Byla Nr. ATP-116-458/2016
Teisminio proceso Nr. 4-06-3-04434-2015-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.7.7
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2016 m. vasario 24 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arvydas Daugėla, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn traukiamos B. V. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nutarties,
n u s t a t ė:
B. V. 2015 m. lapkričio 4 d. surašytas nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje už tai, kad būdama direktorė ir atsakinga už krovinių vežimo veiklą įmonėje neužtikrino, kad vairuotojas, veždamas krovinį be leidimo, neviršytų kelių transporto priemonės maksimalios leidžiamos ašies apkrovos. Nustatyta, kad vairuotojas važiavo sunkiasvore transporto priemone (junginiu) be leidimo. Pasvėrus nustatyta ašies apkrova – 17,72 t, įvertinus paklaidą pagal 2009 m. gruodžio 17 d. Nr. V-126 Neautomatinių svarstyklių techninį reglamentą nustatyta, kad faktinė ašies apkrova – 17, 52 t, tuo leidžiama 11,50 t ašies apkrova viršyta 6,02 t. Vadovaujantis Kelių transporto kodekso 32 str. 1 d., vežėjas privalo tikrinti, ar pakrauto krovinio išdėstymas ir tvirtinimas atitinka eismo saugumo reikalavimus ir kitas krovinių vežimo sąlygas, todėl B. V. pažeidė Lietuvos Respublikos kelių įstatymo Nr. I-891, 20 str. 1 d., Didžiausių leidžiamų naudojantis keliais transporto priemonių ar jų junginių techninius parametrus. Už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) 145 str. 5 d., jai paskirta 2320 Eur bauda.
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 23 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patrauktos B. V. skundą patenkino iš dalies. Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos 2015 m. lapkričio 4 d. nutarimą, kuriuo B. V. pagal ATPK 145 str. 5 d. paskirta 2320 Eur bauda, pakeitė. B. V. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 145 str. 5 d., padarymą paskyrė administracinę nuobaudą – 1158 Eur dydžio baudą. Kitą nutarimo dalį paliko nepakeistą.
Administracinėn atsakomybėn patraukta B. V. skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nutartį ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti arba taikyti ATPK 301 str. nuostatas ir skirti švelnesnę nuobaudą – įspėjimą.
Nurodo, kad teismo pareiga yra tinkamai kvalifikuoti teisinius santykius, nustatyti reikšmingas faktines aplinkybes ir savo išvadas pagrįsti įrodymais ir argumentais, kurie pašalintų abejones dėl jų teisingumo ir pagrįstumo. Asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu konstatuojama, kad jo padaryta veika atitinka inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtį. Kaltė yra būtinas administracinio teisės pažeidimo sudėties požymis. Ji negali būti grindžiama tikėtinais ar keliančiais abejonių duomenimis. Nurodo, kad teismas netinkamai vykdė pareigą išsiaiškinti visas bylai reikšmingas aplinkybes, nesiaiškino, kuo pasireiškė B. V. kaltė dėl pažeidimo. Mano, kad teismas privalėjo nurodyti, kaip konkrečiai pasireiškė B. V. kaltė neatsargia forma ir kokių dar konkrečių priemonių ji turėjo imtis, kad pažeidimas nebūtų padarytas.
Pažymi, kad dėl šio pažeidimo administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas vairuotojui E. T., kuris visiškai prisipažįsta padaręs pažeidimą. Jis ir kiti UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vairuotojai yra reguliariai instruktuojami ir supažindinami su teisės aktų reikalavimais dėl krovinių vežimo, taigi vadovė ėmėsi visų priemonių, kad įmonės vairuotojai dirbtų atsakingai ir krovinius vežtų pagal teisės aktų keliamus reikalavimus. Atkreipia dėmesį, kad nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje surašiusi institucija neįvardijo, kuo pasireiškė B. V. kaltė dėl pažeidimo, nesiaiškino aplinkybių ir atsakomybę taikė vien už pažeidimo buvimo faktą. Susidarė situacija, kad ne institucija įrodinėjo pažeidėjos kaltę, o B. V. teisme turėjo įrodinėti, jog yra nekalta dėl pažeidimo.
Pabrėžia, kad įstatymų leidėjas numato galimybę pagal ATPK 145 str. 5 d. taikyti atsakomybę ir įmonės vadovams, tačiau tai nereiškia, kad vadovui atsakomybė kyla kiekvieną kartą. Prašo teismo argumentuotai paaiškinti, kokių priemonių vadovas turi imtis, kad nebebūtų ir ateityje baudžiama už kitų asmenų daromus pažeidimus. Kadangi už pažeidimą jau yra nubaustas tiesioginis kaltininkas, vadovaujantis teisingumo principu, prašo taikyti ATPK 301 str. nuostatas ir skirti švelnesnę nuobaudą – įspėjimą.
Valstybinė kelių transporto inspekcija prie Susisiekimo ministerijos atsiliepimu prašo apeliacinį skundą atmesti.
Nurodo, kad teisės aktai įmonės vadovę įpareigoja rūpintis krovinio pervežimo sąlygomis, t. y. ji pravalo pati ar per įgaliotus asmenis kontroliuoti vairuotojo veiksmus. Priešingu atveju, turi atsakyti už savo neveikimą. B. V. privalėjo numatyti, kad ašies apkrova gali viršyti leidžiamas apkrovas ir tai patikrinti, o nustačius, kad transporto priemonė sunkiasvorė, privalėjo gauti specialų leidimą, suteikiantį teisę transporto priemonei važiuoti vietinės reikšmės keliais arba atsisakyti vežti krovinį. B. V. nesiėmė jokių veiksmų patikrinti ir nustatyti, ar apkrauto krovinio išdėstymas atitinka visas nustatytas krovinio vežimo sąlygas, todėl jos kaltė pasireiškė neveikimu, neatsargia kaltės forma.
Atsiliepime dėstoma nuomonė, kad reguliarus vairuotojų instruktavimas ir supažindinimas su teisės aktais dėl krovinių vežimo nesudaro galimybės perduoti teisės aktuose numatytą atsakomybę kitiems subjektams. Įmonės vadovas privalo užtikrinti, kad vairuotojas turėtų galimybę įgyvendinti teisės aktų reikalavimus. Nors teisės aktai numato pareigą vairuotojams tikrinti, ar krovinys teisingai išdėstytas, kad nebūtų viršyti leidžiami maksimalūs svoriai, prietaiso, leidžiančio įvykdyti šią pareigą, vairuotojas neturėjo. Teisės aktai nereglamentuoja, kokių konkrečių priemonių turi imtis vežėjas, tačiau jis privalo tikrinti ir užtikrinti, kad krovinio išdėstymas atitinka nustatytas krovinio vežimo sąlygas, o nustačius, kad neatitinka, atsisakyti krovinį vežti arba gauti būtinus leidimus.
Valstybinė kelių transporto inspekcija prie Susisiekimo ministerijos pabrėžia, kad B. V. šiuo metu turi galiojančią tokios pat rūšies administracinę nuobaudą, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, todėl skirti švelnesnę nei sankcijoje numatyta nuobauda negalima. Be to, tokio pobūdžio pažeidimai daro neigiamą poveikį kelių dangai. Sunkiasvorių krovinių gabenimas ribojamas siekiant apsaugoti kelius nuo sugadinimų, surinkti papildomų lėšų keliams remontuoti ir atstatyti, o tai yra svarbus visuomenės ir valstybės interesas.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apygardos teismas, išanalizavęs bylos medžiagą ir skundo argumentus, daro išvadą, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nutartis yra pagrįsta ir teisėta.
Apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, vadovavosi administracinėje byloje nustatytų aplinkybių visuma, vertino visus byloje surinktus įrodymus. Nors apeliaciniame skunde teigiama, jog teismas netinkamai vykdė pareigą išsiaiškinti visas bylai reikšmingas aplinkybes, apygardos teismas su tuo nesutinka. Atsižvelgęs į išdėstytus skundo argumentus ir įvertinęs byloje surinktus duomenis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, laikydamasis ATPK 248 str., 257 str. bei 284 str. 1 d. nustatytų reikalavimų, išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir nešališku visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, įvertino byloje surinktus įrodymus ir priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą. Priešingai nei nurodoma skunde, apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje taip pat nurodė, kad B. V. administracinį teisės pažeidimą padarė neveikimu, neatsargia kaltės forma.
B. V. administracinė nuobauda buvo paskirta pagal ATPK 145 str. 5 d., kurioje numatyta, jog važiavimas be leidimo kelių transporto priemonėmis (jų junginiais) viršijant leidžiamą ašies (ašių) apkrovą daugiau kaip 4 t ir (ar) didžiausiąją leidžiamąją masę daugiau kaip 8 t – užtraukia baudą vairuotojams nuo 868 Eur iki 2027 Eur ir (ar) įmonių vadovams ar jų įgaliotiems asmenims, kuriems pavesta vadovauti krovinių ar keleivių vežimo veiklai, – nuo 1158 Eur iki 3475 Eur.
Apeliaciniu skundu nesutinkama su teismo išvada, kad B. V. pažeidė ATPK 145 str. 5 d. nuostatas. Apeliantės nuomone, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vadovė ėmėsi pakankamų priemonių, kad įmonės vairuotojai dirbtų atsakingai ir krovinius vežtų pagal teisės aktų keliamus reikalavimus, o vairuotojų reguliarus instruktavimas ir supažindinimas su teisės aktų reikalavimais dėl krovinių vežimo laikytinas pakankamu pagrindu vadovo atsakomybei nekilti. Apeliantė prašo teismo argumentuotai paaiškinti, kokių priemonių turi imtis, kad nebebūtų ir ateityje baudžiama už kitų asmenų daromus pažeidimus.
Lietuvos Respublikos Kelių transporto kodekso 32 str. 1 d. numato, jog vežėjas privalo tikrinti, ar pakrauto krovinio išdėstymas ir tvirtinimas atitinka eismo saugumo reikalavimus ir kitas krovinių vežimo sąlygas. Vežėjui nustatytą pareigą vykdo įmonės vadovas per vairuotoją ar kitą įgaliotą asmenį, todėl ir atsakomybė pagal ATPK 145 str. 5 d. kyla dviem subjektams – vairuotojui ir vadovui ar jo įgaliotam asmeniui, kuriam pavesta vadovauti krovinių ar keleivių vežimo veiklai. Krovinio vežėjas privalo kontroliuoti krovinio išdėstymą ir tvirtinimą, kad būtų laikomasi nustatytų transporto priemonių pakrovimo normų, todėl apygardos teismas pritaria apylinkės teismo nutartyje išdėstytai pozicijai, kad nustatytas pažeidimas leidžia daryti išvadą, kad įmonės vadovo taikytos priemonės nebuvo pakankamos, kad jai pavaldūs darbuotojai nedarytų pažeidimų. Kaip teisingai paminėjo ir Valstybinė kelių transporto inspekcija prie Susisiekimo ministerijos atsiliepime į apeliacinį skundą, teisės aktai nereglamentuoja, kokių konkrečių priemonių turi imtis vežėjas, tačiau jo pareiga rūpintis, kad tokie pažeidimai nebūtų daromi.
Apygardos teismas sutinka, kad organizuodama įmonės darbą vadovė neparinko tokių organizacinių priemonių, kurios užtikrintų ir sukontroliuotų teisės aktų reikalavimų laikymąsi įmonei vykdant krovinių pervežimus. Iš 2015 m. spalio 27 d. administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nurodė, kad priekaba su kroviniu buvo plombuota, o muitinės terminale nėra galimybės pasisverti (b. l. 10). Akivaizdu, kad vairuotojų reguliarus instruktavimas ir supažindinimas su teisės aktų reikalavimais dėl krovinių vežimo neužtikrino, kad vairuotojas, veždamas krovinį be leidimo, neviršytų kelių transporto priemonės maksimalios leidžiamos ašies apkrovos. Vežėjo pareiga yra ne tik užtikrinti teisės aktų žinojimą, bet ir suteikti technines galimybes teisės aktų nuostatoms įgyvendinti, taigi B. V. pagal ATPK 145 str. 5 d. administracinėn atsakomybėn patraukta teisėtai.
ATPK 301 str. 1 d. nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo nusprendžiama, atsižvelgus į ATPK 30 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais.
ATPK 301 str. gali būti taikomas tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius duomenis, konstatuoja, kad apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje tinkamai įvertino tiek pažeidėjos asmenybę, tiek ir patį pažeidimą apibūdinančius duomenis. Apylinkės teismas nustatė, kad B. V. neprisipažino padariusi teisės pažeidimo, byloje nėra nustatyta jos atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bet nustatyta jos atsakomybę sunkinanti aplinkybė, todėl pagrįstai konstatavo, kad šiuo atveju nėra jokių išskirtinių sąlygų, kurių pagrindu būtų galima taikyti ATPK 301 straipsnio nuostatas ir skirti švelnesnę nei straipsnio sankcijoje numatą nuobaudą. Aplinkybių, patvirtinančių, kad nuobaudos B. V. skyrimas neperžengiant sankcijos ribų prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, byloje nėra.
Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, apygardos teismas daro išvadą, kad abejonių dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius ATPK 145 str. 5 d. numatytą pažeidimą nėra, todėl naikinti skundžiamą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nutartį skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo.
Teismas, vadovaudamasis ATPK 30212 str. 1 d. 1 p.,
n u t a r i a:
B. V. apeliacinio skundo netenkinti ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjas Arvydas Daugėla