Civilinė byla Nr. e2-22451-868/2020

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-17003-2020-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.1.

 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gruodžio 22 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Vanda Višnevska,

sekretoriaujant Agnei Ūzaitei,

dalyvaujant ieškovo Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus atstovui advokatui Linui Makaveckui,

atsakovės UAB „Pietryčių srautas“ vadovui M. L.,

atsakovės UAB „Pietryčių srautas“ atstovui advokatui Karolis Rugiui,

trečiojo asmens Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos atstovei Simonai Grybkauskaitei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus ieškinį atsakovei UAB „Pietryčių srautas“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos kultūros ministerija.

Teismas

n u s t a t ė :

ieškovas  Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus (toliau – ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu, vėliau ieškinį tikslino, paskutiniu patikslintu ieškiniu ieškovas prašo pripažinti negaliojančiu ab initio imperatyvioms teisės normoms prieštaraujantį 2019-01-25 susitarimą Nr. 2019/04-10 bei 2019-01-25 d. susitarimą Nr. 2019/01-25, sudarytą tarp ieškovo ir atsakovo, ir taikyti restituciją – įpareigoti atsakovę grąžinti ieškovui priklausantį nekilnojamąjį daiktą (t. y. nekilnojamąjį turtą, 2000 m. kovo 10 d. negyvenamųjų pastatų ir patalpų nuomos sutarties Nr. 4 pagrindu perduotą atsakovei 2000 metais) – 204,52 kv. metrų bendrojo ploto negyvenamąsias rūsio patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), priteisti iš atsakovės nesumokėtą nuomos mokestį, nustatytą Sutarties 1. bei 6.1. punktuose, t. y.: - už laikotarpį nuo 2020 metų kovo 10 d. iki 2020 metų birželio 24 d. - 4441,45 EUR; - o vėliau už laikotarpį nuo 2020-06-24 d. iki teismo sprendimo šioje byloje įvykdymo dienos – po 1 090,09 Eur per mėnesį už kalendorinių metų sausio-balandžio mėnesius; už gegužės mėnesį 1 340,09 Eur; už birželio mėnesį 1 590,09 Eur; už liepos mėnesį 1 590,09 Eur; už rugpjūčio mėnesį 1590,09 Eur; už rugsėjo mėnesį 1 340,09 Eur; po 1 090,09 Eur per mėnesį už kalendorinių metų spalio-gruodžio mėnesius ir bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad 2000 m. kovo 10 d. ieškovas su UAB „Būsto įrangos artelė“ sudarė negyvenamųjų pastatų ir patalpų nuomos sutartį, Nr. 4. Ieškovas nurodė, kad UAB „Pietryčių srautas“ yra UAB „Būsto įrangos artelė“ teisių pagal nuomos Sutartį perėmėja. Šalys susitarė, kad sutarties objektas – negyvenamieji pastatai ir patalpos (ilgalaikis materialusis turtas), kuris nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai. Sutarties Bendrųjų sąlygų 3 punkte numatyta, jog nuomojimo terminas nustatomas nuo 2000 m. kovo 10 d. iki 2020 m. kovo 10 d., t. y. negyvenamųjų pastatų ir patalpų nuomos sutarties galiojimo terminas – 20 (dvidešimt) metų. Taip pat nurodė, kad besibaigiant minėtos nuomos sutarties terminui ieškovas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gruodžio 14 d. nutarimu Nr. 1524 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. lapkričio 5 d. nutarimo Nr. 1229 redakcija) pradėjo rengtis skelbti naują viešą konkursą dėl ankščiau minėtų valstybei nuosavybės teise priklausančių negyvenamųjų pastatų ir patalpų nuomos. Ieškovas nurodė, kad atsakovė 2020 m. vasario 24 d. pranešė, jog 2019 m. sausio 25 d. tuometė ieškovo direktorė R. L. su atsakove pratęsė minėtos Sutarties galiojimo terminą iki 2023 m. rugsėjo 30 d. Ieškovas nurodė, kad Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje nebuvo šio 2019 m. sausio 25 d. susitarimo egzemplioriaus, šis susitarimas nebuvo registruotas, taip pat ieškovas neturi duomenų, jog steigėjas LR Kultūros ministerija būtų davusi leidimą (sutikimą) tuometei ieškovo direktorei R. L. pratęsti 2000 m. kovo 10 d. valstybės nekilnojamojo turto nuomos sutartį Nr. 4 iki 2023 m. rugsėjo 30 d. Teigia, kad ieškovas 2020 m. vasario 27 d. raštu Nr. A5-21 paklausė trečiojo asmens Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos kaip ieškovas turėtų elgtis situacijoje su atsakove, trečiasis asmuo paaiškino, kad tokia nuomos sutartis su atsakove turėtų būti nutraukta. Nurodė, kad iš viešojo Nekilnojamojo turto registro ieškovas gavo 2019 m. sausio 25 d. susitarimo Nr. 2019/01-25, sudaryto tarp ieškovo ir atsakovės, kopiją, kuriuo šalys taipogi susitarė pratęsti Sutarties galiojimo terminą iki 2023 m. rugsėjo 30 d. Ieškovas teigia, kad pareikalavo atsakovės grąžinti nekilnojamąjį daiktą, atsakovė iki 2020 m. kovo 10 d., tačiau atsakovė raštu atsisakė grąžinti ieškovui turtą.

Atsakovas UAB „Pietryčių srautas“ (toliau – atsakovas) pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškinį atmesti.

Nurodė, kad 2000 m. kovo 10 d. tarp ieškovo ir UAB „Būsto įrangos artelė“ buvo sudaryta negyvenamųjų pastatų ir patalpų nuomos sutartis, Nr. 4, kurios teises ir pareigas pagal minėtą sutartį perėmė atsakovė kuris patalpas nuomojasi iki šiol. Sutarties bendrųjų sąlygų 3 punkte yra numatyta, jog nuomojimo terminas nustatomas nuo 2000 m. kovo 10 d. iki 2020 m. kovo 10 d., t. y. negyvenamųjų pastatų ir patalpų nuomos sutarties galiojimo terminas – 20 (dvidešimt) metų. 2019 m. sausio 25 d. dieną ieškovas su atsakove sudarė 2019 m. sausio 25 d. susitarimą Nr. 2019/04-10 (toliau – susitarimas), kuriuo buvo pratęstas nuomos terminas iki 2023 m. rugsėjo 30 d., šis susitarimas buvo įregistruotas VĮ „Registrų centras“ ir paviešintas tretiesiems asmenims.

Atsakovė teigia, kad nuomos sutartis buvo vykdoma tinkamai ir nei viena iš sutarties šalių neturėjo viena kitai pretenzijų, visi smulkūs nesklandumai ar nevykdymai būdavo ištaisomi per sutartus terminus. Nesusitarimai iškilo, kuomet pasikeitė ieškovo vadovybė. Nurodė, kad atsakovės atstovui nebuvo įteikta informacija apie siūlomą išsikeldinimą iki 2020 m. balandžio mėn., taip pat iki 2020 m. birželio mėn. nebuvo informuotas ir kitais klausimais. Išsamesnę informaciją atsakovė gavo tik 2020 m. birželio mėn. iš ieškovą atstovaujančio advokato. Atsakymų į atsakovės siųstus prašymus, reikalavimus, kitus pranešimus atsakovė negavo daugiau kaip 2 mėnesius. Atsakovė pažymėjo ir tai, kad ieškovo direktorė N. J. ir kiti ieškovo atstovai puikiai žinojo atsakovės visus kontaktus – tiek el. paštą, tiek telefono numerį, tačiau nei karto nebandė susisiekti ir perduoti atsakovei svarbią informaciją. Atsakovės nuomone, nuo pat to momento, kuomet buvo sužinota apie sudarytą susitarimą, prasidėjo sistemingas bandymas, atsakovė išvaryti iš nuomojamo patalpų, kadangi, atsakovės nuomone, jis nėra palankus nuomininkas asmeniškai ieškovo vadovei. Paminėtina ir tai, kad, atsakovės nuomone, ieškovas slepia ir jau nuo metų pradžios vengia suteikti atsakovei šalių bendrus susitarimus ir kitas šalių veiklas siejančių dokumentų, pranešimų, raštų kopijas, kurias ieškovas žadėjo pateikti jau metų pradžioje, bet dėl kažkokių, greičiausiai neskaidrių, priežasčių, vengia tuos dokumentus pateikti ir visaip išsisukinėja nuo tos prievolės ir savo pažado juos pateikti. Dėl to atsakovė negali tinkamai įvertinti nuomos santykių ir mokėjimų istorijos, visų susitarimų ir bendradarbiavimo niuansų, o taip pat ir galimų paramos atsakovui faktų, kitų atsakovės naudai liudijančių faktų, kurie greičiausiai slepiami. Atsakovė nurodė, kad prieš 20 metų investavo ypatingai dideles lėšas į ieškovui priklausančių pastatų, požemių atkasimą, įrengimą, komunikacijų sutvarkymą ir pritaikymą veiklai, todėl nuomininko mokama nuomos kaina yra pilnai suprantama ir pagrįsta, antraip ieškovas turėtų kompensuoti jų naudai atliktų darbų vertę, kurią ateityje naudos uždirbti pinigus iš nuomos pagal konkursą. Teigia, kad ieškovo siekiama nutraukti nuomos sutartis, trukdo ieškovo direktorei siekti tolesnių asmeninių interesų, o taip pat atsakovės tolesnis buvimas šiose patalpose trukdo ieškovo direktorei nepastebimai gauti naudą iš neoficialiai išnuomojamo bei neteisėtai perduodamo naudoti turto bei neteisėtai vykdomos reikalavimų neatitinkančių veiklų. Kadangi atsakovė remia ieškovą tik oficialiai, o neoficialių pasiūlymų neteikia ir nepasiduoda spaudimui tokius pasiūlymus pateikti, atsakovę visais būdais siekiama pašalinti ir nutraukti nuomos santykius jau daugiau nei metus. Atsakovė nurodė, kad buvo pradėjusi planuoti terasos rekonstrukciją, išplėtimą ir patobulinimą, kuris buvo aptariamas su ieškovu kelis kartus jau nuo 2018 metų, taip pat ir 2020 m. vasario 7 d. Šalys taip pat aptarė ir tai, kad atsakovės akcininkai investuos toliau į šią teritoriją, jeigu turės ilgalaikius nuomos santykius, sieks, kad atsakovės investicijos atsipirktų, kadangi, kaip matyti iš pridedamų vizualizacijų, buvo planuojamos didelės investicijos. Taip pat atsakovės lėšomis buvo tariamasi nuvalyti visus „grafiti“ piešinius nuo ieškovo tvoros, ieškovas tam neprieštaravo ir nenurodė apie sutarties negaliojimą, o kaip tik tęsė planavimą, todėl akivaizdu, kad ieškovas sutiko su susitarimo teisėtumu. 2020 m. vasario 7 d. susitarimas ieškovo vis dar buvo pripažįstamas, nes likus 1 mėnesiui iki tariamo nuomos sutarties pasibaigimo su ieškovu buvo aptarinėjamos kelių dešimčių eurų dydžio investicijos ir darbas, turintis užtrukti bent kelis mėnesius, t. y. būtų pabaigtas jau po ginčijamo sutarties pasibaigimo.

Trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos (toliau – trečiasis asmuo) pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškinį tenkinti visiškai.

Nurodė, kad pritaria ieškovui, kad šiuo atveju nebuvo teisinio pagrindo pratęsti valstybei nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto nuomos termino, kad ginčijami susitarimai sudaryti prieštaraujant imperatyvioms teisės normoms, todėl pripažintini niekiniais. Trečiasis asmuo nurodė, kad ieškovas būdamas valstybės ilgalaikio materialiojo turto negyvenamųjų rūsio patalpų, esančių Vilniaus g. 41, Vilniuje, valdytoju, nesuderino nuomos sutarties pratęsimo galimybių su centralizuotai valdomo valstybės nekilnojamojo turto valdytoju VĮ Turto banku (Tvarkos aprašo 47 punktas). Šiuo atveju ieškovui priėmus sprendimą pratęsti nuomos sutartį, toliau sprendimą dėl nuomos sutarties pratęsimo turėjo tvirtinti ieškovo savininko teises ir pareigas įgyvendinantis trečiasis asmuo. Teigia, kad šiuo atveju ieškovas ne tik kad nesuderino nuomos sutarties pratęsimo su trečiuoju asmeniu, tačiau ir su VĮ Turto banku. Šios aplinkybės nei ieškovas, nei atsakovas neneigia, atitinkamai trečiasis asmuo pažymi, kad jokio prašymo nėra gavęs, ir tokiu atveju nėra sutikęs ir su ieškovo sprendimu pratęsti šalių sudarytą nuomos sutartį.  Nurodė, kad siekiant pratęsti ieškovės ir atsakovo siejusius valstybės turto nuomos teisinius santykius taip pat buvo būtina atsižvelgti, ar pasibaigus nuomos terminui atsakovas buvo visiškai įvykdęs pagal nuomos sutartį prisiimtus įsipareigojimus. Atsakovas tiek susitarimo, kuriuo buvo pratęstas nuomos sutarties terminas, sudarymo metu, tiek nuomos sutarties termino pabaigoje nebuvo tinkamai įvykdęs nuomos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų – mokėti nustatyto dydžio nuomos mokestį, todėl ir dėl šios priežasties nuomos sutarties galiojimas negalėjo būti pratęstas. Trečiasis asmuo nurodė, kad nebuvo teisinio pagrindo pratęsti nuomos sutarties galiojimą, kadangi: 1) galimybė pratęsti nuomos sutartį nebuvo suderinta su trečiuoju asmeniu ir VĮ Turto banku; 2) nenustatytos aplinkybės, kurios sudarytų pagrindą išvadai, kad atsakovas tinkamai vykdė nuomos sutartimi prisiimtą pareigą laiku mokėti nuomos mokestį ir nepriekaištingai vykdė visas nuomos sutarties sąlygas; 3) nuomos sutarties pratęsimas prieštarauja valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principams. Teigia, kad ginčijami susitarimai dėl nuomos sutarties termino pratęsimo buvo sudaryti pažeidžiant viešosios teisės principą, t. y. valstybės turtas buvo perduotas kitaip, negu nustatyta imperatyviuoju reguliavimu, pažeidžiant įtvirtintą tvarką ir šio reguliavimo tikslus (saugomas vertybes), šio pažeidimo pasekmės yra susitarimų Nr. 2019/04-10 ir Nr. 2019/01-25 negaliojimas: tokie sandoriai yra niekiniai ir negalioja nuo jų sudarymo momento. Trečiasis asmuo nurodė, kad neturi jokios teisinės reikšmės atsakovo nurodoma aplinkybė, kad jis 2020 m. kovo 16 d. kreipėsi su prašymu sumažinti arba atleisti nuo nuomos mokesčio mokėjimo, kadangi toks prašymas tiek ieškovo, tiek trečiojo asmens nebuvo tenkintas.

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas prašė ieškinį tenkinti.

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovai prašė ieškinį atmesti.

Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo prašė ieškinį tenkinti.

Ieškinys tenkintinas.

Byloje nustatyta, kad 2000 m. kovo 10 d. nuomotojas „Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus“ (ieškovas) ir nuomininkas UAB „Būsto įrangos artelė“ sudarė Negyvenamųjų pastatų ir patalpų numos sutartį Nr. 4, pagal kurią nuomotojas ( ieškovas) perdavė nuomininkui (UAB „Būsto įrangos artelė“) nuomos teisę į 146,11 kv. m. bendrojo ploto negyvenamąsias rūsio patalpas, esančias Vilniaus mieste , Vilniaus g. 41, kavinei įrengti, mokant nuomos mokestį 19,16 Lt per mėnesį už 1 kv. m., nuomos mokestį 2 800 Lt per mėnesį už visą nuomojamą bendrąjį plotą. Taip pat suteikė teisę naudotis kiemu kavinės reikmėms  ( Sutarties 1 p.). Nuomojamo turto terminas nustatytas nuo 2000 m. kovo mėn. 10 d. iki 2020 m. kovo mėn. 10 d. ( Sutarties 3 p.). 2001 m. kovo 15 d. 2020 m. kovo 10 d. Sutartis pakeista ir išnuomota 204,52 kv. m. bendrojo ploto negyvenamoji rūsio patalpa, esančia Vilniaus m. Vilniaus g. 41, kavinei įrengti, mokant nuomos mokestį 3 761,84 Lt per mėnesį ( 1 kv. m. kaina 18,39 Lt). UAB „Būsto įrangos artelė“  su UAB „Pietryčių srautas“ (atsakovė) pasirašė negyvenamųjų patalpų, esančių Vilniaus m. Vilniaus g. 41, subnuomos sutartį, bei atsakovė sutiko perminti visas teises ir pareigas, atsiradusias iš UAB „Būsto įrangos artelė“ ir ieškovės sudarytų nuomos sutarčių.  Šalys 2015 m. liepos 1 d. sudarė priedą Nr. 1 prie 2000 m. kovo 10 d. negyvenamųjų pastatų ir patalpų nuomos sutarties Nr. 4, pagal kurį susitarė, kad nuomos mokestis 1090,09 Eur į mėnesį ( 1 kv. m. kaina 5,33 Eur). Be to, šalys  susitarė, kad nuo gegužės 15 d. iki rugsėjo 15 d. yra papildomai apmokestintas 5 Eur kas mėnesį už 1 kv. m. viso 100 kv. m. kiemo plotas. 2019 m. sausio 25 d. šalys sudarė Susitarimą Nr. 2019/04-10 , kuris yra priedas Nr. 2019 prie Lietuvos Teatro, muzikos ir kino muziejaus negyvenamų pastatų ir patalpų nuomos sutarties Nr. 4, pagal kurį nuomotojas (ieškovas) ir nuomininkas (atsakovė) susitarę pratęsti 2000 m. kovo 15 d. nuomos terminą, pakeičiant nuomos sutarties punktą Nr. 3, taip: „nuomos terminas nustatomas nuo 2000 m. kovo 10 d. iki 2023 m. rugsėjo 30 d.“.

Tarp šalių yra ginčas dėl ieškovės teisės pratęsti nuomos terminą iki 2023 m. Ieškovas teigia, kad sutarties pratęsimas, be Kultūros ministerijos žinios ir pritarimo, bei ilgesniam kaip 10 metų terminui  prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, todėl ieškinys tenkintinas. Atsakovė gi teigia, kad ieškovas netinkamai interpretuoja įstatymus, ir šalys galėjo nuomos terminą pratęsti iki 2023 m. Be to, atsakovė pažymi, kad  nuomos sutartis buvo paviešinta Registrų centre. Todėl ieškovė ir trečiasis asmuo negali teigti, kad apie sutarties pratęsimo jie nežinojo.

Dėl nuomos sutarties pratęsimo pripažinimo negaliojančiu.

Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 15 straipsnio 2 dalis (redakcija galiojanti nuo 2019-01-02) numatė, kad valstybės ilgalaikis turtas išnuomojamas viešo konkurso būdu, išskyrus atvejus, kuriais Vyriausybės nustatyta tvarka ilgalaikį materialųjį turtą išnuomoja be konkurso.  

Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnis (redakcija galiojanti nuo 2019-01-02) nurodė, kad valstybės ir savivaldybių turtas turi būti valdomas, naudojamas ir juo disponuojama vadovaujantis šiais principais:

1) visuomeninės naudos – valstybės ir savivaldybių turtas turi būti valdomas, naudojamas ir disponuojama juo rūpestingai, siekiant užtikrinti visuomenės interesų tenkinimą;

2) efektyvumo – sprendimais, susijusiais su valstybės ir savivaldybių turto valdymu, naudojimu ir disponavimu juo, turi būti siekiama maksimalios naudos visuomenei;

3) racionalumo – valstybės ir savivaldybių turtas turi būti tausojamas, nešvaistomas, racionaliai valdomas ir naudojamas;

4) viešosios teisės – sandoriai dėl valstybės ir savivaldybių turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teisiniams santykiams, kuriuos reglamentuoja viešosios teisės normos, CK nuostatos taikomos tiek, kiek jų nereglamentuoja atitinkami įstatymai (CK 1.1 straipsnio 2 dalis). Šalys, sudarydamos sutartį dėl valstybės (savivaldybės) turto nuomos, gali veikti laisvai tiek, kiek tai leidžiama specialiuosiuose šiuos santykius nustatančiuose įstatymuose, nes jos yra varžomos įstatyme nustatytų sąlygų, kurių privalo laikytis. Toks civilinių teisių suvaržymas įstatymo pagrindu neprieštarauja CK normoms (CK 1.2 straipsnio 2 dalis). Tiek sutarčių dėl valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo sudarymas, tiek vėlesnis jų vykdymas turi atitikti principines šiuos santykius reglamentuojančių teisės aktų normas – sutarties laisvės principas turi būti derinamas su Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 81 straipsnyje nustatytais visuomenės naudos, efektyvumo, racionalumo ir viešosios teisės principais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-471/2014). Taigi nors valstybės materialiojo turto nuomos sutartims taikytinos ir bendrosios CK šeštosios knygos XXVIII skyriaus normos, tarp jų bendrosios nuostatos, nuomos sutarčių šalių teises ir pareigas bei nuomos sutarties pabaigą nustatančios normos, tačiau jos taikytinos atsižvelgiant į specialų valstybės turto nuomos reglamentavimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-22/2009; 2015 m. balandžio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-252-248/2015).

Civilinio kodekso (toliau – CK)  1.80 straipsnio 1 dalis numato, kad imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja.

CK 1.80 straipsnio 2 dalis nurodo, kad kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o kai negalima grąžinti to, ką yra gavusi, natūra, – atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenumato kitokių sandorio negaliojimo pasekmių.

Teismas sutinka su atsakovės argumentais,  remiantis Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. kovo 28 d. nutartimi civ. byloje Nr. e2A-152-553/2019, kad nėra pagrindo pripažinti šalių susitarimą dėl nuomos sutarties pratęsimo neteisėtu dėl to, kad nuomos sutartis buvo pratęsta ilgiau negu 10 metų laikotarpiui, tačiau teismas sprendžia, kad yra pagrindas pripažinti šalių susitarimą niekiniu ir negaliojančiu, kaip pažeidžiančių šias įstatymo normas, t. y. Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnį ir 15 straipsnio 2 dalį, nes  nuomos sutartis pratęsta be viešo konkurso,  ir dėl to buvo pažeisti visuomenės naudos, efektyvumo, racionalumo ir viešosios teisės principai, kadangi buvo nepakeisti nuompinigių dydžiai nustatyti dar 2001   metais, o duomenų, kad nuompinigiai negalėjo padidėti nėra, todėl yra pagrindas 2019-01-25 Susitarimą Nr. 2019/04-10 bei 2019-01-25 d. susitarimą Nr. 2019/01-25, pripažinti negaliojančiais nuo jų sudarymo dienos bei taikyti restituciją. Taip pat remiantis ieškovo nuostatais sutarties dėl nuomos pratęsimas privalėjo būti derinamas su Kultūros ministerija, nes pagal nuostatas muziejaus savininkas yra valstybė, o savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija – Kultūros ministerija (Nuostatų 2 p.). Nagrinėjamu atveju Kultūros ministerija apie nuomos sutarties pratęsima visiškai nebuvo informuota. Be to, pažymėtina, kad 2019 m. sausio 25 d. pratęsti nuomos sutartį nebuvo jokio nei faktinio, nei įstatyminio pagrindo, nes nuomos sutartis galiojo iki 2020 m. kovo 10 d.   (CPK 178 str. ).

Dėl reikalavimo dėl nuomos mokesčio (negautų pajamų) priteisimo.

CK 6.499 straipsnio 2 dalis numato, kad jeigu nuomininkas daiktą grąžina pavėluotai, tai nuomotojas turi teisę reikalauti, kad nuomininkas sumokėtų nuomos mokestį už visą laiką, kurį buvo pavėluota grąžinti daiktą bei atlyginti nuostolius.

CK 6.499 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas ne nuomos mokesčio įsiskolinimo priteisimo, o nuomotojo patirtų nuostolių už laiką, kurį buvo pavėluota grąžinti daiktą, kompensavimo mechanizmas – nuomininkas privalo kompensuoti dėl daikto naudojimo be teisėto pagrindo nuomotojo patirtus praradimus (negautas pajamas), sumokėdamas jo naudai pasibaigusioje nuomos sutartyje šalių sulygtą nuomos mokestį, preziumuojamą kaip realius nuomotojo dėl neteisėtų nuomininko veiksmų patirtus praradimus, taip pat atlygindamas kitus, nuomotojo įrodytus, nuostolius, kurių neapima nuomos mokestis.    

Teismas aukščiau nustatė, kad šalių susitarimas dėl sutarties nuomos pratęsimo negalioja nuo jo sudarymo, todėl yra pagrindas tenkinti ieškovo reikalavimą dalyje dėl nesumokėto nuomos mokesčio (dėl negautų pajamų) už laikotarpį nuo 2020 m. kovo 10 d. iki teismo sprendimo įvykdymo. 

Nuompinigių dydis buvo aiškiai aptartas šalių, bei dėl nuompinigių dydžio ginčo nėra, todėl ieškovo reikalavimas dalyje dėl nesumokėto nuomos mokesčio, kuris pagal suformuotą teismų praktiką laikomas negautomis pajamomis, tenkintinas visiškai, ir iš atsakovės ieškovui priteisiami šie mokėjimai: už laikotarpį nuo 2020 metų kovo 10 d. iki 2020 metų birželio 24 d. - 4441,45 EUR; - o vėliau už laikotarpį nuo 2020-06-24 d. iki teismo sprendimo šioje byloje įvykdymo dienos – po

1 090,09 Eur per mėnesį už kalendorinių metų sausio-balandžio mėnesius; už gegužės mėnesį 1 340,09 Eur; už birželio mėnesį 1 590,09 Eur; už liepos mėnesį 1 590,09 Eur; už rugpjūčio mėnesį 1590,09 Eur; už rugsėjo mėnesį 1 340,09 Eur; po 1 090,09 Eur per mėnesį už kalendorinių metų spalio-gruodžio mėnesius (CPK 178 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovė byloje buvo atleista nuo žyminio mokesčio sumokėjo, todėl patenkinus ieškinį visiškai iš atsakovės valstybės naudai priteisiama 415 Eur žyminio mokesčio (18 432,44 (reikalavimo suma) x 3 : 100 = 553, ir 75 proc. 553 Eur sumos, nes el. byla, tai žyminio mokesčio dydis - 415 Eur). Pašto išlaidų dydis yra 5,24 Eur. Todėl iš viso valstybės naudai iš atsakovės priteisiama 420,24 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK  96 str.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-270 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ė:

Ieškinį patenkinti.

Pripažinti negaliojančiu ab initio imperatyvioms teisės normoms prieštaraujantį 2019-01-25 susitarimą Nr. 2019/04-10 bei 2019-01-25 d. susitarimą Nr. 2019/01-25, sudarytą tarp ieškovo Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Pietryčių srautas“ , ir taikyti restituciją – įpareigoti atsakovę grąžinti ieškovui priklausantį nekilnojamąjį daiktą (t. y. nekilnojamąjį turtą, 2000 m. kovo 10 d. negyvenamųjų pastatų ir patalpų nuomos sutarties Nr. 4 pagrindu perduotą atsakovei 2000 metais) – 204,52 kv. metrų bendrojo ploto negyvenamąsias rūsio patalpas, esančias Vilniaus g. 41, Vilniuje.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Pietryčių srautas“ nesumokėtą nuomos mokestį (negautas pajamas), nustatytą Sutarties 1. bei 6.1. punktuose, t. y.:

- už laikotarpį nuo 2020 metų kovo 10 d. iki 2020 metų birželio 24 d. - 4441,45 EUR; 

- o vėliau už laikotarpį nuo 2020-06-24 d. iki teismo sprendimo šioje byloje įvykdymo dienos – po 1 090,09 Eur per mėnesį už kalendorinių metų sausio-balandžio mėnesius; už gegužės mėnesį

1 340,09 Eur; už birželio mėnesį 1 590,09 Eur; už liepos mėnesį 1 590,09 Eur; už rugpjūčio mėnesį 1590,09 Eur; už rugsėjo mėnesį 1 340,09 Eur; po 1 090,09 Eur per mėnesį už kalendorinių metų spalio-gruodžio mėnesius.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Pietryčių srautas“ valstybės naudai 420,24 Eur  bylinėjimosi išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklalapyje, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Vanda Višnevska