Baudžiamoji byla Nr. 1-1473-865/2014

                                                                             Teisminio proceso Nr. 1-14-1-00461-2013-0

Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.14.6.1.

 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. spalio 6 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Irma Randakevičienė,

sekretoriaujant Agnei Vaičiulytei,

dalyvaujant prokurorui Marijui Normantui,

kaltinamajam R. D.,

jo gynėjui advokatui Arnoldui Blaževičiui,

civilinio ieškovo UAB „Armitana“ atstovei advokato padėjėjai Laimai Neverauskaitei, advokatui Ugniui Pėdnyčiai,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje  

R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs duomenys neskelbtini) Kaune, gyvenamoji vieta- duomenys neskelbtini), šiuo metu yra Didžiojoje Britanijoje, Londone, adresas duomenys neskelbtini) on UK, Lietuvos Respublikos pilietis, aukštojo išsilavinimo, nedirbantis, išsiskyręs, administracine tvarka baustas, neteistas;

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 183 straipsnio 1 dalį, -

n u s t a t ė :

        Kaltinamasis R. D. dirbdamas įmonėje UAB „Armitana“, įmonės kodas duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pareigose, turėdamas galimybę disponuoti įmonės turtu, 2010-09-13 nuvykęs į įmonę UAB „Repa Ring“, įmonės kodas duomenys neskelbtini), esančią Vilniuje, Visų Šventųjų g. 5, pateikė UAB „Armitana“ įmonės kodas duomenys neskelbtini)  priklausantį parduodamą turtą - 120 vnt. batų putų, 980 litų vertės, ir 480 vnt. batų impregnatorių, 3840 litų vertės ,ir už minėtą parduodamą turtą, paėmė iš UAB „Repa Ring“ direktorės A. T. 5832,68 Lt. ir neįnešė jų į UAB „Armitana“, įmonės kodas duomenys neskelbtini),  kasą, taip juos pasisavino ir tokiu būdu padarė UAB „Armitana“ 5832,68 litų žalą.  

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis R. D. savo kaltės dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos nepripažino ir parodė, jog jo darbas buvo pristatyti prekes, bendrauti su klientais, atsiskaitymas vyko ir bankiniais pavedimais, ir grynais piniginiais. Nesutinka su tuo, kad neįnešė pinigų į UAB „Armitana“. Atsakydamas į klausimus parodė, jog jis buvo vienintelis toje firmoje užsiimantis didmenine prekyba, reikėjo pristatyti prekes, kontroliuoti jų atsikaitymą, pagal tą darbą buvo mokamas jam atlyginimas. Tai buvo eilinė jo darbo diena, buvo UAB „Repa Ring“, ir nesutinka, kad jis neįnešė pinigų. Išėjus jam iš darbo UAB „Armitana“, jam išrašė dokumentą, jog jis jokių skolų neturi. Nuo 1998 m. iki 2010 m. dirbo UAB „Armitana“, buvo (duomenys neskelbtini), paskui (duomenys neskelbtini). Kai prasidėjo krizė, jam pasiūlė išeiti savo noru iš darbo. Buvo pareigybinės nuostatos, turėjo jų laikytis. Sunku pasakyti, ar buvo sudaryta su juo materialinės atsakomybės sutartis. Bendrovė užsiėmė mažmenine batų prekyba, tinklai „Salamander“, „Žygio batai“, taip pat batų priežiūros prekės, jis parduodavo tai kitoms įmonėms. Vyko prekyba batais ir batų priežiūros priemonėmis. Jis turėdavo pastovius klientus ir ieškojo naujų. Būdavo tiekimo sutartys. Jo funkcijos buvo sukontaktuoti su klientu, suderinti kiekius ir kontroliuoti atsiskaitymą. Pradžioje prekes dažniausiai pats vežiojo, nes vyko geresnis kontaktas su klientu, kai darbų apimtys vis augo, tai samdydavo pervežimo firmas, anksčiau net sąskaitas pats rašė. Yra važtaraštis, kai atveži prekes, jas sutikrina, pasirašo, viena važtaraščio dalis lieka pas klientą, kitą veždavo atgal į įmonę. Buvo 10 forma, pinigų kvitai, kurią pasirašydavo klientas, o kitą kvito dalį priduodavo atgal į UAB „Armitana“. Klientai atsiskaitydavo ir grynais, ir pervedimu. Jam inkriminuojamoje veikloje, klientą žino, žino, kad jie atsikaitydavo grynais. 2010-09-13 važiavo į UAB „Repa Ring“ ir pridavė 120 vnt. batų putų, 480 vnt. batų impregnatorių. Norėtų pamatyti tos dienos važtaraštį ir su juo susipažinti. Su A. T., jam atrodo bendravo, su UAB „Repa Ring“ direktore. UAB „Repa Ring“ mokėjo grynais, jam atiduodavo vieną pusę važtaraščio ir kvitą, juos atiduodavo jis UAB „Armitana“. Jei jis būtų pametęs ar neatidavęs čekių ar pinigų, nebūtų dirbęs įmonėje 15 m. Kiekvienais metais buvo įtrauktas kaip sėkmingas darbuotojas ir jam pačiam buvo neaišku, kodėl jam pasiūlė išeiti iš darbo, matyt, taupymo sumetimais. 2010-11-29 išėjo iš darbo, turi atleidimo lapą. Paskui jam pradėjo siųsti šaukimus, o iki šaukimų jam niekas nepaskambino ir niekas, nieko nepasakė. Jei žmonės atsiskaito grynais, kaip jam galėjo uždrausti imti pinigus. Nebent parašyti įsakymą, kad negali imti grynų pinigų, bet to nebuvo.  Pamena, kad UAB „Armitana“ atidavė pinigus.  Buhalterijoje dirbo vyr. finansininkė, viso 3 moterys. Pinigus, važtaraščius, kvitą atiduodavo bet kuriai.  Kai priduodi pinigus, juos suskaičiuodavo, paskui atnešdavo baltą lapą pasirašyti, kad atidavęs. Ne tuo pačiu metu atnešdavo baltą lapą pasirašyti, nes jis kaip (duomenys neskelbtini), nesėdėdavo ilgai kabinete, gyveno Kaune, o dirbo Vilniuje. Toks vienintelis atvejis dėl, neva, neįneštų pinigų. Išėjo iš darbo paprastai, pridavė mašiną ir tiek. Parodžius bylos medžiagą (b.l. 11), parodė, jog nežino, kas tas A. B.. Čia nėra jo, R. D., parašo, sąskaitose jis visur pasirašydavo. Lyg E. dirbo, A. T. UAB „Repa Ring“ direktorė, bet jo paties parašo čia nėra.  Parodžius bylos medžiagą (b.l. 13), parodė, jog tai gali būti jo parašas, nes jo raštas. Turėjo atiduoti UAB „Repa Ring“ pinigus vienai iš buhalterijos darbuotojų, tai įprasta tvarka.  Jam niekas neskambino iš UAB „Armitana“, kai jį apkaltino, o ar bendravo su UAB „Repa Ring“ direktore, nepamena. Lyg viena buhalterė buvo A. M., kita K. ir P., tiksliai nepamena. Atiduodavo pinigus tik joms. Duodavo pasirašyti baltą lapą, kažkokią formą, kad įnešė tiek pinigų. Kažkas būdavo parašyta tame lape, bet tiksliai nepamena.  Po šio įvykio jo niekas neieškojo.  Adresas jo pasikeitė, bet jis viską deklaravęs, o telefonas tas pats, koks buvo, kai dirbo UAB „Armitana“. Pinigus atidavė tuo metu, kai dar dirbo UAB „Armitana“. Daug metų dirbo baltu atlyginimu, o nuo 2008 m. paliko jiems algos minimumą, todėl ne paslaptis, kaip buvo mokami atlyginimai. Jis gyveno Kaune, gauti algos minimumą ir važinėti į Vilnių, tai matyt, buvo neapskaitytų pinigų, jei gaudavo dvigubą atlyginimą. Turėjo daugiau kaip  60 klientų. Su klientais atsikaitinėjo įvairiai, ir pavedimu, ir grynais pinigais. Tuo metu įmonės prezidentas buvo A. M.. UAB „Armitana“ dirbo gal 250 žmonių, turėjo parduotuvių tinklą per visą Lietuvą, bendradarbiavo su „Žygio batais“, „Salamander“. Vienais metais buvo pavaldus tiesiai prezidentui, o 2010 m. komercijos direktorei, bet jos pavardės nepamena. A. B. nedirbo UAB „Armitana“, o jei jis, R. D., vežė prekes, parašas jo turėjo būti. 2014 m. atvažiavo į Angliją, iš UAB „Armitana“ per tą laiką niekas jo neieškojo. UAB „Repa Ring“ direktorė jam skambino, ką jis jai dėl tų 5000 sakė, nepamena. Pridavė pinigus, kuriai buhalteriai, nepamena. Buvo biure ne kabinetas, kaip salė. Jam duodavo jau užpildytą formą, jis tik pasirašydavo. Jokio asmeninio turto neturi. Šiuo metu dirba, pinigų sąskaitoje neturi. Uždirba 2000 litų, išsilaiko tik pats, dirba neoficialiai, kitų pajamų neturi. Gavo iš tyrėjo pranešimą, taip sužinojo apie ikiteisminį tyrimą. Su UAB „Armitana“ advokatais bendrauti neteko. (duomenys neskelbtini)g. jo deklaruota gyvenamoji vieta, kai išsikraustė iš (duomenys neskelbtini)g., iškart deklaravo (duomenys neskelbtini)g. Kaltės nepripažįsta, pinigus įnešė. Nežino kaip paaiškinti liudytojų parodymus.

Teisiamajame posėdyje civilinio ieškovo UAB „Armitana“ atstovė nurodė, kad jų įmonė palaiko civilinį ieškinį, jį sudaro turtinė žala, PVM sąskaita-faktūra D-0012383, 2010-09-10, t.y. 5832.68 Lt., tai turtinė žala, ją sudaro tik į bendrovės kasą neįneši pinigai, taip pat prašo priteisti advokatų išlaidas 1399, 25 Lt., bei pinigus už pažymą apie kaltinamojo deklaruotą gyvenamąją vietą – 10 Lt. UAB „Armitana“ prezidentas pasakė, kad pretenzijų R. D. yra, pagal 2010-09-13 išlaidų orderį, pagal kurį kaltinamasis priėmė pinigus. Kaltinamasis ne iš UAB „Armitana“ paėmė pinigus. Jie ieškinį grindžia tuo, kad kaltinamasis paėmęs pinigus padarė žalą, nes jų neįnešė į UAB „Armitana“ kasą, nors prekės buvo suteiktos. Kaltinamasis pasisavino UAB „Armitana“ pinigus, kurie jam nepriklausė. UAB „Repa Ring“ atstovė perdavė pinigus kaltinamajam, kaip UAB „Armitana“ atstovui, tačiau kaltinamasis jų neperdavė į įmonės kasą. Kad kaltinamasis negrąžino pinigų paaiškėjo tik po jo atleidimo iš darbo.

Teisiamajame posėdyje liudytoja L. P. parodė, jog kaltinamasis buvo UAB „Armitana“ (duomenys neskelbtini), užsiėmė tepalų realizacija. Kai jis išėjo iš UAB „Armitana“, atėjo V. K., ji buvo komercijos vadovė, ir pradėjo pasakoti, kad paskambino iš UAB „Repa Ring“ ir ieško kaltinamojo. Kad R. D. užvažiavo į UAB „Repa Ring“, paėmė pinigus, sakė, kad juos užveš į Vilnių. V. K. priėminėjo iš R. D. darbus, kai jis turėjo išeiti iš darbo. Tuo metu jai nekilo jokių klausimų, bet, kai jis išėjo, pradėjo jie nagrinėti, kas negerai. Kaltinamasis imdavo pinigus grynais. Kada atėjo į UAB „Armitana“, pradėjo tikrinti pirkėjų likučius. Būdavo, kad kaltinamasis pamiršta priduoti pinigus į kasą, tai vienu metu jam net buvo uždrausta pas pirkėjus imti pinigus grynais, kad visi atsiskaitymai vyktų per banką. Vėliau jis vėl galėjo imi pinigus grynais. Atsakydama į klausimus parodė, jog iš UAB „Repa Ring“ skambino V. K., ji buvo UAB „Armitana“ komercijos vadovė ir pradėjo ieškoti kaltinamojo, kad jis pažadėjo atvežti dokumentą, už gautus pinigus, bet neatvežė. Suma buvo daugiau kaip 5000 litų. Kaltinamasis platino Salamander tepalus. Tada pradėjo aiškintis situaciją, pradėjo ieškoti „galų“, bet pinigai buvo neįnešti. Kaltinamasis tuo metu jau nebedirbo UAB „Armitana“. Niekas tuo metu nežinojo, nei kur jis gyvena, jis buvo išsiskyręs, pas jį buvo problemų, ir jie jo adreso taip pat nežinojo. Buvo išrašyta PVM sąskaita-faktūra, ją rado pas save. Pas juos nemaža įmonė, kiekvienas turi atitinkamas funkcijas. Ji grynai iš kalbos pažiūrėjo skolos likutį, surado sąskaitą, pristatymo dokumentą. Paskui UAB „Repa Ring“ atsiuntė dokumentą, kad jų įmonė pinigus kaltinamajam išdavė. Arba kaltinamasis turėjo su savimi turėti PPK kvitą, dešimtą formą, ir jei jis turėjo tuos kvitus, jis privalėjo juos išrašyti ir pinigus įnešti į įmonės kasą. Kiek ji supranta, kvitas nebuvo išrašytas. R. D. komunikabilus žmogus, gerai bendraujantis, mano, kad žmogus, kuris ilgai su juo bendravo, tiesiog, juo pasitikėjo ir davė jam pinigus. Tyrimo metu teisingai nurodė, kad pagal PVM sąskaitą-faktūrą Nr. DID-0012380 kaltinamasis iš UAB „Repa Ring“ paėmė 5832.68 litų sumą. Apie šią situaciją žinojo vyr. finansininkė L. D., mano, kad ir direktorius žinojo. Nežino, ar kas bandė su kaltinamuoju susisiekti iš UAB „Armitana“ administracijos. Jei nėra PPK kvito, pinigai nebuvo įnešti.  Kaltinamasis turėjo atnešti pinigus į įmonės kasą ir gauti dokumentą, kad įnešė pinigus, kasos orderį. UAB „Repa Ring“ pradėjo ieškoti dokumento. Kai pasibaigia mokėjimo terminas, duoda dar kokią savaitę įmonei, tada jau pradeda skambinti, kur pinigai. Viskas vis tiek būtų paaiškėję, jei niekas nebūtų ieškoję iš UAB „Repa Ring“, maždaug praėjus savaitei po mokėjimo atidėjimo termino. Įmonėje daroma inventorizacija. Yra logistikos įmonė, kur sandėliuojamos prekės, kai gauna užsakymą, prekės surenkamos kitur, nes jos yra net ne pas juos, o sandėliuojamos logistikos įmonėje. Kada kaltinamasis išėjo iš darbo, nepamena. Iš kaltinamojo darbus perėmė V. K.. Kaltinamasis galėjo būti ir neskolingas, nes šiuo atveju buvo skolinga įmonė, kuri turėjo atidėtą mokėjimą. Skolininkų, kurie delsia mokėti iki metų ir daugiau, neturi. Ji dirba ir su bankais, ir su pirkėjų skolomis, ir pan. Ji girdėjo žodžiu, kad kaltinamajam buvo uždrausta imti pinigus grynais. Tai uždraudė L. D., vyr. finansininkė. Kaltinamasis turėjo PPK kvitus ir pagal PPK kvitą imdavo pinigus, juos įnešdavo į įmonės kasą ir gaudavo kasos pajamų orderį. 2006 m. rugsėjo mėnesį kaltinamasis tikrai turėjo kvitus. Kai gauni pinigus, pasirašai pagal kokį dokumentą gauni, pasirašo kas davė, ir kas priėmė. Ant PPK kvito buhalteriui pasirašinėti nereikia. Pagal sąskaitą-faktūrą prekės yra priduotos. Ji grynų pinigų (duomenys neskelbtini)neišdavinėja. Pas juos tokių atvejų, kad mokėtų iš kasos nėra, visi apmokėjimai vyksta per banką. Ji su kaltinamuoju nebuvo susijusi, jam faktūras išrašydavo arba buhalteriai, arba kiti atsakingi darbuotojai, jis pats jų nerašė. Kartais, jei ne didelis kiekis, kaltinamasis galėjo pats nuvežti prekes su PVM sąskaita-faktūra, arba galėjo atvažiuoti pirkėjas į vietą. Buvo momentas, kai neturėjo sandėlio vietoje, prekės buvo sandėliuojamos logistikos įmonėje. Buvo galima atsiskaityti grynais pinigais. Pas juos daugiau niekas nedirbo su tepalais, kaltinamasis vienintelis galėjo paimti pinigus. Jis turėjo PPK kvitus, paimdavo pinigus, su tuo kvitu įnešdavo pinigus į kasą. Kasos knygoje rašoma, kad pagal tokį dokumentą įnešti pinigai. Jei kaltinamasis imdavo grynus pinigus, jis turėjo įnešti juos į įmonės kasą ir jam už tai buvo išduodami orderiai. Jis turėjo pats atsiskaityti už PPK kvitus. Nežino, kaip kaltinamasis išeidinėjo iš darbo. Išeinant iš darbo, kaltinamasis man tikrai nieko nepridavė. Žino, kad V. K. iš jo priėminėjo darbus. Ji perėmė gal labiau kaip kontrolės funkcijas. Ji žiūrėdavo skolas, jai atrodo, ji buvo komercijos vadovė. Neatsimena, kiek buvo atidėtas UAB „Repa Ring“ mokėjimas. Yra 30, 45, 60 dienų atidėjimai. Neatsimena, kada pasibaigė atidėjimas. Kai atėjo V. K., jai atrodo, kaltinamasis tuo metu jau nebedirbo. Šiandien V. K. jau nebedirba jų įmonėje. Kvitų knygutė turi pradžią ir pabaigą, jei vieną užbaigia, gauna kitą, tačiau galėjo būti laiko tarpas, kada kaltinamasis galėjo neturėti kvitų knygutės. Kaltinamasis galėjo gauti kvitus, pavyzdžiui, nuo 10 iki 20 ir už juos atsiskaityti, paskui praėjo laikas ir jis galėjo gauti kvitus su kitais numeriais. Nėra taip, kad kaltinamasis atėjo į UAB „Armitana“, gavo kvitų knygutę ir visą laiką ją turėjo. Kaltinamasis visą laiką tų kvitų neturėjo. Kiekvienas žmogus negauna visam savo darbui tų kvitų. vienu metu prekės buvo sandėliuojamos logistikos įmonėje, E. priimdavo užsakymą, jį nusiųsdavo į logistikos įmonę, logistikos įmonė pagal gautą PVM sąskaitą-faktūrą surinkdavo, pakraudavo prekes. A. B., turbūt, tai vairuotojas, kuris veždavo tas prekes, šitas PVM sąskaitas-faktūras su prekėmis atspausdindavo sandelyje. E. darbas buvo surinkti užsakymus iš el. pašto, arba atvežtus iš kaltinamojo ir juos nusiųsti į logistikos įmonę.

Teisiamajame posėdyje liudytoja A. T. parodė, jog su kaltinamuoju siejo bendradarbiavimo santykiai. Kaltinamasis paėmė iš jų pinigus, nes jie atsiskaitė už prekes, jis pažadėjo artimiausiu metu atsiųsti tai patvirtinantį UAB „Armitana“ dokumentą, bet jo nepristatė. Tada pardėjo ieškoti, UAB „Armitana“ pasakė, kad niekas neįplaukė į jų kasą. Ji su kaltinamuoju  bendravo, jis sakė, kad viskas bus greitai, sakė, kad jai grąžins pinigus. Aiškino, kad jį išmetė iš darbo, problemos, jai tai buvo neįdomu, nes reikėjo tvarkyti savo buhalteriją. Jis ilgai žadėjo, pasakė, jog viską suprato, bet pinigų neturi. Atsakydama į klausimus liudytoja parodė, jog tuo metu dirbo UAB „Repa Ring“ direktore, nuo 2001 m. Pirkdavo odos ir avalynės priežiūros priemones iš UAB „Armitana“, per 10 metų visada normaliai atsiskaitydavo. Pradžioje pavedimais atsiskaitė, gal buvo keli atsiskaitymai grynais. Gale buvo trys stambūs pirkimai ir kaltinamasis pareiškė, kad situacija sunkti, jam valdžia neleidžia atsiskaitinėti pavedimu, tai jam mokėdavo pinigus iškart. Pirkdavo odos ir avalynės priežiūros priemones. Užsisakydavo prekes per kaltinamąjį, jis atveždavo jas su PVM sąskaitomis-faktūromis, važtaraščiu ir pajamų orderiu.  Ant PVM sąskaitos-faktūros pasirašydavo ji pati. Anksčiau pinigus siųsdavo pavedimu per mėnesį, o paskutiniu metu kaltinamasis imdavo tik grynais. Prekės būdavo perkamos ne tiesiogiai jai, o jie yra latvių dukterinė įmonė, tai latviai per ją imdavo prekes.  Kai kaltinamasis atveždavo prekes, ji pasirašydavo sąskaitas, prekės būdavo perkraunamos į latvių mašiną, kaltinamasis atnešdavo dokumentus, latviai atiduodavo pinigus. Pildydavo PVM sąskaitą-faktūrą, pajamų orderį ir viskas. Orderių originalai yra abu, nes jis iš dviejų dalių.  Tyrimo metu teisingai nurodė, kad kaltinamasis prekes pristatė 2010-09-13 ir pateikė sąskaitą-faktūrą už 5832, 68 Lt. Prekes pateikė iškart.  Kasos pajamų orderio kaltinamasis tą kartą nepateikė, sakė, kad dabar neturi, greitai, kitą savaitę, užveš.  Ji tik negavo UAB „Armitana“ orderio, kad kaltinamasis gavo pinigus. Paskui ji pradėjo ieškoti kaltinamojo, nes pažinojo jį ilgai. Pirmiausia jam neprisiskambino, tada skambino į UAB „Armitana“ buhalteriją, prašė, kad išrašytų orderį.  Kas atsiliepė UAB „Armitana“, nežino.  Pirmą kartą UAB „Armitana“ aiškinosi, nežinojo situacijos, paskui jai pasakė, kad pinigai neįplaukė į kasą, tada pradėjo ji pati ieškoti kaltinamojo. Po kiek laiko susirado kaltinamąjį telefonu ir jis aiškino, kad yra išmestas iš darbo. Paskui UAB „Armitana“ pradėjo jai siųsti advokatų pretenzijas, jiems atsakinėjo. Kaltinamasis jai labai nuoširdžiai žadėjo, kad jai pristatys tuos pinigus. Ji pasakė jam, jog gerai, bet kokiu būdu, kad tik sutvarkyti šį reikalą. Savo vadams pasakė visą šią situaciją, jos vadovai buvo susitikę su UAB „Armitana“ vadovais. Parodžius bylos medžiagą (b.l. 11), nurodė, jog jos parašas yra. Iki tol atsiskaitymai buvo pavedimu, paskui buvo gal 2-3 atsiskaitymai grynais. Visada visi atsiskaitymai buvo geri. Ji kaltinamojo ieškojo 2010 m., bet gal jo nerado.  Jai atrodo, 2011 m. pradžioje jį rado.Pirmoji pretenzija iš UAB „Armitana“ 2012-01-13. Į ją atsakė, kad pinigus sumokėjo jų darbuotojui R. D., paskui pridėjo turimus dokumentus, vėliau gavo antrą pretenziją. Niekada anksčiau kaltinamasis nebuvo paėmęs pinigų nepasirašęs kvito. Visas vyko jų biure, buvo dar 4 žmonės, kai tą kartą kaltinamasis paėmė pinigus. Po to, kai prisiskambino kaltinamajam, jis pasakė, kad buvo kažkur išvažiavęs, o dabar viskas tvarkoje. Pradžioje jis žadėjo, kad sutvarkys dokumentus ir pristatys jai orderį.  Kaltinamojo telefono numeris nesikeitė, su juo vyko kokie 5 pokalbiai.  Paskui kaltinamasis jai pasakė, kad jis grąžins pinigus.  Kalbos apie tai, ar jis įnešė į UAB „Armitana“ kasą pinigus su kaltinamuoju nebuvo. 2010-09-13 sumokėjo pinigus kaltinamajam ir išrašė kasos išlaidų orderį. Skolos jie neturi. Jie neturi kaltinamajam pretenzijų. UAB „Armitana“ jiems nepristatė kasos pajamų orderio. Jei dabar ateitų auditas tikrinti, prikibtų prie šio dokumento, bet ką turi, tą turi. Jei tikrintų mokesčių inspekcija, tas dokumentas „išlįstų“. Įmonės balanse ta skola neatsispindi.  Kasos pajamų orderis turėjo būti pakeistas į normalų orderį. Išrašė išlaidų orderį, bet turėjo būti išrašytas ir pajamų orderis. Ji telefonu kreipėsi į UAB „Armitana“, o raštiškai nesikreipė. Apie susidariusią situaciją informavo savo valdžią, latvius, jie asmeniškai bendravo su UAB „Armitana“ vadovais. Maždaug į mėnesį kartą vykdomi sandoriai. Paskutiniu metu prekės buvo kraunamos tiesiai į latvių mašiną, todėl visada iškart buvo tvarkomi visi dokumentai. Kaltinamasis nepristatė pajamų orderio. Su juo po dokumento nepristatymo buvo šnekėta gal 5 kartus. Gal savaitės, mėnesio bėgyje, po advokatų įsikišimo dar gal kokius 3 kartus bendravo su kaltinamuoju. Jis pasakė, kad buvo išvykęs, o paskui viską sutvarkys. Kai tik atsiskaitė, pasakė kaltinamasis, kad dabar neturi tik orderio, bet ar jis pats, ar jo kolega jai pristatys maždaug po savaitės šį dokumentą. Kai dokumento ji nesulaukė, kreipėsi į UAB „Armitana“, bendravo su V. K.. Paprašė, kad jie pristatytų tą dokumentą, ji perskambino ir pasakė, kad pinigai neįplaukė į jų įmonės kasą. Tada informavo savo vadovus apie šią situaciją. Kai ji paskambino kaltinamajam, jis sakė, jog žino, jog yra neužbaigti reikalai, jis viską sutvarkys. Jis pradėjo aiškinti, kad jį atleido iš darbo. Ji pasakė, kad jai tai neįdomu, jai reikia susitvarkyti savo buhalteriją. Ji prašė kaltinamojo spręsti šią situaciją, nes buhalterija nebuvo tvarkinga. Paskui kaltinamasis jai pradėjo aiškinti terminus, kada jis atveš tuos pinigus. Ji pagalvojo, jei jis atleistas iš darbo, gali ir patarpininkauti. Paskutinis pokalbis buvo toks, kad kaltinamasis daugiau tylėjo, pasakė, kad bandys spręsti ir pasakė, kad neturi pinigų. Kaltinamasis žinojo, kad UAB „Armitana“ kelia pretenzijas. Jis dar pasakė, jog ji nepergyventų. UAB „Armitana“ advokatai jai tik rašė, jie kaltino tik jų įmonę, kad jie nesumokėjo pinigų.

Teisiamajame posėdyje liudytoja A. M. parodė, jog kaltinamasis matytas, ji vedė buhalteriją, abu dirbo UAB „Armitana“, ji buhalterė, jis (duomenys neskelbtini).  Tuo metu buvo 5 buhalteriai, vyr. buhalterė L. D.. Kaltinamasis buvo (duomenys neskelbtini). Jis tiekdavo prekes pirkėjams, paskui paimdavo grynus pinigus ir atveždavo į įmonės kasą. Ji priimdavo pinigus. Atsakydama į klausimus parodė, jog kaltinamasis atveždavo pinigus, būdavo išrašytas pinigų priėmimo kvitas, ji juos užpajamuodavo. Išlaidų orderis lieka pas pirkėją. Rašydavo kasos knygoje, kad duoda pinigus, o kaltinamasis pasirašydavo šalia, jam išduodavo orderio šaknelę, kad pinigus gavo. Tą šaknelę kaltinamasis gali dėti kur nori. Pinigų priėmimo kvitas 2 egz., vienas likdavo pas pirkėją, kitas grįždavo pas juos. Jos praktikoje mokėjimo atidėjimų nebuvo. Apie konkretų atvejį nieko nežino, tik girdėjo, kad kreipėsi UAB „Repa Ring“, kad pas juos skola, o jie pinigus atidavė. Jos funkcijos tik priimti pinigus. Kur buvo įnešti pinigai, visur buvo pildomi dokumentai. Iš UAB „Repa Ring“ atkeliavo pretenzija.  L. P. tikrino likučius. Kas vyksta su kasos operacijoms, susiję su ja. Būdavo ir pavedimais atsiskaitymai, su pavedimais dirba kita buhalterė. Paskutinę kaltinamojo darbo dieną dar buvo atsiskaitymas. Nežino, ar kaltinamajam buvo uždrausta imti grynus pinigus. Atleidimo dieną kaltinamasis atvežė pinigus iš pirkėjų, kurie buvo pajamuoti. Pinigai už prekes UAB „Armitana“ nebuvo gauti. Negalėjo būti, kad kaltinamasis jai atiduoda pinigus, o ji nieko neišrašo, tai būtų pažeidimas. Visus iš kaltinamojo gautus pinigus, ji užpajamavusi. Galėjo būti, kad orderius kaltinamasis pristatydavo vėliau. Kaltinamasis neateidavo kiekvieną dieną į biurą, kartais vieną kartą į savaitę, kelis kartus į mėnesį. Pačią paskutinę kaltinamojo darbo dieną surinko visus dokumentus, visus kvitus, ir tuos, kurie nebuvo panaudoti, nes priduoda visus kvitus. Pagal kvitus kaltinamasis atsiskaitė. Prie jos kaltinamasis visada atnešdavo pinigus, atiduodavo laiku ir viską sutvarkydavo iškart. Nežino, kada UAB „Repa Ring“ kreipėsi su pretenzija.  Buvo iš UAB „Repa Ring“ pusės atsiųsta faksu kasos išlaidų orderio kopija. Nežino, ar kaltinamasis turėjo įgaliojimą imti grynus pinigus. Buvo prekybos komercijos vadovė V. K. kaltinamojo vadovė, per ją pinigų kaltinamasis neperdavinėjo, duodavo pinigus tiesiogiai jai. Kaltinamasis pilnai atsiskaitė pagal tai, ką atnešė jai, o tai, kad kažką paėmė iš pirkėjų, nežino. Kas iš jos pusės, viskas buvo atnešta, atsiskaityta, o, kad kažkur, kažkas liko, kažkas paimta, jau susižinojo vėliau, kad kaltinamasis išėjo iš darbo. Žino, kad buhalterė derino skolų likučius, tai galėjo būti 2010 m. pab., tada visa tai išlindo. Kvitų knygelę kaltinamasis turėjo visą laiką.

Teisiamajame posėdyje liudytoja E. A. (J.) parodė, kad ji dirbo UAB „Armitana“ biuro administratore, kaltinamasis matytas, kaip buvęs darbuotojas. Parodžius bylos medžiagą (t. 1, b.l. 11), nurodė, kad  negali pasakyti, ar ji išrašė šią sąskaitą-faktūrą, nes jos parašo nėra. Tokias sąskaitas išrašinėjo jų bendrovė.  Buvo 2010 m., nepamena, ar tokiuose dokumentuose dėdavo parašą, ar ne. Nepamena, kam atiduodavo tokias sąskaitas-faktūras, gal buhalterijai, gal kaltinamajam. Nežino, kas veždavo prekes, ji tik nusiųsdavo užsakymą. Šitas dokumentas (b.l. 11) buvo užregistruotas ir nusiųstas į logistikos bendrovę.

Teisiamajame posėdyje liudytoja E. M. parodė, jog su kaltinamuoju kartu dirbo. Ji tuo metu išrašinėjo sąskaitas, kai žmogus pastoviai rašęs sąskaitas atostogavo. Tik girdėjo apie įvykius, dėl ko R. D. kaltinamas. Ji grynų pinigų nepriimdavo.

Teisiamajame posėdyje liudytoja I. K. parodė, jog kaltinamasis buvęs bendradarbis, ji buhalterė. Ji išrašinėjo tepalų sąskaitas-faktūras kaltinamajam dėl prekių didmenininkams, ir atgal iš jo pinigų neimdavo.  Jos funkcijos su pinigais nebuvo susijusios.  Žino, kad į kasą yra negrąžinti pinigai, žino tik iš kalbų, jokių dokumentų netikrino.

Teisiamajame posėdyje liudytoja L. D. parodė, kad kaltinamasis buvęs UAB „Armitana“ (duomenys neskelbtini), ji vyr. finansininkė. Su ja tiesiogiai kaltinamasis jokių funkcijų nedarydavo. Kiek žino, jo viršininkė susiskambino su UAB „Repa ring“, pradėjo jie ieškoti skolos, tada informavo jų advokatų kontorą. Atsakydama į klausimus parodė, jog dirbo V. K., kuri perėmė darbus iš kaltinamojo. Suma, kurios neįnešė kaltinamasis, apie 5800 Lt. Kam tiksliai V. pranešė šią informaciją, nežino, bet po to informavo jų advokatų kontorą. Jų kasoje pinigų netrūko, tai kasoje neatsispindėjo. UAB „Repa Ring“ pasakė, kad davė kaltinamajam grynus pinigus. Kaltinamasis turėjo pinigų paėmimo kvitus, juos paskutinę dieną pridavė, už juos atsiskaitė. Pagal tuos kvitus tokio kvito nebuvo, pinigai nebuvo užpajamuoti, kasoje neatsispindėjo. Prekės, kurias platino kaltinamasis, tepalai. Buvo tiesiog neapskaityti pinigai, tų pinigų nebuvo, tokiai sumai pinigų nebuvo. A. M. atsakinga už kasą, ji priimdavo grynus pinigus. Būdavo ir pavedimai, ir atsiskaitymas grynais. Paskutiniu metu kaltinamajam buvo uždrausta imti grynus pinigus. Žodiniu būdu jam tai ji pati uždraudė. Jis to draudimo nevykdė. Po to kalbėjosi, bendravo. Buvo pasakyta, kad jokių grynų piniginių operacijų, nes kaltinamasis netvarkingai atsiskaitydavo, vėluodavo, paimdavo anksčiau PPK kvitus, vėliau įnešdavo pinigus. Parodžius bylos medžiagą (t. 1, b.l. 11), nurodė, jog šiuo konkrečiu atveju pinigai įnešti nebuvo. Nėra tokio dokumento, kuris paliudytų tų pinigų įnešimą į kasą. Būtų kasos pajamų kvitas ir užpajamuoti pinigai. Būtų jos, A. M. ir kaltinamojo parašai.  Mėnesio pabaigoje supildydavo knygą. 2010 m. pabaigoje visa tai išaiškėjo. Kai pradėjo ieškoti skolos, nerado, tada pranešė jų advokatų kontorai. Rašė UAB „Repa Ring“ pretenzijas, nes neturi įrodymo, kad jie atsiskaitė už prekes. Jų vadovas buvo informuotas. Ji pati neieškojo kaltinamojo. Paskui ji tos situacijos nekontroliavo. Viską kaltinamasis atiduodavo tik A. M.. Priduodavo kvitą, o gaudavo orderį, kad įnešė pinigus į kasą. Viskas būdavo tvarkoma iškart, ne o kiek laiko. Jos parašas atsikaitant kaltinamajam nebuvo reikalingas. Paskutinę darbo dieną kaltinamasis privalėjo atsiskaityti už visus PPK kvitus, jis taip ir padarė, pateikė visus ir tuščius, visus, kokius turėjo. Sąskaitos-faktūros kopija lieka buhalterijoje. Sąskaitų per mėnesį būna 20-30. Yra krovinio važtaraščiai. Kaltinamajam yra išduoti kvitai, jis už juos turi atsikaityti kartą per mėnesį. Metų pabaigoje siunčia sudarymo aktus, atliekama, kaip ir skolų inventorizacija. Sąskaitos-faktūros registruojamos pagal eilę. (duomenys neskelbtini)kartą per mėnesį eidavo atsikaityti pas vadovą už skolas. Pasikeitus (duomenys neskelbtini), sulaukė skambučio. Atrodo, po jo atleidimo iš darbo išaiškėjo ši situacija. Iki šiol yra abejotinų skolų sąraše ši skola. Pasitaiko tokių, kurie vėluoja atsikaityti 1-2 savaites, bet senesnių skolininkų nėra. Pagal pateiktus kvitus, 5800 litų suma nebuvo įnešta. Kaltinamasis ištisai sirgdavo, arba sakydavo, kad nepasiėmė kvitų, todėl iš jo buvo sunku juos paimti. 2010 m. vasarą, ar kada jam buvo uždraudusi imti grynus pinigus. Tada jis dažnai sirgo, kartais tik valandai užsukdavo. Kaltinamojo darbas būdavo dirbti su didmenininkais, su tepalais. A. M. buvo kaltinamojo vadovas, o V. perėmė iš jo darbus. Kaltinamasis buvo UAB „Armitana“ (duomenys neskelbtini), tiesiogiai atsiskaitydavo įmonės prezidentui. Išeidamas iš darbo už griežtos atskaitomybės blankus atsiskaitė, PPK kvitus pridavė. Jie turi pretenzijų UAB „Repa Ring“, kad neatsiskaitė. Nuo 2005 m. aš dirbu UAB „Armitana“, kaltinamasis jau dirbo prieš jai ateinat. Kokia forma jam buvo leidžiama imti grynus pinigus, nežino. Grynus pinigus, gautus iš kaltinamojo, nešdavo į banką. Tiksliai nepamena, kokiomis sumomis jis atveždavo pinigus. Kaltinamojo darbo atlyginimas buvo fiksuotas, koks, nežino. Ji vyr. finansininkė. UAB „Armitana“ dirba 350 žmonių. Kasos pajamų orderiai segami prie kasos knygos. Visos operacijos kasos knygoje atsispindi ir tikrinamos mėnesio gale. Yra daromi pardavimai su atidėtu apmokėjimu. Už skolas (duomenys neskelbtini)eidavo atsiskaityti vadovui. Ji asmeniškai apie skolą nežinojo. Kaip V. K. kaltinamasis perdavė darbus, nežino, nes darbų perdavime nedalyvavo. A. M. kadangi išdavė kaltinamajam, todėl ji ir turėjo priimti PPK kvitus. Kaltinamasis atsakingas už grynų pinigų kvitus. Parodžius bylos medžiagą (t. 1, b.l. 10), nurodė, jog nežino, ar kas tikrino, ar kaltinamasis pilnai atsikaitęs, kai išeidinėjo iš darbo. Nežino, kas prezidentui pateikė šį dokumentą. (duomenys neskelbtini)kas mėnesį turėjo atsiskaityti įmonės vadovui, todėl kaltinamąjį turėjo tikrinti tiesioginis vadovas. Žino, kad V. perėmė kaltinamojo darbą. Gali būti dalinis apmokėjimas. Nebuvo daugiau tokių atvejų, kad (duomenys neskelbtini)paimtų pinigus ir negrąžintų į įmonę.

Teisiamajame posėdyje liudytojas A. M. parodė, jog jis dirba UAB „Armitana“ prezidentu, o kaltinamasis buvo (duomenys neskelbtini). Nerado pinigų, buvo skola, pinigų ieškojo buhalterija, kas konkrečiai, nepamena. Atsakydamas į klausimus parodė, jog matė skolą, paskambino kažkuri buhalterė UAB „Repa Ring“ įmonę. Jų skola buvo apie 5000-6000 litų. Buhalteriai pinigų nerado, kažkuri buhalterė jam pasakė, o jai iš UAB „Repa Ring“ pasakė, kad pinigus atidavė kaltinamajam. Kiek supranta, kaltinamasis pasirašė ant anos įmonės (UAB „Repa Ring“) kasos išlaidų orderio. Jis pasakė, kad kreiptųsi į jų advokatus ir spręstų šį reikalą. Parodžius bylos medžiagą (t. 1, b.l. 13), nurodė, kad pirmą kartą mato šį dokumentą, čia ne jo raštas. Greičiausiai kaltinamasis tuo metu buvo išvykęs, davė savo advokatams jo kontaktus, bet jie su kaltinamuoju nesukontaktavo. Nežino, kokius kontaktus atidavė advokatui. Šalių susitarimu kaltinamasis išėjo iš darbo. Buhalterija kontroliuoja, ar nepalieka žmogus skolų, ar ne, išeidamas iš darbo. Jie nežinojo, kad pas kaltinamąjį yra skolų. Sąskaitos rašomos kas kelis mėnesius, nežiūri, kad laikrodžio tikslumu įmonė atsiskaitytų. Po šio įvykio su kaltinamuoju bendrauti neteko. Be šio atvejo daugiau nebuvo, kad dingtų pinigai, tik kartais vėluodavo. Būdavo pavėlavimai iš kaltinamojo pusės, kad atneš ryt, poryt, o atnešdavo po kelių savaičių. Kaltinamasis turėjo asmeninių, finansinių problemų, buvo uždėtas ir areštas, ir sakydavo, kad lošia kazino, būtent tuo metu, kai dingo pinigai. Pasakydavo pats kaltinamasis, kad jis turi finansinių problemų, ir iš kitų žmonių yra tai girdėjęs. Iš kokių žmonių, konkrečiai nežino. Kaltinamasis buvo vienintelis (duomenys neskelbtini). Buhalterija tvarkė reikalus dėl to, kad leido kaltinamajam iš klienų imti grynus pinigus. Greičiausiai įsakymu įformino kaltinamojo atleidimo procedūrą. Kaltinamojo funkcijas po atleidimo iš darbo perėmė sekantis (duomenys neskelbtini), kas jis buvo, nepamena. Jis buvo kaltinamojo tiesioginis vadovas. Kaltinamasis bendravo su 10-20 firmų. Kaltinamasis atveždavo sutartis, jis, vadovas, jas pasirašydavo. Darbo sutartis su kaltinamuoju buvo nutraukta, pasirašė susitarimą. Buhalterijai pavedė patikrinti kaltinamojo skolas. Nežino, kam iš buhalterių pavedė tai atlikti. Įmonėje 4-5 buhalterės buvo tuo metu.

Teisiamajame posėdyje liudytoja V. K. parodė, jog ji su kaltinamuoju kartu dirbo UAB „Armitana“. Sunkiai prisimena, nes praėjo nemažas laiko tarpas, bet dirbome kartu tam tikrą laiko tarpą, jis man buvo pavaldus, kai aš buvau perėmusi atsakomybę už didmeninius pardavimus, su kuriais jis dirbo. R. D. buvo atsakingas už didmeninius avalynės priežiūros priemonių pardavimus, aš žiūrėjau į mėnesio rezultatus, kokie tikslai, žiūrėjau, kaip jam sekasi vykdyti planus, nes jo darbo užmokesčio sistema buvo pririšta prie pardavimų planų ir prie atsikaitymų valdymo. Ji buvo komercijos vadovė. R. D. jai buvo pavaldus gal pusę metų, gal kažkiek daugiau, kai po to jis išėjo iš darbo. Reikėjo stipriai kontroliuoti kaltinamąjį, nes buvo neprognozuojamas žmogus. Pavyzdžiui, eina apyvarta, bet ir prieš ją buvo kažkokių problemų su pinigų neįnešimu, bet sistema tokia, kad kiekvieną mėnesį galima pasižiūrėti į buhalterinės apskaitos programą ir matyti rezultatus, tai tokia ir kontrolė. Buhalterija kontroliuodavo piniginius reikalus. Darbo specifika buvo tokia, kad negalėjo iškart matyti pinigų rezultato, reikėjo tam tikro laikotarpio, kad galima būtų matyti, ar tie pinigai suvaikščiojo, ar ne, nes kai kurie klientai turėjo sąlygas mokėti atidėjus tam tikram laikotarpiui. Kaltinamasis pirmiau išėjo iš darbo, nei ji. Kaltinamojo darbus perėmė (duomenys neskelbtini), kuri dirbo su avalyne, bet nedirbo su avalynės priežiūros priemonėmis.  Buhalterija patikrina, pasako, kad viskas gerai ir žmogus atsiskaito iš darbo. Kaip buvo šiuo konkrečiu atveju, nepamena. Jei gerai pamena, buvo išrašyta sąskaita-faktūra pirkėjui, klientas galėjo atsiskaityti per tam tikrą laiką, todėl niekam nekilo įtarimų, kad tie pinigai paimti, bet neįnešti į įmonės sąskaitą. Yra tam tikras laikotarpis, kai klientas gali nemokėti, bet jei jam išrašyta sąskaita, jis tuos pinigus turi sumokėti. Tik buhalterija ją  galėtų informuoti apie trūkumus, jei atsiskaitymas vyksta grynaisiais pinigais. Kaltinamojo darbo užmokestis buvo pririštas prie atsiskaitymų valdymo.  Apie grynų pinigų įnešimą ar neįnešimą į įmonės kasą jos niekas neinformuodavo. Kaltinamasis išeidamas iš darbo savo darbus perdavė (duomenys neskelbtini). Ji žiūrėdavo, kokie jų tikslai, kiek prekių parduota, taip skaičiuodavo kaltinamojo darbo užmokestį. Pasak kaltinamojo, jam išeinant iš darbo, viskas buvo tvarkoje. Paskutiniu metu kaltinamajam buvo pasakyta, kad jis negali imti grynų pinigų. Mano, kad kaltinamasis neturėjo teisės imti grynų pinigų iš klientų. Kaltinamasis turėjo tarnybinį automobilį.  Iš įmonės gaudavo lėšų tarnybinio automobilio kurui. Kuras kaltinamajam tikrai buvo pilamas už įmonės pinigus. Kaip tai atsispindėjo buhalterijoje, nežino. Kur kaltinamasis važiuodavo, jai tikrai neatsiskaitinėdavo. Jo darbas buvo važinėti pas klientus visur. Į biurą jis atvykdavo tikrai ne kasdien, gal 2-3 kartus per savaitę. Kaltinamasis atvažiuodavo pasiimti prekių, atsiskaityti buhalterijai pagal savo susidėliotą grafiką. Jai buvo svarbu kaltinamojo darbo rezultatas. Kaltinamasis įmonėje pradirbo daug metų, ji perėmus jo darbus pradėjo lįsti į tai, ką jis daro, ir po to pateikė pasiūlymą naikinti šią pareigybę, nes rezultatai buvo prastėjantys. Nuo prekių pardavimų buvo priklausomas kaltinamojo atlyginimas ir nuo atsiskaitymų pagal terminus vykdymo. Kaltinamojo atlyginimas nebuvo fiksuotas. Ji teikdavo buhalterijai, kiek kaltinamasis ko įvykdė ir buhalterija apskaičiuodavo jo algą pagal formulę. Kaltinamojo atlyginimas nebuvo fiksuotas. Negali pasakyti, ar kaltinamasis su savimi turėjo pinigų priėmimo kvitus.

            UAB “Armitana” prezidentas A. M. su pareiškimu pateikė - PVM sąskaitos faktūros Nr. DID-0012380 kopiją, atsakymo į pretenziją kopiją ir kasos išlaidų orderio Nr. 475 kopiją  (1 t., b.l. 11-13).

             Byloje yra apžiūrėti prie bylos UAB „Armitana“ pateikti prekių, pateiktų UAB „Repa Ring“ iš UAB „Armitana“ išrašai už laikotarpį nuo 2002-11-14 iki 2010-09-15 išrašai(b.l.28-31), taip pat UAB „Armitana“ kasos išrašas su mokėjimais už laikotarpį nuo 2010-09-15 iki 2010-12.01 (b.l.32-34).

Pagal Lietuvos Respublikos BK 183 straipsnį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetinimą turtą ar turtinę teisę. Taigi objektyviai turto pasisavinimas reiškiasi neteisėtu, neatlygintinu, kaltininkui svetimo, jam patikėto ar jo žinioje buvusio turto (turtinės teisės) pavertimu savo turtu (turtine teise), pažeidžiant turto patikėjimo ar perdavimo jo žiniai sąlygas. Šiuo atveju kaltininkas jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą neteisėtai ir neatlygintinai paverčia savo turtu, t. y. ima elgtis su juo kaip su nuosavu ir taip padaro žalą turto savininkui. Svetimo turto pasisavinimas laikomas baigta nusikalstama veika, kai kaltininkas įgyja galimybę turtą valdyti ir (ar) juo naudotis, ir (ar) disponuoti savo nuožiūra, o svetimos turtinės teisės pasisavinimo baigtumas sietinas su atitinkamo juridinio fakto įtvirtinimo momentu, kai kaltininkas juridiškai tampa turtinės teisės turėtoju, nepriklausomai nuo to, ar jis ją įgyvendino. Kvalifikuojant kaltininko veiką pagal Lietuvos Respublikos BK 183 straipsnį, turi būti nustatyti ir subjektyvieji šios nusikalstamos veikos požymiai. Subjektyvieji turto pasisavinimo požymiai yra tai, kad ši nusikalstama veika padaroma esant tiesioginei tyčiai. Tiesioginė tyčia turto pasisavinimo atveju reiškia, kad kaltininkas, kuriam yra patikėtas (buvęs jo žinioje) svetimas turtas, neteisėtai disponuodamas juo, nori paversti jį savo nuosavu turtu taip siekdamas naudos turto savininko sąskaita (kasacinė byla Nr. 2K-7-84/2012). Taigi, kaltinamasis R. D. savo kaltės nepripažino, parodė, jog nesutinka su tuo, kad neįnešė pinigų į UAB „Armitana“, kurioje dirbo (duomenys neskelbtini). Išėjus jam iš darbo UAB „Armitana“, jam išrašė dokumentą, jog jis jokių skolų neturi.  Jo funkcijos buvo sukontaktuoti su klientu, suderinti kiekius ir kontroliuoti atsiskaitymą. Būdavo surašomas važtaraštis, kai atveždavo prekes, jas sutikrindavo, pasirašydavo, viena važtaraščio dalis likdavo pas klientą, kitą veždavo atgal į įmonę. Klientai atsiskaitydavo ir grynais, ir pervedimu. 2010-09-13 važiavo į UAB „Repa Ring“ ir pridavė 120 vnt. batų putų, 480 vnt. batų impregnatorių. Pamena, kad UAB „Armitana“ atidavė pinigus. Buhalterijoje dirbo vyr. finansininkė, viso 3 moterys. Pinigus, važtaraščius, kvitą atiduodavo bet kuriai. Kai priduodavo pinigus, juos suskaičiuodavo, paskui atnešdavo baltą lapą pasirašyti, kad atidavęs. Ne tuo pačiu metu atnešdavo baltą lapą pasirašyti, nes jis kaip (duomenys neskelbtini), nesėdėdavo ilgai kabinete, gyveno Kaune, o dirbo Vilniuje. Toks vienintelis atvejis dėl, neva, neįneštų pinigų. UAB „Repa Ring“ mokėjo grynais, jam atiduodavo vieną pusę važtaraščio ir kvitą, juos atiduodavo UAB „Armitana“. Paskui jam pradėjo siųsti šaukimus, o iki šaukimų jam niekas nepaskambino ir niekas, nieko nepasakė.  Jam niekas neskambino iš UAB „Armitana“, kai jį apkaltino, o ar bendravo su UAB „Repa Ring“ direktore, nepamena. Liudiję UAB „Armitana“ darbuotojos bei pats bendrovės prezidentas A. M. parodė iš esmės tą patį, jog iš UAB „Repa Ring“ paskambino jų įmonės darbuotojams, konkrečiai, V. K. ir pradėjo ieškoti kaltinamojo, kad jis pažadėjo atvežti dokumentą už gautus 5000 Lt už Salamander tepalus, bet neatvežė. Tada jie bendrovėje pradėjo aiškintis situaciją, rado, jog pinigai buvo neįnešti. Kaltinamasis tuo metu jau nebedirbo UAB „Armitana“. Šiuos parodymus patvirtina PVM sąskaitos faktūros Nr. DID-0012380 kopija, kasos išlaidų orderio Nr. 475 kopija. Taigi, pats faktas yra nustatytas, jog dirbdamas (duomenys neskelbtini)UAB „Armitana“ R. D. pristatė UAB „Repa Ring“ prekes, o UAB „Repa Ring“ sumokėjo jam 5832, 68 Lt grynais pinigais. To neneigia ir pats kaltinamasis. Tačiau UAB „Armitana“ buhalterijoje nėra užfiksuota duomenų, jog minėtus pinigus į bendrovės kasą R. D. būtų įnešęs. Šiuo atveju svarbią reikšmę turi liudytojos A. T. parodymai. Liudytoja parodė, jog tąkart kaltinamasis R. D. paėmė iš jų pinigus, nes jie atsiskaitė už prekes, jis pažadėjo artimiausiu metu atsiųsti tai patvirtinantį UAB „Armitana“ dokumentą, bet jo nepristatė. Tada pardėjo ieškoti, UAB „Armitana“ pasakė, kad niekas neįplaukė į jų kasą. Liudytoja parodė, jog ji su R. D. bendravo, pradžioje jis žadėjo, kad sutvarkys dokumentus ir pristatys jai orderį. Kaltinamojo telefono numeris nesikeitė, su juo vyko kokie 5 pokalbiai. Paskui kaltinamasis jai pasakė, kad jis grąžins pinigus. Aiškino, kad jį išmetė iš darbo, problemos. Taip pat liudytoja nurodė, jog R. D. ilgai žadėjo gražinti pinigus, pasakė, jog viską suprato, bet pinigų neturi.  Paskui UAB „Armitana“ pradėjo jai siųsti advokatų pretenzijas, jiems atsakinėjo. Kaltinamasis nurodinėjo terminus, per kuriuos grąžins pinigus, paskutinio pokalbio metu ilgai tylėjo, po to pasakė, jog neturi pinigų. Taigi, tai paneigia kaltinamojo versiją, jog pinigus jis tikrai įnešė į bendrovės kasą, kadangi pats žadėjo UAB „Reparing“ pradžioje grąžinti trūkstamą dokumentą, po to pinigus. Reiškia apie susidariusią problemą jis žinojo, kas paneigia jo teiginį, jog apie tai sužinojo tik tuomet, kai jau vyko ikiteisminis tyrimas. Be to, neturi reikšmės, jog atleidžiant R. D. iš darbo, bendrovė jokių pretenzijų jam neturėjo, kadangi bendrovės darbuotojai – liudytojai išsamiai paaiškino, kaip vykdavo atsiskaitymai, esant atidėjimams ir pan., ir jog tai ne iš karto pasimatydavo buhalterijoje.  Kaltinamojo R. D. kaltę patvirtina šių įrodymų visuma: liudytojų A. T., L. P., A. M., A. M., V. K. parodymai, UAB „Armitana“ pateikti prekių, pateiktų UAB „Repa Ring“ iš UAB „Armitana“ išrašai už laikotarpį nuo 2002-11-14 iki 2010-09-15 išrašai(b.l.28-31), taip pat UAB „Armitana“ kasos išrašas su mokėjimais už laikotarpį nuo 2010-09-15 iki 2010-12.01 (b.l.32-34), PVM sąskaitos faktūros Nr. DID-0012380 kopija, atsakymo į pretenziją kopija ir kasos išlaidų orderio Nr. 475 kopija  (1 t., b.l. 11-13). Kaltinamojo R. D. nusikalstama veika baigta, tyčinė, kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 183 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamojo R. D. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių teismas nenustato.

Civilinis ieškovas UAB „Armitana“ pareiškė civilinį ieškinį dėl turtinės 5832,68 Lt žalos atlyginimo. Civiliniame ieškinyje nurodoma, jog turtinę žalą sudaro iš įmonės pasisavinti pinigai už parduotas įmonės prekes, pridedami prie ieškinio žalą patvirtinantys dokumentai (t.1, b.l.18-21). Teisiamojo proceso metu civilinis ieškovas pateikė prašymą priteisti ir proceso išlaidas, t.y. viso 3796,26 Lt, t.y. 10 Lt išlaidų už pažymos iš Gyventojų registro tarnybos gavimą ir 1399,25 Lt išlaidų, patirtų 2012-2013 m. advokato paslaugoms apmokėti, 2397,01 Lt išlaidų advokato paslaugoms apmokėti 2014 m. sausio – gegužės mėn., prideda pagrindžiančius dokumentus. Šios UAB „Armitana“ turėtos išlaidos priteistinos iš kaltinamojo.

Civilinis ieškinys pagrįstas, motyvuotas, nurodyta turtinė 5832,68 Lt žala UAB „Armitana“ priteistina atlyginti iš kaltinamojo R. D..

Skirdamas bausmę kaltinamajam R. D. teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį: pasisavintas bendrovės turtas, veika padaryta tiesiogine tyčia, baigta, nesunki. Atsižvelgiama į tai, jog nenustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, į padarytos turtinės žalos dydį, į tai, jog ji neatlyginta, į kaltinamojo asmenybę: išsilavinimas aukštasis, šiuo metu gyvena užsienyje, Londone, prižiūri dukros vaikus, išsiskyręs, socialiniai ryšiai - gyvena su savo dukra, turi nepilnametį sūnų, jis gyvena su savo mama, priklausomybės ligų centre į priežiūros grupę neįrašytas, psichiatrinėse ligoninėse negydytas, į priklausomybės ligų centrą neįrašytas (1 t., b.l. 61-65), administracine tvarka baustas (b.l.55-59), neteistas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, kaltinamajam R. D. skirtina baudos bausmė.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 - 298, 301 - 305, 307 straipsniais, teismas,-

nusprendžia:

pripažinti R. D. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 183 straipsnio 1 dalyje, ir jį nubausti 20 MGL (2600 Lt) 753 EUR bauda.   

Civilinio ieškovo UAB „Armitana“ civilinį ieškinį, kuriuo prašo atlyginti turtinę žalą, tenkinti visiškai ir nurodytą turtinę 5832,68 Lt žalą priteisti atlyginti iš kaltinamojo R. D..

        Priteisti iš kaltinamojo 3796,26 Lt turėtų proceso išlaidų UAB „Armitana“ naudai.

Bauda turi būti sumokėta per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (sąskaitos Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 6801).

Išaiškinti, jog baudos bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22-25 straipsniai. Baudos bausmė įvykdoma savanoriškai arba priverstinai.

Baudos bausmė savanoriškai įvykdoma per teismo nustatytą terminą sumokant baudą į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“ arba sąskaitą Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, įmokos kodas 6801. Sumokėjęs baudą nuteistasis pateikia nuosprendį priėmusio teismo raštinės tarnautojui tai patvirtinančius dokumentus.

Jeigu nuteistasis per teismo nustatytą terminą nesumokėjo jam paskirtos baudos, baudos bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

Teismas išaiškina nuteistajam, kad jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.

Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti areštu.

       Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                             Irma Randakevičienė