareigūnas vardu „L.“, pavarde „J.“, nors prieš tai to paties posėdžio metu sakė, kad nei vieno pareigūno nepažįsta. Abejonių kelia ir tai, ar atsakovas Š. K. buvo sulaikytas būtent A. N., nes pareigūnai tiksliai negalėjo prisiminti, nei ką sulaikė, nei kaip sulaikė. Į bylą pateiktame medicininių dokumentų išraše (duomenys neskelbtini) 00 val. 15 min. nurodoma, jog atvykęs A. N. gydytojams nurodė, kad bėgdamas paslydo, krito ir traumavosi plaštaką. Todėl kyla klausimas, ar pareigūnas buvo sužalotas ar susižalojo pats. Atstovas pažymėjo ir tai, jog SODRA, matydama asmens kaltus veiksmus, nesikreipė dėl išmokėtų lėšų priteisimo iš atsakovo.
IV. Liudytojų L. J. ir V. K. parodymų apibendrinimas
12. Liudytojas L. J. teismo posėdžio metu paaiškino, jog pareigūno A. N. nepažįsta. Nurodė, jog atsakovą Š. K. pažįsta tik iš matymo, nes „turėjo sulaikymą“. Kiek prisimena, atsakovas įvykio metu bėgo, šalinosi nuo vilkiko, bėgo laukais, buvo tamsu. Jį galimai sulaikė įvykio vietoje buvę kiti pareigūnai ir sušuko, jog sulaikė. L. J. pribėgo, tamsoje nematė pareigūno veido, tik padėjo surasti pareigūno batą, pamestą purve. Pareigūnas skundėsi, kad jam skauda ranką, lyg matė, kad ranka buvo patinusi. Įtariamąjį vėliau nusivedė prie vilkiko ir tai buvo būtent atsakovas Š. K.. Prie pareigūno, kuris buvo su Š. K., L. J. atbėgo vienas, kiti du pareigūnai nubėgo vytis kitų įtariamųjų. Liudytojas nurodė nepamenantis, ar kažkas kitas šaukė, tik girdėjo pareigūnus šaukiant „Stok, policija“. Liudytojas paaiškino, kad pribėgęs prie pareigūno ir Š. K., perėmė įtariamą asmenį, uždėjo jam antrankius ir nusivedė prie vilkiko. Atstumas nuo vilkiko iki įtariamojo Š. K. sulaikymo vietos buvo apie 100–200 metrų, tačiau tiksliai negali pasakyti, nes buvo tamsu. Apie sužalojimus, kuriuos galimai patyrė sulaikymo metu Š. K., liudytojui nėra žinoma. Liudytojas patikslino, kad tuo metu, kai jis pats atlikinėjo sulaikymo veiksmus, uždėjo antrankius, asmuo nesipriešino, įtariamasis gulėjo ant pilvo ant žemės, buvo uždusęs (tikriausiai nuo bėgimo). Liudytojas taip pat nurodė, jog baudžiamojoje byloje Š. K. atžvilgiu nebuvo apklausiamas dėl sulaikymo. Liudytojas paaiškino, jog jei sulaikymo metu pasipriešinama policijos pareigūnui privaloma parengti tarnybinį pranešimą.
13. Liudytojas V. K. nurodė, jog policijos pareigūno A. N. nepažįsta. Įvykio metu liudytojas nurodė, kad buvo užlipęs ant kopėčių, jo sūnus Š. K. su kitu asmeniu buvo apačioje. Įvykio metu atvažiavo nežymėti automobiliai, pareigūnai buvo neuniformuoti, su prožektoriais, pradėjo šaukti. Kai nulipo nuo kopėčių ir pradėjo bėgti, liudytojas nurodė sušukęs sūnui, kad šis nebėgtų. Liudytojas nurodė bijojęs, kad nenušautų jo sūnaus. Liudytojas nurodė nematęs paties sulaikymo, matė tik po visko sūnų su antrankiais. Pats liudytojas sulaikymo metu nurodė nesipriešinęs, gulėjęs ant žemės, savo atžvilgiu patyrė smūgius iš policijos pareigūnų. Pasak liudytojo, sūnaus veido sužalojimai po sulaikymo taip pat akivaizdžiai matėsi.
Teismas
konstatuoja:
V. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Teismui ištyrus į bylą pateiktus rašytinius įrodymus, nustatytos šios bylai reikšmingos faktinės aplinkybės (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK)
270 straipsnio 4 dalies 1 punktas) (žr. teismo sprendimo 15–16.11. punktus).
15. Medicininiuose dokumentuose užfiksuoti šie duomenys:
15.1. (duomenys neskelbtini) 00 val. 15 min. VŠĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės Medicinos dokumentų išrašo / Siuntimo dalyje pavadinimu „Anamnezė“ (ligonio gydytojui išsakyti nusiskundimai, pojūčiai) nurodyta tokia informacija: „Trauma darbo metu (duomenys neskelbtini) ~23 val. bėgdamas paslydo, krito, bei traumavo d. plaštakos V delnikaulio sritį. Kreipėsi į LSMU KL SPS“. Ligonio vardas ir pavardė – A. N..
15.2. VŠĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės (duomenys neskelbtini) Pažymoje apie pakenkimo sveikatai sunkumą Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad A. N. (duomenys neskelbtini) 00 val. 15 min. buvo atvežtas į priėmimo, skubios pagalbos ir traumų skyrių, diagnozė – dešinės plaštakos penkto delnikaulio atvira žaizda ir lūžis (S62.32).
15.3. 2021 m. balandžio 13 d. (duomenys neskelbtini) pažymoje apie pakenkimo sveikatai sunkumą nurodyta, jog A. N. (duomenys neskelbtini) 00 val. 15 min. buvo atvežtas į priėmimo, skubios pagalbos ir traumų skyrių, diagnozė – kito (-ų) delnikaulio (-ių) kūno lūžis (S 62.32); kitų riešo ir plaštakos dalių žaizda (S 61.88).
15.4. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Centrinės medicinos ekspertizės komisijos (duomenys neskelbtini) Specializuotosios medicininės ekspertizės pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyti šie duomenys:
· yra fizinio veiksnio, įvykusio (duomenys neskelbtini), ir pareigūno A. N. sveikatos sutrikdymo tarpusavio ryšys. Pagrindas: (duomenys neskelbtini) Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarnybinio patikrinimo išvada Nr. (duomenys neskelbtini);
· sveikatos sutrikdymas priskiriamas prie lengvo laipsnio sveikatos sutrikdymo (taikomas Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų ir kursantų sunkių, apysunkių ir lengvų sužeidimų, traumų ir kitų sveikatos sutrikdymo sąrašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 1300 „Dėl Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto įgyvendinimo“, 4.1.7. punktas);
· po sveikatos sutrikdymo sveikatos pakitimų neliko;
· tinkamas tolesnei tarnybai;
· rekomendacijos: šeimos gydytojo stebėjimas.
16. Kituose dokumentuose fiksuoti šie bylai reikšmingi duomenys:
16.1. (duomenys neskelbtini) LKPB Specialiųjų užduočių (duomenys neskelbtini) skyriaus viršininkas A. P. priėmė tarnybinį pranešimą dėl siūlymo atlikti nelaimingo atsitikimo darbe tyrimą.
16.2. Lietuvos kriminalinės policijos biuro SONT (duomenys neskelbtini) skyriaus vyriausiasis patrulis L. J. (duomenys neskelbtini) parašė tarnybinį pranešimą Nr. (duomenys neskelbtini). Lietuvos kriminalinės policijos biuro SONT (duomenys neskelbtini) valdybos (duomenys neskelbtini) skyriaus vyriausiasis tyrėjas V. R. (duomenys neskelbtini) parengė tarnybinį pranešimą Nr. (duomenys neskelbtini). Šiuose tarnybiniuose pranešimuose minėti asmenys nurodė, kad (duomenys neskelbtini) LKPB SONT (duomenys neskelbtini) valdybos pareigūnai gavo duomenų apie tai, kad pažeidžiant Lietuvos Respublikoje nustatytą akcizais apmokestinamų prekių įgijimo, laikymo ir gabenimo tvarką, (duomenys neskelbtini), asmenys įgijo, laikė ir gabeno akcizais apmokestinamas prekes (tabako gaminius – cigaretes), kurios nustatyta tvarka nėra paženklintos nustatyto pavyzdžio Lietuvos Respublikos banderolėmis bei kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą. L. J. nurodė, kad tikrinant minėtą informaciją atskiros užduoties atlikimui LKPB SONT (duomenys neskelbtini) valdybos pareigūnai į pagalbą pasitelkė LKPB Specialiųjų užduočių (duomenys neskelbtini) valdybos pareigūnus. (duomenys neskelbtini) apie 23 val. LKPB SONT (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) valdybos pareigūnams atvykus adresu (duomenys neskelbtini), patikrinti minėtą informaciją, jie pastebėjo mikroautobusą ir krovininį vilkiką. Prie mikroautobuso stovėjo trys asmenys,
o pareigūnams privažiavus, jie iš karto pradėjo bėgti link miško. L. J. tarnybiniame pranešime nurodė, kad išlipus iš automobilio jie įspėjo, kad yra policijos pareigūnai (taktinės striukės buvo paženklintos užrašais „Policija“), pareikalavo sustoti, tačiau minėti asmenys bėgo toliau, todėl pareigūnai (L. J., T. B., V. R.) asmenis pradėjo vytis link apleisto namo, adresu (duomenys neskelbtini), kur atskirą užduotį vykdė LKPB Specialiųjų užduočių (duomenys neskelbtini) valdybos pareigūnai. Pareigūnams vejantis minėtus asmenis, priekyje jų esantis LKPB Specialiųjų (duomenys neskelbtini) vadybos pareigūnas (A. N.) sušuko, kad sulaikė vieną iš įtariamųjų. L. J. nurodė, kad jis pribėgo prie LKPB Specialiųjų užduočių (duomenys neskelbtini) valdybos pareigūno, kuris buvo sulaikęs vieną iš įtariamųjų asmenų, ir perėmė sulaikytąjį asmenį. L. J. nurodė, kad įtariamasis gulėjo ant žemės, o LKPB Specialiųjų užduočių (duomenys neskelbtini) valdybos pareigūnas užsiminė, kad skauda ranką ir kad ji tinsta. Pareigūnas uždėjo sulaikytajam asmeniui specialiąją priemonę – antrankius ir nuvedė prie mikroautobuso bei vilkiko. Vyriausieji tyrėjai T. B., V. R. nubėgo paskui kitus du įtariamuosius.
16.3. Lietuvos kriminalinės policijos biuro Specialiųjų užduočių (duomenys neskelbtini) valdybos (duomenys neskelbtini) skyriaus vyriausiasis specialistas A. N. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) parašė tarnybinius pranešimus, kuriuose nurodė, kad jis kartu su kitais valdybos pareigūnais (duomenys neskelbtini) vykdė LKPB Sunkaus ir organizuoto nusikalstamumo (duomenys neskelbtini) valdybos užduotį. Apie 22 val. 50 min. teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), buvo pastebėti trys asmenys (vyrai), galimai vykdantys nusikalstamą veiką, susijusią su disponavimu kontrabandinėmis prekėmis. LKPB SONT (duomenys neskelbtini) valdybos pareigūnams bandant sulaikyti minėtus asmenis, šie pradėjo bėgti. A. N. nurodė, kad jis tuo metu buvo šalia teritorijos ir, pamatęs link jo atbėgančius tris įtariamuosius, davė komandą „Stok, policija“, tačiau asmenys nereagavo ir bėgo toliau. A. N., siekdamas sulaikyti asmenis, bėgdamas iš paskos, vieną iš įtariamųjų asmenų sugriebė ir kartu su juo griuvo ant žemės. Pareigūnas nurodė, kad įtariamasis aktyviais veiksmais priešinosi, todėl jis panaudojo kovinių imtynių veiksmus sulaikyti asmenį. Sulaikius asmenį, netrukus pribėgo LKPB SONT (duomenys neskelbtini) valdybos pareigūnai ir perėmė sulaikytą asmenį. Po sulaikymo veiksmų A. N. pajuto skausmą dešinės rankos srityje, todėl jausdamas stiprų skausmą (duomenys neskelbtini) 00 val. 15 min. nuvyko į medicinos įstaigą, kur jam buvo suteikta pirmoji medicinos pagalba bei nustatytas dešinės rankos delnikaulio lūžis.
16.4. (duomenys neskelbtini) Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Lietuvos kriminalinės policijos biuro pareigūno A. N. sužalojimo tarnybos metu“ fiksuota (pripažinta), kad LKPB Specialiųjų užduočių (duomenys neskelbtini) valdybos (duomenys neskelbtini) skyriaus vyriausiasis specialistas A. N. (duomenys neskelbtini) susižalojimą patyrė, vykdydamas tarnybines pareigas, jo sveikatos sutrikdymas tiesiogiai susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu ir padidėjusia rizika gyvybei ir sveikatai.
16.5. (duomenys neskelbtini) Lietuvos kriminalinės policijos biuro viršininko įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl kompensacijos Lietuvos kriminalinės policijos biuro Specialiųjų užduočių (duomenys neskelbtini) valdybos (duomenys neskelbtini) skyriaus vyriausiajam specialistui A. N. išmokėjimo“ pripažinta, kad A. N. (duomenys neskelbtini) traumą patyrė tarnybos metu, atlikdamas tarnybines pareigas. Nuspręsta išmokėti A. N. 4,66 mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensaciją.
16.6. 2021 m. liepos 20 d. Piniginės kompensacijos apskaičiavimo lentelės duomenimis, A. N. vidutinis vienos darbo dienos užmokestis, įvertinus
2020 m. gruodžio mėnesio, 2021 m. sausio mėnesio ir 2021 m. vasario mėnesio duomenis, sudarė 105,44 Eur sumą. A. N. darbo užmokestis už tris paskutinius mėnesius sudarė 6 392,80 Eur (2020 m. gruodžio mėnesį sudarė
2 146,95 Eur, 2021 m. sausio mėnesį sudarė 2 245,75 Eur, 2021 m. vasario mėnesį sudarė 2 000,10 Eur). Išmokėtinos piniginės kompensacijos dydis sudarė
10 318,36 Eur sumą (105,44 Eur x 21 diena x 4,66).
16.7. 2021 m. rugpjūčio 20 d. akcinės bendrovės SEB banko mokėjimo nurodymo išrašas patvirtina, jog pareigūnui A. N. buvo išmokėta
10 318,30 Eur suma.
16.8. SODRA duomenimis, nedarbingumo pažymėjimas A. N. buvo išduotas laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini)
16.9. Į bylą pateiktoje pažymoje „SODRA – Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų elektroniniai“ nurodyti šie duomenys:
· „Nelaimingo atsitikimo data: (duomenys neskelbtini)“, „Nelaimingo atsitikimo aprašymas: Bėgdamas paslydo, griuvo ir susitrenkė plaštaką“. Šiuos įrašus atliko (duomenys neskelbtini) gydytoja A. R.;
· „Nelaimingo atsitikimo data: (duomenys neskelbtini)“, „Nelaimingo atsitikimo aprašymas: Griuvo bėgdamas ir susitrenkė dešinę plaštaką“. Šiuos įrašus atliko (duomenys neskelbtini) gydytoja A. R.;
· „Nelaimingo atsitikimo data: (duomenys neskelbtini)“, „Nelaimingo atsitikimo aprašymas: Bėgant krito bei traumavo d. plaštakos V delnikaulio sritį“. Šiuos įrašus atliko Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės gydytojas G. V.;
· „Nelaimingo atsitikimo data: (duomenys neskelbtini)“, „Nelaimingo atsitikimo aprašymas: Bėgdamas griuvo, susitrenkė ranką“. Šiuos įrašus atliko (duomenys neskelbtini) gydytoja A. R.;
· „Nelaimingo atsitikimo data: (duomenys neskelbtini)“, „Nelaimingo atsitikimo aprašymas: Bėgdamas paslydo, griuvo ir susitrenkė plaštaką“. Šiuos įrašus atliko (duomenys neskelbtini) gydytoja A. R..
16.10. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus karinių ir joms prilygintų struktūrų skyriaus pažymoje apie išmokėtas išmokas A. N. nurodyta, jog 2021 m. balandžio 12 d. ligos išmoka sudarė 523,61 Eur, 2021 m. gegužės 4 d. ligos išmoka sudarė 2 011,77 Eur.
16.11. Iš bylos šalių paaiškinimų nustatyta, kad Kauno apygardos teismo baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) priimtas nuosprendis, kuriuo Š. K. pripažintas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalyje,
BK 199 straipsnio 3 dalyje, BK 25 straipsnio 3 dalyje, BK 1992 straipsnio 2 dalyje, BK 300 straipsnio 1 dalyje. Minėtas nuosprendis yra apskųstas ir nėra įsiteisėjęs.
Dėl ieškinio reikalavimo teisėtumo ir pagrįstumo
17. Šalių ginčas yra dėl turtinio reikalavimo, susijusio su kompensacijos statutiniam vidaus tarnybos pareigūnui (trečiajam asmeniui) išmokėjimu ir su kompensaciją išmokėjusios įstaigos (ieškovo) regreso teise į žalą padariusį asmenį. Ieškovas už žalą atsakingu asmeniu nurodė atsakovą, vertino, kad yra visos atsakovo civilinei atsakomybei kilti būtinos sąlygos. Atsakovas savo ruožtu argumentavo, kad nei viena deliktinės civilinės atsakomybės sąlyga neįrodyta, todėl ieškinys, kaip visiškai nepagrįstas, yra atmestinas.
18. Apibrėžus šalių ginčo esmę ir kertinius šalių argumentus, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju yra aktualūs kasacinio teismo išaiškinimai dėl ieškovo regreso teisės į žalą padariusį asmenį. Esminiai teisiniai akcentai dėl kompensacijų statutiniams vidaus tarnybos pareigūnams ir jas išmokėjusių įstaigų regreso teisės teisinio reglamentavimo buvo pateikti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo dar 2008 m. lapkričio 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-496/2008. Šioje byloje kasacinis teismas nurodė, kad deliktinės civilinės atsakomybės institutas grindžiamas ne tik visiško žalos atlyginimo nuostata (CK 6.263 straipsnio 2 dalis), bet ir kitais šią nuostatą papildančiais principais. Vienas tokių principų – nuostata, kad niekas negali gauti naudos iš savo neteisėtų veiksmų. Kasacinis teismas minėtoje byloje pateikė tokius išaiškinimus:
· atsisakymas pripažinti valstybės regreso teisę reikalauti išmokėtų sumų atlyginimo iš kalto už valstybės pareigūno sužalojimą asmens neabejotinai pažeistų principą, kad niekas negali gauti naudos iš savo neteisėtų veiksmų;
· deliktinė civilinė atsakomybė tokiu atveju atlieka ne tik kompensacinę, bet ir auklėjamąją bei prevencinę funkcijas; jeigu valstybė (ar kitas asmuo, išmokėjęs nukentėjusiajam kompensaciją už patirtą žalą) neįgytų regreso teisės į žalos padariusį asmenį, tai toks teisės normų aiškinimas ne tik neturėtų prevencinio efekto, bet ir galėtų skatinti asmenis atlikti neteisėtus veiksmus, nes jie nepatirtų jokių neigiamų padarinių dėl savo neteisėtų veiksmų;
· regreso teisės nepripažinimas reikštų, kad žalą padaręs asmuo apskritai išvengia atsakomybės, o pareiga atlyginti patirtą žalą nukentėjusiam pareigūnui perkeliama mokesčių mokėtojams;
· kompensaciją iš valstybės gavęs policijos pareigūnas netenka teisės reikalauti žalos atlyginimo iš už žalą atsakingo asmens, nes visas jo teises įgyja kompensaciją išmokėjusi įstaiga (CK 6.113 straipsnis);
· tik tuo atveju, jei išmokėta kompensacija visiškai nepadengtų patirtos žalos, pareigūnas galėtų reikalauti iš atsakingo asmens žalos skirtumo, kurio nepadengia kompensacija (CK 6.254 straipsnio 2 dalis).
19. Tolesnė kasacinio ir kitų bendrosios kompetencijos teismų praktika nuosekliai plėtojama ta linkme, kad policijos įstaiga, atlyginusi dėl kalto asmens veiksmų atsiradusią žalą specialiųjų įstatymų pagrindu išmokėdama pareigūnui arba jo šeimos nariams kompensaciją dėl sveikatos sutrikdymo ar mirties, turi teisę regreso tvarka reikalauti iš žalą padariusio asmens tokio dydžio sumos, kokią nukentėjusiajam turėtų atlyginti žalą padaręs asmuo, t. y. atgręžtinis reikalavimas gali būti patenkintas tik nustačius atsakovo civilinės atsakomybės sąlygas ir tik tokios apimties, kokio dydžio žala buvo realiai padaryta kaltojo asmens veiksmais. Žalą padariusio asmens civilinė atsakomybė visais atvejais atsiranda tik nustačius visas jos sąlygas, reglamentuojamas CK normų, t. y. neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį, kaltę ir žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2013, 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-228-403/2018).
20. Vadovaujantis nurodytais kasacinio teismo išaiškinimais, konstatuotina, kad ir nagrinėjamu atveju ieškovas Lietuvos kriminalinės policijos biuras neabejotinai turi regreso teisę reikalauti policijos pareigūnui išmokėtų sumų atlyginimo, jei yra nustatytas už pareigūno sužalojimą atsakingas asmuo. Būtent šioje dalyje tarp šalių ir kilo ginčas, atsakovui kategoriškai neigiant savo kaltę ir neteisėtus veiksmus.
21. Teismas, sistemiškai įvertinęs byloje esančius įrodymus, daro išvadą, kad konstatuoti egzistuojant visas atsakovo civilinės deliktinės atsakomybės sąlygas negalima. Tokia teismo išvada grindžiama teisiniais motyvais, išdėstytais teismo sprendimo 22–32.5. punktuose.
Dėl neteisėtų veiksmų, kaltės, žalos ir priežastinio ryšio, kaip civilinės atsakomybės sąlygų
22. Pasisakant dėl dviejų pirmųjų civilinės atsakomybės sąlygų, t. y. dėl neteisėtų veiksmų ir dėl kaltės, pabrėžtina, kad ieškovo į bylą pateiktuose rašytiniuose įrodymuose pateikta informacija apie trečiojo asmens sveikatos sutrikdymo priežastis yra labai prieštaringa.
23. Kaip nurodyta teismo sprendimo 15.1. punkte, (duomenys neskelbtini) 00 val. 15 min. VŠĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės Medicinos dokumentų išrašo / Siuntimo dalyje pavadinimu „Anamnezė“ (ligonio gydytojui išsakyti nusiskundimai, pojūčiai) nurodyta, kad iš karto po sužalojimo pirminius paaiškinimus pateikęs ligonis (trečiasis asmuo) nurodė, kad jis (duomenys neskelbtini) apie 23 val. bėgdamas paslydo, krito, bei traumavo dešinės plaštakos penkto delnikaulio sritį. Taigi, iš karto po įvykio A. N. gydytojams nepateikė informacijos, kad trauma (sužalojimas) įvyko po grumtynių su kitu asmeniu (sulaikant įtariamąjį).
24. Kaip nurodyta teismo sprendimo 16.9. punkte, nedarbingumo pažymėjimus išdavę (pratęsę) gydytojai medicininiuose dokumentuose fiksavo, kad trauma (sužalojimas) įvyko (duomenys neskelbtini), pačiam pacientui susižalojus (bėgant, paslydus, pargriuvus).
25. Taigi, iš medicininių dokumentų, kuriuose buvo fiksuoti A. N., kaip paciento, paaiškinimai apie (duomenys neskelbtini) nelaimingo atsitikimo priežastis, matyti, jog policijos pareigūnas niekada medikams nenurodė, kad jį būtų sužalojęs koks nors asmuo. Priešingai, teikdamas pirminę informaciją medikams, A. N. nurodė, kad susižalojo pats (bėgo, paslydo, griuvo). Tokie A. N. paaiškinimai užfiksuoti ne vieną kartą, o šešis, t. y. pirmą kartą atvykus į skubios pagalbos skyrių ir vėliau penkis kartus medikams išduodant (pratęsiant) laikinojo nedarbingumo pažymėjimus (žr. teismo sprendimo 15.1. ir 16.9. punktus).
26. Apie tai, kad sužalojimas kilo dėl grumtynių su sulaikomu asmeniu, šiam asmeniui priešinantis, trečiasis asmuo A. N. nurodė tik (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) tarnybiniuose pranešimuose, t. y. daugiau kaip po mėnesio nuo įvykio ir tik po to, kai buvo pradėtas vidinis tyrimas (žr. teismo sprendimo 16.1. ir 16.3. punktus). Šiuose tarnybiniuose pranešimuose pateikta informacija teismo yra vertintina kritiškai, nes pareigūno A. N. nedarbingumas truko nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) (žr. teismo sprendimo 16.8. punktą). Taigi, tarnybiniai pranešimai, kaip dalis pareigų, negalėjo būti teikiami asmeniui esant nedarbingam ir turinčiam laikytis gydymosi režimo (Elektroninių nedarbingumo pažymėjimų bei elektroninių nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų išdavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. V-533/A1-189, 50 punktas, 51.6. punktas; akto redakcija, galiojusi nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. iki 2022 m. gegužės 1 d.). Be to, atliekant vidinį tyrimą A. N. net neįvardijo sulaikyto asmens vardo ir pavardės. Teismo posėdyje A. N. taip pat negalėjo patvirtinti, kad sulaikytas įtariamasis, kuris, kaip teigia pareigūnas, būtent jam ir sužalojo ranką, yra Š. K..
27. Ne mažiau svarbi aplinkybė šiuo aspektu yra ir tai, kad Kauno apygardos teismo baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje buvo priimtas (duomenys neskelbtini) apkaltinamasis nuosprendis, nebuvo tirtas epizodas dėl Š. K. pasipriešinimo policijos pareigūnui. Šios aplinkybės teismo posėdžio metu neginčijo ir ieškovo atstovė, kartu patvirtinusi ir tai, kad atsakovo Š. K. atžvilgiu nei administracine tvarka, nei baudžiamąja teisena bylų dėl policijos pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymo ar dėl pasipriešinimo policijos pareigūnui nebuvo pradėta (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 506 straipsnis, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnis) (žr. teismo sprendimo 16.11. punktą). Teismo posėdyje liudijęs liudytojas L. J. (vyriausiasis patrulis) taip pat paliudijo, kad baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) jis nebuvo apklaustas dėl aplinkybių, susijusių su pasipriešinimu policijos pareigūnams. O trečiasis asmuo A. N. teismui patvirtino, kad tarnybinio pranešimo apie galimai padarytą nusikalstamą veiką (dėl pasipriešinimo policijos pareigūnui, sukėlus žalą sveikatai) iš karto po įvykio taip pat nerašė (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 166 straipsnio 1 dalies
1 punktas).
28. Pabrėžtini ir labai prieštaringi policijos pareigūno A. N. paaiškinimai dėl įvykio aplinkybių, kuriuos jis pateikė ne tik medikams. Skirtingu laikotarpiu ir skirtingiems asmenims teikti pareigūno paaiškinimai dėl sužalojimo (susižalojimo) aplinkybių yra nesutampantys esminiu klausimu. Kaip jau minėta, iš karto po įvykio (po kelių valandų) ir laikinojo nedarbingumo laikotarpiu trečiasis asmuo medikams nurodė, kad bėgdamas paslydo, griuvo ir susitrenkė ir nei karto neužsiminė apie grumtynių su įtariamuoju epizodą. Vidinio tyrimo metu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) duodamas paaiškinimus trečiasis asmuo jau nebeužsiminė apie paslydimą bėgant, griuvimą ir susitrenkimą. Duodamas paaiškinimus žodžiu teisme trečiasis asmuo taip pat nebenurodė aplinkybių apie paslydimą bėgant, griuvimą ir susitrenkimą, o nurodė, kad sulaikytasis po komandos sustoti tą pačią akimirką nesustojo, todėl jį teko dar vytis apie 10–15 sekundžių po komandos, tada įtariamasis buvo sugriebtas ir pareigūnas kartu su įtariamuoju griuvo ant žemės. Liudytojų, kurie galėtų objektyviai patvirtinti (paneigti) atsakovo sulaikymo aplinkybes, nėra, nes, kaip nurodė ir pats trečiasis asmuo, šalia nebuvo kitų policijos pareigūnų – tik trečiasis asmuo ir atsakovas. Kaip nustatyta iš atsakovo ir trečiojo asmens žodinių paaiškinimų, tik vėliau pribėgo policijos pareigūnas L. J., tačiau šis asmuo, liudijęs teismo posėdyje, nepatvirtino, kad jo kolega būtų minėjęs pasipriešinimo faktą. Pasak liudytojo, trečiasis asmuo jam užsiminė tik apie pamestą batą ir skaudančią ranką. Liudytojas taip pat paliudijo, kad atsakovas Š. K. jam, kaip policijos pareigūnui, nesipriešino.
29. Ištirtos aplinkybės dėl neva nevykdytos komandos „Stok, policija“ taip pat neginčytinai nepatvirtina atsakovo neteisėto neveikimo, sukėlusio žalą pareigūno sveikatai:
pirma, trečiasis asmuo teismo posėdyje pats nurodė, kad trys asmenys ne pradėjo bėgti po jo komandos sustoti, o jau buvo bėgantys link trečiojo asmens ir tik jiems priartėjus trečiasis asmuo sušuko „stok, policija“;
antra, trečiasis asmuo teismo posėdyje taip pat nurodė, kad jo ranka buvo sužalota sulaikomajam asmeniui muistantis jau po nugriuvimo ant žemės, o ne tuo metu kai, pasak trečiojo asmens, 10–15 sekundžių jis vijosi įtariamąjį.
Taigi, trečiojo asmens paaiškinimai ir šiuo aspektu yra gana prieštaringi ir nenuoseklūs. Dėl šios priežasties teismas, nagrinėdamas šį civilinį ginčą, negali konstatuoti, kad trečiojo asmens pateikti paaiškinimai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) tarnybiniuose pranešimuose ir žodiniai paaiškinimai, teikti teismo posėdyje, yra patikimi ir jais galima besąlygiškai remtis.
30. Taigi, byloje pateiktų įrodymų visuma nesudaro pagrindo teismui įsitikinti ieškovo reikalavimą pagrindžiančių faktinių aplinkybių egzistavimu. Priešingai, į bylą pateiktų medicininių dokumentų duomenys patvirtina faktą, kad trečiasis asmuo tarnybos metu susižalojo pats, t. y. bėgdamas paslydo ir griuvo – rankos trauma nebuvo kokių nors aktyvių atsakovo fizinių veiksmų pareigūno atžvilgiu pasekmė.
31. Remiantis teismo sprendimo 22–30 punktuose nurodytais motyvais, darytina išvada, jog trečiajam asmeniui atsiradęs sveikatos sutrikdymas buvo ne kokių nors atsakovo neteisėtų veiksmų ar neteisėto neveikimo rezultatas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Atsakovas negali būti atsakingas už pasekmes, atsiradusias policijos darbuotojui tarnybos metu susižalojus. Kaip jau minėta, būtent medicininiuose dokumentuose fiksuota pirminė ir, tikėtina, labiausiai objektyvi trečiojo asmens pozicija, kad rankos trauma buvo patirta ne fizinio kontakto su trečiuoju asmeniu metu, bet dar iki šio momento (pareigūnui pačiam paslydus ir griuvus). Darytina išvada, kad ieškovas nagrinėjamoje byloje neįvykdė jam tekusios įrodinėjimo naštos, t. y. neįrodė atsakovo neteisėtų veiksmų, atitinkamai nepagrindė atsakovo kaltės ir priežastinio ryšio su kilusia žala. Nors byloje nebuvo ginčo, kad pareigūnas patyrė lengvą sveikatos sutrikdymą tarnybos metu, tačiau byloje nėra neginčytinų ir objektyvių duomenų, kad būtent atsakovas sužalojo policijos pareigūną A. N. netiesiogine tyčia, kaip įvardijo ieškovo atstovė teismo posėdyje. Atsakovo veiksmų ir pareigūno sveikatos sutrikdymo nesieja priežastinis ryšys.
32. Nepaisant išvados apie tai, kad ieškovas neįrodė trijų esminių civilinės deliktinės atsakomybės sąlygų (neteisėtų veiksmų, kaltės ir priežastinio ryšio), papildomai teiktini teismo vertinimai dėl įrodymų, susijusių su reikalaujamos turtinės žalos dydžiu. Teismas, kaip ir numato nacionalinių teismų bei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-241-701/2019 31 punktą, 2021 m. birželio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-191-611/2021 27 punktą, Panevėžio apygardos teismo 2018 m. spalio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-576-212/2018, Kauno apygardos teismo 2021 m. lapkričio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-1610-480/2021, Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. spalio
26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-803-642/2023, 2024 m. sausio 30 d. Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimą byloje Bernotas prieš Lietuvą (peticija Nr. 59065/21), bylos nagrinėjimo iš esmės metu išsamiai aiškinosi šias aplinkybes:
- kokios žalos atlyginimo prašo ieškovas (teismo posėdyje ieškovo atstovė, atsakydama į keletą kartų teismo užduotą klausimą dėl žalos pobūdžio, aiškiai nurodė, kad ieškovo prašoma atlyginti suma nėra susijusi su neturtine žala; prašomas priteisti žalos atlyginimas yra išimtinai turtinio pobūdžio; byloje nėra ginčo dėl to, kad kompensacija būtų išmokėta neteisėtai ar jos dydis apskaičiuotas netinkamai, pažeidžiant specialiųjų teisės aktų reikalavimus);
- kokią žalą dėl sveikatos sutrikdymo faktiškai patyrė atsakovas (tuo klausimu atsakovas pateikė žodinius paaiškinimus; byloje yra pateikti žalos dydį patvirtinantys dokumentai);
- kokia žalos dalis trečiajam asmeniui buvo faktiškai atlyginta (tuo klausimu atsakovas taip pat pateikė žodinius paaiškinimus).
32.1. Iš bylos duomenų matyti, kad trečiajam asmeniui, kaip pareigūnui, Lietuvos kriminalinės policijos biuras išmokėjo 10 318,30 Eur (4,66 mėnesių darbo užmokesčio dydžio) kompensaciją už sužalojimą, patirtą einant tarnybines pareigas. Taigi, pareigūnui padaryta žala buvo kompensuota iš valstybės biudžeto alternatyviu žalos kompensavimo būdu, nustatytu 2003 m. balandžio 29 d. įstatymu Nr. IX–1538 patvirtinto Vidaus tarnybos statuto 59 straipsnio 3 dalies 7 punkte (akto redakcija, galiojusi nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gegužės 1 d.). Taigi, nagrinėjamoje situacijoje buvo taikytas alternatyvus žalos kompensavimo būdas, įgyvendintas specifine draudimo teisinių santykių forma – privalomuoju statutinių vidaus tarnybos pareigūnų ir kitų kategorijų asmenų sveikatos ir gyvybės draudimu, reglamentuojamu specialiųjų įstatymų ir juos detalizuojančių poįstatyminių teisės aktų (CK 6.988 straipsnio 3 dalis). Dėl tarnybos nukentėjusiems policijos darbuotojams iš valstybės lėšų mokamų kompensacijų sistema laikytina valstybinio socialinio draudimo rūšimi, nes policijos įstaigos tam tikra prasme vykdo socialinio draudimo įstaigų funkciją. Dėl to pagal analogiją taip pat galima taikyti CK 6.290 straipsnio 3 dalį, kurioje nustatyta draudimo išmokas išmokėjusių socialinių draudimo įstaigų regreso teisė į žalą padariusį asmenį (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-496/2008).
32.2. Taigi, ieškovas, kaip subjektas, išmokėję kompensaciją dėl tarnybos nukentėjusiam pareigūnui, turi regreso teisę į žalos padariusį asmenį. Tačiau šiuo atveju turi būti vadovaujamasi nuostata, kad pagal CK 6.280 straipsnio 1 dalį, atlyginęs kito asmens padarytą žalą, asmuo turi į padariusį žalos asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tik tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio (CK 6.251 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnio
2 dalis, CK 6.113 straipsnis). Jeigu valstybės lėšomis apdraustam pareigūnui išmokėta kompensacija viršija jam padarytą žalą, tai įstaiga regreso tvarka iš kalto dėl žalos asmens gali reikalauti tos kompensacijos dalies, kuria atlyginta žala (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-496/2008).
32.3. Pažymėtina, kad teismo posėdyje dalyvavęs trečiasis asmuo A. N. paaiškino teismui, jog turtinius nuostolius (negautą darbo užmokestį laikinojo nedarbingumo laikotarpiu) jam visiškai atlygino SODRA, papildomų išlaidų dėl gydymo nepatyrė (išskyrus vaistus nuo skausmo, kurių kainos negalėjo įvardinti, bet pripažino, kad ši suma yra nedidelė). Trečiasis asmuo nenurodė, kad jam buvo padaryta daugiau turtinės žalos nei negautas darbo užmokestis. Trečiasis asmuo nenurodė, kad 2 535,38 Eur dydžio ligos išmokos, gautos iš SODROS, nepadengia visos jam padarytos turtinės žalos (pajamų netekimas, tapus laikinai nedarbingu). Byloje nėra duomenų, kad dėl sveikatos susižalojimo trečiasis asmuo būtų netekęs darbingumo kokiu nors laipsniu, nėra duomenų, kad šis asmuo prarado dar kokias nors kitas pajamas, išskyrus darbo užmokestį policijos įstaigoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-133-695/2017,
23 punktas). Darytina išvada, kad trečiajam asmeniui SODROS išmokėta 2 535,38 Eur dydžio ligos išmoka šiuo atveju yra lygi turtinei žalai, atsiradusiai dėl susižalojimo.
32.4. Ieškovo atstovė teismo posėdyje patvirtino, kad reikalaujama priteisti suma nėra susijusi su neturtinės žalos atlyginimu pareigūnui. Taip pat byloje nustatyta, kad SODRA, 2021 m. balandžio 12 d. ir 2021 m. gegužės 4 d. išmokėjusi trečiajam asmeniui dvi ligos išmokas, kurių bendra suma sudarė 2 535,38 Eur, nesiekė įgyvendinti teisės reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už žalą asmens (CK 6.290 straipsnio 3 dalis). Atsakovas Š. K. nurodė, kad jokių reikalavimų iš SODROS nėra gavęs.
32.5. Ieškovas, nepaisant aplinkybės, kad SODRA trečiajam asmeniui išmokėjo 2 535,38 Eur ligos išmoką, prašo teismo priteisti iš atsakovo kitą trečiajam asmeniui išmokėtą išmoką – 10 318,30 Eur. Byloje ieškovas įrodė kompensacijos dydį, kompensaciją pagrindė įstatymų nustatyta tvarka gautais dokumentais. Byloje nėra ginčo, kad trečiajam asmeniui ieškovo išmokėta išmoka buvo apskaičiuota, taikant abstraktųjį metodą, kai į individualius pažeisto intereso požymius ir kitus individualius kriterijus neatsižvelgiama, o išmoka apskaičiuota pagal teisės aktuose nurodytus standartizuotus kriterijus (šiuo atveju, apskaičiavus vidutinį asmens darbo užmokestį ir pritaikius 4,66 dydžio koeficientą). Pagal teismų praktiką tokio socialinio draudimo atveju galioja prezumpcija, kad išmokėtas draudimo atlyginimas (kompensacija) visiškai kompensuoja žalą. Tačiau tokia prezumpcija yra nuginčijama. Ši pareiga nagrinėjamu atveju teko atsakovui – atsakovo pareiga įrodyti, kad išmoka viršija realiai padarytos žalos dydį. Teismo vertinimu, atsakovas šią pareigą įvykdė. Byloje esantys įrodymai, t. y. trečiojo asmens žodiniai paaiškinimai ir rašytiniai įrodymai, patvirtina, kad trečiojo asmens patirta turtinė žala apėmė išimtinai tik negautą darbo užmokestį, kurį, kaip nustatyta byloje, visiškai atlygino kita valstybės įstaiga – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, turimais duomenimis, nereiškusi regresinio reikalavimo atsakovui. Trečiojo asmens darbo užmokesčio ir išmokėtos ligos išmokos skirtumas, bylos duomenimis, nesusidarė.
32.6. Remiantis teismo sprendimo 32–32.5. punktuose nurodytais motyvais, konstatuojama, kad ieškovo išmokėtas draudimo atlyginimas (10 318,30 Eur kompensacija) viršija trečiajam asmeniui padarytą turtinę žalą, kurią, kaip nustatyta, trečiajam asmeniui atlygino Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba. Atitinkamai konstatuojama, kad ieškovas neįrodė ir ketvirtosios civilinės atsakomybės sąlygos – turtinės žalos, kurią turėtų atlyginti atsakovas.
Dėl bylos procesinės baigties
33. Remiantis teismo sprendimo 17–32.6. punktuose nurodytais motyvais, darytina išvada, kad ieškovas neįgyvendino jam tekusios įrodinėjimo naštos dėl ginčo dalyko, teismas atitinkamai nenustatė visų atsakovo deliktinės civilinės atsakomybės sąlygų, o atsakovas savo ruožtu nuginčijo žalos prezumpciją ir įrodė, kad ieškovo išmoka viršijo realiai trečiajam asmeniui padarytos turtinės žalos (negauto darbo užmokesčio) dydį (CK 6.246–6.250 straipsniai).
34. Tuo pagrindu ieškinys yra laikytinas nepagrįstu, todėl yra atmestinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
35. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). CPK 98 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu.
36. Atsakovo atstovas advokato padėjėjas K. P. pateikė prašymą priteisti atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas iš ieškovo. Byloje pateikta 2024 m. gegužės 21 d. sąskaita už teisines paslaugas (2 000 Eur) bei 2024 m. gegužės 21 d. pinigų priėmimo kvitas. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas paaiškino, jog išlaidos susidarė už procesinių dokumentų (atsiliepimo, tripliko) rengimą byloje, susipažinimą su bylos medžiaga, bylos teisinę analizę, duomenų faktinį vertinimą, atstovavimą teismo posėdyje.
37. Ieškinį atmetus, iš ieškovo atsakovui priteistinos išlaidos už advokato padėjėjo teisines paslaugas – 2 000 Eur (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).
38. Papildomai pažymėtina, kad išlaidos už advokato padėjėjo teisines paslaugas yra patvirtintos mokėjimo dokumentais, priteistinos išlaidos laikytinos protingomis ir atitinkančiomis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ir advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (CPK 88 straipsnio 1 dalies 1, 6, 10 punktas, 2 dalis, 98 straipsnis). Papildomai pažymėtina, kad ieškovas nekvestionavo atsakovo bylinėjimosi išlaidų už teisines paslaugas pagrįstumo.
39. Pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punktą valstybės ir savivaldybių institucijos (įstaigos) yra atleistos nuo žyminio mokesčio už ieškinius dėl lėšų išieškojimo. Tuo pagrindu žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepriteistinos iš ieškovo, kaip valstybės įstaigos (pralaimėjusios šalies).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 269 straipsnio 1 dalimi, 270 straipsniu, 279 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a :
atmesti ieškovo Lietuvos kriminalinės policijos biuro patikslintą ieškinį atsakovui Š. K. dėl 10 318,30 Eur žalos atlyginimo.
Priteisti atsakovui Š. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovo Lietuvos kriminalinės policijos biuro, juridinio asmens kodas 188785270, 2 000 Eur (dviejų tūkstančių eurų) bylinėjimosi išlaidas.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.
Teisėja Asta Žeromskytė-Stanienė