Nr. DOK-2930

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00205-2020-6

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2024 m. liepos 31 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas), Virgilijaus Grabinsko ir Jūratės Varanauskaitės,

susipažinusi su 2024 m. liepos 25 d. paduotu atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Linksmas“, kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. birželio 27 d. sprendimo peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Atsakovė padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. birželio 27 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Sopranai“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Linksmas“ dėl žalos atlyginimo bei pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Argentina“ netiesioginį ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Linksmas“ dėl žalos atlyginimo, priverstinės hipotekos nustatymo ir įskaitymo pripažinimo negaliojančiu, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, L&M International Trading Ltd, bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,Sopranai“ nemokumo administratorius Ž. B.  Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Atsakovė kasaciniame skunde nurodo, kad teismas pažeidė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą civiliniame procese (CPK 12 straipsnis, CPK 178 straipsnis). Teismas nesivadovavo ir nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, taikant šioje byloje aktualias įrodinėjimo pareigos paskirstymo, įrodinėjimo pareigos įgyvendinimo ir kartu įrodinėjimo proceso metu surinktų įrodymų vertinimo taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-28 701/2020).

Taip pat atsakovė teigia, kad nagrinėjama byla ir joje priimti teismų sprendimai taip pat turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, kadangi egzistuoja pagrindas šios bylos apimtyje papildyti ir išplėsti teisės taikymo ir aiškinimo praktiką ir konkrečiai – contra spoliatorem taisyklę – tais atvejais, kai įrodymai, pažeidžiant teismo nustatytus terminus ir reikalavimus, tam tikra ieškovui palankia apimti yra pateikiami, tačiau jų pateikimo momentas ir apimtis sudaro pakankamą pagrindą pripažinti, kad įrodymai yra teikiami nesavalaikiai ir tokiu įrodymų pateikimo būdu siekiama nesąžiningai sutrukdyti kitai ginčo šaliai (atsakovui) dalyvauti įrodinėjimo procese, patikrinti ieškovo pateiktų įrodymų tikrumą, surinkti ir pateikti alternatyvius su tomis pačiomis įrodinėjamomis aplinkybėmis susijusius duomenis.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių nutarčių motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui. Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti nenustačius CPK 346 straipsnyje įtvirtintų kasacijos pagrindų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai). Atsisakius priimti atsakovės kasacinį skundą, atsakovės prašymas sustabdyti bylą nagrinėjusių teismų procesinių sprendimų vykdymą nesprendžiamas (CPK 363 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai                                        Artūras Driukas

Virgilijus Grabinskas

Jūratė Varanauskaitė