Civilinė byla Nr. e2A-685-657/2024

 Teisminio proceso Nr. 2-34-3-01570-2022-4

      Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

2.6.18.1; 2.6.18.2; 2.8.2.2; 2.8.2.8;

3.3.1.14.; 3.3.1.18.2

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. gegužės 14 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Žibutė Budžienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Topolinija“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. sausio 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Topolinija“ ieškinį atsakovui Ž. V. dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys K. Č., V. B., D. B., A. M., D. M., R. D., A. G., R. U., I. S., T. B., I. B., T. B., A. B., A. R., L.C., N. M., G. Z., A. Z..

Teismas

n u s t a t ė:

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė UAB „Topolinija“ kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovo Ž. V. 405 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir bylinėjimosi išlaidas.  

2.       Nurodė, kad ieškovė ir atsakovas 2018 m. lapkričio 25 d. sudarė geodezinių darbų sutartį Nr. 2018-11 20, kurioje darbų atlikimo terminas nebuvo nustatytas. Ieškovė pagal sutartį atliko žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pertvarkymo projektą, tačiau dėl to, kad atsakovas nutraukė sutartį, neatliko žemės sklypo kadastrinių matavimų. Vykdydama atsakovo pavedimą, ieškovė konsultavo atsakovą dėl kreipimosi į Kauno miesto savivaldybę dėl žemės sklypo pertvarkymo projekto rengimo inicijavimo, padėjo užpildyti prašymą. Jo pagrindu Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius (duomenys neskelbtini) d. įsakymu „Dėl žemės sklypo prie pastato (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo organizavimo“ nusprendė organizuoti žemės sklypo prie pastato (4A3p) (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą. Ieškovė parengė aiškinamąjį raštą, projekto priedą (pasiūlymų planą), bendrojo plano ištrauką su nurodytą planuojamo sklypo vieta, žemės sklypo formavimo projekto sprendinių brėžinius, taip pat visus dokumentus sukėlė į sistemą. Vėliau atsakovas persigalvojo ir nusprendė formuoti didesnį sklypą, o 2020 m. kovo mėn. inicijavo naują formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius (duomenys neskelbtini) d. įsakymu „Dėl žemės sklypo prie pastato (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo organizavimo“ nutarė organizuoti žemės sklypo pertvarkymo projektą. Ieškovas parengė naujus dokumentus. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius (duomenys neskelbtini) d. įsakymu „Dėl žemės sklypo prie pastato (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo patvirtinimo“ patvirtino apie 1 474 kv. m žemės sklypo prie pastatų (4A3p, 5I2p) (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą. Atsakovas 2022 m. rugsėjo 23 d. informavo ieškovę apie sutarties nutraukimą. Nutraukus sutartį, ieškovė atsakovui pateikė sąskaitą faktūrą serija TOP Nr. 0793 už žemės sklypo formavimo ir projekto parengimą. Atsakovas buvo ragintas atsiskaityti, tačiau 2022 m. gruodžio 7 d., atsakydamas į pretenziją, nurodė, kad gali sumokėti tik 100 Eur. Atsakovas 2023 m. sausio 24 d. sumokėjo dalį mokėtinos sumos – 395 Eur.   

3.       Atsakovas Ž. V. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti.

4.       Nurodė, kad jis, vykdydamas namo gyventojų susirinkimo nutarimą, organizavo žemės sklypo prie daugiabučio namo suformavimą ir 2018 m. lapkričio 25 d. su ieškove pasirašė Geodezinių darbų sutartį, pagal kurią ieškovė įsipareigojo parengti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) formavimo projektą ir kadastrinius matavimus. Šalys žodžiu sutarė, kad visa darbų kaina bus 1 000 Eur ir darbus ieškovė atliks per 10 mėnesių. Sutartį vienašališkai parengė ieškovė, atsakovas sutartiniuose santykiuose laikytinas vartotoju. Ieškovė nustatytu terminu darbų neatliko. Sklypo formavimo projektas parengtas ir patvirtintas tik 2021 m. gegužės 6 d., o kadastriniai matavimai nebuvo atlikti. Atsakovas buvo priverstas kreiptis į MB „Ardela“, kuriai už Geodezinėje sutartyje numatytų darbų atlikimą sumokėta 605 Eur. Ieškovės darbų vilkinimą ir netinkamą atlikimą patvirtina tai, jog nuo žemės sklypo pertvarkymo projekto patvirtinimo iki sąskaitos TOP Nr. 0793 išrašymo 2022 m. lapkričio 18 d. praėjo 557 kalendorinės dienos, kas neatitinka sutartų terminų ir protingumo kriterijų. Pirminis žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas buvo parengtas nekokybiškai, Kauno miesto savivaldybės administracijos miesto planavimo ir architektūros skyrius jo nederino, ieškovė turėjo rengti antrą projektą. Per darbų atlikimo laikotarpį situacija dėl kaimyniniame sklype esančių statybų keitėsi, antrą kartą dėl ieškovės kaltės buvo rengiamas didesnės konfigūracijos projektas. Per visą bendradarbiavimo laikotarpį ieškovė nuolat buvo raginama užbaigti darbus, tačiau vengė komunikuoti. Ieškovė, tinkamai neatlikusi ir neperdavusi darbų atsakovui, vienašališkai išrašė sąskaitą faktūrą 800 Eur sumai. Ieškovei už pavėluotai ir nepilnai atliktus darbus yra sumokėta 395 Eur, nes iš sutartos 1 000 Eur sumos 605 Eur atsakovas sumokėjo MB „Ardela“ už ieškovės neatliktą darbą. Sutartis nenumatė, kad ieškovė gali atlikti tik dalį darbų. Kadangi kadastriniai matavimai nebuvo atlikti dėl ieškovės kaltės, atsakovui byla nebuvo pateikta, neatsirado pareiga vykdyti apmokėjimą pagal sutartį. Ieškovė per 3,5 metų nesugebėjusi atlikti numatytų darbų prarado pasitikėjimą, kad galės tinkamai užbaigti sutartį, atsakovas buvo priverstas atlikti kadastrinius matavimus pavesti kitam rangovui. Prašydama dar palaukti, ieškovė konkretaus darbų atlikimo plano, terminų, kainų nepateikė. Pati ieškovė yra atsakinga, kad sutartu laiku nepasiekė sutarties rezultato.

5.       Tretieji asmenys G. Z., N. M., K. Č., A. G., R. D. su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad palaiko atsakovo atsikirtimuose į ieškinį nurodytas aplinkybes. Tretieji asmenys V. B., D. B., A. M., D. M., R. U., I. S., T. B., I. B., T. B., A. B., A. R., L. C., A. Z. savo pozicijos dėl ieškinio pagrįstumo nepareiškė.   

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6.       Kauno apylinkės teismo 2024 m. sausio 5 d. sprendimu ieškinį atmetė; pripažino iš dalies negaliojančia nuo sudarymo momento ieškovės UAB „Topolinija“ ir atsakovo Ž. V. 2018 m. lapkričio 25 d. sudarytą Geodezinių darbų sutartį Nr. 2018-11_20, dalį, kuria žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto parengimo darbų kaina viršija atsakovo Ž. V. sumokėtus 395 Eur; priteisė iš ieškovės UAB „Topolinija“ atsakovui Ž. V. 800 bylinėjimosi išlaidų – 800 Eur advokato pagalbos išlaidų; priteisti iš ieškovo valstybei 371,84 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. 

7.       Teismas nurodė,

8.       Atsižvelgus, jog 2018 m. lapkričio 25 d. sutartis buvo sudaryta tarp ieškovės UAB „Topolinija“, t. y. verslininkės, kuri verčiasi geodezinių darbų atlikimo verslu, bei atsakovo Ž. V. – fizinio asmens, Geodezinių darbų sutartį parengė ieškovė ir pateikė atsakovui pasirašyti, tarp šalių susiklostę teisiniai santykiai laikytini vartojimo rangos santykiais, kuriems taikomos civilinio kodekso normos, reglamentuojančios vartojimo sutartis.

9.       Šalys sutiko, jog darbų kaina buvo suderinta žodiniu susitarimu – 1 000 Eur. Iš ieškovės atstovo G. U. ir atsakovo paaiškinimų nustatyta, jog sutarties sudarymo metu ieškovės atstovas (verslininkas) nesuteikė atsakovui (vartotojui) informacijos, kiek kainuos kiekvienas atskirai ieškovės atliekamas darbas, nors pagal 2018 m. lapkričio 25 d. sudarytą Geodezinių darbų sutartį ieškovė turėjo atsakovo užsakymu atlikti du skirtingus darbus – parengti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą bei atlikti šio žemės sklypo kadastrinius matavimus, suformuojant kadastrinių matavimų bylą. Iš ieškovės atstovo G. U. paaiškinimų nustatyta, jog jis nenurodė atsakovui termino, per kurį planuojama atlikti Geodezinių darbų sutartyje nurodytus darbus, nors atsakovas tvirtino, jog šalys žodžiu tarėsi, kad darbai bus atlikti per 10 mėnesių terminą. Šalys sutiko, jog ieškovė parengė žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą, tačiau kadastrinių matavimų darbai buvo neatlikti, todėl atsakovas nutraukė Geodezinių darbų sutartį su ieškove. Po sutarties nutraukimo 2022 m. lapkričio 18 d. ieškovė atsakovui pateikė sąskaitą faktūrą Serija TOP Nr. 0793 800 Eur sumai, nurodydama, jog sąskaita teikiama už žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto parengimo darbus. Atsakovas ieškovei už šiuos darbus sumokėjo 395 Eur. 

10.       Nustatyta, jog ieškovės atstovas (verslininkas) atskirai nenurodė atsakovui (vartotojui) žemės sklypo formavimo projekto parengimo kainos, nesuteikė galimybės atsakovui (vartotojui) derėtis dėl vartojimo rangos sutarties atskirų darbų kainos, ir atliktų darbų – žemės sklypo projekto parengimo kainą ieškovė nustatė vienašališkai, po Geodezinių darbų sutarties nutraukimo pateikdama atsakovui sąskaitą 800 Eur sumai, todėl žodinė Geodezinių darbų sutarties sąlyga, kuria ieškovė nustatė 800 Eur kainą už žemės sklypo projekto parengimą laikytina neskaidria ir nesąžininga vartotojo atžvilgiu, todėl pripažintina negaliojančia nuo sudarymo momento.

11.       Iš byloje pateikto šalių susirašinėjimo elektroniniais laiškais nustatyta, jog ieškovės atstovas sutarties su atsakovu vykdymo metu neteikė atsakovui pakankamos informacijos apie sutarties vykdymo eigą, neatsakinėjo į atsakovo siunčiamus užklausimus apie darbų vykdymą, apie numatomą darbų užbaigimo datą, arba ieškovės atstovo atsakymai atsakovui nebuvo informatyvūs, suteikiantys pakankamai aiškumo apie tai, kaip yra atliekami sutartimi sutarti atlikti darbai.

12.       Nors ieškovės atstovas bylos nagrinėjimo metu teigė, jog jis negalėjo atlikti kadastrinių matavimų darbų dėl kaimyninio gyvenamojo namo gyventojo pretenzijų, pastarajam siekiant nustatyti servitutą žemės sklype, tačiau tokias aplinkybes patvirtinančių įrodymų ieškovė nepateikė. Ieškovės atstovas nurodė, jog jis ilgą laiką negalėjo atlikti sklypo kadastrinių matavimų dėl jo ligos, tačiau iš byloje pateikto šalių susirašinėjimo nenustatyta, jog ieškovės atstovas tinkamai informavo atsakovą apie jo ligos aplinkybes. Tokių aplinkybių nenurodžius, ignoruojant atsakovo užklausimus, nepaskyrus kito asmens, kuris galėtų tinkamai informuoti atsakovą apie susidariusias kliūtis atlikti Geodezinių darbų sutartyje numatytus darbus, dėl ieškovės atstovo veiksmų buvo sudaryta situacija, kurioje atsakovas nusprendė pasinaudoti teise nutraukti sudarytą Geodezinių darbų sutartį ir kreipėsi į kitą įmonę – MB „Ardela“, kuri atliko žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus už 605 Eur sumą. 

13.       Esant nustatytoms aplinkybėms, jog atsakovas dėl netinkamo ieškovės sutarties vykdymo turėjo nutraukti Geodezinių darbų sutartį ir patyrė 605 Eur nuostolius, nes tokią sumą turėjo sumokėti kitai įmonei už kadastrinių matavimų žemės sklype atlikimą, atsakovas turėjo teisę nurodyto dydžio sumą (605 Eur) išskaičiuoti iš ieškovės ir atsakovo žodiniu susitarimu sutartos 1 000 Eur kainos už visų darbų pagal Geodezinių darbų sutartį ir sumokėti ieškovei 395 Eur sumą už dalinį Geodezinių darbų sutartyje numatytų darbų atlikimą – žemės sklypo, adresu: (duomenys neskelbtini), formavimo projekto parengimą.  

14.       Atsižvelgus, jog ieškinys atmestas, iš ieškovės atsakovui priteistinos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos pagal pateiktus išlaidas patvirtinančius dokumentus – 800 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidos. Valstybė byloje patyrė 371,84 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kurios, ieškinį atmetus, priteistinos iš ieškovės.

III.                      Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

15.       Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Topolinija“ prašė Kauno apylinkės teismo 2024 m. sausio 5 d. sprendimą panaikinti bei priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

 15.1. Teismas nepagrįstai pripažino nesąžininga žodinę Geodezinių darbų sutarties sąlygą, kuria ieškovė nustatė 800 Eur kainą už žemės sklypo projekto parengimą, nes sutarties sudarymo metu ieškovės atstovas (verslininkas) nesuteikė atsakovui informacijos, kiek atskirai kainuos kiekvienas ieškovės atliekamas darbas. Bylos duomenys patvirtina, jog ieškovas tinkamai įvykdė informavimo pareigą. Nors 2018 m. lapkričio 25 d. Geodezinių darbų sutarties tekstą parengė ieškovė, tačiau, prieš ją pasirašant, su atsakovu individualiai aptarė jos sąlygas dėl atskirų darbų kainos. Atsakovas nepageidavo sutartyje nurodyti nei darbų atlikimo kainos, nei darbų termino. Šalys žodžiu susitarė ir nėra ginčo, kad sutarta bendra sutarties kaina buvo 1 000 Eur. Atsakovui atskirų darbų įkainiai buvo žinomi, jis su tokia darbų kaina sutiko, leido ieškovui dirbti bei priėmė darbų pirmojo etapo rezultatą, todėl turi pareigą sumokėti ieškovui 800 Eur. Atsakovas savo pareigos įrodyti priežastinį ryšį tarp informacijos nesuteikimo ir neigiamų padarinių neįrodė. Ieškovė nepasinaudojo pranašumu prieš vartotoją (ieškovą), sudarant sutartį. Darbų kaina – 800 Eur už žemės sklypo formavimo projekto parengimą ir 200 Eur už kadastrinių matavimų atlikimą atitinka rinkoje skelbiamą tokių darbų vidutinę kainą. Teismas visiškai nevertino šių ieškovės pateiktų duomenų, nesiaiškino sandorio sudarymo vietoje taikytinos kainos už tokio pobūdžio darbus ir nepagrįstai netaikė CK 6.198 straipsnio 1 dalies nuostatų.

15.2. Teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovas turėjo teisę išskaičiuoti 605 Eur sumą iš ieškovės ir atsakovo žodiniu susitarimu sutartos 1 000 Eur visos darbų kainos pagal Geodezinių darbų sutartį. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė Geodezinių darbų sutartį vykdė tinkamai. Užsakęs kadastrinius matavimus kitoje įmonėje už tris kartus didesnę kainą, atsakovas siekia praturtėti ieškovės sąskaita ir nesąžiningai sumažinti ieškovei priklausantį atlygį už jos faktiškai atliktus ir atsakovo priimtus darbus. Ieškovė reikalauja apmokėjimo už atliktus darbus – žemės sklypo formavimo projektą, o ne už kadastrinius matavimus. Ieškovė bendradarbiavo su atsakovu, vykdė jo pavedimus laiku ir tinkamai. Jokių pretenzijų, vykdant darbus, iš atsakovo nebuvo gauta. Sutarties nutraukimas neatleidžia šalių nuo tarpusavio atsiskaitymo. Atsakovas neįrodė priežastinio ryšio tarp informacijos nesuteikimo ir neigiamų padarinių. Ieškovė nėra atsakinga už atsakovo patirtas išlaidas. Atsakovas neįrodė, jog priimtų darbų kaina turi būti mažinama. Atsakovas netinkamai vykdė savo prievolę ieškovei, todėl turi prisiimti dėl to kilusias neigiamas pasekmes. Todėl ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už prašomą priteisti 405 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

16.       Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas Ž. V. prašė apeliacinį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2024 m. kovo 29 d. sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

17.       Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad teismas pagrįstai dalį sutarties sąlygų pripažino nesąžiningomis. Ieškovė vienašališkai parengė sutartį, joje nenumatė nei kainos, nei darbų atlikimo termino, nenumatė jokios atsakomybės sau, jeigu sutartis bus įvykdyta netinkamai dėl ieškovės kaltės. Sutartis buvo parengta, jos sąlygų individualiai neaptarus su atsakovu. Atsakovė melagingai nurodė, kad sutarties kaina ir darbų terminai sutartyje nebuvo nurodyti atsakovo pageidavimu. Atsakovas pirko paslaugą tik kaip kompleksą – sklypo formavimo projekto parengimas ir kadastriniai matavimai. Žemės sklypo formavimo projekto atlikimas už 800 Eur nebuvo aptartas ir nebuvo derintas su atsakovu. Kadangi kadastriniai matavimai nebuvo atlikti dėl ieškovės kaltės, atsakovui byla nebuvo pateikta, neatsirado pareiga vykdyti apmokėjimą pagal sutartį. Ieškovė nenurodė jokių objektyvių priežasčių ir pateisinimų, kodėl tiek laiko vilkino sutarties įvykdymą. Ieškovė turėjo galimybę ir pareigą darbus atlikti už savo įvardintą kainą, tačiau to neatliko, todėl teigti, kad kadastriniai matavimai kainuoja pigiau, nėra jokio pagrindo. Tik pati ieškovė yra atsakinga, kad sutartu laiku nepasiekė sutarties rezultato, todėl neurėjo teisės vienašališkai nustatyti 800 Eur kainą už pavėluotai parengtą pertvarkymo projektą. Teismas visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo bylą ir priėmė teisingą sprendimą.

18.       Tretieji asmenys G. Z., N. M., K. Č., A. G., R. D., I. S. atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2024 m. sausio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad dalinis darbų atlikimas netenkina nei atsakovo, nei kitų bendraturčių.

Teismas         

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

19.       Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

20.       Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo nebuvo patenkintas ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo susidariusį įsiskolinimą už atliktus darbus teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. 

21.       Byloje nustatyta, kad ieškovė UAB „Topolinija“ ir atsakovas Ž. V. 2018 m. lapkričio 25 d. pasirašė Geodezinių darbų sutartį Nr. 2018-11_20, pagal kurią ieškovė turėjo parengti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), formavimo bei pertvarkymo projektą bei atlikti kadastrinius matavimus (sutarties 1.1 p., 2.2.1 p.), o atsakovas įsipareigojo pateikti visus dokumentus, reikalingus projektui atlikti ir sumokėti už atliktus darbus pateikus bylą (sutarties 2.1.3. p.). Sutartyje nei darbų (paslaugų) kaina, nei darbų įvykdymo terminai nebuvo nurodyti. Ieškovė už atliktus darbus (žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), formavimo bei pertvarkymo projektą) 2022 m. lapkričio 18 d. išrašė sąskaitą faktūrą TOP Nr. 0793 bendrai 800 Eur sumai.   

22.       Byloje šalys pripažino, jog atsakovas Ž. V. ieškovei už darbus yra sumokėjęs 395 Eur. Šalys taip pat neginčija aplinkybės, jog kadastrinių matavimų, kurie buvo numatyti sutartyje ieškovė neatliko. CPK 182 straipsnio 5 punkte numatyta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, kurias šalys pripažįsta, todėl plačiau dėl jų nepasisakytina.

Dėl ginčo esmės

23.       Pagal CK 1.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą, fizinių ir (ar) juridinių asmenų veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas, laikomi sandoriais. Viena iš sandorio rūšių yra sutartis. CK 6.154 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus, o pastarieji įgyja reikalavimo teisę. Sutarties esmė – šalių susitarimas, pasiektas suderinus jų valią. Sutarčių laisvės principas reiškia, kad civilinių teisinių santykių dalyviai patys sprendžia, ar sudaryti sutartį (CK 6.156 str.). Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 str. 1 d.). Kiekviena sutarties šalis, turėdama sutartinių santykių, privalo elgtis sąžiningai (CK 6.158 str. 1 d.). Sutarties elementai, kurių pakanka sutarties galiojimui, yra veiksnių šalių susitarimas, o įstatymų nustatytais atvejais – ir sutarties forma (CK 6.159 str.).

24.       Vadovaujantis CK 1.71 straipsnio 1 dalimi, sandoriai sudaromi žodžiu, raštu (paprasta arba notarine forma) arba konkliudentiniais veiksmais. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sandoris, kuriam įstatymai nenustato konkrečios formos, laikomas sudarytu, jeigu iš asmens elgesio matyti jo valia sudaryti sandorį (konkliudentiniai veiksmai).

25.       Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad atlygintinų paslaugų (CK šeštosios knygos XXXV skyriaus pirmojo skirsnio 6.716 – 6.724 straipsniai) ir rangos (CK šeštosios knygos XXXIII skyriaus pirmojo skirsnio 6.644–6.671 straipsniai) santykius reglamentuojančios teisės normos nenustato specialių taisyklių šių sutarčių formai. Tai reiškia, kad šioms sutartims sudaryti pakanka veiksnių šalių susitarimo ir valios išreiškimo. Tokią valią šalys gali išreikšti ir sudarydamos rašytinės formos sutartį, ir žodžiu, ir konkliudentiniais veiksmais.

26.       Tarp šalių nėra ginčo dėl to, jog šalys žodžiu susitarė, kad už atliktus darbus (projekto parengimą ir kadastrinius matavimus) atsakovas ieškovei sumokės 1 000 Eur. Iš esmės bylos šalys nesutarė dėl sutartyje numatytų atskirų darbų: 1) žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), formavimo bei 2) pertvarkymo projekto parengimo bei kadastrinių matavimų kainos. 

27.       Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Taikant įstatymo įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2012).

28.       Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas iš dalies negaliojančia nuo sudarymo momento ieškovės UAB „Topolinija“ ir atsakovo Ž. V. 2018 m. lapkričio 25 d. sudarytą Geodezinių darbų sutartį Nr. 2018-11_20, dalį, kuria žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto parengimo darbų kaina viršija atsakovo Ž. V. sumokėtus 395 Eur, sprendė, jog žodinė Geodezinių darbų sutarties sąlyga, kuria ieškovė nustatė 800 Eur kainą už žemės sklypo projekto parengimą laikytina neskaidria ir nesąžininga vartotojo atžvilgiu, kadangi ieškovė atskirai nenurodė atsakovui žemės sklypo formavimo projekto parengimo kainos, nesuteikė galimybės derėtis dėl vartojimo rangos sutarties atskirų darbų kainos, ir atliktų darbų – žemės sklypo projekto parengimo kainą ieškovė nustatė vienašališkai, po Geodezinių darbų sutarties nutraukimo. 

29.       Apeliantė, nesutikdama su tokia teismo išvada, teigė, jog ieškovas tinkamai įvykdė informavimo pareigą, ir nors 2018 m. lapkričio 25 d. Geodezinių darbų sutarties tekstą parengė ieškovė, tačiau, prieš ją pasirašant, su atsakovu individualiai aptarė jos sąlygas dėl atskirų darbų kainos, kuri nebuvo nurodyta sutartyje atsakovo pageidavimu.

30.       Atlygintinų paslaugų teikimo santykius reglamentuoja CK šeštosios knygos XXXV skyriaus „Atlygintinų paslaugų teikimas“ normos. Paslaugų teikimo sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti (CK 6.716 str. 1 d.).

31.       Teikdamas paslaugas paslaugų teikėjas privalo veikti sąžiningai ir protingai, kad tai labiausiai atitiktų kliento interesus (CK 6.718 str. 1 d.); atsižvelgiant į paslaugų rūšį, paslaugų teikėjas teikdamas paslaugas turi veikti laikydamasis nusistovėjusios praktikos ir atitinkamos profesijos standartų (CK 6.718 str. 2 d.). Paslaugų teikėjas privalo teikti paslaugas pagal sutarties sąlygas ir kliento nurodymus; jei kliento nurodymai prieštarauja įstatymams, nusistovėjusioms profesinės veiklos taisyklėms, standartams, profesinės veiklos etikai ar sutarties sąlygoms, paslaugų teikėjas turi teisę atsisakyti vykdyti tokius nurodymus ir sutartį nutraukti (CK 6.718 str. 3 d.).

32.       Šios paslaugų teikėjo pareigos iš esmės atitinka CK 6.38 straipsnyje įtvirtintą bendrąjį prievolės ir CK 6.256 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą bendrąjį sutarčių vykdymo principą, kad kai vienai iš šalių prievolės (sutarties) vykdymas kartu yra ir profesinė veikla, ši šalis turi vykdyti prievolę (sutartį) taip pat pagal tai profesinei veiklai taikomus reikalavimus. Be to, bendrieji sutarčių teisės principai įpareigoja abi sutarties šalis atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai (CK 6.189 str. 1 d.). Kilus kliento ir paslaugų teikėjo ginčui, teismas, vadovaudamasis kliento interesų prioriteto principu, turėtų įvertinti, ar paslaugų teikėjas elgėsi taip, kaip tokiomis aplinkybėmis būtų pasielgęs patyręs, geranoriškas, protingas atitinkamų paslaugų teikėjas (savo darbą išmanantis profesionalas).

33.       Pagal kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, teismas savo iniciatyva turi kvalifikuoti vartojimo sutartis ir atlikti tokių sutarčių nesąžiningų sąlygų kontrolę pagal CK 6.2284 straipsnio 2 dalyje išdėstytus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-245-611/2017; 2018 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-17-701/2018).

34.        Pagal CK 6.2284 straipsnio 8 dalį, kai teismas sutarties sąlygą (sąlygas) pripažįsta nesąžininga (nesąžiningomis), ši sąlyga (šios sąlygos) negalioja nuo sutarties sudarymo, o likusios sutarties sąlygos šalims lieka privalomos, jeigu toliau vykdyti sutartį galima panaikinus nesąžiningas sąlygas. Atkreiptinas dėmesys, jog ESTT, pasisakydamas dėl nesąžiningos sąlygos sukeliamų teisinių pasekmių, išaiškino, kad iš Direktyvos 93/13/EEB dėl nesąžiningų sąlygų sutartyse su vartotojais 6 straipsnio 1 dalies formuluotės matyti, jog nacionaliniai teismai privalo tik netaikyti nesąžiningos sutarties sąlygos, siekdami, kad ji nesukeltų privalomų pasekmių vartotojui, neturėdami teisės pakeisti jos turinio. Taigi, nacionaliniai teismai neturi teisės patikslinti sutartį, pakeisdami tokios sąlygos turinį (ESTT 2012 m. birželio 14 d. sprendimas byloje C-618/10, 65 punktas, 73 punktas; 2014 m. balandžio 30 d. sprendimas byloje C-26/13, 77 punktas; 2019 m. kovo 26 d. sprendimas sujungtose bylose C-70/17 ir C-179/17, 53 punktas).

35.       Nesąžininga sąlyga gali būti naikinama tik tuo atveju, jei sutartis, panaikinus sąlygą, lieka galioti, nepraradusi prasmės. Todėl, jei teismas pripažįsta vartojimo sutarties sąlygą nesąžininga, ši sąlyga nėra taikoma (taip, lyg jos net nebuvo) nė vienai vartojimo sutarties šalių. Teismas neturi teisės, remdamasis išvada dėl sutarties sąlygos nesąžiningumo vartotojo atžvilgiu, įsiterpti į šalių sudarytą sutartį ir sukurti kitai vartojimo sutarties šaliai (verslininkui) naujos prievolės, kuri nebuvo tiesiogiai įtvirtinta vartojimo sutartyje.

36.       Byloje nustatytos aplinkybės, kad abi šalys pasirinkdamos sutartyje nenurodyti bendros ar atskirų darbų kainos, dėl kainos susitardamos tik žodžiu, ieškovei laikantis pozicijos, kad atsakovas buvo informuotas apie atskirų darbų – projekto parengimo ir kadastrinių matavimų – kainas, nefiksuojant kainos rašytinėje sutartyje, atsakovui teigiant, kad jis nebuvo informuotas apie atskirų darbų kainas, be to esant byloje duomenims, kad ieškovė atliko žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto parengimo darbus, o atsakovas juos priėmė, nesant jokių įrodymų, kad atsakovas būtų reiškęs kokias nors pretenzijas dėl netinkamo darbų atlikimo iki ieškovė nepareikalavo sumokėti už atliktus darbus, leidžia spręsti, kad šalys nebuvo neveikė kaip rūpestingos ir atsakingos sutartinių santykių dalyvės ir iš esmės prisiėmė rizikas, kilsiančias iš tokių veiksmų. Šalims veikiant iš esmės tik žodinio sandorio pagrindu, ginče nustačius, kad abi šalys nesielgė visiškai sąžiningai, vien savo naudai aiškindamos žodinės sutarties sąlygą dėl kainos, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio teisinio pagrindo pripažinti šalių žodinį susitarimą dėl kainos iš dalies negaliojančiu nuo susitarimo momento.

37.       Kaip jau minėta, nagrinėjamoje byloje šalių sudarytoje sutartyje darbų kaina nebuvo nustatyta, o šalys neginčija aplinkybės, jog žodžiu buvo susitarta, kad už darbus atsakovas ieškovui sumokės 1 000 Eur. Taip faktiškai susiklostė situacija, kad sutartyje nenurodyta nei darbų kaina, nei nustatyti jos apskaičiavimo būdai ar kriterijai. Todėl sutiktina su apeliante, jog šiuo atveju yra pagrindas taikyti CK 6.198 straipsnio nuostatas dėl sutarties kainos.

38.       CK 6.198 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tuo atveju, kai sutartyje jos kaina nenustatyta, laikoma, kad šalys turėjo omenyje kainą, kurią sutarties sudarymo metu toje verslo srityje buvo įprasta imti už tokį pat įvykdymą atitinkamomis aplinkybėmis, o jeigu ši kaina neegzistuoja, – atitinkančią protingumo kriterijus kainą. Pagal šią nuostatą reikia vadovautis kaina ar jos kriterijais, egzistavusiais sutarties sudarymo metu, atsižvelgti į atitinkamą verslo sritį ir joje įprastai imamą kainą, mokamą už tokį pat įvykdymą.

39.       Sprendžiant dėl darbų kainos turi būti vadovaujamasi paprastai naudojamomis tokių darbų kainomis, kurios galiojo ar buvo taikomos rinkoje sutarties sudarymo metu. Jos vertinamos kaip įprastos imti, jeigu tokias kainas tuo metu naudojo versle dalyvaujantys rangovai ir užsakovai. Tai gali būti kainos, nustatytos norminiais aktais, išvestos iš apibendrintų tyrimų rezultatų, paprastai naudojamos ekspertų ir kt. Svarbu, kad įprastai imama kaina būtų tokia, kokia imama už tokį pat įvykdymą atitinkamomis aplinkybėmis. Tai reiškia, kad reikia vadovautis tam tikrais darbo spartos, kokybės, technologinių reikalavimų vykdymo, sudėtingumo ir kt. reikalavimais. Pažymėtina, kad darbų kaina rangos sutartyje pagal CK 6.653 straipsnio 2 dalį sudaro rangovo atlikto darbo atlyginimas ir jo turėtų išlaidų kompensavimas. Šioje dalyje nedetalizuota, kas sudaro rangos sutarties darbų kainos dalį – rangovo atlikto darbo atlyginimą. Tai gali būti tiesiogiai ir netiesiogiai objekte dirbusių darbuotojų apmokėjimui skirtos lėšos, pelno dalis, mokėtini mokesčiai, nenumatytos ar pridėtinės išlaidos ir kitos sumos.

40.       CPK 176 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Pagal CPK 176 straipsnį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. CPK 185 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

41.       Iš ieškovės kartu su ieškiniu pateiktų paslaugų (kadastrinių matavimų, žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo, kt.) kainų sąrašo matyti, jog kadastrinių matavimų kaina yra 200 Eur, kas atitinka ir viešai interneto portale https://paslaugos.lt skelbiamas analogiškų darbų kainas, kurios svyruoja nuo 100 Eur iki 200 Eur. Byloje atsakovas nepateikė jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad rinkoje nebuvo jokių kitų paslaugų tiekėjų, išskyrus MB „Ardela“, galinčių atlikti kadastrinių matavimų darbus pigiau. Pasirinkdamas už kadastrinius matavimus mokėti tris kartus brangiau nei rinkos kaina, atsakovas veikė savo rizika, todėl turi pareigą sumokėti ieškovei 405 Eur už atliktus žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto parengimo darbus (CPK 178 str., 185 str.).    

42.       Ieškinį patenkinus, iš atsakovo ieškovei priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos (CK 6.37 str., 6.210 str.).

Dėl bylos baigties

43.       Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliaciniame skunde ir atsiliepime į skundą nurodytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, netinkamai vertino bylos aplinkybes, taikė rangos santykius ir prievolių vykdymą reglamentuojančias civilinės teisės normas, įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas spendimas – ieškinys tenkintinas visiškai (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

44.       CPK 79 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro sumokėtas žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies, 98 straipsnio nuostatas bylinėjimosi išlaidos, tarp jų išlaidos advokato pagalbai apmokėti, atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jų atlyginimą priteisiant iš antrosios šalies. Nagrinėjamu atveju apeliacinis skundas patenkintas ir ieškinys tenkintas visiškai, todėl atsakovo turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos, o ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovo.

45.       Nustatyta, kad ieškovė, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme byloje patyrė 1 412,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš jų: 21 Eur žyminio mokesčio, 1 391,50 Eur teisinės pagalbos išlaidų už pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, ieškinio ir dubliko parengimą, atstovavimą teismo posėdžiuose. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme ieškovė patyrė 868 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš jų: 21 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą ir 847 Eur teisinės pagalbos išlaidų už apeliacinio skundo parengimą. Ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių priteistinų dydžių, atitinka protingumo bei proporcingumo reikalavimus. Tokiu būdu ieškovei iš atsakovo iš viso priteistina 2 280,50 Eur (1 412,50 + 868) išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.

46.       Valstybė šioje byloje patyrė 371,84 Eur išlaidų, susijusių už procesinių dokumentų siuntimu pirmosios instancijos teisme ir 39,42 Eur bylinėjimosi išlaidų, nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinį skundą ir ieškinį tenkinus, šios išlaidos priteistinos iš atsakovo.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

n u s p r e n d ž i a :

Kauno apylinkės teismo 2024 m. sausio 5 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti.

Priteisti iš atsakovo Ž. V., gimusio (duomenys neskelbtini) d., ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Topolinija“, juridinio asmens kodas 303214852, 405 Eur (keturis šimtus penkis eurus) skolos už atliktus darbus, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (405 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (nuo 2022 m. gruodžio 23 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, bei 2 280,50 Eur (du tūkstančius du šimtus aštuoniasdešimt eurų 50 ct) bylinėjimosi išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.

Priteisti atsakovo Ž. V., gimusio (duomenys neskelbtini) d., valstybei 411,26 Eur (keturis šimtus vienuolika eurų 26 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose. 

Bylinėjimosi išlaidos valstybei turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (bylinėjimosi išlaidų įmokos kodas 5662).

Šis Kauno apygardos teismo sprendimas įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja                                                Žibutė Budžienė