Civilinė byla Nr. e2-253-671/2023

Teisminio proceso Nr. 2-47-3-01996-2022-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.12.2; 2.6.10.2; 2.6.10.2.4.1; 3.2.6.1

 (S)

TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. gegužės 16 d.

Telšiai

Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų teisėja Audronė Alčauskienė,

sekretoriaujant Ingai Janušauskienei,

dalyvaujant ieškovės atstovui Dainiui Vinciūnui,

atsakovui S. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės valstybės įmonės Turto banko ieškinį atsakovui S. P. dėl iškeldinimo ir nuostolių atlyginimo.

Teismas

n u s t a t ė :

ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama iškeldinti atsakovą su visu jam priklausančiu turtu iš ieškovės valdomo turto, t. y. gyvenamojo namo su priklausiniais, esančių (duomenys neskelbtini); priteisti iš atsakovo 194,04 Eur nuostolių atlyginimą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. 

Ieškinyje nurodyta, kad valstybės įmonė (toliau – VĮ) Turto bankas 2015 m. liepos 10 d. paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu valstybės vardu paveldėjo A. J. turtą, be kita ko, ir gyvenamąjį namą bei kitus statinius, esančius (duomenys neskelbtini). Perėmus nekilnojamąjį turtą po kurio laiko buvo nustatyta, jog jame gyvena pašalinis asmuo. 2022 m. kovo 28 d. gautas atsakovo S. P. prašymas dėl informacijos suteikimo, motyvuojant, jog pastarasis asmuo kreipsis į teismą dėl nuosavybės teisės nustatymo į ginčo turtą. VĮ Turto bankui nėra nieko žinoma apie įsiteisėjusį teismo sprendimą dėl atsakovo nuosavybės teisės nustatymo ar vykstantį teismo procesą. Atsakovas be teisinio pagrindo naudojasi turtu ir tokiu būdu yra pažeidžiamos VĮ Turto banko, turinčio teisę valdyti, naudoti ginčo objektą bei juo disponuoti nuosavybės teise, teisės. Be to, atsakovas neatlygintinai naudojasi ginčo patalpomis be jokio teisinio pagrindo, o tai Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.98 straipsnio prasme yra savininko teisių pažeidimas. Taip pat ieškovė už minėtam objektui teikiamas paslaugas yra sumokėjusi 194,04 Eur sumą. Nustačius, kad ieškovas už ginčo objektui teikiamas paslaugas sumokėjo tuomet, kai atsakovas naudojosi turtu, esančiu (duomenys neskelbtini), iš atsakovo priteistini ieškovei nuostoliai, kuriuos ji turėjo kaip šio objekto savininkė.

Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2023 m. sausio 10 d. sprendimu už akių ieškovės VĮ Turto banko ieškinys patenkintas visiškai, nuspręsta iškeldinti atsakovą S. P. su visu jam priklausančiu turtu iš Lietuvos Respublikai nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su priklausiniais, esančio (duomenys neskelbtini), kurį turto patikėjimo teise valdo ieškovė VĮ Turto bankas; priteisti iš atsakovo S. P. ieškovei VĮ Turto bankas 194,04 Eur nuostolių atlyginimą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2022 m. lapkričio 23 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti iš atsakovo S. P. valstybei 126 Eur žyminį mokestį.

2023 m. sausio 31 d. gautas atsakovo S. P. pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriame atsakovas nurodė, kad iki 2017 m. gruodžio mėnesio atliko bausmę, 2015 m. sausio mėnesį mirė jo mama. Grįžęs iš įkalinimo įstaigos su nepilnamečiais vaikais gyveno mirusios mamos name. Per tą laiką nespėjo susitvarkyti paveldėjimo dokumentų, nes nežinojo, kad yra nustatyti kažkokie terminai ir jei per tą laiką nesusitvarkai, tai turtas pereina valstybės nuosavybėn. 2022 m. vasarą pradėjo paveldėjimo procedūrą, kai Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyrius paskyrė jam advokatą. Jam nebuvo įteikti procesiniai dokumentai dėl iškeldinimo, jis nežinojo, kad jo mamai nuosavybes teise priklausantis turtas yra iš jo atimtas. Tik gavęs 2023 m. sausio 10 d. sprendimą už akių sužinojo, kad turtas priklauso VĮ Turto bankui, todėl negavęs iš teismo procesinių dokumentų, negalėjo gintis, pateikti įrodymų ir įrodinėti ieškinio nepagrįstumą. Nežino, kada turtas buvo nusavintas. Jis nebuvo informuotas, kad yra pradėta jo mirusios mamos nuosavybės nusavinimo procedūra. Kaip nurodyta prieš tai, yra pradėjęs procedūrą dėl paveldėjimo teisės liudijimo nuginčijimo ir palikimo priėmimo mirus motinai ir kitų klausimų išsprendimo, tačiau dėl jam nesuprantamų priežasčių paskirtas advokatas neparengė procesinių dokumentų teismui. Advokatas tai serga, tai atostogose, tai dar kažkokiais reikalais užsiėmęs. Dėl šių priežasčių kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyrių dėl advokato pakeitimo. Be to, šioje byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių, nes iškeldinti reikia ne jį vieną, bet dar tris šiuo adresu registruotus asmenis: L. P., gim. (duomenys neskelbtini), A. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir D. P., gim. (duomenys neskelbtini). A. P. ir D. P. yra nepilnamečiai, tad tokiu atveju į procesą turi būti įtraukta Valstybinė vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba, nes nepilnamečiai sūnūs dėl tokio teismo sprendimo atsidurs gatvėje, o tai jau yra Vaiko teisių apsaugos konvencijos ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių vaiko teises, pažeidimas.

Ieškovė VĮ Turto bankas pateikė atsiliepimą į pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriuo prašė pareiškimo netenkinti. Nurodė, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kurie galėtų turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Aplinkybė, kad atsakovas kartu su nepilnamečiais vaikais gyvena ieškovei priklausančiame turte, esančiame (duomenys neskelbtini), nesudaro pagrindo atmesti ieškinį dėl iškeldinimo ir skolos priteisimo. Pats atsakovas pripažįsta, kad nebuvo pakankamai rūpestingas ir nesiėmė priemonių priimti motinos palikimo. Aplinkybė, kad iki 2017 m. jis atliko įkalinimo bausmę, nėra kliūtis per atstovą kreiptis dėl palikimo priėmimo į notarą, juo labiau, kad nuo palikėjos mirties yra praėję daugiau kaip aštuoneri metai. Be to, byloje atsakovas nepateikė jokių naujų rodymų, kurie gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Šiuo atveju atsakovas byloje teigia neva kreipęsis su pareiškimu i teismą dėl faktinio palikimo priėmimo, tačiau jokių tai patvirtinančių įrodymų apie užvestą bylą nepateikia. Teismas siuntė procesinius dokumentus S. P. išviešintu ir žinomu adresu. Byloje užfiksuota, kad pranešimas apie pateiktą ieškinį atsakovui siųstas adresu (duomenys neskelbtini), kurį jis pats nurodo pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Taigi, sprendimas už akių priimtas pagrįstai, buvo visos civilinio proceso nustatytos sąlygos tokio sprendimo priėmimui, jokios imperatyvios teisės aktų nuostatos nebuvo pažeistos, juo labiau, kad kaip patvirtina, prie ieškinio pateikiami įrodymai, su atsakovu ieškovė yra komunikavusi ir tiesiogiai – 2022 m. gegužės 6 d. siųstas raginimas atsakovui dėl patalpų atlaisvinimo, tačiau pastarasis nesiėmė jokių priemonių.

Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų

Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu palaikė ieškinyje nurodytas aplinkybes ir prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kurie sudarytų pagrindą ieškinį atmesti. Paveldėjimo teisės liudijimas, kurio pagrindu valstybė paveldėjo turtą, esantį (duomenys neskelbtini), šiuo metu nėra nuginčytas, byloje taip pat nėra duomenų, kad atsakovas kreipėsi į teismą dėl šio dokumento nuginčijimo ir nustatymo, kad po mamos mirties priėmė jos palikimą faktiniu valdymu. Atsakovo mama mirė prieš aštuonerius metus, tačiau atsakovas per visą šį laikotarpį nesusitvarkė paveldėjimo dokumentų. Nors ieškovei nuo 2022 m. kovo mėnesio buvo žinoma, kad atsakovas ketina kreiptis į teismą dėl turto paveldėjimo, tačiau jokia byla nėra iškelta, atsakovas nesiėmė jokių realių veiksmų, o susidariusi siutacija negali tęstis neapibrėžtą laikotarpį.

Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Papildomai paaiškino, kad turtą, esantį (duomenys neskelbtini), A. J. testamentu paliko jo mamai J. P., kuri (duomenys neskelbtini) mirė. Jo mama nebuvo susitvarkiusi testamentu jai paliktos nuosavybės dokumentų. Apie šią aplinkybę jis sužinojo tik 2022 m. pavasarį. Kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl paveldėjimo dokumentų sutvarkymo, tačiau jam paskirtas advokatas tai atostogauja, tai serga, tai išvis nebedirba. Kreipėsi dėl kito advokato paskyrimo, tačiau atsakymo dar negavo. Kartu su juo ginčo nuosavybėje gyvena ir trys jo vaikai. Nesutinka su prašoma priteisti nuostolių suma, nes ginčo turtui nėra teikiamos ieškinyje nurodytos komunalinės paslaugos.

            Ieškinys tenkintinas.

Bylos medžiaga nustatyta, kad 1992 m. gruodžio 22 d. testamentu A. J. jam nuosavybės teise priklausantį medinį namą su ūkiniais pastatais, esančius (duomenys neskelbtini), paliko atsakovo S. P. mamai J. P.. Telšių rajono savivaldybės administracijos Tryškių seniūnijos 1995 m. gegužės 18 d. pažymėjime nurodyta, kad A. J. iki savo mirties (duomenys neskelbtini) nuolatinai gyveno (duomenys neskelbtini); po jo mirties palikimą priėmė ir jį valdo J. P.. (duomenys neskelbtini) J. P. mirė. Lietuvos Respublikai pagal 2015 m. liepos 10 d. palikimo perėjimo valstybei liudijimą priklauso gyvenamasis namas, 2 daržinės, tvartas, viralinė, svirnas, 3 sandėliai, 3 malkinės, kiemo statiniai, esantys (duomenys neskelbtini), kuriuos turto patikėjimo teise valdo ieškovė. 2022 m. kovo 28 d. ieškovė gavo atsakovo S. P. prašymą dėl informacijos suteikimo, kuriame nurodyta, jog atsakovas kreipsis į teismą dėl juridinio fakto nustatymo, kad jis nuosavybės teise valdo turtą, esantį (duomenys neskelbtini). 2022 m. gegužės mėnesį atsakovui S. P. išsiųstas raštas dėl patalpų atlaisvinimo, į kurį atsakovas nereagavo ir su ieškove nesusisiekė. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2022 m. birželio 15 d. sprendimu Nr. (8.4 Mr)ATP-C-2022-01227 atsakovui S. P. suteikta antrinė teisinė pagalba civilinėje byloje dėl paveldėjimo teisės liudijimo nuginčijimo ir palikimo priėmimo mirus motinai ir kitų klausimų išsprendimo.

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl atsakovo S. P. iškeldinimo iš gyvenamojo namo su priklausiniais, esančių (duomenys neskelbtini). Ieškovė teigia, kad nurodytas turtas pagal galiojantį paveldėjimo teisės liudijimą nuosavybės teise priklauso valstybei, todėl atsakovas jame gyvendamas pažeidžia jos, kaip turto savininkės, teises. Atsakovas teigia, kad ginčo turtą jo mamai testamentu paliko turto savininkas A. J., tačiau nei jo mama, nei jis pats po mamos mirties dėl ne nuo jo paties priklausančių aplinkybių neįgijo nuosavybės teisę į nurodytą turtą patvirtinančių dokumentų.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.37 straipsnio 1 dalis numato savininko teisę savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Vienas iš įstatyme numatytų savininko pažeistų teisių gynimo būdų yra be teisinio pagrindo gyvenamojoje patalpoje gyvenančių asmenų iškeldinimas. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog iškeldinimas iš gyvenamųjų patalpų, priklausomai nuo šalis siejančių materialinių teisių santykių turinio, gali būti tiek pažeistų daiktinių teisių gynimo būdas, tiek prievolinis teisinis pažeistų teisių gynimo būdas. Tuo atveju, kai šalių nesieja prievoliniai teisiniai santykiai, ginčo dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų nagrinėjimo turinį ir ribas lemia CK ketvirtosios knygos normos dėl savininko teisių apsaugos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2008).

Savininko daiktinių teisių gynimo būdai įtvirtinti CK 4.95–4.99 straipsniuose. Jeigu savininko teisių pažeidimas nesusijęs su valdymo netekimu, pagal CK 4.98 straipsnyje nustatytą teisinį reguliavimą savininkas gali pažeistas teises ginti reikšdamas negatorinį ieškinį. Dėl negatorinio ieškinio Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje yra ne kartą konstatuota, kad savininkas, pareiškęs tokį ieškinį, turi įrodyti dvi aplinkybes: kad jis yra turto savininkas ir kad jo teisės yra pažeistos. Savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant įrodytiems pirmiau nurodytiems faktams, atsakovas turi įrodyti, kad jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-949/2001; 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2008; 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2011; kt.). Taigi, nagrinėjamu atveju ieškovei tenka procesinė našta įrodyti, jog ji yra turto savininkė bei tai, kad jos teisės yra pažeistos, o atsakovui įrodyti, jog jo elgesys atitinka teisės aktų reikalavimus.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog gyvenamasis namas, 2 daržinės, tvartas, viralinė, svirnas, 3 sandėliai, 3 malkinės, kiemo statiniai, esantys (duomenys neskelbtini), pagal 2015 m. liepos 10 d. palikimo perėjimo valstybei liudijimą nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai ir juos turto patikėjimo teise valdo ieškovė. Nurodytas palikimo perėjimo valstybei liudijimas šiuo metu yra galiojantis ir teisėtas. Nors iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimo matyti, kad atsakovui yra suteikta antrinė teisinė pagalba civilinėje byloje dėl paveldėjimo teisės liudijimo nuginčijimo ir palikimo mirus motinai priėmimo, tačiau byloje nėra jokių duomenų apie tokios civilinės bylos iškėlimą ir/ar nagrinėjimą teisme. Teismas nekvestionuoja ir šioje byloje nenagrinėja atsakovo teisės į ginčo turto įgijimą pagal paveldėjimo santykius po mamos mirties, tačiau byloje nėra duomenų, kad atsakovas savo aktyviais veiksmais įgyvendino ir realizavo šią teisę. Priešingai, atsakovui antrinė teisinė pagalba dėl palikimo po mamos mirties priėmimo suteikta 2022 m. birželio 15 d., t. y. beveik prieš vienerius metus. Nors atsakovas nurodo, kad jam paskirtas advokatas nesuteikė tinkamos teisinės pagalbos, todėl jis kreipėsi dėl kito advokato paskyrimo, šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų į bylą nepateikė. Kita vertus, bylos nagrinėjimo metu, siūlant atsakovui pasirūpinti teisine pagalba šioje byloje ir teismui atidėjus bylos nagrinėjimą, į teismo posėdį atsakovas neatvyko ir nenurodė neatvykimo priežasčių. Esant išdėstytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad atsakovas neįrodė, kad šiuo metu jis turi teisę ir teisėtai gyvena valstybei priklausančioje ir ieškovės valdomoje nuosavybėje.

Byloje nėra duomenų patvirtinančių, kad tarp ieškovės ir atsakovo yra susiklostę civiliniai teisiniai santykiai (sudaryta nuomos ar panaudos sutartis), kurių pagrindu atsakovas turėtų teisinį pagrindą naudotis ginčo turtu (CPK 178 straipsnis). Atsakovas neginčija fakto, jog šiuo metu gyvena ieškovės valdomame ginčo name. Ieškovė, kuri valstybei priklausantį turtą valdo turto patikėjimo teise, nesutinka, kad atsakovas toliau gyventų valstybei nuosavybės teise priklausančioje nuosavybėje, atsakovas turtu naudojasi be ieškovės sutikimo, t. y. neteisėtai, todėl konstatuotina, kad ieškovės teisė naudotis jos valdomu turtu atsakovo veiksmais yra apribota ir ieškovė turi teisę reikalauti pašalinti šį trukdymą, t. y. reikalauti iškeldinti atsakovą iš užimto gyvenamojo namo su priklausiniais (CK 4.98 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad ieškovės reikalavimas iškeldinti atsakovą iš ieškovės valdomo turto, esančio (duomenys neskelbtini), yra pagrįstas, todėl tenkintinas.

           Pažymėtina, kad nors atsakovas nurodė, kad gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), gyvena dar trys asmenys, iš kurių du yra nepilnamečiai, atsižvelgiant į tai, kad ieškinio reikalavimai nebuvo tikslinti ir byloje nėra pateikta atsakovo nurodytas aplinkybes patvirtinančių įrodymų, šioje byloje sprendžiama tik dėl atsakovo iškeldinimo.

Ieškovė taip pat reiškia reikalavimą priteisti iš atsakovo 194,04 Eur nuostolius. Ieškovė nurodo, kad atsakovas, neteisėtai gyvendamas ginčo patalpose, naudojasi minėtam objektui teikiamomis komunalinėmis paslaugomis, už kurias moka ieškovė. Atsakovui naudojantis komunalinėmis paslaugomis ir už jas nemokant, ieškovė patyrė turtinę žalą ir atsakovas nepagrįstai gavo naudos iš ieškovės.

Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Jeigu atsakingas asmuo iš savo neteisėtų veiksmų gavo naudos, tai gauta nauda kreditoriaus reikalavimu gali būti pripažinta nuostoliais (CK 6.249 straipsnio 1, 2 dalys). Nuostolių atlyginimui, būtina nustatyti visas civilinės atsakomybės sąlygas, būtinas jai atsirasti: neteisėtus atsakovo veiksmus, nuostolius (žalą), priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų bei atsiradusių nuostolių (žalos), o taip pat atsakovo kaltę. 

Byloje nustatyta, kad atsakovas be teisinio pagrindo naudojasi ieškovės patikėjimo teise valdomu nekilnojamu turtu, esančiu (duomenys neskelbtini). Ieškovės pateikti teismui įrodymai patvirtina, kad ieškovė atsakovui neteisėtai gyvenant valstybei priklausančiame name už suteiktas draudimo ir komunalines paslaugas yra sumokėjusi 194,04 Eur sumą. Įvertinus byloje esančius įrodymus, teismas daro išvadą, kad atsakovui neteisėtai naudojantis ieškovės valdomu turtu, ji patyrė nuostolius, nes sumokėjo už ginčo turtui teiktas paslaugas. Tokiu būdu atsakovas iš savo neteisėtų veiksmų taip pat gavo naudos, nesumokėdamas už ginčo turtui teikiamas paslaugas. Nors atsakovas nesutiko su prašoma priteisti nuotolių suma, nes, jo teigimu, šios paslaugos nebuvo suteiktos, tokias aplinkybes patvirtinančių duomenų nepateikė. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad ieškovės reikalavimas dėl 194,04 Eur nuostolių priteisimo yra pagrįstas ir tenkintinas.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl iš atsakovo ieškovei priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleista, todėl iš atsakovo valstybei priteistinas 128 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 ir 6 punktai, 7 dalis, 82 straipsnis, 83 straipsnio 1 dalies 11 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a:

ieškinį tenkinti.

Iškeldinti atsakovą S. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) su visu jam priklausančiu turtu, iš Lietuvos Respublikai nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su priklausiniais, esančio (duomenys neskelbtini), kurį turto patikėjimo teise valdo ieškovė valstybės įmonė Turto bankas.

Priteisti iš atsakovo S. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei valstybės įmonei Turto bankas, kodas 112021042, nuostolių atlyginimą 194,04 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt keturis Eur 4 ct) ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2022 m. lapkričio 23 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovo S. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 128 Eur (vieną dvidešimt aštuonis Eur) žyminį mokestį, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.

Teisėja                                                           Audronė Alčauskienė