Pranešėja Albina Pupeikienė                                                                               Civilinė byla Nr. 2S-782-253/2009

Teisėja Jūratė Lukšienė                                                              Proceso Nr. 2-24-3-02051-2009-0

                                                                                          Procesinio sprendimo kategorijos

                                                                                        110.1; 122.4. (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2010 m. balandžio 21 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Albina Pupeikienė, kolegijos teisėjos Virginija Nijolė Griškevičienė, Danguolė Martinavičienė, kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės E. M. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 6 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovių A.B., V. R., G. U. ir E. Ž. ieškinį atsakovei E. M.dėl nuostolių atlyginimo ir nuosavybės teisių pripažinimo, trečiasis asmuo Klaipėdos rajono trečiojo notarų biuro notarė L. M.,

n u s t a t ė :

ieškovės teismui ieškiniu prašė pripažinti, kad mobilus namelis „Chorus“ Nr. 532, pastatytas žemės sklype (duomenys neskelbtini), yra asmeninė mirusiojo S. V. nuosavybė, kurią jos lygiomis dalimis paveldi pagal įstatymą, pripažinti, kad kiekvienai ieškovei tenka po ¼ mobilaus namelio dalį, taip pat prašė joms solidariai priteisti iš atsakovės 1 500 Lt jos pasisavintų iš sąskaitos lėšų ir 14 000 Lt žalos atlyginimo. Ieškinio reikalavimams užtikrinti prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti atsakovės turtą.

              Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2010 m. sausio 6 d. nutartimi tenkino ieškovių prašymą ir pareikštiems reikalavimams užtikrinti pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo atsakovei priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, o jo nesant, ir atsakovės pinigines lėšas esančias kredito įstaigose, neviršijant ieškinio sumos – 15 500 Lt.

              Atsakovė E. M. atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo            2010 m. sausio 6 d. nutartį. Nurodo argumentus, dėl ko nesutinka su jai nepagrįstai pareikštu ieškiniu. Teigia, kad ieškovės nenurodo, dėl kokių aplinkybių gali pasunkėti ar tapti neįmanomas teismo sprendimo įvykdymas.

Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovių atstovas advokatas Rimvydas Kairys nurodo, kad nagrinėjamoje byloje atsakovei jos gyvenamosios vietos adresu procesinių dokumentų įteikti nepavyko, jie įteikti per antstolį. Apeliantė nenurodo, kokią žalą jai gali padaryti pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, be to, ji turi galimybę prašyti pakeisti pritaikytą laikinąją apsaugos priemonę kita.

Atskirasis skundas atmestinas.

Atsakovė E. M. teigia, kad ieškovių pareikštas ieškinys yra nepagrįstas. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas nagrinėja ginčą neviršydamas tų ribų, kokias nustato ginčo šalys, naudodamosi savo dispozityvine teise. Taigi nustatydamos bylos nagrinėjimo ribas – suformuluodamos savo materialinį teisinį reikalavimą, šalys pasirenka ir, jų manymu, tinkamus atsakomybės subjektus, kuriems nukreipia savo reikalavimus, – taip nustato savo reikalavimų ribas konkretiems subjektams – atsakovams. Materialiojo teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su ieškovo (iešokovų) teise į reikalavimo patenkinimą, yra analizuojamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Jei bylos nagrinėjimo metu nustatoma, kad besikreipiąs teisminės gynybos asmuo neturėjo materialiosios reikalavimo teisės, ieškinys yra atmetamas.

Šios bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių  sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 338 straipsnis, 320 straipsnio 1 dalis), t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta (CPK 263 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju apeliantė ginčija pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria paskirtos laikinosios apsaugos priemonės, pagrįstumą ir teisėtumą. Teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 338 straipsnis, 329 straipsnio 2 dalis).

Kolegija atkreipia dėmesį, jog Klaipėdos rajono apylinkės teismas, 2010 m. sausio 6 d. nutartimi taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nesprendė ir nenagrinėjo ieškovių pareikštų reikalavimų iš esmės. Atsakovės turto areštas taikytas kaip preliminari priemonė, kuria siekiama užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti būsimo teismo procesinio sprendimo įvykdymą, ir tuo užtikrinti jo privalomumą. Pagrindas laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti yra pagrįsta teismo abejonė, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad ieškovių reikalavimų suma atsakovei, fiziniam asmeniui, – 15 500 Lt – yra pakankamai didelė, todėl tai sudaro pakankamą pagrindą manyti, jog netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, gali kilti grėsmė ieškovių turtiniams interesams. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškinio užtikrinimo priemonės taikytos neperžengiant ieškovių pareikštų piniginių reikalavimų sumos ribų. Be to, laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos vadovaujantis ekonomiškumo principu – areštuotas nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas, o tik jo nesant, atsakovės piniginės lėšos. Be to, turto areštas nėra susijęs su draudimu naudotis ir valdyti areštuotą turtą – areštuoto turto savininko disponavimo teisė apribojama tiek, kiek reikia ieškiniu pareikštų reikalavimų įvykdymui užtikrinti. Atsakovės turto, kurio vertė viršija ieškovių prašomą priteisti sumą, disponavimo teisės apribojimo įstatymai nenumato.

Atsakovė turi teisę motyvuotai prašyti pirmosios instancijos teismo pritaikyti jos nuostolių, galinčių atsirasti dėl nurodytų priemonių pritaikymo, atlyginimo užtikrinimą (CPK 147 straipsnis), o teismui atsisakius pritaikyti jos galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimą ir teismo sprendimu atmetus ieškovės reikalavimus, ji turėtų pagrindą kreiptis į teismą su ieškiniu dabartinėms ieškovėms dėl nuostolių atlyginimo (CPK 147 straipsnio 3 dalis). Be to, kadangi laikinosios apsaugos priemonės taikomos būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti, atsakovė turi galimybę pateikti teismui įrodymus, jog turi pakankamai turto įvykdyti sprendimą ieškovių pareikštų reikalavimų patenkinimo atveju, ir motyvuotai prašyti teismo pakeisti pritaikytą laikinąją apsaugos priemonę ar ją panaikinti (CPK 146 straipsnio 1 ir 2 dalys). Procesas dėl skundžiamos teismo nutarties neužkerta apeliantei galimybės pasinaudoti šiomis teisėmis.

Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, todėl keisti ar naikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 6 d. nutartį atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo – ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 punktas).

Kolegija, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais,

n u t a r i a :

              Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė                                                           Albina Pupeikienė

Kolegijos teisėjos                                                                         Virginija Nijolė Griškevičienė

                                                                          Danguolė Martinavičienė