Civilinė byla Nr. 2A-712-657/2017

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-22674-2014-8

Procesinio sprendimo kategorijos:

(S)

2.6.1.3.6.; 2.6.1.5.; 3.3.1.14.; 3.3.1.18.

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. balandžio 26 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Žibutė Budžienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų V. G., L. G. ir L. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės (duomenys neskelbtini) butų savininkų bendrijos patikslintą ieškinį atsakovams V. G., L. G., M. G. ir L. G. dėl nuostolių atlyginimo.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė (duomenys neskelbtini) butų savininkų bendrija patikslinusi ieškinio reikalavimus teismo prašė priteisti solidariai iš atsakovų V. G., L. G., M. G. ir L. G. 1 152,20 Eur (3 978,33 Lt) skolos už suteiktas komunalines paslaugas, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad bendrija teikia butų ir kitų patalpų bendro naudojimo objektų administravimo, komunalines ir techninės eksploatacijos priežiūros paslaugas namui, esančiam (duomenys neskelbtini). Atsakovams nuosavybės teise priklauso šio namo butas Nr. 15. Atsakovai privalo mokėti už suteiktas paslaugas bei kitas išlaidas, kurių skaičiavimo tvarka nustatyta (duomenys neskelbtini) butų savininkų bendrijos visuotinių susirinkimų ar įgaliotinių susirinkimų nutarimais, tačiau nuo 2006 metų gruodžio mėnesio šios pareigos nevykdo. Laikotarpiu nuo 2006 m. gruodžio 1 d. iki 2014 m. rugpjūčio 31 d. susidarė 1 152,20 Eur įsiskolinimas už neapmokėtą sąskaitą UAB „Kauno vandenys“, bendro naudojimo objektuose suvartotą elektrą, atliktus hidraulinius bandymus, šildymo sistemų praplovimo darbus, amortizacinius priskaitymus, bendrijos ūkines išlaidas, techninę pastato priežiūrą bei kitas rinkliavas. Ieškinio senaties nepraleido, nes reikalavimui taikytinas 10 metų senaties terminas.
2. Atsakovai V. G., L. G., M. G. ir L. G. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) butų savininkų bendrijoje yra daugiau kaip 100 bendrijos narių, todėl pagal Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo nuostatas kilusius nesutarimus bendrija pirmiausia turėjo spręsti sudarydama ginčų nagrinėjimo komisiją ar skirdama ginčus nagrinėjantį asmenį, tačiau to nepadarė. Be to, ieškovė registre nėra įregistruota kaip namo administratorius. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų teisę reikalauti apmokėjimo iš atsakovų, kadangi nėra aišku, kokias paslaugas ji suteikė, už kokias paslaugas atsakovai yra neatsiskaitę ir kokias paslaugas jie yra gavę iš ieškovės, o kokias iš trečiųjų asmenų. Tarp ieškovės ir atsakovų nėra tiesioginių sutartinių vartojimo santykių, todėl atsakovai neprivalo ieškovei mokėti. Su UAB „Kauno vandenys“ yra sudaryta sutartis, todėl už suteiktas paslaugas atsakovai atsiskaito tiesiogiai. Visas paslaugas, skirtas savininkų vartojimo poreikiams tenkinti, teikė ne ieškovė, bet įvairios komunalinių paslaugų ir pastatų priežiūros, remonto įmonės, o ieškovė nepateikė įrodymų, kad už tai yra sumokėjusi. Byloje nėra įrodymų, kad gyventojų balsų dauguma buvo svarstytas klausimas dėl bendro turto valdytojo darbo užmokesčio, buhalterinių paslaugų kainos, banko išlaidų dydžio, mokamojo pranešimo spausdinimo mokesčio dydžio ir eksploatacinėms reikmėms skirto mokesčio dydžio, nėra duomenų, kad būtų priimtas sprendimas kaupti lėšas konkretiems namo priežiūros, renovavimo, atnaujinimo darbams atlikti. Ieškovė iki šiol piktybiškai vengia surengti atskaitinį susirinkimą, nepateikia sąskaitų už namui suteiktas paslaugas ir piktnaudžiauja savo teisėmis, realiai nevykdydama dalies savo prievolių. Ieškovė kiekvieną mėnesį privalo vesti ataskaitas apie visus gyventojų atsiskaitymus, todėl žinodama, kad atsakovai nevykdo prievolės, turėjo teisę žymiai anksčiau pareikšti ieškinį, tačiau to nepadarė. Ieškovė yra praleidusi ieškinio senaties terminą pareikšti reikalavimą iš atsakovų priteisti 1 152,20 Eur skolą už laikotarpį nuo 2006 m. gruodžio mėn. iki 2014 m. rugpjūčio mėn.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Kauno apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 14 d. sprendimu patikslintą ieškinį tenkino dalinai – priteisė ieškovei (duomenys neskelbtini) butų savininkų bendrijai iš atsakovų V. G., L. G., M. G. ir L. G., atstovaujamo V. G., po 288,05 Eur įsiskolinimo už laikotarpį nuo 2006 m. gruodžio 1 d. iki 2014 m. rugsėjo 1 d., 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (288,05 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2014 m. gruodžio 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir po 136,88 Eur bylinėjimosi išlaidų; kitoje dalyje patikslintą ieškinį atmetė; priteisė valstybei iš atsakovų L. G. ir M. G. po 9,00 Eur žyminio mokesčio ir po 14,12 Eur pašto išlaidų (T.7, b.l. 61-76).
4. Teismas nurodė, kad klausimą dėl ieškovės pareigos prieš kreipiantis į teismą pasinaudoti  privaloma išankstine skundų ir ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka teismas išnagrinėjo ir prašymą atmetė, motyvus nurodydamas 2015 m. balandžio 22 d. nutartyje. Už daugiabučiam namui, esančiam (duomenys neskelbtini), pagal bendrijos su tiekėjais sudarytas sutartis teikiamas patalpų eksploatavimo ir komunalines paslaugas atsiskaito ieškovė, kuri paskaičiuoja mokesčius ir rinkliavas bendrijos butų savininkams. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, jog (duomenys neskelbtini) butų savininkų bendrija būtų įregistruota neteisėtai, kad bendrijos narių įgaliotinių susirinkimų nutarimai, kuriais apspręstas mokėjimų įmokų dydis, įstatymo nustatyta tvarka būtų panaikinti ar pripažinti negaliojančiais. Kadangi bendrijos visuotinių susirinkimų, bendrijos narių įgaliotinių susirinkimų nutarimai, kuriais apspręstas mokėjimų įmokų dydis, priimti įsakymai ir sprendimai nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka ir yra galiojantys, todėl jais vadovautis ir juos vykdyti yra privalu kiekvienam namo bendraturčiui. Atsakovai neįrodė, kad atitinkamos paslaugos buvo suteiktos nekokybiškai ar jos nebuvo suteiktos. Nėra pagrindo nesivadovauti galiojančiais ir teismine tvarka nenuginčytais bendrijos įgaliotinių susirinkimų nutarimais dėl nustatytų įmokų dydžio. Teismo baudžiamajame įsakyme (teisminio proceso Nr. 1-20-2-00233-2011-7), kuriuo bendrijos buhalterė V. M. buvo nubausta už aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą konstatuoti pažeidimai nėra susiję su skolos paskaičiavimu atsakovams, todėl atsakovų argumentai, susiję su šiuo baudžiamuoju įsakymu, atmestini. Bendrija, 2010 m. lapkričio 18 d. iš UAB „Kauno vandenys“ gavusi pranešimą apmokestinti už karštą vandenį nurodytus butus pagal  patikrinimo aktą, 2010 m. gruodžio 7 d. priėmė įsakymą Nr. 25 dėl mokesčio įtraukimo į tam tikrų butų sąskaitas. Tuo pagrindu 2010 m. lapkričio mėn. atsakovams buvo paskaičiuota 76,38 Lt skola. 2011 m. liepos 14 d. AB „Kauno energija“ raštu pranešė bendrijai atitinkamų butų karšto vandens skaitiklių rodmenis. 2011 m. liepos 26 d. bendrijos valdybos pirmininkė priėmė įsakymą dėl mokesčio įtraukimo už šalto vandens pašildymą karštam vandeniu ruošti pagal AB „Kauno energija“ raštą. Tuo pagrindu 2011 m. liepos mėn. atsakovams buvo paskaičiuota 28,14 Lt skola. 2012 m. sausio 27 d. raštu AB „Kauno energija“ bendrijai pranešė atitinkamų butų karšto vandens skaitiklių rodmenis. 2012 m. vasario 3 d. bendrijos valdybos pirmininkė priėmė įsakymą dėl mokesčio įtraukimo už šalto vandens pašildymą karštam vandeniu ruošti pagal AB „Kauno energija“ raštą. Tuo pagrindu 2012 m. vasario mėn. atsakovams buvo paskaičiuota 16,08 Lt skola. Teismas sprendė, kad bendrija vadovaudamasi UAB „Kauno vandenys“ nurodymu, nuo 2009 m. liepos 1 d. turėjo  pagrindą  priskaičiuoti atsakovams mokestį už geriamąjį (šaltą) vandenį karštam vandeniui ruošti. Atitinkamai, atsakovai turėjo pareigą bendrijai pateikti duomenis apie sunaudotą vandens kiekį ir už jį sumokėti. Ieškovė, atsakovams nedeklaravus sunaudoto vandens kiekio, jį nustatė pagal UAB „Kauno vandenys“ ir AB „Kauno energija“ pateiktus skaitiklių rodmenis. Bendrijos valdybos pirmininkės įsakymų pagrindu pagal tiekėjo nurodytą atsakovų sunaudotą vandens kiekį, apskaičiuotas už vandenį mokėtinas mokestis, kuris buvo įtrauktas į atsakovei teikiamas sąskaitas. Atsakovė nepateikė duomenų, kad bendrijos valdybos pirmininkės įsakymai, kuriais grindžiamas ieškinio reikalavimas, yra nuginčyti teisės aktų nustatyta tvarka. Atsakovė į bylą nepateikė įrodymų, kad už ginčo vandenį ji yra sumokėjusi tiesiogiai vandens tiekėjui. Todėl nėra pagrindo išvadai, kad, patenkinus ieškovės reikalavimą, atsakovė už sunaudotą vandenį būtų apmokestinta du kartus. Nors mokestis už vandenį nėra susijęs su išlaidomis, reikalingomis bendram turtui išlaikyti ir išsaugoti, tačiau esant vandens tiekėjo nustatytai tvarkai, kad mokestį už vandenį, skirtą karštam vandeniui paruošti, apskaičiuoti ir surinkti iš vartotojų turi bendrija, atsakovai nepagrįstai atsisakė bendrijai deklaruoti suvartoto vandens kiekį ir jį apmokėti pagal bendrijos sąskaitas. Dėl to ieškinio reikalavimas dalyje dėl 34,92 Eur įsiskolinimo už vandenį priteisimo tenkintinas, kaip pagrįstas ir įrodytas. Bendrijos renkamos lėšos už bendrą elektrą yra priskirtinos prie išlaidų, reikalingų bendram turtui išlaikyti ir išsaugoti, todėl atsakovams tenka pareiga mokėti šių išlaidų dalį, proporcingai turimam buto plotui. Ieškovė nurodė, jog atsakovai už bendrą elektrą yra skolingi 299,40 Lt (86,71 Eur), o nesant pateiktų priešingų duomenų, ieškovės reikalavimas dalyje dėl įsiskolinimo už bendro apšvietimo išlaidas yra pagrįstas. Bendrijos išlaidos, susijusios su darbo užmokesčiu bendrijos pirmininkei ir kitiems darbuotojams, yra priskirtinos prie išlaidų, reikalingų bendram turtui išlaikyti ir išsaugoti, todėl atsakovei tenka pareiga mokėti šių išlaidų dalį, proporcingai turimam buto plotui. Ieškovės pateikti bendrijos įgaliotinių susirinkimų nutarimai ir jų patvirtintos atlyginimų priskaitymo lentelės pagrindžia ieškovės patirtas išlaidas išmokant atlyginimus. Atsakovai nepateikė duomenų, kad bendrijos valdymo organų sprendimai, kuriais grindžiamas ieškinio reikalavimas dėl nesumokėto darbo užmokesčio priteisimo, yra nuginčyti teisės aktų nustatyta tvarka, todėl, nesant į bylą pateiktų priešingų duomenų, reikalavimas dėl 2 063,11 Lt (597,51 Eur) priteisimo iš atsakovų tenkintinas. Bendrijos renkamos lėšos už banko, pašto ir teritorinės statybos valdybos paslaugas yra priskirtinos prie išlaidų, reikalingų bendram turtui išlaikyti ir išsaugoti. Šis mokestis atsakovams už 2006 m. ir 2007 m. sausio – balandžio mėn. buvo skaičiuojamas remiantis 2006 m. vasario 21 d. bendrijos įgaliotinių susirinkimo nutarimu, atsižvelgiant į faktinę sąskaitą ir išdalintas lygiomis dalimis bendrijos butams. Esant nenuginčytiems minėtiems nutarimams, bendrija turėjo teisę patirtas išlaidas paskirstyti  namo bendraturčiams, todėl reikalavimas dėl  7,29 Lt (2,11 Eur) priteisimo tenkintinas. Remiantis 2006 m. vasario 21 d. bendrijos įgaliotinių susirinkimo nutarimu bendrijos ūkinėms išlaidoms nutarta skaičiuoti po 1,00 Lt butui. 2007 m. gegužės 3 d., 2007 m. gegužės 3 d., 2008 m. balandžio 22 d., 2009 m. gegužės 5 d., 2010 m. balandžio 27 d. Visuotinio bendrijos įgaliotinių susirinkimų nutarimais patvirtinti bendrijos ūkinių lėšų priskaitymas taip pat po 1,00 Lt nuo buto. 2011 m. gegužės 5 d. visuotinio bendrijos įgaliotinių susirinkimo nutarimu patvirtintas bendrijos ūkinių lėšų priskaitymo dydis pagal buto plotą – 0,0172 Lt/kv.m., atsakovams mokestis sumažėjo iki 0,85 ct. 2012 m. gegužės 10 d. visuotinio bendrijos įgaliotinių susirinkimo nutarimu, 2013 m. kovo 27 d. bendrijos namo visuotiniame butų savininkų ataskaitiniame susirinkime, taip pat 2014 m. balandžio 23 d. bendrijos visuotinio susirinkimo nutarimu nuspręsta ūkinių lėšų priskaitymo dydžio nekeisti, palikti 0,0172 Lt/kv. m. Nesant į bylą pateiktų priešingų duomenų, ieškovės reikalavimas dalyje dėl atsakovės 87,00 Lt (25,19 Eur) nesumokėtos sumos už bendrijos ūkines išlaidas priteisimo yra pagrįstas ir įrodytas, todėl tenkintinas. Hidrauliniai bandymai, šildymo sistemų praplovimo darbai yra būtini daugiabučio namo išlaikymui ir išsaugojimui. Bendrijos renkamos lėšos už šiuos darbus yra priskirtinos prie išlaidų, reikalingų bendram turtui išlaikyti ir išsaugoti,  todėl atsakovams tenka pareiga mokėti šių išlaidų dalį. Bendrija buvo sudariusi sutartis su UAB „Filtrita“ dėl šildymo sistemų paruošimo šildymo sezonui ir apmokėjo pagal jai pateiktas atitinkamas PVM sąskaitas faktūras. 2007 m. rugsėjo 11 d., 2008 m. spalio 27 d., 2009 m. spalio 15 d., 2010 m. rugsėjo 30 d., 2011 m. spalio 14 d., 2012 m. lapkričio 5 d., 2013 m. spalio 21 d. bendrija priėmė įsakymus dėl apmokėjimo už šildymo sistemų paruošimo šildymo sezonui, profilaktikos ir remonto darbus bei nutarė pagal PVM sąskaitas faktūras mokėtinas sumas padalinti butams pagal plotą. Nesant į bylą pateiktų priešingų duomenų, ieškovės reikalavimas dalyje dėl atsakovės 62,22 Lt (18,02 Eur) nesumokėtos sumos už hidraulinių bandymų ir šildymo sistemų praplovimo darbus priteisimo yra pagrįstas ir įrodytas. Esant galiojantiems bendrijos įgaliotinių susirinkimų nutarimams, atsakovams jų pagrindu paskaičiuoti amortizacinių priskaitymų ir namo ūkio lėšų 1 223,64 Lt (354,39 Eur) mokesčiai yra pagrįsti, todėl priteistini iš atsakovų. Ieškovė, įgyvendindama daugiabučio namo savininkų pareigas bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomų objektų atžvilgiu, turi teisę organizuoti pastato bendrojo naudojimo objektų techninę priežiūrą sudarydama sutartį su reikiamą kvalifikaciją turinčiu techniniu prižiūrėtoju. Esant įrodymams, kad bendrija pagal atliktų darbų aktus apmokėjo už techninės priežiūros paslaugas ir galiojančiais bendrijos valdybos pirmininkės įsakymais šios sumos buvo paskirstytos  atskiriems butams, atsakovai taip pat turi atlyginti šių išlaidų dalį – 12,79 Lt (3,70 Eur). 2011 m. rugpjūčio mėn. atsakovams buvo paskaičiuota 85,00 Lt (24,61 Eur) už elektros skydinių remontą laiptinėse. 2011 m. liepos 26 d. buvo sudarytas darbų perdavimo aktas ir išrašyta PVM sąskaita faktūra 5 306,05 Lt sumai. Ši pinigų suma apmokėti buvo paskirstyta sumokėti namo kiekvienam butui. Pateiktais rašytiniais įrodymais ieškovė pilnai įrodė ir pagrindė šį reikalavimą, todėl jis tenkintinas. Taip pat 2011 m. spalio mėn. buvo paskaičiuotas 3,18 Lt (0,92 Eur) žemės mokestis pagal 2011 m. rugsėjo 14 d. žemės nuomos mokesčio deklaraciją. Ieškovė, kaip žemės sklypo, kuriame yra daugiabutis namas, adresu (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį sudaręs asmuo, turėjo apmokėti valstybinės žemės nuomos mokestį pagal Kauno miesto savivaldybės administracijos pateiktas deklaracijas. Todėl atsakovai turėjo prievolę apmokėti proporcingai jos nuosavybės bendrame turte daliai tenkančią žemės mokesčio sumą – 3,88 Eur. 2012 m. rugsėjo mėn. atsakovams priskaičiuota 3,90 Lt (1,12 Eur) perskaičiavus mokestį už šaltą vandenį iki pašildymo pagal 2012 m. spalio 9 d. aktą ir įsakymą Nr. 33. Rašytiniai įrodymai patvirtina šią sumą, todėl reikalavimas tenkintinas. Bendra iš atsakovų priteistina įsiskolinimo bendrijai už laikotarpį nuo 2006 m. gruodžio 1 d. iki 2014 m. rugsėjo 1 d. suma – 1 152, 20 Eur, tačiau teismas nesutiko, jog atsakovams turėtų būti taikoma solidarioji atsakomybė. Kadangi butas adresu (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise atsakovams priklauso po ¼ dalį, teismas konstatavo, jog atsakovų atsakomybę galima atriboti ir individualizuoti, todėl atsakovai turi atsakyti už savo skolos dalį proporcingai jų turimai buto nuosavybės daliai - po 288,05 Eur skolos. Ieškovės prašymu iš atsakovų priteistinos 5 procentų dydžio procesinės metinės palūkanos už priteistą sumą (1 150,09 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2014 m. gruodžio 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsakovai privalo įvykdyti piniginę prievolę bendrijai, todėl taikytinas bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas. Ieškinio senaties termino pradžia laikytina 2006 m. gruodžio 31 d., t. y. ieškovės sužinojimo apie atsakovės laiku neapmokėtą sąskaitą momentas. Ieškinys teismui pateiktas 2014 m. lapkričio 28 d., todėl dešimties metų ieškinio senaties terminas nėra praleistas. Patikslintą ieškinį tenkinus, iš atsakovų lygiomis dalimis, nors atsakovams V. G. bei L. G. buvo suteikta 100 proc. nemokama antrinė teisinė pagalba, tačiau remiantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, 93 str. 1 d., priteistinos ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos – 547,54 Eur už advokato paslaugas, kurios neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio. Ieškovė pagal Daugiabučių namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 23 straipsnį nuo žyminio mokesčio yra atleista, todėl jos sumokėtas žyminis mokestis – 34,56 Eur jai grąžintinas, o iš atsakovų L. G. ir M. G., kuriems nebuvo suteikta nemokama antrinė teisinė pagalba, valstybei proporcingai patenkintų reikalavimų daliai priteistina po 9,00 Eur žyminio mokesčio. Valstybei iš atsakovų L. G. ir M. G. priteistina po 14,00 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

5. Apeliaciniame skunde atsakovai V. G., L. G. ir L. G. prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti; ieškiniui taikyti trejų metų senaties terminą ir penkerių metų senaties terminą; ieškinį palikti nenagrinėtu dalyje visų ieškinio reikalavimų, nes ieškovė nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos ir šia tvarka dar galima pasinaudoti; iš ieškovės priteisti atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas (T.7, b.l. 103-120). Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismas netinkamai taikė ieškinio palikimo nenagrinėtu institutą. Teismas neįvertino, kad ieškovė nesilaikė išankstinės privalomos skundų ir ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarkos, todėl ieškinys turėjo būti paliktas nenagrinėtu. Bendrija privalo sudaryti ginčų nagrinėjimo komisiją ar skirti ginčus nagrinėjantį asmenį, nes tai nustato ne tik Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymas, bet ieškovės įstatų 5.8 punktas.
2. Teismas, priteisdamas įsiskolinimą, pakeitė ieškinio dalyką, nes ieškovė prašė priteisti žalą. Teismas visiškai neatskleidė bylos esmės, nes ginčas šiuo atveju vyksta ne dėl bendrijos suteiktų paslaugų, kadangi pati bendrija, kaip butų savininkų atstovas, jokių paslaugų ginčo namui neteikia, o dėl trečiųjų asmenų namui suteiktų paslaugų, už kurias tariamai apmokėjo bendrija, kuri šiuo ieškiniu regreso tvarka siekia prisiteisti nuostolius. Teismui nustačius, jog byloje nėra regresinio reikalavimo, nes ieškovė nėra apmokėjusi už atsakovei suteiktas paslaugas pagal bendrijos namo patalpų savininkų interesais sudarytą sutartį, ieškovė iš esmės veikė kaip trečiųjų asmenų įgaliotinis rinkti įmokas, tačiau į bylą nepateikė jokių įgaliojimų atstovauti įvairius paslaugų tiekėjus ir jų vardu gauti apmokėjimus, nepateikė jokių įrodymų, kad apmokėjo minėtoms įmonėms šių įmonių atsakovei suteiktas vartojimo ir statinio priežiūros paslaugas. Nustačius, kad byloje nėra regresinio reikalavimo, byla dalyje dėl atsakovės įsiskolinimo pagal bendrijos namo patalpų savininkų interesais sudarytą sutartį, kurio ieškovė nėra apmokėjusi, turėjo būti nutraukta, nes reikalavimą pateikė neįgaliotas asmuo.
3. Teismas nepagrįstai ieškovės reikalavimui priteisti iš atsakovės nuostolius, kuriuos ieškovė patyrė už atsakovę įvykdydama jos prievolę, taikė dešimties metų ieškinio senaties terminą, nes visiems reikalavimams dėl žalos atlyginimo taikytinas sutrumpintas trejų metų senaties terminas. Be to, teismas nepagrįstai ieškinio senatį taikė nuo 2006 m. Pagal CK 1.127 straipsnio 4 dalį iš regresinių prievolių atsirandančių reikalavimų ieškinio senaties terminas prasideda nuo pagrindinės prievolės įvykdymo momento. Teismas neteisingai aiškino ir taikė ieškinio senatį ir regresinius žalos atlyginimo santykius reglamentuojančius įstatymus. Be to, teismas nepagrįstai atsisakė taikyti penkerių metų senaties terminą periodiniams mokėjimams, kuriems yra priskirtinos ieškovės priskaičiuoti mokėjimai už atlyginimus, bendrijos ūkines išlaidas ir amortizacinius atskaitymus. Teismo argumentai, kad, nagrinėjamu atveju, reikalavimas nėra susijęs nei su palūkanomis, nei su periodinių išmokų išieškojimu ieškinio senaties terminų taikymo aspektu vertintini kaip teisiškai nepagrįsti, nes kvalifikuojamasis reikalavimo požymis pagal CK 1.125 straipsnio 9 dalį yra ne materialioji nuomos santykių ar skolininko prievolės, kaip pareigos mokėti mokestį už bendrijos atlyginimus, bendrijos ūkines išlaidas ir amortizacinius atskaitymus, prigimtis, o periodiškai pasikartojantis prievolės mokėti mokestį už bendrijos atlyginimus, bendrijos ūkines išlaidas ir amortizacinius atskaitymus vykdymas. Teismas neteisingai aiškino ir taikė ieškinio senatį reglamentuojančias teisės normas.
4. Teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus. Ieškovė teismui nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių ieškinio faktinį pagrindą. Teismas darė nepagrįstas išvadas dėl būtinųjų išlaidų pagrįstumo. Ieškovės bendrijos įstatai ir Bendrijų įstatymas nustato, kad buto savininkas neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais. Byloje nėra pateikti jokie įrodymai, kad gyventojų balsų dauguma buvo svarstytas klausimas dėl bendro turto valdytojo darbo užmokesčio, buhalterinių paslaugų kainos, banko išlaidų dydžio, mokamojo pranešimo spausdinimo mokesčio dydžio, eksploatacinėms reikmėms skirto mokesčio dydžio. Todėl ieškovė neįrodė, kad buvo priimti butų savininkų daugumos sprendimai dėl bendro turto valdytojo darbo užmokesčio, buhalterinių paslaugų kainos, banko išlaidų dydžio, mokamojo pranešimo spausdinimo mokesčio dydžio, eksploatacinėms reikmėms skirto mokesčio dydžio. Byloje nepateikti jokie įrodymai, kad gyventojų balsų dauguma buvo svarstytas klausimas ir priimtas sprendimas dėl lėšų kaupimo tikslų ir mokėjimų dydžio, todėl ieškovė neįrodė, kad butų savininkų daugumos sprendimu buvo nuspręsta kaupti lėšas konkretiems namo priežiūros, renovavimo, atnaujinimo darbams atlikti. Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovė įrodė, jog visiems sprendimams dėl bendrojo naudojimo objektų priežiūros namo gyventojų dauguma buvo priėmusi sprendimus, tačiau byloje nėra jokių įrodymų, kad butų savininkai būtų nustatyta tvarka priėmę sprendimus dėl bendrojo naudojimo objektų priežiūros. Nėra įrodymų, kad dėl bendrojo naudojimo objektų priežiūros darbai buvo būtini pagal privalomuosius statinio priežiūros reikalavimus. Ieškovės patirtos statinių priežiūros išlaidos buvo skirtos ne tik atsakovės namui, bet ir kitiems namams, tačiau nėra pateikti jokie įrodymai, kad iš atsakovės reikalaujama apmokėti tik išlaidas, kurios skirtos jos daugiabučio namo priežiūrai ir išlaikymui. Be to, teismas neįvertino, kad ieškovė kaip namo administratorius nėra dariusi tikslaus administruojamo turto aprašo, todėl neįmanoma nustatyti, ar jos suteiktos arba organizuotos paslaugos yra tikrai skirtos bendro naudojimo objektų priežiūrai. Teismas neįvertino, kad ieškovė netinkamai paskirstė mokėjimus už komunalines paslaugas, nes dalį įmokų neteisėtai skirstė pagal lygiavos principą, o tas įmokas, kurias skirstė pagal butų plotą, tai atliko netinkamai, nes į bylą nepateikė paskirstymo skaičiavimų, į paskirstymą neįtraukė dalies asmeninio naudojimo patalpų. Ieškovė netinkamai skirsto išlaidas už namo priežiūrą, pažeisdama namo butų ir kitų patalpų savininkų prievolę mokėti už bendro naudojimo objektų priežiūrą pagal proporcingumo principą. Teismas nepagrįstai sprendė, kad bendrija turėjo  pagrindą  priskaičiuoti  atsakovams mokestį už geriamąjį (šaltą) vandenį. Atsakovė V. G. yra sudariusi sutartį su UAB „Kauno vandenys“ dėl atsiskaitymo už paslaugas. Ieškovė ginčo name skirsto name suvartotą geriamąjį vandenį pagal namo įvadinio apskaitos prietaiso rodmenis, į atsakovams skirtas sąskaitas už komunalines paslaugas įtraukdama net tik jų bute suvartotą geriamą vandenį, bet ir vandens likutį, susidariusį dėl skirtumo tarp įvadinio skaitiklio rodmenų ir namo butuose deklaruotų suvartoto vandens rodmenų, pažeisdama Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 21 laipsnio 5 dalies nuostatas, pagal kurias vandens tiekėjas privalo sudaryti su vartotojais individualias viešąsias sutartis, įrengti savo lėšomis vartotojų butuose geriamojo vandens apskaitos prietaisus ir atsiskaityti su vartotojais pagal jų butuose įrengtus geriamojo vandens apskaitos prietaisus, kaip tai numato Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 23 straipsnis.
5. Teismas nepagrįstai priteisė bylinėjimosi išlaidas už advokato teisinę pagalbą, nes Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 1 punktas bendrijai draudžia bendrijos lėšas naudoti sprendžiant teisminius ginčus tarp bendrijos valdymo organo ir bendrijos narių dėl bendrijos valdymo klausimų ir kitiems tikslams, negu nustatyta bendrijos įstatuose. Bendrijos patirtos bylinėjimosi išlaidos negalėjo būti priteisto, nes nebuvo teisėtos, nei pagrįstos, nei būtinos.
6. Ieškovė (duomenys neskelbtini) butų savininkų bendrija atsiliepime į atsakovų apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2016 metų lapkričio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas (T.7, b.l. 127-130). Atsiliepime nurodė, kad teismo sprendimas yra motyvuotas ir pagrįstas, teismas tinkamai taikė procesines ir materialinės teisės normas, tinkami kvalifikavo ieškinio faktinį pagrindą, tinkamai nustatė šalių ginčo teisinį santykį. Teismas neišėjo už ieškinio ribų. Be deklaratyvaus pobūdžio argumentų, atsakovai nepateikė naujų paskaičiavimų, nenurodė įstatyminio pagrindo, atleidžiančio juos nuo privalomų mokėjimų mokėjimo. Šiuo atveju reikalavimas dėl būtinos ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos netaikytinas, todėl nepagrįsti atsakovų argumentai, kad ieškinys turėjo būti paliktas nenagrinėtu. Skolininkams nemokant privalomų mokėjimų bendrija, atstovaudama savo interesus, turi teisę kreiptis į teismą dėl skolų išieškojimo ir vėliau ją išsiieškoti priverstine tvarka. Šie veiksmai niekaip nesusiję su įgaliojimų išdavimu. Skolinių įsipareigojimų vykdymas nesusijęs su jokiomis periodinėmis įmokomis ar prievolės įvykdymu už kitą asmenį ir atsiradusios regreso teisės. Atitinkamai nepagrįstas reikalavimas taikyti CK 125 straipsnio 8 ir 9 dalis. Ginčo teisiniams santykiams pagrįstai taikomas bendrasis dešimties metų senaties terminas, šiuo atveju skaičiuojamas nuo 2006 metų. Teismas išsamiai ir motyvuotai pasisakė dėl kiekvieno priteisiamo mokėjimo. Kokie dokumentai ar paskaičiavimas atsakovus verčia suabejoti jų tikrumu, jie nenurodė. Atsakovai neginčijo paskaičiuotų mokėjimų, pateikiamų kas mėnesį, neginčijo visuotiniuose susirinkimuose priimtų nutarimų. Ieškovas tinkamai paskirstė mokėjimus už komunalines paslaugas. Ginčijamame sprendime motyvuotai nurodoma, atsižvelgus į byloje pateiktus dokumentus ir paaiškinimus, paskaičiuoto mokesčio pagrįstumas. Tuo tarpu atsakovai nepateikė nei vieno dokumento, eliminuojančio jų pareigą laiku atsiskaityti su ieškove.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
8. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl apeliantų prievolės bendrijai mokėti privalomus mokesčius.
9. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai įvertino nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes, tinkamai išaiškino bei pritaikė materialinės teisės normas reguliuojančias šalių teisinį santykį, nepažeidė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos nuostatų, taip pat tinkamai aiškino ir taikė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias procesinės teisės normas, paskirstė tarp šalių įrodinėjimo naštą (CPK 176 str. 185 str.).
10. Lietuvos Respublikos daugiabučių namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų teisės ir pareigos, susijusios su bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu, priežiūra ir atnaujinimu, yra nustatytos Civiliniame kodekse, šiame ir kituose įstatymuose, teisės aktuose ir bendrijos įstatuose. Šio įstatymo 21 straipsnio 3 dalies 1 – 6 punktuose  nustatytos butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų pareigos, tarp kurių – pareiga teisės aktų ir bendrijos organų nustatyta tvarka apmokėti bendrojo naudojimo objektų išlaikymo ir naudojimosi jais išlaidas, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas į kaupiamuosius bendrijos fondus ir t.t. CK 4.82 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, kad butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus, kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti.
11. Byloje nustatyta, kad ieškovė yra daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkų bendrija, įsteigta įgyvendinti butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų teises ir pareigas, susijusias su jiems priklausančių arba kuriamų naujų bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu ir priežiūra (Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijos įstatymo 4 str.) (T.1, b.l. 10, 24-29). Ieškovė yra sudariusi sutartis su komunalines paslaugas teikiančiomis įmonėmis ir moka mokesčius pagal skaitiklių parodymus, gyvenančių asmenų skaičių ar butų plotą (T.3, b.l. 11–12; 24–30).
12. Atsakovams V. G., M. G., L. G. ir L. G. bendrosios dalinės nuosavybės teise (po ¼ dalį) priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini) (T.1, b.l. 11–12). Atsakovai yra bendrijos nariai (T.4, b.l. 92–97). Sutinkamai su Bendrijos įstatų 16.5 punktu, bendrijos nariai privalo atsiskaityti nustatyta tvarka už teikiamas komunalines ir kitas paslaugas, apmokėti bendrijos nustatytas išlaidas, susijusias su namo bendrojo naudojimo objektų valdymu, priežiūra, remontu ar kitokiu tvarkymu pagal įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus privalomus statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, taip pat žemės sklypo naudojimu ir priežiūra, proporcingai jo daliai bendrojoje nuosavybėje.
13. Dėl ieškinio dalyko. Apeliantų teigimu teismas pakeitė ieškinio dalyką, nes ieškovė prašė priteisti žalą, o teismas sprendė, jog tai yra ginčas dėl prievolių bendrijai įvykdymo. 
14. Pažymėtina, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 str. 1 d.). Teismas gina pažeistas asmens teises CK 1.138 straipsnyje išvardytais būdais. Kokį įstatyme numatytą teisių gynimo būdą pasirinkti, atsižvelgdamas į ginčo santykių teisinį reguliavimą ir įrodytinas teisinei kvalifikacijai reikšmingas faktines aplinkybes, sprendžia asmuo, kuris kreipiasi į teismą. Šias faktines aplinkybes (ieškinio faktinis pagrindas) ir reikalavimą, kaip prašoma apginti pažeistas teises (ieškinio dalykas), ieškovas privalo nurodyti ieškinyje (CPK 135 str. 1 d. 2 p., 4 p.). Teisinio ieškinio pagrindo nurodymas nėra privalomas, nes tai – bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva, t. y. teismas, ištyręs ieškinio pareiškime nurodytas faktines aplinkybes ir atsakovo atsikirtimus, nustato faktus, atlieka jų teisinį vertinimą, kvalifikuoja ginčo santykius, aiškina teisės normas ir taiko jas ginčo santykiui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2012). Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino materialinės teisės normas ir tinkamai kvalifikavo ginčo santykius.
15. Dėl skolos priteisimo. Iš byloje pateiktos bendros sąskaitos skolos apmokėjimui lentelės nustatyta, kad už laikotarpį nuo 2006 m. gruodžio 1 d. iki 2014 m. rugpjūčio 31 d. susidarė 3 978,33 Lt (1 152,20 Eur) skolos už butui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), teikiamas paslaugas, bendrijos nustatytas įmokas, išlaidas ir kitus mokėjimus (T.1, b.l. 20-23).
16. Skunde apeliantai nurodė, kad skola ieškovei priteista nepagrįstai, nes ieškovė pati neteikia jokių paslaugų, o prašo mokesčių už trečiųjų asmenų suteiktas paslaugas. Be to, dėl kai kurių  priskaičiuotų mokesčių ir jų įkainių jie nėra davę sutikimo. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais apeliantų teiginiais nesutinka.
17. Pažymėtina, jog pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį, butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė – techninė ir kitokia įranga. Butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų teisės į bendrąja daline nuosavybe esantį turtą grindžiamos proporcingumo principu (CK 4.82 str. 5 d.). Pareiga padengti išlaidas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimu, buto ir kitų patalpų savininkui nustatyta daiktinės teisės normomis, nes jis yra ne tik savininkas, bet ir bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009; kt.). Šio subjekto, kaip bendraturčio, pareiga dalyvauti išlaikant bendrąjį turtą kyla iš įstatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2003 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-1/2003) ir jos negali pakeisti ar eliminuoti nei šios bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektai, nei daugiabučio namo savininkų bendrija ar kitas bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo teises įgyvendinantis asmuo.
18. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog CK 4.82 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta bendroji taisyklė, kad bendraturtis privalo proporcingai savo daliai prisidėti prie išlaidų namui, tarp jų – bendrojo naudojimo objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, būtiniems pagerinimams atlikti. Jei butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius, o administravimo išlaidas apmoka butų ir kitų patalpų savininkai proporcingai jų daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje (CK 4.84 str. 1 d., 4 d.). 
19. Įstatymuose, reglamentuojančiuose daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigas bendrosios dalinės nuosavybės teisėje, yra įtvirtinta bendroji taisyklė, kad bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti. Šiai taisyklei taikyti yra teisiškai nereikšminga atitinkamų bendrosios dalinės nuosavybės objektų, dėl kurių daromos nurodytos išlaidos, funkcinė paskirtis, taip pat bendraturčio, kuriam ji taikytina, naudojimosi ar nesinaudojimo tais objektais aplinkybės. Kadangi šiuo atveju yra įsteigta daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrija, todėl ji neturi būti įregistruota kaip atskira namo bendro naudojimo objektų administratorė. Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju pagrįstai sprendė, jog atsakovai nepateikė jokių įrodymų, jog ieškovė (duomenys neskelbtini) butų savininkų bendrija būtų įregistruota neteisėtai, kad bendrijos narių įgaliotinių susirinkimų nutarimai, kuriais apspręstas mokėjimų įmokų dydis, įstatymo nustatyta tvarka būtų panaikinti ar pripažinti negaliojančiais. Kadangi bendrijos visuotinių susirinkimų, bendrijos narių įgaliotinių susirinkimų nutarimai, kuriais apspręstas mokėjimų įmokų dydis, priimti įsakymai ir sprendimai nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka ir yra galiojantys, todėl jie privalomi visiems namo bendraturčiams – tiek bendrijos nariams, tiek ir butų bei kitų patalpų savininkams, kurie nėra bendrijos nariai.
20. Byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovams priklauso po ¼ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismas, ginčijamame sprendime išsamiai išanalizavo atsakovams priskaičiuotų mokesčių dydį ir juos pagrindžiančius įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas su teismo paskaičiavimais ir įrodymų vertinimu visiškai sutinka, todėl jų nekartoja, bei atsižvelgdamas į tai, konstatuoja, kad ieškovė tinkamai apskaičiavo atsakovams mokestį už namo priežiūrą ir eksploataciją, kurį atsakovai nors ginčija, tačiau neteikia įrodymų, jog nurodomos paslaugos nebuvo suteiktos ar jų butas nėra ir nebuvo nesusietos su bendromis pastato inžinerinėmis sistemomis. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai prašomą priteisti sumą padalijo visiems bendraturčiams (po 288,05 Eur), atsižvelgiant į kiekvienam bendraturčiui priklausančią buto nuosavybės dalį.
21. Dėl ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos. Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus apeliantų argumentus, jog ieškovė nepasinaudojo ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka, todėl ieškinys turėjo būti paliktas nenagrinėtu. Byloje nustatyta, kad Kauno apylinkės teismas 2015 m. balandžio 22 d. nutartyje išdėstė išsamius motyvus dėl privalomos išankstinės skundų ir ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarkos tarp bendrijos ir jos narių dėl prievolių vykdymo ir nurodė, jog Komisija ar asmuo, nagrinėjantis ginčus, gali nagrinėti bendrijos narių reikalavimus dėl bendrijos valdymo organų sprendimų teisėtumo bei pagrįstumo, nutarimų panaikinimo bei koregavimo ir kitus panašius ginčus (T.5, b.l. 12–13). Ši nutartis yra įsiteisėjusi, o ginčas yra kilęs dėl atsakovų pareigos apmokėti bendrojo naudojimo objektų išlaikymo, priežiūros, administravimo ir kitas išlaidas proporcingai bendrosios dalinės nuosavybės daliai.
22. Dėl senaties termino. Apeliantai skunde taip pat nurodė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ieškinio senatį reglamentuojančias teisės normas.
23. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 str.). Ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pateikimo yra pagrindas ieškinį atmesti (CK 1.131 str. 1 d.). CK 1.125 straipsnyje reglamentuojami ieškinio senaties terminai. Bendrasis ieškinio senaties terminas yra dešimt metų (CK 1.125 str. 1 d.). Kaip skundžiamame sprendime, remdamasis teismų praktikoje suformuluota taisykle, pažymėjo pirmosios instancijos teismas, sutrumpintas penkerių metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl palūkanų ir kitokių periodinių išmokų išieškojimo (CK 1.125 str. 9 d.), t. y. toks senaties terminas siejamas su skolininkui žinoma konkrečia pinigų suma, kurią jis turi mokėti kreditoriui tokią pačią periodiškai, o ne su skolininko tam tikrais terminais, kurie perspektyvoje gali būti vertinami taip pat kaip periodiški, mokėtina suma, kuri kreditoriaus apskaičiuojama kiekvienu šiuo terminu atskirai, priklausomai nuo kreditoriaus įvykdytos prievolės skolininkui apimties, jos kainos ir t. t. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-140/2009; kt.). Tuo tarpu CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo, tačiau šiuo atveju netaikytinas žalos atlyginimo institutas, nes Daugiabučių namų savininkų bendrija pagal įstatymą yra ne pelno organizacija, įgyvendinanti šio namo patalpų savininkų bendrąsias teises, pareigas ir interesus, susijusius su namo bendrojo naudojimo objektų ir įstatymų nustatyta tvarka namui priskirto žemės sklypo valdymu, naudojimu, priežiūra ir tvarkymu. Teismas konstatavo, jog nagrinėjamu atveju atsakovai privalo įvykdyti piniginę prievolę bendrijai, todėl taikytinas bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas. Kadangi ieškinio senaties termino pradžia laikytina 2006 m. gruodžio 31 d., t. y. ieškovės sužinojimo apie atsakovės laiku neapmokėtą sąskaitą momentas, o ieškinys pateiktas teismui 2014 m. lapkričio 28 d., todėl sprendė, kad dešimties metų ieškinio senaties terminas nėra praleistas. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, teismas tinkamai kvalifikavo šalių ginčo teisinius santykius, išaiškino ir taikė ginčo teisiniams santykiams taikytinas ieškinio senaties normas, todėl apeliantų teiginius dėl netinkamo ieškinio senaties terminų taikymo atmeta kaip nepagrįstus.
24. Dėl bylinėjimosi išlaidų. Apeliantai skunde taip pat teigia, jog teismas nepagrįstai priteisė bylinėjimosi išlaidas už advokato teisinę pagalbą, nes Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 1 punktas bendrijai draudžia bendrijos lėšas naudoti sprendžiant teisminius ginčus tarp bendrijos valdymo organo ir bendrijos narių dėl bendrijos valdymo klausimų ir kitiems tikslams, negu nustatyta bendrijos įstatuose
25. Atsižvelgęs į tai, kad šioje byloje sprendžiamas ginčas dėl skolos priteisimo iš atsakovų V. G., M. G., L. G. ir L. G. kaip (duomenys neskelbtini) DNSB  narių, o ne dėl bendrijos valdymo klausimų, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai, ieškinį patenkinęs, priteisė ieškovei iš apeliantų po 136,88 Eur bylinėjimosi išlaidų.
26. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad pirmos instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo jį naikinti ar keisti (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
27. Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme. Ieškovė prašė priteisti iš apeliantų bylinėjimosi išlaidas. Byloje esantys mokėjimo dokumentai patvirtina, kad ieškovė už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą sumokėjo 289,62 Eur už advokato pagalbą. Prašoma priteisti suma neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos  Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu, (2015-03-20 įsigaliojusi redakcija), nurodytos maksimalios sumos, pirmos instancijos teismo sprendimą paliekant nepakeistą, ieškovei iš apeliantų priteistina po 96,54 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (CPK 93 str. 1 d., 98 str. 1 d.).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :             

Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovų V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) L. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir L. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atstovaujamo V. G., ieškovei (duomenys neskelbtini) Butų savininkų bendrijai, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), po 96,54 Eur (devyniasdešimt šešis eurus 54 centus) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja                                                                                                                 Žibutė Budžienė