Civilinė byla Nr. e2A-839-555/2016

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-11628-2015-6

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.5.5.; 3.3.1.18.; 3.4.2.3.;

(S)

Kauno apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. spalio 27 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albinos Rimdeikaitės, Egidijaus Tamašausko (kolegijos pirmininkas, pranešėjas) ir Raimondo Buzelio,

sekretoriaujant Ievai Gegieckaitei,

dalyvaujant ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Kauno laikas“ atstovams advokatui K. R. ir bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Bankroto vizija“ įgaliotam asmeniui V. K.,

atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos atstovei I. B.,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Kauno laikas“, atstovaujamos bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Bankroto vizija“, apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 16 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-16773-258/2015 pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Kauno laikas“ atstovaujamos bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Bankroto vizija“ ieškinį atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl skolos priteisimo, dalyvaujant trečiajam asmeniui B. M..

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

Ginčo esmė

Ieškovė bankrutavusi UAB „Kauno laikas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama įpareigoti atsakovę Kauno miesto savivaldybę įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus ir atsiskaityti su ieškovės esamais kreditoriais, padengiant esamus įsiskolinimus, kurių vertė yra 39 293,61 Eur. Ieškovė nurodė, kad Kauno apygardos teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartimi ieškovei iškelta bankroto byla. Ieškovė 1997 m. nutraukė bei sustabdė bet kokią savo vykdomą veiklą, visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu įvykusio 1997 m. kovo 28 d., ieškovė įgijo likviduojamos bendrovės statusą ir paskyrė įmonės likvidatoriumi B. M.. 2015 m. kovo 9 d. pateiktoje likvidatoriaus pažymoje buvo nurodyta, kad bankrutavusi UAB „Kauno laikas“ įsiskolinimai siekė 39 293,61 Eur, iš kurių VSDFV prie LR SADM įsiskolinimas 17 142,31 Eur ir VMI prie LR FM įsiskolinimas 22 151,30 Eur. Kauno miesto savivaldybė įsipareigojo padengti didžiąją dalį šių įsipareigojimų. Ieškovė įrodinėjo, kad įsipareigojimai buvo prisiimti Kauno miesto tarybos (šiuo metu Kauno miesto savivaldybės taryba) 1994 m. rugsėjo 22 d. priimtu sprendimu Nr. 61, kuriuo vadovaujantis įsiskolinimą susidariusį už 1993-1994 m., turėjo padengti Kauno miesto savivaldybė, taip pat papildomai apie šį įsipareigojimą bei prisiimant dar ir esamus ieškovės kreditorius įsipareigojimus VMI, buvo priminta Kauno miesto tarybos sprendimu Nr. 27, kuriame buvo patvirtintas įsiskolinimų sąrašas, susidaręs iki 1994 m. rugsėjo 22 d., kurį pagal Kauno miesto tarybos sprendimą Nr. 61 įsipareigojo prisiimti Kauno miesto savivaldybė. Minėtu Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimu patvirtino įsiskolinimo vertė buvo 32 788,86 Eur.

Atsiliepimu Kauno miesto savivaldybės administracija prašė taikyti ieškinio senatį arba atmesti ieškinį kaip nepagrįstą. Nurodė, kad Kauno miesto savivaldybės administracija ar Kauno miesto taryba nebuvo perėmusi jokios turtinės atsakomybės už ieškovę. Atsakovė neturi jokio teisinio pagrindo vykdyti ieškinio reikalavimą, kadangi įsiskolinimai yra nepagrįsti, o prie ieškinio pridėtas 1995 m. balandžio 3 d. UAB „Kauno laikas“ raštas, adresuotas VSDFV ir VMI nėra tinkamas pagrindimas, priešingai rašte buvo nurodyta, kad įsiskolinimai nebuvo įtraukti UAB „Kauno laikas“ balansą, todėl nėra pagrindo kildinti finansinių reikalavimų šių įsiskolinimų pagrindu. Ieškovė nepateikė duomenų apie kreditorinius reikalavimus po 1994 m. rugsėjo 22 d., nors įmonė veiklą vykdė iki 1997 m., todėl įmonės įsiskolinimai susidarė ne tik iki 1994 m.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 16 d. sprendimu ieškovės bankrutavusios UAB „Kauno laikas“ ieškinį atmetė.

Teismas sprendė, kad skola buvo perkelta ne šalių susitarimu, o Kauno miesto tarybos 1994 m. rugsėjo 22 d. sprendimu Nr. 61 – sprendimo 2 punktu Kauno miesto valdyba įpareigota prisiimti turtinę atsakomybę už pagrįstus valstybinės įmonės „Kauno laikas“ įsiskolinamus padarytus iki „š. m. rugsėjo 22 d.“, todėl skolininko pakeitimui buvo būtinas kreditoriaus sutikimas (CJ 242 straipsnis, 1964 metų redakcija). Tuo tarpu byloje nepateikta duomenų apie ieškovės kreditorių Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prieš priimant sprendimą išreikštą sutikimą dėl skolininko pakeitimo.

Teismas nurodė, kad ieškinio pagrindas ginčo atveju yra Kauno miesto tarybos 1994 m. rugsėjo 22 d. sprendimas Nr. 61, o ne bankrutuojančios įmonės (ieškovės) sudarytas sandoris, todėl sprendė, jog ieškovės bankroto administratorius neturi teisinio pagrindo reikšti reikalavimų dėl Kauno miesto savivaldybės įpareigojimo vykdyti Kauno miesto tarnybos 1994 m. rugsėjo 22 d. sprendimu prisiimtų įsipareigojimų.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

Ieškovė bankrutavusi UAB „Kauno laikas“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 16 d. sprendimą ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškinį tenkinti arba perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Teismas nepagrįstai tarp šalių susiklosčiusius santykius kvalifikavo kaip skolininko pakeitimą prievolėje (skolos perkėlimą), nes šie santykiai turėjo būti kvalifikuoti kaip reorganizavimo procedūros metu perėjusių teisių ir pareigų vykdymas. Ieškovės įsiskolinimus kreditoriams perėmė atsakovė, todėl pastaroji turėjo pareigą sumokėti skolą.

Ieškovės bankroto administratorius kreipėsi į teismą dėl įsipareigojimų, kuriuos prisiėmė Kauno miesto valdyba, nes dėl šių įsipareigojimų nevykdymo ieškovė negali atsiskaityti su kreditoriais, taip apsunkinant bankroto procedūrą ir pažeidžiant kreditorių interesus.

Teismas nepagrįstai sprendė, kad skolos perkėlimui reikalingas kreditorių sutikimas, nes ieškovė išimtinai veikė kreditorių naudai, kadangi toks skolininkų pasikeitimas prievolėje užtikrino kreditorių interesų apsaugą. Be to, kreditoriai buvo informuoti dėl įsiskolinimo perkėlimo ir turėjo visas galimybes išreikti nepritarimą, tačiau to nepadarė, todėl laikytina, kad kreditoriai sutiko su skolos perkėlimu.

Atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į ieškovės bankrutavusios UAB „Kauno laikas“ apeliacinį skundą prašo jį atmesti, palikti Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 16 d. sprendimą nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

Atsakovė nebuvo perėmusi jokios turtinės atsakomybės už ieškovę, todėl atsakovė neturėjo jokio teisinio pagrindo vykdyti ieškinio reikalavimą, kadangi įsiskolinimai yra nepagrįsti, o prie ieškinio pridėtas 1995 m. balandžio 3 d. UAB „Kauno laikas“ raštas, adresuotas VSDFV ir VMI nėra tinkamas pagrindimas, priešingai rašte nurodyta, kad įsiskolinimai nebuvo įtraukti UAB „Kauno laikas“ balansą, todėl nėra pagrindo kildinti kreditorinių reikalavimų šių įsiskolinimų pagrindu. Ieškovė nepateikė duomenų apie kreditorinius reikalavimus po 1994 m. rugsėjo 22 d., nors įmonė veiklą vykdė iki 1997 m., todėl įmonės įsiskolinimai susidarė ne tik iki 1994 m.

Ieškovė neturėjo teisės reikšti ieškinį įpareigojant atsakovę atsiskaityti su ieškovės kreditoriais, kadangi skola buvo perkelta atsakovei, todėl reikalavimo teisę turi tik kreditoriai. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, civilinėje byloje Nr. 3K-3-221/2014, yra būtinas kreditorių sutikimas dėl skolos perkėlimo, kai skola perkeliama kitam skolininkui vykdomosios valdžios aktu. Todėl apelianto argumentai neva naujesnis skolininkas yra mokesnis ir taip apsaugomi kreditorių interesai yra nepagrįsti. Teismas pagrįstai taikė ieškinio senatį, kadangi nei ieškovė, ieškovės likvidatorius ar kreditoriai negynė savo teisių, todėl yra suėjęs ieškinio senaties terminas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka pagal apeliaciniuose skunduose nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nustatė absoliučius skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindus (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškinio suformulavimas ir jo pateikimas teismui yra ieškovo procesinė teisė, kuria jis disponuoja savo nuožiūra (CPK 42 straipsnio 1 dalis). Teisminio nagrinėjimo dalyką apibrėžia svarbiausi ieškinio turinį sudarantys elementai – ieškinio dalykas ir ieškinio pagrindas. Ieškinio dalykas – tai ieškovo per teismą atsakovui pareikštas materialinis teisinis reikalavimas, o ieškinio pagrindas – tai faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo materialinį teisinį reikalavimą, t. y. ieškinio dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai). Teismas privalo ginčą spręsti pagal ieškovo pareikštus reikalavimus, negali pats nei suformuluoti, nei pakeisti ieškinio dalyko ar faktinio pagrindo. Kitaip tariant, teismas, priimdamas sprendimą, negali peržengti ieškinio ribų. Bylos nagrinėjimo ribas ieškovas turi apibrėžti teismui teikiamame ieškinyje, suformuluodamas jame ieškinio dalyką ir pagrindą (CPK 135 straipsnio 1 dalis). Taigi, kaip pirmiau nurodyta, atsakovas – tai asmuo, kuriam reiškiamas materialinis teisinis reikalavimas.

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad ieškovas turi teisę ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą ir apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas. Įstatymas neįpareigoja besikreipiančio teisminės gynybos asmens procesiniame dokumente nurodyti ginčo teisinį kvalifikavimą (teisinį ieškinio pagrindą), todėl nepaisant to, ar jis yra nurodytas ir ar jis nurodytas teisingai, tik bylą nagrinėjantis teismas sprendžia, koks įstatymas turi būti taikomas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. B. v. G. P. ir J. E. P. , bylos Nr. 3K-3-150/2014).

Nagrinėjamoje byloje ieškovė reiškia reikalavimą priteisti iš Kauno miesto savivaldybės administracijos lėšas, jį grįsdama tuo, jog Kauno miesto taryba yra įsipareigojusi padengti 1993-1994 metais atsiradusias įmonės skolas. Įvertinus ieškinio turinį bei šalių atstovų paaiškinimus, spręstina, kad bankrutavusios įmonės administratorius prašymą dėl įmonės kreditorių 32 788,86 Eur dydžio finansinių reikalavimų tenkinimo iš savivaldybės administracijos grindžia valstybinės įmonės steigėjo – Kauno miesto tarybos 1994 m. rugsėjo 22 d. sprendimu Nr. 61, kuriuo Kauno miesto taryba administraciniu aktu nusprendė įpareigoti Kauno miesto valdybą prisiimti turtinę atsakomybę už pagrįstus savivaldybės įmonės „Kauno laikas“ įsipareigojimus, padarytus iki 1994 m. rugsėjo 22 d.

Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad Kauno miesto valdybos rejestro tvarkytojo 1995 m. kovo 20 d. įsakymu Nr. 187 įregistruota UAB „Kauno laikas“ privatizavus Kauno savivaldybės laikraštį „Kauno laikas“. Šiuo įsakymu Kauno savivaldybės laikraštis „Kauno laikas“ išregistruota iš rejestro. Kauno apygardos teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartimi likviduojamai UAB „Kauno laikas“ iškelta bankroto byla.

Kauno savivaldybės laikraščio „Kauno laikas“ skolų atsiradimo metu savivaldybės atsakomybė buvo numatyta 1964 m. CPK. Jeigu savivaldybės įmonė neturi turto, iš kurio galima išieškoti, išieškotojų reikalavimai tenkinami iš savivaldybės biudžeto. Taigi normoje yra įtvirtinta bendrosios taisyklės, jog juridinio asmens dalyvis neatsako pagal juridinio asmens prievoles, išimtis. Savivaldybės, kaip savivaldybės įmonės savininko ir dalyvio (steigėjo), atsakomybės už savivaldybės įmonės skolas atsiradimą sąlygoja tai, jog savivaldybės įmonė neturi turto, iš kurio galima išieškoti, tačiau patikėjimo teise valdo savivaldybei priklausantį turtą. Tokiu atveju savivaldybei, kaip turto savininkei, taikoma subsidiarioji atsakomybė. Subsidiarioji atsakomybė – tai papildoma atsakomybė, o asmuo, kuris atsako subsidiariai – subsidiarus (papildomas) skolininkas. Vadovaujantis 1964 m. CPK 456 straipsnio 2 dalimi, savivaldybės kaip subsidiaraus skolininko atsakomybė už savivaldybės įmonės skolas nebuvo ribojama, t. y. savivaldybės įmonei neturint turto, į kurį galima nukreipti išieškojimą, visi išieškotojų reikalavimai buvo tenkinami iš savivaldybės biudžeto. Įsigaliojus 2002 m. CPK, savivaldybės atsakomybė už savivaldybės įmonės skolas buvo apribota savivaldybės įmonės patikėjimo teise valdomo turto, į kurį negalima nukreipti išieškojimo, verte.

Nepaisant to, kad už savivaldybės įmonės skolas yra atsakinga savivaldybė, ieškovė atsakove įvardijo Kauno miesto savivaldybės administraciją, argumentuodama tuo, jog skolininkas (Kauno miesto taryba) administraciniu aktu skolas padengti įpareigojo (perkėlė skolą) Kauno miesto valdybai. Pirmosios instancijos teismas sprendime sprendė, kad nagrinėjamu atveju perkeliant skolą administraciniu aktu taip pat yra būtinas kreditoriaus sutikimas.

Pagal Vietos savivaldos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 2 punktą meras atstovauja pats arba įgalioja kitus asmenis atstovauti savivaldybei kaip juridiniam asmeniui. Vietos savivaldos įstatymo 30 straipsnio 1 ir 2 dalyse reglamentuotas savivaldybės administracijos statusas – tai savivaldybės įstaiga, kuri, be kita ko, savivaldybės teritorijoje organizuoja ir kontroliuoja savivaldybės institucijų sprendimų įgyvendinimą arba pati juos įgyvendina. Kauno miesto savivaldybės administracijai nei įstatymo, nei bylos duomenimis, nei jokio sandorio pagrindu nėra pavesta atstovauti Kauno miesto savivaldybės interesams nagrinėjamoje byloje. Sprendžiant dėl įmonės steigėjos atsakomybės už įmonės prievoles ribas, byloje įrodinėjant, kad juridinio asmens dalyvis įpareigojo skolą padengti kitą juridinį asmenį, Kauno miesto savivaldybė, turinti juridinio asmens teises, neįtraukta į bylą. Vietos savivaldos įstatymas reguliuoja vietos savivaldos santykius ir taikytinas spręsti klausimams ir ginčams, kurie susiję su savivaldos klausimais. Neįtraukus į bylą juridinio asmens dalyvio, nėra galimybes išspręsti priimto administracinio akto teisinės reikšmės, jo privalomumo ir vykdytinumo. Šiuo atveju taryba įpareigojo valdybą išspręsti atsakomybės už savivaldybės įmonės skolas klausimą, todėl jos sprendimai turi būti vertinami ne tik kaip skolos perkėlimas, bet ir savivaldą reglamentuojančių teisės aktų požiūriu. Dėl to pirmosios instancijos teismas sprendime teisiškai pripažinęs, kad skolininko pasikeitimas prievolėje neįvyko ir išsprendęs ginčą iš esmės, pripažino, jog skolininko pasikeitimas prievolėje neįvyko, t. y. nusprendė dėl neįtraukto į bylą asmens – Kauno miesto savivaldybės teisių ir pareigų. Tai reiškia absoliutų teismo sprendimo negaliojimo pagrindą (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

Bylą pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus iš esmės ir pripažinus, kad už įmonės skolas nėra atsakinga savivaldybės įstaiga, kuriai buvo pavesta administraciniu aktu prisiimti turtinę atsakomybę, kyla ir šalies tinkamumo klausimas. Kaip matyti iš atsakovės procesinių dokumentų, atsakovė kėlė šalies tinkamumo klausimą, nurodė, kad įmonės steigėja bei atsakovė yra skirtingi juridiniai asmenys. Dėl to tam, kad atsakovo pripažinimas netinkamu nebūtų ieškovui netikėtas (siurprizinis) ir ieškovas neprarastų galimybės įgyvendinti procesinę teisę pakeisti atsakovą tinkamu, pirmosios instancijos teismas turėjo išaiškinti ieškovo teisę pakeisti kitą šalį tinkama ir šios teisės neįgyvendinimo padarinius. Tik išsiaiškinus ieškovo valią dėl šios jo turimos procesinės teisės įgyvendinimo, teismas gali bylą nagrinėti iš esmės. Ieškovui pareiškus valią pakeisti atsakovą tinkamu, teismas sprendžia atsakovą pakeisti; jeigu ieškovas pareiškia nesutinkantis su atsakovo pakeitimu į tinkamą, teismas gali nagrinėti bylą iš esmės pagal ieškinį, pareikštą netinkamam atsakovui.

Nagrinėjamu atveju sprendžiant savivaldybės įmonės kreditorių reikalavimų tenkinimo iš savivaldybės biudžeto klausimą, teisinę reikšmę turi šių aplinkybių nustatymas: kada, kokiu pagrindu atsirado įmonės prievolės bei ar jos yra galiojančios Pirmosios instancijos teismas nenustatinėjo kada atsirado prievolės, koks jų pagrindas, ar kreditoriai bankroto byloje pareiškė reikalavimą dėl savivaldybės įmonės prievolių įvykdymo ar pertvarkius juridinį asmenį naujai įsteigtas asmuo yra atsakingas už savivaldybės įmonės prievoles. Administratoriaus nurodoma aplinkybė, kad bankroto byloje patvirtinti 32 788,86 Eur dydžio finansiniai reikalavimai, esant duomenų, jog juridinis asmuo buvo pertvarkytas, savaime neduoda pagrindo konstatuoti, kad šioje apimtyje yra atsakinga savivaldybės įmonės steigėja.

Atsižvelgus į byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra naikintinas absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindu ir byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, todėl konstatuotina, jog pasisakyti dėl kitų apeliaciniame skunde išdėstytų motyvų nėra tikslinga (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

16.              Kadangi byla perduodama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, tai tiek teismo patirtų procesinių siuntimo išlaidų priteisimo, tiek ir šalių patirtų išlaidų paskirstymo klausimas paliktinas spręsti bylą nagrinėsiančiam pirmosios instancijos teismui (CPK 79 str., 88 str. 1 d. 3 p., 92, 93 str.).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

n u t a r i a :             

Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 16 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                                        Raimondas Buzelis

Albina Rimdeikaitė

Egidijus Tamašauskas